JAV skelbia apie Rusijos nuostolius, rusų kariuomenė šūviais nutraukė civilių evakuaciją

Rusijos kariai kankina įkaitais paimtus Zaporižios atominės elektrinės darbuotojus, sako Ukrainos energetikos ministras Hermanas Galuščenka, kurį cituoja UNIAN.

„Rusų užgrobtos Zaporižios atominės elektrinės personalas yra kankinamas. Be to, mūsų turima informacija rodo, kad užpuolikai privertė elektrinės vadovybę surašyti kreipimąsi, kurį planuoja panaudoti propagandos tikslais“, – sako jis.

Pasak ministro, atominės elektrinės viduje yra apie 500 Rusijos karių ir 50 vienetų sunkiosios technikos.

„Darbuotojai yra fiziškai ir psichologiškai išsekę“, – kalba H.Galuščenka.

Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba skelbia, kad per antradienio vakarą Rusijos surengtą oro ataką Žytomyro srityje žuvo trys suaugusieji ir du vaikai.

Tarnybos tinkle „Telegram“ išplatintoje žinutėje, kurią cituoja UNIAN, teigiama, kad buvo sugriauti septyni privatūs vieno aukšto namai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujame kreipimęsi pareiškė, kad JAV sprendimas uždrausti Rusijos naftos importą susilpnins Rusiją ekonomiškai, politiškai ir ideologiškai, skelbia unian.net.

Jis sakė, kad kiekvieną centą, kuris sumokamas Rusijai, ji paverčia kulkomis ir raketomis, kurios skrieja į kitas nepriklausomas valstybes.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis pabrėžė, kad JAV sprendimas uždrausti Rusijos naftos importą susilpnins okupantus, privers juos mokėti už agresiją ir atsakyti už blogį, kurį jie padarė. Antradienį JAV pranešė, kad uždraudžia bet kokį rusiškos naftos, dujų ir energijos importą. „Tai reiškia, kad rusiška nafta nebebus priimama JAV uostuose, o Amerikos žmonės suduos dar vieną stiprų smūgį (prezidentui Vladimirui) Putinui“, – kalbėdamas iš Baltųjų rūmų sakė J.Bidenas ir pridūrė, kad sprendimas priimtas „glaudžiai konsultuojantis“ su sąjungininkais.

Neįvardijamo JAV pareigūno vertinimu, Rusijos kariuomenė neteko nuo 8 iki 10 procentų karinės technikos, kuri naudota invazijai į Ukrainą, skelbia CNN.

JAV pareigūnas, kurį cituoja tinklalapis, yra susipažinęs su naujausia žvalgybine informacija.

Pasak jo, prarasta arba sunaikinta karinė technika apima tankus, lėktuvus, artileriją ir kitą invazijoje naudotą techniką.

JAV vertinimu, Ukrainos kariuomenė taip pat prarado panašų procentą karinės technikos.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad Rusijos „Wagner“ samdiniai jau dalyvauja karo veiksmuose Ukrainoje.

Skelbiama, kad tai liudija karių identifikavimo žetonai, kurie rasti pas nužudytus įsiveržėlius. Kai kurie jų pagaminti kovoms Sirijoje, ant jų yra užrašai arabų, anglų ir prancūzų kalbomis. Taip pat Sirijos telefonų numeriai. „Wagner“ samdiniai dalyvavo karuose Sirijoje, Sudane, taip pat žinoma, kad jie kariavo ir Rusijai įsiveržus į Donbasą.

Nepriklausoma misija, globojama Jungtinių Tautų, nustatė, kad „Wagner“ veiksmai priskiriami karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui. Europos Sąjunga įvedė asmenines sankcijas „Wagner“ samdiniams ir vadovams.

Ukrainos prezidentūra vėlai antradienį pranešė, kad humanitariniu koridoriumi į centrinį Poltavos miestą atvyko pirmoji vilkstinė su civiliais gyventojais iš šiaurinio Sumų miesto.

„Pirmoji 22 autobusų kolona jau atvyko į Poltavą“, – platformoje „Telegram“ pranešė prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka ir pridūrė, kad 1 100 užsienio studentų toliau keliaus traukiniu į Lvivą Vakarų Ukrainoje.

Antra autobusų kolona jau pasiekė Poltavos regioną, nurodė K.Tymošenka.

350 km į rytus nuo Kyjivo esančiuose Sumuose pastarosiomis dienomis virė intensyvios kautynės.

Ukrainiečių pareigūnai skelbia, kad per Rusijos antskrydį Sumuose žuvo mažiausiai 21 žmogus, tarp jų – du vaikai.

„Džiaugiuosi, kad evakuacijos komandos darbas šiame etape baigėsi sėkmingai“, – sakė K.Tymošenka.

Pasak Ukrainos vicepremjerės Irynos Vereščuk, iš Sumų evakuoti 5 000 žmonių, įskaitant 1 700 užsienio studentų.

Žmonės taip pat pat buvo evakuojami iš sostinės Kyjivo priemiesčių.

Tačiau pastarosiomis dienomis keli bandymai išvežti žmones iš Mariupolio uostamiesčio buvo nesėkmingi. Ugnies nutraukimai žlugo, o Maskva ir Kyjivas dėl to kaltino vienas kitą.

Tuo metu Maskva trečiadienio rytą skelbia humanitarines paliaubas Ukrainoje, kad būtų galima evakuoti civilius gyventojus, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

I.Vereščuk dar kartą pakartojo, kad Ukraina nepriims Maskvos pasiūlymo atverti humanitarinius koridorius evakuoti civiliams iš apsiaustų miestų į Rusijos arba Baltarusijos teritoriją. Ji pabrėžė, kad Ukraina sutiks tik su humanitariniais koridoriais vakarų kryptimi.

Pasak vicepremjerės, antradienį evakuacija iš Mariupolio nepavyko, nes Rusijos kariai apšaudė Ukrainos konvojų, gabenusį humanitarinius krovinius į šį pietinį uostamiestį ir turėjusį iš jo išvežti civilius gyventojus.

Ji sakė, kad mieste susidarė „katastrofiška padėtis“, nes mieste nėra vandens ir elektros, ir pridūrė, kad Mariupolyje nuo dehidratacijos mirė vaikas.

Su karo belaisviais rusais Ukrainoje bus elgiamasi pagal tarptautinę humanitarinę teisę, o vėliau jie dirbs atkuriant Ukrainos ekonomiką, antradienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas.

Jis pabrėžė, kad Ukraina griežtai laikysis visų tarptautinės humanitarinės teisės normų.

„Būtent tai mus skiria nuo Rusijos agresoriaus, kuris šaudo į civilius gyventojus, vykdo raketų ir bombų atakas. Ir aš jau nekalbu apie elgesį su mūsų kariais“, – sakė J.Jeninas.

Jis taip pat sakė, kad Ukraina pasinaudos visomis Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais teikiamomis galimybėmis, įskaitant darbo skyrimą.

Boryspilio, nutolusio per 35 km nuo Kyjivo, meras Volodymyras Borisenko skelbia, kad virš miesto numuštos dvi Rusijos paleistos raketos. Tačiau trečia raketa pataikė į karinį vienetą.

Apie tai jis pranešė feisbuke.

Pasak pranešimo, mieste nebuvo skelbiamas oro pavojus, nes buvo žinoma, kur bus atakuojama raketomis.

Apie sužeistuosius ir aukas – nepranešama.

Maskva trečiadienio rytą skelbia humanitarines paliaubas Ukrainoje, kad būtų galima evakuoti civilius gyventojus, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

„Nuo 2022 metų kovo 9 dienos 10 val. Maskvos laiku (9 val. Lietuvos laiku) Rusijos Federacija skelbia „tylos režimą“ ir yra pasirengusi suteikti humanitarinius koridorius“, – antradienį nurodė Rusijos gynybos ministerija.

Rusija siūlo susitarti su Ukraina dėl humanitarinių koridorių maršrutų ir pradžios laiko „iki kovo 9 dienos 3 val. Maskvos (2 val. Lietuvos) laiku“, sakoma pranešime.

Antradienio rytą taip pat buvo vykdoma civilių gyventojų evakuacija, ypač iš Sumų miesto – iš jo dieną išvyko dvi vilkstinės.

Žmonės taip pat pat buvo evakuojami iš sostinės Kyjivo priemiesčių.

Tačiau pastarosiomis dienomis keli bandymai išvežti žmones iš Mariupolio uostamiesčio buvo nesėkmingi. Ugnies nutraukimai žlugo, o Maskva ir Kyjivas dėl to kaltino vienas kitą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, antradienį pasakė istorinę virtualią kalbą Jungtinės Karalystės parlamentarams ir atkartodamas britų karo metų ministro pirmininko Winstono Churchillio iššūkį pažadėjo „kovoti iki galo“.

„Mes nepasiduosime ir nepralaimėsime. Mes kovosime iki galo, jūroje, ore. Mes tęsime kovą už savo žemę, bet kokia kaina, miškuose, laukuose, pakrantėse, gatvėse“, – sakė jis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Britų parlamentarai atsistoję plojo V.Zelenskiui prieš jo kalbą Bendruomenių Rūmams ir prezidentui baigus kalbėti.

Ukrainos prezidento kalba buvo jo diplomatinės kampanijos už tolesnes Vakarų sankcijas Rusijai dalis.

Prezidentas rėmėsi W.Churchillio kalba, pasakyta Bendruomenių Rūmuose 1940 metų birželį, kai britų pajėgos buvo priverstos trauktis iš Prancūzijos, susidūrusios su nacistinės Vokietijos puolimu.

V.Zelenskis, vilkėjęs kariškus žalius marškinėlius ir sėdėjęs šalia mėlynai geltonos Ukrainos vėliavos, taip pat užsiminė apie Williamą Shakespeare'ą, sakydamas pirmąją virtualią užsienio lyderio kalbą Bendruomenių Rūmuose.

„Mums dabar kyla klausimas – būti ar nebūti, – sakė jis. – Dabar galiu jums duoti galutinį atsakymą: taip, būti.“

V.Zelenskis, dėkodamas Vakarams už atsakomuosius veiksmus prieš jo šalį užpuolusią Rusiją, taip pat pažymėjo, kad NATO nepatenkino jo prašymų nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos.

„Tačiau prašome padidinti sankcijų šiai šaliai spaudimą. Pripažinkite šią šalį teroristine valstybe. Ir užtikrinkite, kad mūsų dangus būtų saugus“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

JK premjeras Borisas Johnsonas savo ruožtu pareiškė, kad „per visus mūsų parlamentinės demokratijos šimtmečius Bendruomenių Rūmai dar niekada nebuvo klausęsi tokio kreipimosi“.

„Jis sujaudino visų šiuose Bendruomenių Rūmuose esančių žmonių širdis“, – sakė jis ir pažadėjo, kad JAV ir Jungtinei Karalystei paskelbus apie naftos importo iš Rusijos draudimą, Vakarai yra pasiryžę toliau tiekti ginklus Kyjivui ir taikyti tolesnes sankcijas Maskvai.