Karas Ukrainoje: kovos pasiekė Mariupolio centrą, Lenkija teiks siūlymą dėl taikos palaikymo misijos

Ukrainos vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis naujienų agentūrai „Associated Press“ teigė, kad šaliai prireiks Vakarų pagalbos, kad ji galėtų susidoroti su didžiule užduotimi, kai karas baigsis.

„Į Ukrainą buvo paleista daugybė sviedinių ir minų, didelė jų dalis nesprogo, jos liko po griuvėsiais ir kelia realią grėsmę“, – sakė D.Monastyrskis. „Joms nukenksminti prireiks metų, o ne mėnesių“.

Be nesprogusių rusiškų sprogmenų, Ukrainos kariai taip pat yra padėję minų prie tiltų, oro uostų ir kitų svarbių infrastruktūros objektų.

„Mes nesugebėsime pašalinti minų iš visos tos teritorijos, todėl paprašiau mūsų tarptautinių partnerių ir kolegų iš Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų parengti ekspertų grupes, kurios išminuotų kovų rajonus ir objektus, kurie pateko į apšaudymą“, – AP sakė D.Monastyrskis.

Jis pažymėjo, kad dar vienas svarbiausias uždavinys – kovoti su gaisrais, kylančiais dėl nesiliaujančių Rusijos apšaudymų. Anot jo,  trūksta personalo ir įrangos gaisrams likviduoti.

Penktadienį vakare paskelbtame vaizdo įraše Ukrainos prezidentas V.Zelenskis teigė, kad derybos dėl taikos ir Ukrainos saugumo – vienintelė galimybė Rusijai sumažinti savo pačios padarytą žalą.

„Atėjo laikas susitikti. Atėjo laikas kalbėtis. Atėjo laikas atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą ir teisingumą. Priešingu atveju Rusijos nuostoliai bus tokie dideli, kad jums neužteks kelių kartų, kad atsigautumėte“, – sakė jis. 

V.Zelenskis taip pat suteikė Ukrainos didvyrio vardą dviems Mariupolio gynėjams – brigados ir specialaus padalinio vadams. 

„Esu dėkingas kiekvienam mūsų Mariupolio gynėjui. Esu dėkingas kiekvienam iš jų, kuris gina Ukrainą“, – sakė jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabas pasidalijo pranešimu, kuriame apžvelgiama karinė situacija. Jame prabrėžiama, kad į šalį įsiveržusioms Rusijos pajėgoms nepavyksta įgyvendinti pagrindinių uždavinių, tarp kurių įvardijamas Kyjivo užėmimas, bandymas pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracinius kordonus ir kt. 

Anot štabo, nepavykus dislokuoti karių antžeminės operacijos metu, priešas bando kompensuoti tai raketų ir bombų smūgiais, naudodamas tiek didelio tikslumo amuniciją, tiek bombardavimą nevirotechniniais šaudmenimis. Rusijos kariai griauna miestų infrastruktūrą, naikina tankiai apgyvendintas vietoves, kad įbaugintų Ukrainos gyventojus, o politinę vadovybę priverstų nusileisti derybose. 

„Per šią dieną priešas sudavė 4 raketų smūgius (14 raketų) ir atliko daugiau kaip 40 oro smūgių“, – rašo ginkluotųjų pajėgų štabas. 

Skelbiama, kad Rusija bando išlaikyti anksčiau užimtas linijas prie Irpino upės Polisijos sektoriuje: „Užpuolikai nevykdo aktyvių puolamųjų operacijų. Priešas priverstas pereiti į gynybines pozicijas, stengiasi perkrauti likusias pajėgas ir sukaupti logistinę paramą. Toliau bando atnaujinti prasiveržimą Kyjivo link. Vykdo oro žvalgybą, naudodamas bepiločius orlaivius.“

Toliau blokuojamas Černihivas, apšaudomi gyvenamieji rajonai. Tęsiasi Sumų ir Charkivo blokada. Luhansko sektoriuje Rusijos kariai bando kontroliuoti Rubižnės ir Popasnos gyvenvietes, taip pat blokuoti Sevrodonecką. 

„Priešas nenutraukė bandymų permesti atskirus dalinius Mykolajivo ir Krivorysko maršrutuose“, – rašoma apžvalgoje. 

Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos skelbia, kad per parą sunaikino 12 Rusijos oro taikinių, tarp kurių – 2 lėktuvai, 3 sraigtasparniai, 3 bepiločiai orlaiviai, 4 sparnuotosios raketos. 

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tviteryje pranešė kalbėjęsis su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu. Politikai aptarė pastangas, siekiant nutraukti Rusijos pradėtą karą bei daugybę agresorės vykdomų karo nusikaltimų. 

D.Kuleba pabrėžė, kad labai svarbu toliau stiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus, daryti didesnį spaudimą Rusijai bei naudoti visas turimas diplomatines priemones.

Ukrainos naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, kad nutraukta elektros linija, tiekianti energiją Zaporižios atominei elektrinei, buvo atnaujinta.

Pranešama, kad trys iš penkių elektrinės elektros linijų buvo pažeistos arba atjungtos kažkuriuo metu, kai elektrinę užėmė Rusija. 

Jungtinės Tautos paskelbė, kad kartu su partneriais organizuotas humanitarinės pagalbos konvojus penktadienį pasiekį Sumų miestą.

„130 tonų būtiniausios pagalbos sudaro medicinos reikmenys, į butelius išpilstytas vanduo, paruoštas maistas ir konservuoti maisto produktai, kurie padės maždaug 35 000 žmonių. Be šių daiktų konvojus atgabeno įrangą, reikalingą vandens sistemų remontui, kuri padės 50 000 žmonių“, – penktadienį pareiškė JT krizių koordinatorius Ukrainoje Aminas Awadas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Irina Vereščuk kiek anksčiau penktadienį spaudos konferencijoje pranešė, kad Charkivo srityje dėl Rusijos pajėgų apšaudymų humanitarinė pagalba nepasiekė Balaklajos ir Iziumo miestų. 

Anot jos, rytoj humanitarinę pagalbą planuojama gabenti į Chersoną. Humanitariniai koridoriai bus organizuojami ir Charkivo bei Luhansko, Kyjivo srityse. 

Penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad bet kokios į Ukrainą įvežamos ginklų siuntos bus laikomos „teisėtu“ Rusijos taikiniu. Baltieji rūmai sureagavo į išsakytus grasinimus

„Tai grasinimas, kurį jis išsakė ir anksčiau“, – penktadienį per spaudos brifingą CNN sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki, pridūrusi, kad „Ukrainoje nėra jokių JAV karių“, visos JAV pajėgos veikia tik NATO teritorijoje. 

„Atidžiai stebime, kokie yra veiksmai, tolesnius eskaluojančius rusų veiksmus, ir atidžiai stebėsime, ar jie laikysis šių grasinimų“, – sakė ji.

Tačiau J.Psaki pridūrė, kad kai kurie konvojai taip pat gabena humanitarinę pagalbą. 

„Mes ir toliau turime priemonių šiai pagalbai įvežti ir pastarosiomis dienomis veiksmingai tai darėme“, – pridūrė ji, – „todėl toliau dirbsime tais kanalais“.

Rusija į šiaurės vakarus nuo Kyjivo stato pylimus, kad apsaugotų karines pozicijas, rodo palydovinės nuotraukos, kurias skelbia CNN.

Naujose palydovinėse nuotraukose matyti apsauginiai pylimai aplink Rusijos karinę įrangą netoli Ozeros ir Antonovo aviacijos bazės.  Papildoma karinė įranga ir kai kurios pylimų konstrukcijos taip pat matomos toliau į šiaurės vakarus esančiuose Zdvyživkos ir Berestiankos kaimuose. 

Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko telegram kanale pranešė, kad šiandien humanitariniais koridoriais buvo evakuoti 9145 žmonės. Iš Mariupolio į Zaporižią pavyko pasitraukti 4972 gyventojams, tarp jų 1124 vaikams. 

Skelbiama, kad į Berdianską iš Zaporižios autobusais išgabenta 500 žmonių, o iš Sumų srities evakuoti 4173. Rytoj į Berdianską paimti Mariupolio gyventojų ketinama siųsti 10 autobusų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vaizdai iš Mariupolio, smarkiai nukentėjusio nuo Rusijos pajėgų atakų

Europos politikos analizės centro ekspertas, buvęs Jungtinių Amerikos valstijų sausumos pajėgų vadas Europoje Benas Hodgesas interviu dėl karo Ukrainoje pareiškė, jog laukia svarbi, galbūt lemiama savaitė. Jis mano, kad rusai nesugebės apsupti Kyjivo, rašoma unian.net.

Rusai yra arti taško, kai nebegalės tęsti puolimo, su sąlyga, kad ateinančias 10 dienų patirs spaudimą iš Vakarų.

Kariškis interviu motyvavo, kodėl rusai tikriausiai nesugebės apsupti Ukrainos sostinės.

„Manau, kad rusams nepavyks apjuosti Kyjivo, juo labiau jo užgrobti. Mariupolį jie bandė užimti beveik 19 dienų. Rusams tai turėjo būti lengviausiai užvaldomas miestas, atsižvelgiant į jų artumą. Karinis jūrų laivynas Kryme ir Donbase. Bet jiems vis dar nepavyko to padaryti. Netikiu, kad jie turi galimybę iš tikrųjų apsupti Kyjivą. Buvau ten prieš 5 savaites – tai labai, labai didelis miestas ant kranto vienos didžiausių upių Europoje. Jie negali jos apsupti“, – įsitikinęs kariškis.

Tuo pat metu B.Hodgesas sako, kad rusai ir toliau bombarduos Kyjivą, kaip tai daro kituose miestuose.

„Todėl svarbu, kad pagalba, kurią teikiame Ukrainai, apimtų galimybę sunaikinti rusų naudojamas raketas. Todėl sakau, kad tai bus lemtinga savaitė, per kurią privalome užtikrinti, kad jie nebegalėtų pulti“, – aiškino B.Hodgesas.

Nuo invazijos pradžios Rusijos pajėgos paleido daugiau nei 1080 raketų, remdamasis JAV gynybos pareigūno informacija, rašo CNN.

„Pranešimai apie raketų smūgius vakarinėje Ukrainos dalyje netoli Lvivo tarptautinio oro uosto atrodo tikslūs“, – sakė pareigūnas. Anot jo, oro erdvė virš Ukrainos „tebėra ginčytina“.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas penktadienį pareiškė, kad JAV „matė nemažai klaidingų žingsnių“, kuriuos Rusija padarė įsiverždama į Ukrainą.

L.Austinas išskirtiniame interviu CNN sakė, kad rusai „nepasistūmėjo į priekį taip greitai, kaip norėtų“.

Anot jo, Rusija susidūrė su logistikos problemomis, o taip pat nebegėjo tinkamai pasinaudoti žvalgybine informacija.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

„Yra daugybė dalykų, kuriuos mes tikėjomės pamatyti, bet jų tiesiog nematėme. ... Daugelis jų prielaidų nepasitvirtino, kai jie pradėjo šią kovą“, – sakė jis. 

„Manau, kad (Rusija) tikėjosi, jog jie greitai judės ir labai greitai užims sostinę, tačiau jiems to padaryti nepavyko“, – sakė Pentagono vadas.

Ukrainos prezidento patarėjas bei šalies atstovas derybose Mychailo Podoliakas pakomentavo anksčiau žiniasklaidoje pasirodžiusius Rusijos derybininko V.Medinskio teiginius, esą abi šalys yra „pusiaukelėje“ į sutarimą dėl Ukrainos demilitarizacijos, neutralumo bei atsisakymo stoti į NATO.

Kaip tviteryje skelbė M.Podoliakas, tokie V.Medinskio teiginiai atspindi tik Rusijos poziciją, o jų tikslas – kelti įtampą žiniasklaidoje. 

„Mūsų pozicijos nesikeičia. Paliaubos, kariuomenės išvedimas ir tvirtos saugumo garantijos su konkrečiomis formulėmis“, – pabrėžė jis. 

Rusų okupantai paleido Charkivo srityje esančio Velykoburlucko bendruomenės vadovą Viktorą Tereščenką. Apie tai penktadienio vakarą socialiniame tinkle pranešė Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Sinegubovas, skelbia pravda.com.ua.

„Rusų okupantai paleido Velykoburlucko bendruomenės vadovą Viktorą Tereščenką. Ką tik su juo kalbėjausi, dabar jis guli ligoninėje. Viktoras Mykolajovičius yra geras žmogus, jis pasisako už bendruomenę ir nacionalinių interesų apsaugą“, – cituojamas Charkivo karinės administracijos vadas.

Viktoras Mykolajovičius yra geras žmogus, jis pasisako už bendruomenę ir nacionalinių interesų apsaugą.

V.Tereščenka įvardijamas žmogumi, besirūpinčiu ir atsakingu už tai, kad vietos bendruomenė galėtų funkcionuoti, būtų tenkinami gyvybiškai svarbūs gyventojų poreikiai. Teigiama, kad okupantų atstovai sugalvojo pretekstą išsikviesti bendruomenės vadovą į jo darbo kabinetą, o ten jį sulaikė ir išsivežė į savo būstinę.

Beje, O.Sinegubovas taip pat sakė, kad okupantai neleido humanitarinės pagalbos teikti nustatytais „žaliaisiais koridoriais“, ypač Izyumo miestui.

„Nusprendėme netoliese esančiose gyvenvietėse įkurti logistikos centrus ir, padedami savanorių, pristatyti gyventojams. Dar kartą dėkojame visiems, kurie, nepaisant apšaudymo, aprūpina bendruomenes būtiniausiais daiktais. Jūs esate didvyriai!“ – pareiškė O.Sinegubovas.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius vaizdo įraše feisbuke apžvelgė situaciją Mariupolio mieste. Anot jo, dedamos politinės ir diplomatinės pastangos, kad būtų išspręsta humanitarinė katastrofa. 

„Netoliese esantys ginkluotųjų pajėgų daliniai dalyvauja svarbiuose mūšiuose į šiaurę nuo Volnovachos. Juos puola didžiulės priešo pajėgos ir jie niekaip negali pasiekti Mariupolio“, – sakė jis.

Pasak O.Arestovyčiaus, nors karinė Ukrainos parama Mariupolio šiuo metu negali pasiekti, tačiau humanitarinę katastrofą bandoma spręsti diplomatiniais būdais. 

Plačiau skaitykite: O.Arestovyčius apžvelgė situaciją Mariupolyje: „Šiuo metu nėra karinio sprendimo“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas teigia, kad Rusija ketina perkelti kai kuriuos dalinius iš 102-osios Rusijos karinės bazės Armėnijoje. Pranešime taip pat nurodoma, kad kai kurie Rusijos kariai atsisako kovoti: „Pavyzdžiui, Rytų karinės apygardos 8-osios generalinės armijos 20-osios motorizuotosios divizijos nuolatinės dislokacijos vietoje iš kovinių veiksmų pasitraukė apie 130 karių.“

Anot generalinio štabo, dėl prastų rezultatų Hostomelio aerodrome bus atleistas vienas iš Rusijos specialiosios paskirties oro desantininkų brigados vadų – pulkininkas Vadimas Pankovas.

„Černihivo regione rusų okupantai persekioja vietos gyventojus, siekdami „uždusinti“ civilius gyventojus. Okupantai ir toliau pažeidinėja tarptautinės humanitarinės teisės normas, griauna miestų infrastruktūrą ir sudaro sąlygas humanitarinei krizei gilėti“, – skelbia generalinis štabas.

JAV centrinės vadavietės vadovas teigia, kad Rusijos kariai nėra itin motyvuoti dėl karo Ukrainoje.

Rusijos kariai neatrodo „itin motyvuoti“, penktadienį Pentagone vykusiame pasitarime žurnalistams sakė JAV Centrinės vadovybės vadas generolas Frankas McKenzie.

„Bent jau man atrodo, kad jie nėra itin motyvuoti ar itin įsitraukę į savo vykdomą kampaniją“, – CNN cituoja F.McKenzie, kalbėjusį apie Ukrainoje kovojančias Rusijos pajėgas.

JAV Centrinė vadavietė prižiūri Jungtinių Valstijų karinę misiją Artimuosiuose Rytuose. F.McKenzie ketina išeiti į atsargą artimiausiomis savaitėmis.

Lenkija kitą savaitę Briuselyje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime planuoja pateikti pasiūlymą dėl taikos palaikymo misijos Ukrainoje, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. 

Kaip rašo CNN, kalbėdamas spaudos konferencijoje Varšuvoje, M.Morawieckis žurnalistams sakė, kad „kitame NATO aukščiausiojo lygio susitikime bus oficialiai pateiktas pasiūlymas dėl taikos misijos Ukrainoje“. 

„Kai bombos krenta vis arčiau ir arčiau Lenkijos sienos, mes, žinoma, panaudosime tai kaip argumentą, kaip ir daugumą kitų argumentų, kuriuos pateikė [Ukrainos] prezidentas Volodymyras Zelenskis <...>“, – sakė jis. 
 

„Mūsų žurnalistė Viktorija Roščina tikriausiai yra Rusijos įsibrovėlių nelaisvėje. Ji filmavo vaizdo įrašus ir rašė straipsnius iš karštųjų Rytų ir Pietų Ukrainos taškų per visas Rusijos ir Ukrainos karo dienas“ , – redakcijos kolegas šį penktadienio vakarą cituoja portalas pravda.com.ua.

Dar kovo 12 dieną jiems nepavyko susisiekti su Viktorija.

„Kaip sužinojome iš liudininkų, kurių saugumo sumetimais negalime įvardyti, žurnalistė buvo laikinai okupuotame Berdianske. Kovo 16-ąją sužinojome, kad prieš dieną (turbūt kovo 15 d.) Viktoriją Roščiną sulaikė Rusijos FSB. Jos buvimo vieta šiuo metu nežinoma,“– rašoma portale.

Teigiama, kad neparankią žurnalistę prieš tai buvo bandoma atleisti iš darbo „neviešu“, spaudimo būdu, tačiau tai rezultato nedavė.

Leidinys „Hromadske“ ragina Ukrainos ir tarptautinę bendruomenę prisijungti prie visuomenės informavimo, siekiant žurnalistės išlaisvinimo, paleidimo.

BBC rašo, kad į šiandien Maskvos Lužnikų stadione vykusį Krymo aneksijos minėjimą kai kurie žmonės atėjo visai ne savo noru. Didelė dalis iš dešimčių kalbintų žmonių BBC teigė, kad dirba viešajame sektoriuje, o dalyvauti mitinge juos vertė darbdaviai. 

Vienas Maskvos metro dirbantis vyras pasakojo, kad jis ir kiti darbuotojai buvo priversti dalyvauti mitinge. Daugelis žmonių nenorėjo būti filmuojami ar atsakinėti į klausimus, rašo BBC.

Studentai pasakojo, kad jiems buvo pasiūlyta laisva nuo paskaitų diena, jei jie dalyvaus „koncerte“. Kai kurie iš studentų, su kuriais kalbėjosi reporteriai, net nežinojo, kad renginys skirtas ir karui prieš Ukrainą paremti. Žinoma, pastebi BBC, renginyje dalyvavo ir tie, kurie nuoširdžiai remia V.Putiną ir karą Ukrainoje.

Lvive dirbantis BBC žurnalistas Hugo Bachega rašo, kad Mariupolio meras Vadimas Boičenka patvirtino jau anksčiau pasirodžiusius pranešimus, jog kovos pasiekė miesto centrą.

„Taip, šiandien jie buvo tikrai aktyvūs. Tęsiasi tankų ir kulkosvaidžių mūšiai“, – sakė jis.

„Visi slepiasi bunkeriuose“, – BBC cituoja merą. Pasak jo, daugiau kaip 80 proc. gyvenamųjų pastatų yra apgadinti arba sugriauti, o 30 proc. – neįmanoma atstatyti. 

„Scanpix“/AP nuotr./Mariupolis

Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis tikina, kad Maskvos ir Kijevo derybose „buvo įmanoma priartinti pozicijas dėl neutralaus Ukrainos statuso“. Apie tai jis paskelbė komentare Kremliaus propagandistams

„Ukrainos neutralaus statuso ir neprisijungimo prie NATO tema yra vienas esminių derybų punktų. Tai yra taškas, kuriuo šalys kuo labiau suartino savo pozicijas.

Tada prasideda niuansai, susiję su tuo, kokias saugumo garantijas Ukraina gauna be esamų atsisakymo stoti į NATO bloką atveju", – kalbėjo V.Medinskis. 

Jis pažymėjo, kad demilitarizavimo klausimais delegacijos yra susitarusios „50–50“, o dėl denacifikacijos „situacija gana keista, nes Ukrainos kolegos mano, jog Ukrainoje nėra nacių darinių“.

V.Medinskio teigimu, „nacių“ klausimas Ukrainoje jaudina visą pasaulį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipsis į Prancūzijos parlamentą, siekdamas užsitikrinti tarptautinę pagalbą Rusijos invazijai nutraukti.

„Karas, smogęs Ukrainos žmonėms, turi įtakos visoms Europos tautoms ir jų parlamentinėms asamblėjoms“, – sakoma penktadienį paskelbtame žemųjų parlamento rūmų Nacionalinės Asamblėjos pirmininko biuro pareiškime.

Šią savaitę V.Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į amerikiečių ir vokiečių įstatymų leidėjus, perspėdamas, kad ketvirtą savaitę vykstančiame kare daugėja žiaurumų prieš Ukrainos civilius gyventojus.

Po jo trečiadienio kalbos JAV kongresmenams amerikiečių prezidentas Joe Bidenas paskelbė apie naują 1 mlrd. dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainos saugumui.

Ketvirtadienį V.Zelenskis kreipėsi į Bundestagą ir tiesiogiai paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą nutraukti Berlyno tvirtus energetinius ir verslo saitus su Maskva.

Ukrainos prezidentas anksčiau jau kreipėsi į Britanijos, Kanados įstatymų leidėjus, taip pat – į Europos Parlamentą, o sekmadienį sakys kalbą Izraelio parlamentarams.

Jo kreipimasis į Prancūzijos parlamento narius nuskambės prieš ketvirtadienį Briuselyje planuojamą nepaprastąjį NATO viršūnių susitikimą, kuriame dalyvaus ir J.Bidenas.

Rusija rengia provokaciją su tariamomis „biolaboratorijomis“ Ukrainoje, kad apkaltintų Vakarus, Jungtinės Karalystės naujienų kanalui „GB news“ sakė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Irina Vereščuk. 

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Ukrainos žvalgyba yra įspėjusi apie galimą Rusijos cheminio ginklo panaudojimo grėsmę.

„Rusija ruošiasi baisiai provokacijai, rengdama mitines “biolaboratorijas„, kad vėliau dėl to apkaltintų Vakarus. Tačiau visi dalykai, kuriuos darome kartu su amerikiečiais ar britais, yra oficialūs ir vieši. Nepaisant to, Rusija nori panaudoti cheminį ginklą, ir dabar mūsų gyventojai tiria, ką reikėtų daryti tokios atakos atveju“, – sakė ji.

Iš subombarduoto teatro Rusijos pajėgų apgultame Mariupolio uostamiestyje pavyko išgelbėti 130 žmonių, tačiau dar „šimtai“ tebėra įstrigę slėptuvėje po griuvėsiais, penktadienį pranešė Ukrainos prezidentas V.Zelenskis.

„Daugiau kaip 130 žmonių buvo išgelbėti. Tačiau šimtai Mariupolio gyventojų vis dar yra po griuvėsiais“, – sakė V.Zelenskis vaizdo kreipimesi socialiniame tinkle „Facebook“.

Jis pažadėjo tęsti gelbėjimo operacijas Mariupolyje „nepaisant apšaudymų“ šiame pietiniame mieste, kuris patyria plataus masto naikinimą.

Rusijos pajėgos Mariupolio teatrą bombardavo kovo 16 dienos vakarą. Tuo metu po teatru esančioje slėptuvėje buvo daug žmonių.

Kovo 17 dieną paaiškėjus, kad slėptuvė ataką atlaikė, prasidėjo nukentėjusių gelbėjimo darbai.

„Tikrai žinoma, kad slėptuvė nesugriuvo. Tačiau ji susideda iš trijų dalių, ar kuri nors iš jų nukentėjo, nežinoma. Ryte iš po griuvėsių, kuriuos valė patys mariupoliečiai, buvo ištraukta mažiausiai 130 žmonių“, – kiek anksčiau nurodė vietos atstovas parlamente Serhijus Taruta.

Pasak S.Tarutos, Dramos teatro slėptuvėje buvę ir išsigelbėję žmonės pasakojo, kad slėptuvėje liko ne mažiau 1 300 žmonių.

Buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas nemano, kad V.Putinas rimtai žiūri į taikos derybas, tad vargu ar pasiūlys kokį nors konflikto sprendimą, „kuris būtų patogus Ukrainos žmonėms“, rašo BBC.

M.Kasjanovas mano, kad be pažado laikytis neutralumo, kuris reikštų, kad Ukraina netaps NATO ar ES dalimi, V.Putinas reikalaus oficialaus Krymo pripažinimo Rusijai.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

„Tai yra absoliučiai svarbu, V.Putinas yra pamišęs dėl Krymo“, – sakė jis „BBC World News“.

2000-2004 m. premjero pareigas ėjęs M.Kasjanovas abejoja, kad dabartinėse derybose gali būti pasiektas koks nors susitarimas ir atkreipė dėmesį, kad tik suteikia Rusijos pajėgoms laiko persigrupuoti. 

BBC jis sakė, kad V.Putinas ir jo artimiausi politiniai sąjungininkai „nervinosi“ dėl Vakarų įvestų „niokojančių“ ekonominių sankcijų masto, leisdamas suprasti, kad Rusijos vadovas „nesitikėjo, jog sankcijos bus tokios griežtos“. Taip pat, anot jo, bet koks sprendimas nutraukti karines operacijas Ukrainoje „būtų jo [V.Putino] pabaigos pradžia“.

„Manau, kad jis ir toliau tęs priespaudą ir didins invaziją“, – sakė M.Kasjanovas, pridūręs, kad jam „labai neramu... kad mūšio lauke gali nutikti kažkas baisaus“.

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 3,27 mln. pabėgėlių, o iš jų daugiau kaip 2 mln. kirto Lenkijos sieną, penktadienį pranešė Jungtinės Tautos.

JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad nuo karo pradžios vasario 24 dieną šalį paliko jau 3 270 662 žmonės – tai yra 100 765 daugiau nei buvo užfiksuota ketvirtadienį.

„Stebime bendrą srauto sulėtėjimą“ palyginti su pirmosiomis konflikto dienomis, pažymėjo UNHCR atstovas Matthew Saltmarshas.

Kalbant apie žmones, palikusius savo namus, bet tebesančius Ukrainoje, „galima drąsiai daryti prielaidą, kad jų skaičius yra gerokai didesnis nei du milijonai“, pridūrė agentūros atstovas.

Jis perspėjo, kad „vidinio persikėlimo ir pabėgėlių išvykimo iš Ukrainos tempas ir mastas, taip pat su tuo susiję humanitariniai poreikiai tik didės, jei padėtis blogės“.

Anot M.Saltmarsho, 90 proc. pabėgusių asmenų yra moterys ir vaikai. 18–60 metų amžiaus ukrainiečių vyrai gali būti šaukiami į kariuomenę, jiems neleidžiama išvykti.

Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, nuo trečiadienio iš karo draskomos šalies pabėgo 162 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.

Iš pradžių UNHCR apskaičiavo, kad iš Ukrainos gali išvykti iki 4 mln. žmonių, bet praėjusią savaitę pripažino, jog šis skaičius gali būti didesnis.

Prieš karą Ukrainos vyriausybės kontroliuotuose regionuose – neskaitant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų užimtų rytinių teritorijų – gyveno 37 mln. žmonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį kreipdamasis į visuomenę teigė, kad Rusija ir visi jos gyventojai pajus karo pasekmes nepaisant to, kas kalbama per Kremliaus kontroliuojamą žiniasklaidą. 

„Nesąžiningas ir agresyvus karas visuomet turi savo kainą. Tačiau kad ir kas jiems nutiktų, tai neprikels mūsų žmonių“, – sakė V.Zelenskis. 

Jis pranešė kalbėjęs su Europos Komisijos pirmininke Ursula vonder Leyen, kuri pažadėjo padaryti viską, kad Ukraina greičiau taptų Europos Sąjungos nare. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Procedūros, kurios trunka metų metus, sutrumpės iki savaičių, mėnesių. Taip nėra paprasta, bet mes tai padarysime“, – sakė Ukrainos prezidentas. 

Jis taip pat pranešė, kad buvo aptariamos naujos sankcijos Rusijai. 

„Kol Ukrainoje nebus taikos, sankcijos Rusijai turi augti“, – tikino V.Zelenskis. 

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Kinija dažniausiai stengėsi viešai atsiriboti nuo karo, nekritikuodama Vladimiro Putino. Nors iš esmės tai vis dar tiesa, Kinijos stebėtojai pastarosiomis dienomis atkreipė dėmesį, kad valstybinė naujienų žiniasklaida – kaip ir pati vyriausybė – subtiliai keičia savo toną karo atžvilgiu, rašo „The New York Times“.

Pasak stebėtojų, šiek tiek mažiau dėmesio skiriama Rusijos karinei galiai, o šiek tiek daugiau – taikos deryboms ir civiliams, kurie nukentėjo nuo Rusijos smūgių. Rusijos valstybinės propagandos populiarumas sumažėjo ir griežtai cenzūruojamame Kinijos socialinės žiniasklaidos tinkle „Weibo“. Ketvirtadienį populiariausias „Weibo“ straipsnis apie karą buvo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalba Jungtinių Valstijų Kongrese.

Buvęs Kremliaus padėjėjas, buvęs vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius, kuris yra vienas iš nedaugelio Rusijos karinį puolimą Ukrainoje sukritikavusių rusų pareigūnų, penktadienį atsistatydino iš Skolkovo fondo pirmininko pareigų.

2010 metais įsteigtas Skolkovo fondas turi diversifikuoti Rusijos ekonomiką, dabar didele dalimi grindžiamą nafta ir dujomis, skatinti startuolius ir netoli Maskvos sukurti rusiškąją Silicio slėnio versiją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Arkadijus Dvorkovičius

„Arkadijus Dvorkovičius nusprendė atsisakyti Skolkovo fondo pirmininko įgaliojimų ir sutelkti dėmesį į švietimo projektų vystymą“, – sakoma penktadienį paskelbtame fondo pareiškime.

49 metų A. Dvorkovičius ilgus metus dirbo Rusijos vyriausybėje, yra buvęs Kremliaus padėjėju, vicepremjeru. Minimam fondui jis vadovavo nuo 2018 metų. 

Jis nesakė, kodėl traukiasi, bet gyrė fondą už paramą „daugybės sėkmingų startuolių“ plėtrai.

„Skolkovo [fondas] visuomet buvo inovacijų Rusijoje priešakyje, o šiandien, esu tikras, dės visas pastangas, kad mūsų šalis susikurtų savo konkurencingą ekonomiką“, – sakė jis.

Fondo direktorių tarybos pirmininkas Igoris Šuvalovas pažymėjo, jog A.Dvorkovičius taip pat vadovauja Tarptautinei šachmatų federacijai (FIDE) ir mano, kad „esamomis aplinkybėmis neįmanoma“ užimti abu postus.

A.Dvorkovičius yra vienas iš nedaugelio Rusijos pareigūnų, viešai pasmerkusių karą, Maskvos vadinamą „specialia karine operacija“ Ukrainoje.

Šios savaitės interviu JAV žurnalui „Mother Jones“ A.Dvorkovičius sakė: „Karai yra blogiausi dalykai... gyvenime. Taip pat ir šis karas.“

„Mintimis esu su Ukrainos civiliais“, – sakė A.Dvorkovičius.

Jis taip pat vadovauja vieno didžiausių Rusijos bankų „Rosselchozbank“ priežiūros tarybai.

Penktadienį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad dėl A.Dvorkovičiaus posto „Rosselchozbank“ turi spręsti jis pats ir bankas.

Valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ aukšto rango narys Andrejus Turčakas anksčiau sakė, kad A.Dvorkovičius turėtų būti atleistas iš posto Skolkovo fonde.

Jis apkaltino A.Dvorkovičių veikiant „priešo naudai“.

Šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas svarbioje kalboje gynė savo taktiką Ukrainoje ir smerkė „nacionalinius išdavikus“. Jis sakė, kad šalį sustiprins „natūralus ir būtinas visuomenės apsivalymas“.

Ukrainą prieš tris savaites užpuolęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį kreipėsi į šimtatūkstantinę minią Maskvos Lūžnikų sporto centre.

Jis karinę invaziją, kurią vadina „specialia karine operacija“, teisino melagingais teiginiais, esą taip buvo siekiama užkirsti kelią genocidui. 

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Į stadioną minia žmonių susirinko išsakyti paramą Ukrainos užpuolimui ir švęsti Krymo aneksiją. 

Maskvos policija teigia, esą į stadioną susirinko 200 tūkst. žmonių.

Tačiau V.Putino kalba nepraėjo be incidentų. Rusijos valstybinė televizija nutraukė šalies prezidento kalbą sakinio viduryje.

Rusijos lyderiui kalbant minioms, valstybinė televizija pradėjo rodyti patriotinės muzikos klipą.

Putinas buvo nutrauktas sakinio viduryje, sakydamas: „Taip atsitiko, kad operacijos pradžia atsitiktinai sutapo su vieno iš mūsų iškilių kariškių gimtadieniu...“.

Rusijos valstybinė televizija yra griežtai kontroliuojama ir tokie trukdžiai yra labai neįprasti.

Prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vėliau pareiškė, kad kalba buvo nutraukta dėl techninių problemų serveryje. 

Po keliolikos minučių Rusijos valstybinė televizija iš naujo parodė visą V.Putino kalbą. 

Kyjivo miesto taryba teigia, kad nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš tris savaites pradėjo savo atakas, mieste žuvo 60 civilių gyventojų, įskaitant keturis vaikus, skelbia CNN.

Mieste taip pat žuvo daugiau kaip 160 Ukrainos kariškių ir kovotojų. Tarybos teigimu, 889 žmonės buvo sužeisti, iš jų 241 civilis, įskaitant 18 vaikų.

Be to, tarp Rusijos smūgių apgadintų pastatų yra 36 gyvenamieji namai, šešios mokyklos ir keturi vaikų darželiai, sakoma tarybos pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybės Sausumos pajėgų štabo viršininko pavaduotojas brigados generolas Oleksandras Gruzevičius pranešė, kad Kyjivo kairiajame krante prasiveržti bando okupantai, tačiau jie sustabdomi. Brovarų ir Boryspilio kryptimis priešas atsisakė pulti.

Pasak jo, rusų okupantai buvo išvaryti iš Kijevo dešiniajame Dniepro krante iki 70 kilometrų.

Jis pažymėjo, kad Kyjievo užėmimas yra viena iš svarbiausių strateginių užduočių priešui.

„Kas jam nori vienu smūgiu nukirsti galvą, o paskui diktuoti sąlygas, bet planas žlugo. Kijevas, kaip planavo okupantai, nepasidavė per tris dienas“, – sakė O.Gruzevičius.

Pateikiame keletą nuotraukų iš Ukrainos sostinės Kyjivo.

Vienas žmogus žuvo ir 19 buvo sužeista, kai numuštos rusiškos raketos dalys nukrito gyvenamajame rajone miesto šiaurėje, praneša vietos valdžios institucijos.

Kyjivas po apšaudymų penktadienį

+2

ES vadovai turi „labai patikimų įrodymų“, kad Kinija svarsto galimybę teikti karinę pagalbą Rusijai. Tai penktadienį pranešė įtakingas Briuselio leidinys „Politico“, remdamasis savo šaltiniais.

„ES vadovai turi labai patikimų įrodymų, kad Kinija svarsto galimybę teikti karinę pagalbą Rusijai. Visi vadovai labai gerai žino, kas vyksta“, – su anonimiškumo sąlyga sakė aukštas ES pareigūnas, nes nebuvo įgaliotas viešai kalbėti apie konfidencialią informaciją.

„Esame susirūpinę dėl to, kad Kinija flirtuoja su rusais“, – pridūrė jis.

Pasak jo, jei Pekinas vykdys Rusijos prašymą, ES „nustatys prekybos barjerus Kinijai“, nes „tai vienintelė kalba, kurią Pekinas supranta“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas

Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas aprašo vieną iš neįtikėtinų Ukrainos gynėjų.

Vasyliui Štefko iš Kušnicos kaimo Užkarpatėje jau 55 metai, jis neturi abiejų kojų, bet vis tiek išėjo ginti tėvynės.

V.Štefko pats atvyko į 128-ąją brigadą ir paėmė į rankas ginklą.

2004 m., dirbdamas Rusijoje, V.Štefko neteko abiejų kojų ir grįžo namo su protezais į gimtąją Kušnicą. O kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, jis tiesiog negalėjo likti namuose.

„Dvi dienas nemiegojau, kai pamačiau, kas vyksta, – sako V.Štefko. – Tiesiog negalėjau sėdėti namuose, susikroviau daiktus ir nuėjau į karinės registracijos biurą. Dabar prisipažįstu, kad ten melavau, – sakiau, kad turiu tik vieną protezą. Paprašiau, kad leistų prisijungti  prie 128-osios brigados. Esu tarnavęs kariuomenėje, moku šaudyti, gerai vairuoju. Žmonės, kurie nemato protezų, net nežino, kad aš neturiu kojų. Čia esu seržantas ir vairuotojas, tarnauju ugniagesių palaikymo kuopoje.

Mano tėvas taip pat „nelegaliai“ pateko į frontą Antrojo pasaulinio karo metais. Jam buvo 15 metų, bet jis pasakė, kad jam 18 metų, ir išėjo į karą. Namuose manęs laukia žmona ir 11 metų dukra. Jos nerimauja, bet ir didžiuojasi, kad aš ginu šalį...“

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savo paskyroje „Facebook“ rašo apie Rusijos ir Ukrainos pajėgų nuostolius.

Išnaudojo „Kalibr“ ir „Iskander“ raketas

„Rusijos okupacinės pajėgos Ukrainoje prarado puolimo potencialą ir yra stabdomos visomis kryptimis. Priešas turi didelių problemų su logistika, jis ir toliau patiria nuostolių. Dėl to, kad per pirmąsias tris savaites priešas panaudojo beveik visą jūrinių sparnuotųjų raketų „Kalibr“ ir operatyvinių-taktinių raketų sistemų „Iskander“ kovinį komplektą, tai naudoja senesnes raketas ir bombas atakoms prieš infrastruktūros objektus ir civilių gyvenamuosius rajonus.

Ukrainiečiams atitenka daug rusų karo technikos

„Oryx“ ekspertai nagrinėdami paskelbtas rusiškų tankų nuotraukas nustatė, kad 233 Rusijos tankų nuotraukos, iš kurių 87 buvo sunaikinti, 3 apgadinti, 39 „apleisti“, o vėliau sunaikinti ar perimti ukrainiečių, o 104 pateko kaip trofėjai Ukrainos kariuomenei.

Iš viso iki kovo 17 d. buvo nuotraukose užfiksuoti 1385 Rusijos šarvuotos technikos vienetai, kuriuos Ukrainoje prarado okupantai. Iš jų 600 vnt. buvo sunaikinta, 20 – apgadinta, 211 – „apleista“, 544 – paimti ukrainiečių. Taigi Rusija de facto vykdo Ukrainos militarizacijos arba apginklavimo operaciją“, – rašo Lietuvos krašto apsaugos ministras.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Sunaikinta Rusijos karinė technika

Ukrainiečių nuostoliai daug mažesni

A.Anušauskas aptaria ir ukrainiečių nuostolius.

„Dažnai užduodamas klausimas, o kokie ukrainiečių nuostoliai? Ukraina savo nuostolių neviešina, tačiau ekspertai, analizuodami socialinius tinklus ir kitą prieinamą informaciją, akcentuoja, kad fiksuoti karinės technikos praradimai yra 4 kartus mažesni“, – pastebi krašto apsaugos ministras.

Gelbėtojai toliau kasinėja Mariupolio dramos teatro griuvėsius, kuris, pasak pareigūnų, trečiadienį nukentėjo nuo Rusijos aviacijos smūgio.

Manoma, kad pastate, kuris buvo aiškiai pažymėtas kaip civilių prieglauda, buvo šimtai žmonių.

Ryšiai su apgultu miestu yra sudėtingi, o valdžios institucijos vis dar neturi duomenų apie išgyvenusiuosius ar galimas aukas.

Nuotr iš „Azov“ pulko paskyros „Telegram“/Subombarduotas Mariupolio dramos teatras

Mariupolio meras Vadimas Bojčenka sako, kad šiuo metu vyksta gelbėjimo operacija.

„Mums reikia daugiau laiko [kad galėtume pateikti apytikrius duomenis apie išgyvenusius ir nukentėjusiuosius]. Miestas vis dar bombarduojamas, ir tai trukdo gelbėjimo operacijai“, – sakė jis.

Dmytro Gurinas, Ukrainos parlamento narys iš Mariupolio, kurio tėvai įstrigę mieste, pasakojo, kad kai kuriems žmonėms pavyko palikti teritoriją.

„Bet viskas yra griuvėsiuose. Slėptuvė turi tris zonas ir mes tiksliai nežinome, kas vyksta kiekvienoje zonoje.

Atrodo, kad bombų slėptuvės nebuvo pažeistos, bet žmonės negali išeiti, nes dėl artilerijos ugnies negalime išvalyti griuvėsių ir tai labai, labai pavojinga“, – sakė parlamentaras.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba numatė du Rusijos vykdomo karo pabaigos variantus. Apie tai jis pasakojo interviu „Ukrainska Pravda“.

Jis priminė, kad bet koks karas turi du finalus. Pirmasis yra besąlygiškas visiškas vienos iš šalių pralaimėjimas. Būtent tai rusai primetė Kyjivui. Antrasis – susitarimas, abiem pusėms priimtinų sprendimų paieška ir fiksavimas.

„Todėl Ukrainos, o ne Rusijos požiūriu, turime aiškiai ir blaiviai suprasti, kad arba turime ruoštis karui iki galo, dėl kurio visiškai besąlygiškai ir besąlygiškai nugalime Rusiją, arba turi būti susitarimas, palankiomis sąlygomis Ukrainai.

Manau, kad antrasis variantas vis dar yra realus“, – sakė D.Kuleba.

Pasak jo, Ukrainos diplomatija stengiasi, kad šis susitarimas būtų kuo naudingesnis Kyjivui.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu Rusijos propagandiniam kanalui RT pareiškė, kad Maskva neleis Ukrainai perduoti iš kitų šalių oro gynybos sistemų S-300, skirtų apsisaugoti nuo Rusijos oro smūgių.

„Sovietinių S-300 perdavimas Ukrainai iš kitų šalių yra neįmanomas ir būtų neteisėtas, Maskva to neleis. Labai aiškiai pasakėme, kad bet koks į Ukrainą įvežamas krovinys, kuris, mūsų nuomone, yra su ginklais, bus teisėtas taikinys“, – pareiškė S.Lavrovas.

JAV transliuotojas CNN trečiadienį skelbė, kad Ukrainai jau buvo perduotos oro erdvės gynybos sistemos S-300, sustiprinsiančios šalies priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos pajėgumus. Iki šiol Vakarai Ukrainai tiekė tik trumpo nuotolio pernešamas priešlėktuvinės gynybos sistemas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./S-300 raketinė sistema.

Pasak neįvardijamo pareigūno, tarp perduodamų sistemų yra S-300V, S-300PT, 9K33 Osa ir 9K34 Strela. Anot jo, sistemos buvo įsigytos iš NATO šalių partnerių.

Pagrindinis Respublikonų partijos narys Užsienio reikalų komitete Michaelas McCaulas patvirtino, jog S-300 sistemos jau yra nugabentos į Ukrainą.

Sovietų Sąjungos laikais sukurtos S-300 šeimos priešlėktuvinės gynybos sistemos gali naikinti lėktuvus ir sparnuotąsias raketas 75-100 kilometrų atstumu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį per pokalbį su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu apkaltino Ukrainos pareigūnus vilkinant derybas, bet pridūrė, kad Maskva yra pasirengusi ieškoti sprendimų.

„Pažymėta, kad Kyjivo režimas visais įmanomais būdais bando vilkinti derybas, pateikdamas vis daugiau nerealistiškų pasiūlymų“, – po šio pokalbio telefonu paskelbė Kremlius.

„Vis dėlto rusai yra pasirengę toliau ieškoti sprendimų pagal gerai žinomus savo principinius metodus“, – sakoma pranešime.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad V. Putino ir O. Scholzo pokalbis buvo sunkus, bet pridūrė, kad tokių kontaktų vis tiek reikia.

Pasak D.Peskovo, dar per anksti kalbėti apie kokį nors Rusijos ir Ukrainos susitarimą.

„Galiu tik pasakyti, kad Rusijos delegacija demonstruoja norą dirbti daug greičiau nei dabar“, – nurodė jis žurnalistams.

„Deja, Ukrainos delegacija nepasirengusi spartinti derybų tempo“, – teigė jis.

Per derybas su O.Scholzu V.Putinas taip pat pabrėžė, jog Rusijos pajėgos „daro visa, ką gali“, kad apsaugotų civilius, taip pat ir saugiais koridoriais, nurodė Kremlius. Pranešime priduriama, kad ketvirtadienį iš Ukrainos pietryčiuose esančio Mariupolio evakuota maždaug 43 tūkst. žmonių.

Penktadienį vakare V. Putinas telefonu kalbėsis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, sakė D.Peskovas.

Charkive apšaudžius aukštąją mokyklą ir gyvenamuosius namus, vienas žmogus žuvo ir 11 buvo sužeista, pranešė gelbėjimo tarnybos.

Per išpuolį smarkiai apgadinta šešių aukštų švietimo įstaiga ir du gretimi daugiabučiai, teigia tarnybos.

Gelbėtojams pavyko užgesinti gaisrą ir jie per griuvėsius bando išlaisvinti vieną viduje vis dar įstrigusį žmogų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paaiškino, ką reiškia Maskvos reikalavimas „denacifikuoti Ukrainą“. Ši versija gerokai skiriasi nuo ankstesnių Kremliaus aiškinimų.

S.Lavrovas interviu Rusijos propagandiniam kanalui RT teigė, kad denacifikacija reiškia įstatymų, nukreiptų prieš rusakalbius, panaikinimą: „Reikalavimas denacifikuoti Ukrainą reiškia, kad turi būti panaikinti visi įstatymai, kurie diskriminuoja rusakalbius respublikos gyventojus kitų piliečių atžvilgiu“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

Vos prieš savaitę Kremlius teigė, kad „denacifikacija“ reiškia Ukrainos „ultranacionalistinių, nacių ir neonacių partijų bei visuomeninių organizacijų veiklos uždraudimą, galiojančių nacių ir neonacių šlovinimo įstatymų panaikinimą“.

Anot Donecko srities administracijos vadovo Pavlo Kyrylenkos, po raketos smūgio Kramatorsko mieste Ukrainos rytuose žuvo mažiausiai du žmonės ir šeši buvo sužeisti, skelbia CNN.

P.Kyrylenko teigė, kad kitos atakos detalės šiuo metu tikslinamos.

Kramatorskas buvo vienas pirmųjų miestų, į kuriuos nusitaikė Rusijos kariuomenė, kai prieš daugiau nei tris savaites buvo pradėta invazija į Ukrainą.

Ukrainos vyriausybės teigimu, penktadienį susitarta dėl devynių koridorių civiliams gyventojams evakuoti iš miestų ir miestelių, smarkiai nukentėjusių nuo Rusijos atakų.

Vienas iš sutartų koridorių jungia apgultą pietrytinį Mariupolio miestą su Zaporižios miestu, kurį tebekontroliuoja Ukraina, skelbia CNN.

Ministro Pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk sakė, kad planuojama pristatyti humanitarinę pagalbą į Balaklajos ir Iziumo miestus į pietryčius nuo Charkivo.

Pasak I.Vereščuk, ketvirtadienį iš Mariupolio išvažiavo beveik 800 privačių automobilių, o iki vakaro per Rusijos okupuotą teritoriją į Zaporižios miestą išvyko daugiau kaip 2 000 žmonių. 

Tai pirmas kartas per daugelį dienų, kai buvo susitarta dėl koridoriaus iš Mariupolio, nors I.Vereščuk neužsiminė, ar Rusijos pajėgos leido išvykti iš Berdiansko planuotam humanitariniam konvojui.

Kitur 36 tonos maisto ir medikamentų buvo pristatytos į Hostomelio ir Bučos miestus į šiaurės vakarus nuo Kyjivo, taip pat į tris kaimus į šiaurės rytus nuo sostinės - vietoves, kurios patyrė didžiausią Rusijos artilerijos ir raketų apšaudymą. 

Vienas planuotas koridorius tarp Charkivo ir Vovčansko, esančio netoli Rusijos sienos, neveikė dėl Rusijos pajėgų apšaudymo, sakė I.Vereščuk. 

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba penktadienį pranešė, kad jau daugiau kaip 2 mln. pabėgėlių atvyko į šalį Ukrainos, nuo vasario 24 dienos kovojančios su Rusijos karine invazija.

„9 val. (vietos, 10 val. Lietuvos) laiku pabėgėlių iš Ukrainos skaičius viršijo du milijonus. Dauguma jų – moterys ir vaikai“, – sakoma pasieniečių „Twitter“ pranešime.

„Sienos apsaugos pareigūnai yra pirmieji lenkai, suteikiantys jiems pagalbą kirtus sieną. Dažnai paprasti palaikymo žodžiai reiškia daugiausiai“, – pridūrė tarnyba.

Iš visų Ukrainą palikusių pabėgėlių daugiau kaip pusė pasitraukė į Lenkiją. Kiti pabėgo į kitas kaimynines šalis – Rumuniją, Vengriją, Slovakiją ar Moldovą.

Ketvirtadienį Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR pranešė, kad nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo iš Ukrainos pasitraukė daugiau kaip 3,1 mln. žmonių.

„Valanda po valandos, minutė po minutės žmonės bėga nuo šiurpios smurto tikrovės Ukrainoje. Jeigu konfliktas nesibaigs, ši širdį draskanti krizė toliau augs. Mums reikia taikos, dabar“, – rašė JT agentūra.

Ji pridūrė, kad daugiau kaip 2 mln. žmonių, palikusių savo namus Ukrainoje, yra persikėlę į kitas šalies vietas.

Pirminiai UNHCR vertinimai rodė, kad iš Ukrainos gali pasitraukti iki 4 mln. pabėgėlių, bet praeitą savaitę agentūra pripažino, kad šis skaičius gali būti dar didesnis.

Vienas žmogus žuvo ir keturi buvo sužeisti po to, kai nukritusios Rusijos raketos nuolaužos nukrito ant gyvenamojo namo šiaurinėje Kyjivo dalyje, pranešė Ukrainos gelbėjimo tarnyba.

Tarnyba teigia, kad iš penkiaaukščio pastato Podilskio rajone išgelbėta 12 žmonių, o 98 buvo evakuoti.

Nuotraukose, kuriomis pasidalijo gelbėjimo tarnybos, matyti ugniagesiai, bandantys suvaldyti gaisrą, tarp smarkiai apgadintų pastatų, sudegusių transporto priemonių ir didelio kraterio. Pasak tarnybos, gelbėjimo darbai tęsiami.

Ukrainos oro pajėgos teigia, kad iš Juodosios jūros į Lvivą buvo paleistos šešios sparnuotosios raketos. Dvi iš jų buvo sunaikintos Ukrainos priešlėktuvinėmis raketomis.

Jos teigė, kad tai buvo Kh-555 tipo raketos – iš sunkiųjų strateginių bombonešių paleidžiamos oro raketos.

Penktadienio rytą Lvive griaudėjo sprogimai. Nuo raketų nukentėjo lėktuvų remonto dirbtuvės netoli oro uosto.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad priešo nuostoliai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios siekia apie 14,2 tūkst. karių. 

„Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo sudaro apie 14,2 tūkst. žmonių“, – teigiama pranešime.

Be to, Rusijos kariuomenė neteko: tankų – 450 vnt., šarvuotų kovos mašinų – 1 448, artilerijos sistemų – 205, orlaivių – 93, sraigtasparnių – 112.

15min atkreipia dėmesį, kad šios informacijos šiuo metu nėra galimybės patikrinti.

Pranešama, kad Ukrainos Mykolajivo srities pietiniame Voznesensko mieste per Rusijos apšaudymą nukentėjo sandėlis, kuriame buvo laikomi ginklai, praneša televizija „Ukraine 24“, remdamasi miesto meru.

Kol kas nėra informacijos, ar yra nukentėjusiųjų.

Ukrainos gelbėjimo tarnyba praneša, kad ugniagesys, dalyvavęs sprogimo likvidavimo operacijoje Charkive, žuvo per tolesnį apšaudymą.

Neįvardytas darbuotojas padėjo gesinti gaisrą Charkivo turguje, kuris ketvirtadienį nukentėjo nuo Rusijos smūgio.

„Gesinant gaisrą priešas vėl apšaudė. Du gelbėtojai patyrė šrapnelio sužeidimus“, – feisbuke rašė tarnyba.

Vienas iš jų vėliau nuo patirtų sužalojimų mirė ligoninėje.

Rusų pajėgos apšaudė Rytų Ukrainoje esančius Severodonecką ir Rubežnoję iš artilerijos ir salvinių ugnies sistemų, penktadienį pranešė Luhansko regiono valstybinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. 

Du žmonės Severodonecke žuvo, dar mažiausiai keturi buvo sužeisti. Apie du sužeistuosius pranešama ir Rubežnoje. 

Pastarajame mieste naktį kilo gaisrai dešimtyje namų ir parduotuvėje. 

Skelbiama, kad iš viso sugriauta daugiau nei 20 gyvenamųjų pastatų ir infrastruktūros objektų. Kai kuriuose namuose šalia apšaudymo vietų nėra dujų ar vandens.

Rusų pajėgos taip pat atidengė ugnį į Kreminą ir Priviliją. 

Ukrainos šiaurės rytuose esančio Sumų regiono meras paskelbė informaciją apie galimus humanitarinius koridorius, kurie penktadienį gali būti atidaryti regione.

Į miestus planuojama siųsti autobusus ir mikroautobusus, kurie padėtų gabenti žmones – yra šeši skirtingi maršrutai, visi jie veda į Poltavą centrinėje Ukrainoje.

Sumų miestas, esantis netoli Rusijos sienos ir fronto linijos, pastarosiomis savaitėmis buvo smarkiai apšaudomas, buvo nutrauktas elektros energijos ir vandens tiekimas.
 

Rusijos karių pagrobtas ir vėliau ukrainiečių išlaisvintas Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas pasakoja nelaisvės metu praleidęs septynias valandas su maišu ant galvos. Jis sako buvęs laikomas Melitopolio areštinėje. 

„Tai yra gana sunki patirtis – būti septynias valandas su maišu ant galvos, nežinoti, kur esi, kur tave gabena žmonės, kuriais visiškai nepasitiki“, – pasakojo jis „Nastojaščeje Vremia“ televizijos kanalui. 

Pietų Ukrainos miesto meras teigė, kad, kai rusams reikėdavo dėl ko nors derėtis, su juo kameroje būdavo penki-septyni ginkluoti kareiviai. 

„Jie manęs nelietė su rankomis, bet patikėkite, septyni ginkluoti žmonės netoliese yra pakankama įtikinamai perteikti savo poziciją“, – sakė I.Fiodorovas.

„Kažkas buvo kankinamas kitoje kameroje, girdėjosi psichologiškai giunždantys riksmai, kurie prilygsta spaudimui ar kankinimams. Todėl visos šešios dienos buvo gana sunkios“, – pasakojo jis. 

Rusijos pajėgos I.Fiodorovą pagrobė kovo 11 dieną. Po beveik savaitės nelaisvės ukrainiečiams pavyko susidėrėti ir iškeisti savo turėtus Rusijos pajėgų karius į Melitopolio merą. Pranešama, kad Ukrainos pajėgos perdavė anksčiau į nelaisvę paimtus 18-19 metų amžiaus Rusijos šauktinius.

„Apsikeitimas belaisviais vyko netoli Vasylivkos, ant demarkacinės linijos, skiriančios Rusijos ir Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“, – teigė meras. 

I.Fiodorovas taip pat pasakojo nelaisvėje pasirašęs įvairių dokumentų, kurie padėjo jam išlikti gyvam ir sveikam, tačiau pabrėžė, kad jokios teisinės galios šie dokumentai neturi. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs dėkingas JAV prezidentui Joe Bidenui už papildomą karinę pagalbą, tačiau sakė nenurodysiantis, kokia konkrečiai parama bus įtraukta į naująjį paketą, nes nenori, kad apie tai žinotų Rusija.

„Tai yra mūsų gynyba“, – sakė jis naktį įrašytame kreipimesi į tautą.

„Kai priešas nežino, ko iš mūsų tikėtis. Kaip nežinojo, kas jų lauks po vasario 24-osios“, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pridūrė V.Zelenskis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Jie nežinojo, ką mes turime gynybai arba kaip esame pasirengę šiam smūgiui“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak V.Zelenskio, Rusija tikėjosi rasti Ukrainą tokią, kokia ji buvo 2014 metais, kai Maskvos pajėgos be kovos užėmė Krymą ir parėmė separatistus, perėmusius kontrolę dalyje rytinio Donbaso regiono. Tačiau Ukraina dabar yra kitokia šalis, turinti daug stipresnę gynybą, pažymėjo lyderis.

Anot Ukrainos prezidento, dabar ne laikas atskleisti Ukrainos taktiką vykstančiose derybose su Rusija. 

„Darbą daugiau tyloje nei per televiziją ar feisbuke aš laikau teisingu keliu“, – sakė V.Zelenskis.

Ketvirtadienio naktį autobusais ir automobiliais iš Kyjivo regiono išvežta daugiau kaip tūkstantis ukrainiečių, sakoma Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnybos pranešime feisbuke.

Ji pridūrė, kad šiuo metu žmonės yra „saugioje vietoje“.

Ukrainos Generalinis štabas skelbia, kad visoje šalyje gynybos padėtis, situacija ir veiksmų pobūdis per pastarąją parą iš esmės nepasikeitė. 

„Ukrainos gynybos pajėgos ir toliau smūgiuoja nedidelius smūgius priešo pajėgoms, kurios bando įsitvirtinti ir išlaikyti užimtas gynybines linijas“, – teigiama penktadienį ryte išplatintame pranešime. 

Anot štabo, praėjusią parą Ukrainos pajėgos iš dalies sunaikino ir sustabdė priešakinius 437-ojo Mokomojo pulko ir 26-ojo Tankų pulko dalinius, tikslūs priešo nuostoliai dar nustatinėjami. 

Dėl patiriamų didelių žmogiškųjų nuostolių Rusijos pajėgos yra priverstos imtis „ekstremalių“ priemonių, siekdamos užpildyti gretas – skelbia slaptą mobilizaciją, kviečia „savanorius“, šauktinius, kadetus bei samdinius iš Sirijos, skelbia štabas. 

Pranešama, kad kai kuriose laikinai okupuotose teritorijose Rusijos okupantai bando sukurti teigiamą įvaizdį dalydami maisto produktus civiliams gyventojams.  

Tuo pat metu aktyviai ieškomi ir sulaikomi proukrainietiški aktyvistai, kariškiai, Antiteroristinės operacijos ir Jungtinių operacijų pajėgų dalyviai ir jų šeimų nariai, taip pat kiti žmonės, kurie gali organizuotis prieš okupaciją. 

Generalinio štabo teigimu, Rusijos kariai ir toliau patiria didžiulius nuostolius bei turi problemų su aprūpinimu 

„Žema moralė ir psichologinė personalo būsena veda į išaugusį dezertyrų bei kovoti atsisakančių Rusijos pajėgų karių skaičių“, – teigia Ukrainos Generalinis štabas. 

Pranešama, kad šį rytą daugelyje Vakarų Ukrainos vietovių kaukia oro pavojaus sirenos.

Nacionalinės naujienų agentūros „Ukrinform“ duomenimis, sirenos kaukia Rivnės, Voluinės, Lvivo, Ternopilio ir Ivano-Frankivsko srityse.

Ukrainos kariuomenė per pastarąją parą sunaikino 14 Rusijos oro taikinių, skelbia ukrainiečių Karinių oro pajėgų vadovybė. 

„Karinės oro pajėgos ir vėl daro nuostolių rašistiniams nevykėliams tiek ore, tiek ant žemės. Naikintuvai surengė keletą oro mūšių danguje, pataikydami į du oro taikinius – preliminariai į naikintuvą ir priešo atakos lėktuvą“, – sakoma pareiškime.

Stiprius smūgius prieš Rusijos pajėgų šarvuočių kolonas ir pagalbines transporto priemones atliko oro pajėgų bombardavimo ir puolimo aviacija.

Karinių oro pajėgų priešlėktuvinės raketinės pajėgos praneša, kad pataikė į dar penkis okupantų lėktuvus, jų tipai nustatinėjami. Priešlėktuvinė gynyba taip pat sunaikino tris bepiločius lėktuvus, tris sparnuotąsias raketas ir vieną sraigtasparnį.

Iš viso ketvirtadienio parą Ukrainos pajėgos skelbia sunaikinusios septynis orlaivius, vieną sraigtasparnį, tris bepiločius orlaivius bei tris sparnuotasias raketas. 

Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas praneša, kad Rusijos pajėgų vadovybė toliau imasi priemonių, kad specialiųjų pajėgų nuostolius papildytų užsieniečiai.

Ukrainos turimais duomenimis, Rusijos karinė vadovybė jau atrinko beveik 1 tūkst. savanorių iš vadinamosios Basharo al Assado armijos Sirijoje ir „Hezbollah“.

Anot Generalinio štabo, pagrindinis iššūkis užsienio kovotojams – patirtis kovojant mieste. Šiuo metu turimais duomenimis, minėti kovotojai neplanuoja dalyvauti kovinėse operacijose Ukrainos teritorijoje, o veikiau ketina pasinaudoti „komandiruote“ kaip galimybe keliauti į Europos šalis.

Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad, jos vertinimu, stringančią Rusijos invaziją į Ukrainą alina jos pačios logistinės problemos. 

Naujausioje atnaujintoje žvalgybos informacijoje ministerija teigė, kad Rusijos pajėgos negali aprūpinti „priešakinių pajėgų net būtiniausiais dalykais, tokiais kaip maistas ir degalai“, nes nesugeba kontroliuoti Ukrainos oro erdvės ir susiduria su sunkumais ant žemės.

Rusijos pajėgos vangiai manevruoja visoje šalyje, sakė ministerija.

„Nenoras manevruoti per šalį, oro erdvės kontrolės stoka ir ribotos tiltų tiesimo galimybės trukdo Rusijai veiksmingai aprūpinti savo priešakines pajėgas būtiniausiais reikmenimis, tokiais kaip maistas ir degalai“, – sakė ministerija. 

„Nesiliaujančios Ukrainos kontratakos verčia Rusiją nukreipti didelį skaičių karių saugoti savo tiekimo linijas. Tai labai riboja Rusijos puolamąjį potencialą“, – pažymėjo britai.

Ketvirtadienio popietę Vladimiras Putinas skambino Turkijos Prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui ir pasakė jam, kokie yra tikslūs Rusijos reikalavimai dėl taikos susitarimo su Ukraina.

Anot pagrindinio R.T.Erdogano patarėjo ir atstovo spaudai Ibrahimo Kalino, Rusijos reikalavimai skirstomi į dvi kategorijas.

Pasak I.Kalino, pirmuosius keturis reikalavimus Ukrainai nėra labai sunku įvykdyti.

„Scanpix“/AP nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

Pagrindinis iš jų yra Ukrainos sutikimas, kad ji turėtų būti neutrali ir nepateiktų prašymo įstoti į NATO. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kiek anksčiau sakė suprantantis, kad NATO nesiūlys Ukrainai narystės ir kad galėtų apsvarstyti galimybę suteikti savo šaliai neutralų statusą, tačiau jam reikia tvirtų saugumo garantijų tiek iš Vakarų, tiek iš Rusijos.

Kitas Rusijos reikalavimas, anot I.Kalino – Ukraina turėtų pereiti nusiginklavimo procesą, kad būtų užtikrinta, jog ji nekelia grėsmės Rusijai. Ukrainoje turėtų būti užtikrinta rusų kalbos apsauga. Reikalavimuose kalbama ir apie „denacifikaciją“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Pastarasis dalykas labai įžeidžia V.Zelenskį, kuris pats yra žydas ir kurio kai kurie giminaičiai žuvo per Holokaustą, tačiau Turkijos pusė mano, kad V.Zelenskis su tuo lengvai sutiks. Galbūt pakaks, kad Ukraina pasmerktų visas neonacizmo formas ir pažadėtų su jomis susidoroti.

Antroji kategorija yra ta, dėl kurios kils sunkumų, o V.Putinas telefoninio pokalbio metu pasakė, kad reikės tiesioginių derybų tarp jo ir prezidento V.Zelenskio, kol bus pasiektas susitarimas dėl šių punktų. V.Zelenskis jau pareiškė esąs pasirengęs susitikti su Rusijos vadovu ir derėtis su juo akis į akį.

I.Kalinas apie šiuos punktus kalbėjo ne taip konkrečiai, pasakydamas tik tiek, kad jie susiję su Donbaso, esančio Rytų Ukrainoje, kurio dalys jau atsiskyrė nuo Ukrainos ir pabrėžė savo rusiškumą, ir Krymo statusu.