Kyjivas: Rusija per dieną surengė 80 oro antskrydžių

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija nurodo, kad Rusijos okupuotuose Ukrainos miestuose toliau vyksta civilių protestai.

„Rusijos pastangos pajungti gyventojus manipuliuojant žiniasklaida, skleidžiant propagandą ir paskiriant marionetinius, Kremliui palankius lyderius kol kas nepavyko“, – teigiama ataskaitoje.

Joje taip pat rašoma, kad Rusija „į šią nesėkmę tikriausiai atsakys vis smurtingesnėmis ir prievartinėmis priemonėmis“, kad nuslopintų Ukrainos žmonių pasipriešinimą. 

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis vaizdo įraše apžvelgė situaciją šalyje. Jis taip teigė, kad Graikijos užsienio reikalų ministerijos vadovas artimiausiomis dienomis ketina palydėti humanitarinį konvojų į Mariupolį.

„Ypatingas aspektas – saugumo garantijos Ukrainai. Tai gyvybiškai svarbu ne tik mums, bet ir visoms kaimyninėms šalims. Dėl mūsų saugumo bus įtvirtinta taika Europos rytuose“, – sakė prezidentas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis padėkojo Graikijos užsienio reikalų ministrui, kuris pirmasis iš Europos pareigūnų nusprendė paremti humanitarinių koridorių į Mariupolį darbą.

„Šiai dienai mieste yra apie 100 000 žmonių. Nežmoniškomis sąlygomis. Visiškoje blokadoje. Jokio maisto, jokio vandens, jokių vaistų. Nuolat apšaudomi, nuolat bombarduojami“, – sakė jis.

Ukrainos lyderis pridūrė, kad pastangas gelbėti ten esančius civilius humanitariniais koridoriais nutraukė Rusijos „apšaudymas arba tyčinis teroras“.

Antradienį Rusija užėmė vieną humanitarinės pagalbos koloną, sakė jis ir pridūrė, kad į nelaisvę pateko Ukrainos vyriausybės darbuotojai ir jų autobuso vairuotojas.

„Nepaisant visų sunkumų, – sakė jis, – antradienį iš Mariupolio miesto buvo išgelbėti 7 026 gyventojai“.

V.Zelenskis pridūrė, kad per pastarąsias dvi savaites Ukraina gavo daugiau kaip 100 000 tonų humanitarinės pagalbos.

V. Zelenskis taip pat sakė, kad antradienį kalbėjosi su popiežiumi Pranciškumi ir pakvietė jį apsilankyti Ukrainoje.

„Tikiu, kad mums pavyks surengti šį svarbų vizitą, kuris nedviprasmiškai parems kiekvieną iš mūsų, kiekvieną iš ukrainiečių“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie derybas jis pabrėžė, kad toliau dirbama, tačiau procesas sudėtingas.

Sumų regiono administracijos vadovas Dmytro Živickis feisbuke publikuotame vaizduo įraše apžvelgė situaciją regione. 

Jo teigimu, Trostjanicoje mieste kilo didelis gaisras, vyksta gatvės mūšiai, todėl gaisro negalima užgesinti. Gyventojai raginami pasilikti slėptuvėse.

Pasak jo, užimtoje teritorijoje Rusijos kariai gyventojams neleidžia palaidoti žuvusiųjų. D.Živickis pasakoja, kad besilaukiančios Trostjanicos bendruomenės moterys gimdo tiesiog namuoes, nes negali nuvykti į gydymo įstaigas. 

Jo teigimu, Rusijos kariai nušovė vieną dviračiu važiavusią moterį. 
 

Rivnės regioninės karinės asociacijos vadovas Vitalijus Kovalis vaizdo įraše telegram kanale pranešė, kad Rivnės srityje Rusijos pajėgos tris kartus smogė karinės infrastruktūros objektui.

Jis taip pat pridūrė, kad tą dieną Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušė vieną priešo droną ir vieną raketą.

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius atskleidė, kada Ukraina „tikriausiai švęs pergalę“ prieš Rusijos okupantus, rašo „Unian“. 

„Balandžio pabaiga–gegužės pradžia. Manau, kad tai bus tokia tarpinė pergalė, kai suprasime, kad mes juos mušame, o jie palūžta“, – vaizdo transliacijoje sakė jis.

Pasak A.Arestovičiaus, tai galbūt nereiškia karo veiksmų pabaigos, tačiau visiems bus aišku, kad tai Rusijos karinių pastangų pabaiga.

Anksčiau šiandien A.Areštovičius sakė, kad aktyvūs karo veiksmai Ukrainoje su Rusijos okupantais gali baigtis po dviejų ar trijų savaičių.

Tikimybė, kad Baltarusija įsitrauks į karą prieš Ukrainą yra didelė. A.Lukašenkos kariuomenė gali bandyti „užblokuoti“ vakarinę šalies sieną, rašo portalas „Unian“, remdamasis karo eksperto Olego Ždanovo pasisakymu „24 kanalo“ laidoje.

„Manau, kad Lukašenka gavo būtent tokią užduotį – pradėti puolimą Lucko ir Lvivo kryptimi, kad Ukraina būtų kuo labiau atkirsta nuo Europos šalių ir NATO paramos“, – pabrėžė V.Ždanovas.

Pasak eksperto, Ukraina yra pasirengusi tokiems karo eigos pokyčiams. 

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka stebi raketų pratybas

„Turime karių grupę ir esame pasirengę susitikti [su baltarusiais]. Ukrainos ginkluotosios pajėgos turėtų dirbti taip, kad pirmasis susidūrimas su Baltarusijos kariuomene būtų pats galingiausias“, – aiškino jis.

Baltarusijos kariuomenė turėtų iš karto pajusti, kas yra tikras karas. Juk ji neturi jokios kovinės patirties – niekada ir niekur nedalyvavo karo veiksmuose, sakė ekspertas. 

„Pirmieji sužeistieji ir nužudytieji gali sukelti socialinį sprogimą Baltarusijoje. Ten tai tikra, nes didžioji visuomenės dalis ir kariuomenė nepritaria šiam karui. Jiems atsiras priežastis protestuoti prieš Lukašenką“, – sakė V.Ždanovas.

Kaip praneša epravda.com.ua, Rusijos kariai iš lėktuvo apšaudė Lisičanske esančią naftos perdirbimo gamyklą, kuri priklauso Rusijos bendrovei „Rosneft“.

Apie tai informavo Luhansko srities vadovas Serhijus Gaidajus. Jo teigimu, „situacija stabiliai sunki“: „Apšaudymai visoje teritorijoje, kontroliuojamoje Ukrainos.“

Jų metu ir apšaudyta naftos perdirbimo gamykla, kurioje kilo gaisras. Ši gamykla, epravda.com.ua teigimu, priklauso Rusijos bendrovei „Rosneft“, per Kipre registruotą įmonę „Rosneft SH Investments Limited“.

Gamykla per metus gali perdirbti 16 mln. tonų naftos, tačiau nuo 2012 metų ji neveikia – tuomet uždaryta esą remontui, bet darbo taip ir neatnaujino. Dabar gali būti nacionalizuota.

Internete išplito vaizdo įrašas, kuriame, kaip skelbiama, užfiksuoti Rusijos vykdomi oro antskrydžiai Kramatorsko mieste, skelbia „The Guardian“. 

Kyjivo patrulinės policijos viršininko pavaduotojas Oleksijus Belošyckis antradienį ryte pranešė, kad Kramatorske užfiksuotas dar vienas Rusijos panaudotas uždrausto fosforo šaudmenų panaudojimas, pranešama NEXTA „Telegram“ kanale.

Penktadienį Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby teigė, kad Ukrainos oro erdvė tebėra „ginčytina“, iš dalies dėl to, kad Ukrainos pajėgos „labai protingai sutelkia ir naudoja savo oro gynybos išteklius, įskaitant stacionarius ir rotacinius orlaivius, kuriais jie ir toliau skraido.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyjivas

Jis taip pat sakė, kad yra bent vienas žinomas atvejis, kai agresorė Rusija panaudojo hipergarsinę raketą, rašo CNN.

Rusijos pajėgos hipergarsinę raketą panaudojo prieš stacionarų pastatą, nutolusį „palyginti nedideliu atstumu“, sakė J.Kirby.

„Sunku pasakyti, kuo tiksliai tai buvo pagrįsta, bet labai gali būti, kad tai susiję su inventoriaus problemomis ir veikimo problemomis“, – sakė jis.

JAV gynybos sekretorius L.Austinas sekmadienį sakė, kad jis nemano, jog tokio ginklo panaudojimas pakeis „žaidimo taisykles“.