„Praėjusį savaitgalį čia buvo atvykusi mano draugė iš Baltarusijos, ėjome gatve ir skaičiavome girdimas kalbas, atrodė, kad lenkų kalba yra mažuma. Girdėjome daug rusų ir šiek tiek ukrainiečių kalbos“, – sakė baltarusis Yahoras Perakhodas, vadovaujantis Varšuvos centre esančiam barui „GiGi“, kurio klientai – daugiausia baltarusiai.
Lenkiškai kalbantieji vis dar sudaro didžiąją daugumą Varšuvos gyventojų, tačiau rusakalbiai yra bene ryškiausia kalbinė mažuma, o pastaraisiais metais jų daugėja palaipsniui ir dėl skirtingų priežasčių.
Svarbiausias veiksnys buvo praėjusiais metais įvykusi Rusijos invazija į Ukrainą, dėl kurios milijonai ukrainiečių išvyko į Lenkiją. Maždaug milijonas jų šalyje liko, papildydami Lenkijoje jau gyvenančių ukrainiečių gretas. Statistikos duomenimis, šiuo metu Lenkijoje gyvena daugiau kaip 3 mln. ukrainiečių, t. y. apie 8 proc. Lenkijos gyventojų yra Ukrainos piliečiai.
Dauguma karo pabėgėlių, vis dar esančių Lenkijoje, yra iš Rytų Ukrainos, kur vyrauja rusų kalba ir kur kovos yra intensyvesnės, todėl daugeliui nėra saugios vietos, kur galėtų grįžti.
Dar prieš prasidedant visam karui Ukrainoje, dėl 2020 m. protestų Baltarusijoje dešimtys tūkstančių baltarusių, daugiausia rusakalbių, pabėgo iš savo tėvynės ir pasinaudojo palyginti liberaliais Lenkijos įstatymais dėl baltarusių apsigyvenimo šalyje.
Bare „GiGi“ visi darbuotojai ir dauguma svečių yra baltarusiai, nors savininkas Perakchodas sakė tikintis, kad ateityje baras veiks kaip „normalus baras Varšuvoje“ ir pritrauks įvairesnių klientų.
Kitoje miesto pusėje esančiame bare „Backdoor Bar“, dar vienoje baltarusių įstaigoje, draugiški darbuotojai dalina meniu baltarusių kalba, bet su svečiais sveikinasi rusiškai.
Vienas iš baro savininkų Levonas Halatrianas vadovavo barui Minske prieš 2020 m. rinkimus, kai prisijungė prie opozicijos lyderio Viktoro Babarikos, kuris buvo įkalintas ir kuriam buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose, kampanijos komandos.
Po protestų L.Halatrianas taip pat buvo įkalintas ir keletą mėnesių praleido kalėjime, o vėliau buvo perkeltas į darbo stovyklą. Sausio mėn. jis atvyko į Varšuvą ir kovo mėn. kartu su kitais dviem asmenimis, kurie vadovavo to paties pavadinimo barui Minske, atidarė barą „Backdoor Bar“.
„Apie 80 proc. mūsų svečių yra baltarusiai, dauguma kitų – ukrainiečiai. Kartais užsuka pasiklydęs britų turistas, o kartais net lenkas“, – sakė jis.
„Norėtume, kad tai būtų labiau 50/50 – vieta, kur lenkai norėtų ateiti, bet kartu ir saugi erdvė baltarusiams, nes suprantame, kad tikriausiai čia gyvensime ilgai“, – pridūrė jis.
Daugelis rusakalbių ukrainiečių Lenkijoje mokosi lenkų kalbos, o kai kurie namuose pradeda kalbėti ukrainietiškai – šis procesas vyksta ir pačioje Ukrainoje nuo pat karo pradžios. Tačiau kitiems nėra lengva per vieną naktį pakeisti kalbą.
„Niekas niekada man nieko agresyvaus nepasakė, bet, žinoma, šiek tiek nepatogu kalbėti rusiškai, turint omenyje istoriją“, – prisipažino 37 metų pabėgėlė iš Zaporožės Maryna, kuri į Varšuvą atvyko praėjusį pavasarį ir dabar dirba manikiūrininke salone, kuriame daugiausia aptarnaujami ukrainiečių klientai.
„Parduotuvėse stengiuosi kalbėti lenkų kalbos pagrindais, o darbe dažnai kalbu ukrainietiškai, bet dauguma mano pokalbių su šeima ir draugais, kuriuos čia turiu, vyksta rusų kalba, nesiruošiu staiga keisti gimtosios kalbos“, – sakė ji.
Nors tik nedaugeliui lenkų kyla problemų girdint rusų kalbą gatvėje, kai kuriems rusakalbių ukrainiečių buvimas gatvėje sukelia neigiamą reakciją.
„Karas nužudė rusų kalbą kaip neutralią bendravimo kalbą“, – sakė Mirosławas Skórka, Lenkijos ukrainiečių sąjungos pirmininkas.
M.Skórka sakė, kad jo organizacija, padedanti koordinuoti paramą ukrainiečių pabėgėliams, sulaukė daugybės skambučių iš lenkų, kurie norėjo padėti, bet buvo sunerimę sužinoję, kad ukrainiečiai, kuriems jie padeda, ir toliau kalba rusiškai.
Pavasarį atlikta viešosios nuomonės apklausa atskleidė, kad lenkų požiūris į šalyje gyvenančius ukrainiečius pamažu tampa vis mažiau teigiamas. Viena iš priežasčių buvo ta, kad dauguma ukrainiečių Lenkijoje kalba rusiškai.
Jis atkreipė dėmesį į pavasarį atliktą viešosios nuomonės apklausą, kuri parodė, kad lenkų požiūris į šalyje gyvenančius ukrainiečius pamažu tampa vis mažiau teigiamas. Viena iš priežasčių buvo ta, kad dauguma ukrainiečių Lenkijoje kalba rusiškai, sakė jis.
„Niekas neturi problemų dėl baltarusių, kalbančių rusiškai, bet kai kalbama apie ukrainiečius, žmonės klausia, ar tai rodo politines preferencijas. Praėjus kuriam laikui, daugeliui žmonių buvo sunku suprasti, kodėl jie neišmoko nei ukrainiečių, nei lenkų kalbos“, – sakė M.Skórka.
Prie rusakalbių Varšuvoje prisideda ir nauja imigrantų iš buvusių sovietinių Vidurinės Azijos šalių grupė, kurie gauna lenkiškus darbo leidimus ir dirba tokius darbus kaip taksi vairuotojai ar kurjeriai.
Iš Tadžikistano kilęs Sulimjonas kovo mėnesį atvyko į Varšuvą ir dirba mieste „Uber“ vairuotoju.
„Trejus metus praleidau Maskvoje dirbdamas kebabinėje, bet kai išgirdau, kad yra galimybė atvykti į Europą, pagalvojau, kad čia bus daug geriau nei Rusijoje“, – sakė jis.
Sulimjonas papasakojo, kaip jam atvykti ir adaptuotis Varšuvoje padėjo pažinčių iš posovietinių šalių tinklas: jis skrido į Rusijos eksklavą Kaliningradą, kur sumokėjo 500 eurų tarpininkui iš Ukrainos už patarimą, kaip pateikti dokumentus Lenkijos konsulatui ir gauti darbo vizą.
Atvykęs rado vietą Varšuvos pakraštyje esančiuose nakvynės namuose, kur dalijasi kambariu su kitais tadžikais, taip pat taksi vairuotojais ir kurjeriais iš Uzbekistano, Armėnijos ir Gruzijos. Tarp jų kalbama rusiškai. Kol kas jis nemoka daugiau nei kelių žodžių lenkiškai, tačiau daugelis jo klientų yra ukrainiečiai ar baltarusiai, su kuriais jis taip pat gali susikalbėti rusiškai.
„Varšuvoje panašiai kaip Maskvoje. Tai tarsi mini Sovietų Sąjunga, kur skirtingų tautybių žmonės tarpusavyje kalbasi rusiškai“, – sakė jis.
