V.Zelenskis: Rusija nebūtų įsiveržusi, jei būtų žinojusi, kad karas užsitęs ilgiau nei mėnesį

Naujausius įvykius sekite čia.

Remiantis atnaujinta informacija, per ataką prieš okupuotą Berdiansko uostą sunaikintas didelis laivas „Saratov“. Apgadinti  laivai „Cezar Kunikov“ ir „Novočerkassk“.

Apie tai skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo spaudos tarnyba.

Anksčiau buvo skelbta, kad rusų okupuotame Berdiansko uoste sunaikintas didysis Juodosios jūros laivyno desantinis laivas „Orsk“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlų ketvirtadienio vakarą sakė, kad Rusija galbūt nebūtų įsiveržusi, jei būtų žinojusi, kad karas užsitęs ilgiau nei mėnesį.

„Mes artėjame prie taikos, artėjame prie pergalės. Šis karas negali būti be pergalės. Negalime sustoti nė minutei, nes kiekviena minutė yra susijusi su mūsų likimu, mūsų ateitimi ir išlikimu.

30-oji diena. Praėjo mėnuo. Jei Rusija būtų žinojusi, kad tai jos laukia, esu tikras, būtų bijojusi čia atvykti. Pasaulis įvedė naikinančias sankcijas. Mes toliau dirbame ir susitariame dėl naujų“, – Ukrainos prezidentą cituoja „The Guardian“.

Jungtinės Karalystės žvalgyba skelbia, kad Ukrainos kariuomenė nusitaikė į Rusijos kontroliuojamose teritorijose esančius logistikos objektus.

Žvalgybos duomenimis, Ukrainos kariai pataikė į vertingus taikinius Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose. Tarp jų – desantinis laivas ir amunicijos sandėliai Berdianske. 

Žvalgybos agentūros teigimu, tai turėtų rimtų pasekmių rusams.

„Tai privers Rusijos kariuomenę teikti pirmenybę tiekimo grandinės apsaugai ir atims iš jos taip reikalingą atsargų tiekimą“, – teigiama ataskaitoje.

CNN cituoja dokumentą, kuriame Ukraina nurodė kokios karinės technikos pagalbos jiems reikia

Minimame dokumente nurodoma, kad ukrainiečių gynybai kiekvieną dieną reikia po 500 amerikiečių gamybos priešlėktuvinių raketų „Stinger“ ir prieštankinių raketų „Javelin“ .

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Buchą, Irpeną, Achtyrką ir Nikolajevą paskelbė miestais didvyriais.

Ukrainos didvyrio vardas taip pat suteiktas septyniems Nacionalinės gvardijos kariams, iš kurių penkiems – po mirties.

Valstybė taip pat apdovanojo 240 Nacionalinės gvardijos ir 119 ginkluotųjų pajėgų karių bei 14 vietos administracijų vadovų.

Rusijos kariai dviem raketomis apšaudė karinį dalinį Dnipro miesto pakraštyje.

Ataka įvyko apie 22.38 val. vietos laiku.

Teigiama, kad Rusija paleido dvi raketas.

Dnipro regione Rusija raketomis atakavo karinį objektą, skelbia Ukrainos gynybos ministerija.

Atakos pasekmės tikslinamos.

Europos Sąjungos vadovai išsakė pozicijas dėl naftos ir dujų pirkimo iš Rusijos.

Lenkija ir Baltijos šalys pasisakė už griežtesnes priemones prieš Rusiją, įskaitant draudimą Rusijos laivams ir kelių transporto priemonėms įvažiuoti į ES. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė, kad ES turi „sutriuškinti“ Rusiją sankcijomis dėl karo, kuris, pasak jo, virto „žudynėmis“. Kalbėdamas apie Sovietų Sąjungą, jis sakė, kad Rusija bando „atkurti blogio imperiją“.

Latvijos ministras pirmininkas Arturas Krišjānis Kariņis teigė, kad sankcijos energetikos srityje yra „rimta galimybė“, kurią ES turėtų apsvarstyti, pradedant nuo naftos ir anglies.

„Sankcijos energetikos srityje yra būdas sustabdyti pinigų tekėjimą į Putino iždą“, – sakė jis.

Ketvirtadienį per Rusijos surengtas atakas Donecko srityje žuvo dar du nepilnamečiai.

Kaip nurodo Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko, kurį cituoja pravda.ua, žuvo 11 metų amžiaus mergaitė ir 14-metis berniukas.

Anksčiau buvo skelbta, kad per Rusijos sukeltą karą Ukrainoje žuvo mažiausiai 128 vaikai.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sako, kad yra įrodymų, jog Rusija gali bandyti apeiti sankcijas, taikomas jos auksui, rašo CNN.

Tai jis pareiškė ketvirtadienį kalbėdamas Briuselyje.

B.Johnsonas taip pat nurodė, kad bus imamasis priemonių, kad Rusija nesugebėtų apeiti taikomų sankcijų.

Aliaksandras Lukašenka perspėjo, kad Lenkijos pasiūlymas dislokuoti Vakarų taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje gali sukelti „Trečiąjį pasaulinį karą“, praneša „The Guardian“.

„Situacija yra labai rimta ir labai įtempta“, – sakė A.Lukašenka.

Praėjusią savaitę Lenkijos valdančiosios partijos lyderis pareiškė, kad į Ukrainą turėtų būti nusiųsta tarptautinė taikos palaikymo misija ir jai turėtų būti suteiktos priemonės apsiginti. Kelios Vakarų šalys pareiškė, kad nesiųs savo karių į Ukrainą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje V.Putinas perspėjo, kad bet koks užsienio kišimasis į Maskvos karinius veiksmus išprovokuos neatidėliotiną Rusijos atsaką, kuris sukels „pasekmes, kokių jūs dar nematėte savo istorijoje“.

Trečiadienį paklaustas apie Lenkijos pasiūlymą Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė: „Tai būtų labai neapgalvotas ir labai pavojingas sprendimas“.

Dėl gaisrų Kyjive vietos gyventojai raginami uždaryti langus, kad į gyvenamų patalpų vidų nepatektų pavojingi dūmai.

Tai ketvirtadienio vakarą pranešė Kijevo miesto valstybinės administracijos spaudos tarnyba.

„Miesto valdžia ragina Kyjivo gyventojus laikyti langus uždarytus, ypač naktį ir ryte. Taip pat, jei įmanoma, nebūti lauke. Jei yra galimybė, reikėtų įjungti oro kondicionierius ir oro valymo sistemas“, – sakoma pranešime.

Didžiosios Britanijos sankcijų reguliavimo institucija išdavė 30 dienų licenciją apriboti bankų, kurie įtraukti į sankcijuojamų bankų sąrašą Jungtinėje Karalystėje, veiklą.

Tai skelbiama organizacijos interneto svetainėje. Licencija galioja nuo kovo 24 d. iki balandžio 23 d.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį susitiko su į Kyjivą atvykusiais Latvijos Seimo pirmininke Inara Murniece, Lietuvos Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir Estijos parlamento vadovu Jüri Ratu.

Kaip rašoma Ukrainos prezidentūros tinklalapyje, V.Zelenskis pažymėjo jų vizito į Ukrainą svarbą, nepaisant sudėtingos saugumo situacijos, susidariusios dėl Rusijos invazijos.

Ukrainos prezidentūros nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Baltijos šalių parlamentų vadovai susitiko Kyjive

„Nuo pat pirmųjų valandų buvote su mumis vadovų lygiu, tautų lygiu. Todėl esame jums dėkingi. Visi Ukrainoje tai supranta, visi tai vertina“, – cituojamas V.Zelenkis.

Prezidentas teigiamai įvertino Kyjive pasirašytą bendrą Ukrainos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos parlamentų vadovų pareiškimą dėl paramos Ukrainai.

„Baltijos šalių ir kitų valstybių partnerių karinė ir finansinė pagalba šiandien Ukrainai yra gyvybiškai svarbi“, – sakė V.Zelenskis.

Mariupolio miesto taryba ragina gelbėti žmones Mariupolyje, kurie pradeda mirti iš bado.

Visus bandymus pradėti plataus masto humanitarinę operaciją Mariupolio gyventojams gelbėti blokuoja Rusijos pusė.

Miesto taryba „Telegram“ įraše pažymėjo, kad yra dėkinga savanoriams ir rūpestingiems žmonėms, kurie kasdien padeda išvesti Mariupolio gyventojus iš aktyvių karo veiksmų zonos.

Jame rašoma: „Dabar mes priartėjome prie ribos. Kai reikia dešimties griežtų sankcijų, uždaryto dangaus, lėktuvų, tankų iš Ukrainos sąjungininkų, papildomų diplomatinių pastangų.“

Mariupolis jau daugiau kaip 20 dienų yra blokuojamas. Humanitarinė pagalba į miestą neįleidžiama, civiliai apšaudomi, bombos mėtomos ant civilių pastatų, kuriuose slepiasi vaikai.

Vos prieš kelias dienas okupantai leido civiliams išvykti iš miesto nuosavais automobiliais. Kolonos dažnai apšaudomos. Mieste esančią humanitarinę pagalbą okupantai dažnai užgrobia arba apšaudo.

Ukraina apkaltino Maskvą, kad ji iš sugriautų Ukrainos miestų prievarta išvežė šimtus tūkstančių civilių gyventojų į Rusiją, kur kai kurie iš jų gali būti panaudoti kaip įkaitai, siekiant priversti Kijevą pasiduoti, praneša „Associated Press“.

Teigiama, kad 402 tūkst. žmonių, įskaitant 84 tūkst. vaikų, buvo paimti prieš jų valią ir išgabenti į Rusiją.

Ministras Pirmininkas Justinas Trudeau paskelbė naujas sankcijas 160 Rusijos Federacijos Federacijos Tarybos narių už padėjimą įsiveržti į Ukrainą.

Tai jis pareiškė Briuselyje po susitikimo su NATO ir Didžiojo septyneto (G7) šalių vadovais, rašo „Politico“.

J.Trudeau sakė, kad Kanada šiuo metu taiko sankcijas 964 asmenims, susijusiems su V.Putinu.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Justinas Trudeau

„Putinas įvykdė ir toliau vykdo karo nusikaltimus ir sukelia niokojančią humanitarinę krizę“, – sakė J.Trudeau.

Premjeras paskelbė, kad Kanada uždraudė tam tikrų prekių ir technologijų eksportą į Rusiją. Šiais veiksmais siekiama susilpninti Rusijos karinius pajėgumus tokiose srityse kaip elektronika, telekomunikacijos, navigacija ir transportas.

Pastarosiomis savaitėmis J.Trudeau vyriausybė įvedė sankcijas  pačiam V.Putinui, jo artimiausios aplinkos nariams, Valstybės Dūmos deputatams ir Baltarusijos režimo veikėjams.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimą „nedraugiškoms šalims“ už rusiškas dujas mokėtų rubliais.

Spaudos konferencijos jis sakė, kad daugumoje dujų sandorių su Rusija buvo numatyta, kad pinigai turi būti mokami doleriais arba eurais.

„Mes tai išnagrinėjome, kad pabandytume susidaryti bendrą vaizdą. Kol kas sužinojome, kad visur yra fiksuotos sutartys, į kurias įtraukta valiuta, kuria atliekami mokėjimai“, – žurnalistams sakė Vokietijos kancleris, praneša „Politico“.

Jis taip pat nurodė, kad minimuose susitarimuose dažniausiai minimos eurų ir dolerių valiutos.

Charkivo srityje, kurią užėmė rusų kariuomenė, okupantai kursto kolaborantus grobti vaikus. Taip siekiama terorizuoti vietos gyventojus, skelbia Ukrainos vidaus reikalų ministerija.

Institucijos „Telegram“ tinkle išplatintame pranešime nurodoma, kad  turime duomenų, jog asmenys, sutikę dirbti okupantams, pagrobė vaikus iš vieno iš Charkivo srities miestų gyventojo.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)  teigia, kad vis dar negali į apgultą Mariupolį ir toliau į vakarus esantį Mykolajivą pristatyti labai reikalingų medikamentų.

PSO atstovas Tarikas Jasarevičius  BBC sakė, kad JT sveikatos agentūra steigia atsargų gabenimo punktą, tačiau kol kas negali pasiekti šių dviejų vietovių.

PSO teigia, kad iki kovo 21 d. patvirtino 64 išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas. Nukentėjo šios ligoninės, medicinos centrai ir greitosios pagalbos automobiliai.
 

Rusijos okupacinės pajėgos iš sunkiosios artilerijos apšaudė gyvenamąjį rajoną Vyšgorode, Kyjivo srityje.

Apie tai feisbuke pranešė vietos pareigūnai.

Teigiama, kad atakos metu apgadintas daugiaaukštis namas, niekas nenukentėjo.

Rusijos užsienio reikalų ministerija reaguoja į šiandien vykstantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, praneša BBC.

Rusijos naujienų agentūra „Ria“ pranešė, kad sprendimas toliau remti Kyjivą rodo, jog Vakarų aljansas nori, kad konfliktas tęstųsi.

Pasak ministerijos, Vakarai „skina baisų derlių“ dėl savo sprendimo apginkluoti Ukrainą, kuris paskatino Ukrainos vyriausybę panaudoti jėgą prieš Rusijos remiamus separatistų anklavus Rytų Ukrainoje.

Rusija anksčiau yra sakiusi, kad separatistų anklavų gyventojams gresia „genocidas“.

JAV prezidentas Joe Bidenas po susitikimo su kitais NATO, Europos Vadovų Tarybos ir Didžiojo septyneto (G-7) lyderiais, teigė, kad Rusijos cheminio ginklo panaudojimas sukeltų atsakomuosius veiksmus bei patikino, kad NATO yra vieninga kaip niekad.

Ketvirtadienio vakarą NATO būstinėje surengtoje spaudos konferencijoje J.Bidenas pabrėžė, kad JAV yra pasiryžusios kartu su savo sąjungininkais toliau dėti pastangas dėl Ukrainos.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas atvyko į Briuselį

Jis sakė, kad JAV skelbia naujas sankcijas 400 Rusijos fizinių ir juridinių asmenų, įskaitant 300 Dūmos – Rusijos parlamento – narių, taip pat oligarchams ir bendrovėms, kurios „varo Rusijos karo mašiną“.

Jo teigimu, V.Putinas smarkiai suklydo priimdamas sprendimą įsiveržti į Ukrainą: „Putinas tikėjosi, kad NATO bus suskaldyta. Iš mano pokalbių su juo buvo aišku, kad jis nemanė, jog ji gali išlaikyti tokią sanglaudą“, – komentavo prezidentas, pridurdamas, kad „NATO aljansas dar niekada nebuvo toks vieningas, kaip šiandien“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino skubiai parengti tarptautinį aprūpinimo maistu planą, siekiant išvengti „bado“ pažeidžiamose šalyse dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.

Kalbėdamas po NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimų Briuselyje, E.Macronas paragino Rusiją parodyti atsakomybę ir leisti gaminti žemės ūkio produkciją Ukrainoje, kuri yra svarbi grūdų eksportuotoja.

„Scanpix“/AP nuotr./Emmanuelis Macronas

Kitu atveju tam tikrose šalyse po 12–18 mėnesių kils „neišvengiamas badas“, o Egiptas ir Šiaurės Afrika susidurs su dideliu grūdų stygiumi, perspėjo prezidentas.

Šveicarija įšaldė apie 5,75 mlrd. Šveicarijos frankų (5,6 mlrd. eur.) vertės Rusijos turtą, kuriam taikomos sankcijos, ir ši suma tikriausiai dar padidės, praneša „Reuters“.

„Šiandien pirmą kartą galiu nurodyti įšaldytų lėšų sumą. Iki šiol SECO buvo pranešta apie lėšas ir turtą, kurių bendra vertė siekia apie 5,75 mlrd. Šveicarijos frankų“, – sakė sankcijas prižiūrinčios Valstybės sekretoriato ekonomikos reikalų (SECO) agentūros vyresnysis pareigūnas Erwinas Bollingeris.

Spaudos konferencijoje Berne jis sakė, kad į šią sumą įeina daugybė nekilnojamojo turto kantonuose, kurie tarnavo kaip turizmo kurortai.

SECO iki šiol atsisakydavo vertinti įšaldyto turto arba turto, kuriam gali būti taikomos sankcijos, mastą nuo tada, kai neutrali šalis pradėjo priimti Europos Sąjungos sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis darė spaudimą Šveicarijai, kuri yra populiari Maskvos elito turto saugykla, kad ši greičiau nustatytų ir įšaldytų šimtų rusų, kuriems taikomos sankcijos, turtą. 

Šveicarijos bankų lobistai mano, kad jos bankuose yra iki 213 mlrd. dolerių (193 mlrd. eur.) Rusijos turto. 

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės ketvirtadienį viršūnių susitikimuose Briuselyje didino spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, perspėdamos Maskvą, jog kuo ilgiau tęsis karas, tuo brangiau jis jai kainuos.

Vašingtonas pristatė naujas sankcijas Rusijos įstatymų leidėjams ir gynybos bendrovėms, taip pat aptarė Didžiojo septyneto (G-7) pastangas suspenduoti Rusijos narystę tarptautinėse organizacijose bei įšaldyti jos aukso rezervą.

Šių iš eilės vykstančių 30 NATO narių, Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos 27 valstybių vadovų susitikimų svarbiausia figūra yra JAV prezidentas Joe Bidenas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Vilniuje ketvirtadienio vakarą atsiliepę į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimą paremti Ukrainos į solidarumo akciją prie Seimo renkasi šimtai žmonių.

Į paramos akciją žmonės ateina pasipuošę Ukrainos spalvų simbolika, apsigaubę arba nešini šios šalies vėliavomis.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Improvizuota Ukrainos palaikymo akcija Kaune

+2

Pasaulio labiausiai išsivysčiusias ekonomikas vienijantis Didysis septynetas (G-7) ketvirtadienį pareiškė, jog imsis veiksmų, kad neleistų Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems taikomos Vakarų sankcijos, jų išvengti, ir įspėjo, kad gali įvesti Maskvai griežtesnius embargus.

„Esame pasirengę prireikus taikyti papildomas priemones ir toliau veikti vieningai“, – sakoma G-7 pareiškime, paskelbtame po Briuselyje įvykusio neeilinio viršūnių susitikimo.

Be to, G-7 žada dėti visas pastangas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo šalininkai asmeniškai atsakytų už invaziją į Ukrainą.

„Mes dėsime visas pastangas, kad prezidentas Putinas, šios agresijos sumanytojai ir rėmėjai, įskaitant Lukašenkos režimą Baltarusijoje, atsakytų už savo veiksmus“, – nurodoma pareiškime.

„Todėl ir toliau dirbsime kartu su savo sąjungininkais ir partneriais visame pasaulyje“, – priduriama jame.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, jog esama „realios“ grėsmės, kad Maskva Ukrainoje panaudos cheminį ginklą, ir apkaltino Rusiją jau panaudojus baltojo fosforo bombas prieš šalies civilius gyventojus.

„Grėsmė, kad Rusija visapusiškai panaudos cheminį ginklą Ukrainos teritorijoje, yra reali“, – sakė V.Zelenskis vaizdo ryšiu kreipdamasis į Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo Briuselyje dalyvius ir pridūrė, kad Kijevas turi informacijos, jog Rusijos kariai „panaudojo fosforo bombas prieš taikius Ukrainos gyventojus“.

Kyjivas pirmą kartą apkaltino Rusiją naudojant fosforo bombas prieš civilius gyventojus praėjus dviem savaitėms nuo invazijos į Ukrainą pradžios.

Ukrainos vadovas paragino įvesti „visišką embargą“ verslui su Rusija ir uždrausti Rusijai naudoti GPS navigacijos sistemą „karo metu“.

V.Zelenskis teigė, kad Rusijos bankai turėtų būti „visiškai atkirsti nuo pasaulinės finansų sistemos“, o įšaldytas Rusijos turtas „turėtų būti panaudotas reparacijoms Ukrainai atkurti“.

Be to, V.Zelenskis perspėjo, kad karas Ukrainoje gali sukelti „pasaulinę maisto krizę“.

„Kuo ilgiau Ukrainos teritorijoje nebus taikos, tuo mažiau ukrainietiškų maisto produktų pateks į pasaulinę rinką“, – sakė jis.

Jo teigimu, dėl karo „daugelyje Azijos, Afrikos ir net Europos šalių“ gali pritrūkti „pagrindinių produktų“.

Ukraina yra viena didžiausių žemės ūkio produktų, įskaitant kviečius ir kukurūzus, eksportuotojų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš mėnesį pradėjo šokiruojančią invaziją į Ukrainą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ketvirtadienį bendrame pareiškime G7 šalių lyderiai perspėjo Rusiją nenaudoti cheminių, biologinių ar branduolinių ginklų įsiveržiant į Ukrainą, praneša CNN.

„Perspėjame dėl bet kokios grėsmės panaudoti cheminius, biologinius ir branduolinius ginklus ar su jais susijusias medžiagas“, – po susitikimo Briuselyje rašė lyderiai. 

Jie taip pat pasmerkė Rusijos dezinformaciją, kad Ukraina rengiasi panaudoti cheminį ar branduolinį ginklą.

„Kategoriškai smerkiame piktybišką ir visiškai nepagrįstą Rusijos dezinformacijos kampaniją, nukreiptą prieš Ukrainą, valstybę, kuri visiškai laikosi tarptautinių neplatinimo susitarimų. Reiškiame susirūpinimą dėl kitų šalių ir veikėjų, kurie sustiprino Rusijos dezinformacijos kampaniją“, – rašė vadovai.

Rusijos raketos smūgis pataikė į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę Charkive. Žuvo šeši žmonės, dar15 buvo sužeista, pranešė gubernatorius Olegas Syniehubovas. 

Jo teigimu, prie prekybos centre esančio pašto skyriaus žmonės laukė humanitarinės pagalbos.

Estijos Ministrė Pirmininkė Kaja Kallas paskelbė, kad reikia apsvarstyti, kokiais būdais po karo Ukraina galėtų gauti kompensacijas iš Rusijos sugriautai infrastruktūrai atkurti, rašo „Ukrainska pravda“.

„Vienas iš sprendimų galėtų būti depozitinė sąskaita, į kurią mokėsime pinigus už naftą ir dujas, tačiau jie taip pat galėtų būti naudojami reparacijoms Ukrainai. Turime pradėti apie tai galvoti, žvelgti į destrukciją“, – teigė ji.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja didžiąja balsų dauguma paragino Rusiją nutraukti karą Ukrainoje ir labiau saugoti civilius gyventojus, praneša CNN.

Jungtinių Valstijų ir beveik dviejų dešimčių kitų šalių remiamai rezoliucijai pritarė 140 šalių, penkios buvo prieš ir 38 susilaikė. Prieš kelias savaites 141 šalis pritarė rezoliucijai, kurioje smerkiama Rusijos invazija.

Nors Generalinės Asamblėjos rezoliucijos nėra privalomos, jos turi politinį svorį.

Trečiadienį JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield šalims narėms sakė, kad balsuodamos už rezoliuciją, kurioje iš dalies raginama nedelsiant nutraukti Rusijos Federacijos karo veiksmus Ukrainoje, jos „balsuoja už karo pabaigą“.

Rusijos Rosgvardijos Krasnodaro krašte vadovybė atleido 12 OMON pareigūnų, kurie karo pradžioje atsisakė vykti į Ukrainą, pareiškė „Agora“ vadovas Pavelas Čikovas, rašo portalas meduza.io.

Nuo vasario 6 d. OMON pareigūnai Kryme dalyvavo pratybose. Antrąją Rusijos invazijos į Ukrainą dieną, vasario 25-ąją, jų vadas įsakė jiems kirsti Rusijos sieną ir judėti gilyn į Ukrainą.

OMON operatyvinės kuopos „Plastun“ vadas kapitonas Faridas Čitavas ir 11 jo kuopos vyrų atsisakė vykdyti įsakymą, nes manė, kad jis neteisėtas.

„Nė vienas iš jų neturėjo užsienio paso ir neketino išvykti iš Rusijos teritorijos, o jų tiesioginės pareigos apsiribojo Rusijos Federacijos teritorija“, – sakė P.Čikovas. 

Buvo atliktas atsisakiusių į Ukrainą vykti OMON pareigūnų veiksmų tarnybinis patikrinimas ir jie buvo atleisti iš tarnybos. Pareigūnai mano, kad atleidimas iš darbo yra neteisėtas, ir kreipėsi į teismą dėl grąžinimo į darbą. I

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras praneša, kad okupuotose teritorijose, ypač Zaporižios srities Melitopolio ir Chersono srities Heničesko miestuose, Rusija bando išleisti į apyvartą rublius.

123RF.com nuotr./Rusijos rubliai

Anot Kovos su dezinformacija centro, tai bandoma daryti šiais būdais:

• kiek įmanoma apriboti grynųjų grivinų importą;
• gauti pensijas ir socialines pašalpas gaunančių asmenų sąrašą, kad šios išmokos būtų atliekamos rubliais;
• nurodyti mažmeninės prekybos kainas rubliais.

„Rusijos „strategai“ stengiasi į savo pinigų ir valiutų orbitą įtraukti okupuotas teritorijas, o tai turėtų apsunkinti mūsų valstybės sąveiką su jos piliečiais, o ilgainiui vesti į demoralizaciją ir susitaikymą su okupacija.
  
Tačiau priešas neatsižvelgė į tokį aspektą: visuotinę šalies skaitmenizaciją, kai beveik visos pensijos ir socialinės pašalpos mokamos negrynaisiais pinigais“, – skelbiama Kovos su dezinformacija centro „Telegram“ kanale.

Popiežius Pranciškus griežtai sukritikavo šalis dėl karinių išlaidų didinimo Rusijai toliau puolant Ukrainą ir pavadino tai „beprotybe“, skelbia CNN.

Ketvirtadienį kalbėdamas Romoje Italijos moterų centro audiencijoje, popiežius dėl „gėdingo“ karo Ukrainoje kaltino „senąją galios logiką, kuri vis dar dominuoja vadinamojoje geopolitikoje“.

Jis atmetė sankcijas ir ginklus kaip konflikto sprendimo būdą ir sakė, kad pasaulis turėtų pertvarkyti savo valdymo būdą taip, kad nebūtų pavaldus „ekonominei-technokratinei-karinei galiai“.

123RF.com nuotr./Popiežius Pranciškus

„Dabar aišku, kad gera politika negali kilti iš galios kultūros, suprantamos kaip dominavimas ir priespauda, bet tik iš rūpinimosi kultūros, rūpinimosi žmogumi ir jo orumu bei rūpinimosi mūsų bendrais namais“, – sakė jis.

„Tikrasis atsakymas... yra ne kiti ginklai, kitos sankcijos, kiti politiniai-kariniai aljansai, bet kitas požiūris, kitoks dabar globalizuoto pasaulio valdymo būdas – ne dantų rodymas, kaip dabar, – kitoks būdas, nei nustatyti tarptautiniai santykiai. Gydymo modelis, ačiū Dievui, jau yra, bet, deja, jis vis dar paklūsta ekonominei-technokratinei-karinei galiai“, – sakė popiežius.

Anot Latvijos ministro pirmininko, ES šalys turėtų apsvarstyti galimybę įvesti sankcijas iš Rusijos importuojamiems energijos ištekliams, kad būtų sustabdytas karas Ukrainoje, skelbia BBC.

Krišjanis Karinis sako manantis, kad sankcijos energetikos sektoriui būtų būdas „sustabdyti pinigų tekėjimą į Putino karo kasą“.

Briuselyje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime su ES vadovais dalyvaujantis K.Karinis pridūrė: „Logiškiausia judėti į priekį yra naftos ir anglies srityje. Turime sustabdyti Putiną. Nes jei nesustabdysime Putino, Putinas nesustos“.

„Jei tikėtume Rusijos Federacija, šiandien ji patvirtino, kad iš Ukrainos jau išvežta 402 tūkst. žmonių, iš kurių 84 tūkst. yra vaikai. Vakar jų buvo 366 000, ir mes nežinome, kas su jais nutiko dabar... Negalime teigti, kad šie skaičiai teisingi ar klaidingi. Tačiau galime daryti prielaidą, kad jie yra išvežami. Mums skambino piliečiai ir papasakojo, kur jie buvo išvežti ir kad su jais yra dar daugiau žmonių, kurie evakuojami nežinia kur“, – sakė Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denysova, kurią cituoja UNIAN.

Pasak jos, kalbama apie žmonių išvežimą iš Ukrainos kontroliuojamų teritorijų – Volnovachos, Mariupolio, Stanicijos Luhansko ir kitų miestų.

„Mums tapo žinoma, kad jie laikomi filtravimo stovyklose. Pirmiausia – Donecko regione, paskui jie išvežami į Rusijos Federaciją. Neturintys giminaičių Rusijoje siunčiami į filtravimo stovyklas. Juos veža į Omską, Tomską, Sachaliną... Tiems, kurie sutinka dirbti, duodama pažyma, kad jie dvejus metus negali išvykti“, – sakė L.Denysova.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių atstovai susitinka aptarti naujų sankcijų ir kitų veiksmų, kuriais siekiama nubausti Rusiją už invaziją į Ukrainą.

Susitikimo pradžioje vadovai stovėjo nuotraukai, tačiau prasidėjus deryboms su spauda nebendravo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./G-7 susitikimas

„Derinant mūsų naikintuvų pastangas, taip pat antžeminę oro gynybą, tai tikrai geras derinys. Ir taip, tai tiesa, dabar jaučiamės laisvi... o jie kontroliuoja labai mažą Ukrainos dangaus dalį, ir būtent ten vyksta tie žiaurūs taikių miestų, tokių kaip Mariupolis ir Charkivas, bombardavimai. Bet kol kas, suvieniję visas pastangas, mes  sugebame apsaugoti savo dangų nuo Rusijos“, – sakė Moonfish slapyvardžiu pasivadinęs pilotas.

Jis sakė, kad Vakarų šalių pastiprinimas būtų paspirtis Ukrainos pajėgoms.

Juice pasivadinęs pilotas sakė, kad Ukrainos oro pajėgoms reikia daugiau reaktyvinių lėktuvų ir pažangesnių technologijų.

„Pirmoji problema yra ... reaktyvinių lėktuvų skaičius, – sakė jis. – Deja, Rusijos karinės oro pajėgos įgyja pranašumą technologijų srityje. Taigi naudodamas šį kūdikį [turėdamas omenyje savo lėktuvą], aš nesu efektyvus.

Ukrainos pajėgoms reikia „kažko pažangesnio, kažko modernaus“, kad nustumtų rusus toliau nuo fronto linijos, sakė jis CNN.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Ukrainoje žuvo daugiau kaip 1 000 civilių, ketvirtadienį pranešė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, įspėdamas, kad „tikrieji skaičiai yra gerokai didesni“, skelbia CNN.

„Dauguma užfiksuotų civilių aukų įvyko dėl sprogstamųjų ginklų, turinčių didelį poveikio plotą, naudojimo, įskaitant apšaudymą iš sunkiosios artilerijos ir daugkartinio paleidimo raketų sistemų, taip pat per oro smūgius“, – teigia JT institucija.

Daugiau nei 30 žmonių liko po griuvėsiais Iziume, Charkivo srityje, po oro antskrydžio. Gelbėtojai negali jų pasiekti be specialios įrangos, pranešė mero pavaduotojas Volodymyras Macokinas, praneša UNIAN.

Pareigūnas teigė, kad tuo metu, kai rusų okupantai atakavo namą iš oro, jame buvo gyventojų. Dėl smūgio sugriuvo keli namo aukštai ir prispaudė pastogę.  

„Charkive, netoli Akademikos Pavlovos gatvės, rusai iš tolimojo nuotolio ginklų apšaudė pašto skyrių „Novaja Posta“, prie kurio Charkivo gyventojai gaudavo humanitarinę pagalbą“, – „Telegram“ kanale paskelbė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas 

O.Synehubovas pridūrė, kad, preliminariais duomenimis, žuvo 6 civiliai gyventojai, dar 15 buvo sužeisti ir paguldyti į gydymo įstaigas.

Dėl Rusijos okupantų veiksmų buvo pažeista milijonų ukrainiečių teisė gauti geriamojo vandens, pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinė Liudmyla Denysova, kurią cituoja UNIAN.

Vien Donecko regione 200 tūkst. žmonių neturi galimybės naudotis vandeniu. Didėjant susirėmimų mastui kyla grėsmė, kad artimiausiomis savaitėmis Donecko regionui gali būti visiškai nutrauktas vandens tiekimas.

„Karas iš dalies arba visiškai atėmė galimybę geriamuoju vandeniu aprūpinti Mariupolio, Mykolajivo, Charkivo, Ochtyrkos, Iziumo, Makarivo, Polohivo, Vasylivkos, Orechivo, Huliaipilio, Černihivo, Trostjaneco ir daugelio kitų Donecko srities gyvenviečių gyventojus“, – rašoma ataskaitoje.

Pasaulio labiausiai išsivysčiusias ekonomikas vienijantis Didysis septynetas (G-7) ragina tarptautines organizacijas peržiūrėti savo ryšius su Rusija, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

„Mes, G-7 nariai, vieningai teigiame, kad tarptautinės organizacijos ir daugiašaliai forumai nebeturėtų vykdyti savo veiklos su Rusija įprastu būdu“, – sakė pareigūnas žurnalistams Briuselyje, JAV prezidentui Joe Bidenui dalyvaujant Belgijos sostinėje vykstančiuose NATO, G-7 ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimuose.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sako esąs susirūpinęs, nes Rusija bando apkaltinti Ukrainą ir jos sąjungininkes, kad jos ruošiasi panaudoti cheminį ginklą, ir sako, kad kaltinimai kitiems yra būdas susikurti dingstį pačioms tai padaryti, skelbia BBC.

Rusijos mesti kaltinimai Ukrainai ir NATO sąjungininkėms yra melagingi.

Bet koks cheminio ginklo panaudojimas „visiškai pakeistų konflikto pobūdį“, nes tai būtų „šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas“ ir labai pavojingas.

Jis paveiktų ne tik Ukrainos žmones, bet ir potencialiai NATO šalis dėl užkrato plitimo, sako J.Stoltenbergas.

Jis pažymi, kad Rusija praeityje yra naudojusi chemines medžiagas, taip pat ir Solsberyje, kai nunuodyti dvigubas agentas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija.

Klausimas dėl cheminių ginklų pabrėžia karo užbaigimo svarbą, sako J.Stoltenbergas ir priduria, kad „tai pavojinga situacija“.

Bendrame pareiškime, kurį paskelbė NATO vadovai, teigiama, kad imamasi priemonių sąjungininkų saugumui ir gynybai užtikrinti „visose srityse ir laikantis 360 laipsnių požiūrio“.

„Didiname savo visuomenių ir infrastruktūros atsparumą, kad atremtume Rusijos piktybinę įtaką“, – priduriama pareiškime.

Vadovai gyrė Ukrainos žmones, kurie, pasak jų, „įkvėpė pasaulį didvyrišku pasipriešinimu žiauriam Rusijos karui“, skelbia BBC.

Toliau pareiškime Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas raginamas „nedelsiant nutraukti šį karą ir išvesti karines pajėgas iš Ukrainos“.

Jame Baltarusija raginama „nutraukti savo bendrininkavimą“ Rusijos invazijoje.

Jungtinės Valstijos, reaguodamos į Maskvos invaziją į Ukrainą, ketvirtadienį paskelbė naujų sankcijų Rusijos įstatymų leidėjams, oligarchams ir gynybos bendrovėms, pranešė Baltieji rūmai.

Baudžiamosios priemonės, susijusios su JAV esančio turto įšaldymu, taikomos 328 Rusijos žemųjų rūmų Valstybės Dūmos nariams ir 48 gynybos bendrovėms, „kurios maitina (prezidento Vladimiro) Putino karo mašiną“, sakoma pareiškime, paskelbtame Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui dalyvaujant Briuselyje vykstančiuose viršūnių susitikimuose, skirtuose karui aptarti.

Rusijos televizija parodė vaizdus, kuriuose matyti, kaip Vladimiras Putinas rengia Saugumo tarybos posėdį su aukščiausio rango pareigūnais, įskaitant gynybos ministrą Sergejų Šoigu, skelbia CNN.

S.Šoigu nebuvo matytas viešumoje nuo kovo 11 d., sklandė gandai, kad ministras serga arba net buvo suimtas.

Anksčiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad V.Putinas šiandien surengs Saugumo tarybos posėdį, ir taip pat buvo paklaustas apie S.Šoigu buvimo vietą.

Jis sakė, kad ministras „turi daug reikalų, vyksta karinė operacija. Žiniasklaidos veiklai laiko nėra“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį apkaltino su Ukraina besiribojančią NATO narę Lenkiją eskaluojant padėtį Rytų Europoje, Varšuvai išsiuntus 45 rusų diplomatus dėl įtariamo šnipinėjimo.

„Varšuva pasirinko pavojingos eskalacijos kelią regione, remdamasi ne nacionaliniais interesais, o NATO gairėmis, kurios grindžiamos atviru rusofobiškumu, pakeltu iki oficialios politikos lygio“, – teigiama ministerijos pareiškime.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis išvakarėse pranešė, kad „iš šalies išsiųsti 45 Rusijos šnipai, apsimetinėję diplomatais“.

Plačiau skaitykite čia.

Keliuose Ukrainos regionuose užfiksuota seksualinių nusikaltimų prieš moteris atvejų.

„Visuomeninių organizacijų karštosios linijos gauna pranešimus apie rusų okupantų įvykdytus seksualinius nusikaltimus. Tokių pranešimų visų pirma sulaukė visuomeninė organizacija „La Strada“. Jau pasitvirtino seksualinę prievartą patyrusių moterų skundai iš įvairių Ukrainos regionų: Chersono, Kyjivo srities. Kitos nevyriausybinės organizacijos užregistravo smurtą Černihivo regione. Nusikaltimai buvo įvykdyti laikinai okupuotose teritorijose“, – sakė Ukrainos vyriausybės įgaliotinė lyčių politikos klausimais Kateryna Levčenko, kurią cituoja UNIAN.

Rusijos vyriausybė „nenori sėdėti ir dėl nieko derėtis“ ir „nori izoliuoti Ukrainą nuo jūros“, pareiškė Europos Sąjungos diplomatas Josepas Borrellis.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

Interviu Ispanijos televizijos kanalui TVE J.Borrellas sakė: „Šiuo metu Rusija nenori sėdėti ir derėtis: ji nori užimti žemę.

Ji nori apsupti pakrantę iki sienos su Moldova ir izoliuoti Ukrainą nuo jūros. Ji nori rimtai derėtis tik tada, kai užsitikrins jėgos poziciją.“
 

Su šiuo sprendimu susipažinęs asmuo CNN teigė, kad Jungtinės Valstijos planuoja priimti iki 100 000 pabėgėlių, bėgančių nuo karo Ukrainoje, ir tai yra svarbus žingsnis siekiant sušvelninti Europoje kylančią humanitarinę krizę.

Naujausiais JT pabėgėlių agentūros duomenimis, Ukrainą dėl karo paliko jau daugiau kaip 3,6 mln. žmonių.

Kataras bus „solidarus su Europa“ ir nenukreips dujų tiekimo sutarčių kitiems vartotojams, net jei dėl to netektų galimos finansinės naudos, ketvirtadienį išskirtiniame interviu CNN sakė Kataro energetikos ministras Saadas al Kaabi. 

Energijos išteklių turtinga Persijos įlankos monarchija kai kurioms Europos šalims dujas tiekia pagal diversifikuojamas sutartis, o tai reiškia, kad jos gali nukreipti dujų tiekimą kitiems vartotojams. 

Kremlius pareiškė, kad Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas yra aktyviausiai prieš Rusiją nusiteikęs lyderis, ir kad Londono požiūris nuves į aklavietę, skelbia BBC.

„Kalbant apie Borisą Johnsoną, mes jį laikome aktyviausiu dalyviu prieš Rusiją nusitekusiųjų lenktynėse“, – naujienų agentūra RIA citavo Kremliaus atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą.

„Tai nuves į aklavietę užsienio politikos srityje“, – sakė jis.

Estijos parlamentas trečiadienį pritarė įstatymo projektui, kuriuo leidžiama juridiniams asmenims iki šių metų pabaigos skirti neapmokestinamą paramą Ukrainai, pranešė Riigikogu spaudos tarnyba.

Patvirtintasis įstatymo projektas numato, kad nebus apmokestinama per tam tikras asociacijas skiriama parama Ukrainai, siekiant palengvinti pagalbos Ukrainos žmonėms karo padėties sąlygomis srautus.

Numatoma iki gruodžio 31 dienos netaikyti pajamų mokesčio rezidentų–juridinių asmenų aukoms ir paramai, skirtai padėti išsaugoti Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą bei teikti ir organizuoti humanitarinę pagalbą.

Į įstatymo projektą įtrauktas asociacijų, tvarkančių paramą, sąrašas, įskaitant Estijos pabėgėlių tarybą, didžiausia Estijos pelno nesiekianti organizaciją „Mondo“, Ukrainos kultūros centrą, Krašto apsaugos skatinimo fondą, Estijos Raudonąjį Kryžių, Gelbėtojų asociaciją ir Talino „Rotary“ klubą.

Šioms organizacijoms minėtais tikslais pervesta parama nebus apmokestinama.

Įstatymo projektas patvirtintas 50 balsų „už“ ir 12 „prieš“.

Briuselyje susitinkantys NATO lyderiai nori, kad Kinija pasisakytų prieš Rusijos invaziją į Ukrainą ir siektų taikiai užbaigti šį konfliktą, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango JAV pareigūnas.

NATO būstinėje pareigūnas žurnalistams sakė, jog keletas lyderių pareiškė, kad „Kinija turi vykdyti savo, kaip JT Saugumo Tarybos narės, įsipareigojimus tarptautinei bendruomenei“.

„Mums reikia toliau raginti Kiniją nepalaikyti Rusijos dėl jos agresijos Ukrainoje“, – kalbėjo pareigūnas.

Jungtinės Valstijos ir jų NATO sąjungininkės svarsto galimybę siųsti Ukrainai priešlaivines raketas, ketvirtadienį sakė amerikiečių aukšto rango pareigūnas, rusų laivams atakavus Ukrainos uostus Juodosios jūros pakrantėje.

„Pradėjome konsultacijas su sąjungininkėmis dėl priešlaivinių raketų tiekimo Ukrainai“, – sakė pareigūnams žurnalistams Briuselyje prasidėjus NATO viršūnių susitikimui.

„Dėl to gali kilti tam tikrų techninių sunkumų, tačiau šiuo klausimu konsultuojamės su sąjungininkėmis ir pradedame dirbti prie šio klausimo“, – sakė jis.

Pietų Ukrainoje esančio Rusijos okupuoto Chersono miesto meras Ihoris Kolychajevas paskelbė nuotraukas, kuriose matyti ant rotušės sienos iškelta ilga Ukrainos vėliava.

Prie rotušės paprastai dislokuotos Rusijos pajėgos, tačiau neatrodo, kad jos būtų įsikišusios.

Nuo to laiko, kai Rusijos pajėgos persikėlė į Chersoną, aikštėje, kurioje stovi pastatas, įvyko keli Ukrainos civilių gyventojų protestai.

Nuotraukose matyti, kaip darbininkai kelia naująją vėliavą.

Ihorio Kolychajevo nuotr./Chersone keliama didelė Ukrainos vėliava

„Naktį, kai buvo apšaudyta miesto taryba, buvo sugadinta viela, laikanti mūsų nacionalinę vėliavą. Ir pati vėliava jau seniai turėjo būti pakeista – ji buvo išblukusi ir nusitrynusi, – socialinio tinklo „Facebook“ įraše sakė I.Kolychajevas. - Šiandien radome būdą, kaip ją pakeisti. Geros dienos, mano didvyrių mieste“, – pridūrė I.Kolychajevas.

Chersoną, svarbų Juodosios jūros uostamiestį pietų Ukrainoje, kovo 2 d. po kelias dienas trukusio intensyvaus bombardavimo ir apšaudymo užėmė Rusijos pajėgos. 

Chersone gyvenantys žmonės pasakojo, kad kelias dienas kentė siaubą, buvo uždaryti savo butuose ir namuose, bijojo išeiti į lauką, kad gautų net būtiniausių daiktų.

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) vadovas Peteris Maureris ketvirtadienį pranešė kartu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu aptaręs būtinybę apsaugoti civilius gyventojus per Maskvos įsiveržimą Ukrainoje.

„Be abejo, taip pat aptarėme tarptautinę humanitarinę teisę ir Ženevos konvencijos nuostatas dėl karo veiksmų vykdymo,.. kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai“, – per bendrą spaudos konferenciją su S.Lavrovu sakė P.Maureris.

Plačiau skaitykite čia.

Pekinas ketvirtadienį apkaltino NATO vadovą „dezinformacijos skleidimu“ dėl jo pareiškimo, esą Kinija remia Rusijos karą prieš Ukrainą.

Augant tarptautiniam spaudimui atsiriboti nuo Maskvos, Kinija atsisako pasmerkti savo artimą sąjungininkę Rusiją dėl kruvinos invazijos į Ukrainą ir gerokai atsilieka nuo daugelio kitų šalių, teikiančių humanitarinę pagalbą karo niokojamai šaliai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį apkaltino Kiniją teikiant politinę paramą Rusijai „akivaizdaus melo ir dezinformacijos skleidimu“, šiai vykdant invaziją į Ukrainą, ir perspėjo Pekiną neteikti materialinės paramos kariaujančiai Maskvai.

Plačiau skaitykite čia.

Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sako, kad Ukraina reikalaus „saugumo garantijų“ iš kitų valstybių, jei sutiks su Rusijos sąlygomis nestoti į NATO, ir sako, kad Ukraina dėl to veda derybas su JAV, Didžiąja Britanija, Vokietija, Prancūzija ir Turkija.

Tai jis sakė duodamas interviu Ispanijos laikraščiui „El País“, kurį cituoja UNIAN.

D.Kuleba, vertindamas derybas su Rusija, teigė, kad Maskva iš Ukrainos reikalauja nepriimtinų nuolaidų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

„Rusija nori aptarti reikalavimus, apie kuriuos Vladimiras Putinas kalbėjo agresijos pradžioje. Tai nesąmonė! ... Kartais jie net negali paaiškinti, ką turi omenyje“, – sakė jis.

Ukrainą domina tik trys dalykai, pabrėžė D.Kuleba. Tai – saugumo garantijos, teritorinio vientisumo Kryme ir Donbase pripažinimas, ugnies nutraukimas ir priešo kariuomenės išvedimas.

Pasak D.Kulebos, Ukraina turėtų gauti saugumo garantijas ne tik iš Rusijos, bet ir iš kitų šalių. Ministras teigia, kad Rusija su tuo sutiko.

Visi klausimai, dėl kurių susitarė šalys, turėtų būti teisiškai pagrįsti ir ratifikuoti parlamente.

Žurnalistų prašymu D.Kuleba paaiškino, ką turi omenyje sakydamas „saugumo garantijos“.

„Ispanijos, kaip NATO narės, saugumo garantija yra 5 straipsnis, kuriame teigiama, kad jei kas nors ją užpuls, visos kitos (aljanso narės – red.) ją apgins. Norime kažko panašaus. Tai yra, jei kas nors užpuls Ukrainą, tos šalys, kurios suteiks savo saugumo garantijas, turės per 24 valandas atsiųsti visus reikalingus ginklus, priimti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, reikalaujančią nutraukti agresiją, ir įvesti sankcijas“, – atsakė D.Kuleba.

Ukraina šiuo klausimu derasi su JAV, Didžiąja Britanija, Vokietija, Prancūzija ir Turkija.

„Jie teigiamai vertino šią idėją. Dėl to vis dar diskutuojama, tačiau esu patenkintas pirmine reakcija“, – sakė D.Kuleba.

Ukrainos užsienio reikalų ministras paragino Europą nekreipti dėmesio į Rusijos primygtinį reikalavimą, kad ateityje už tiekiamas rusiškas dujas reikės mokėti rubliais.

Šis Maskvos pareiškimas laikomas bandymu priversti Europos šalis paremti Rusijos valiutą, kurios vertė nuo karo pradžios smarkiai krito.

Jis taip pat primena, kad Rusijos energijos tiekimas yra svarbus kaip derybinis koziris Kremliaus ir Vakarų santykiuose.

„Jei kuri nors ES šalis nusilenks žeminantiems Putino reikalavimams mokėti už naftą ir dujas rubliais, tai bus tas pats, kas viena ranka padėti Ukrainai, o kita padėti rusams žudyti ukrainiečius“, – tviteryje pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Raginu atitinkamas šalis priimti išmintingą ir atsakingą sprendimą“, – rašė jis.

Vakarai įvedė griežtas sankcijas Rusijai po to, kai Maskva prieš mėnesį pasiuntė karius į Ukrainą. Tačiau Europa yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų šildymui ir elektros energijos gamybai, o Europos Sąjunga nesutaria, ar taikyti sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, skelbia CNN.

V.Putino žinia aiški: jei norite mūsų dujų, pirkite mūsų valiutą. Anot CNN, neaišku, ar Rusija turi galią vienašališkai pakeisti galiojančias sutartis, dėl kurių susitarta eurais.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pažadėjo Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) skirti 500 000 eurų finansavimą nusikaltimų Ukrainoje tyrimui, sakoma trečiadienį paskelbtame pareiškime, skelbia CNN.

NATO lyderiai ketvirtadienį stengiasi didinti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui jo invazijos į Ukrainą kainą plėsdama ginklų tiekimą Kyjivui ir stiprindami Aljanso rytinį flangą.

JAV prezidentas Joe Bidenas per virtinę ketvirtadienio viršūnių susitikimų Briuselyje sieks stiprinti vienybę ir griežtinti sankcijas Maskvai, Vakarams reaguojant į Kremliaus bandymą pakeisti po Šaltojo karo nusistovėjusią pusiausvyrą.

„Kuo griežtesnės mūsų sankcijos, kuo stipriau suveržti mūsų ekonominiai gniaužtuvai aplink Putino režimą, kuo daugiau galime padaryti, kad padėtume ukrainiečiams, tuo greičiau, galvoju, šis dalykas gali pasibaigti“, – sakė Borisas Johnsonas.

Estijos premjerė Kaja Kallas paragino 30 valstybių Aljansą „padvigubinti pastangas“ stabdant Kremliaus agresiją prieš kaimyninę provakarietišką Ukrainą.

„Putinas negali laimėti šio karo, – sakė ji. – Turime sustabdyti šį karo nusikaltėlį.“

NATO nepriklausančios Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, norintis įtikinti Vakarus griežčiau reaguoti į Rusijos invaziją, vaizdo ryšiu lyderių turi paprašyti daugiau ginklų ir didesnio įsitraukimo.

„Laukiame prasmingų žingsnių. Iš NATO, iš Europos Sąjungos ir iš G-7 (Didžiojo septyneto)", – sakė V.Zelenskis prieš visų šių trijų organizacijų ketvirtadienio viršūnių susitikimus Briuselyje.

„Per šiuos tris viršūnių susitikimus pamatysime, kas yra draugas, kas yra partneris, o kas išdavė mus dėl pinigų. Gyvybes galima apginti tik susivienijus“, – sakė jis.

NATO lyderiai žada didinti ginklų tiekimą Ukrainai ir aprūpinti apsauga nuo cheminės ir branduolinės grėsmių iš Rusijos.

„Esame pasiryžę toliau primesti kainą Rusijai, kad būtų užbaigtas šis brutalus karas“, – sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

Tačiau Aljansas atmeta Kyjivo prašymus nustatyti neskraidymo zoną ir taip padėti sustabdyti Rusijos puolimą, nes baiminasi, kad gali būti įtrauktas į visapusišką konfliktą su Maskva.

„Turime atsakomybę užtikrinti, kad šis konfliktas neišplistų už Ukrainos ribų... Tai sukeltų dar daugiau kančių, dar daugiau mirčių, dar daugiau naikinimo“, – sakė J.Stoltenbergas.

V.Zelenskis kaltina Rusiją, kad ji šįryt panaudojo fosforo bombas.

„Vėl mirė vaikai, mirė žmonės“, – sakė jis NATO lyderiams.

Jis nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė, kur buvo įvykdyta ataka, skelbia BBC.

Kremlius patvirtino, kad „Chelsea“ savininkas ir Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius atliko svarbų vaidmenį taikos derybose su Ukraina, skelbia „Sky News“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Romanas Abramovičius

R.Abramovičiui JAV, Jungtinė Karalystė ir ES taiko dideles sankcijas ir jis negali gauti pelno iš „Chelsea“ pardavimo.

Trečiadienį „The Wall Street Journal“ paskelbė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė JAV prezidento Joe Bideno, kad Rusijos oligarchui Romanui Abramovičiui nebūtų taikomos sankcijos. Leidinys teigė, kad V.Zelenskis tokį prašymą motyvavo tuo, kad R.Abramovičius galėtų padėti deryboms tarp Kyjivo ir Maskvos.

Ketvirtadienio rytą Švedijos parlamente Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina nusipelno būti Europos Sąjungos nare, praneša „Sky News“.

„Mes kovojame ne tik už Ukrainos žmones, bet ir už Europos saugumą ir įrodėme, kad esame verti būti visateisiais ES nariais“, – sakė jis.

Ukraina pateikė prašymą tapti ES nare praėjus kelioms dienoms po Rusijos invazijos pradžios, tačiau mažai tikėtina, kad jai jau netrukus bus suteikta vieta prie ES stalo, nes visos šalys, norėdamos įstoti į bloką, turi praeiti griežtą procesą.

Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus feisbuke pranešė, kad Rusijos pajėgos įžengė į Rubižnę ir Popasnają.

S.Haidajus pranešė, kad Rubižnėje rusų okupantai šaudė į civilius gyventojus, vienas žmogus žuvo, dar vienas buvo sužeistas.

„Per pastarąją parą, kovo 23 d., okupacinės pajėgos beveik be perstojo apšaudė Severodonecko, Lysičansko, Rubižnės, Kreminos ir Pryvolės miestus. Policija užfiksavo 22 apšaudymus“, – sakė jis.

Pasirodo pranešimų, kad tūkstančiai Mariupolio miesto Levoberežnyj rajono gyventojų yra prievarta išvežami į Rusiją, teigia Mariupolio miesto taryba.

Taryba teigia, kad iki šiol neteisėtai deportuota 15 000 miesto gyventojų, karui Ukrainoje tęsiantis jau 29-ą dieną.

Deportuoti asmenys pirmiausia buvo nugabenti į vadinamąją filtravimo stovyklą, o po to jie buvo priversti sėsti į autobusus ir išvykti iš regiono.

Mariupolis, esantis pietryčių Ukrainoje, nuo vasario 24 d., kai į jį įsiveržė Kremliaus pajėgos, patiria didžiausią Rusijos agresijos smūgį.

Jei Mariupolis žlugtų, tai leistų Maskvai suformuoti sausumos koridorių tarp rytinių Donecko ir Luhansko regionų bei Krymo, kuriuos jau kontroliuoja Rusija.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį turi balsuoti dėl naujos neįpareigojamos rezoliucijos ir ja būtų reikalaujama, kad Rusija tuojau pat sustabdytų karą Ukrainoje.

Rezoliucija būtų priimta, jei jai pritartų dauguma šalių narių. Balsavimas rengiamas 141 šaliai kovo 2 dieną patvirtinus panašią rezoliuciją su reikalavimu Rusijai tuojau pat nutraukti jėgos naudojimą prieš Ukrainą.

Per kovo 2-osios balsavimą penkios valstybės, įskaitant Rusiją, balsavo „prieš“, o 35 susilaikė. Rezoliucija buvo neįpareigojama ir pastebimai nepaveikė karo, nors pademonstravo Rusijos izoliaciją pasaulinėje scenoje.

Trečiadienį dar per vieną skubiai sušauktą Generalinės Asamblėjos sesiją Niujorke Ukraina pasiūlė naują rezoliuciją.

Jos tekste „reikalaujama tuojau pat nutraukti Rusijos Federacijos karo veiksmus prieš Ukrainą, ypač bet kokias atakas prieš civilius ir civilinius objektus“.

Plačiau skaitykite čia.

Pastarąjį mėnesį Maskva ne kartą atmetė Jungtinių Valstijų aukščiausių gynybos ir kariuomenės vadovų bandymus kalbėtis su Rusijos atstovais. Baiminamasi, kad nevykstant komunikacijai tarp dviejų didžiausių pasaulio branduolinių valstybių, mūšio lauke gali įvykti „didelė klaida ar nelaimingas atsitikimas“, skelbia „The Washington Post“.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas A.Milley bandė susitarti dėl pokalbių telefonu su gynybos ministru Sergejumi Šoigu ir generolu Valerijumi Gerasimovu, tačiau rusai „iki šiol atsisakė bendrauti“, trečiadienį pareiškime sakė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby.

Maskva ir Vašingtonas palaiko konfliktų išvengimo komunikacijos kanalą, tačiau esami ir buvę pareigūnai teigia, kad siekiant išvengti nereikalingos eskalacijos ar painiavos, reikia aukštesnio rango karinių vadovų kontaktų.

„Esama didelės eskalacijos rizikos, jei nebus tiesioginio ryšio tarp aukščiausių pareigūnų“, – sakė Jamesas Stavridis, kuris 2009–2013 m. ėjo NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų vado pareigas.

„Labai jauni žmonės skraido reaktyviniais lėktuvais, valdo karo laivus ir vykdo kovines operacijas Ukrainos kare. Jie nėra patyrę diplomatai, ir jų veiksmai operacijų įkarštyje gali būti neteisingai suprasti“, – J.Stavridį cituoja „The Washington Post“.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė paskelbė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą sankcijas taikys dar 59 asmenims ir subjektams,  įskaitant neaiškią Rusijos samdinių grupę „Wagner“ skelbia žiniasklaida.

Tai papildys jau galiojančias sankcijas, kurias JK ir kitos šalys taiko šimtams Rusijos režimo narių ir oligarchams.

Jensas Stoltenbergas dar metus eis NATO generalinio sekretoriaus pareigas, nes sąjungininkai susitarė pratęsti jo kadenciją dėl rimtos saugumo krizės, kurią sukėlė Rusijos karas Ukrainoje, praneša „Sky News“.

Plačiau skaitykite čia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

Pasaulio lyderiai pradeda atvykti į Briuselį prieš NATO, G-7 ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimus.

Jungtinės Karalystės ministras Borisas Johnsonas, Kanados premjeras Justinas Trudeau, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas – vieni iš pasaulio lyderių, jau atvykusių į Briuselį. Trečiadienį Belgijoje nusileido ir Joe Bideno lėktuvas.

Viršūnių susitikimuose bus svarstomas atsakas į cheminių ginklų naudojimą ir papildomų karių siuntimas į Lenkiją, taip pat platesnių sankcijų perspektyva.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas atvyko į Briuselį

Baltieji rūmai tyliai subūrė nacionalinio saugumo pareigūnų komandą, kuri rengia scenarijus, kaip Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės turėtų reaguoti, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nusivylęs, kad jam nepavyksta pasiekti pažangos Ukrainoje, arba pasiryžęs įspėti Vakarų valstybes nesikišti į karą, panaudotų savo cheminių, biologinių ar branduolinių ginklų atsargas, rašo „The New York Times“.

Pasak kelių šiame procese dalyvaujančių pareigūnų, „Tigrų komanda“, kaip pavadinta ši grupė, taip pat nagrinėja atsaką, jei V.Putinas įžengtų į NATO teritoriją ir užpultų konvojus, gabenančius ginklus ir pagalbą Ukrainai. Tris kartus per savaitę įslaptintuose posėdžiuose susitinkanti grupė taip pat svarsto, kaip reaguoti, jei Rusija siektų išplėsti karą į kaimynines šalis, įskaitant Moldovą ir Gruziją, ir kaip parengti Europos šalis tokiam pabėgėlių srautui, kokio nebuvo dešimtmečius.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos okupantai apšaudė 566 švietimo įstaigas visoje Ukrainoje. 73 iš jų buvo visiškai sunaikinti ir jų neįmanoma atstatyti, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos švietimo ir mokslo ministras Serhijus Škarletas.

Ketvirtadienį Ukrainoje bus atidaryti septyni humanitariniai koridoriai, pranešė šalies ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.

Tačiau nerimaujama dėl apgulto Mariupolio uostamiesčio, iš kurio Rusija neleidžia saugiai išvykti civiliams gyventojams.

Vietoj to gyventojams patariama vykti į netoliese esantį miestą, kur jiems bus paruoštas transportas, jei jie norės rizikuoti, skelbia „Sky News“.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsiverždamas į Ukrainą padarė „didelę klaidą“, Aljanso lyderiams susirinkus aptarti rytinio sparno gynybos.

„Prezidentas Putinas padarė didelę klaidą – pradėjo karą su nepriklausoma suverenia valstybe. Jis neįvertino Ukrainos žmonių stiprybės, Ukrainos žmonių drąsos ir jos ginkluotųjų pajėgų“, – prieš viršūnių susitikimą Briuselyje sakė J.Stoltenbergas.

Pasak jo, JAV vadovaujamo karinio aljanso lyderiai tarsis dėl „būtinybės perkrauti mūsų atgrasymą ir gynybą ilgesniuoju periodu“, pradėdami nuo susitarimo dislokuoti naujų pajėgumų rytinėse narėse Rumunijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainoje esanti ir nuo Lenkijos sienos link Kyjivo šiuo metu vykstanti 15min žurnalistė Ana Daukševič sako, kad moterų ir vaikų pabėgėlių srautas neslopsta.

„Nuo pat ankstyvo ryto matome moteris su mažais vaikais, einančius Lenkijos link. Juos pasitinka pasieniečiai. Vaizdas labai liūdnas. Pasieniečiai bando pralinksminti vaikus, dalija jiems saldainius“, – pasakojo žurnalistė specialioje laidoje apie pirmąjį karo mėnesį. 

„Bet judesys vyksta ir į kitą pusę – matau daug autobusiukų su lietuviškais ir lenkiškais numeriais, kurie veža humanitarinę pagalbą“, – pridūrė A.Daukševič. 

Iš Ukrainos per mėnesį nuo karo pradžios išvyko jau daugiau kaip pusketvirto milijono pabėgėlių.

VIDEO: Ukrainoje esanti 15min žurnalistė Ana Daukševič pakomentavo situaciją

Ukrainoje esanti 15min žurnalistė Ana Daukševič pakomentavo situaciją

Pirmą kartą beveik po mėnesio iš dalies atnaujinus prekybą, Rusijos MOEX akcijų indeksas paaugo.

Per pirmąsias kelias minutes indeksas pakilo daugiau kaip 10 proc., skelbia CNN.

Maskvos vertybinių popierių biržoje paskutinį kartą prekiauta vasario 25 d., po to, kai po invazijos į Ukrainą ir vėliau Rusijai įvestų sankcijų akcijos smuko. 

Šiais metais MOEX indeksas prarado maždaug 35 proc. savo vertės, o RTS indeksas, kuris išreikštas doleriais, smuko 42 proc.
 

JT Vaikų fondo duomenimis, nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo invaziją, kas antras Ukrainos vaikas turėjo palikti savo namus, skelbia CNN.

Prieš šiandienos aukščiausiojo lygio susitikimą NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkai suteikė paramą Ukrainai, siekdami padėti įgyvendinti jos „esminę teisę į gynybą“, tačiau dar kartą pabrėžia, kad pagrindinis karinio aljanso uždavinys yra NATO narių gynyba ir apsauga, skelbia BBC.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

Kadangi Ukraina nėra NATO narė, aljansas nesiunčia karių į šią šalį, nors ir didina savo karinį buvimą kaimyninėse NATO šalyse.

J.Stoltenbergas sakė, kad šiandien NATO vadovai kalbėsis apie „mūsų atgrasymo ir gynybos pertvarkymą ilgesniam laikotarpiui“.

„Pirmasis žingsnis – keturių naujų kovinių grupių sukūrimas rytinėje aljanso dalyje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje“, – sakė jis.

Europos Parlamentas griežtai pasmerkė Rusijos karą prieš Ukrainą ir primygtinai paragino Europos Sąjungą sugriežtinti sankcijas Maskvai bei apsaugoti Bendrijos ekonomiką.

Kaip informavo ES asamblėjos spaudos tarnyba, trečiadienį per plenarinį posėdį europarlamentarai pasveikino greitą ES valstybių reakciją į Rusijos karinę invaziją Ukrainoje, priimtas precedento neturinčias sankcijas ir parodytą solidarumą priglaudžiant nuo karo Ukrainoje bėgančius asmenis.

Dauguma pasisakiusiųjų pritarė, kad ES turi skubiai stiprinti savo gynybos ir energetinę autonomiją. Europarlamentarai pabrėžė, kad dujų importu netiesiogiai finansuojamas Rusijos karas prieš Ukrainą, todėl būtina diversifikuoti energijos šaltinių importą ir investuoti į atsinaujinančius šaltinius.

Nemažai EP narių atkreipė dėmesį į augančių energijos kainų poveikį ekonomikai ir maisto tiekimo saugumui ir ragino labiau remti su tuo susiduriančias šeimas ir verslus.

Diskusijoje buvo taip pat aptartos Ukrainos narystės ES perspektyvos ir būtinybė priešintis kitiems autokratiniams režimams, tokiems kaip Kinija.

Daugelis kalbėjusiųjų taip pat pabrėžė, kad visos ES valstybės turi dalytis Ukrainos pabėgėlių našta, o ne tik jos kaimynės.  

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad šalyje sunaikinta beveik 1 600 priešo šarvuotų kovos mašinų.

Ministerijos skaičiavimais, iki ketvirtadienio ryto Ukrainoje per karą su Rusija nukauta 15 800 Rusijos karių.

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad iš viso buvo sunaikinta 530 tankų, 1597 šarvuotosios kovos mašinos ir 280 artilerijos sistemų.

15min atkreipia dėmesį, kad šios informacijos šiuo metu neįmanoma patikrinti.

Šį rytą prieš kelionę į Briuselį, kur vyks NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) susitikimai, Borisas Johnsonas sakė, kad Putinas „peržengė raudoną liniją“ ir tarptautinė bendruomenė „padidins spaudimą“ Vladimirui Putinui, kai jis vėliau šiandien susitiks su savo kolegomis iš viso pasaulio.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

B.Johnsonas pridūrė, kad jis nori sustabdyti Rusijos lyderį nuo naudojimosi aukso atsargomis ir kad jis turėtų stoti prieš tarptautinį baudžiamąjį teismą.

Jis taip pat atskleidė, kad „netrukus“ susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, nors neaišku, ar tai bus susitikimas akis į akį ar ne.

Australijos premjeras Scottas Morrisonas ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino galimybės dalyvauti lapkričio mėnesį Indonezijoje vyksiančiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime, rašo CNN.

„Idėja sėdėti prie vieno stalo su Vladimiru Putinu, kurį Jungtinės Valstijos jau dabar nori atšaukti (dėl) karo nusikaltimų Ukrainoje, man yra per didelis žingsnis, – sakė S.Morrisonas per susitikimą su žiniasklaida.

– Mes dėl to reiškėme susirūpinimą. O Rusija įsiveržė į Ukrainą. Turiu omenyje, kad tai yra smurtinis ir agresyvus veiksmas, griaunantis tarptautinę teisinę valstybę.“

„Scanpix“/AP nuotr./Scottas Morrisonas

Rusijos ambasadorius Džakartoje trečiadienį pareiškė, kad V.Putinas „nori vykti“ į G20 aukščiausiojo lygio susitikimą, taip reaguodamas į nepatvirtintus pranešimus, kad JAV ir jų Vakarų sąjungininkės vertina, ar Maskva turėtų likti grupėje.

 Indonezija šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja G20 susitikimui.

„G20 yra ne tik aukščiausiojo lygio susitikimas. G20 yra procesas. Indonezija surengė daug susitikimų tiek nuotoliniu būdu, tiek ne, ir Rusija aktyviai dalyvauja šiuose susitikimuose“, – žurnalistams Džakartoje sakė Rusijos ambasadorius.

Vokietija išsiųs dar 2 tūkst. prieštankinių ginklų Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas šaltinis parlamente.

Bundesveras, Vokietijos kariuomenė, jau yra perdavęs Ukrainos pajėgoms tūkstantį prieštankinių ginklų ir 500 nešiojamųjų priešlėktuvinių raketų kompleksų.

Be to, Vokietija perdavė ukrainiečiams apie 500 „žemė–oras“ tipo raketų „Strela“ iš 2700 pažadėtų.

Parlamento šaltinis, pageidavęs, kad jo vardas nebūtų viešinamas, patvirtino, kad Ukrainai bus papildomai išsiųsta 2 tūkst. prieštankinių ginklų. Šaltinis patvirtino Vokietijos žiniasklaidos anksčiau paskelbtą neoficialią informaciją.

„Esame vieni didžiausių ginkluotės tiekėjų Ukrainai, esant dabartinei padėčiai“, – trečiadienį parlamentui sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

„Nesididžiuojame tuo, bet būtent taip dabar privalome padėti Ukrainai“, – pridūrė ji.

Vokietija nebuvo linkusi siųsti ginkluotės Ukrainai, kai Rusijos pajėgos praeitais metais buvo telkiamos prie kaimyninės šalies sienų. Tačiau kancleris Olafas Scholzas pakeitė politiką, Rusijai vasario 24-ąją pasiuntus kariuomenę į Ukrainą.

Vokietija, tebejaučianti traumą dėl nacių valdymo per Antrąjį pasaulinį karą, anksčiau laikėsi principo nesiųsti letalinės ginkluotės į konfliktų zonas.

A.Baerbock trečiadienį sakė Bundestagui, kad likusi Ukrainai pažadėtos ginkluotės dalis jau „pakeliui“.

NATO trečiadienį paskelbė vertinimus, kad per keturias karo Ukrainoje savaites žuvo 7–15 tūkst. Rusijos karių, šalies gynėjų įnirtingam pasipriešinimui sužlugdžius Maskvos užmojus laimėti žaibišką pergalę.

Palyginimui, per 10 metų karo Afganistane tuometė Sovietų Sąjunga neteko apie 15 tūkst. karių.

Ukrainos pajėgų sunaikinta Rusijos karinė technika

+45

Vienas aukšto rango NATO kariškis sakė, kad Aljanso vertinimas grindžiamas iš Ukrainos tarnybų gauta informacija, Rusijos tarnybų sąmoningai arba nesąmoningai paskelbtais duomenimis, taip pat duomenimis, surinktais iš viešai prieinamų šaltinių. Kariškis kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kaip numato NATO taisyklės.

Ukraina iki šiol yra paskelbusi mažai informacijos apie savo kariuomenės nuostolius, o Vakarų šalys nėra pateikusios vertinimų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš beveik dvi savaites sakė, kad žuvo apie 1,3 tūkst. ukrainiečių karių.

Vasario 24 dieną Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradėjus didžiausią karinį puolimą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo iš pradžių atrodė, kad Ukrainos vyriausybė gali būti greitai nuversta. Tačiau trečiadienį, praėjus lygiai keturioms savaitėms nuo kautynių pradžios, Maskvos pajėgos atrodo įklimpusios į sunkią karinę kampaniją.

Antžeminių pajėgų puolimui sulėtėjus arba sustojus dėl ukrainiečių, ginkluotų Vakarų tiekiamais ginklais, rengiamų pasalų ir žaibiškų smūgių, Rusijos pajėgos perėjo prie taikinių bombardavimo iš tolo ir ėmėsi naudoti tokią pačią taktiką, kuri pavertė griuvėsiais Sirijos ar Čečėnijos miestus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyjivas

Vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas trečiadienį sakė, kad Rusijos sausumos pajėgos atrodo stiprinančios gynybos pozicijas už 15–20 km nuo Kyjivo ir beveik nebemėginančios judėti miesto centro link.

Anot pareigūno, rusų pajėgos nebeatrodo ketinančios pulti sostinės, o kai kuriose vietose į rytus nuo Kyjivo ukrainiečiams netgi pavyko atstumti jas tolyn.

Atrodo, kad Rusijos kariuomenė dabar susitelkusi į operacijas rytiniame Donbaso regione, ypač Luhansko ir Donecko srityse. Tikėtina, kad jos mėgins atkirsti Ukrainos dalinius ir neleisti joms judėti į vakarus ginti kitų miestų, sakė amerikiečių pareigūnas. JAV taip pat pastebėjo padidėjusį Rusijos karinio laivyno aktyvumą Azovo jūroje, įskaitant desanto laivų pastangas atgabenti atsargų sausumos pajėgoms.

Vakarų valstybių vadovai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu daro tas pačias klaidas, kurias jų pirmtakai darė su Hitleriu, sako buvęs Rusijos naftos magnatas ir Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis, rašo CNN.

M.Chodorkovskis, kadaise buvęs turtingiausias Rusijos žmogus, daugiau kaip dešimtmetį praleido kalėjime už vengimą mokėti mokesčius ir sukčiavimą po baudžiamojo persekiojimo, kuris, pasak jo, buvo Kremliaus kampanijos, kuria buvo siekiama jį sunaikinti, dalis. Dabar jis gyvena tremtyje užsienyje.

Trečiadienį kalbėdamas su CNN žurnaliste Erin Burnett, M.Chodorkovskis sakė, kad mato paralelių tarp dabartinės situacijos Ukrainoje ir Antrojo pasaulinio karo pradžios.

„Vakarų lyderiai vis kartojo, kad bijo paaštrinti Hitlerio padėtį, ir manė, kad, gerai, jei nerodysime jokio pasipriešinimo, galiausiai jis nustos, – sakė M.Chodorkovskis. – Tačiau ši klaida kainavo šimtus milijonų žmonių gyvybių. Buvo prarasti šimtai milijonų žmonių gyvybių, ir ta pati klaida daroma dabar.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Michailas Chodorkovskis

Primename, kad NATO nenori tiesiogiai įsitraukti į karą, išskyrus Ukrainos pasipriešinimo rėmimą, nes tai gali eskaluoti konfliktą.

M.Chodorkovskis teigė, kad Ukrainos pajėgoms padeda Rusijos korupcija: „(Rusijos) nepasirengimo lygis mane labai nustebino.“

Tai įvyko po to, kai JAV pareigūnai pareiškė, kad Rusijos kariuomenei trūksta maisto produktų ir degalų, ją kamuoja logistikos ir aprūpinimo problemos. Vienas pareigūnas sakė, kad yra požymių, jog kai kurie Rusijos kariai patyrė nušalimų, nes neturi tinkamos šaltam orui aprangos.

Paklaustas, ar Rusijos oligarchai nusipelnė Vakarų sankcijų, M.Chodorkovskis atsakė, kad, nors „absurdiška“ manyti, jog magnatai daro kokią nors realią įtaką V.Putinui, tie, kurie ir toliau remia Rusijos vadovą, yra „pavojingi“.

„Oligarchai nėra tikri oligarchai ta prasme, kad jie iš tikrųjų nedaro įtakos Putinui, – sakė jis. – Vis dėlto jie yra Putino įtakos instrumentai, ir iš tikrųjų pamatyti, kas nutraukė santykius su Putinu, būtų galima tada, kai jie iš tikrųjų jį pasmerktų ir pripažintų, kad jis yra karo nusikaltėlis. O jei taip neatsitiks, vadinasi, jie tebėra nuo jo priklausomi ir tebėra pavojingi.“

Prasidėjo 29-oji didvyriško Ukrainos pasipriešinimo Rusijos invazijai diena. Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau gina rytų, pietryčių ir šiaurės rytų kryptimis. Priešui nepavyko įveikti nė vienos iš jų, ketvirtadienio rytą savo „Facebook“ paskyroje paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Kariuomenės grupės atgraso priešą šiose teritorijose, vykdo stabilizavimo operaciją ir teritorinės gynybos užduotis.

Priešo aviacija ir toliau aktyviai veikia, vykdydama oro smūgius. Per pastarąją parą užfiksuota daugiau kaip 250 orlaivių antskrydžių (60-ia daugiau nei kovo 22 d.). Kariniai ir civiliniai infrastruktūros objektai Kyjivo, Černihivo ir Charkivo srityse išlieka pagrindiniais priešo taikiniais.

Per praėjusią parą buvo smogta 11 priešo oro taikinių (7 lėktuvams, 1 bepiločiui orlaiviui, 1 sraigtasparniui ir 2 sparnuotosioms raketoms). Informacija apie jų galutinį numušimą tikslinama.

Laikinai okupuotose Chersono srities teritorijose, vykstant taikiems protestams prieš okupaciją, priešas imasi terorizuoti vietos gyventojus ir aktyviai pasitelkia „Rosgvardijos“ dalinius, kad užkirstų kelią minėtoms pilietinio nepaklusnumo akcijoms prieš okupacinę valdžią.

Priešas ir toliau praranda gyvąją jėgą ir įrangą visomis kryptimis. Ukrainos žmonės toliau priešinasi Rusijos pajėgoms.

Rusijos nuolatinio atstovo prie JT pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Polianskis pažymėjo, kad Maskva pasilieka teisę panaudoti tokius ginklus, jei NATO „išprovokuos šalį“, rašo unian.net.

Rusija jau atvirai kalba apie galimą branduolinių ginklų panaudojimą. Pasirengimą tokiam scenarijui patvirtino D.Polianskis, kuris kalbėjosi su užsienio žurnalistais. Pasak „Sky News“, jo buvo klausiama visų pirma apie branduolinių ginklų grėsmę.

D.Polianskis atsakė, kad Maskva pasilieka teisę panaudoti tokius ginklus, jei šalį „išprovokuos NATO“.

„Jei NATO išprovokuos Rusiją, jei NATO užpuls Rusiją, kodėl gi ne? Esame branduolinė jėgainė, – pabrėžė D.Polianskis ir drąsiai pridūrė:

– Negalima grasinti Rusijai ir bandyti kištis. Kai turite reikalų su branduoline jėgaine, žinoma, turite apskaičiuoti visus galimus savo elgesio padarinius.“

Primename, kad anksčiau Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, jog V.Putinas galėtų paspausti branduolinį mygtuką, jei Rusija pajustų „grėsmę savo egzistencijai“.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas ketvirtadienį NATO ir Didžiojo septyneto (G7) vadovų susitikimuose paskelbs apie naują didelį paramos Ukrainai paketą, rašoma JK vyriausybės tinklalapyje gov.uk.

JK Ukrainai suteiks 6000 naujų gynybinių raketų, kurias sudaro prieštankiniai ir didelės sprogstamosios galios ginklai, ir 25 mln. svarų sterlingų (30 mln. eurų) Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Naujasis raketų paketas daugiau nei dvigubai padidina Jungtinės Karalystės teikiamą gynybinę pagalbą – iš viso dabar yra 10 000 raketų. Bendra finansinė JK parama pasiekė 400 mln. svarų sterlingų (apie 480 mln. eurų), įskaitant humanitarinę ir ekonominę pagalbą.

JK Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms jau suteikė daugiau kaip 4000 prieštankinių ginklų, įskaitant naujos kartos lengvosios prieštankinės ginkluotės sistemas (NLAW) ir raketas „Javelin“. Vyriausybė taip pat tiekia didelio greičio priešlėktuvines raketas „Starstreak“, kurios padės ukrainiečiams apsisaugoti nuo bombardavimų iš oro, taip pat neperšaunamas liemenes, šalmus ir kovinius batus.

JK taip pat papildomai skirs 4,1 mln. svarų sterlingų „BBC World Service“ kaip dalį tarpvyriausybinių pastangų kovoti su dezinformacija Rusijoje ir Ukrainoje ir žada padėti Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui tirti karo nusikaltimus.

„Anonymous“ programišiai įsilaužė į Rusijos centrinį banką ir per 48 valandas žada paviešinti 35 000 failų su slaptais susitarimais – tokią žinutę „Anonymous“ paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“.

„Anonymous“ veiksmai nuo tada, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje:

• Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, grupė „Anonymous“ paskelbė kibernetinį karą Rusijos vyriausybės pareigūnams, politikams ir valstybės propagandistams, rašo pravda.com.ua.
• Programišiai įsilaužė į Rusijos gynybos ministerijos interneto svetainę ir išplatino okupacinės agentūros darbuotojų asmens duomenis.
• Vasario 26 d. programišiai „išjungė“ Kremliaus, „Roskomnadzor“, Gynybos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, kelių valstybinių naujienų agentūrų interneto svetaines, o per valstybinius televizijos kanalus buvo įjungta ukrainietiška muzika. Programišiai taip pat įsilaužė į Čečėnijos Respublikos, kurios vadovybė remia V.Putiną ir Rusijos karą prieš Ukrainą, vyriausybės interneto svetainę.
• Kovo 7 d. „Anonymous“ pranešė, kad jie nulaužė Rusijos transliacijos paslaugas ir valstybinius televizijos kanalus.

Lenkijos Seimo prezidiumas parengė rezoliuciją dėl Rusijos vykdomų karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir žmogaus teisių pažeidimų Ukrainoje, skelbia unian.net.

Lenkijos Seimas griežtai smerkia genocido veiksmus, kuriuos Rusija vykdo Ukrainoje, o prezidentas Vladimiras Putinas paskelbtas karo nusikaltėliu.

Kovo 23 d. Seimas priėmė atitinkamą rezoliuciją. Ji buvo patvirtinta aklamacija, t. y. neskaičiuojant balsų, bet atsižvelgiant į rinkėjų reakciją, praneša „24 kanalas“, remdamasis „Polskie Radio“.

„Lenkijos Respublikos Seimas griežtai smerkia ilgalaikio smurto veiksmus, karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, genocido aktus, sisteminius žmogaus teisių pažeidimus ir kitus nusikalstamus tarptautinės teisės pažeidimus, kuriuos suverenios Ukrainos teritorijoje vykdo Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos kartu su savo sąjungininkais, vykdydamos tiesiogiai prezidento Vladimiro Putino vadovaujamų karinių vadų įsakymus“, – rašoma rezoliucijoje.

Vladimiras Putinas

Seimas paragino visas valstybes, pripažįstančias Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir apsisprendimo teisę, visomis priemonėmis remti teismo procesų Tarptautiniame teisingumo teisme ir Tarptautiniame baudžiamajame teisme inicijavimą ir vykdymą. Jie taip pat paragino pasinaudoti savo įgaliojimais visose tarptautinėse organizacijose ir patraukti V.Putiną, Rusijos saugumo tarybos narius ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadus atsakomybėn.

„Viešai prieinami šių nusikaltimų įrodymai patvirtina, kad Lenkijos Respublikos Seimas ir tarptautinė bendruomenė pripažįsta Vladimirą Putiną karo nusikaltėliu“, – sakoma rezoliucijoje.

Lenkijos Seimas taip pat paprašė pasaulio demokratinių valstybių parlamentų ir Europos Parlamento pripažinti V.Putiną, Rusijos saugumo tarybos narius ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadus asmenimis, tiesiogiai atsakingais už šiuos veiksmus, ir taikyti jiems kuo platesnes sankcijas. Deputatai išreiškė tvirtą solidarumą su „laisva Ukrainos tauta ir demokratine Ukrainos valstybe“.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas anksčiau paragino ES pripažinti V.Putiną karo nusikaltėliu: „Raginu visus Europos parlamentarus pripažinti V.Putiną karo nusikaltėliu.“

Kaip nusikaltimų pavyzdį ministras nurodė Rusijos aviacijos smūgį Mariupolio dramos teatrui, kuriame slėpėsi daugiau kaip 1000 moterų ir vaikų.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Briuselyje su NATO ir Europos Sąjungos lyderiais aptars regioninio saugumo stiprinimą, pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai.

NATO viršūnių susitikime Aljanso lyderiai aptars paramą Kyjivui, atsaką į Rusijos keliamas grėsmes Europos saugumui, taip pat NATO atgrasymo ir gynybos priemonių stiprinimą rytiniame flange.

Prieš susitikimą Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad sąjungininkai patvirtins planus siųsti keturias „kovines grupes“ į rytines nares Bulgariją, Vengriją, Rumuniją ir Slovakiją. 

Tikimasi, kad šalys susitars ir dėl didesnės paramos Ukrainai, įskaitant „kibernetinio saugumo pagalbą, taip pat įrangą, skirtą padėti Ukrainai apsisaugoti nuo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių“.

Imago / Scanpix nuotr./NATO vėliava

NATO šalių lyderiai taip pat aptars Kinijos vaidmenį, tvyrant būgštavimams, kad Pekinas galėtų padėti Maskvai kare.

Lietuva siekia didesnio Aljanso dėmesio Baltijos šalių oro gynybai, transformuojant nuo 2004 metų vykdomą oro policijos misiją.

„Ukrainos patirtis rodo, kad oro gynybos komponentė yra nepaprastai svarbi. Tai yra turbūt geriausia atgrasymo priemonė nedraugams žinoti, kad šiuo požiūriu esame pasirengę gerai“, – praėjusią savaitę Pabradėje sakė G.Nausėda.

Tuo metu Europos Vadovų Tarybos posėdyje Bendrijos lyderiai kalbės apie galimas tolesnes sankcijas Rusijai, pagalbos Ukrainai priemones. Jie tarsis dėl energetinės nepriklausomybės didinimo, gynybos ir saugumo stiprinimo.

Diskusijoje apie situaciją Ukrainoje dalyvaus ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas.

Kaip praneša „Ukrinform“, didžioji dalis gaisrų, kilusių Černobylio zonoje, kurią kontroliuoja Rusijos kariai, lokalizuota, tačiau nedidelėse teritorijose jie vis dar tęsiasi.

„Per pastarąsias dvi savaites buvo užfiksuota per 30 gaisrų. Pastarąją savaitę buvo užfiksuoti dar penki gaisrai. Šiandien daugelis šių gaisrų lokalizuota. Lieka nedidelės zonos, kur tęsiasi degimas“, – tvirtina Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtinių resursų ministro pareigas laikinai einantis Ruslanas Strilecas.

Pasak jo, šiuo metu sąlygos nėra palankios gaisrų plitimui. Jis taip pat pakomentavo pranešimus apie padidėjusį cezio kiekį atmosferoje dėl gaisrų. „Visi padidėjimai santykiniai. Jeigu, pavyzdžiui, vakar lygis buvo šiek tiek mažesnis, o šiandien – šiek tiek didesnis, tai nereiškia, kad yra kažkoks pavojus sveikatai“, – sakė R.Strilecas. Jis pridūrė, kad cezio koncentracija ore neviršija maksimalios leistinos normos.