Virš Kyjivo numušta Rusijos paleista raketa

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sekmadienį vakare „Telegram“ kanale pranešė, kad viename iš sostinės rajonų nugriaudėjo keli sprogimai. Pirminiais duomenimis, vienas žmogus žuvo. 

„Šiuo metu turima informacija rodo, kad kai kurie pastatai yra vieno iš prekybos centrų teritorijoje. Gelbėtojai, medikai ir policija jau yra vietoje“, – rašė jis.

Apie tai Ukrainos sostinės meras pranešė ir tviteryje. 

Remdamasis šaltiniais ir liudininkų informacija portalas „Ukrainska pravda“ rašo, kad vakarinėje Kyjivo dalyje numušta Rusijos paleista raketa, kilo gaisras.

Pranešama, kad nukentėjo keli pastatai ir vieno iš prekybos centrų teritorija. 

Šešios Europos šalys pradėjo tirti Ukrainą užpuolusios Rusijos karo nusikaltimų baudžiamąsias bylas.

Anot „Europos tiesos“, Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova parašė apie tai socialiniame tinkle „Twitter“.

„Tyrimą dėl Rusijos karo nusikaltimų jau pradėjo šešios šalys: Estija, Lietuva, Vokietija, Lenkija, Slovakija, Švedija. Su jomis glaudžiai bendradarbiaujame, kad paspartintume keitimąsi informacija ir įrodymais“, – I.Venediktovos įrašą socialiniame tinkle sekmadienį cituoja portalas pravda.com.ua.

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk pranešė, kad sekmadienį humanitariniais koridoriais buvo evakuoti 7295 žmonės. Pasak jos, šiandien veikė 4 humanitariniai koridoriai iš 7.

„Šiandien vedėme derybas, kad rytoj kai kurie autobusai galėtų pasiekti ir evakuoti Mariupolio gyventojus iš Mangušo miesto, taip pat pakrantės gyvenviečių netoli Mangušo, ypač Melekino“, – pridūrė ji.

Kyjivo srities karinės administracijos pirmininkas Oleksandras Pavliukas neatmeta galimybės, kad artimiausiu metu priešas bandys prasiveržti už Irpinės upės.

„Tai 25-oji kovos su rusų okupantais diena. Nepaisant visų priešo bandymų pralaužti gynybą, mūsų gynėjai drąsiai laikosi savo pozicijų. Visose srityse toliau stiprinama gynyba. Visi esame itin budrūs. Stiprinami kontrolės punktai, statomi gynybiniai statiniai“, – O.Pavliuko pasisakymą per „Telegram“ cituota agentūra „Unian“.

Pasak O.Pavliuko, per kitą Kyjivo puolimo bandymą okupantai neteko 6-ojo tankų pulko jungtinio būrio.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kyjivas po apšaudymų penktadienį

Tuo pat metu dėl aktyvių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių veiksmų tam tikrose Brovarų rajono kryptyse priešo daliniai tebėra atkirsti nuo degalų ir maisto atsargų.

„Taip pat matome, kad priešas nuolat perkelia savo įrangą. Ji bando įsitvirtinti, sukurti logistiką. Neatmetame galimybės, kad artimiausiu metu priešas bandys persikelti per Irpinės upę. Galime jį matyti ir kontroliuoti,“ – teigė vadovas.

Jis pabrėžė, kad pats ciniškiausias okupantų veiksmas yra chaotiškas civilių objektų apšaudymas.

„Labiausiai nuo apšaudymo nukentėjo Bučos, Brovarų ir Vyšgorodskio rajonai. Vorzelis, Buča, Irpinė, Makarovas, Hostomelis – priešas bando nušluoti šias gyvenvietes nuo žemės paviršiaus“, – sakė O.Pavliukas.

Jo teigimu, šiuo metu Ukrainoje 499 gyvenvietės vis dar yra be elektros energijos, o 69 gyvenvietės – be dujų.

„Šiuo metu tęsiama civilių evakuacija trimis humanitariniais koridoriais. Iš Brovarų maršrutų buvo evakuota beveik 4 000 gyventojų. Deja, maršrutas Borodianka–Bila Cerkva nepasiteisino. Ten vyksta aktyvūs karo veiksmai, todėl evakuoti žmones iš ten pavojinga“, – sakė Kyjivo srities karinės administracijos pirmininkas.

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Ukrainos gynėjai sunaikins visus Baltarusijos kariuomenės karius, kertančius sieną su Ukraina.

Sekretorius cituojamas tarybos spaudos pranešime: „Jei bent vienas Baltarusijos karys kirs sieną su Ukraina, jis bus sunaikintas. Baltarusijos žmonėms to tikrai nereikia. To reikia tik Putinui.

Rusijos prezidentas verčia Aliaksandrą Lukašenką priimti sprendimą dėl Baltarusijos kariuomenės invazijos, tačiau šis supranta, kad tai būtų Baltarusijos žlugimas.“

O.Danilovas pridūrė, kad Rusija jau dabar naudoja Baltarusijos teritoriją savo agresijai prieš Ukrainą paremti, bet nori dar labiau įtraukti baltarusius į karą.

Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko BBC teigė, kad Rusija ir toliau intensyviai bombarduoja Mariupolio miestą. 

„Jie ir toliau atakuoja. [Bombardavimas, oro antskrydžiai ir šaudymas mieste vyksta nuolat. Dabar kovos, šaudymas vyksta pačiame mieste“, – sakė jis BBC. 

„Šiandien gavome informacijos, kad kai kurie žmonės – jų pavardžių nesakysiu – kurie dalyvavo renkant informaciją ir padėjo evakuoti žmones, patys buvo apšaudyti. Tarp jų, deja, yra aukų. Jie vykdė žmonių evakuaciją“, – kalbėjo jis. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos pajėgų apsuptas ir nuo atakų smarkiai nukentėjęs Mariupolis

„[Tai buvo] žmonės, kuriems reikia judėti, savanoriai... kuriuos okupantai gerai žino, kad tai civiliai, neginkluoti žmonės – bet jie ieško bet kokios dingsties šaudyti į taikius žmones“, – pasakojo gubernatorius.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas po šiandien vykusio pokalbio su Volodymyru Zelenskiu pažadėjo toliau tiekti karinę paramą Ukrainai.

„Ministras pirmininkas išdėstė nuolatinį Jungtinės Karalystės įsipareigojimą kartu su tarptautiniais partneriais koordinuoti paramą Ukrainos savigynai stiprinti“, – sakoma Dauningo gatvės pranešime. Jame taip pat skelbiama, kad abiejų šalių lyderiai sutarė, jog sankcijos tebėra veiksmingas šalies agresorės spaudimo būdas. 

Teigiama, kad kovo 20 d. Žytomyro srityje per oro antskrydį Korosteno rajono gyvenvietėse buvo apgadinta 13 pastatų. Buvo sužeisti, pirminiais duomenimis, trys žmonės. Apie tai pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba socialiniame tinkle „Facebook“.

Pranešama, kad dėl apšaudymo kilę gaisrai užgesinti. Gelbėtojai toliau valo apgadintų pastatų nuolaužas.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas tviteryje publikuotame vaizdo įraše sakė, kad Rusija vis dar nesupranta priežasčių, dėl kurių ji neabejotinai pralaimės pradėtą karą.

M.Podoliakas dar kartą paragino aukščiausius pareigūnus neviešinti informacijos apie Ukrainos ginkluotės pirkimus bei pasirengimą kontrpuolimui. 

Didžiausia pasaulyje komponentų transporto priemonėms tiekėja – Vokietijos „Bosch“ pranešė stabdanti sunkvežimių dalių tiekimą užsakovams Rusijoje po Ukrainos pareiškimų, kad „Bosch“ gaminių rasta Rusijos okupantų karinėse transporto priemonėse.

Leidinys „Der Spiegel“ anksčiau skelbė, kad Vokietijos valdžios institucijos tiria galimus „Bosch“ eksporto ribojimų pažeidimus, atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos įmonėms draudžiama tiekti Rusijai dvejopos paskirties produkciją.

Šie eksporto ribojimai susiję su sankcijomis, kurios Rusijai buvo įvestos po jos Krymo aneksijos 2014-aisiais.

„Dėl požymių, kad „Bosch“ gaminiai galėjo būti naudojami ne civilinėms reikmėms, sustabdėme sunkvežimių komponentų tiekimą užsakovams Rusijoje“, – sakoma „Bosch“ pareiškime spaudai.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Charkivo srityje Rusijos kariai tikriausiai sulaikė humanitarinį konvojų, kuris vyko į Vovčansko miestą.

Apie tai pranešė Charkivo srities vadovas Olehas Synehubovas vaizdo pranešime: „Konvojus važiavo Vovčansko miesto link. Tai taip pat labai svarbi mūsų kryptis. Konvojų sudarė greitosios pagalbos automobiliai, galimai evakuacijai skirti autobusai ir du 20 tonų sunkvežimiai su humanitariniais kroviniais.

Kai tik jie kirto mūsų rajoninį kelią iš Saltovkos ir pajudėjo toliau į teritoriją, kurios laikinai nekontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos, ryšys nutrūko, ir mes jau kelias valandas bandome nustatyti jų buvimo vietą su Prezidento kanceliarija, su Iryna Vereščuk“.

Ukrainos vicepremjerė vakare patikslino, kad dingo penki humanitarinės pagalbos konvojaus vairuotojai ir gydytojas. 

Vokietijos ekonomikos ekspertų manymu, tarptautinės sankcijos dėl Kremliaus sukelto karo Ukrainoje stipriai smogs Rusijos ekonomikai, o veiksmingiausios jos bus tiesiogiai prieš Rusijos centriniam banko nukreiptos. Kita vertus, ekonomistai nemano, kad sankcijos rimtai atsilieps Europos šalių ekonomikoms, praneša Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Eilė prie bankomato Rusijoje

Manheime įsikūrusio Europos ekonominių tyrimų centro (ZEW) surengtoje Vokietijos ekonomistų apklausoje 79 proc. respondentų teigė, jog sankcijos Rusijai lems infliacijos šioje šalyje šuolį, o 74 proc. apklaustųjų pranašavo „nuosaikų“ jos bendrojo vidaus produkto kritimą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Bulgarijos vyriausybė pareiškė, jog dėl Rusijos karinės agresijos prieš kaimyninę Ukrainą neketina pratęsti ilgalaikės gamtinių dujų tiekimo sutarties su „Gazprom“, kuri baigs galioti šių metų pabaigoje.

Apie tai per Bulgarijos nacionalinį radiją pranešė šalies vicepremjeras Asenas Vasilevas, skelbia agentūra „Bloomberg“.

„Tokioje situacijoje negali būti jokių derybų su „Gazprom“, – pabrėžė jis.

A.Vasilevo žodžiais, Bulgarija jau surengė derybas su Turkija bei Graikija dėl alternatyvaus apsirūpinimo dujomis – tiek vamzdynais iš Azerbaidžano, su kuria yra pasirašiusi tiekimo sutartį, tiek ir per veikiančius suskystintų gamtinių dujų terminalus.

Anot Bulgarijos vicepremjero, per artimiausią savaitę ar dvi Europos lygmeniu bus svarstomas bendras Europos Sąjungos apsirūpinimo dujomis mechanizmas, kuris turėtų pradėti veikti vasaros pabaigoje ir leistų pasiekti palankesnių kainų.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos Černihivo srityje sunaikino dar vieną Rusijos pajėgų „porciją“ kartu su technika bei įranga. Apie tai pranešė operacinės vadovybės „Šiaurė“ spaudos centras ir feisbuke paskelbė sunaikintos priešo technikos nuotraukų.

„Dar viena okupantų partija kartu su įranga buvo sunaikinta vienoje iš Černihivo srities krypčių. Pasveikinome taip, kad tankai prarado vikšrus“, – rašoma ataskaitoje.

Savo ruožtu Rusijos Federacija įvairiose federalinėse apygardose vykdo slaptą mobilizaciją karui Ukrainoje. Tai teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinėje informacijoje, kovo 20 d. skelbiamoje socialiniame tinkle „Facebook“.

Įraše teigiama, kad okupacinės pajėgos prarado savo puolamąjį potencialą, jų žygis beveik visomis kryptimis sustabdytas. Priešas ir toliau patiria nuostolių, turi didelių problemų su dalinių ir padalinių komplektavimu, logistika.

„Siekdami kompensuoti Rusijos okupacinės kariuomenės dalinių personalo nuostolius, Kubanės, Primorsko krašto, Jaroslavlio srities ir Uralo federalinės apygardos regionų kariniai komisariatai vykdo slaptą mobilizaciją. Tačiau šių regionų gyventojai nenori dalyvauti kare. Vengimo atlikti tarnybą atvejai masiški“, – rašoma ataskaitoje.

Rusijos Federacija planuoja siųsti kovotojus iš Libijos į karą Ukrainoje. Tai nurodyta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinėje informacijoje, kuri sekmadienį nuo 18 val. paskelbta socialiniame tinkle „Facebook“.

„Karinių samdinių perkėlimas tikriausiai bus vykdomas privačios karinės bendrovės „Liga (buvusi „Wagner“) lėšomis Rusijos Federacijos oro ir kosmoso pajėgų orlaiviais“, – sakoma pareiškime.

Rusijos okupuoto Chersono gyventojai šiandien surengė protestą. Socialiniuose tinkluose išplitusiame vaizdo įraše matyti, kad taikiai protestuojantys miestiečiai, skanduodami „Namo!“ privertė pasitraukti Rusijos karinį sunkvežimį. Vaizdo įrašu tviteryje pasidalijo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. 

Sekmadienį į protestus prieš Rusijos okupaciją rinkosi ir kai kurių kitų šalies miestų gyventojai. 

Pranešama, kad į taikų protestą susirinko ir Berdiansko gyventojai. Vaizdo įraše matyti, kad kai kuriuos protestuojus Rusijos kariai puolė mušti ir suiminėti. 

Kinijos ambasadorius JAV pareiškė, kad jo šalis nesiunčia Rusijai ginklų, kurie būtų naudojami Ukrainoje, tačiau galutinai nepaneigė galimybės, kad Pekinas tai galėtų padaryti ateityje, rašo „The Guardian“.

Sekmadienį CBS paklaustas, ar Kinija gali padėti Rusijai finansiškai ar ginklais, ambasadorius Qin Gangas kalbėjo apie dabartį, sakydamas: „Esama dezinformacijos apie tai, kad Kinija teikia karinę pagalbą Rusijai. Mes tai atmetame“. 

Pasak jo, „Kinija gali bet kuriai šaliai siųsti maisto, vaistų, miegmaišių ir mišinukų kūdikiams, o ne ginklų ir amunicijos.“ 

Plačiau skaitykite ČIA. 

Rusijos pareigūnai patvirtino, kad per mūšį Mariupolyje žuvo Rusijos Juodosios jūros laivyno vado pavaduotojas, 1-ojo rango kapitonas Andrejus Palijus, skelbia BBC.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis kreipdamasis į Izraelio parlamento narius pabrėžė Antrojo pasaulinio karo ir žiauraus Rusijos sukelto karo Ukrainoje panašumus. 

„Tai plataus masto karas, kurio tikslas – sunaikinti mūsų žmones, sunaikinti mūsų vaikus, šeimas, valstybingumą, miestus, kultūras ir viską, kas daro juos ukrainiečiais“, – sakė jis ir pridūrė: „Štai kodėl turiu teisę brėžti šią istorijos paralelę tarp mūsų kovos dėl išlikimo ir Antrojo pasaulinio karo“. 

Prezidentas taip pat pabrėžė panašumus tarp to, kaip elgiasi Rusija ir nacių partijos, įkurtos prieš 102 metus vasario 24-ąją, būtent šią dieną Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą. 

„Mes norime gyventi, bet mūsų kaimynai nori matyti mus mirusius“ – bene žymiausią Izraelio diplomatę ir premjerę Goldą Meyer, kilusią iš Ukrainos, perfrazavo taip pat žydų kilmės V.Zelenskis. 

Kreipdamasis į parlamento narius Ukrainos prezidentas paragino suteikti karinę paramą ir paklausė, kodėl Izraelis Rusijai iki šiol neįvedė sankcijų. 

Gynybos ministerijos nurodymu vairuotojams neleidžiama naudotis vaizdo registratoriais, kad neatskleistų informacijos, kuri galėtų padėti priešui sužinoti apie judėjimą ir gynybos užduočių eigą.

Tai taikoma automobilių ir motociklų registratorių naudotojams. Draudžiama fotografuoti, filmuoti viešuosius kelius, bendrosios paskirties objektus, infrastruktūros objektus, kontrolės punktus, įtvirtinimus, gynybos pajėgų karinių vienetų (padalinių) išsidėstymą, telkimą ar judėjimą.

Pažymima, kad strateginis draudimas labai svarbus visiems regionams, ypač tiems, kur vyksta karo veiksmai.

Prancūzija įšaldė rusų oligarchų jos teritorijoje esančio turto už maždaug 850 mln. eurų, sekmadienį pranešė šalies finansų ministras Bruno Le Maire'as.

„Mes imobilizavome... 150 mln. eurų asmenų sąskaitose, kredito linijas Prancūzijoje ir prancūziškose įstaigose“, – kalbėdamas per šalies televiziją sakė ministras.

Be to, „mes imobilizavome 539 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto Prancūzijos teritorijoje, kas sudarytų maždaug 390 nuosavybių ar butų, o taip pat mes apribojome teises naudotis dviem jachtomis, kurių vertė siekia 150 mln. eurų“, – sakė B.Le Maire'as.

„Iš viso tai sudarytų (beveik) 850 mln. eurų vertės aktyvų, priklausančių Rusijos oligarchams, kurie buvo imobilizuoti Prancūzijos teritorijoje “, – nurodė ministras.

Tokios priemonės, kurių ėmėsi Prancūzija, reiškia, kad turto savininkai negali jo parduoti ar kita forma gauti iš jo finansinės naudos.

Tačiau verta paminėti, kad šie aktyvai „nėra konfiskuoti ta prasme, kad valstybė tampa jų savininke ir galėtų juos parduoti. Tokiam konfiskavimui būtinas baudžiamasis nusikaltimas“, pažymėjo Prancūzijos finansų ministras.

„Sankcijos smarkiai veikia Rusiją, valstybę, Vladimirą Putiną“, – pabrėžė B.Le Maire'as.

Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą prieš Ukrainą, Vakarų šalys įvedė plataus masto sankcijų Rusijai. Pastarosios centrinis bankas praėjusį penktadienį pareiškė, kad dėl sankcijų masto bus ūbe gali sunku“ parengti makroekonominių prognozių.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sekmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento V.Putino kampanija Ukrainoje įstrigo, todėl jis griebėsi bjaurių išpuolių prieš civilius gyventojus, rašo CNN.

„Per pastarąsias kelias savaites matėme sąmoningus išpuolius prieš miestus, miestelius ir civilius gyventojus“, – L.Austinas sakė CBS laidoje „Face the Nation“. 

Anot jo, Rusijai nepavyko taip greitai pasiekti išsikeltų tikslų, todėl jis griebėsi žiauresnės taktikos. L.Austinas atkreipė dėmesį, kad kol kas nėra patikimų įrodymų, kad agresorės pusėje jau kariauja samdiniai ar užsienio kovotojai. 

„Scanpix“/AP nuotr./Lloydas Austinas

Paklaustas apie Rusijos galimai panaudotas hipergarsines raketas, L.Austinas sakė nemanantis, kad Rusija panaudojo tokias raketas, kurios „pakeistų žaidimą“, nors įspėjo, kad fakto apie šio tipo raketas „negali nei patvirtinti, nei paneigti“.

Pasak ji, rašo CNN, jeigu Ukrainoje būtų panaudoti cheminiai ar biologiniai ginklai, tai sulauktų „reikšmingos“ ne tik JAV, bet viso pasaulio bendruomenės reakcijos. 

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki teigia, kad JAV prezidentas Joe Bidenas šią savaitę neplanuoja vykti į Ukrainą, nes vyksta į Europą dalyvauti skubiuose aukščiausiojo lygio susitikimuose.

„Kelionės metu daugiausia dėmesio bus skiriama tolesniam pasaulio telkimui paremti Ukrainos žmones ir pasipriešinti prezidento V.Putino invazijai į Ukrainą, tačiau neplanuojama vykti į Ukrainą“, – tviteryje pranešė J.Psaki. 

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį paragino J.Bideną apsilankyti Ukrainoje. 

Rusijos valstybinės televizijos redaktorė, tiesioginio eterio metu surengusi protestą prieš Maskvos invaziją Ukrainoje, sekmadienį paragino kitus rusus pasisakyti prieš „siaubingą karą“.

Sekmadienį kalbėdama su amerikiečių žurnalistais M.Ovsianikova sakė, kad jos sprendimas protestuoti buvo „spontaniškas“, tačiau gilaus nepasitenkinimo valdžia jausmas kaupėsi kelerius metus. Toks pat jausmas esą yra apėmęs ir daugelį jos kolegų, sakė moteris.

„Per mūsų valstybinius kanalus skelbiama propaganda tampa vis labiau ir labiau iškreipta, o dėl Rusijos politikai taikomo spaudimo negalime likti abejingi“, – „ABC News“ laidai „This Week“ sakė M.Ovsianikova.

„Kai kalbėjausi su savo draugais ir kolegomis, visi iki paskutinės akimirkos negalėjo patikėti, kad toks dalykas gali įvykti. Kad šis siaubingas karas įvyks, – vertėjo padedama sakė šiuo metu Maskvoje esanti moteris. – Vos prasidėjus karui, aš negalėjui miegoti, aš negalėjau valgyti. Ėjau į darbą ir po savaitę trukusio šios situacijos nušvietimo atmosfera („Pirmajame kanale“) tapo tokia nemaloni, kad aš suvokiau, kad nebegaliu ten eiti.“

M.Ovsianikova sakė svarsčiusi prisijungti prie protesto kokioje nors viešoje vietoje, tačiau pamatė, kaip protestuotojai suimami ir kad jiems gresia kalėjimas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Marina Ovsianikova

„Aš nusprendžiau, kad galbūt galėčiau padaryti kai ką, kai ką prasmingą, ... ir galėčiau likusiam pasauliui parodyti, jog rusai yra prieš karą, ir aš galėčiau parodyti rusams, kad visai tai yra tiesiog propaganda“, – sakė ji.

M.Ovsianikova sakė besitikėjusi „galbūt paskatinti kai kuriuose žmonės pasisakyti prieš karą“.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Ukrainos sveikatos apsaugos ministras nurodė, kad nuo Rusijos pradėto karo pradžios buvo apgadintos 134 ligoninės, 9 - sugriautos. Ministro kalbą cituojantis portalas Unian nurodo, kad buvo apšaudyti mažiausiai 43 greitosios pagalbos automobiliai.

„Scanpix“/AP nuotr./Gelbėtojai neša sužeistą nėščią moterį.

Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas sako, kad į šalį atvyksta pirmieji tarptautiniai NATO daliniai su „Patriot“ oro gynybos sistemomis.

Jo teigimu, toks judėjimas truks kelias ateinančias dienas.

Vokietija ir Nyderlandai sutiko atsiųsti karių ir „Patriot“ sistemų į Slovakiją. Šie kariai yra dalis 2100 karių iš kelių NATO šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, kurie Slovakijoje suformuos kovinę grupę, Aljansui stiprinant savo rytinio flango gynybą, reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje.

J.Nadas sako, kad „Patriot“ sistemos pirmiausia bus dislokuotos Sliačo karinėje bazėje Slovakijos centrinėje dalyje, o vėliau jos bus perkeltos į skirtingas šalies vietas, kad būtų apsaugota didžiausia įmanoma Slovakijos teritorija.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Gynybos sistema „Patriot“

Slovakijos ministras padėkojo Vokietijai ir Nyderlandams už jų „atsakingą sprendimą“ iš esmės sustiprinti Slovakijos gynybą.

J.Nadas taip pat pabrėžė, kad „Patriot“ sistemos nepakeis jo šalyje esančių rusų gamybos oro gynybos sistemos S-300, ir pridūrė, kad jų dislokavimas yra „dar vienas Slovakijos oro erdvės gynybos komponentas“.

Ministras anksčiau yra sakęs, kad šalis yra linkusi perduoti S-300 tolimojo nuotolio oro gynybos sistemą Ukrainai, tačiau su sąlyga, kad gaus tinkama jos pakaitalą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau minėjo S-300 sistemas, kai praėjusį trečiadienį kreipėsi į JAV įstatymų leidėjus ir prašė oro gynybos sistemų, kurios leistų Ukraina apsaugoti savo oro erdvę nuo Rusijos karo lėktuvų ir raketų.

Šiuo metu S-300 sistemų turi NATO narės Bulgarija, Slovakija ir Graikija.

Slovakijos ministras sekmadienį sakė, kad jo šalis sieks pakeisti S-300 sistemas naujomis sistemomis, kurios būtų suderinamos su sąjungininkų naudojamomis sistemomis.

Kyjivo regioninės karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba telegram kanale rašo, nuo Rusijos pajėgos sostinėje sunaikino mažiausiai 45 švietimo įstaigas, tarp kurių: 

• 3 profesinio mokymo įstaigos
• 25 vidurinio bendrojo ugdymo įstaigos
• 14 ikimokyklinio ugdymo įstaigų
• 3 popamokinio ugdymo įstaigos
• Išformuotas Borodijos teritorinės bendruomenės švietimo skyrius

O.Kuleba atkreipė dėmesį, kad nėra tikslios informacijos iš kelių kitų miesto teritorinių bendruomenių, tad tikrieji skaičiai gali būti dar didesni. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kyjivas po apšaudymų penktadienį

Turkija sekmadienį pranešė, kad Rusijai ir Ukrainai pavyko per derybas, kuriomis siekiama sustabdyti invaziją, pasiekti pažangos. Skelbiama, kad kariaujančios pusės „yra priartėjusios prie susitarimo“.

„Žinoma, nelengva susitaikyti su vykstančiu karu, kai žūsta civiliai, tačiau norėtume pranešti, kad vis tiek judama į priekį. Matome, kad šalys artėja prie susitarimo“, – kalbėdamas Turkijos pietinėje Antalijos provincijoje sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

Anksčiau šią savaitę jis lankėsi Rusijoje ir Ukrainoje, nes Turkija turi tvirtų ryšių su abiem šalimis ir siekia pozicionuoti save kaip tarpininkę taikos derybose. Praėjusią savaitę Turkija Antalijoje surengė ir Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimą.

M.Cavusoglu sako, kad palaiko ryšį su abiejų šalių derybininkų komandomis, tačiau atsisakė pateikti daugiau detalių apie vykstančias derybas, nes „mes atliekame sąžiningo tarpininko vaidmenį“.

Interviu laikraščiui „Hurriyet“ Turkijos prezidento atstovas Ibrahimas Kalinas sakė, kad Rusija ir Ukraina derasi dėl šešių punktų: Ukrainos neutraliteto, nusiginklavimo ir saugumo garantijų, vadinamosios „denacifikacijos“, taip pat dėl kliūčių Ukrainoje vartoti rusų kalbą pašalinimo, separatistinio Donbaso regiono statuso, o taip pat dėl Rusijos 2014 metais aneksuoto Krymo statuso.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą yra paraginęs siekti taikos ir kvietęs Rusiją „prasmingų“ derybų siekiant nutraukti invaziją.

„Tai yra laikas susitikti, pasikalbėti, laikas atnaujinti Ukrainos teritorinį vientisumą ir sąžiningumą“, – šeštadienį socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše sakė Ukrainos lyderis.

Turkija taip pat teigia esanti pasiruošusi surengti V.Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą.

„Mes dirbame dieną ir naktį siekdami taikos“, – sekmadienį pareiškė M.Cavusoglu.

Lenkijoje link Baltarusijos sienos vykstantiems sunkvežimiams tenka stovėti 40 km eilėje, kad galėtų kirsti Koroščino pasienio punktą, nes grupė protestuotojų blokuoja kelią ir reikalauja uždrausti prekybą su Rusija ir jos sąjungininke Baltarusija, praneša Lenkijos pareigūnai.

Proteste dalyvaujantys ukrainiečiai ir lenkai šį kelią link pasienio punkto su pertraukomis blokuoja jau maždaug dvi savaites, taip siekdami spausti Maskvą nutraukti karą Ukrainoje.

Naujausias protesto „NE prekybai su Rusija!“ ratas rytinėje Lenkijos dalyje prasidėjo ankstų šeštadienio rytą.

Ankstų sekmadienio rytą įvažiuoti į Baltarusiją laukė apie 950 sunkvežimių, sakė vietos muitinės atstovas Michalas Derusas. Jo teigimu, laukti tenka 32 valandas.

Link pasienio punkto vedantis kelias uždarytas, o policija siekia atskirti protestuotojus nuo sunkvežimių vairuotojų, nurodo kelių infrastruktūros tarnybos.

Spaudimas Koroščino pasienio punktui Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje padidėjo po to, kai pernai lapkritį buvo uždarytas Kuznisos pasienio punktas – Lenkijos didžiausias sienos kirtimo punktas pasienyje su Baltarusija, nes pasieniečiams teko susiremti su nelegaliais migrantais iš Artimųjų Rytų, mėginusiais patekti į Europos Sąjungai priklausančią Lenkiją.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawiecki anksčiau yra paraginęs Europos Sąjungą stabdyti visą žemyninę ir jūrinę prekybą su Rusija.

Po to, kai sekmadienį buvo pranešta, kad Rusijos pajėgos pagrobė Enerhodaro, miesto kuriame stovi Zaporižios atominė elektrinė, vicemerą Ivaną Samoidiuką, vietos gyventojai susirinko į protestą. 

Kaip praneša miesto vadovas Dmytro Orlovas, daugiau kaip 2,5 tūkst. gyventojų susirinko į taikų protestą prieš okupaciją bei vietos politiko pagrobimą. 

„Nepaisant to, kad akcija buvo visiškai taiki, jai pasibaigus, kai žmonės pradėjo skirstytis į namus, atvyko rusų kareiviai, kurie bandė kai kuriuos protestuotojus įsodinti į automobilius. Tačiau šimtai žmonių tapo lyg siena ir tiesiogine to žodžio prasme apgynė savo tautiečius nuo nelaisvės“, – rašė jis ir pridūrė, kad Rusijos kariai ėmė šaudyti į orą, tačiau galiausiai atsitraukė.

Kyjive sviedinio skeveldroms pataikius į daugiaaukštį namą, kilo gaisras. Apie žuvusius gyventojus kol kas nepranešama, mažiausiai penki žmonės buvo sužeisti, du atsidūrė ligoninėje.

Kaip, remdamasi Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, rašo „Ukrainskaja pravda“, nelaimė įvyko sekmadienį. Gelbėjimo tarnyba popiet gavo pranešimą apie gaisrą 10 aukštų gyvenamajame name vakariniame sostinės Sviatošinskio rajone.

Nedelsiant atvykę ugniagesiai gelbėtojai nustatė, kad sviedinio skeveldros smūgis sukėlė gaisrą 4-o aukšto balkone, apgadinti ir du lengvieji automobiliai

Ekrano nuotr. iš „Telegram“/Apie daugiabutyje kilusį gaisrą pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko

Gaisras jau užgesintas, iš pastato evakuojami gyventojai. Informacija apie aukas dar tikslinama.

Kyjivo meras Vitalijus Kličko savo paskyroje „Telegram“ paskelbė, kad sviedinys pataikė į kiemą šalia 10 aukštų gyvenamojo namo. Atskilusios skeveldros apgadino namą, įsiplieskus ugniai apdegė kieme buvę automobiliai.

„Šiuo metu žuvusiųjų nėra. 5 žmonės sužeisti. Du iš jų buvo paguldyti į ligoninę. Įvykio vietoje dirba medikai ir gelbėtojai“, – pažymėjo sostinės vadovas.

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk, remdamasi žvalgybine informacija, telegram kanale pranešė, jog yra požymių, rodančių, kad Rusijos pajėgos ruošiasi užimti humanitarinį koridorių tarp Charkivo ir Mala Roganio, esantį laikinai nekontroliuojamoje teritorijoje. 

„Raginu Rusijos pusę nutraukti provokacijas ir ciniškus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus!“ – skelbė I.Vereščuk.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija tviteryje pasidalijo nauju karinės situacijos Ukrainoje žemėlapiu. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą, kuriuo nuo kovo 26 d. 30 dienų pratęsiama karo padėtis Ukrainoje.

Ši informacija buvo paskelbta Ukrainos Aukščiausiosios Rados interneto svetainėje, skelbia UNIAN.

Mariupolio mero patarėjas, informuodamas apie meno mokyklą, kurią sekmadienį bombardavo Rusijos pajėgos, sakė, kad miesto pareigūnai stengiasi sužinoti daugiau apie tai, kiek tiksliai žmonių slėpėsi mokykloje, kuri veikė kaip slėptuvė, praneša CNN.

„Kol kas nėra tikslių operatyvinių duomenų apie tai, kiek žmonių slėpėsi slėptuvėje ir kiek yra nukentėjusiųjų. Tikiuosi, kad juos turėsime vėliau šiandien. Tačiau situacija sudėtinga ir nėra iš kur gauti duomenų“, – soc. tinkle skelbė  Petro Andrušenka.

Ankstesniu miesto tarybos vertinimu, mokyklos pastate slėpėsi 400 žmonių. 
 

Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas po kelių dienų kelionės atvyko į Lenkiją, kad perduotų labdarą Ukrainos pabėgėliams.

Socialinėje žiniasklaidoje pasirodė vaizdai iš šiandien Chersone, Kachovkoje ir Berdianske – miestuose, kuriuos dabar kontroliuoja Rusijos kariuomenė, – vykstančių protestų.

Atrodo, kad mitingai yra taikūs ir Rusijos okupacinės pajėgos jų dar neišsklaidė.

Viename vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo naujienų portalas „Ukrayinska Pravda“, matyti, kaip minios mojuodamos Ukrainos vėliavomis Chersone skanduoja „Chersonas – tai Ukraina!“.

UNIAN praneša, kad Beridianske okupantai prieš protestuotojus naudoja smurtą.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sekmadienį sulaukė kritikos, be kita ko, ir iš savo partijos kolegų, po to, kai pareiškė, jog „Brexitas“ parodė, kad britai turi tokį pat laisvės „instinktą“, kaip ir ukrainiečiai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Šeštadienį sakydamas kalbą per Anglijos šiaurėje esančiame Blekpulo mieste surengtą Konservatorių partijos suvažiavimą B.Johnsonas pareiškė, kad „šios šalies žmonės, kaip ir Ukrainos žmonės, turi instinktą kaskart rinktis laisvę“.

Kaip naujausią pavyzdį, jis paminėjo 2016 metų birželį įvykusį referendumą dėl „Brexito“.

Plačiau skaitykite čia.

Iš savo namų Ukrainoje dėl Rusijos pradėto „pražūtingo“ karo jau pabėgo 10 mln. žmonių, sekmadienį pareiškė Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) vadovas.

„Karas Ukrainoje yra toks pražūtingas, kad iš savo namų jau pabėgo 10 mln. žmonių, įskaitant pabėgėlius, kurie yra šalies viduje, ir tuos, kurie išvyko į užsienį“, – tviteryje parašė Filippo Grandi.

Plačiau skaitykite čia.

Mariupolis sekmadienį buvo apšaudytas iš Azovo jūros – ugnį į uostamiestį, kurio jau maždaug 90 proc. yra sugriauta, atidengė keturi Rusijos laivai.

Apie tai, remdamasi specialiųjų operacijų būrio „Azovas“ pranešimu „Telegram“, skelbia Ukrainos žiniasklaida.

„Mariupolį ką tik apšaudė 4 Rusijos karinio jūrų laivyno laivai, – rašoma pulko paskyroje. – Priešas toliau ciniškai naikina Ukrainos miestą, panaudodamas visą turimą arsenalą.

Ekrano nuotr. iš „Telegram“/Pulkas „Azov“ pranešė, kad keturi Rusijos karo laivai apšaudė Mariupolį

Po lėktuvų, artilerijos, įvairių sistemų ir tankų rusų okupantai miestą niokoja sunkiąja karo laivų ginkluote.“

Mariupolis ir jo apylinkės atakuojamos nuo pat karo pradžios vasario 24 d. Nuo kovo 1-osios miestas yra apgultas Rusijos karių, kurie nesėkmingai mėgina perimti jo kontrolę. Mariupolyje nėra elektros, ryšio, šildymo.

Ilgą laiką okupantai neleido nei į Mariupolį patekti humanitarinės pagalbos konvojams, nei leisti gyventojams evakuotis. Skelbiama, jog kasdien ant uostamiesčio numetama 50-100 aviacinių bombų.

Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad sugriauta jau maždaug 90 proc. miesto, apie 80 proc. gyvenamųjų namų. Mariupolyje esą praktiškai neliko nė vieno neapgadinto statinio.

Visą pasaulį apskriejo žinia, kad buvo subombarduoti gimdymo namai ir vaikų ligoninė, vėliau – kad nusitaikyta į dramos teatrą, kurio slėptuvėje glaudėsi, skirtingais duomenimis, 800-1 300 žmonių, šį savaitgalį atakuota meno mokykla, kurioje slėpėsi 400 gyventojų.

Šeštadienį Mariupolio miesto taryba paskelbė, kad per pastarąją savaitę keli tūkstančiai žmonių iš apsiausto miesto buvo išvežti į Rusijos teritoriją.

Taip pat pranešta, kad iš Mariupolio savo transporto priemonėmis saugiai evakavosi beveik 40 tūkst. gyventojų. Pasak miesto tarybos, šie gyventojai panaudojo daugiau kaip 8 tūkst. transporto priemonių, kad išvyktų humanitariniu koridoriumi į Berdianską ir Zaporižią.

Popiežius Pranciškus sekmadienį Vatikane sakydamas palaiminimą ir kalbą sakė, kad konfliktas Ukrainoje yra nepateisinamos „beprasmės žudynės“, ir paragino lyderius sustabdyti „šį pasibjaurėtiną karą“.

123RF.com nuotr./Popiežius Pranciškus

„Smurtinė agresija prieš Ukrainą, deja, nesiliauja“, – sakė popiežius tūkstančiams žmonių, susirinkusių Šventojo Petro aikštėje.

„Tai beprasmės žudynės, kuriose kasdien kartojasi skerdynės ir žiaurumai“, – pridūrė jis.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pabėgėliais tapo mažiausiai 1,5 mln. vaikų, sekmadienį CNN sakė UNICEF atstovas Joe Englishas.

Dar 3,3 mln. nepilnamečių šiuo metu yra priversti palikti savo namus ir prieglobsčio ieškoti kitur šalyje, sakė J.Englishas.

„Kiekvienas iš jų yra atskiras vaikas, kurio gyvenimas buvo sugriautas, kurio pasaulis apsivertė aukštyn kojomis“, – sakė J.Englishas.
JT agentūros duomenimis, nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario pabaigoje žuvo mažiausiai 150 vaikų ir 160 buvo sužeista.

Ukrainos generalinio štabo feisbuko puslapyje paskelbtame atnaujintame pranešime pareigūnai teigė, kad per 25 dienas trukusius mūšius žuvo 14 700 Rusijos karių.

Atnaujinime taip pat teigiama, kad per konfliktą buvo sunaikinta labai daug Rusijos karinės technikos, įskaitant apie 476 tankus, daugiau kaip 200 naikintuvų, sraigtasparnių ir bepiločių orlaivių bei apie 1 487 šarvuočius.

15min primena, kad šios informacijos šiuo metu neįmanoma patikrinti.

JAV gynybos pareigūnai apskaičiavo, kad karo Ukrainoje metu žuvo mažiausiai 7 000 Rusijos karių ir iki 21 000 buvo sužeista.

Trys žydų kilmės oligarchai, įtariami ryšiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pasitraukė iš stambios projektus Izraelyje finansuojančios filantropinės grupės, nes jiems gresia sankcijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Michailas Fridmanas, Piotras Avenas ir Germanas Chanas atsisakys savo pareigų „Genesis Philanthropy Group“ (GPG), pranešė organizacija.

Plačiau skaitykite čia.

Odesos srityje buvo sulaikyti du Rusijos piliečiai, kurie fotografavo Ukrainos pajėgų pozicijas, skelbia naujienų agentūra UNIAN.

Pažymima, kad abu Ukrainos kariškių vietą filmavę vyrai buvo kilę iš Rusijos, tai liudija paimti pasai, žurnalistams pranešė Ukrainos nacionalinės gvardijos spaudos tarnyba. 

Jie taip pat turėjo dokumentus, kuriuose teigiama, kad jie tariamai yra žurnalistai.

Vyrai nepaaiškino, ką veikė prie kariuomenės. Sulaikytieji negalėjo paaiškinti, kodėl fotografuoja Ukrainos pajėgų pozicijas, todėl buvo perduoti Ukrainos saugumo tarnybai.

Sekmadienį į Ukrainą pradėjo atvykti reguliarios kovotojų grupės, susijusios su Vladimiru Putinui artimu Rusijos propagandistu ir „Wagner“ savininku Jevgenijumi Prigožinu. Pagrindinė nusikaltėlių užduotis – panaikinti aukščiausią karinę ir politinę Ukrainos vadovybę, savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos gynybos ministerija. 

„Pagrindiniai samdinių „taikiniai“ – Volodymyras Zelenskis, Andrijus Jermakas, Denysas Šmygalas“, – žvalgybos informaciją skelbia ministerija.

Ministerija teigia, kad aukščiausių valstybės asmenų nužudymų organizavimas yra okupantų strategijos dalis.

Ukrainos kariai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti sunaikinta Rusijos karinės technikos kolona.

„Mūsų narsieji kariai išsiuntė rusų kariuomenės koloną tiesiai į pragarą.

Vieta nenurodyta – kažkur Ukrainoje“, – toks komentaras pridėtas prie įrašo, kurį savo paskyroje „Telegram“ sekmadienio rytą paskelbė UNIAN.

Ekrano nuotr. iš „Telegram“/Ukrainos kariai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti sunaikinta Rusijos sunkiosios karinės technikos kolona

Kone minutės trukmės įrašą padarė, kaip galima spėti, operacijoje dalyvavęs karys. Jis, filmuodamas sunaikintą sunkiąją karinę techniką, vardija, ko Rusija neteko.

Be kita ko, ukrainiečiai sunaikino tris pėstininkų kovos mašinas BMD-3, po keturis šarvuočius ir vikšrines, daugiafunkces transporto priemones MT-LB, vadovybės ir štabo šarvuotį, tanką, kelias pėstininkų kovos mašinas ir kitą sunkiąją techniką.

Rusijos pajėgų apgulto Ukrainos Mariupolio miesto administracija sako, jog per pastarąją savaitę iš miesto pabėgo beveik 40 tūkst. žmonių, o tai sudaro beveik dešimtadalį visų miesto gyventojų, kurių prieš rusų karių invaziją į Ukrainą buvo 430 tūkstančių.

Prie Azovo jūros esančio uostamiesčio taryba sekmadienį pranešė, kad iš Mariupolio savo transporto priemonėmis saugiai evakavosi 39 426 gyventojų. Pasak tarybos, šie gyventojai panaudojo daugiau kaip 8 tūkst. transporto priemonių, kad išvyktų iš miesto humanitariniu koridoriumi maršrutu į Berdianską ir Zaporižią.

Strateginį miestą yra apgulusios Rusijos pajėgos, kurios jau tris savaites nuolat jį bombarduoja, pavertusios Mariupolį Rusijos invazijos į Ukrainą siaubo simboliu.

Vietos administracija yra sakiusi, kad dėl apgulties buvo nutrauktas maisto, vandens ir energijos tiekimas, žuvo mažiausiai 2,3 tūkst. žmonių, dalį kurių teko laidoti masinėse kapavietėse.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Mariupolio apgultis pateks į istoriją dėl karo nusikaltimų, kuriuos, anot jo, čia vykdė Rusijos pajėgos.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja apkaltino Rusiją, kad ši, įsiverždama į jos šalį, vykdė „genocido veiksmus“.

Olha Stefanišyna „SkyNews“ sakė, kad ji „visiškai tiki“, jog Rusijos režimas įvykdė genocido aktus, ir teigė, kad Vladimiras Putinas ir Kremliaus vadovai „yra karo nusikaltėliai“.

O.Stefanišyna sakė, kad per Rusijos invaziją žuvusių ir sužeistų „civilių aukų“ buvo „daug daugiau nei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų“, ir tvirtino, kad Rusijos kariai „moteris prievartavo valandų valandas, o paskui nužudė“.

Tačiau ji pažadėjo, kad „Ukraina priešinsis tiek, kiek reikės“, ir teigė, kad šalies prokuroras sieks pateikti kaltinimus karo nusikaltimais įtariamiems Rusijos kariams, pažymėdama, kad jau iškelta apie 2 000 bylų.

Ukrainos Ministro Pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk sakė, kad sekmadienį susitarta dėl septynių humanitarinių koridorių, skelbia UNIAN.

Jos teigimu, koridorius Donecko srityje eis nuo Mariupolio iki Zaporižios miesto, „Telegram“ kanale paskelbtame vaizdo įraše sakė ji.

Rytų Ukrainos Charkivo administracija sekmadienį pranešė, kad, Rusijos pajėgoms apšaudžius miestą, žuvo mažiausiai penki civiliai.

Charkivo – antro pagal dydį Ukrainos miesto – regioninė policija nurodė, kad tarp ankstų sekmadienio rytą Rusijos artilerijos surengto smūgio aukų buvo ir 9 metų berniukas.

Rusijos pajėgos Charkivą yra apgulusios nuo karinės invazijos pradžios ir nuolat rengia smūgius prieš miestą.

Jau šeštadienį pranešta apie sprogimus Mariupolyje esančioje geležies ir plieno gamykloje „Azovstal“. Ukrainos parlamento narė Lesia Vasylenko teigia, kad po Rusijos pajėgų apšaudymo ji „sunaikinta“, skelbia BBC.

Anot „Azovstal“ generalinio direktoriaus Envero Ckitišvilio, kurį cituoja UNIAN, gamykla bus atstatyta, o pavojaus aplinkai nėra.

Pasak jo, nuo pat karo pradžios vasario 24 d. buvo parengtas saugaus kombinato uždarymo planas.

„Sustabdėme kokso krosnis. Sumažinome temperatūrą. Išpylėme skystą stiklą. Siekiant užkirsti kelią tolesniam koksavimo procesui ir padidinti kokso dujų gamybą. Taip iki minimumo, iki visiškai saugaus lygio, sumažinome ekologinę naštą miestui“, - sakė jis.

Pasak E.Ckitišvilio, keli į gamyklą nukritę sviediniai pataikė į anglių sandėlį ir šalia kokso krosnių baterijos.

„Norėčiau pasakyti, kad dar anksti kalbėti apie „Azovstal“ gamyklos sustabdymą visiems laikams. Grįšime į miestą. Atstatysime šį kombinatą. Mes jį atgaivinsime. Ji veiks ir atneš Ukrainai šlovę, kaip ir visada. Mariupolis yra Ukraina, o „Azovstal“ yra Ukraina“, - sakė „Azovstal“ generalinis direktorius.
 

Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synehubovas praneša, kad Ukrainos pajėgos likvidavo pulkininką, Rusijos Federacijos Vakarų karinės apygardos inžinierių būrio vado pavaduotoją. Jo tapatybės O.Synehubovas neatskleidė.

Anot jo „Telegram“ kanale paskelbtos žinutės, Rusijos pajėgos Iziumo kryptimi bandė prasiveržti pro Ukrainos kariuomenės gynybą, bet nesėkmingai. 

Jungtinių Tautų vaikų agentūros UNICEF darbuotojas BBC sakė, kad apgulto pietrytinio Mariupolio miesto gyventojams labai reikia humanitarinės pagalbos, tačiau dėl nuolatinio Rusijos bombardavimo pagalba beveik neįmanoma.

„Kaip matome, iš esmės dėl humanitarinių koridorių galima susitarti, tačiau realybė vietoje yra visai kitokia“, – sakė Joe Englishas.

Jis pabrėžė, kad svarbu sudaryti sąlygas humanitarinėms grupėms veiksmingai dirbti, pažymėdamas, kad „reikia ne tik išvežti žmones iš šių teritorijų, bet ir įvežti humanitarinę pagalbą, nes ne visi galės išvykti“.

J.Englishas taip pat kalbėjo apie visoje šalyje kylančią „vaikų krizę“.

„Vakar buvau susitikęs su vaiku, vardu Danilo, sergančiu T ląstelių leukemija“, – sakė jis. „Tai vaikas, kuriam reikia specialios medicininės pagalbos, o jis jos čia negali gauti.“

„Tačiau kiekvieną dieną girdime šias istorijas. Užvakar tai buvo penkiolikmetis Andrejus, nukentėjęs per minos sprogimą ir netekęs mamos. Prieš tai buvo 10 savaičių Anna, kurios mama priėmė neįmanomą sprendimą palikti ją Kyjivo gimdymo namuose, nes Anna turi širdies ydą ir jai reikės intensyvios medicininės pagalbos, o mama nemanė, kad gali ją suteikti“, - dalijosi J.Englishas.

„Šalies viduje tai yra vaikų krizė. Vaikams, kurie pabėgo per sieną, tai yra vaikų krizė. Tai tiesiog pribloškia“, – užbaigė J.Englishas.

Interviu laikraščiui „Sunday Times“ Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sakė, kad remti Rusiją yra tas pats, kas Antrojo pasaulinio karo metu pasirinkti neteisingą pusę, ir apibūdino tai kaip kovą tarp gėrio ir blogio.

„Laikui bėgant ir didėjant Rusijos žiaurumų skaičiui, manau, kad aktyviai ar pasyviai pritarti Vladimiro Putino invazijai tampa vis sunkiau ir politiškai nepatogu“, – sakė jis laikraščiui.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Tačiau jis teigė manantis, kad Pekinas pradeda „dvejoti“ dėl savo neutralios pozicijos.

Kinija dar nepasmerkė Rusijos veiksmų ir pasirodė pranešimų, kad Maskva paprašė jos pagalbos. Penktadienį JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo Kiniją, kad jei ji suteiks pagalbą Rusijai, tai turės „pasekmių“.

Šeštadienį Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pavadino šalies poziciją „objektyvia ir teisinga“ ir pridūrė, kad ji nereaguos į išorės spaudimą šiuo klausimu.

„Laikas parodys, kad Kinijos pozicija yra teisingoje istorijos pusėje“, – sakė jis.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pateikė naujausią informaciją apie padėtį Ukrainoje.

Pranešime teigiama, kad Rusija greičiausiai ir toliau naudos didelę jėgą turinčius ginklus, kad „paremtų puolimus miestų teritorijose“, siekdama sumažinti savo „ir taip jau didelius nuostolius“.

Gynybos ministerija įspėja, kad tai bus padaryta „papildomų civilių aukų“ kaina.

Pranešime taip pat teigiama, kad Rusijos pajėgos „tęsia kelių miestų Rytų Ukrainoje apsuptį“, tačiau pažymima, kad per pastarąją savaitę jos padarė tik „nedidelę pažangą“ užimdamos šiuos pagrindinius taikinius.

Rusija sekmadienį paskelbė Ukrainoje vėl panaudojusi savo naujausias hipergarsines raketas.

Paleidus šių raketų, pasak Maskvos, buvo sunaikinta degalų bazė pietinėje Ukrainos dalyje.

„Aviacinių raketų sistema „Kinžal“ hipergarsinėmis aerobalistinėmis raketomis sunaikino didelę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų degalų ir tepalų bazę netoli Kostiantynivkos gyvenvietės Mykolajivo regione“, – paskelbė Rusijos gynybos ministerija.

Nuo karo Ukrainoje pradžios vasario 24-ąją jau žuvo 115 vaikų, sekmadienį ryte pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra. Dar daugiau nei 140 nepilnamečių buvo sužeisti.

Lygiai pusė – 58 – vaikai žuvo Kijevo apskrityje, 36 – Charkivo, 29 – Donecko.

Šeštadienį po Rusijos karių apšaudymo į šiaurės vakarus nuo Severodonecko esančioje Rubižnėje sugriuvo gyvenamasis namas. Jo griuvėsiuose gelbėtojai aptiko du vaikus. Jiems skubiai buvo daroma širdies ir plaučių reanimacija, tačiau gyvybių išgelbėti nebepavyko.

Grafikas iš Ukrainos Generalinės prokuratūros paskyros „Facebook“/Per kiek daugiau nei tris savaites Ukrainoje žuvo 115 vaikų, 140 buvo sužeisti

UNIAN praneša, kad ten pat buvo rastas dar vienas vaikas su mama. Moteris buvo jau mirusi, tačiau vaikas išgyveno. Prokuratūros teigimu, jo būklė patenkinama ir stabili.

Tą pačią dieną per gyvenamųjų namų apšaudymą Charkive žuvo vyras ir 9-metis berniukas.

Be to, skelbiama, kad dėl nepaliaujančio bombardavimo ir apšaudymų buvo apgriautos 489 švietimo įstaigos, 69 iš virto griuvėsiais.

Sekmadienį Australija paskelbė, kad suteiks galimybę gauti laikiną humanitarinę vizą visiems laikinųjų vizų turėtojams iš Ukrainos, šiuo metu esantiems Australijoje ir atvykstantiems artimiausiais mėnesiais.

Pasak imigracijos ministro Alexo Hawke'o, pagal šią vizų schemą žmonės galės dirbti ir trejus metus gauti valstybės paramą, įskaitant sveikatos apsaugą.

Australijos vyriausybė teigė, kad bendradarbiaus su ukrainiečių ir australų bendruomene, siekdama užtikrinti, kad šiai grupei „tinkamu laiku“ būtų sudarytos tinkamos galimybės gauti nuolatines vizas.

Australija pranešė ukrainiečiams suteiksianti 5000 laikinųjų vizų nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Nuo karo pradžios į Australiją atvyko 750 pabėgėlių iš Ukrainos.

Iš jungtinio 331-ojo gvardijos desantininkų Kostromos pulko būrio, dalyvavusio kovinėse operacijose Kyjivo kryptimi, gyvas liko tik vienas, kuris šiuo metu yra ligoninėje, pranešė Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Generalinis štabas pateikė informaciją ir apie situaciją Rusijos Juodosios jūros laivyne.

„Rusijos Juodosios jūros laivyno vadovybė skubiai imasi priemonių pakeisti 130 dezertyrų 810-osios jūrų pėstininkų 7-os brigados desantininkais. Dėl tolesnės jų tarnybos sprendimą priims FSB“, – rašoma pranešime.

Ukrainos kariuomenė teigia, kad šeštadienį Rusijos pajėgos, užuot pradėjusios naujas puolamąsias operacijas, daugiausia dėmesio skyrė personalo ir technikos papildymui ir sugadintai įrangai remontuoti, skelbia BBC.

Ji taip pat apkaltino Rusiją, kad ši „sąmoningai sudarė sąlygas humanitarinei krizei“ jos pajėgų užimamose teritorijose, nes praėjusią naktį neleido pagalbos konvojui pasiekti Chersono.

Ankstesniame pranešime kariuomenė teigė atkūrusi savo gynybos liniją keliose vietovėse pietuose ir sakė, kad sėkmingai sustabdė Rusijos puolimą netoli Iziumo rytuose.

Šeštadienį Mariupolio miesto taryba paskelbė, kad per pastarąją savaitę į Rusijos teritoriją buvo išvežti keli tūkstančiai apsiausto miesto gyventojų.

Mariupolio miesto tarybos narys, miesto mero pavaduotojas Piotras Andriušenka „The New York Tims“ sakė, kad Rusija jau išvežė apie 4-4,5 tūkst. miesto gyventojų.

P.Andriušenka sakė, kad gyventojai į Taganrogą išvežti be pasų. Nors jis neturėjo įrodymų, kad jie gali būti panaudoti priverstiniam darbui, jis sakė, kad neturėdami kur gyventi ir jokių išteklių, kuriais galėtų pasikliauti, jie bus priklausomi nuo juos per sieną pervedusių žmonių malonės.

Trečiadienį iš miesto išvykęs gydytojas Eduardas Zarubinas sakė, kad bendravo su trimis šeimomis, kurias Rusijos kariai prievarta išvežė į Taganrogą.

„Dabar rusai vaikšto po rūsius ir, jei ten lieka žmonių, prievarta veža juos į Taganrogą“, – sakė E.Zarubinas. Vienas iš E.Zarubino draugų atsiuntė žinutę, jog jam neleista grįžti į Ukrainą.

Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas praneša, kad Donecko srities teritorijoje rusai paskelbė dar vieną mobilizacijos bangą 1-ajam armijos korpusui papildyti. Štabo teigimu, maksimalus šaukimo amžius padidintas iki 65 metų.

„To paties tikimasi ir okupuotoje Luhansko srities teritorijoje, atsižvelgiant į tai, kad iš 2-ojo armijos korpuso teritorijos į Luhansko, Sorokinės ir Dovžansko gyvenvietes kasdien atvyksta sunkvežimiai su žuvusiais kovose kariais“, – rašoma sekmadienį paskelbtame štabo pranešime.

Rusijos kariai netoli Berdiansko sustabdė autobusų koloną, kuri turėjo vežti žmones iš Mariupolio į Zaporižią.

Apie tai pranešė Berdiansko miesto taryba.

„Šiąnakt – blogos naujienos! Autobusų kolona, skirta evakuoti Mariupolio gyventojus, iš Zaporižios išvyko į Berdiansko miestą. Kolona buvo sustabdyta žiediniame kelyje priešais Azovsko kaimą už trijų kilometrų nuo Berdiansko. Konvojui neleidžiama įvažiuoti į miestą, o vairuotojams, kurie iš Zaporižios išvyko 11 val., neleidžiama praleisti nakties“, – sakoma pareiškime.

Pažymima, kad dėl to visi anksčiau paskelbti evakuacijos planai lieka abejotini.

Vis dėlto iš Mariupolio į Zaporižią šeštadienį pavyko išvykti 4128 žmonėms, tarp jų – 1172 vaikams.

Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabo teigimu, Rusija patiria didelių nuostolių.

„Personalo moralinė ir psichologinė būklė yra žema ir blogėja su kiekviena karo veiksmų diena. Į karo veiksmus įsitraukę baudžiamieji Rusijos daliniai neteko daug ginklų ir karinės technikos“, – rašoma štabo pranešime feisbuke. 

„Rusijos miesto Belgorodo komendantūra tiria bylą dėl 10 138-osios motorizuotosios šaulių brigados karių, kurie dalyvavo puolime Charkive ir dėl didelių nuostolių atsisakė dalyvauti karo veiksmuose, o likusius įkalbinėjo grįžti namo“, – skelbia Generalinis štabas.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi sekmadienį pareiškė, kad „laikas parodys, jog Kinijos pozicija dėl karo Ukrainoje yra teisingoje istorijos pusėje“, skelbia CNN.

„Kinija ir toliau darys nepriklausomus sprendimus, remdamasi reikalo esme, objektyviu ir sąžiningu požiūriu. Niekada nesutiksime su jokia išorine prievarta ir spaudimu, taip pat priešinamės bet kokiems nepagrįstiems kaltinimams ir įtarimams Kinijos atžvilgiu“, – sakė Wang Yi žurnalistams, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime. 

Wang Yi sakė, kad „ilgalaikis sprendimas yra atsisakyti Šaltojo karo mentaliteto, susilaikyti nuo grupinės konfrontacijos ir iš tiesų suformuoti subalansuotą, veiksmingą ir tvarią regioninio saugumo architektūrą. Tik taip galima pasiekti ilgalaikį stabilumą Europos žemyne.“

„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas

Jo komentarai buvo išsakyti po to, kai penktadienį JAV prezidentas Joe Bidenas kalbėjosi su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, bandydamas atkalbėti Kiniją nuo pagalbos Rusijai jos kare prieš Ukrainą.

„Kinija turi pati nuspręsti, kur ji nori stovėti ir kaip nori, kad į ją žvelgtų istorijos vadovėliai ir vertintų jos veiksmus, – tuomet sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki. – Šį sprendimą turi priimti prezidentas Xi Jinpingas.“

Nors Kinija atvirai nepasmerkė Rusijos invazijos į Ukrainą, ji taip pat aiškiai nepasiūlė paramos.

Ekspertai mano, kad intensyvėjant krizei Ukrainoje Pekinas orientuojasi sudėtingoje padėtyje, bandydamas subalansuoti savo strateginę partnerystę su Maskva ir kartu palaikyti ekonominius ryšius su Vakarais.

JAV atsargiai stebi, kaip Xi Jinpingas puoselėja glaudžią partnerystę su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu, manydamos, kad autoritarinių lyderių aljansas siekia pasipriešinti Jungtinėms Valstijoms kariniu ir ekonominiu požiūriu. Praėjusį mėnesį Pekine vykusiose aukšto lygio derybose Xi Jinpingas ir V.Putinas užtvirtino savo ryšius, ilgame pareiškime pareikšdami, kad šalių santykiai yra beribiai.

BBC korespondentai, esantys vakariniame Lvivo mieste, praneša, kad per pastarąją valandą girdėjo oro sirenas, po kurių pasigirdo pavojaus signalas.

Daugelio kitų Ukrainos miestų ir regionų gyventojus taip pat pažadino oro sirenos, tapusios kasdienybe. Vietos žiniasklaida praneša, kad tarp jų yra sostinė Kyjivas, Sumai, Mykolajivas, Poltava, Charkivas, Čerkasai, Odesa ir Zaporižia.

Ukrainos prezidentas paskelbė vienuolikos šalies politinių partijų, tarp kurių yra ir tokių, kurios kaltinamos ryšiais su Rusijos valstybe, veiklos apribojimus, praneša BBC.

Naktį įkeltame vaizdo kreipimesi prezidentas Volodymyras Zelenskis išvardijo kelis pavadinimus, įskaitant Opozicinę platformą „Už gyvybę“ – vieną didžiausių prorusiškų partijų, turinčių atstovų Ukrainos parlamente.

Kitos partijos, kurių veikla apribota, yra Opozicijos blokas, Šarijaus partija, „Mūsų“, Kairioji opozicija, Kairiųjų jėgų sąjunga, „Valstybė“, Ukrainos progresyvioji socialistų partija, Ukrainos socialistų partija, Socialistų partija, Socialistai ir Volodymyro Saldo blokas.

Ukrainos teisingumo ministerija nedelsdama imsis veiksmų, kad įgyvendintų draudimą, kuris, pasak V.Zelenskio, galios tol, kol galios karo padėtis.

71 vaikas iš našlaičių namų šiaurės rytų Ukrainoje buvo perkeltas į saugią vietą po to, kai dvi savaites vaikai praleido rūsyje, slėpdamiesi nuo Rusijos apšaudymo.

Pasak Sumų srities gubernatoriaus Dmytro Žyvyckio, našlaičiai, kurių dauguma yra neįgalūs ir visi jaunesni nei ketverių metų amžiaus, buvo išgelbėti iš globos namų Sumų mieste ir evakuacijos koridoriumi išvežti iš kovų zonos.

„Beveik dvi savaites slėpėme šiuos vaikus slėptuvėse, – ankstyvą sekmadienį feisbuke paskelbtame pranešime sakė D.Žyvyckis. – Tai vaikai, kurie neturi tėvų (dėl įvairių priežasčių) ir daugumai jų reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra.“

Jis sakė, kad jie greitai surado žmonių kitose šalyse, kurie galėtų priimti vaikus.

Pasak D.Žyvyckio, kai kurie vaikai lieka vienos Kyjivo ligoninės specialistų priežiūroje. 

Australija uždraudė aliuminio oksido ir aliuminio rūdos, įskaitant boksitą, eksportą į Rusiją, įsigaliojus naujoms sankcijoms dėl karinės invazijos į Ukrainą, skelbia BBC.

Rusijai Australija tiekia beveik 20 proc. viso šaliai reikiamo aliuminio oksido. Anot Australijos vyriausybės, šis žingsnis apribos Rusijos pajėgumus gaminti aliuminį, kuris yra labai svarbus Rusijos eksporto produktas.

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas sekmadienį taip pat paskelbė apie papildomą karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai.

Australija skiria papildomą 21 mln. Australijos dolerių (14 mln. eurų) paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Bendra Australijos karinės pagalbos suma iki šiol siekia 91 mln. Australijos dolerių (61 mln. eurų).

Dar 21,8 Australijos dolerių (14,6 mln. eurų) šalis skiria humanitarinei pagalbai, skelbia CNN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ilgalai trunkantis Rusijos puolimas prieš apgultą Mariupolio miestą yra „teroro aktas“, kuris bus „prisimenamas šimtmečius“.

Anksti sekmadienį feisbuke paskelbtame vaizdo pranešime Ukrainos prezidentas sakė, kad Mariupolis įeis į istoriją kaip karo nusikaltimų pavyzdys.

Apgultas Mariupolio miestas beveik nuolatos bombarduojamas, trūksta maisto ir vandens.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, šeštadienį sakydamas kalbą mitinge Šveicarijoje, kritikavo Šveicarijos įmones, kurios nusprendė tęsti verslą su Rusija. V.Zelenskis išskyrė maisto milžinę „Nestle“.

Jis sakė, kad šios bendrovės šūkis yra „geras maistas, geras gyvenimas“.

„Verslas Rusijoje veikia, nors mūsų vaikai miršta, o mūsų miestai griaunami“, – sakė jis, o žmonės Mariupolyje „neturi maisto, vandens, elektros, yra bombarduojami“.

Reaguodamas į tai, „Nestle“ atstovas spaudai BBC sakė, kad bendrovė „ėmėsi precedento neturinčių veiksmų, kad gerokai sumažintų savo veiklą Rusijoje, įskaitant viso importo ir eksporto iš šalies sustabdymą, išskyrus būtiniausius maisto produktus“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Nestle“

„Atsižvelgdami į kitų tarptautinių maisto pramonės įmonių veiksmus, priėmėme sunkų sprendimą toliau tiekti būtiniausius maisto produktus ir gėrimus Rusijos žmonėms ir toliau remsime savo darbuotojus Rusijoje“, – rašoma toliau pranešime.

„Tolesnis būtiniausių produktų tiekimas žmonėms Rusijoje nereiškia, kad toliau tęsiame įprastą veiklą šalyje“, – teigiama jame ir priduriama, kad „Nestle“ neinvestuoja šioje šalyje ir nesiima jokių veiksmų, skatinančių savo produktų pardavimą.

„Mūsų veikla šalyje neduoda jokio pelno“, – pridūrė ji.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tviteryje kreipėsi į tarptautines kompanijas, vis dar nepalikusias Rusijos.

„Tai dramos teatro griuvėsiai Mariupolyje, kur slėpėsi šimtai civilių. Nežmoniškas Rusijos karo nusikaltimas. Noriu paklausti tarptautinių bendrovių, vis dar dirbančių su Rusija arba Rusijoje: kaip galite toliau su ja bendradarbiauti? Kaip galite maitinti, aptarnauti ir mokėti tiems, kurie tai padarė?“, – tviteryje rašė ministras.