Karas Ukrainoje: pranešama apie raketų smūgius keliuose Ukrainos miestuose

Kyjivo mokyklos pirmadienį grįžta į nuotolinį mokymą, pranešė miesto valdžia.

„Nuotolinio mokymosi karo metu tikslas – ne tik žinių įgijimas, bet ir psichologinė parama, bendravimas, vaikų dėmesio nukreipimas“, – pranešime spaudai sakė Kijevo valstybinės administracijos pirmininko pavaduotojas Valentinas Mondrijevskis. Jį cituoja „The New York Times“.

Tačiau jis pridūrė, kad mokytojams buvo nurodyta neapkrauti mokinių neigiamais vertinimais ar didelės apimties namų darbais, kad nesukeltų papildomo streso ir nerimo.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau dvyliktą kartą smogė Rusijos kariams prie Černobajivkos aerodromo netoli Chersono.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

Karinį aerodromą Čornobajivkoje Rusijos kariai naudoja kaip vadavietę ir lėktuvų bei sraigtasparnių susibūrimo vietą, tačiau jis nuolat tampa Ukrainos kariuomenės taikiniu.
 

Rusijos pajėgos toliau perkelia papildomus dalinius, kad galėtų tęsti plataus masto ginkluotą agresiją prieš Ukrainą, tačiau gerokai sumažėja judėjimo iš Rusijos Federacijos gilumos intensyvumas, į Kalinkovičių miestą Baltarusijoje gabena raketas „Iskander-M“, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Volynės kryptimi Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimo agresijoje prieš Ukrainą tikimybė išlieka didelė. Oro žvalgyba tęsiama Kovelio, Varašo ir Sarnio kryptimis. Nustatyta, kad į Kalinkovičių gyvenvietę autotransportu gabenamos „Iskander-M“ raketos“, – rašoma pranešime.

Anot generalinio štabo, Rusijos pajėgos nevykdė aktyvių puolamųjų operacijų Polesko kryptimi. Tęsiamas kai kurių Rytų karinės apygardos dalinių pergrupavimas.

Didelius nuostolius patyrę daliniai paprastai atitraukiami į Baltarusijos teritoriją, skelbia štabas.

„Okupantai tęsia raketų ir oro smūgius prieš svarbią karinę infrastruktūrą ir priešakines pozicijas, kad padarytų nuostolių ir sumažintų personalo skaičių.

Seversko kryptimi priešas nevykdė jokių puolamųjų veiksmų. Sutelkė pastangas į anksčiau užimtų pozicijų įtvirtinimą ir išlaikymą.

Slobožansko kryptimi priešas nutraukė puolimą prie Sumų, bandydamas persigrupuoti ir atitraukti dalinius kitomis kryptimis. Pavyzdžiui, viena iš priešo 1-osios tankų armijos „BTGr“ visiškai pasitraukė iš Ukrainos į Rusijos Federacijos teritoriją.

Okupantai toliau smogė Charkivo infrastruktūros objektams. Iziumo kryptimi priešas bandė vykdyti puolamąsias operacijas.

Donecko kryptimi priešas daugiausia pastangų sutelkė Popasnos, Rubižnės gyvenvietėms užimti, Novotroickio rajonui pasiekti ir Mariupolio miestui užimti, tačiau nesėkmingai.

Priešas iš artilerijos ir minosvaidžių apšaudė Toreckojės, Svitlodarsko, Troicko ir Peskų miestus.

Pagrindinis okupantų tikslas – pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines sienas.

Tavrijos kryptimi laikinai okupuotose teritorijose Chersono srityje „Rosgvardijos“ padaliniai toliau vykdo filtravimo veiklą.

Priešo padėtis ir veiksmai Južno-Bugsko kryptimi išliko nepakitę“, - skelbia Ukrainos generalinis štabas.

„Laukia naujas derybų etapas, nes siekiame taikos. Realiai, be delsimo. Kaip buvau informuotas, yra galimybė ir poreikis susitikti akis į akį jau Turkijos teritorijoje. Tai nėra blogai. Pažiūrėkime, koks bus rezultatas“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis pridūrė, kad Ukrainos prioritetai derybose yra žinomi, skelbia UNIAN.

„Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas nėra ginčijami. Mūsų valstybei būtina užtikrinti veiksmingas saugumo garantijas. Mūsų tikslas taip pat akivaizdus – taika ir greitas normalaus gyvenimo atkūrimas mūsų gimtojoje valstybėje“, – pabrėžė prezidentas.

Pirmadienį Turkijoje prasidės naujausias Ukrainos ir Rusijos derybų raundas. Pranešama, kad jis truks iki trečiadienio.

Rusijos pajėgos pagrindines pastangas nukreipė į rytus (Mariupolį, Jungtinių pajėgų operacijos zoną) ir bet kokia kaina stengiasi apsupti Ukrainos karius tarp Iziuumo ir Volnovachos, pranešė prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

Prie Iziumo tęsiasi smarkūs mūšiai, kol kas nėra aiškių duomenų apie priešo judėjimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Vakarus drąsos trūkumu, praneša „Sky News“.

Aistringame vaizdo kreipimesi lyderis prašė naikintuvų ir tankų, kad sustiprintų jo karių pastangas sausumoje, ir piktinosi tuo, ką jis pavadino Vakarų „ping-pongo žaidimu dėl to, kaip ir kas turėtų mums perduoti naikintuvus ir kitus gynybinius ginklus“, kai Rusijos raketų atakos žudo ir įkalina civilius gyventojus.

„Šiandien kalbėjausi su Mariupolio gynėjais. Nuolat palaikau su jais ryšį. Jų ryžtas, didvyriškumas ir tvirtumas yra stulbinantys. Jei tik tie, kurie 31 dieną galvojo, kaip perduoti dešimtis reaktyvinių lėktuvų ir tankų, turėtų 1 proc. jų drąsos“, – sakė V.Zelenskis.

Rusijos invazija į Ukrainą, trunkanti jau 32-ą dieną, daugelyje sričių sustojo, silpstant ukrainiečių pasipriešinimui, kurį sustiprino JAV ir kitų Vakarų sąjungininkių ginklai.

Tačiau Vakarų karinė pagalba iki šiol neapėmė naikintuvų.

Pasiūlymo per JAV perduoti Ukrainai lenkų lėktuvus buvo atsisakyta, NATO susirūpinus, kad nebūtų įsitraukta į konfliktą su Rusija.

Ukraina kaltina Rusiją prievarta perkėlus tūkstančius civilių gyventojų iš Mariupolio – strateginio uostamiesčio, kurį nuniokoja Rusijos apšaudymai, skelbia BBC.

Rusija laikinoje stovykloje Bezimene, 90 km į rytus nuo Mariupolio, esančioje laikinoje stovykloje apgyvendino apie 5 000 žmonių.

Rusijos žiniasklaida pranešė apie stovyklą ir Mariupolio pabėgėlių perkėlimą į pietinį Rusijos miestą Taganrogą. Iš ten kai kurie iš jų traukiniu išvyko į Jaroslavlį ir Riazanę, esančius už daugiau nei 1 000 km į šiaurę.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk sakė, kad 40 000 pabėgėlių buvo perkelti iš Ukrainos į Rusijos kontroliuojamą teritoriją be jokio derinimo su Kyjivu. Kiti Ukrainos pareigūnai taip pat apkaltino Rusiją vykdant „deportacijas“.

Kol kas neaišku, kiek evakuojamųjų savanoriškai išvyko lydimi Rusijos. Daugelis ukrainiečių turi giminaičių Rusijoje. BBC negalėjo nepriklausomai patikrinti evakuotų asmenų skaičiaus.

Rusija neigia, kad prievarta iškeldina tūkstančius ukrainiečių. Tokia prievartinė politika pažeistų tarptautinę humanitarinę teisę.

Kaip pranešė CNN komanda, Kyjive po vidurnakčio pasigirdo garsus sprogimas ir sirenos.

Rusija, blokuodama Ukrainos Juodosios jūros pakrantę, veiksmingai izoliavo Ukrainą nuo tarptautinės jūrų prekybos, teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Savo reguliariame kovų vertinime ministerija teigė, kad Rusijos karinis jūrų laivynas toliau vykdo pavienius raketų smūgius prieš taikinius visoje Ukrainoje, skelbia BBC.

Nors kitur Rusijos pažanga sustojo, ji sėkmingiau veikė pietuose.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos Charkivo srityje kai kuriose vietovėse pradėjo kontrpuolimą, pranešė Charkivo srities valstybinės administracijos pirmininkas Olehas Synehubovas, kurį cituoja UNIAN.

„Šiandien galime drąsiai teigti, kad Malajų Rohaną visiškai kontroliuoja mūsų kariai ir kad jis yra „išvalytas“ nuo okupantų. Rusijos karių likučiai Olchivkoje toliau naikinami. Mes stumiame okupantus link sienos su Rusijos Federacija“, – rašoma pranešime. 

Jame teigiama, kad priešas ir toliau vykdo karo nusikaltimus. 

„Šiandien oro antskrydžiai atakavo Oskolą, Iziumo rajoną. Raketa pataikė tiesiai į vieną iš gyvenamųjų namų. Žuvo keturių asmenų šeima. Buvo sužeistas 4 metų vaikas. Neatleisime nė dėl vienos sunaikintos šeimos, nepamiršime nė vieno nužudyto ukrainiečio. Tai, ką rusai daro Charkive ir Ukrainoje, yra ne kas kita kaip terorizmas. Ir jie už viską atsakys kaip teroristai!“, – rašė O.Synehubovas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pakartojo, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino nušalinimas nuo valdžios nėra NATO tikslas.

Jo komentarai nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė: „Dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje“.

Tačiau sekmadienį Vokietijos televizijos kanalo ARD žurnalistams O.Scholzas sakė: „Režimo pakeitimas Rusijoje nėra NATO tikslas“.

Jis paragino V.Putiną susitarti dėl ugnies nutraukimo ir sukurti daugiau humanitarinių koridorių.

Jis įspėjo, kad Vokietija nedvejodama imsis tolesnių sankcijų prieš Rusiją, „jei jos taptų būtinos“.

Šiandien Donbase buvo sunaikinti du tankai, pėstininkų kovos mašina ir automobilis su keleiviais, teigiama Jungtinių pajėgų operacijos zonos feisbuko puslapyje paskelbtoje žinutėje.

„Donecko ir Luhansko kryptimis Ukrainos gynėjai toliau gina mūsų žemę. Dėl sumanių Jungtinių pajėgų grupės karių veiksmų ir įgūdžių per šią dieną sėkmingai atremti 5 priešo puolimai. Mūsų kariai padarė nuostolių rusų okupantams“, – rašoma pranešime.

Iš viso per šią savaitę Jungtinių pajėgų operacijos grupės padaliniai atrėmė 63 priešo atakas.

„Mūsų kariai sunaikino 80 tankų, 72 šarvuočius ir 48 transporto priemones, 19 artilerijos sistemų, 7 dronus, 14 lėktuvų, sraigtasparnį ir priešo patrulinį katerį. Be to, Jungtinių pajėgų kariai sunaikino pažangią rusišką elektroninės kovos sistemą „Leer-3“ ir paėmė į nelaisvę penkis BMP – 3 okupantus“, – teigiama pranešime.

Gydytojai pastebėjo, kad kai kuriose Ukrainos vietovėse labai padaugėjo priešlaikinių gimdymų.

Lvivo ir Charkivo prenatalinės klinikos BBC pranešė, kad per pastarąsias savaites neišnešiotų naujagimių skaičius padvigubėjo arba patrigubėjo dėl streso ir medicininių problemų, susijusių su karu.

Ne visose Ukrainos ligoninėse pranešama apie padidėjusį gimdymų skaičių, tačiau Lvivo gimdymo namuose, į kuriuos pastaruoju metu plūsta motinos iš konflikto zonų, priešlaikinių gimdymų skaičius padvigubėjo nuo vieno iš dešimties iki vieno iš penkių.

Ligoninė pradėjo statyti specialų požeminį bunkerį, kuriame oro antskrydžių atveju būtų laikomi intensyviosios terapijos skyriuje esantys kūdikiai.

Charkive, kuris ir taip yra smarkiai bombarduojamas, personalas nusprendė neiti į slėptuves, o likti palatoje su mažiausiais kūdikiais ir kartu su jais išgyventi bombardavimą, skelbia BBC.

Ukrainos kikboksininkas Maksimas Kagalas, gynęs tėvynę specialiųjų pajėgų „Azov“ dalinyje, žuvo mūšyje dėl Mariupolio, praneša „Ukrinform“.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Maksimas Kagalas

„Miegok ramiai, broli, ilsėkis ramybėje, mes už tave atkeršysime“, – paskelbė jo treneris Olehas Skirta.

M.Kagalas yra pirmasis ISKA pasaulio suaugusiųjų kikbokso čempionas Ukrainos rinktinės sudėtyje.

Abu humanitariniai koridoriai, dėl kurių susitarta šiandien, pasiteisino: evakuota 1 100 žmonių.

Ministro Pirmininko pavaduotoja, atsakinga už okupuotų Ukrainos teritorijų reintegraciją, Iryna Vereščuk tai pasakė per informacinį maratoną transliuotame vaizdo kreipimesi, skelbia UNIAN.

„Šiandien Donecko ir Luhansko regionuose pradėjo veikti du humanitariniai koridoriai: iš viso evakuota 1100 žmonių“, – sakė ji.

Pasak I.Vereščuk, per dieną net 586 Donecko srities gyventojai savo automobiliais pasiekė Zaporižią.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pavadino Rusijos vykdomą Mariupolio uostamiesčio apsiaustį „humanitarine katastrofa“ ir pareiškė, kad Rusijos pajėgos iš miesto išvežė daugiau kaip 2 000 vaikų, kuriuos Ukrainos pareigūnai vadina civilių deportacijos į Rusiją banga, skelbia CNN.

Interviu nepriklausomiems Rusijos žurnalistams paprašytas apibūdinti situaciją, V.Zelenskis sakė: „Tikrovė yra tokia: Miestą blokuoja Rusijos kariuomenė. Visi įvažiavimai ir išvažiavimai iš Mariupolio miesto yra užblokuoti. Uostas užminuotas. Humanitarinė katastrofa miesto viduje yra vienareikšmiška, nes ten neįmanoma patekti su maistu, vaistais ir vandeniu. Rusijos kariuomenė apšaudo humanitarinius konvojus. Žudomi vairuotojai.“

V.Zelenskis pridūrė, kad Rusijos pajėgos užsiima „prievartiniu žmonių išvežimu“ į Rusiją.

„Mūsų duomenimis, išvežta, tai yra pavogta, daugiau kaip du tūkstančiai vaikų, – sakė V.Zelenskis. – Tiksli jų buvimo vieta nežinoma. Jie gali būti ten su tėvais arba be jų. Apskritai tai yra katastrofa. Negaliu jums pasakyti, kaip tai apskritai atrodo. Tai baisu. Jie laiko juos kaip sielas mainų fondui“.

CNN negali nepriklausomai patikrinti teiginių apie vaikų, išvežtų iš Mariupolio ir kitų miestų į Rusiją, skaičių. Vienas prorusiškas separatistas sekmadienį pareiškė, kad iš Mariupolio ir kitų miestų kasdien į Rusiją „evakuojama“ apie 1 700 žmonių.

Karo žiaurumas Mariupolyje

+4

V.Zelenskis nupiešė niūrų situacijos mieste, kurį sugriovė kelias savaites trukę mūšiai, vaizdą. 

„Kad suprastumėte, mieste ant kelių, šaligatvių guli lavonai, – sakė jis. Tiesiog guli lavonai – niekas jų nepaima – Rusijos karių ir Ukrainos piliečių“.

Ukraina paprašė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) neatidaryti planuojamo padalinio Pietų Rusijoje, sakydama, kad tai įteisintų Maskvos „humanitarinius koridorius“, ukrainiečių grobimą bei prievartinį deportavimą, skelbia BBC.

Anksčiau Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Raudonojo Kryžiaus vadovas paprašė Rusijos sudaryti palankesnes sąlygas Raudonojo Kryžiaus padalinio atidarymui Rostove prie Dono, kur Rusija įrengė laikinas apgyvendinimo stovyklas iš Ukrainos gabenamiems žmonėms.

Vyriausioji Ukrainos humanitarinės pagalbos pareigūnė Iryna Vereščuk, kuri teigia, kad Rusija sukūrė fiktyvius saugius koridorius, sako, kad Raudonuoju Kryžiumi „naudojasi“ rusai.

Tačiau Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas agentūrai „Reuters“ sakė, kad neturi informacijos „iš pirmų lūpų“ apie pranešimus apie priverstinę evakuaciją iš Ukrainos į Rusiją ir kad jis neskatina tokių operacijų.

Jis teigia, kad jo prioritetas yra „pasiekti ginkluoto konflikto aukas, kad ir kur jos būtų, ir suteikti joms pagalbą“.

Zaporižios regione dėl priešo apšaudymo buvo sužeisti du 2009 m. gimę vaikai.

Apie tai pranešta Ukrainos nacionalinės policijos „Telegram“ kanalo žinutėje.

Pažymima, kad penktadienį apie 22.00 val. į Zaporižios regioninę vaikų ligoninę buvo atvežti 2009 m. gimę berniukas ir mergaitė. Abu yra Huliaipolio gyventojai.

„Nepilnamečiai buvo sužeisti per apšaudymą ir sprogimą netoliese esančiame daugiabutyje. Berniukas patyrė šautinę nosies žaizdą, o mergaitė – šautinę krūtinės žaizdą“, – sakoma pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad siūlo pasirašyti susitarimą dėl pagarbos kalboms ir istorijai su visomis kaimyninėmis šalimis. Tai jis sakė duodamas interviu Rusijos žiniasklaidai.

„Pagarba kaimyninių tautų kalboms – esu suinteresuotas tokiu susitarimu, noriu jį pasirašyti su visomis kaimyninėmis šalimis. Mane domina Rusija, Vengrija, Lenkija – turime daug skirtingų istorinių problemų. Rumunija ir t. t. Turime daug įvairių problemų, turime daug mažumų, tautybių, ir šios sutarties pakaks, kad būtų gerbiamos tos kalbos mūsų šalyje. Esu įsitikinęs, kad kalbos klausimas bus išbrauktas iš darbotvarkės, nes jis bus išspręstas tokiu susitarimu“, – mano V.Zelenskis.

Jis pridūrė, kad rusų kalbos statuso klausimas aptariamas derybose su Rusija, skelbia UNIAN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad visiškai išstumti Rusiją iš savo šalies teritorijos būtų „neįmanoma“, skelbia „Sky News“.

Jis sakė, kad bandymas tai padaryti „privestų prie Trečiojo pasaulinio karo“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis sakė, kad norėtų „kompromiso“ su Maskva dėl Donbaso regiono, kurį nuo 2014 m. iš dalies kontroliuoja Rusijos remiamos separatistų grupuotės.

Teigiama, kad Kremlius tokiose teritorijose nori surengti tam tikros formos „referendumus“, kuriais būtų nustatyta, ar ten gyvenantys žmonės nori būti Rusijos dalimi.

Tačiau V.Zelenskis nori, kad Rusijos kariai pasitrauktų iš šalies dalių, kurias jie užėmė nuo vasario mėn. prasidėjus visiškam įsiveržimui, sakydamas, kad susitarimas „įmanomas“ tik tuo atveju, jei jie bus išvesti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu apie karą Ukrainoje, skelbia „Sky News“.

Pasak R.T.Erdogano biuro pranešimo, tarp aptartų temų buvo „derybų procesai“.

„Scanpix“/AP nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

Teigiama, kad Turkijos prezidentas pabrėžė būtinybę „kuo greičiau“ sudaryti paliaubas ir taiką tarp Maskvos ir Kyjivo.

Abu politikai susitarė, kad kitas Rusijos ir Ukrainos derybininkų susitikimas įvyks Stambule.

Kai kas R.T.Erdoganą vadina potencialiu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir V.Putino tarpininku, nes nuo karo pradžios jis reguliariai skambina pastarajam.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pažymėjo, kad Kyjivo derybininkai kruopščiai vertina Rusijos reikalavimą dėl Ukrainos neutralumo, kuris yra pagrindinis Maskvos klausimas derybose dėl konflikto nutraukimo.

VIDEO: Pirmasis Volodymyro Zelenskio interviu rusų žurnalistams

Pirmasis Volodymyro Zelenskio interviu rusų žurnalistams

„Šis derybų aspektas man yra suprantamas ir yra svarstomas, atidžiai vertinamas“, – teigė V.Zelenskis kelioms nepriklausomoms Rusijos naujienų organizacijoms duotame interviu.

Kremlius kiek anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad Švedija ir Austrija pasiūlė neutralumo modelius, kuriuos Ukraina galėtų priimti, kad būtų greičiau užbaigta Rusijos invazija į Ukrainą.

Ukraina atmetė pasiūlymą sakydama, kad tik Kyjivas gali sukurti sistemą, kuri būtų priimtina ukrainiečiams.

Derybose dėl daugiau nei mėnesį trunkančio karo Ukrainoje užbaigimo daugiausia dėmesio skirta Ukrainos pasitraukimui iš NATO, nusiginklavimui ir saugumo garantijoms.

Kitą savaitę abi pusės asmeniškai susitiks antrajame derybų rate Turkijoje.

Plačiau skaitykite čia.

Sekmadienį iš Kyjivo srities Vyšgorodo rajono kaimo, kurį jau ilgą laiką okupuoja Rusijos kariuomenė, išvežta daugiau kaip 200 žmonių, pranešė Ukrainos nacionalinės policijos Kyjivo regiono vyriausiojo departamento vadovas Andrijus Nebitovas.

„Šiandien, po ilgų ir įtemptų mūšių, mums vis dėlto pavyko išgelbėti civilius gyventojus iš okupuoto Vyšgorodo rajono kaimo. Žmonės pėsčiomis keliavo iki vietų, kur juos galėjo paimti savanoriai, policija ir vietos valdžios institucijos. Išvargusius ir badaujančius piliečius iš tikrųjų išvežė teisėsaugininkai“, – sakė Kyjivo srities policijos vadovas.

Daugiau nei prieš mėnesį prasidėjus Rusijos invazijai iš Ukrainos į Lenkiją pabėgo daugiau nei du su ketvirtadaliu milijono žmonių.

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba teigia, kad pastaruoju metu sieną kertančių asmenų skaičius mažėjo, tačiau šeštadienį jų šiek tiek padaugėjo, skelbia BBC.

Prieš prasidedant karui Lenkijoje gyveno didelė ukrainiečių bendruomenė, todėl dauguma pabėgėlių iš pradžių vyko pas čia jau gyvenančius šeimos narius ir draugus.

Bėgant savaitėms vis daugiau atvyksta moterų ir vaikų, kurie neturi kur apsistoti.

Tūkstančiai lenkų atvėrė jiems savo namus, tačiau tai laikinas sprendimas.

Didžiųjų miestų, įskaitant Varšuvą ir Krokuvą, į kuriuos atvyko daugiausia migrantų, vietos pareigūnai sako, kad jiems trūksta vietos. Jie paragino vyriausybę įgyvendinti planą, kaip pabėgėliams suteikti būstą ilgesniam laikui.

Kai kurie pabėgėliai jau išvyko iš Lenkijos į kitas šalis. Varšuvos universiteto tyrėjo vertinimu, liko iki 1,3 mln.

Charkivo srities pasieniečiai sulaikė du Kremliaus agentus, pranešė Ukrainos sienos apsaugos tarnyba.

Pažymima, kad vyrus, kurie dirbo agresoriaus šaliai, demaskavo pasieniečiai, vykdydami kontržvalgybą.
 

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sekmadienį pranešė, kad pirmadienį Ukrainos sostinėje nuotoliniu būdu veiklą atnaujins mokyklos.

„Kovo 28 d. sostinėje bus atnaujintas ugdymo procesas – internetiniu formatu, – sakoma V. Kličko pareiškime „Telegram“. – Jis bus labiau pritaikytas prie dabartinių sąlygų. Ir naudojant įvairias mokiniams skirtas švietimo platformas.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vitalijus Klyčko

V.Klyčko pridūrė: „Svarbus uždavinys šiandien yra tai, kad mieste būtų galima gyventi ir dirbti net ir esant tokiai griežtai karo padėčiai. Jie [rusai] bando mus įbauginti. Tai nepadės! Mes nepasiduosime!“

Rusijos okupacinės pajėgos nepaiso grasinimų ir įspėjimų ir toliau gabena ir sandėliuoja didelius kiekius šaudmenų netoli branduolinės jėgainės, rašo „UNIAN“.

Generalinė prokuratūra „UNIAN“ informavo, kad Dnipro srityje, Krivorožskio rajone Rusija panaudojo uždraustus kasetinius šaudmenis.

„Tyrimo duomenimis, kovo 27 d. Rusijos ginkluotosios pajėgos, nepaisydamos tarptautinės humanitarinės teisės normų, iš daugkartinio raketų paleidimo įrenginio „Tornado-S“ pradėjo draudžiamą raketų artilerijos apšaudymą gyvenvietėje Dnipro srities Krivorožskio rajone. Raketa buvo su draudžiamais kasetiniais šaudmenimis“, – rašoma ataskaitoje.

Dėl šio fakto iškelta baudžiamoji byla.

Ukrainos generalinė prokuratūros nuotr./ Telegram nuotr./Dnipro srityje, Krivorožskio rajone Rusija panaudojo uždraustus kasetinius šaudmenis.

Sekmadienį „Telegram“ Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pareiškė:

„Ukraina ir pasaulis nepripažins jokių suklastotų referendumų dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos. O rusų bandymai tokiu būdu pakelti kartelę ir pakenkti Ukrainos suverenitetui vis tiek nebus sėkmingi.“

Jis pabrėžė, kad Ukrainai teritorinio vientisumo ir suvereniteto klausimas yra principinis klausimas.

Ukrainos kariuomenė Sumų srityje nugalėjo Kantemirovskajos tankų diviziją. 

Pranešime taip pat informuojama, kad buvo sušaudytas 13-ojo tankų pulko (vienas iš Kantemirovskajos divizijos dalių) vadas.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) prognozuoja, jog Rusijos karas Ukrainoje, abiems šioms valstybėms esant svarbiomis žemės ūkio produkcijos bei maisto produktų gamintojoms ir eksportuotojoms, turės svarų neigiamą poveikį pasaulinėms maisto kainoms.

„FAO skaičiavimai, kuriais vertinamas galimas staigaus ir reikšmingo grūdų bei saulėgrąžų sėklų eksporto iš šių dviejų šalių kritimo poveikis, rodo, jog šios netektys artimiausiais žemės ūkio metais gali būti tik dalies kompensuotos alternatyvių tiekėjų“, – teigiama organizacijos pranešime.

FAO ekspertai pažymi, kad dėl to pasaulinės maisto ir pašarų kainos, palyginti su dabartinėmis gali ūgtelti 8-22 procentais.

Plačiau skaitykite čia.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko paviešino vaizdo pranešimą, kuriame teigė: „Kyjivas ir toliau ginasi. Gyvenimas ir darbas karo padėties sąlygomis“, – sakė jis.

Pasak Kličko, esminė sostinės infrastruktūra veikia: ribotai viešasis transportas, komunalinės paslaugos, dirba dauguma prekybos centrų ir vaistinių, o privačios įmonės pamažu atnaujina savo veiklą.

Vėl atidarytos maisto parduotuvės, kavinės, kirpyklos ir degalinės.

Meras sakė, kad šiandien svarbu, jog net ir tokiomis sunkiomis karo padėties sąlygomis miestas gyvena ir dirba.

Sekmadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jei nebus imtasi jokių veiksmų siekiant padėti civiliams Mariupolyje, Rusijos pajėgų apgultame Ukrainos mieste, bus prisiimta „kolektyvinė kaltė“. Apie tai rašė „The Guardian“.

„Mariupolis yra ryškus karinės apgulties pavyzdys, o karinės apgulties yra siaubingi karai, nes civiliai gyventojai yra žudomi, naikinami. Siaubingos kančios“, – tarptautinėje Dohos forumo konferencijoje sakė Jeanas-Yves'as Le Drianas.

„Štai kodėl turi būti bent viena akimirka, kai civiliai gyventojai gali atsikvėpti“, – sakė jis ir pridūrė, kad būtent to siekia Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pranešė „Reuters“.

„Scanpix“/AP nuotr./Emmanuelis Macronas

E.Macronas penktadienį sakė, kad artimiausiomis dienomis sieks surengti tolesnes derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl padėties Ukrainoje ir iniciatyvos padėti žmonėms palikti Mariupolį.

Rusijai stabdant puolimą Ukrainoje, Ukrainos kariuomenė teigia, kad rusų daliniai traukiami iš šiaurės Ukrainos į Rusijos sąjungininkę Baltarusiją, kad pasipildytų personalu ir atsargomis

Rašydamas socialiniame tinkle „Facebook“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas teigia, kad rusų gretoms reikalinga rotacija.

Daugelis dalinių patyrė didelių nuostolių ir jiems labai reikia maisto, degalų ir amunicijos.

Sužeisti kariai taip pat evakuojami į Baltarusiją, kuri yra į šiaurę nuo įnirtingų kovų aplink Ukrainos sostinę Kyjivą.

Amerika pradės siųsti dyzelino į Europą Ukrainos poreikiams.

Apie tai „Radio NV“ eteryje pranešė Ukrainos energetikos ministro patarėja Lana Zerkal.

„Mums pavyko sutelkti visus... Vokietija ir Lenkija turi didžiausias dyzelino atsargas ir būtent jos dabar gali mums tiekti reikiamą kiekį. Be to, pas mus atkeliauja amerikietiškas dyzelinas“, – sakė ji.

Zerkal taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Ukrainoje prasidėjus sėjos sezonui kelios didelės Rytų Europos naftos perdirbimo gamyklos buvo uždarytos remontui.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau nei 3,8 mln. žmonių, tačiau pabėgėlių srautas pastebimai sulėtėjo, rodo sekmadienį  Jungtinių Tautų paskelbti duomenys. 

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 3 821 049 žmonės, 48 450 iš jų – per praėjusią parą.

Pasak biuro, apie 90 proc. pabėgėlių yra moterys ir vaikai.

Iš visų išvykusiųjų 2,2 mln. pabėgo į kaimyninę Lenkiją, o daugiau kaip pusė milijono – į Rumuniją. Beveik 300 tūkst. žmonių išvyko į Rusiją.

Iki šios krizės Lenkijoje gyveno apie 1,5 mln. ukrainiečių.

Manoma, kad namus iki vasario 24 dienos ukrainiečių kontroliuotuose regionuose iš viso paliko daugiau nei 10 milijonų žmonių – daugiau nei ketvirtadalis jų gyventojų. Iš jų beveik 6,5 mln. liko šalyje.

Ukrainos karo pabėgėliai Varšuvos autobusų ir traukinių stotyse

+15

Ukrainos pabėgėlių krizė yra didžiausia Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

JT vaikų agentūra UNICEF ketvirtadienį pranešė, kad namus buvo priversti palikti 4,3 mln. vaikų – daugiau nei pusė iš maždaug 7,5 mln. Ukrainos vaikų.

Agentūros duomenimis, apie 1,5 mln. vaikų tapo pabėgėliais, o dar 2,5 mln. buvo perkelti gyventi kitur karo nuniokotos šalies viduje.

Nors gyvenimo sąlygos Ukrainoje blogėja, išvykstančių žmonių skaičius sumažėjo iki mažiau nei 100 tūkst. per parą, o pastarosiomis dienomis nesiekia 50 tūkstančių.  

Į šiuos skaičius neįtraukti kaimyninių valstybių piliečiai, kurie iš Ukrainos grįžo namo.

Toliau pateikiami sekmadienio popietės duomenys apie tai, į kurias kaimynines šalis išvyko ukrainiečių pabėgėliai. Naujausi duomenys apie Rusiją paskelbti praėjusį antradienį.  

Plačiau skaitykite čia.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras skaičiuoja, kad nuo tada, kai Rusija pradėjo puolimą Ukrainoje, iki šiol žuvo 1 119 civilių ir 1 790 buvo sužeista, skelbia „Sky News“.

Manoma, kad tikrasis aukų skaičius bus daug didesnis, nes kai kuriuose regionuose, kur vyksta intensyvūs karo veiksmai, pranešimai vėluoja, o daugelį pranešimų dar reikia patvirtinti. 

JT teigė, kad tai ypač pasakytina apie apgultą Mariupolio uostamiestį, taip pat Volnovachą Donecko srityje, Iziumą Charkivo srityje, Popasną ir Rubižnę Luhansko srityje ir Trostjanecą Sumų srityje.

Ukrainos ambasadorė JAV Oksana Markarova sekmadienį CNN sakė, kad Rusija yra „teroristinė valstybė, kuriai vadovauja karo nusikaltėlis“.

„Žinote, mums aišku, kad Rusija yra teroristinė valstybė, kuriai vadovauja karo nusikaltėlis, ir mes dieną ir naktį dirbame ir įnirtingai kovojame, kad apgintume savo žemę ir demokratiją“, – sakė O.Markarova CNN.

„Visi turėtų būti patraukti atsakomybėn. Taigi, manau, kad bus sunku valdyti valstybę iš Hagos“, – pridūrė ji, turėdama omenyje Nyderlanduose įsikūrusį Tarptautinį baudžiamąjį teismą.

O.Markarova sakė, kad Rusijos pajėgos „žudo civilius gyventojus, vaikus, griauna mūsų ligonines, žinote, civilinę infrastruktūrą, gyvenamuosius namus, visur. Tai karo nusikaltimas, todėl mes pradėjome (tyrimą) Ukrainoje, todėl Ukraina pateikė visus prašymus visiems tarptautiniams teismams“.  

„Ir, taip, Vladimiras Putinas kartu su visais, kiekvienu rusu, kuris už tai atsakingas, turės atsidurti kalėjime už šiuos karo nusikaltimus“, – sakė ji.

Tarp Rusijos programišių, kurie atakuoja Ukrainos valstybės informacinius išteklius ir ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, yra dvi grupės – politinių motyvų turintys paprasti kibernetiniai nusikaltėliai ir kariniai programišiai, praneša „UNIAN“.

Apie tai pranešė Ukrainos valstybinės saugumo tarnybos spaudos tarnyba, remdamasi agentūros vadovo pavaduotoju Viktoru Žora.

Kaip jis sakė, pirmajai grupei priskiriami kibernetiniai nusikaltėliai, kurie kartu su kitomis grupuotėmis rengia išpuolius prieš Ukrainą.

„Matome, kad kai kurie iš jų atsisako pasiūlymų pulti Ukrainą, o tai labai svarbus ženklas“, – sakė jis.

Antroji grupė – tai Rusijos vyriausybės remiami programišiai, daugiausia kariškiai.

„Tai žmonės, kurie tarnauja arba dirba Rusijos generaliniame štabe, FSB ir kitose institucijose. Jie turi karinius laipsnius, naudojasi Rusijos žvalgybos duomenimis ir greičiausiai jais dalijasi su įprastais kibernetiniais nusikaltėliais. Šie įsilaužėliai puola ir toliau tai darys“, – sakė Zhora.

123RF.com nuotr./Kibernetinė ataka

Dėl intensyvaus rusų okupantų apšaudymo uždraustoje zonoje prie Černobylio atominės elektrinės kilo masiniai gaisrai. Užfiksuotas 31-as gaisras.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denysova ir patikslino, kad dėl gaisro padidėjo radioaktyvioji oro tarša.

Kadangi rusų okupantai užėmė draudžiamąją zoną, gelbėtojai kol kas negali imtis veiksmingų priemonių gaisrui suvaldyti ir užgesinti.

Šeštadienį po kratos Kyjive buvo sulaikytas prorusiškas politikos analitikas Mychaylas Pohrebynskis, dažnai rodomas Rusijos propagandiniuose kanaluose, praneša Ukrainos naujienų tarnyba UNIAN.

Kaip skelbia UNIAN, M.Pohrebynskis yra susijęs su oligarchu Viktoru Medvedčiuku, su kuriuo palaikė draugiškus santykius.

M.Pohrebynskis įtariamas valstybės išdavyste ir neteisėtu praturtėjimu.

Černihivo srityje buvo sumušta Rusijos pajėgų ir jų įrangos kolona, paimti trofėjai, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė operatyvinė vadovybė „Šiaurė“.

„Severščinos pasipriešinimo pajėgos savo transporto priemonių parką papildė dviem beveik naujais šarvuotais „Ural“ modelio „Tornado-U“ sunkvežimiais. Šie du sunkvežimiai Rusijos gynybos ministerijai kainavo brangiai, nes nuo surinkimo linijos nuvažiavo 2021 m. ir jų rida nedidelė. Būtent šiuo atveju Rusijos gynybos pramonė dirba Ukrainos naudai“, – teigiama pranešime.

Jame taip pat pranešama, kad sunaikinta „dar viena orkų kolona“.

Turkija remia Ukrainos vienybę ir suverenitetą, pareiškė Turkijos prezidento atstovas spaudai Ibrahimas Kalinas televizijai „Al Jazeera“.

I.Kalinas Kataro televizijos kanalui sakė, kad karas Ukrainoje nepateisinamas, tačiau bendravimo su Rusija kanalai turi likti atviri, praneša „Sky News“.

„Turkija stengiasi užbaigti karą Ukrainoje dialogu su Maskva ir Kyjivu“, – sakė jis.

Ukraina rengia nedidelius kontrpuolimo veiksmus, nes Rusijos kariuomenė bando apsupti jos pajėgas Rytų Ukrainoje, paskelbė Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius, kurį cituoja „Sky News“.

Sekmadienį popiežius Pranciškus dar kartą paragino siekti taikos Ukrainoje ir sakė, kad dabar yra laikas sustabdyti karą, kol jis iš istorijos neišbraukė žmonijos.

„Praėjo daugiau nei mėnuo nuo invazijos į Ukrainą, nuo šio žiauraus ir beprasmiško karo pradžios, kuris, kaip ir kiekvienas karas, yra pralaimėjimas visiems, mums visiems“, – sakė jis sekmadienį per kassavaitinę Viešpaties Angelo maldos kalbą. 

123RF.com nuotr./Popiežius Pranciškus

„Privalome atmesti karą, mirties vietą, kur tėvai ir motinos laidoja savo vaikus, kur vyrai žudo savo brolius jų net nematydami, kur galingieji sprendžia, o vargšai miršta. Karas griauna ne tik dabartį, bet ir visuomenės ateitį“, – tęsė jis.

Pontifikas pakartojo raginimą nutraukti konfliktą Ukrainoje.

„Susidūrusi su savidestrukcijos pavojumi žmonija turi suprasti, kad atėjo laikas stabdyti karą. Ištrinti jį iš žmonijos istorijos, kol jis neištrynė žmogaus iš istorijos“, – sakė jis.

„Užteks. Stop. Leiskite ginklams nutilti. Rimtai derėkitės dėl taikos“, – sakė jis. „Karas negali būti kažkas neišvengiamo. Negalime priprasti prie karo.“

Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas Jeruzalėje vykusioje bendroje spaudos konferencijoje su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu sakė, kad Izraelis tvirtai palaiko Ukrainą, įsteigė lauko ligoninę Ukrainoje, kad galėtų pasirūpinti sužeistaisiais, ir daro viską, ką gali, kad padėtų užbaigti šį karą.

„Kalbant apie karą Ukrainoje, Izraelis tvirtai palaiko Ukrainos žmones ir ketina toliau dėti pastangas, kad padėtų sumažinti kančias ir nutraukti kraujo liejimą. Jau pasiuntėme savo geriausių medikų komandas, kad vakarinėje Ukrainos pusėje įkurtų pažangiausią lauko ligoninę Ukrainos teritorijoje. Man buvo pranešta, kad jie jau pasirūpino ir gydė daugiau kaip 500 pacientų.

Šiuo metu, šią akimirką, gydytojai ir slaugytojai rizikuoja savo gyvybėmis, kad išgelbėtų gyvybes tų, kuriems jų reikia. Didžiuojuosi tuo, ką daro Izraelis. Ir, žinoma, mes darome viską, ką galime, kai esame prašomi prisidėti prie pastangų užbaigti šį karą. Tai darome glaudžiai koordinuodami veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis ir su savo partneriais Europoje“, – sakė N.Bennettas.

Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksimas Kozyckis vėlai šeštadienį pranešė, kad policija Lvovo srityje sulaikė du asmenis, įtariamus dalijantis informacija su Rusija, skelbia CNN.

„Šiandien, kovo 26 d., Lvive, Čornovilo prospekte, patruliai sustabdė įtartiną automobilį“, – sakoma M.Kozytskio pranešime „Telegram“.

„Tikrindama vairuotojo dokumentus ir telefoną, policija rado vaizdo įrašų ir nuotraukų apie mūsų kariuomenės judėjimą. Jis taip pat turėjo vyrų pasų su Luhansko registracija nuotraukas ir daugybę kontaktų su rusiškais numeriais“, - pranešė M.Kozyckis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Po raketų smūgių Lvive užsidegė degalų saugykla

Šeštadienį Lvivas patyrė du raketų smūgius, įskaitant vieną, sukėlusį gaisrą degalų sandėlyje, kuris degė visą naktį, kol jį užgesino gelbėtojai. 

M.Kozyckis sakė, kad policija, nuvykusi į raketos smūgio vietą, sulaikė vyrą, kuris, kaip įtariama, filmavo raketos skrydį ir jos smūgį, taip pat sakė, kad policija taip pat rado regione esančių kontrolės punktų nuotraukų, kurios buvo išsiųstos rusiškais numeriais. 

Sulaikius tuos asmenis, jie buvo perduoti Ukrainos saugumo tarnybai, sakė M.Kozyckis.

Pastarosiomis dienomis humanitarinė padėtis Černihivo mieste pablogėjo, nes nebuvo galimybių į miestą pristatyti maisto produktų ir kitos pagalbos.

Černihivo miesto tarybos sekretorius Oleksandras Lomako tai pasakė „UA-Razom“ eteryje.

„Miestas liko atkirstas nuo ryšio su Kyjivu. Tai vienintelis susisiekimas, kuris egzistavo neseniai, kol priešas nesugriovė kelio tilto... Padėtis mieste sudėtinga: apie dvi savaites, o gal ir ilgiau, nėra šviesos, šildymo, karšto, šalto vandens. Kai kur yra dujos, o kai kur – ryšys. Černihivas tokiomis sąlygomis gyvena jau trečią savaitę. Per pastarąsias tris dienas padėtis pablogėjo, nes į miestą nepavyko pristatyti humanitarinės pagalbos ir kitų krovinių“, – sakė O.Lomako.

Jo teigimu, miestas gyvuoja dėl tų atsargų, kurios buvo sutelktos pirmosiomis karo savaitėmis.

„Mūsų regiono valdžia dirba šiuo klausimu. Černihivo sritis visada buvo partizanų šlovės kraštas, todėl manau, kad sugebėsime rasti būdų. Tačiau kol kas to nepadarėme“, – komentavo O.Lomako.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino boikotuoti Prancūzijos prekybos tinklus „Leroy Merlin“, „Decathlon“ ir „Auchan“ dėl jų atsisakymo pasitraukti iš Rusijos rinkos.

Ukrainos ministras tai parašė savo „Twitter“ puslapyje.

„Akivaizdu, kad darbo vietų praradimas Rusijoje yra svarbesnis už gyvybių praradimą Ukrainoje. Jei „Auchan“ ignoruoja 139 Ukrainos vaikus, nužudytus per šį mėnesį trukusią Rusijos invaziją, ignoruokime ir „Auchan“ bei visus jų produktus. Boikotuokime „Auchan“, „Alcampo“, „Leroy Merlin“ ir „Decathlon“, – rašė Kuleba.

Kaip pranešė UNIAN, neseniai Prancūzijos prekybos centrų tinklo „Auchan“ generalinis direktorius Yves'as Claude'as atsakė į Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio raginimą pasitraukti iš Rusijos rinkos. Bendrovė neketina patenkinti šio prašymo. Teigta, kad „Auchan“ pasitraukus iš Rusijos be darbo liks 30 000 žmonių.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas perspėjo, kad Rusija, nepavykus užimti sostinės ir nuversti teisėtos vyriausybės, bando Ukrainoje pritaikyti, jo žodžiais tariant, „Korėjos scenarijų“, skelbia BBC.

Kyrylas Budanovas sako, kad Vladimiro Putino prioritetai po to, kai jo puolimas iš esmės sustojo, yra Ukrainos rytai ir pietūs.

Jei jam pavyktų prijungti šią teritoriją, jis sako, kad tada V.Putinas bandytų primesti demarkacinę liniją, skiriančią tą teritoriją nuo likusios Ukrainos dalies – šiek tiek panašiai kaip po Korėjos karo.

Tačiau, sako jis, viena iš pagrindinių Rusijos problemų yra sausumos koridoriaus tarp rytų ir Krymo sukūrimas ir išlaikymas. Jo kelyje stovi „nepajudinamas“ Mariupolis.

Bet kuriuo atveju, prognozuoja generolas K.Budanovas, ši kvazivalstybė bus neperspektyvi, atsižvelgiant į vietos gyventojų pasipriešinimą ir į tai, kad netrukus tapsime liudininkais to, ką jis vadina „totaliu partizanų safariu“.
 

Rusijos okupantas atskleidė, kaip jo vadai paliko jį mirti mūšio lauke netoli Rubižnės Luhansko srityje, kai jis buvo sunkiai sužeistas.

Rusijos karininko prisipažinimo vaizdo įrašą „Telegram“ paskelbė Ukrainos saugumo tarnyba.

Įraše karys pasakojo, kaip buvo sužeistas.

„Įvyko didelis susišaudymas... Aš ir mano bendražygiai pradėjome trauktis, nes pamatėme, ko nebegalime pakęsti... Pradėjome trauktis ir maždaug už 50 metrų mane pašovė į nugarą. Nukritau, gulėjau. Viską mačiau, stebėjau, bet negalėjau pajudėti“, – prisiminė jis.

Pasak kariškių, kai prie jo pribėgo vadas ir jo seržantas, jie tik susirinko šovinius, bet nepadėjo.

„Prašiau: „Padėkite man“. Jie tylėjo. Pasakiau: „Bent nušaukite mane, nes skausmas labai stiprus. Bet jie vis bėgo, net nesuteikę man jokios pagalbos.“

Kaip praneša „UNIAN“, nuo apšaudymo nukentėjo Ivano-Frankivsko meras Ruslanas Marcinkovas, gabenantis humanitarinę pagalbą į Černihivą.

„Mus apšaudė. Priešas apšaudė mūsų automobilį. Ačiū Dievui, visi gyvi, keli mūsų vaikinai buvo sužeisti“, – sakė jis video pranešime ir padėkojo sužeistam vairuotojui Andrejui.

Ukraina kartu su partneriais siekia pašalinti Rusiją iš Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) arba bent jau pašalinti rusus iš svarbiausių postų organizacijos sekretoriate.

Dėl Rusijos veiksmų Černobylio ir Ukrainos atominėje elektrinėje TATENA įsteigė visą parą veikiantį krizių centrą, kuris stebi padėtį Ukrainos atominėse elektrinėse. Tuo metu Generalinė prokuratūra pradėjo kelias bylas remiantis „ekocido“ straipsniu.

Tai sakė energetikos ministro patarėja Elena Zerkal, pranešė radijas „Svoboda“.

„Neabejotina to priežastis – branduolinio terorizmo politika, kurią vykdo rusai, užgrobdami Ukrainos atomines elektrines“, – teigė Ukrainos vyriausybė.

Per didelio masto karinę invaziją į Ukrainą Rusijos kariuomenė perėmė dviejų branduolinių objektų – Černobylio ir Zaporožės atominių elektrinių – kontrolę.

Černobylio elektrinė buvo užimta pirmąją invazijos dieną, vasario 24-ąją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė

Rusijos okupantai šiandien paleido dvi raketas į Odesą, tačiau Ukrainos priešlėktuvinė gynyba jas numušė, praneša „UNIAN“.

Apie tai žurnalistus informavo Pivdeno operatyvinės vadovybės atstovas spaudai Vladislavas Nazarovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad priešas toliau vykdo pakrantės oro žvalgybą ir daro psichologinį spaudimą civiliams gyventojams.

Kaip praneša „Meduza“, sekmadienį nuotoliniu būdu V.Zelenskis beveik dvi valandas bendravo su Rusijos žurnalistais, tarp kurių – naujienų portalo „Meduza“, televizijos kanalo „Dožd“ vyriausieji redaktoriai, laikraščio „Komersant“ korespondentas.

Visas interviu turėtų būti paskelbtas sekmadienio vakarą.

Kremlius „Meduza“ ir „Dožd“ yra paskelbęs užsienio agentais, o „Komersanto“ – ne.

Dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainos jūrų uostai užblokuoti, tad prekybininkai išgabeno pirmuosius kukurūzų krovinius į Europą geležinkeliu.

Kaip praneša Reuters, Ukraina yra stambi pasaulio grūdų rinkos gamintoja ir eksportuotoja, beveik visas eksportas iki šiol vyko per Juodosios jūros uostus. Iki karo Ukraina eksportavo daugiau nei 5mln.tonų grūdų per mėnesį.

Prekybininkai ir žemės ūkio atstovai pareiškė, kad Ukraina tebeturi didžiules grūdų atsargas sandėliuose ir gali pradėti jų eksportą per vakarinę šalies sieną geležinkeliu.

Tokiu būdu per vakarus išgabentas pirmasis kelių tūkstančių tonų kukurūzų krovinys.

Pažymima, kad logistiniai sunkumai išlieka.

Ukrainos susisiekimo srities atstovų teigimu, traukiniais iš Ukrainos į Europą galima eksportuoti iki 600 tūkst. tonų grūdų per mėnesį.

Kovo 26 d. Rusijos raketai pataikius į Lvivo naftos saugyklą ji buvo visiškai sunaikinta, pranešė Lvivo srities karinė administracijos vadovas Maksimas Kozyckis.

„Lvivo naftos saugykla, į kurią dieną prieš tai pataikė raketa, visiškai sugriauta. Valstybinės ekstremalių situacijų tarnybos padaliniai gaisrą gesino visą naktį“, – parašė M.Kozyckis „Telegram“.

Kovo 27 d. ryte Lvive kilęs gaisras buvo užgesintas po daugiau nei 12 valandų.

Valstybinės gelbėjimo tarnybos nuotr./Ugniagesiai gesinai Lvivo naftos saugyklą

Kovo 27 d. tapo žinoma, kad Dubno mieste Rivnės srityje taip pat buvo sunaikinta naftos saugykla. į ją taip pat pataikė raketa.

„Deja, bazė dega. Sugriovimai labai dideli. Ačiū Dievui, žmonių aukų nėra, bet bazė visiškai sunaikinta“, – Rivnės srities karinė administracijos vadovas Vitalijus Kovalis sakė televizijos kanalo „Espresso TV“ laidoje.

Pastarąją parą ukrainiečių kariai iš nešiojamų zenitinių raketinių kompleksų pataikė į tris sparnuotas raketas.

Apie numuštas rusų raketas Mykolajivo srityje socialiniame tinkle pranešė Ukrainos kariuomenė.

„Praėjusią parą Mykolajivo apskrityje Ukrainos kariuomenės oro gynybos pajėgų 80-oji desanto brigada numušė tris sparnuotas raketas, paleistas Rusijos okupantų. (...) Per visą Rusijos plataus masto karinės agresijos prieš Ukrainą laiką, oro gynybos pajėgos numušė apie dvi dešimtis priešo oro objektų. Tai – lėktuvai, sraigtasparniai, sparnuotosios raketos ir bepiločiai skraidantys aparatai“, – teigiama ukrainiečių pranešime.

Rusija permeta dalį karinių dalinių į Baltarusiją, siekdama rotuoti karines pajėgas, kariaujančias prieš Ukrainą.

Apie tai sekmadienį pranešė Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas.

„Toliau tęsiasi Rusijos Federacijos dalinių perkėlimas į Baltarusijos teritoiją. Tai vykdoma siekiant karinių dalinių, kurie patyrė reikšmingų nuostolių, rotacijos ir esamų grupuočių sustiprinimo, maisto, kuro ir ginklų atsargų papildymo. Taip pat – sužeistų ir sergančių karių evakuacijos“, – teigiama štabo pranešime.

Tuo pat metu dalis Baltarusijos karinių pajėgų toliau lieka poligonuose, tikimybė, kad jos prisijungs prie Rusijos vykdomos karinės Ukrainos teritorijoje tebėra vertinama kaip didelė. 

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį perspėjo nesiimti žodinės „eskalacijos“ su Maskva po to, kai JAV lyderis Joe Bidenas pavadino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną „skerdiku“ dėl jo invazijos į Ukrainą.

E.Macronas transliuotojui „France 3“ sakė manantis, kad jo užduotis – „pirmiausia pasiekti paliaubas, o paskui diplomatinėmis priemonėmis visiškai išvesti (Rusijos) karius“.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas

„Jei norime tai pasiekti, negalime eskaluoti [padėties] nei žodžiais, nei veiksmais“, – pridūrė jis.

Paryžius palaiko atvirus diplomatinius ryšius su Maskva visą Rusijos karinių pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir invazijos į kaimyninę šalį laikotarpį.

Šią poziciją kritikuoja kai kurie kiti lyderiai ir komentatoriai, tačiau E.Macronas ją gina kaip itin svarbią siekiant sumažinti karo žalą.

Vis dėlto sekmadienį jis apkaltino V.Putiną, kad šis nori grįžti į „imperijų Europą, kurioje vyrauja dominavimas, nepaisoma sienų vientisumo ir tautų teisės pačioms apsispręsti“.

Taip jis kalbėjo kitą dieną po to, kai Varšuvoje viešėjęs J.Bidenas pareiškė: „Dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje.“

Jis taip pat pavadino V.Putiną „skerdiku“.

Vėliau Baltieji rūmai suskubo patikslinti, kad Vašingtonas nesiekia „pakeisti režimo“ Maskvoje, o Kremlius pareiškė, kad J.Bideno žodžiai gali pakenkti dvišaliams ryšiams.

E.Macronas sakė, kad pirmadienį arba antradienį paskambins V.Putinui ir aptars Prancūzijos, Graikijos ir Turkijos pasiūlymą evakuoti ukrainiečius iš apgulto Mariupolio uostamiesčio.

„Šiuo klausimu iš Rusijos pusės yra daug cinizmo“, – teigė Prancūzijos vadovas.

„Kartu su Ukrainos valdžios institucijomis Mariupolio mieste ieškome būdų, kaip organizuoti visų norinčių pabėgti evakuaciją“, – pridūrė jis.

Pasak E.Macrono, „turime tai padaryti greitai, artimiausiomis dienomis“, nes mieste vyksta intensyvūs mūšiai ir bombardavimai.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas teigia, kad Vašingtonas nesiekia nuversti Rusijos prezidento Vladimiro Putino, nors griežtai smerkia Maskvos invaziją į Ukrainą.

Taip jis kalbėjo kitą dieną po to, kai Varšuvoje viešėjęs JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė: „Dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje.“

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas

J.Bidenas taip pat pavadino V.Putiną „skerdiku“.

Per spaudos konferenciją Jeruzalėje A.Blinkenas sekmadienį teigė, kad J.Bidenas norėjo pasakyti, jog „V.Putinas negali būti įgalintas pradėti karą ar įsitraukti į agresiją prieš Ukrainą ar bet ką kitą“.

Pasak amerikiečių diplomatijos vadovo, JAV yra ne kartą yra sakiusios, jog „neturime režimo keitimo strategijos Rusijoje ar bet kur kitur“.

„Šiuo atveju, kaip ir bet kuriuo kitu atveju, tai priklauso nuo atitinkamos šalies žmonių. Tai priklauso nuo Rusijos žmonių“, – sakė A.Blinkenas.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas brigados generolas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Vladimiras Putinas gali bandyti primesti Ukrainai „Korėjos“ scenarijų.

Apie tai pranešė Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos spaudos tarnyba.

„Po nesėkmių prie Kyjivo ir nesugebėjimo nuversti Ukrainos centrinę valdžią V.Putinas jau keičia savo pagrindines veiklos kryptis į pietus ir rytus. Yra pagrindo manyti, kad jis svarsto „korėjietišką“ scenarijų Ukrainai. Tai reiškia, kad jis bandys nustatyti skiriamąją liniją tarp neokupuotų ir okupuotų mūsų šalies regionų. Iš tikrųjų tai bandymas Ukrainoje sukurti Šiaurės ir Pietų Korėją. Juk jis tikrai nepajėgus praryti visos valstybės“, – sakė K.Budanovas.

Jis įsitikinęs, kad Rusijos režimui vis dar aktualus sausumos koridoriaus į okupuotą Krymą sukūrimo klausimas. Tačiau šio plano įgyvendinimui yra didelė problema – nepasiduodantis Mariupolis.

Ukrainos žvalgybos vadovas taip pat pridūrė, kad okupantai bandys sujungti okupuotas teritorijas į vieną kvazivalstybinį darinį.

Ukrainos kariai bando išstumti Rusijos kariuomenę iš Rubižnės ir Popasnos Luhansko srityje, intensyvūs mūšiai tęsiasi Chersono srityje, o Kijevo srityje palyginti ramu. Tai rodo regioninių karinių administracijų duomenys, praneša pravda.ua.

Kyjivo srityje naktis praėjo gana ramiai. Įvykių epicentras išlieka Makarivo, Bučos, Irpenės ir Hostomelio apylinkės. Tęsiasi apšaudymai ir mūšiai gyvenvietėse palei Žytomyro greitkelį. Okupantai surengė keletą oro antskrydžių prieš Černihivą, čia tęsiasi gynybiniai mūšiai. 

Charkivą okupantai nuolat apšaudo artilerija. Tęsiasi mūšiai Iziumo kryptimi.

Smarkiausi mūšiai verda Luhansko ir Donecko kryptimis.

Luhansko srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos bando išstumti Rusijos kariuomenę iš Rubižnės ir Popasnos, kur okupantui iš dalies pavyko įsitvirtinti. Kai kuriuose šių miestų rajonuose tebevyksta gatvių mūšiai. Popasnoje, palaikomas artilerijos, priešas bandė pulti, bet patyrė nuostolių. Per apšaudymą buvo apgadinta mokykla kaime netoli Lysičansko, greitosios pagalbos stoties infrastruktūra Severodonecke ir du didmeninės prekybos sandėliai mieste.

Dėl agresoriaus veiksmų buvo sužeisti du žmonės, o keturi buvo išgelbėti iš po griuvėsių.

Donecko srityje  "naktis buvo palyginti rami".

Chersono srityje intensyvūs mūšiai vyksta Novovoroncivkoje, kurios teritoriją užėmė Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Apšaudymas tęsiasi iš abiejų pusių. Be to, mūšiai tęsiasi netoli Mykolajivo srities esančiose vietovėse, t. y. Stanislave ir Oleksandrivkoje. Informacija apie žalą ir aukas tikslinama.

Apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos (LLR), kurią, prieš pradėdama invaziją į Ukrainą, Rusija pripažino nepriklausoma valstybe, lyderis Leonidas Pasečnikas pareiškė, kad artimiausiu metu LLR teritorijoje gali būti surengtas referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos.

L.Pasečniką cituoja Rusijos naujienų agentūra TASS. 

„Manau, kad artimiausiu metu respublikos teritorijoje bus surengtas referendumas, kuriame žmonės pasinaudos savo absoliučia konstitucine teise ir pareikš savo nuomonę dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos. Kažkodėl esu įsitikinęs, kad taip ir bus“, – sakė jis.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Leonidas Pasečnikas

Apsišaukėliškos Donecko ir Luhansko liaudies respublikos Rusijos invazijos išvakarėse kreipėsi karinės pagalbos į Rusiją dėl esą gresiančio Ukrainos puolimo. Rusija pripažino šias dvi pseudorespublikas nepriklausomomis ir įsipareigojo joms teikti visokeriopą pagalbą. Tai tapo pretekstu pradėti invaziją į Ukrainą.

2014 m. Rusija jau okupavo Ukrainos Krymą, surengusi pusiasalyje pseudoreferendumą.

Antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive, kurį nuolat bombarduoja miestą apgulusios, bet jo nesugebančios užimti Rusijos pajėgos, muzikantai surengė emocingą koncertą metro stotyje, kuri naudojama kaip laikinas prieglobstis, praneša BBC.

Charkivas jau kelias savaites intensyviai bombarduojamas Rusijos, todėl gyventojai priversti slėptis bunkeriuose ir metro stotyse.

Koncertas buvo skirtas Charkivo muzikos festivalio atidarymo dienai.

Koncerto vaizdo įrašą galite pasižiūrėti čia

Kelių Kijevo centre esančių daugiabučių namų gyventojams improvizuotą koncertą surengė iš Ukrainos karių sudaryta grupė, rašo BBC.

Grupė atliko keletą ukrainietiškos popmuzikos klasikos kūrinių ir nacionalinį himną.

Nuo Rusijos invazijos pradžios visos pramogų vietos buvo uždarytos, todėl gyva muzika tapo retu malonumu.

JAV prezidento Joe Bideno komentaras, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „negali likti valdžioje“, sulaukė griežtos JAV diplomato veterano Richardo Haaso kritikos, rašo BBC.

R.Haassas, kuris yra JAV užsienio santykių tarybos pirmininkas, tviteryje parašė, kad dėl šių komentarų „sudėtinga padėtis tapo dar sudėtingesnė, o pavojinga padėtis – dar pavojingesnė“.

„Tai akivaizdu, – pridūrė jis. – Mažiau akivaizdu, kaip panaikinti žalą, tačiau siūlau jo vyriausiesiems padėjėjams pasiekti savo kolegas ir aiškiai pasakyti, kad JAV yra pasirengusios turėti reikalų su šia Rusijos vyriausybe.“

R.Haassas grįžo prie šios temos po to, kai Baltieji rūmai bandė paaiškinti prezidento J.Bideno pastabas. R.Haassas teigė: „Baltųjų rūmų atšaukimas dėl @POTUS raginimo pakeisti režimą vargu ar bus išgirstas. Putinas tai laikys patvirtinimu to, kuo jis visą laiką tikėjo. Blogas drausmės nesilaikymas, dėl kurio kyla pavojus, kad karo mastas ir trukmė gali pailgėti“.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas Lenkijoje

Baltųjų rūmų pareigūnas teigė, kad JAV prezidentas J.Bidenas, Varšuvoje sakydamas kalbą ir pareiškęs „dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje“, neragino keisti režimo Rusijoje. Anot Baltųjų rūmų, prezidentas pabrėžė, kad V.Putinui negali būti leista naudotis valdžia kaimynų ar regiono atžvilgiu.

Kremlius į tai atkirto, kad ne J.Bidenui spręsti, kas turi vadovauti Rusijai. 

Nuo karo pradžios Ukrainos kariuomenė nužudė apie 16 600 okupantų.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo „Facebook“ puslapyje.

Pažymima, kad bendri priešo koviniai nuostoliai nuo vasario 24 d. iki kovo 27 d. preliminariai sudaro: personalo – apie 16 tūkst. 600, tankų – 582, šarvuotų kovos mašinų – 1 tūkst. 664, artilerijos sistemų – 294, MLRS – 93, priešlėktuvinės gynybos įrangos – 52, transporto priemonių – 1 tūkst. 144, laivų / katerių – 7, cisternų su degalais ir tepalais – 73, bepiločių orlaivių operatyvinio-taktinio lygio – 56.

Speciali įranga – 21. Raketų paleidimo įrenginiai – 4.

Be to, nuo karo pradžios sunaikintas 121 priešo lėktuvas ir 127 sraigtasparniai.

Lvive gelbėtojai užgesino didelį gaisrą naftos saugykloje, kilusį dėl Rusijos okupantų apšaudymo.

Apie tai pranešė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos spaudos tarnyba.

Gaisro gesinimas truko daugiau nei 12 valandų.

„Kovo 26 d. apie 16.30 val. Lvove dėl apšaudymo kilo gaisras vienoje iš pramoninių degalų sandėliavimo įmonių. Kovo 27 d. 05.02 val. gaisras buvo lokalizuotas. 06:49 val. jis buvo užgesintas“, – sakoma pareiškime. 

Lietuvoje registruota 34,2 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, beveik 4 tūkst. iš jų yra vaikai iki šešerių metų, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 

Maždaug trečdalis atvykusių ukrainiečių registruota Vilniaus registracijos centre. Kiti registravosi Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose, Klaipėdos, Kauno, Alytaus, Šiaulių ir Marijampolės registracijos centruose.

Praėjusią parą MIGRIS sistemoje registruoti 887 pabėgėliai, iš kurių 83 yra vaikai iki šešerių metų.

Dauguma atvykusiųjų pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu.

Vidaus reikalų ministerija skelbia, kad 1,1 tūkst. atvykusiųjų pritaikyta laikinoji apsauga, suteikianti visas socialines garantijas, teisę dirbti, mokytis, gauti pašalpą, medicinos paslaugas ir judėti po Europos Sąjungos šalis.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos prieš mėnesį pradėto karo Ukrainoje pradžios šalį paliko beveik 3,7 mln. gyventojų, manoma, kad iš savo namų pabėgti buvo priversti iš viso apie 10 mln. žmonių.

Čėčėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas socialiniame tinkle išplatino vaizdo įrašą, kuriame vaizduojamas neva čečėnų dalyvavimas puolant Mariupolį. Vaizdo įraše nufilmuotas Ruslanas Geremejevas, figūravęs Rusijos opozicijos politiko Boriso Nemcovo nužudymo byloje. R.Geremejevas – buvęs čečėnų bataliono „Sever“ pulkininkas.

R.Kadyrovo teigimu, R.Geremejevas vadovauja „jo daliniui“, kuris neva „atmušė nacius ir užėmė Mariupolio administracijos centrą“.

Vaizdo įraše apšaudymų garsų fone R.Geremejevas balsu meldėsi ir sakė prakalbą čečėnų kalba, jo kariai kelė vėliavą ant pastato ir paleido automatų salves į orą.

B.Nemcovo šeimos advokatas Vadimas Prochorovas R.Geremejevą yra įvardinęs tikruoju opozicijos politiko nužudymo organizatorium. Nors Rusijos Tyrimų komitetas yra paskelbęs paiešką ir pareiškęs įtarimus tik R.Geremejevo asmeniniam vairuotojui.

Pats R.Geremejevas B.Nemcovo nužudymo byloje neapklaustas, teisme tyrėjas aiškino, kad beldėsi į R.Geremejevo duris, bet jam niekas jų neatidarė, čėčėnui kaltinimai taip ir nebuvo pareikšti, sekmadienį rašo „Ukrainskaja pravda“.

R.Kadyrovas įtarimus dėl R.Geremejvo galimo dalyvavimo nužudant B.Nemcovą vadina nepagrįstais.

B.Nemcovas buvo nušautas 2015 metų vasario 27 dieną šešiais šūviais į nugarą Maskvoje ant Didžiojo Moskvorečės tilto, priešais Kremliaus sienas.

2017 metais dėl opozicionieriaus nužudymo teismas kaltu pripažino buvusį saugumo pareigūną iš Čečėnijos ir skyrė jam 20 metų kalėjimo. Dar keturi vyrai pripažinti kaltais dėl bendrininkavimo. 

Tačiau žuvusio opozicionieriaus šeima ir bendražygiai įsitikinę, kad tikrieji nužudymo užsakovai dar neatskleisti ir nenubausti. 

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss šeštadienį pareiškė, kad JK sankcijos Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą galėtų būti atšauktos, jei Maskva įsipareigotų visiškai nutraukti ugnį ir išvestų savo karius.

Plačiame interviu laikraščiui „The Sunday Telegraph“ L.Truss teigė, kad Kremlius taip pat turi sutikti „nebetęsti agresijos“ prieš Ukrainą, kad būtų sušvelnintos JK sankcijos, įvestos šimtams asmenų ir subjektų.

Bendradarbiaudamas su Vakarų sąjungininkais, Londonas pastarosiomis savaitėmis paskelbė sankcijas daugiau kaip 1000 Rusijos ir Baltarusijos fizinių ir juridinių asmenų, o naujausias sankcijų paketas paskelbtas anksčiau šią savaitę.

„Sankcijos turėtų būti panaikintos tik visiškai nutraukus ugnį ir išvedus [karius], taip pat įsipareigojus, kad daugiau nebus jokios agresijos“, – laikraščiui „The Sunday Telegraph“ sakė L.Truss.

„Be to, yra galimybė grąžinti sankcijas, jei ateityje agresija tęstųsi“, – pridūrė ji.

Britų diplomatijos vadovė pažymėjo, kad Rusija pasirašė daugybę susitarimų, kurių vėliau nesilaikė, todėl „reikia griežtų svertų“.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Liz Truss

„Žinoma, sankcijos yra sunkus svertas. Tai tikras svertas, kurį, manau, galima panaudoti“, – pridūrė ji.

Šie jos komentarai antrina neseniai JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno išsakytai pozicijai, kad plataus masto sankcijos Rusijai „nėra nuolatinės“ ir galėtų būti panaikintos, jei Maskva pakeis savo elgesį.

Tačiau jie paskelbti vis augant diplomatinei įtampai su Kremliumi dėl jau mėnesį besitęsiančio karo Ukrainoje.

Šeštadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pavadino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną „skerdiku“, kuris „negali likti valdžioje“.

Duodama interviu L.Truss taip pat atskleidė, kad savo vadovaujamoje Užsienio reikalų ministerijoje įsteigė specialų derybų skyrių, skirtą padėti Ukrainai taikos derybose su Rusija.

Vis dėlto ji įspėjo, kad tai bus naudinga tik tada, „kai rusai bus rimtai nusiteikę derėtis“.

„Nemanau, kad šiuo metu jie nusiteikę rimtai, todėl sakiau, kad turime būti griežti, kad pasiektume taiką“, – pridūrė L.Truss.

Ji pažymėjo, kad kol kas JK ir kitos sąjungininkės turi „griežčiau taikyti sankcijas“ ir „padidinti ginklų, kuriuos siunčiame į Ukrainą, kiekį“.

Kaip pranešė Ukrainos Generalininė prokuratūra, daugiausia vaikų nukentėjo Kyjivo, Charkivo, Donecko srityse.

Kasdieniais sprogdinimais ir apšaudymais apgadintos 733 mokymo įstaigos, 74 iš jų visiškai sugriautos. Sudėtingiausia padėtis Donecko, Charkivo, Sumų, Kyjivo, Chersono, Černyhivo srityse ir Kyjivo mieste.

Pažymima, kad šie duomenys negalutiniai, nes kai kuriose aktyvių karinių veiksmų zonose bei laikinai okupuotose teritorijose šiuo metu neįmanoma apšaudytų vietų ir pastatų apžiūra.

Be to, Ukrainos Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, rusų okupantai grobia Ukrainos vaikus ir šantažuoja jų tėvus, sekmadienį skelbia naujienų agentūra „Unian“.

Rusija apšaudė 11 gyvenamųjų namų Luhansko srityje, Lysičansko gyvenvietėje apšaudyta mokykla, Severodonecke – greitosios pagalbos stotis.

Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus pranešė, kad apgriauti trys daugiaaukščiai ir aštuoni privatūs namai, apšaudyti ir keli urmo sandėliai.

Nukentėjo du žmonės, iš po griuvėsių išgelbėti keturi gyventojai. Per parą kilo 16 gaisrų gyvenamuosiuose namuose.

Daugiau nei 95 tūkst. srities gyventojų neturi elektros, 27 srities gyvenvietės neturi dujų.

Ukraina šeštadienį pareiškė, jog Jungtinės Valstijos neprieštarauja, kad Kyjivui būtų perduoti kariniai lėktuvai, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją, nors Pentagonas anksčiau atmetė Lenkijos pasiūlymą.

Pareigūnai Vašingtone „neprieštarauja lėktuvų perdavimui. Kiek galime daryti išvadas, dabar kamuolys yra Lenkijos pusėje. Šį klausimą toliau nagrinėsime pokalbiuose su Lenkijos kolegomis“, rašytiniuose komentaruose naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Jo komentarai nuskambėjo netrukus po JAV prezidento Joe Bideno ir ukrainiečių gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo susitikimo, įvykusio Lenkijoje. J.Bidenas viešėjo šioje NATO narėje, siekdamas sustiprinti JAV paramą su Ukraina besiribojančiai šaliai.

Anksčiau šį mėnesį Pentagonas atmetė planą perkelti naikintuvus iš Lenkijos į Ukrainą kovoti su ją užpuolusios Rusijos pajėgomis, sakydamas, kad šis „labai rizikingas“ žingsnis gali būti suprastas kaip eskalacija.

Alvydo Januševičiaus nuotr./ Lenkijos naikintuvas MiG-29

Lėktuvų perdavimo klausimas, kurį Ukrainos vadovybė labai norėjo išspręsti siekdama pasipriešinti Rusijos agresijai danguje, tapo pastebimu kliuviniu kitais atžvilgiais tvirtame Jungtinių Valstijų ir jų Europos sąjungininkių aljanse dėl Maskvos invazijos.

Lenkija siūlė jos sovietų gamybos naikintuvus MiG-29 nusiųsti Ukrainai per JAV oro pajėgų bazę Ramšteine Vokietijoje, o vietoje šių lėktuvų jos oro pajėgoms parūpinti amerikietiškų F-16.

„Ukrainai labai reikia daugiau kovinių lėktuvų“, – komentaruose sakė D.Kuleba, teigdamas, kad Kyjivui jų reikia, kad „užtikrintų pusiausvyrą danguje“ ir neleistų Rusijai „nužudyti daugiau civilių gyventojų“.

Karo draskomai Ukrainai paremti sekmadienį rengiamas tarptautinis labdaros koncertas „Gelbėkit Ukrainą – #StopWar“.

Vilniuje jis bus transliuojamas ekrane Rotušės aikštėje, čia vilniečiams, miesto svečiams ir Lietuvoje viešintiems ukrainiečiams bus įrengta fanų zona.

Kaip praneša Ukrainos ambasada Lietuvoje, muzikantai, menininkai, pilietiniai aktyvistai, aktoriai, sportininkai ir šalių lyderiai iš viso pasaulio parems Ukrainą dvi valandas truksiančioje transliacijoje.

Daugiau nei 20 šalių rodomame koncerte savo kūrinius atliks „Nothing But Thieves“, „Brainstorm“, „LT United“, Eurovizijos nugalėtojai Salvadoras Sobralis, Netta, Jamala.

Renginio metu bus rodomas ir Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos kreipimasis.

Šią savaitę Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta dėkojo šalies žmonės, valdžios institucijoms už paramą bei ragino jos ir toliau nemažinti.

„Mums pagalbos reikės iki pat pabaigos, – sakė diplomatas. – Prašau ir toliau mus remkite.“

Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo prieš daugia nei mėnesį – vasario 24 dieną. Vakarų šalys Rusijai įvedė griežtas sankcijas, o Ukrainai tiekia paramą, taip pat ir karinę.

Savo ruožtu Kyjivas ragina Europos Sąjungą didinti spaudimą Kremliui ir atsisakyti jo tiekiamų energijos išteklių.

Prasidėjo 32-oji Ukrainos pasipriešinimo Rusijos agresijai diena. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas savo rytinėje suvestinėje tvirtina, kad, turimais duomenimis, į laikinai okupuotą Krymą, Sevastopolio gydymo įstaigas, kiekvieną dieną atvežama nuo 50 iki 100 sužeistų Rusijos armijos karių.

„Moralinė ir psichologinė priešo karių būklė lieka prasta. Rusijos karinių kolonų judėjimo Baltarusijos teritorijoje metu nustatyta daugybė faktų, kai kariškiai parduoda degalus ir maisto davinius arba išmaino juos į alkoholinius gėrimus.

Priešas ir toliau bando kompensuoti karinės technikos praradimus ir nutiesti logistikos linijas iki savo kovinių dalinių.

Okupantai ir toliau terorizuoja ir baugina vietos gyventojus laikinai užimtose teritorijose. Užfiksuota daugybė turto vagysčių ir plėšikavimo atvejų“, – sakoma sekmadienio rytą paskelbtame pranešime.

Donecko ir Luhansko kryptyse Ukrainos ginkluotosios pajėgos atmušė septynias atakas. Ukrainiečiai sunaikino 8 tankus, 8 šarvuočius ir tris automobilius, vieną minosvaidį. Priešo gyvosios jėgos nuostoliai tikslinami, rašoma pranešime.

Taip pat tvirtinama, kad Ukrainos karinės oro pajėgos per parą numušė vieną priešo lėktuvą, 12 įvairaus tipo bepiločių orlaivių ir dvi sparnuotąsias raketas. Ukrainiečių karo lėktuvai naudoti pridengti sausumos pajėgas ir objektus. Šturmo aviacija sudavė stiprius smūgius priešo taikiniams ir objektams.

Prancūzijos parduotuvių tinklas „Auchan“ nenutrauks darbo Rusijoje, nepaisant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimo tai padaryti. „Auchan Retail“ generalinis direktorius Yves'as Claude'as, duodamas interviu „Journal du Dimanche“, pareiškė, jog „mums yra svarbiausia išsaugoti mūsų darbuotojus ir užtikrinti, kad ir toliau būtų vykdoma mūsų pagrindinė misija – maitinti šių dviejų šalių (Rusijos ir Ukrainos, – red.) gyventojus“.

„Mes niekada neturėjome kitokio tikslo. Aš esu pasirengęs priimti visuomenės, kuri su mumis nesutinka, nuomonę. Mus lengva kritikuoti, bet mes esame atviri ir dirbame civiliams gyventojams“, – pareiškė Y.Claude'as.

Pasak jo, jeigu kompanija išeitų iš Rusijos, be darbo liktų 30 tūkst. žmonių, iš kurių 40 proc. yra darbuotojai ir akcininkai. Šiuo metu Rusijoje veikia 231 „Auchan“ parduotuvė, o taip pat vykdoma internetinė prekyba. Ukrainoje „Auchan“ turi 43 parduotuves.

Y.Claude'as pabrėžė, kad kompanija rūpinasi tais darbuotojais iš Ukrainos, kurie dėl Rusijos agresijos tapo pabėgėliais, o taip pat ir kitais pabėgėliais iš Ukrainos.

„Mes pristatėme per 2300 tonų maisto produktų, 50 tūkst. higienos reikmenų rinkinių ir paaukojome per 2 mln. eurų. Ir mūsų akcininkai nusprendė dalį dividendų skirti pagalbai pabėgėliams“, – sakė „Auchan Retail“ vadovas.