Keli tūkstančiai gyventojų iš Mariupolio prievarta išvežti į Rusiją

Sekmadienio įvykius sekite čia.

Naujausioje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos paskelbtoje informacijoje nurodoma, kad Rusijai vis dar nepavyko perimti Ukrainos oro erdvės kontrolės, o tai yra vienas iš pagrindinių jos tikslų.

„Dėl nuolatinio nesugebėjimo tai padaryti jų operatyvinė pažanga gerokai sumenko“, – sakoma pranešime.

„Radio Svoboda“, remdamasis Ukrainos saugumo tarnybos informacija paskelbė, kad iš Čečėnijos kariauti Rusijos pusėje atvykę Ramzano Kadyrovo kariai, patyrę didelių nuostolių, išvyko namo. 

Nurodoma, kad kovo 13 d. čečėnų kovotojai pasitraukė iš Kyjivo srities į Baltarusiją, o toliau – Čečėniją.

Donecko karinės ir civilinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko „Telegram“ kanale rašo, kad tūkstančiai Mariupolio gyventojų, kuriems pavyko pabėgti nuo Rusijos bombardavimų, miršta iš bado užimtose Mangušio ir Melekino gyvenvietėse. 

„Reikalaujame, kad okupacinė administracija laikytųsi karo veiksmų taisyklių ir aprūpintų civilius gyventojus vandeniu ir maistu bei leistų jiems palikti kovos veiksmų zoną!“ – sakė jis ir nurodė, kad Ukrainos valdžia yra pasirengusi padėti ir apsaugoti savo žmones, tačiau Rusija duotų pažadų leisti evakuoti civilius gyventojus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad šalies pajėgos atrėmė Rusijos puolimą prie Iziumo ir „iš esmės“ sunaikino priešo puolamuosius dalinius.

„Rusijos okupacinės pajėgos vykdo puolimą ir karinius veiksmus Donecko sektoriuje. Voluinės ir Polisės regionuose priešas nevykdė aktyvių veiksmų, bet kūrė gynybos sistemas, inžinerinį ir logistinį aprūpinimą, kad galėtų pasirengti Kyjivo puolimui.
Taip pat nevykdomos puolamosios operacijos Siversko ir Slobožansko sektoriuose. Priešo pajėgos apšaudo Ukrainos gyvenvietes“, – teigiama pranešime. 

„Rusijos Bielgorodo miesto komendantūra atlieka tyrimą dėl 10 138-osios motorizuotosios brigados karių, kurie dalyvavo puolime prieš Charkivą, bet dėl didelių dalinio nuostolių pasitraukė iš tolesnio dalyvavimo kovinėse operacijose ir buvo priversti grįžti namo“, – taip pat teigiama pranešime. 

Remiantis Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto atlikta analize, pradinėje karo kampanijoje Ukrainos pajėgos įveikė Rusiją, tačiau abi šalys atsidūrė aklavietėje, rašo „The Guardian“. 

Institutas Rusijos strategiją apibūdina kaip „oro desanto ir mechanizuotų operacijų naudojimą Kyjivui, Charkivui, Odesai ir kitiems didiesiems Ukrainos miestams užimti“.

Institutas nurodo, kad nors Rusijos daro nežymią pažangą kai kuriose vietovėse, mažai tikėtina, kad gali pasiekti savo tikslus. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Irpinė

„Mariupolio kritimas vargu ar iš esmės pakeis pradinės kampanijos rezultatus“, – nurodo tyrėjai. 

Analizėje pažymima, kad Rusijos kariuomenė ir toliau daugiausia dėmesio skiria lokalizuotoms kovoms, o ne plataus masto operacijoms. Daroma išvada, kad didžiojoje Ukrainos dalyje „vyrauja aklavietė kuri, jei tęsis, greičiausiai bus labai smarki ir kruvina“, rašo „The Guardian“.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Rusijos vykdomas okupuoto Donbaso gyventojų šaukimas į kariuomenę pažeidžia tarptautinę teisę. Ministerijos atstovas spaudai Olehas Mykolenko apie tai paskelbė tviteryje. Pasak jo, Rusija mobilizuoja okupuoto Donbaso gyventojus, taip siekdama sustiprinti savo pajėgas.

„Tai yra šiurkštus tarptautinės teisės, įskaitant Ženevos konvenciją, pažeidimas. Rusijos pareigūnų karo nusikaltimų sąrašas ir toliau plečiasi. Jie bus patraukti atsakomybėn“, – rašo ministerijos atstovas. 

Kaip pranešė portalas Unian, vasario viduryje apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ lyderiai paskelbė visuotinę mobilizaciją. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas yra sakęs, kad gyventojai mobilizuojami prievarta, pasitelkiant grasinimus kankinimais. 

Aliaksandro Lukašenkos režimu nepatenkinti Baltarusijos aktyvistai, fiksuojantys karinės technikos judėjimą šalies teritorija, šeštadienį pastebėjo, kad ant jos atsirado dar nematyti skiriamieji ženklai – raudoni kvadratai, skelbia pravda.com.ua.

Šeštadienį visą dieną buvo stebimas karinės technikos judėjimas iš Drohičino pusės Bresto kryptimi, o taip pat tarp Ivanovo ir Drohičino miestų. Visa technika – kovinės žvalgybos ir patruliavimo mašinos „Kaiman“, sunkvežimiai MAZ (tarp jų ir su minosvaidžiu), radijo stotys ir kitos transporto priemonės buvo pažymėtos skiriamuoju ženklu – raudonu kvadratu.

Raudoni kvadratai buvo uždažyti ir ant Baltarusijos karinių pajėgų technikos kolonos, važiavusios iš Maloritos į Brestą. Koloną sudarė „Kaiman“ ir sunkvežimiai MAZ bei „Volat“ su minosvaidžiais.

Pažymima, kad ir Baltarusijos kariai pradėjo naudoti tą pačią taktinio atpažinimo sistemą (raudona lipni juosta ant rankovės), kokią pirmomis karo dienomis naudojo Rusijos ir Donbaso separatistų kariai.

t.me/paradachak nuotr./Baltarusijos karys

Liudininkų teigimu, šeštadienį netoli Kozlovičių kaimo, maždaug už 80 km nuo Ukrainos sienos, į šiaurės vakarus nuo Kyjivo, buvo pastebėta Rusijos armijos kolona su skiriamaisiais ženklais „V“. Kolonoje – keturi sunkvežimiai „KamAZ“. Dviejų sunkvežimių priekabose po tentais buvo galima įžiūrėti specifinius konteinerius, kuriuose paprastai pervežamos raketos „Iskander“. Kolona važiavo Bobruisko link, tolyn nuo Ukrainos sienos.

Tuo pačiu keliu, bet Ukrainos link, važiavo kita karinės technikos kolona, kurioje be įvairių sunkvežimių pastebėta ir salvinės ugnies sistema „Grad“ bei patranka.

Į Lunincos geležinkelio stotį Bresto srityje atvyko ešelonas su šarvuočiais, savaeigėmis haubicomis ir kita karine technika.

Pasak Ukrainos geležinkelių tinklo valdybos pirmininko Oleksandro Kamyšino, geležinkelio jungtys tarp Ukrainos ir Baltarusijos nebeveikia.

O.Kamyšinas apie tai paskelbė po to, kai, matyt, nepavyko įkalbėti Baltarusijos geležinkelininkų nevežti Rusijos karinių traukinių į Ukrainą, rašo BBC.

Strategiškai svarbaus pietų Ukrainos Mariupolio centre tęsiasi gatvių mūšiai, Rusijos pajėgos bando perimti miesto kontrolę. Padėtis beviltiška, 300 000 civilių gyventojų negali evakuotis, rašo BBC. 

Kai kurie iš nedaugelio civilių, kuriems pavyko pabėgti, pasakoja apie siaubingas sąlygas – nėra nei elektros, nei vandens, baigiasi maisto atsargos. 

Prieš kelias dienas iš Mariupolio pabėgo Ukrainos parlamento nario Jaroslavo Železniako sesuo.

„Po dviejų savaičių jie neturėjo maisto, o parduotuvės buvo uždarytos, todėl ji pasakė, kad turi pasirinkimą – eiti ir bandyti rasti, pavyzdžiui, pavogti, šiek tiek maisto – arba mirti be maisto“, – BBC sakė J.Železniakas.

„Žmonės nuolat bijo, kad kokia nors bomba, ginklas, sprogimas juos nužudys. Gatvėse daug lavonų, daug pastatų dega, daug pastatų sugriauta, daug slėptuvių, kuriose slepiasi žmonės, sugriauta“, – pasakojo BBC pašnekovas.

Italija itin griežtai sureagavo į „šlykščius ir nepriimtus“ Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) pareigūno grasinimus, susijusius su Vakarų Maskvai paskelbtomis sankcijomis dėl invazijos į Ukrainą.

Rusijos URM Europos departamento vadovas Aleksejus Paramonovas apkaltino Italija tapus „antirusiškos isterijos“ auka. Naujienų agentūrai „RIA Novosti“ jis sakė, kad Italija „per sekundę“ pamiršo šimtmečius trukusius santykius ir dvišalius susitarimus su Rusija.

A.Paramonovas tvirtino besitikintis, kad Prancūzijos finansų ministro Bruno Le Maire'o pažadas „paskelbti totalinį ekonominį ir finansinį karą Rusijai“ nesulauks „pasekėjų Italijoje ir nesukels atitinkamų negrįžtamų pasekmių“.

Rusijos diplomatas tvirtino, kad Maskva suteikė Italijai reikšmingos paramos per pirmą koronaviruso bangą 2020 metais, kai to paprašė Italijos gynybos ministras Lorenzo Guerini. Tačiau dabar jis tapo vienu pagrindiniu „antirusiškos kampanijos vanagų ir skatintojų“ Italijos Vyriausybėje, tvirtino A.Paramonovas.

Italijos užsienio reikalų ministerija pareiškė „griežtai atmetanti grasinančius (Maskvos) pareiškimus“.

Roma ir jos partneriai „toliau tęs visą įmanomą spaudimą“, kad sustabdytų Rusijos invaziją Ukrainoje“, pridūrė ji.

Italijos premjeras Mario Draghi pasmerkė „invazijos į Ukrainą ir pandemijos krizės Italijoje palyginimą“ kaip „ypač šlykštų ir nepriimtiną“.

Į Italijos parlamentą antradienį nuotoliniu būdu kreipsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas Ukrainos televizijoje sakė, kad šalį netrukus pasieks priešlėktuvinės gynybos sistemos ir kita įranga iš JAV.

Anot jo, Ukrainai bus suteikti priešlėktuvinės ir prieštankinės sistemos „Stinger“ bei „Javelin“.

„O netolimoje ateityje jie jau bus mūsų šalies teritorijoje. Tai kelių dienų klausimas“, – O.Danilovą cituoja „Ukrainska Pravda“. 

Aktyvistai Kazachstane šeštadienį pranešė, kad jiems buvo neleista surengti surengti mitingo protestuojant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Kazachstanas siekia balansuoti tarp Rusijos ir Vakarų, stengdamasis atsiriboti nuo Kremliaus veiksmų Ukrainoje ir tuo pačiu siekdamas nesupykdyti savo sąjungininkės Maskvos.

Anksčiau kovą kazachų valdžia leido aktyvistams buvusioje sostinėje Almatoje surengti mitingą prieš invaziją. Į jį susirinko daugiau nei 2 tūkst. žmonių, skandavusių Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną įžeidžiančias skanduotes.

Tačiau aktyvistai šeštadienį AFP parodė laišką iš Almatos mero biuro, neleidžiančio jiems surengti antros demonstracijos. Jiems buvo paaiškinta, kad aikštė, kur planuota surengti mitingą, tuo metu turėjo būti naudojama demonstracijai, skirtai pareikšti paramą Kazachstano prezidentui Kassymui-Jomartui Tokayevui.

Filmuoti vaizdai socialiniuose tinkluose rodo, jog į pastarąjį mitingą susirinko keli šimtai žmonių.

Alnuras Iliaševas, aktyvistas, norėjęs surengti mitingą dėl taikos Ukrainoje, AFP sakė, jog prezidentui paremti skirto mitingo organizatorius užrezervavo aikštę visai dienai, nors jis vyko tik iki ankstyvos popietės.

„Realiai jie surengė (demonstraciją) tik tam, kad neleistų mums organizuoti prieš karą nukreipto mitingo“, – teigė A.Iliaševas.

Kazachstanas griežtai kontroliuoja viešas demonstracijas, kurios gali būti rengiamos tik tam skirtose vietose, gavus vietos valdžios palaiminimą.

Šalies Užsienio reikalų ministerija vasarį tvirtino, kad Kazachstanas yra neutrali valstybė, vertindama Rusijos invaziją į Ukrainą.

Rusijos oro antpuoliai Mykolajive vyksta visą dieną, pranešė regiono pareigūnas.

Regiono administracijos vadovas Vitalijus Kimas sakė, kad net nėra galimybės laiku paskelbti pavojaus signalą. 

„(Perspėjimo) pranešimas ir bombardavimai vyksta tuo pačiu metu“, – sakė jis socialinėje žiniasklaidoje. BBC pastebi, kad V.Kimas nepateikė išsamesnės informacijos apie žalos mastą ar galimas aukas.

„Maxar Technologies“ paskelbė naują palydovinę nuotrauką, kuroje matyti žiaurios Rusijos atakos metu sugriautas Mariupolio teatras. Išliko tik vakarinė pastato fasado dalis. 

Nuotraukoje vis dar aiškiai matyti priešais įėjimą ant žemės didelėmis raidėmis užrašytas rusiškas žodis „vaikai“.

Apytikriais skaičiavimais, išpuolio metu viduje buvusių žmonių skaičius svyruoja nuo 800 iki 1 300.
 

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad JAV prezidentas J.Bidenas turėtų apsilankyti Ukrainoje, kai kitą savaitę lankysis Europoje ir dalyvaus NATO aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje, rašo CNN. 

„Kodėl labai geras mano draugas, labai geras Ukrainos draugas Joe Bidenas, globalaus pasaulio lyderis, kuris dabar demonstruoja lyderystę, kodėl jam neatvykus čia kitą savaitę kaip mūsų solidarumo simboliui?“ – CNN sakė P.Porošenka.

Jis taip pat sakė, kad V.Putinas yra „pamišęs maniakas“, o ukrainiečiai turi „neperšaunamą vienybę“.

Buvęs Ukrainos lyderis taip pat paragino sugriežtinti sankcijas Rusijai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Petro Porošenka

„Turime imtis papildomų žingsnių, kad sankcijos būtų sugriežtintos, o ginklų tiekimas Ukrainai padidintas, kad Putinas [grįžtų] į Rusiją“, – pridūrė jis.  

„Mes kovojame ne tik už Ukrainos žemę. Mes kovojame už Europos saugumą, laisvę ir demokratiją, taip pat už pasaulinį saugumą. Taip pat ir už jus, už Jungtines Valstijas“, – P.Porošenką cituoja CNN.

„Mano prašymas: prašau, padėkite mums išgelbėti pasaulį. Padėkite mums išgelbėti Europą. Padėkite mums išgelbėti jus“, – sakė jis.

Kyjivo srities policija feisbuke pranešė, kad „Grad“ raketomis apšaudytas Novyje Petrivcy kaimas, esantis Kyjivo srityje. 

„Šiandien, kovo 19 d., kovotojai iš „Grad“ apšaudė Novyje Petrivcy. Dėl apšaudymo užsidegė laukas ir buvo apgadinta degalinė. Gaisras jau užgesintas. Laimei, aukų nebuvo“, – sakoma pranešime.

Kaip rašo portalas Unian, anksčiau buvo pranešta, kad nuo apšaudymo Novyje Petrivcy kaime žuvo dvejų metų vaikas.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenko telegram kanale pranešė, kad šiandien humanitariniais koridoriais buvo evakuoti 6 623 žmonės. Į Luhansko srities gyvenvietes buvo pristatyta maisto produktų ir medikamentų.

Pranešama, kad iš Mariupolio į Zaporižią išvyko 4128 žmonės, tarp jų – 1172 vaikai.

Ukrainos Nepaprastųjų situacijų valstybės tarnybos nuotr./Rusijos raketų smūgis į Kyjivo daugiabučius

„Taip pat iš Mangušo į Berdianską mikroautobusai išvežė beveik 500 Mariupolio gyventojų, kurie rytoj ryte galės išvykti į Zaporižią“, – sakė V.Timošenko.

1820 žmonių pavyko evakuoti iš Kyjivo, 675 – iš Luhansko srities.

Gyventojų evakuaciją iš karo siaubiamų Ukrainos vietovių vaizdo įraše apibendrino šalies vicepremjerė I.Vereščuk. Anot jos, Chersono srityje okupacinės pajėgos sustabdė 14 humanitarinės pagalbos mikroautobusų, todėl humanitarinė pagalba nebuvo pristatyta.

„Rytoj planuojame evakuacijos maršrutus į gyvenvietes Kyjivo srityje, tęsime Mariupolio gyventojų evakuaciją į Zaporižią ir humanitarinių mikroautobusų pristatymą į Charkivo sritį“, – pranešė ji.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Rusijos okupuotame Kryme atskiri jūrų pėstininkų daliniai neteko iki 90 proc. personalo, o į Luhansko regioninę ligoninę kasdien atvyksta šaldytuvai su kroviniu „200“.

„Pastarosiomis dienomis Mykolajivo kryptimi priešo daliniai, kurie buvo sukomplektuoti dėl mobilizacijos laikinai okupuotoje Donecko srities teritorijoje (primename: priverstinė gyventojų mobilizacija okupuotose teritorijose yra tiesioginis Romos statuto ir Ženevos konvencijų pažeidimas), taip pat patyrė didelių nuostolių. Per dvi dienas trukusias kovas priešas patyrė daugiau kaip 200 aukų nuostolį, o likusieji buvo demoralizuoti ir atsisakė dalyvauti kovinėse operacijose“, – teigia Generalinis štabas.

Popiežius Pranciškus šeštadienį Vaitkano pediatrinėje ligoninėje aplankė Ukrainos vaikus, pabėgusius iš šalies dėl Rusijos invazijos.

Besišypsantis pontifikas suėmė vaikų rankas, eidamas per palatą ligoninėje, šiuo metu priėmusioje 19 ukrainiečių.

Iš viso apie pusšimtis vaikų buvo laikinai įsikūrę Vatikano ligoninėje nuo karo pradžios.

Dalis jų sirgo onkologinėmis, neurologinėmis ir kitomis ligomis dar iki karo bei išvyko pirmosiomis Rusijos invazijos dienomis, nurodė „Bambino Gesu“ vaikų ligoninė.

Kita dalis vaikų buvo sunkiai sužeisti.

„Melskimės už juos, (...) per karą sužeistus vaikus, esančius „Bambino Gesu“, – anksčiau šeštadienį sakė Pranciškus, kalbėdamas vaikų chorui.

„Tai sudėtingas metas. Mes čia, Romoje, padėsime jiems atsigauti“, – pridūrė jis.

JT nurodo, kad per Rusijos pradėtą karą žuvo beveik 850 civilių gyventojų, tarp kurių 64 vaikai. Tikėtina, kad tikrasis aukų skaičius yra daug didesnis. 

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras nurodo, kad 1399 civiliai gyventojai, įskaitant 78 vaikus, buvo sužeisti, daugiausia per apšaudymus ir oro antskrydžius. 

„Scanpix“/AP nuotr./Kyjivas po apšaudymų penktadienį

Aukšto rango Kinijos vyriausybės pareigūnas pareiškė, kad Vakarų valstybių Rusijai dėl Ukrainos taikomos sankcijos vis labiau „piktina“.

Užsienio reikalų viceministras Le Yucheng taip pat sakė, kad NATO neturėtų toliau plėstis į rytus ir taip įvaryti tokią branduolinę galybę kaip Rusija „į kampą“, rašo BBC.

Kinija nepasmerkė Rusijos invazijos – atsisakydama ją vadinti invazija – tačiau išreiškė didelį susirūpinimą dėl karo. Ji taip pat nepritarė sankcijoms Maskvai.

„Sankcijos Rusijai darosi vis labiau ir labiau piktinančios“, – sakė Le per saugumo forumą Pekine, pranešė „Reuters“.

„Istorija ne kartą įrodė, kad sankcijos negali išspręsti problemų. Sankcijos tik pakenks paprastiems žmonėms, paveiks ekonominę ir finansų sistemą... ir pablogins pasaulio ekonomiką“, – sakė jis.

Apie 200 karių miegojo kareivinėse, kai trys Rusijos raketos pataikė į bazę šiauriniame Mykolajivo pakraštyje. Apie 57 sužeisti žmonės gydomi ligoninėse, remdamasis šaltiniais rašo BBC.

Praėjusią naktį temperatūra Mykolajive siekė – 6 laipsnius, tad baiminamasi, kad išgyvenusiųjų gali būti nedaug. 

Gelbėjimo darbai įvykio vietoje vykdomi toliau, nors baiminamasi naujų Rusijos atakų. BBC praneša, kad kranui traukiant betono ir susukto metalo gabalus staiga bazę saugantys kariai liepė žurnalistams bėgti slėptis, nes virš galvų pasigirdo lėktuvo, o gal ir raketos garsas. Po kelių sekundžių, rašo BBC, kažkur šiaurės rytuose pasigirdo duslus sprogimas.

Naktį buvo smarkiai apšaudomas Mykolajivas, pagrindinis miestas, kuris jau kelias savaites blokuoja Rusijos veržimąsi į vakarus palei Juodosios jūros pakrantę. Taip pat pranešama, kad mieste aptiktos Rusijos žvalgybos grupės, pasiųstos surasti karinių taikinių, kuriuos reikia pulti. Nepaisant to, kad Mykolajive dažnai skamba oro pavojaus sirenos, mieste palyginti ramu, gatvėse – daug transporto priemonių ir civilių gyventojų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį supeikė veiklą Rusijoje tęsiančias įmones, įskaitant šveicarų maisto gigantą „Nestle“, nepaisant „žūstančių mūsų vaikų“.

Taip jis kalbėjo nuotoliniu būdu kreipdamasis į Šveicarijos žmones, išėjusius į gatves protestuoti prieš Rusijos invaziją Ukrainoje.

V.Zelenskis paragino Šveicarijos įmones nutraukti verslo santykius su Rusija ir prašė šalies bankų įšaldyti Kremliaus elitui priklausančias lėšas.

Devynių minučių trukmės V.Zelenskio kalbos, transliuotos netoli Šveicarijos parlamento, klausėsi tūkstančiai žmonių.

Ukrainos prezidentas kritikavo veiklą Rusijoje tęsiančias įmones, įskaitant „Nestle“.

„Verslas veikia Rusijoje nepaisant to, kad mūsų vaikai žūsta, o miestai yra naikinami“, – sakė V.Zelenskis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Politikas tvirtino, kad jam skauda dėl to, jog atsakingieji už konfliktą turtą laiko Šveicarijoje.

„Žmonių, sukėlusių šį karą, pinigai yra jūsų bankuose. Padėkite su tuo kovoti, kad jų lėšos būtų įšaldytos“, – kalbėjo V.Zelenskis, paraginęs žmones prisijungti prie „kovos su blogiu“.

Mitinge dalyvavo ir Šveicarijos prezidentas, scenoje buvęs kartu su Ukrainos ir kitais diplomatais.

„Aš esu labai sužavėtas, brangus Volodymyrai, dėl jūsų noro priešintis, dėl jūsų noro eiti į priekį ir dėl jūsų noro bei jūsų gyventojų noro įveikti šią siaubingą krizę“, – kalbėjo Ignazio Cassisas.

Jis tvirtino besitikintis, kad karas netrukus liausis. Šveicarijos vadovas taip pat sakė, kad jo šalis yra pasiruošusi tarpininkauti arba priimti Rusijos ir Ukrainos atstovus į derybas.

I.Cassisas pirmadienį taip pat žada vykti prie Lenkijos sienos su Ukraina.

Anksčiau viename laikraščio straipsnyje I.Cassisas teigė, kad Rusijos karą Ukrainoje paskatino „niokojanti beprotybė“, o Šveicarija yra pasirengusi sumokėti kainą už laisvės ir demokratijos gynimą bei prisidėti įgyvendinant ES sankcijas Maskvai.

Pranešama, kad prie Irpinės žuvo du savanoriai iš Sakartvelo. Portalas Unian rašo, kad daugiau detalių kol kas nėra žinoma. 

Žinia apie Ukrainoje kovojančių savanorių žūtį feisbuke pasidalijo buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis.

Luhansko srities valstybinės administracijos pirmininkas Serhejus Gaidajus, kalbėdamas Ukrainos televizijos laidoje sakė, kad Luhansko sritį Rusijos pajėgos apšaudo visais įmanomais būdais. Nepaisant ypač sudėtingų sąlygų šiandien iš regiono pavyko evakuoti apie 700 žmonių. 

„Priešui pavyko iš dalies įžengti į Rubežnoje, mūšiai tęsiasi Popasnoje, tačiau toliau jie neina. Jie telkia pajėgas, kad galėtų prasiveržti prie Kremenos ir apgulti Severodonecką. Apšaudymas tęsiasi iš visų įmanomų kalibrų“, – S.Gaidajų cituoja portalas Unian. 

Jis taip pat sakė, kad šiandien Luhansko srityje iš dalies pradėjo veikti „tylos režimas“ ir humanitarinis koridorius.

Į Nyderlandus iš Ukrainos šeštadienį atgabenti du liūtai ir du tigrai, o pasak prie Lenkijos sienos gyvūnus perėmusių gelbėjusių, jie yra išsekę ir „smarkiai traumuoti“.

Manoma, kad gyvūnai be pašaro išbuvo vieną ar dvi savaites, naujienų agentūrai AFP teigė juos gelbėjusios asociacijos „Stiching Leeuw“ direktorius Robertas Kruijffas.

3,5 ir 1,5 metų liūtai, šešių mėnesių tigras ir 5 metų tigrė į Lenkijos pasienį atgabenti autobusu, kuriame buvo ir įvairių kitų gyvūnų iš karo niokojamos Ukrainos.

Nėra žinoma, iš kurių zoologijos sodų atgabenti gyvūnai.

Blogiausiai jaučiasi tigrė, o gelbėtojai negali garantuoti, kad „ji išgyvens“, pažymėjo R. Kruijffas.

Dabar gyvūnai bus mėnesį laikomi karantine prieglaudoje Anos Paulovnos miestelyje šalies šiaurėje.

Galiausiai jie turėtų būti perkelti į rezervą Pietų Afrikoje, tačiau tik kai atgaus jėgas, o tai gali užtrukti iki metų ar dvejų, pridūrė R. Kruijffas.

Gyvūnų perkėlimą organizavo Lenkijos Poznanės zoologijos sodas.

Kovo pradžioje dalis kitų stambiųjų kačių, išgelbėtų iš Ukrainos zoologijos sodų, rado prieglobstį Ispanijoje ir Belgijoje.

Kyjivo karinė administracija telegram kanale paskelbė, kad nuo Rusijos pradėto karo pradžios sostinėje žuvo 228 žmonės, tarp kurių 4 vaikai. Dar 912 žmonių sužeista. 

Pažymima, kad nuo invazijos pradžios Rusijos kariai Kyjive iš viso apgadino 36 gyvenamuosius namus, 5 privačias valdas, 6 mokyklas, 4 vaikų darželius. 

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos karinių veiksmų padariniai Ukrainoje

„Viena iš gerų naujienų. Kyjivas ir toliau gyvena. Mažos ir vidutinės įmonės vėl pradeda dirbti“, – rašoma pranešime. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Zaporižios regione buvo sunaikinti keli Rusijos šarvuočiai, sunaikintas vienas sraigtasparnis, kitas – apgadintas. 

Po Rusijos raketų smūgio sunaikintų Mykolajivo kareivinių griuvėsiais rasta ne mažiau kaip 50 aukų kūnų.

„Buvo rasta mažiausiai 50 kūnų, bet mes nežinome, kiek jų vis dar yra po griuvėsiais“, – naujienų agentūrai AFP sakė 22 metų Ukrainos Valstybinės pagalbos tarnybos narys.

Pasak jo, penktadienį, kai raketos pataikė, bazėje miegojo „mažiausiai 200“ karių.

Šaltinis BBC sakė, kad mažiausiai 57 žmonės buvo gydomi trijose atskirose ligoninėse.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad minos, kurias neva ukrainiečiai padėjo Juodojoje jūroje priešindamiesi Maskvos vykdomai „karinei operacijai“, gali atitrūkusios dreifuoti iki Bosforo sąsiaurio ir Viduržemio jūros.

„Prasidėjus Rusijos specialiajai karinei operacijai, Ukrainos karinės jūrų pajėgos padėjo minų užtvaras aplink Odesos, Očakivo, Čornomorsko ir Južnės uostus“, – sakoma Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pranešime, kuriame priduriama, kad minos yra „pasenusios“ ir pagamintos XX amžiaus pirmoje pusėje.

Dėl audrų nutrūko kai kurių minų kabeliai ir jos dabar laisvai plūduriuoja vakarinėje Juodosios jūros dalyje, stumiamos vėjo ir srovių, sakoma pranešime.

Atsižvelgiant į srovių kryptį, „neatmetama galimybė, kad minos gali plaukti link Bosforo sąsiaurio, o tada į Viduržemio jūrą“, – rašoma pranešime.

Nuo vasario 24 dienos, kai pradėjo puolimą, Rusija faktiškai blokavo Ukrainai prieigą prie Juodosios jūros.

Ovručo miesto taryba pranešė, kad Rusijos pajėgos visiškai sunaikino kaimą, esantį Žitomyro srityje. Pranešime, kuriuo taryba pasidalijo feisbuke, rašoma, kad dvi dienas Rusija raketomis atakavo Velikofosniansko ir Rakivščinsko rajonus.

Laimei, aukų pavyko išvengti. 

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Malyar Ukrainos televizijai sakė, kad derybas Rusija gali išnaudoti savo pozicijų sustiprinimui, rašo portalas „Ukrainska pravda“. 

„Akivaizdu, kad jie naudojasi absoliučiai viskuo, bet kokiomis paskatomis, kad įtvirtintų savo pozicijas ir judėtų toliau. Jie tikrai nepraranda savo pagrindinio tikslo – visiškai kontroliuoti Ukrainą“, – sakė ji. 

„Ir iš tiesų, kaip ir 2014-2015 m., taip ir visus aštuonerius metus jie naudojo pakartotines derybas kaip papildomą politinės įtakos ir šantažo priemonę. Tai, kad tai gali nutikti dabar, niekas neatmeta“, – ministro pavaduotoją cituoja portalas. 

Pasak H.Malyar, šį laiką, kai kovos veiksmai mažiau intensyvūs, Rusija išnaudoja saviems tikslams – siekia sustiprinti savo pajėgas ir ieško silpniausių Ukrainos gynybos pusių. 

„Taigi šioje situacijoje mes pasitikime savo jėgomis, tačiau turime aiškiai suvokti šios kovos sudėtingumą“, – sakė viceministrė.

Kyjivo užėmimą ji įvardijo kaip vieną pagrindinių priešo tikslų, kurio jis neatsisako, kaip ir siekį visiškai kontroliuoti Ukrainą.

Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos klausimais ministrė Iryna Vereščuk nurodo, kad šiuo metu Ukrainoje į nelaisvę yra patekę 562 Rusijos kariai, telegram kanale pranešė šalies Užsienio reikalų ministerija. Pranešime pabrėžiama, kad su visais Rusijos pusės belaisviais elgiamasi vadovaujantis tarptautinės humanitarinės teisės normomis. 

Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida šeštadienį susitinka su indų premjeru Narendra Modi, o derybose pažadėjo paraginti savo kolegą iš Indijos laikytis griežtesnės linijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Kitaip nei kitos vadinamojo Ketverto aljanso narės – Japonija, Australija ir JAV – Indija susilaikė trijuose JT balsavimuose, skirtuose pasmerkti Maskvos veiksmus, tiesiog paragindama sustabdyti smurtą.

F.Kishidos biuras prieš susitikimą su N.Modi pacitavo Japonijos premjero žodžius, kad „Rusijos agresija prieš Ukrainą kelia pasibaisėjimą; ji griauna ir tarptautinės bendruomenės, įskaitant Aziją, tvarkos pamatą“.

„Tokie vienašališki status quo pakeitimai taip pat visiškai nepriimtini Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Šios kelionės į užsienį [į Indiją ir Kambodžą] metu pasikeisiu nuomonėmis su kolegomis apie padėtį Ukrainoje ir kitus reikalus bei paraginsiu juos imtis veiksmų“, – tviteryje rašė F. Kishidos biuras.

Šį mėnesį keturšaliame pokalbyje tarp Ketverto lyderių F.Kishidai, JAV prezidentui Joe Bidenui ir Australijos ministrui pirmininkui Scottui Morrisonui nepavyko įtikinti N.Modi paremti jų poziciją.

Bendrame lyderių pareiškime buvo paskelbta, kad jie „aptarė tebesitęsiantį konfliktą ir humanitarinę krizę Ukrainoje bei įvertino platesnes jos pasekmes“, nepasmerkiant Maskvos.

Atskirame indų pranešime buvo aiškiai pabrėžta, kad „Ketvertas turi ir toliau sutelkti dėmesį į savo pagrindinį tikslą – skatinti taiką, stabilumą ir klestėjimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Vakarų Ukrainoje esančio Lvivo miesto meras Andrijus Sadovijus teigė, kad mieste šiuo metu yra daugiau nei 200 000 pabėgėlių, o tai yra dvigubai daugiau, nei buvo tikėtasi.

„Lvivo mieste gyvena milijonas gyventojų. Ir šiandien pas mus gyvena dar vienas miestas. Lvive ukrainiečių pabėgėliams per dieną išleidžiame 1 mln. dolerių“, – CNN laidoje „Newsroom“ sakė jis. 

Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr./Pabėgėlių registracijos centras Lenkijoje

Pasak mero, pabėgėliai apgyvendinti ir mokyklų, teatrų, arenos patalpose. Daugelis miesto gyventojų nuo karo bėgančius tautiečius priėmė į savo namus. Prie situacijos suvaldymo prisideda tarptautinės organizacijos. 

Iš Lvivo taip pat siunčiama humanitarinė pagalba Rytų Ukrainos miestams, pridūrė jis.

CNN kalbinti JAV pareigūnai patvirtino, kad Rusija į Ukrainą paleido hipergarsines raketas – tai pirmas žinomas tokių raketų panaudojimas mūšyje. Šaltinių teigimu, JAV užfiksavo raketų paleidimą realiuoju laiku.

Šiais paleidimais greičiausiai siekta išbandyti ginklus ir pasiųsti žinią Vakarams apie Rusijos karinius pajėgumus, CNN teigė keli šaltiniai.

Itin greitai skriejančius hipergarsinius ginklus sunku aptikti, todėl tai yra iššūkis priešraketinės gynybos sistemoms. Hipergarsinės raketos gali skrieti kur kas mažesne trajektorija nei didelio galingumo balistinės raketos, kurios lengvai pastebimos. Be to, rašo CNN, hipergarsiniai ginklai gali manevruoti ir išvengti priešraketinės gynybos sistemų.

Pentagonas hipergarsinių ginklų kūrimą yra paskelbęs vienu svarbiausių savo prioritetų, ypač atsižvelgiant į tai, kad Kinija ir Rusija kuria savas tokių ginklų versijas. 

Mykolajive dirbantys gelbėtojai nurodo, kad iš griuvėsių ištraukė dešimtis kūnų, rašo BBC. 

„Ištraukta mažiausiai 50 kūnų, bet nežinome, kiek dar yra griuvėsiuose“, – naujienų agentūrai AFP sakė 22 metų amžiaus gelbėjimo tarnybų pareigūnas Maksimas.

Anot jo, „ne mažiau kaip 200“ karių miegojo bazėje, kai penktadienį į ją pataikė Rusijos raketos.

BBC rašė, kad trijose ligoninėse gydomi mažiausiai 57 sužeisti asmenys.

Ukraina šeštadienį paragino Kiniją prisijungti prie Vakarų šalių ir pasmerkti „Rusijos barbarizmą“, JAV perspėjus Pekiną dėl pasekmių, jei jis apsispręstų paremti Maskvos puolimą.

„Kinija gali būti svarbiu pasaulinės saugumo sistemos elementu, jei priims teisingą sprendimą palaikyti civilizuotų šalių koaliciją ir pasmerkti Rusijos barbarizmą,“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos prezidento padėjėjas Mychailo Podoliakas.

Kinija atsiribojo nuo tarptautinės reakcijos į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir atsisakė pasmerkti prezidento V.Putino invaziją.

Plačiau skaitykite ČIA.

Anksčiau šeštadienį Rusijos kariuomenė pranešė, kad paleido hipergarsinę balistinę raketą „Kinžal“ ir sunaikino didelį požeminį ginklų sandėlį Vakarų Ukrainoje.

Jei tai pasitvirtintų, rašo BBC, tai būtų pirmasis Rusijos iš oro paleistos balistinės raketos „Kinzhal“, arba „Dagger“, panaudojimas šiame kare.

Kremliaus režimo lyderis V.Putinas prieš ketverius metus pristatė „Kinžal“ kaip vieną iš turimų „nenugalimų“ ginklų, kurie, pasak jo, išvengia priešo gynybos.

„Kinžal“ gali nešti ne tik įprastinę, bet ir branduolinę kovinę galvutę, o neseniai pasirodė pranešimų, kad į Kaliningradą buvo pasiųsti naikintuvai MiG-31. Kaip rašo BBC, nėra duomenų, iš kur buvo pradėta ginklų sandėlio ataka.

„Tai parodomasis ženklas. Net jei ji panaudota, turėtume tai laikyti pavieniu momentu, nes Rusija neturi daug šių raketų“, – sako Dominika Kunertova iš Ciuricho saugumo studijų centro. Pasak jos, tai signalas Vakarams, nes Putiną erzina Vakarų parama Ukrainai.

„Abejotina, kad jis [ginklas] yra toks tikslus, todėl tai nekeičia žaidimo“, – sakė ji. 

Ukrainos gynybos ministerija, kaip skelbia portalas Unian, dar nepatvirtino informacijos apie hipergarsinės raketos panaudojimą – informacija tebėra tikslinama. 

Keli šimtai aktyvistų Lenkijoje blokuoja Rusijos vilkikų eismą. Sunkvežimių eilė jau nusidriekė kelias dešimtis kilometrų, šeštadienio pavakarę praneša Ukrainos agentūra „Unian“.

Dėl karo Ukrainoje aktyvistai vėl pradėjo blokuoti sunkvežimius Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Pagrindinis reikalavimas – sustabdyti prekybą tarp Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė vienas iš akcijos organizatorių Ženia Klimakinas. Pasak jo, šį kartą į protestą atėjo gerokai daugiau žmonių: „Praėjusią savaitę sunkvežimius blokavo kelios dešimtys žmonių, šiandien – keli šimtai. Vienybė yra stiprybė.“

Teigiama, kad Rusijos sunkvežimių eilė jau nusidriekė 30 kilometrų.

Nuo karo veiksmų pradžios Rusijos okupantai surengė 1 403 oro antskrydžius prieš Ukrainą, spaudos konferencijoje pranešė Ukrainos Gynybos ministerijos atstovas spaudai Oleksandras Motuzyanykas: „Nuo karo veiksmų pradžios priešas sudavė 291 raketinį smūgį, panaudojo 459 antžemines, jūrines ir oro raketas, surengė 1403 oro reidus.“

Gynybos ministerijos atstovas pridūrė, kad Rusijos okupacinės pajėgos bando tęsti puolimą prieš Ukrainą, tačiau joms nepavyksta. Ministerijos vertinimu, priešui nepavyko pasiekti savo tikslų – sutriuškinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, apsupti Kyjivą ir pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines ribas.

Pripažįstama, kad okupantai iš dalies pasistūmėjo Donecko kryptimi. Tačiau rusų įsibrovėliai buvo sustabdyti Mykolajivo kryptimi.

Rusijos prezidentas V.Putinas ketvirtadienį telefonu kalbėdamasis su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu dar kartą išdėstė savo paliaubų sąlygas, pranešė Turkijos prezidento atstovas spaudai İbrahimas Kalinas.

Kaip rašo CNN, remdamasis Turkijos laikraštyje „Hurriyet“ pasirodžiusiu interviu su prezidento atstovu spaudai, R.T.Erdoganas pasiūlė V.Putinui ir Ukrainos prezidentui V.Zelenskiui atvykti į Turkiją ir palengvinti derybas dėl karo nutraukimo. V.Kalinas sakė, kad V.Zelenskis yra pasirengęs susitikti, tačiau V.Putinas išdėstė klausimus, kuriuos reikia išspręsti prieš pradedant bet kokias vadovų lygio derybas.

„Scanpix“/AP nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

„Pirmasis yra Ukrainos neutralumas, t.y. atsisakymas narystės NATO. Antrasis – nusiginklavimas ir abipusės saugumo garantijos pagal Austrijos modelį. Trečia – procesas, kurį Rusijos pusė vadina “denacifikacija„. Ketvirta, kliūčių, trukdančių Ukrainoje plačiai vartoti rusų kalbą, pašalinimas. Suprantama, kad padaryta tam tikra pažanga dėl pirmųjų keturių vykstančių derybų straipsnių. Kol kas per anksti teigti, kad pasiektas visiškas susitarimas arba kad susitarimas netrukus bus pasirašytas“, – laikraščiui sakė I.Kalinas.

V.Putinas ir kiti valdžios pareigūnai ne kartą melagingai kaltino Ukrainą, pavyzdžiui, nacizmo ideologija, ieškodami preteksto invazijai.

V.Kalinas pridūrė, kad V.Putinas iškėlė dar du reikalavimus, kurie yra „sudėtingiausi klausimai“, vienas iš jų – Krymo aneksijos ir dviejų „vadinamųjų“ Donbaso respublikų pripažinimas. Kalinas sakė, kad šie du paskutiniai klausimai „nėra priimtini reikalavimai Ukrainai ir tarptautinei bendruomenei“.

„Jei bus pasiektas taškas dėl pirmųjų keturių straipsnių ir bus susitarta, lyderių lygmeniu gali būti diskutuojama dėl penktojo ir šeštojo straipsnių“, – interviu sakė jis ir pridūrė, kad jei derybos įvyks, „gali būti įmanoma pasiekti susitarimą ir užbaigti karą“.
 

Luhansko srityje Ukrainos kariai numušė raketą, paleistą iš raketų paleidimo įrenginio „Tochka U“, pranešė Gynybos departamento naujienų agentūra „ArmyInform“. 

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos išvyko jau daugiau kaip 3,3 mln. pabėgėlių, o dar beveik 6,5 mln. pabėgėlių, manoma, yra šalies viduje, šeštadienį pranešė Jungtinės Tautos.

JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad nuo karo pradžios vasario 24 dieną šalį paliko 3 328 692 žmonės. Per praėjusią parą šis skaičius padidėjo 58 030 žmonių.

„Žmonės ir toliau bėga, nes bijo bombų, antskrydžių ir beatodairiško naikinimo,“ – pažymėjo UNHCR vadovas Filippo Grandi.

„Pagalba yra gyvybiškai svarbi, bet ji negali sustabdyti baimės. Tai gali padaryti tik karo pabaiga,“ – pridūrė jis.

Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr./Pabėgėlių registracijos centras Lenkijoje

90 proc. pabėgusių asmenų yra moterys ir vaikai. 18–60 metų amžiaus ukrainiečių vyrai gali būti šaukiami į kariuomenę, jiems neleidžiama išvykti.

JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) pranešė, kad iki trečiadienio iš Ukrainos taip pat išvyko 162 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.

Milijonai kitų žmonių paliko savo namus ir pasitraukė į kitas vietas Ukrainos teritorijoje. Remiantis TMO tyrimu, trečiadienį pačioje Ukrainoje buvo apie 6,48 mln. pabėgėlių.

Iš pradžių UNHCR prognozavo, kad Ukrainą gali palikti iki 4 mln. gyventojų, tačiau praėjusią savaitę organizacija perspėjo, kad skaičius gali išaugti.

Iki konflikto Ukrainos vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje – neįskaitant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų rytuose – gyveno 37 mln. žmonių.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigia, kad JAV trukdo Kyjivui sutikti su Rusijos reikalavimais, skelbia BBC.

„Nuolat jaučiama, kad Ukrainos delegaciją už rankos laiko, greičiausiai amerikiečiai, neleisdami jiems sutikti su reikalavimais, kurie, manau, yra visiškai minimalūs", – sakė jis, remdamasi Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

Atrodo, kad S.Lavrovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių mintį, kad JAV daro įtaką Kyjivo pozicijai, o nei JAV, nei Ukraina nėra užsiminusios, kad taip galėtų būti.

Savo naujausiame vaizdo kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino pradėti prasmingas derybas dėl taikos.

„Atėjo laikas susitikti. Laikas kalbėtis“, – sakė jis, akivaizdžiai ragindamas surengti tiesiogines derybas su Vladimiru Putinu.

Vakarai neturi bandyti „normalizuoti santykių“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu po jo invazijos į Ukrainą, šeštadienį sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

Dabartinę krizę jis pavadino „lūžio tašku pasauliui“.

Plačiau skaitykite čia.

Vladimiras Putinas

Rusijos gynybos ministerija šeštadienį pranešė, kad pakrantės raketų sistema „Bastion“ sunaikino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų radijo ir elektroninės žvalgybos centrus Odesos srities Didžiojo Dalnyko ir Velikodolinsko gyvenvietėse prie Juodosios jūros, pranešė CNN, negalinti nepriklausomai patikrinti Rusijos teiginių. 

„Kovo 19-osios naktį Rusijos operatyviniai-taktiniai, kariniai ir bepiločiai orlaiviai smogė 69 kariniams objektams Ukrainoje“, – nurodė ministerija.

Ministerijos teigimu, iš viso „nuo specialiosios karinės operacijos pradžios buvo sunaikinti 196 Ukrainos bepiločiai orlaiviai, 1438 tankai ir kitos šarvuotos kovos mašinos, 145 daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai, 556 lauko artilerijos pabūklai ir minosvaidžiai, taip pat 1237 specialiosios karinės technikos vienetai“. 

Rusijai ėmusis veiksmų apriboti prieigą prie virtinės socialinių tinklų, kelios pokalbių platformos, pavyzdžiui, „WhatsApp“ ir „Telegram“, išvengė panašių priemonių, nors ekspertai perspėja, kad šis tolerantiškas požiūris gali trukti neilgai.

Plačiau skaitykite čia.

JT Pasaulio maisto programa teigia, kad negali pasiekti tūkstančių ten įstrigusių žmonių, nes miestas yra visiškai apsuptas Rusijos pajėgų.

Programos skubios pagalbos koordinatorius Jakobas Kernas naujienų agentūrai AFP sakė, kad taktika, kuria užkertamas kelias skubiam maisto tiekimui į Mariupolį, yra „nepriimtina XXI amžiuje“.

Pasak jo, padėtis apsuptuose Ukrainos miestuose yra „siaubinga“, o jo organizacija negali pasiekti Mariupolio, nes sunkvežimių vairuotojai nenori rizikuoti savo saugumu.

„Kuo arčiau šių miestų, tuo labiau žmonęs nerimauja dėl savo saugumo, – sako Kernas. – O tai reiškia, kad mes negalime pasiekti šių žmonių Mariupolyje, Sumuose, Charkive, miestuose, kurie šiuo metu yra beveik apsupti arba visiškai – Mariupolio atveju.“

Plačiau apie tai skaitykite: JT: pristatyti paramą į apsiaustus Ukrainos miestus itin sudėtinga

Ukrainos pajėgos Kyjive nuo Rusijos invazijos pradžios sulaikė 127 diversantus, įskaitant 14 infiltruotų grupių, teigia sostinės karinės administracijos vadovas Mykola Žyrnovas.

M.Žyrnovas sako, kad kelių blokados buvo svarbiausia priemonė sulaikant prorusiškus agentus, kuriuos Ukraina kaltina sabotažu ir infiltracija.

„Jie yra įtvirtinimų, inžinerinių užtvarų, transporto priemonių ir žmonių patikros punktų, kitų sistemų, įskaitant skirtas kovinei ugniai, statybos pagrindas“, – teigia M.Žyrnovas, praneša naujienų agentūra „Unian“.

Pasak jo, Kyjive veikia 35 turgūs ir 635 parduotuvės, todėl maisto atsargų užtenka net ilgalaikei gynybai.

Rusų okupantai Mariupolio gyventojams uždėjo baltus raiščius, kad Ukrainos kariškiai supainiotų juos su rusais, „Telegram“ kanale pranešė miestą ginantis Azovo pulkas.

„Vietos gyventojų teigimu, rusai klaidina civilius gyventojus, uždėdami jiems baltus raiščius – tarsi civilių atpažinimo ženklą. Pabrėžiame, kad baltomis juostomis rusai identifikuoja savo Putino armiją, taip slėpdamiesi už civilių gyventojų ir keldami jiems papildomą pavojų“, – sakoma pranešime.

Pulkas ragino nepasiduoti priešo provokacijoms.

Septyni žmonės žuvo ir dar penki buvo sužeisti per minosvaidžio ataką Kyjivo srities Makarovo mieste penktadienį.

Tai pranešė Kyjivo srities policijos spaudos tarnyba.

„Kovo 18 d. okupantai sunkiąja artilerija apšaudė Buchansko rajono gyvenvietes. Dėl priešo apšaudymo Makarovo mieste žuvo septyni civiliai gyventojai. Penki žmonės buvo sužeisti ir yra ligoninėje“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad dėl apšaudymo buvo sugriauti gyvenamieji namai, apgadintas administracinis pastatas ir kitos patalpos.
 

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, dėl dabartinės politinės padėties Rusijos ir Kinijos santykiai stiprės, praneša BBC.

„Tuo metu, kai Vakarai įžūliai griauna visus pamatus, kuriais remiasi tarptautinė sistema, žinoma, mums – kaip dviem didžiosioms valstybėms – reikia galvoti, kaip toliau gyventi šiame pasaulyje“, – Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ citavo S.Lavrovą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

Penktadienį paskambinęs telefonu JAV prezidentas Joe Bidenas įspėjo Kinijos vadovą Xi Jinpingą apie „pasekmes ir padarinius“ Kinijai, jei Pekinas suteiks paramą Rusijai dėl karo, pranešė Baltieji rūmai.

Kinijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Xi apibūdino karą kaip „neatitinkantį niekieno interesų“, tačiau apie jokią tiesioginę kritiką prezidentui V.Putinui neužsiminta.

Remiantis keliais naujausiais žiniasklaidos pranešimais, Rusija paprašė Kinijos karinės įrangos savo invazijai į Ukrainą paremti.

Vien kovo 18 d. pasieniečiai į Lenkiją įleido 42 700 pabėgėlių iš Ukrainos, t. y. 18,5 proc. mažiau nei kovo 17 d.

Agentūra „Unian“ šeštadienį skelbia Lenkijos radijo paviešintus duomenis, kad kovo 19 d. lenkų Pasienio apsaugos tarnyba nurodė tikslų atvykusiųjų iš Ukrainos (nuo Rusijos plataus masto puolimo pradžios) skaičių – 2 mln. 41 tūkst. 391 asmuo.

Lenkijos pasienio apsaugos tarnybos duomenimis, per šį laikotarpį vyko ir palyginti negausi atvirkštinė migracija – iš Lenkijos į Ukrainą išvyko 238 000 žmonių.

Priešas ir toliau telkia pajėgas penkių miestų – Iziumo, Volnovachos, Mariupolio, Chersono ir Mykolajivo – link, informavo prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

„Per parą priešo ir mūsų ginkluotųjų pajėgų, gynybos pajėgų būklė, padėtis ar veiksmų pobūdis iš esmės nepasikeitė. Vyksta vietinės reikšmės taktiniai mūšiai“, – sakė O.Arestovyčius.

Pasak jo, per pastarąją parą mūsų kariai sudavė stiprius smūgius priešui ir sunaikino kelias užnugario kolonas Sumų ir Mykolajivo srityse.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis paragino ES visiškai uždrausti prekybą su Rusija.

M.Morawieckis sako, kad nori, jog „kuo greičiau“ būtų įvesta jūrų ir sausumos prekybos blokada, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Mateuszas Morawieckis

„Visiškas prekybos su Rusija nutraukimas dar labiau priverstų Rusiją apsvarstyti, ar ne geriau būtų nutraukti šį žiaurų karą“, – sako jis.

ES jau įvedė prekybos apribojimus Rusijai kai kuriuose svarbiuose sektoriuose, įskaitant prabangos prekes, plieną ir energetiką. Tačiau Lenkija, turinti 535 km ilgio sieną su Ukraina, yra viena iš tų, kurios siekia griežtesnių sankcijų Rusijai.

Taikos derybos karui Ukrainoje užbaigti gali būti „dūmų uždanga“ radikalesniems Rusijos kariniams manevrams, šeštadienį įspėjo britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

„Esu nusiteikusi labai skeptiškai, – interviu laikraščiui „The Times“ sakė L.Truss. – Matome bandymą padaryti erdvės rusams persigrupuoti. Jų invazija nevyksta pagal planą.“

„Baiminuosi, kad derybos yra dar vienas bandymas atitraukti dėmesį ir sukurti dūmų uždangą. Nemanau, kad jau esame pasiekę derybų tašką“, – pridūrė ji.

Plačiau skaitykite čia.

Kyjivas po apšaudymų penktadienį

+2

Du buvę JAV prezidentai, demokratas Billas Clintonas ir respublikonas George'as W.Bushas, penktadienį pademonstravo savo paramą Rusijos užpultai Ukrainai ir apsilankė ukrainiečių bažnyčioje Čikagoje.

Plačiau skaitykite čia.

Belgija penktadienį dešimtmečiui atidėjo planą, iš pradžių numačiusį branduolinės energijos atsisakymą 2025-aisiais, sunerimusi dėl didžiulio energijos kainų kilimo Rusijai tęsiant invaziją į Ukrainą.

„Federalinė vyriausybė nusprendė imtis būtinų veiksmų ir pratęsti dviejų vėliausiai pastatytų branduolinių reaktorių eksploatavimo trukmę dešimčia metų,“ – tviteryje parašė ministras pirmininkas Alexander'as De Croo.

Rusijos milijardieriui Romanui Abramovičiui ir nacionalinei oro linijų bendrovei „Aeroflot“ priklausantys lėktuvai buvo tarp orlaivių, pažeidusių JAV sankcijas, įvestas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, penktadienį pranešė Vašingtonas.

Plačiau skaitykite čia.

Apgulto Ukrainos Mariupolio miesto meras sako, kad gatvių mūšiai miesto centre trukdo gelbėti šimtus žmonių, įstrigusių teatro, kurį trečiadienį subombardavo Rusija, rūsyje, skelbia BBC.

Vadimas Bojčenka pasakoja, kad komandos gali išvalyti griuvėsius ir išvesti žmones tik tada, kai kovos nurimsta.

„Yra tankų... ir artilerijos apšaudymų, rajonas apšaudomas įvairiais ginklais“, – sakė jis.

„Mūsų pajėgos daro viską, ką gali, kad išlaikytų savo pozicijas mieste, tačiau priešo pajėgos, deja, yra didesnės už mūsų“, – sakė V.Bojčenka.

Ukrainos parlamento narys Dmytro Gurinas, kurio tėvai įstrigę Mariupolyje, BBC sakė, kad maisto ir vandens atsargos mieste yra pavojingai mažos. Anot jo, sąlygos Mariupolyje – „kaip viduramžiais“.

„Žmonėms trūksta maisto, o dar svarbiau – vandens, – sakė D.Gurinas. – O prieš kelias dienas tankai pradėjo apšaudyti devynių aukštų pastatus, todėl žmonės negali išeiti. Visi sėdi savo butuose ir rūsiuose, galvodami, ar per artimiausią valandą nemirs.“

D.Gurinas sako, kad apšaudymai niekada nesiliauja. 

„Lėktuvai per 24 valandas numeta šimtus bombų“, – sakė jis.

D.Gurinas taip pat išreiškė pesimizmą dėl galimybės sukurti papildomus humanitarinius koridorius iš miesto, sakydamas, kad Ukrainos pusė stengiasi susitarti ir juos atidaryti, bet Rusija savo žodžių nesilaiko.

Jis pridūrė, kad dėl Rusijos pajėgų vykdyto miesto bombardavimo jis tapo neatpažįstamas.

„Iš nuotraukų, kurias mačiau, matyti, kad miesto nebėra. Mero biuro vertinimu, 30 proc. pastatų yra visiškai sugriauti, o 50 proc. smarkiai apgadinti. Mano namas sudegė iki pamatų“, – sakė jis. 

Pietryčių Ukrainos Zaporižios mieste, kuriame anksčiau šį mėnesį buvo apšaudyta atominė elektrinė, paskelbta ilgesnė komendanto valanda, skelbia BBC.

Valdžios institucijos pranešė, kad komendanto valanda prasidės šiandien 16 val. vietos laiku ir baigsis pirmadienį 6 val.

Zaporižios regione penktadienį Rusija surengė dvi raketų atakas, per kurias žuvo 9 žmonės, dar 17 sužeista. Regione vykdoma gyventojų evakuacija.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Pasaulinės vietos nustatymo sistemos (GPS) trikdžiai suintensyvėjo net tokiose tolimose vietose kaip Suomija, Viduržemio jūros regionas ar Irakas, priversdami lėktuvus keisti maršrutus ar kelionės tikslą, pranešė Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA).

Pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS), apimančios GPS, trikdžius lemia palydovų signalų slopinimas ar klastojimas.

Nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, „slopinimas ir/ar galimas klastojimas suintensyvėjo geografiniuose rajonuose aplink konflikto zoną, taip pat kituose rajonuose“, sakoma šią savaitę internete paskelbtame EASA biuletenyje.

EASA nurodė, kad problema pastebėta Rusijos Kaliningrado srityje, Baltijos valstybėse, Suomijos rytuose, Juodosios jūros regione, Viduržemio jūros regiono rytuose ir Irako šiaurėje.

Lėktuvai sutrikimus pastebėjo įvairiais savo skrydžių etapais ir kai kuriais atvejais turėjo keisti maršrutą ar net kelionės tikslą, nes buvo neįmanoma saugiai nutūpti, informavo agentūra.

Tačiau ji nurodė, jog mažai tikėtina, kad teks sustabdyti skrydžius.

EASA paprašė visų oro tranzito darbuotojų pranešti apie bet kokius GPS sutrikimus ir įspėjo, kad lėktuvų operatorės turėtų pasirengti prireikus pasinaudoti kitais navigacijos būdais.

Okupuotame Zaporižios regione Rusija surengė dvi raketų atakas, per kurias žuvo 9 žmonės, dar 17 sužeista.

2022 m. kovo 18 d. apšaudant Zaporižios regioninio centro priemiesčius, per du raketų smūgius žuvo devyni žmonės (įskaitant vieną Valstybinės nepaprastosios padėties tarnybos atstovą), septyniolika buvo sužeisti (įskaitant tris Valstybinės nepaprastosios padėties tarnybos atstovus ir du civilius), dar penki patyrė lengvesnių traumų. Tai pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos pirmininkas pulkininkas Ivanas Arefjevas, šeštadienį skelbia agentūra „Unian“.

Šiuo metu vietos administracija toliau skiria dėmesį okupuoto Zaporižios regiono gyventojų evakuacijai į saugius šalies regionus ir humanitarinės pagalbos teikimui. Išvakarėse iš čia buvo evakuoti 2277 žmonės (tarp kurių buvo 624 vaikai).

Beveik 100 lėktuvų ir daugiau kaip 14 000 karių: Generalinis štabas praneša apie priešo nuostolius.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir toliau uoliai priešinasi Rusijos okupantams. Priešo kariuomenė patiria didžiulių nuostolių, tai patvirtina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo statistika. Prieš dvi dienas vadavietė pranešė apie daugiau kaip 14 000 priešo aukų. Šiandien šie skaičiai dar labiau išaugo, kovo 19 d. skelbia Ukrainos naujienų agentūra „Unian“.

Pateikiama karo su Rusija santrauka Ukrainos pajėgų generalinio štabo akimis:

• Maždaug 14 400 karių;
• 466 tankai;
• 1470 šarvuotų kovos mašinų;
• 213 artilerijos sistemų;
• 72 daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai;
• 44 oro gynybos priemonės;
• 95 orlaiviai;
• 115 sraigtasparnių;
• 914 transporto priemonių;
• 3 laivai ir (arba) valtys;
• 60 talpyklų su degalais ir tepalais;
• 17 operatyvinio-taktinio lygio bepiločių orlaivių;
• 11 specializuotų transporto priemonių.

Visi duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina kovos veiksmų intensyvumas įvairiuose frontuose.

Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guteresso teigimu, karas Ukrainoje gali lemti pasaulinės maisto sistemos griūtį.

„Karas Ukrainoje jau dabar trikdo tiekimo grandines, dėl jo sparčiai kyla degalų, maisto ir transporto kainos.

Turime padaryti viską, kas įmanoma, kad išvengtume bado uragano ir pasaulinės maisto sistemos griūties“, - tviteryje rašė A.Guterresas. 

24-osios dienos, kai prasidėjo plataus masto rusų invazija į Ukrainą, ryto duomenimis, okupantai yra nužudę 112 vaikų ir daugiau kaip 140 sužeidė.

Tai šeštadienį praneša Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, remdamasi vietos Generalinės prokuratūros spaudos tarnybos duomenimis.

Daugiausia aukų buvo Kyjivo srityje – 57, Charkivo srityje – 36, Donecko srityje – 28, Černihivo srityje – 30, Mykolajivo srityje – 21, Žytomyro srityje – 15, Sumų srityje – 14 ir Chersono srityje – 14.

Rusijos Gynybos ministerija paskelbė, kad penktadienį Ukrainos vakaruose pirmą kartą panaudojo savo naujausias hipergarsines raketas „Kinžal“.

Aviacinių raketų sistema „Kinžal“ hipergarsinėmis aerobalistinėmis raketomis sunaikino didelį požeminį sandėlį su raketomis ir aviacijos amunicija Deliatyno kaime Ivano Frankivsko regione, sakoma ministerijos šeštadienio pareiškime.

Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, jog tai pirmas „Kinžal“ panaudojimas per Maskvos „specialia karine operacija“ vadinamą karą provakarietiškoje Ukrainoje.

Rusija anksčiau išvis niekada nepripažino, kad yra per kovos veiksmus panaudojusi šį tikslaus nutaikymo ginklą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas raketas „Kinžal“ yra pavadinęs „idealiu ginklu“, skriejančiu greičiu, 10 kartų viršijančiu garso greitį, ir galinčiu išvengti oro gynybos sistemų.

„Kinžal“ buvo tarp naujų Rusijos ginklų, V.Putino pristatytų per metinį pranešimą 2018-aisiais.

Deliatyno kaimas yra vaizdingose Karpatų prieškalnėse netoli Ivano Frankivsko miesto.

Regionas turi 50 km sieną su NATO nare Rumunija.

Nacionalinės Ukrainos gvardijos kovotojai sustabdė Rusijos pajėgų puolimą Rubižnėje ir sunaikino 20 okupantų, savo feisbuko paskyroje pranešė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus.

„Rubižnė ir Popasna yra ukrainietiškos. Apšaudomi visi regiono miestai. Keturi žuvusieji ir 10 sužeistųjų. Buvo apgadinta daugiau kaip 50 pastatų. Kova dėl Rubižnės ir Popasnos tęsiasi. Nacionalinė gvardija sustabdė Putino žudikų veržimąsi iš laikinai užimtos Stara Krasniankos link Ukrainos Rubižnės miesto. Mūšio metu jie sunaikino dvi dešimtis rusų okupantų ir privertė juos pasitraukti. Priešo kariai puolimą lydėjo keturiasdešimt minučių trukusiu miesto apšaudymu iš minosvaidžių ir artilerijos“, – rašė S.Haidajus.

Rusijos pajėgos bando užgrobti „Azovstal“ metalurgijos gamyklą Mariupolyje, sako Vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas Vadimas Denisenka, kurį cituoja Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.

„Situacija Mariupolyje yra katastrofiška, dabar vyksta mūšiai dėl „Azovstal“ gamyklos. Pagal turimus duomenis galime sakyti, kad praradome šį ekonomikos milžiną, naikinama viena didžiausių gamyklų Europoje“, – sakė V.Denisenka.

Rusijos kariai ir toliau naikina Mariupolio infrastruktūrą, žūsta civiliai gyventojai.

JT duomenimis, dėl Rusijos agresijos Mariupolyje žuvo 2350 žmonių, nors tikrasis aukų skaičius, JT duomenimis, gali būti dvigubai didesnis.

Šeštadienį prasidėjo Bučos gyventojų evakuacija, „Telegram“ kanale pranešė miesto taryba. Gyventojai raginami 11 val. vietos laiku susirinkti prie vietos savivaldybės. 

Tikimasi, kad žmonėms bus saugu, perkėlus juos į Bilohorodkos gyvenvietę, esančią maždaug už 30 km nuo Bučos toje pačioje puolamo Kyjivo srityje. Atvirai skelbiamas ir būsimo evakuacinio konvojaus maršrutas.

Taikos derybos su Rusija gali trukti mažiausiai „kelias savaites“, nors yra ženklų, kad Maskvos pozicija tapo „adekvatesnė“, „Bloomberg“ sakė taikos derybose dalyvaujantis Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas.

Pagrindiniai klausimai per derybas yra saugumo garantijos, paliaubos, Rusijos kariuomenės išvedimas ir „politinis ginčijamų teritorijų sureguliavimas“, sakė M.Podoliakas.

„Scanpix“/AP nuotr./Mychailas Podoliakas

„Yra tam tikrų nuolaidų, kurių tikrai nedarysime. Negalime atsisakyti jokių teritorijų“, – kalbėjo jis.

Nors visiškas taikos susitarimas gali užtrukti ilgiau, „tai, kas gali nutikti per kelias dienas, yra paliaubos“, kurios leistų atverti daugiau humanitarinių koridorių, sakė M.Podoliakas.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas teigė, kad „Rusijos kariuomenė nekariauja su Ukrainos kariuomene – kariauja tik su civiliais“.

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija šįryt paskelbė naujausią žvalgybos informaciją apie padėtį Ukrainoje ir įspėjo, kad dėl pasikeitusios Rusijos taktikos gali žūti daugiau civilių.

„Kremliui kol kas nepavyko pasiekti savo pirminių tikslų“, – ministerija paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“ ir pridūrė, kad Rusiją „nustebino Ukrainos pasipriešinimo mastas ir žiaurumas“.

„Rusija buvo priversta pakeisti savo operatyvinį požiūrį ir dabar laikosi sekinimo strategijos“, – teigia žvalgyba.

„Tikėtina, kad dėl to bus beatodairiškai naudojama ugnies jėga, dėl kurios padaugės civilių aukų, bus sunaikinta Ukrainos infrastruktūra ir sustiprės humanitarinė krizė“, – teigiama žvalgybos pranešime.

Kyjivas kurį laiką užėmė pirmąją vietą pasaulyje pagal oro taršą, aplenkdamas Lahorą (Pakistanas) ir Daką (Bangladešas), šeštadienį skelbė kanalas „Zerkalo Nedeli“ (ZN), remdamasis ir šaltiniu „IQAir“.

Beveik visuose miesto rajonuose oro kokybės indeksas labai sumažėjo, kai kur tarša net 33 kartus viršija leistiną normą.

ZN rašė, kad tai, matyt, įvyko dėl pasikeitusio vėjo, dabar iš kitų sostinės apylinkių regionų, nukentėjusių nuo Rusijos oro antskrydžių, sklinda dūmai ir suodžiai.

Savo ruožtu Kyjivo miesto valstybinė administracija (KMVA) pažymėjo, kad sostinėje dėl pasikeitusių oro sąlygų, ypač vėjo krypties, dūmų „nedaug“ ir kad oro kokybė atitinka normas. Tuo pat metu KMVA atstovai gyventojų prašo neatidarinėti langų ir be reikalo neišeiti iš namų. 

Kyjivo miesto karinė administracija socialiniame tinkle „Facebook“ šeštadienį apie vidurdienį papildomai pranešė, kad „nuo kovo 19 d. ryto oro kokybė palaipsniui gerėja. Didžiausios leistinos koncentracijos neviršijamos.“

Ukrainos rytinės Luhansko srities gubernatorius sakė, kad vėliau šeštadienį bus atidarytas evakuacijos koridorius.

Serhijus Haidajus „Telegram“ žinutėje sakė, kad Rusijos pajėgos sutiko leisti gyventojams evakuotis iš kelių regiono miestų ir miestelių po 9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, nors jis nenurodė, kur bus siunčiami žmonės, skelbia BBC.

„Rusai tęsia chaotišką nereguliarų mūsų miestų apšaudymą iš artilerijos pabūklų“, – rašė S.Haidajus.

„Tačiau mes laukiame 9 val. ryto, kai turėtų būti įvestas „tylos režimas“, kad galėtume pradėti regiono gyventojų evakuaciją, atvežti maisto, vandens ir vaistų tiems, kurie liks.

Dėl humanitarinio koridoriaus susitarta aukštu lygiu. Tikiuosi, kad pasiektų susitarimų bus laikomasi“, – sakė jis.

Penktadienį apšaudytas Mykolajivas – pietų Ukrainos miestas netoli Juodosios jūros. Apšaudytos Ukrainos 9-osios atskirosios oro desantininkų brigados kareivinės, skelbiama apie dešimtis aukų. 

Miesto meras Oleksandras Senkevičius sakė, kad miestas buvo apšaudytas iš arti, iš Chersono srities, todėl nespėta perspėti Mykolajivo gyventojų.

„Nebuvo oro antskrydžio perspėjimo, nes buvome užpulti iš Chersono srities, o mes tiesiog neturėjome laiko paleisti perspėjimo sistemos. Bombardavimas įvyko greičiau, nei mes paleidome sistemą“, – televizijos laidoje sakė O.Senkevičius.

Meras paaiškino, kad kai pavojus kyla iš Krymo, jie turi laiko įjungti perspėjimo sistemą ir perspėti piliečius, tačiau kai ataka vykdoma iš arti, sistema nespėja įsijungti.

Anot O.Senkevičiaus, kai kurios kareivinių patalpos buvo tuščios, tačiau yra ir nukentėjusiųjų.

Daugiau informacijos O.Senkevičius nesuteikė, tačiau Vakarų žurnalistai praneša, kad per Rusijos puolimą Mykolajive žuvo mažiausiai 40 Ukrainos karių.

Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas neatmeta galimybės, kad Rusija pradės atvirą mobilizaciją karui Ukrainoje tęsti.

Tai teigiama operatyvinėje suvestinėje apie Rusijos invaziją Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo feisbuko paskyroje.

„Atsižvelgiant į tai, kad priešas patyrė didelių personalo nuostolių, yra tikimybė, kad Rusijos Federacijos karinė ir politinė vadovybė nuspręs pakeisti galiojančius teisės aktus ir pradėti atvirą mobilizaciją tam, kad  tęstų užsitęsusį, varginantį karą. Siekiant pateisinti šiuos veiksmus, neatmetama galimybė, kad Rusijos Federacijos teritorijoje bus surengta nemažai provokacijų, per kurias žus civiliai gyventojai, kaip tai buvo padaryta prieš prasidedant antrajai Čečėnijos kampanijai. Tai leis vyriausybę remiančiai valdžiai priimti sprendimą dėl karo padėties paskelbimo ir visiškos piliečių mobilizacijos“, – teigiama pranešime.

Generalinis štabas taip pat pažymi, kad per pastarąją parą gynybos pajėgų pozicijose ir veiksmuose neįvyko jokių reikšmingų pokyčių. Ginkluotosios pajėgos ir kiti gynybos pajėgų daliniai tęsė smūgius prieš Rusijos pajėgų karių grupes, kurios bandė išlaikyti užimtas linijas.

Remiantis „Maxar Technologies“ atlikta analize ir palydovinėmis nuotraukomis, Rusijos kariuomenė į šiaurės vakarus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo aplink savo karinę įrangą stato žemių pylimus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos pajėgų kasami pylimai netoli Kyjivo

Naujose palydovinėse nuotraukose matyti apsauginiai pylimai aplink Rusijos karinę įrangą netoli Ozeros kaimo ir Antonovo aviacijos bazės. 

Papildoma Rusijos karinė įranga ir kai kurios pylimų konstrukcijos taip pat matomos toliau į šiaurės vakarus esančiuose Zdvyživkos ir Berestjankos kaimuose.

Naujose „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti dėl intensyvių Rusijos ir Ukrainos kariškių susišaudymų sunaikintos Mariupolio miesto teritorijos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Invazijos padariniai Mariupolyje

Vienoje iš nuotraukų, darytų vakarinėje Mariupolio dalyje, matyti sudegę daugiabučių namų kompleksai ir aplink juos išsibarsčiusios nuolaužos. Prie vieno iš jų matyti daugybė autobusų, kai kurie iš jų sudegę.

Šiaurinėje Mariupolio dalyje apgadinti daugiabučiai namai aplink dvi mokyklas. 

Į pietvakarius nuo Mariupolio matoma automobilių eilė, važiuojanti greitkeliu Berdiansko link.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Automobilių, paliekančių Mariupolį, kolona

Dėl Rusijos karo Ukrainoje beveik 6,5 mln. piliečių buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio kitoje šalies vietoje. Dar beveik 3,3 mln. žmonių nuo vasario 24 d. išvyko į užsienį, pranešama Jungtinių Tautų ataskaitoje.

Iš viso šalies viduje persikėlusių asmenų ir į kitas šalis pabėgusių žmonių skaičius siekia beveik 9,8 mln. arba daugiau kaip 23 proc. šalies gyventojų.

Europos Sąjungos pareigūnai svarsto galimybę panaudoti sankcijomis nubaustų Rusijos magnatų turtą, kad padėtų finansuoti Ukrainos karo padarinių likvidavimo pastangas, teigia trys su šiuo klausimu susipažinę asmenys, praneša „Bloomberg“.

Jie teigė, kad ši idėja yra labai ankstyvoje stadijoje ir joks sprendimas dar nepriimtas. Viena iš galimybių būtų panaudoti turtą karo reparacijoms finansuoti, pridūrė šie šaltiniai. Bet kokį sprendimą, kaip elgtis su turtu, galiausiai turės priimti valstybės narės. 

„Šiuo metu turtas tik įšaldytas“, – paprašytas pakomentuoti sakė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen atstovas spaudai Ericas Mameris.

Nuo praėjusio mėnesio, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES pritaikė sankcijas dešimtims Rusijos magnatų, įskaitant kai kuriuos turtingiausius šalies milijardierius. Priėmus sankcijas, kelios valstybės narės įšaldė turtą, pavyzdžiui, superjachtas, privačius lėktuvus ir nekilnojamąjį turtą. Vien Italija įšaldė turto už maždaug 780 mln. eurų, rodo vyriausybės pranešimai.

Pagal dabartinę sankcijų tvarką leidžiama įšaldyti turtą, o ketvirtadienį ES paskelbė, kad kuria darbo grupę, kuri dalysis informacija tarp valstybių narių, kad geriau įgyvendintų priemones. 

Kaip teigiama bloko vykdomosios valdžios institucijos išplatintame pareiškime, kuriuo paskelbta apie šią iniciatyvą, darbo grupė „siekia žengti dar vieną žingsnį pirmyn: Ji koordinuos valstybių narių veiksmus, kuriais siekiama areštuoti ir, jei to reikalaujama pagal nacionalinę teisę, konfiskuoti į sąrašą įtrauktų Rusijos ir Baltarusijos oligarchų turtą“.

Sumų regione rusų okupantai apšaudė ligoninę Trostjanece, padaryta daug nuostolių, „Telegram“ kanale pranešė Sumų karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvytskis.

Jo žiniomis, per apšaudymą žmonių aukų nebuvo.

Jis taip pat pabrėžė, kad keliose regiono vietovėse padėtis tebėra kritinė.

„Apskritai kritinė padėtis išlieka keliose Sumų ir Ochtyro rajonų vietovėse. Orkai įžengia į kaimus, plėšikauja ir daro netvarką. Taip pat žinomi kankinimo ir pagrobimo atvejai“, – pabrėžė D.Žyvytskis.

Rusijos pajėgos toliau veržiasi į Mariupolį – uostamiestį, esantį Ukrainos pietuose.

Meras anksčiau BBC patvirtino, kad ginkluoti mūšiai pasiekė miesto centrą.

Mariupolyje jau daugiau kaip dvi savaites įstrigę iki 400 000 žmonių, nors Ukrainos pareigūnai teigia, kad penktadienį beveik 5 000 žmonių pavyko pabėgti.

Miestas buvo bombarduojamas, todėl nutrūko elektros, šildymo ir vandens tiekimas.

Vėlai penktadienį Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Mariupolis neteko priėjimo prie Azovo jūros.

Gelbėtojai vis dar dirba miesto teatro, kuris trečiadienį buvo subombarduotas, griuvėsiuose.

Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, jo rūsyje tuo metu galėjo būti net 1 300 žmonių.

Teigiama, kad daugiau kaip 80 proc. miesto gyvenamųjų pastatų yra apgadinti arba sugriauti.

Irano remiamos Libano musulmonų šiitų grupuotės „Hezbollah“ lyderis Sayyedas Hassanas Nasrallah penktadienį paneigė pranešimus apie kovotojų ir ekspertų siuntimą kovoti su Rusija Ukrainoje, skelbia „Reuters“.

„Niekas iš „Hezbollah“, nei kovotojas, nei ekspertas, nevyko į šį kovos lauką ar kurį nors iš šių karų kovos laukų“, – jo žodžius citavo Beirute įsikūrusi televizija „Al Mayadeen TV“.

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas uždegė žalią šviesą tam, kad iki 16 tūkst. savanorių iš Artimųjų Rytų būtų dislokuoti kartu su Rusijos remiamais sukilėliais kovoti Ukrainoje.

Penktadienį Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabas skelbė, kad Rusijos karinė vadovybė jau atrinko beveik 1 tūkst. savanorių iš vadinamosios Basharo al Assado armijos Sirijoje ir „Hezbollah“.