Britų žvalgyba įspėja: Rytų Ukrainoje – per 1000 „Wagner“ kovotojų

Antradienio įvykius sekite čia. 

Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija teigia, kad Rusija į Rytų Ukrainą pasiuntė „Wagner“ samdinius.

Naujoje žvalgybos apžvalgoje teigiama, kad į Ukrainą pasiųsta 1000 kovotojų, įskaitant vadus.

„Dėl didelių nuostolių ir iš esmės sustabdytos invazijos Rusija tikriausiai buvo priversta pakeisti „Wagner“ samdinių prioritetus Ukrainoje operacijų Afrikoje ir Sirijoje sąskaita“, – sakoma ataskaitoje, kuri buvo išplatinta tviteryje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas naujausioje ataskaitoje teigia, kad Kyjivo regione ukrainiečiai tęsia kovą, o kitose šalies dalyse  vykdomos kontratakos.

„Kai kurios pajėgos toliau vykdo gynybos operacijas kitose nustatytose teritorijose, vykdo stabilizavimo operacijas, teritorinės gynybos užduotis ir rengia kontrpuolimus tam tikrose teritorijose“, – nurodoma išplatintoje informacijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkis ragino pasaulio šalis nesilaikyti pasyvios sankcijų politikos Rusijos atžvilgiu ir griežtinti sankcijas Kremliui dėl sukelto karo Ukrainoje. „Įspėjama, kad sankcijos, pavyzdžiui, Rusijos naftos tiekimo į Europą embargas, bus didinamos tik tuo atveju, jei Rusija panaudos cheminį ginklą. Tiesiog nėra žodžių“, – stebisi V.Zelenskis, kurį cituoja pravda.ua.

„Tik pagalvokite, iki ko tai privedė: tikimasi cheminių ginklų. Ar viskas, ką Rusijos kariai daro prieš tai ir jau padarė, nenusipelno naftos embargo?“, – išplatintame pareiškime teigia V.Zelenkis.

Ukrainos prezidentas sako, kad sankcijų paketas Rusijai turi būti veiksmingas ir nesukurti iliuzijų, „kol jie gali sau leisti tęsti tai, ką daro dabar“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Pirmadienį prieš Ukrainos interneto ir telefono linijų tiekėją „Ukrtelecom“ buvo įvykdyta „galinga kibernetinė ataka“, rašo CNN.

Kibernetinė ataka buvo „neutralizuota“, o dabar, tęsiant įsilaužimo padarinių likvidavimą, pirmenybė teikiama Ukrainos kariuomenei teikiamoms ryšio paslaugoms, sakoma Ukrainos valstybinės specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnybos tviterio žinutėje.

Tarnyba dėl įsilaužimo apkaltino „priešą“.

JT humanitarinės pagalbos koordinatorė Ukrainoje Osnat Lubrani sako, kad, nuo vasario 24 d., kai prasidėjo karas Ukrainoje, Jungtinės Tautos ir jų partneriai šalyje humanitarine pagalba aprūpino 890 tūkst. žmonių, rašo BBC.

„Negalime pristatyti pagalbos, kai tęsiasi apšaudymas ir keliai yra užminuoti. Reikia sustabdyti kovas, kad žmonės galėtų laisvai ir saugiai išvykti bet kuria pasirinkta kryptimi“, – sako ji.

Ukrainos kariuomenės „Vostok“ taktinė grupė „Telegram“ tinkle pranešė, kad pirmadienį nukovė Rusijos 58-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos 19-osios motorizuotosios šaulių divizijos 503-ojo motorizuotojo šaulių pulko vadą ir štabo viršininką.

„Šiandien, vykstant kovai, Ukrainos kariai surengė dar vieną Rusijos karo nusikaltėlių susitikimą su velniu“, – rašoma išplatintame pranešime, kurį cituoja UNIAN.

15min atkreipia dėmesį, kad šios informacijos karo metu neįmanoma patvirtinti.

Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas paskelbė, kad Balaklavos teritorinės bendruomenės vadovas Ivanas Stolbovojus sutiko bendradarbiauti su okupantais.

Tai jis pranešė „Telegram“ tinkle.

„Valstybės išdavikų laukia ilgi kalėjimo metai. Balaklavos teritorinės bendruomenės vadovas Ivanas Stolbovojus išvyko bendradarbiauti su okupantais. Apie tai jis viešai pranešė bendruomenės gyventojams“, – sakė O.Sinegubovas.

Antradienį humanitariniais koridoriais iš Ukrainos miestų evakuoti 1009 žmonės, praneša „Reuters“.

Neįvardijamas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas, kurį cituoja BBC, sako, kad Ukrainos pajėgos atkovojo Trostjaneco miestą rytų Ukrainoje ir stengiasi išstumti Rusijos pajėgas iš Chersono pietuose.

Pareigūnas taip pat nurodė, kad Rusijos pajėgos „nepadarė jokios pažangos“ judėdamos Kyjivo link.

BBC rašo, kad vis dar neaišku, kodėl Rusijos pajėgos teikia pirmenybę operacijoms rytiniame Donbaso regione.

Pasak neįvardijamo pareigūno, tokia strategija gali būti bandymas įgyti įtakos derybose arba tai, kad rusai „iš naujo vertina“ savo tikslus.

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad „neatsiprašys“ dėl to, kad praėjusią savaitę pasakė, jog V.Putinas neturėtų likti valdžioje, ir pridūrė, kad išreiškė „moralinį pasipiktinimą“.

Amerikiečių žurnalisto paklaustas, ar nesigaili, kad sakė, jog V.Putinas neturėtų likti valdžioje, J.Bidenas atsakė:

„Aš neatsiimu jokių savo žodžių. Nei tada, nei dabar nekalbėjau apie kokį nors JAV politikos krypties pasikeitimą. Išreiškiau moralinį pasipiktinimą, kurį jaučiau, ir dėl to neatsiprašinėsiu“. 

J.Bidenas taip pat pridūrė: „Niekas netiki, kad kalbėjau apie Putino nuvertimą... niekas tuo netiki... aš išreiškiau savo pasipiktinimą šio žmogaus elgesiu.“

Anksčiau, sakydamas kalbą Lenkijoje, J.Bidenas sakė, kad V.Putinas „negali likti valdžioje“. JAV pareigūnai greitai patikslino J.Bideno komentarus, sakydami, kad J.Bidenas neragina keisti režimo Rusijoje.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas savo ruožtu atsakė į ankstesnes J.Bideno pastabas sakydamas: „Tai [ar V. Putino pasiliks valdžioje] spręs ne J.Bidenas. Tai turėtų būti tik Rusijos Federacijos žmonių pasirinkimas“.

„The Guardian“ rašo, kad Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos Turkijoje greičiausiai prasidės antradienį.

Britų leidinys taip pat cituoja Ukrainos užsienio reikalų ministrą Dmytro Kulebą, kuris sako, kad ambicingiausias derybų tikslas – susitarti dėl paliaubų.

„Minimalus uždavinys derybose – humanitariniai klausimai, maksimalus – susitarimas dėl ugnies nutraukimo“, – sako ministras.

Rivnės regiono valstybinės administracijos vadovas Vitalijus Kovalis „Telegram“ tinkle paskelbė kad sritis buvo atakuota rusų raketomis.

„Priešas vėl smogė raketomis Rivnės regionui. Tai vėl naftos saugykla“, – sako jis.

Čečėnijos respublikos lyderis Ramzanas Kadyrovas atvyko į Rusijos pajėgų apsiaustą Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį pakelti savo regiono karių kovinės dvasios, pirmadienį pranešė rusų žiniasklaida.

Anksčiau buvo pranešimų, kad R.Kadyrovas buvo atvykęs į Kyjivo apylinkes, kur buvo čečėnų kariai, tačiau šie pranešimai nebuvo patvirtinti.

„Scanpix“/AP nuotr./Ramzanas Kadyrovas

Čečėnų kovotojai dalyvauja Rusijos kare prieš Ukrainą.

Ukraina sako, kad apie 160 tūkst. civilių tebėra Rusijos pajėgų apsuptame Mariupolyje ir kad gyventojams beveik nebeliko maisto, vandens ar vaistų atsargų.

VIDEO: Rusijos karo Ukrainoje pasekmės – Mariupolio daugiabučiai tapo nebeatpažįstami

Rusijos karo Ukrainoje pasekmės – Mariupolio daugiabučiai tapo nebeatpažįstami

Reuters

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos kariai, užėmę Černobylio branduolinės katastrofos zoną, nesisaugodami važiavo per labai nuodingą teritoriją, vadinamą „Raudonuoju mišku“, keldami radioaktyvių dulkių debesis, pranešė Černobylio atominės elektrinės darbuotojai.

Pasak dviejų naujienų agentūros „Reuters“ kalbintų darbuotojų, kariai važiavo šarvuotais automobiliais be jokių apsaugos nuo radiacijos priemonių. Abu šie darbuotojai budėjo, kai vasario 24 d. į Černobylį įvažiavo rusų tankai ir perėmė teritorijos kontrolę.

Abu darbuotojai teigė matę, kaip rusų tankai ir kiti šarvuočiai judėjo per Raudonąjį mišką, kuris yra labiausiai radioaktyviai užteršta zonos aplink Černobylį dalis.

Vienas iš Černobylio darbuotojų sakė, kad kariams tai buvo „savižudiška“, nes labai tikėtina, kad jiems įkvėpus radioaktyvių dulkių radiacija galėjo paveikti jų organizmus. 

Į didelę teritoriją aplink Černobylio elektrinę draudžiama patekti visiems, kurie ten nedirba arba neturi specialaus leidimo, tačiau Raudonasis miškas yra dar pavojingesnis – jis laikomas taip smarkiai užterštu, kad net atominės elektrinės darbuotojams draudžiama ten lankytis.

Bet Rusijos karinis konvojus važiavo būtent per šią zoną apleistu miško keliuku, teigė abu šaltiniai. Taip pat jie teigė, kad kolona sukėlė didelį dulkių stulpą. Radiacinės saugos jutikliai rodė pakilusį radiacijos lygį.

Agentūra „Reuters“ atkreipia dėmesį, kad negalėjo nepriklausomai patikrinti darbuotojų pasakojimų.

Rusijos gynybos ministerija į „Reuters“ pasiteiravimą apie Černobylio darbuotojų pasakojimus neatsakė.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sako, kad nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šalies sostinėje žuvo daugiau kaip 100 žmonių, rašo BBC.

Teigiama, kad per karą mieste žuvo keturi vaikai, o 16 sužeistų vaikų yra ligoninėje

Miesto meras taip pat nurodo, kad sugriauti 82 daugiaaukščiai pastatai.

15min atkreipia dėmesį, kad karo metu šios informacijos neįmanoma patikrinti.

Europos Sąjungai reikia „skatinti“ į Lenkiją nuo karo pabėgusius ukrainiečius judėti į kitas bloko šalis, pirmadienį sakė už vidaus reikalus atsakinga Europos komisarė.

Lenkija, didžiausia iš keturių su Ukraina besiribojančių ES šalių, jau priėmė 2,3 mln. ukrainiečių pabėgėlių – apie 60 proc. iš 3,8 mln. žmonių, išvykusių iš Ukrainos nuo Rusijos invazijos pradžios, nurodo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR).

Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr./Varšuvos pabėgėlių centras

„Svarbu skatinti pabėgėlius išvykti iš Lenkijos... į kitas šalis nares, antraip situacija nebus tvari“, – sakė komisarė Ylva Johansson.

Ji kalbėjo prieš ES vidaus reikalų ministrų pasitarimą Briuselyje dėl atsako stiprinimo ir dalijimosi atsakomybe milijonams žmonių bėgant iš Ukrainos.

Kovo 4 dieną ES pasinaudodama anksčiau niekada nenaudota direktyva pradėjo teikti laikiną apsaugą ukrainiečiams. Jiems leidžiama gyventi, dirbti, studijuoti ir naudotis socialinio aprūpinimo sistemomis bet kurioje iš 27 bloko narių.

Austrijoje iki šiol užregistruota 35 tūkst., Lietuvoje – beveik 35 tūkst., Prancūzijoje ir Graikijoje – po 15 tūkst., Airijoje – 13,5 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, sakė šių šalių ministrai.

Pasak Y.Johansson, „nesitariame dėl jokių kvotų ar kokio nors migrantų paskirstymo“ po ES šalis.

Jos teigimu, nors ES, ypač Lenkija ir Čekija, jaučia „didelį spaudimą“, pabėgėlių srautas mažėja. Dabar pabėgėlių būna „maždaug 50 tūkst. per dieną“, o piko metu būdavo „daugiau kaip 200 tūkst.“ per dieną, nurodė ji.

Tai didžiausia migracijos banga Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, sakė komisarė ir kiti pareigūnai.

Europos Komisija pasiūlė skirti 17 mlrd. eurų labiausiai paveiktoms ES šalims. Dalis šių pinigų būtų skirta iš ES praėjusio daugiamečio biudžeto nepanaudoto likučio.

Vokietija ir Lenkija parašė Komisijai ragindamos skirti po 1 tūkst. eurų laikinos apsaugos schemoje dalyvaujantiems ukrainiečiams.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas taip pat atkreipė dėmesį į susirūpinimą, kad pabėgėlių srautas gali būti susijęs su tokiomis grėsmėmis kaip prekyba žmonėmis ar ginklų kontrabanda.

Rusija okupuotame Heničesko mieste Chersono srityje bando įvesti savo valiutą dalindama vietiniams gyventojams rublius, tačiau šie tuojau pat rublius išsikeičia į grivinas, sako Ukrainos pareigūnai.

Chersono regiono administracijos pareigūnas Serhijus Chlanas savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad Rusijos kariškiai vietiniams gyventojams moka „pensijas“ rubliais, taip bandydami paskatinti atsiskaitymus šia valiuta.

„Po to, kai praėjusią savaitę buvo sudaryti sąrašai, Heničeske prasidėjo realios 10 000 rublių (apie 3 tūkst. grivinų) išmokos. Žmonės stovi eilėse ir jau gauna grynuosius pinigus į rankas", – sakoma pranešime.

Tačiau, pasak S.Chlano, visas rublių judėjimas baigiasi „pinigų keityklose“, kuriose pensininkai iš karto išsikeičia rublius į grivinas. Savo ruožtu miesto parduotuvės atsisako priimti Rusijos valiutą.

„Primenu, kad nebendradarbiavimas su okupantais ir nieko iš jų neėmimas paspartins mūsų pergalę“, – sakė S.Chlanas.

Heničeską Rusijos kariai kontroliuoja jau daugiau negu mėnesį.

10 000 rublių dabartiniu kursu atitinka maždaug 94 eurus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad pirmadienį per pokalbį su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu aptarė taikos derybų su Rusija eigą.

V.Zelenskis nurodė, kad informavo Vokietijos kanclerį apie progresą kovojant su Rusijos agresija bei išreiškė jam padėką už Vokietijos suteiktą paramą.

„Spaudimas Rusijai turi būti tęsiamas, sankcijos turi būti griežtinamos“, – „Twitter“ rašė V.Zelenskis.

Anksčiau V.Zelenskis sakė, kad kalbėjosi su Italijos ministru pirmininku Mario Draghi, kad „aptartų kovos su Rusijos agresija eigą“.

„Vertiname Italijos norą prisijungti prie saugumo garantijų sistemos Ukrainai kūrimo“, – sakė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pagyrė Serbiją už tai, kad ji atsisako imtis sankcijų prieš Maskvą dėl jos agresijos Ukrainoje, pareiškęs, jog ši Balkanų valstybė priėmė „protingą sprendimą“.

„Mes labai gerbiame serbų žmones, serbų kultūrą, Serbijos istoriją ir atsidavimą tradiciniams draugams, – vaizdo konferencijoje grupei serbų žurnalistų sakė S.Lavrovas. – Esame įsitikinę, kad šioje situacijoje jie ir toliau darys protingus sprendimus.“

Nors Serbija palaikė Jungtinių Tautų rezoliuciją, smerkiančią Rusijos invaziją į Ukrainą, Belgradas atsisako prisijungti prie JAV ir Europos Sąjungos valstybių plataus masto sankcijų Maskvai.

S.Lavrovo teigimu, šios sankcijos yra „JAV bandymas įvesti savo hegemoniją“ Balkanuose.  Jis pridūrė, jog Vakarai „bando izoliuoti Rusiją“ regione, kuriame praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje vyko niokojantis karas.

Nors Serbija oficialiai siekia narystės ES, ji palaiko glaudžius politinius, ekonominius ir karinius ryšius su Rusija.

Vieną iš Rusijos armijos generolų nukovė Lietuvos organizacijos „Blue/Yellow“ remiami Ukrainos kariai, sako jos vadovas.

„Viena mūsų remiama grupė nukovė vieną rusų generolą“, – BNS pirmadienį sakė Jonas Ohmanas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo įrašu apie „Lauko virtuvę“ – savanorių stovyklą, kurioje ruošiamas maistas tiek civiliams, kuriems reikia pagalbos, tiek Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teritorinės gynybos padaliniams, ginantiems Kyjivą.

Šioje komandoje muziejaus vyresnysis mokslo darbuotojas, grupės „Bumboks“ boso gitaristas, Nacionalinio simfoninio orkestro  inspektorius ir daugelis kitų visiškai skirtingų civilių profesijų Ukrainos piliečių bendromis pastangomis prisideda prie pergalės.

Aprūpinti maistu apie 7000 žmonių per dieną nėra lengva, tačiau teigiama žmonių nuotaika, santarvė ir tikėjimas savo jėgomis daro stebuklus. 

Rusija pirmadienį paskelbė apribosianti „nedraugiškų valstybių“, tarp kurių yra Didžioji Britanija, visos Europos Sąjungos šalys ir JAV, piliečių atvykimą.

„Rengiamas prezidento įsako projektas dėl atsakomųjų... veiksmų, reaguojant į virtinės užsienio valstybių nedraugiškus veiksmus“, – per televiziją sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

„Šiuo aktu bus įvesta virtinė atvykimo į Rusiją suvaržymų“, – sakė jis, bet plačiau nekomentavo.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus kariuomenę į Ukrainą ir Vakarams dėl to įvedus beprecedentes sankcijas Maskvai, Rusija išplėtė „nedraugiškomis“ vadinamų valstybių sąrašą.

Dabar šiame Rusijos sąraše, be kitų, yra JAV, Australija, Kanada, Britanija, Naujoji Zelandija, Japonija, Pietų Korėja, visos ES narės.

Rusijos oro bendrovėms buvo uždrausta naudotis ES, Britanijos ir JAV oro erdve, tad galimybės keliauti į Rusiją ir iš jos dabar ir taip yra ribotos.

Šiaurės Makedonija pirmadienį nurodė išsiųsti iš šalies penkis Rusijos pasiuntinius, pranešė jos Užsienio reikalų ministerija.

„Į sąrašą įtraukti [diplomatai] užsiėmė veikla, prieštaraujančia Vienos konvencijai dėl diplomatinių santykių“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, kuriame kalbama apie tarptautinę sutartį, apimančią susitarimus, susijusius su diplomatiniais protokolais.

Diplomatai turės per penkias dienas išvykti iš Šiaurės Makedonijos, priduriama jame.

Tai naujausias Rusijos diplomatų išsiuntimas iš Vakarų šalių. Anksčiau šį mėnesį tai padarė Jungtinės Valstijos, Lenkija ir Baltijos šalys.

Ši mažytė Balkanų valstybė anksčiau Rusijos diplomatus iš šalies išsiuntė tris kartus po Sergejaus Skripalio apnuodijimo Anglijos Solsberio mieste, dėl kurio Jungtinė Karalystė kaltino Maskvą.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusį mėnesį Šiaurės Makedonija pasekė Europos Sąjungos pavyzdžiu ir įvedė sankcijų Maskvai, o Rusijai savo ruožtu paskelbė šią šalį „nedraugiška valstybe“. 

2020 metų kovą Šiaurės Makedonija tapo naujausia NATO aljanso nare. Kelią į narystę NATO Skopjei atvėrė su Graikija sudarytas susitarimas pervadinti Makedoniją Šiaurės Makedonijos Respublika. 

Charkive Rusijos kariuomenė apšaudymais ir oro antskrydžiais jau sunaikino 1 177 daugiabučius namus.

Tai pranešė Charkivo miesto meras Ihoris Terechovas, skelbia „Ukrinform“.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Charkivo srityje sugriauta mokykla

„Rusijos kariuomenė, agresoriaus kariuomenė, tikslingai, pabrėžiu, tikslingai šaudo į gyvenamuosius rajonus. Tai ne tik atskiri namai, bet ir ištisi kvartalai. Gyventojai yra bombarduojami. Iki šios dienos sunaikinta 1410 nekilnojamojo turto objektų, iš kurių 1177 yra daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai“, – sakė jis spaudos konferencijoje.

Pasak I.Terechovo, mieste taip pat buvo sunaikinti 53 vaikų darželiai, 69 mokyklos ir 15 ligoninių.

Europos Komisija pirmadienį paragino Europos Sąjungos šalis išnagrinėti galimybes atimti vadinamuosius „auksinius pasus“ iš Rusijos ir Baltarusijos piliečių, įgijusių Bendrijos narių pilietybę pagal kontroversiškas schemas, turėjusias padėti pritraukti užsienio investicijų.

Šiuo teisiškai kebliu manevru galėtų būti nubausti Rusijos ir Baltarusijos elito nariai, nusipirkę ES šalių pilietybę didelėmis investicijomis tokiose Bendrijos narėse kaip Kipras, Malta ar Bulgarija. Toks žingsnis svarstomas jau ilgiau kaip mėnesį tęsiantis Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtam karui Ukrainoje.

Europos Komisija nori, kad ES vyriausybės „nuspręstų, ar pilietybė, anksčiau suteikta Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kuriems [dabar] yra taikomos sankcijos, turėtų būti atimta“, sakė Bendrijos vykdomosios valdžios institucijos atstovas Christianas Wigandas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Nuo Rusijos kariuomenės blokados pradžios iš Mariupolio evakuota 150 000 žmonių, dar apie 170 000 žmonių tebėra mieste, o beveik 5 000 žmonių, manoma, žuvo.

Tokią statistiką pateikė Mariupolio valdžios institucijos. Miestas jį apsupusių Rusijos pajėgų blokuojamas nuo kovo 1 d., jau 28 dienas.

Apytiksliais valdžios institucijų pateiktais kovo 27 d. duomenimis, žuvo beveik 5 000 žmonių, iš jų apie 210 vaikų. Tikslaus aukų skaičiaus dabar neįmanoma apskaičiuoti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Prieš blokadą iš pajūrio miesto išvyko net 140 000 žmonių.

Nuo blokados pradžios buvo evakuota 150 tūkst. žmonių, iš jų 71 235 asmenys – į Zaporižią, kiti – į kaimynines gyvenvietes.

170 000 žmonių vis dar yra apgulties zonoje.

Europos Komisija pirmadienį paragino Europos Sąjungos šalis išnagrinėti galimybes atimti vadinamuosius „auksinius pasus“ iš Rusijos ir Baltarusijos piliečių, įgijusių Bendrijos narių pilietybę pagal kontroversiškas schemas, turėjusias padėti pritraukti užsienio investicijų.

Šiuo teisiškai kebliu manevru galėtų būti nubausti Rusijos ir Baltarusijos elito nariai, nusipirkę ES šalių pilietybę didelėmis investicijomis tokiose Bendrijos narėse kaip Kipras, Malta ar Bulgarija. Toks žingsnis svarstomas jau ilgiau kaip mėnesį tęsiantis Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtam karui Ukrainoje.

Europos Komisija nori, kad ES vyriausybės „nuspręstų, ar pilietybė, anksčiau suteikta Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kuriems [dabar] yra taikomos sankcijos, turėtų būti atimta“, sakė Bendrijos vykdomosios valdžios institucijos atstovas Christianas Wigandas.

Už teisingumą ir vartotojų reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas sakė: „Europos vertybės neparduodamos. Manome, kad pilietybės pardavimas taikant „auksinių pasų“ schemą pagal ES teisę yra neteisėtas ir kelia didelį pavojų mūsų saugumui. Jis sudaro sąlygas korupcijai, pinigų plovimui ir mokesčių vengimui. Visos susijusios valstybės narės turėtų nedelsdamos nutraukti savo taikomas investuotojų pilietybės schemas. Be to, jos turėtų įvertinti, ar nereikėtų panaikinti „auksinių pasų“, jau išduotų asmenims, kuriems taikomos sankcijos, ir kitiems asmenims, remiantiems V.Putino karą.“

Pilietybės suteikimo arba panaikinimo kriterijai yra nustatomi pačių valstybių narių, bet „auksinių pasų“ schemas taikančios šalys sulaukdavo kritikos dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą.

Ch.Wigand sakė, kad Europos Komisija, kuri taip pat yra atsakinga už ES sankcijų rengimą, neturi tikslių duomenų, kurie į sankcijų sąrašus patekę asmenys taip pat yra įgiję Bendrijos šalių pilietybę pagal minėtas schemas.

EK pirmadienį paskelbtoje rekomendacijoje pabrėžiama, kad, visos ES valstybės narės, vis dar taikančios investuotojų pilietybės schemas, turėtų nedelsdamos šį taikymą nutraukti. Briuselis pabrėžė, kad tokios schemos nesuderinamos su lojalaus bendradarbiavimo principu ir ES sutartyse įtvirtinta ES pilietybės sąvoka.

Be to, vertindamos, ar Rusijos ar Baltarusijos piliečiams, kuriems taikomos sankcijos ir kurie uoliai remia karą Ukrainoje, anksčiau suteikta pilietybė turėtų būti panaikinta, atitinkamos valstybės narės turi atsižvelgti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nustatytus ES šalių pilietybės netekimo principus.

Europos Komisija ir kitos Bendrijos šalys jau seniai smerkia šia prieštaringai vertinamą praktiką, kaip manoma, skatinančią korupciją ir pinigų plovimą. 2020 metais Briuselis dėl šios problemos pradėjo drausminę procedūrą prieš Kiprą ir Maltą.

Malta praeitą mėnesį, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, paskelbė iki atskiro įšaldanti „auksinių pasų“ schemą Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu. Tuo metu Bulgarijos vyriausybė priėmė įstatymą, taip pat užbaigiantį atitinkamos schemos taikymą.

Europos Parlamento duomenimis, 2011–2019 metais mažiausiai 130 tūkst. žmonių yra gavę „auksinius“ pasus arba vizas. Atitinkamos šalys iš šių schemų yra gavę 21,8 mlrd. eurų.

Maskva išvaro tris Slovakijos diplomatus, pirmadienį paskelbė Rusijos Užsienio reikalų ministerija, imdamasi atsakomųjų veiksmų po Bratislavos sprendimo išvaryti tris šnipinėjimu įtariamus rusų diplomatus.

Rusijos ministerija nurodė iškvietusi Slovakijos ambasadorių Maskvoje ir pasakiusi jam, kad trys diplomatai dabar laikomi personae non gratae. Sprendimą Rusija pavadino „atsakomąja priemone“.

Maskva taip pat skundėsi dėl „kliūčių“ Rusijos agentūroms Slovakijoje ir „grėsmių jų saugiam funkcionavimui“.

Slovakijos pareigūnai kovo 15 dieną paskelbė, kad gavę atitinkamą žvalgybos tarnybų informaciją nusprendė išvaryti iš šalies tris Rusijos diplomatus.

Bratislava taip pat pranešė apkaltinusi du savo piliečius šnipinėjimu Rusijai ir nurodė, kad šie asmenys perdavė Maskvai itin slaptos informacijos, susijusios su NATO ir Ukraina.

Sieną su Ukraina turinti Slovakija be vizų priėmė šimtus tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių.

Pranešama, kad Rusijos pareigūnai konfiskavo prabangių laikrodžių už milijonus dolerių, pranešė BBC.

„Audemars Piguet“ nuotr./„Audemars Piguet“ laikrodis

Šveicariškus laikrodžius antradienį iš parduotuvės konfiskavo saugumo tarnybos agentai, nes jie, kaip įtariama, pažeidė muitinės taisykles, praneša Šveicarijos žiniasklaida.

Tai įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Šveicarija atsisakė savo tradicinio neutralumo ir prisijungė prie Vakarų šalių, įvedusių sankcijas Rusijai po invazijos į Ukrainą.

Šveicarijos pareigūnai šios žinios kol kas nepatvirtino.

Tačiau vyriausybė pareiškė, kad naujasis Šveicarijos prabangos prekių eksporto draudimas sukėlė „neaiškumų“ kai kurioms įmonėms.

Laikrodžiai „Audemars Piguet“ gali kainuoti daugiau kaip 700 000 svarų sterlingų (921 000 JAV dolerių) už vienetą. Įmonė neatsakė į BBC prašymą pateikti komentarą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad invazija į Ukrainą yra „grįžimas prie imperializmo“, skelbia CNN.

„Visi turime pasiruošti tam, kad turime kaimyną, kuris šiuo metu naudoja smurtą. Ir privalome neleisti, kad tai taptų praktikos kodeksu“, – sakė O.Scholzas sekmadienį vakare per visuomeninės televizijos laidą „Anne Will“.

Imago / Scanpix nuotr./Olafas Scholzas

O.Scholzas įspėjo Maskvą: „Nedrįskite mūsų pulti“.

Nors „Zelenskis teisus reikalaudamas pagalbos iš visų pasaulio šalių, – sakė O.Scholzas, – mes neįvesime savo karinių pajėgų, net jei vadinsite jas taikos palaikymo pajėgomis, ir neskelbsime neskraidymo zonos“. Tokios priemonės būtų „didžiulės NATO ir Rusijos konfrontacijos pradžia“, pridūrė jis.

„NATO nedalyvaus šiame kare“, – sakė jis.

Anot O.Scholzo, NATO pasirengė imtis dramatiškų priemonių, jei Rusija panaudotų biologinius ir cheminius ginklus.

„Biologinių ir cheminių ginklų panaudojimo gali ir nebūti“, – sakė jis, tačiau tiesiogiai perspėjo Rusiją: „Nedrįskite to daryti“.

Septynių labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių valstybių grupė, vadinamasis Didysis septynetas (G7), pirmadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimą mokėti už jo šalies tiekimas gamtines dujas Rusijos rubliais, o Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas pareiškė, kad šis reikalavimas rodo, jog V.Putinas yra „priremtas prie sienos“.

„G7 (energetikos) ministrai vienbalsiai sutarė, kad tai yra vienašališkas ir akivaizdus galiojančių sutarčių pažeidimas“, – sakė R.Habeckas, kurio valstybė dabar pirmininkauja G7.

Imago / Scanpix nuotr./Robertas Habeckas

„Mokėjimas rubliais yra nepriimtinas ir... raginame atitinkamas bendroves nevykdyti šio Putino reikalavimo“, – pabrėžė Vokietijos ekonomikos ministras.

R.Habeckas pridūrė, kad Rusijos prezidentas nebūtų iškėlęs tokio reikalavimo, jei nebūtų jautęs, kad yra „priremtas prie sienos“.

V.Putinas kovo 23-ąją pareiškė, kad jo šalis priims mokėjimus tik rubliais už dujų tiekimą „nedraugiškoms šalims“, Kremliui į tokių valstybių sąrašą įtraukus visas Europos Sąjungas nares. Jis nurodė vyriausybei ir centriniam bankui per savaitę parengti taisykles, esą kuriomis vadovaudamiesi dujų pirkėjai Rusijos rinkoje įsigytų rublių tokiems atsiskaitymams.

G7 sudaro JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, Italija, Japonija ir Kanada.

Ukraina pirmadienį įspėjo, kad humanitarinė krizė Rusijos pajėgų subombarduotame Mariupolio uostamiestyje jau yra „katastrofinio masto“, bei užsiminė apie galimus kompromisus prieš naujas tiesiogines derybas su Rusija Turkijoje.    

Per ilgiau nei mėnesį trunkantį rusų pajėgų puolimą jau žuvo maždaug 20 tūkst. ukrainiečių, o dar 10 mln. gyventojų paliko savo namus, nurodo Kyjivas. Keli miestai vis dar intensyviai bombarduojami.    

Maskvai, regis, pakeitus savo karo tikslus ir sutelkus dėmesį į Rytų Ukrainą, ukrainiečių žvalgyba sako, kad Rusija gali būti linkusi padalyti šalį į du darinius Korėjos pavyzdžiu.      

Rusijos pajėgų apsuptas ir nuo atakų smarkiai nukentėjęs Mariupolis

Rusija de-facto kontroliuoja Krymo pusiasalį, kurį aneksavo 2014 metais, ir du prorusiškų separatistų darinius rytiniame Donbaso regione, savavališkai pasiskelbusius nepriklausomomis Donecko ir Luhansko respublikomis.  

Luhansko srities Rubižnės mieste praėjusią naktį per rusų pajėgų bombardavimą vienas žmogus žuvo ir dar vienas buvo sužeistas, pranešė ukrainiečių pareigūnai. 

Tuo metu toliau į vakarus, netoli sostinės Kyjivo, Andrijus Ostapecas, nepaisydamas rusų snaiperių keliamo pavojaus, ruošėsi grįžti į gimtąjį Stojankos kaimą su maisto atsargomis kaimynams ir savo katėms, nors nebuvo tikras, ar jos tebėra gyvos. 

Kai rusų pajėgos užėmė Stojanką, „matėme, kaip žūva žmonės, kaip iki pamatų sudega namai, išgyvenome pragarą“, naujienų agentūrai AFP sakė privataus muziejaus savininkas, prieš savaitę išvykęs iš savo kaimo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos pajėgų apsuptas ir nuo atakų smarkiai nukentėjęs Mariupolis

Tačiau ukrainiečių kariai stūmė įsibrovėlius iš kaimo, sakė A.Ostapecas ir pridūrė: „Rusai neturi šansų likti gyvi. Jie turi pasiduoti, nes priešingu atveju jų lauks mirtis.“ 

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad pirmasis nuo kovo 10 dienos tiesioginių derybų raundas, numatytas antradienį Stambule, turi „nedelsiant“ užtikrinti taiką.    

Raudonos linijos

Ukrainos „neutralumas“ ir būsimas Donbaso statusas, atitinkantys Rusijos reikalavimus, gali būti tarp klausimų, kuriuos Stambule svarstys abiejų pusių derybininkai, pirmadienį išvykę į Turkiją.  

„Suprantame, kad jėga išvaduoti visos teritorijos neįmanoma, tai reikštų Trečiąjį pasaulinį karą, visiškai tai suvokiame“, – sakė V.Zelenskis.

Tačiau akcentuodamas savo raudonas linijas derybose prezidentas pridūrė: „Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas yra nediskutuotini. Veiksmingos saugumo garantijos mūsų valstybei yra privalomos.“ 

Humanitarinės pagalbos poreikiai yra didžiausi pietiniame Mariupolio uostamiestyje, kur 170 tūkst. civilių gyvena brutalios apsiausties sąlygomis, sparčiai senkant maisto, vandens ir vaistų atsargoms. 

Ukrainos užsienio reikalų ministerija sakė, kad padėtis Mariupolyje „katastrofiška“, o rusų pajėgų vykdomas puolimas iš sausumos, jūros ir oro šį 450 tūkst. gyventojų turėjusį miestą „pavertė dulkėmis“.  

Prancūzija, Graikija ir Turkija tikisi artimiausiomis dienomis pradėti masinę civilių evakuaciją iš Mariupolio, sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, bandantis užsitikrinti Rusijos lyderio Vladimiro Putino sutikimą.    

Ukraina pirmadienį nusprendė nevykdyti civilių evakuacijos dėl galimų rusų pajėgų provokacijų humanitarinių koridorių maršrutuose, sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk. 

E.Macronas įspėjo, kad bet koks eskalavimas „žodžiais ar veiksmais“ gali pakenkti evakuacijos pastangoms, JAV prezidentui Joe Bidenui paskelbus, kad V.Putinas „nebegali likti valdžioje“.  

Ši per vizitą Lenkijoje J.Bideno ekspromtu išsakyta mintis išprovokavo pasipiktinimo bangą Maskvoje ir, panašu, pakenkė paties JAV prezidento pastangoms, kad Vakarai demonstruotų vieningą frontą.    

Pats J.Bidenas sekmadienį suskubo patikslinti, kad neragina „pakeisti režimo“ Maskvoje. Jungtinė Karalystė ir Vokietija kartu su Prancūzija atsiribojo nuo to J.Bideno komentaro.  

Pirmadienį baigiantis laikotarpiui, per kurį Rusijos oro vežėjos privalo grąžinti daugiau kaip 400 išsinuomotų lėktuvų, kurių vertė siekia beveik 10 mlrd. JAV dolerių, tarptautinės lizingo aviakompanijos menkai tiki, kad Rusija tai padarys, skelbia agentūra „Reuters“.

Dauguma šių lėktuvų vis dar skraido Rusijos vidaus maršrutais, nepaisant to, kad Bermuduose ir Airijoje, kur dauguma jų registruoti, sustabdytas šių lėktuvų tinkamumo skrydžiams sertifikatų galiojimas, o tai paprastai reiškia, kad jie negali pakilti nuo žemės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Aeroflot“

Tarptautinės taisyklės draudžia dvigubą registraciją, tačiau Rusija į savo registrą jau perkėlė daugiau kaip pusę užsienyje registruotų orlaivių, skubos tvarka priėmusi tai leidžiantį įstatymą. Rusijos vyriausybė taip pat pareiškė, kad 78 lėktuvai, kuriuos naudoja šalies aviakompanijos į Rusija nebegrįš, nes areštuoti užsienyje. Kita vertus, kai kurios Rusijos privačios oro vežėjos pareiškė apie ketinimus grąžinti išsinuomotus orlaivius, bet nežinia, ar vyriausybė tai leis padaryti.

Anot analitikų, kurie šią istoriją vadina „didžiausia lėktuvų vagyste komercinės civilinės aviacijos istorijoje“, dėl precedento neturinčio potencialių nuostolių pobūdžio ir masto Rusijos laukia daug metų truksiantys bylinėjimaisi su lizinguotojais bei draudikais.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sako, kad prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio susitikimas, kuriame būtų pasikeista nuomonėmis apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, šiuo metu „nebūtų produktyvus“, praneša BBC.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

Kalbėdamas Serbijos žiniasklaidai S.Lavrovas pridūrė, kad bet koks abiejų lyderių susitikimas turėtų įvykti, kai abi šalys bus arčiau sutarimo svarbiausiais klausimais.

Kalbėdamas apie rytoj Turkijoje prasidėsiančias Ukrainos ir Rusijos derybas S.Lavrovas pridūrė, kad norėtų, jog derybos „būtų vaisingos“.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pateikė naujausią Rusijos karinės invazijos žemėlapį, kuris sudarytas remiantis naujausia britų žvalgybos informacija.

 

Iš šio žemėlapio matyti, kad Ukrainos pajėgoms Donbase kyla apsupimo grėsmė, nes Rusijos pajėgos stumiasi į priekį Iziumo kryptimi. Taip pat sudėtinga situacija ir prie Kyjivo, kur priešas neatsisako bandymų priartėti prie sostinės.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prokuratūros sudarys jungtinę tyrimo grupę karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti.

Anot Lietuvos generalinės prokuratūros pranešimo, susitarimas dėl tokios grupės sudarymo pasirašytas penktadienį Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina.

Jį pasirašė Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė, Lenkijos teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Zbigniewas Ziobro  bei Ukrainos generalinė prokurorė Irina Venediktova.

Ši tyrimo grupė fiksuos, analizuos ir saugos duomenis apie nusikalstamas veikas, jų vykdytojus ir nukentėjusiuosius, kitaip padės Ukrainos prokurorams užtikrinti tinkamą karo nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą.

Vasario 24 dieną Rusija pradėjo karinę invaziją į Ukrainą. Dalis Rusijos karių sutelkta Baltarusijoje, Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad jos teritorija apšaudoma ir iš šios valstybės. Per karo veiksmus sugriauta daug civilių pastatų, žuvo civilių žmonių.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau nei 3,8 mln. žmonių.

Rusijos pajėgos daugiausia dėmesio skiria savo pozicijoms išlaikyti ir ruošiasi atnaujinti puolamąsias operacijas, skelbia Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas.

„Vyksta persigrupavimas, siekiant sukurti puolamuosius pajėgumus, kad būtų galima pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines ribas. Tuo pat metu priešas toliau vykdo raketų ir bombų atakas prieš karinę ir civilinę infrastruktūrą.

Papildomi Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai taip pat rengiami ir perkeliami vykdyti kovines operacijas Ukrainoje“, – praneša Generalinis štabas.

Remiantis turima informacija, Rusijos Federacija planuoja siųsti karinę įrangą ir 150 karių iš Ramiojo vandenyno laivyno 155-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados (nuolatinė dislokacijos vieta Vladivostokas).

Suformuotas Rytų karinės apygardos 14-osios specialiųjų pajėgų brigados (nuolatinė dislokacijos vieta Chabarovske) padalinys, kurio parengtis dislokavimui planuojama 2022 m. gegužę.

Pažymima, kad Voluinės kryptimi iki keturių Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų bataliono taktinių grupių dalyvauja stiprinant ir saugant Baltarusijos ir Ukrainos sieną. Neįmanoma visiškai atmesti Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimo kovinėse operacijose Ukrainos teritorijoje.

Paskelbta dar vieno virš Ukrainos numušto Rusijos kariuomenės sraigtasparnio nuotrauka.

Ukrainos gynybos ministerijos nuotr./Numuštas rusų sraigtasparnis

Nuotraukas „Telegram“ paskelbė Ukrainos gynybos ministerija.

„Kniažskaja brigados kariai nušovė okupantus, kurie naikino mūsų miestus ir kaimus. Be vieno paukščio... Plius vienas žingsnis iki pergalės!“ – rašoma nuotraukos prieraše.

Pavadinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kitaip, nei karo nusikaltėliu, galėtų mažai žmonių, sako Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.

„Man atrodo, mūsų politinėje bendruomenėje yra labai mažai žmonių, kurie Putiną galėtų pavadinti kokiu nors civilizuotu lyderiu ir kuo nors kitu, negu karo nusikaltėliu. Kaip žinia, Lietuva yra kreipusis į Tarptautinį  (Baudžiamąjį – BNS) Teismą dėl karo nusikaltimų, kurie yra vykdomi, ir ten pono Putino pavardė yra“, – sakė ji žurnalistams pirmadienį, lankydamasi NATO priešakinių pajėgų batalione.

Ministrės pirmininkės apsilankymas NATO Priešakinių pajėgų batalione Pabradėje

+21

Jungtinių Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas savaitgalį pavadino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną „skerdiku“ dėl jo invazijos į Ukrainą pabrėždamas, kad jis negali likti valdžioje.

Apie JAV lyderio žodžius paklausta premjerė teigė nenorinti vertinti „politikų retorikos“, nes jie ją turi aiškinti patys. 

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ atšaukė Rusijos valstybei suteiktus kredito reitingus.

Rusijos reitingai atšaukti dėl tarptautinių sankcijų, įvestų ir plečiamų šiai valstybei dėl jos invazijos į Ukrainą, teigiama agentūros pranešime.

Praėjusios savaitės viduryje „Fitch“ atšaukė skolinimosi reitingus, kuriuos buvo suteikusi Rusijos juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms.

Rusijai pradėjus neišprovokuotą ir nepateisinamą karą prieš kaimyninę Ukrainą, visos trys pagrindinės tarptautinės kredito reitingų agentūros – „Fitch Ratings“, „Moody's Investors Service“ ir „S&P Global Ratings“ – pablogino Rusijos valstybės reitingus iki „šlamšto“ statuso, pažymėdamos, jog tarptautinės sankcijos smarkiai sumažino jos galimybėms naudotis sukauptomis tvirtos valiutos atsargomis.

Atitinkamai buvo sumažinti su Rusijos įmonių bei bankų skolinimosi patikimumo įvertinimai.

Rusijos pigių skrydžių bendrovė „Pobeda“ – nacionalinės vežėjos „Aeroflot“ filialas – dėl sankcijų gerokai sumažins savo „Boeing“ parką, penktadienį pranešė Rusijos žiniasklaida.

„Pobeda“ sumažins savo „Boeing 737-800“ lėktuvų parką nuo 41 iki 25 vienetų dėl dalių trūkumo, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi laikinai vadovo pareigas einančio Andrejaus Jurikovo laišku darbuotojams.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Aviakompanijos „Pobeda“ lėktuvas

„Priėmėme strateginį sprendimą <...> išlaikyti skrydžių saugumą ir dėl mūsų bendros ateities sumažinsime orlaivių parką iki 25 vienetų“, – rašoma A.Jurikovo laiške, kurį pacitavo „RIA Novosti“.

Tą patį laišką pacitavo verslo leidiniai RBC ir „Komersant“.

Likę orlaiviai nebus naudojami skrydžiams iki metų pabaigos, tad atsarginių dalių bendrovei pakaks, „kol bus atkurtos prarastos tiekimo grandinės“, pridūrė A.Jurikovas.

Pasak jo, taip pat bus imtasi priemonių išlaikyti darbuotojus, įskaitant tokias priemones kaip „sutrumpinta darbo savaitė arba atostogas“.

Vakarų sostinės Rusijai pritaikė virtinę sankcijų dėl jos invazijos į Ukrainą.

Kremlius pirmadienį išreiškė susirūpinimą po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas pavadino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną „skerdiku“ dėl jo karo Ukrainoje.

„Tai yra neabejotinai nerimą keliantis pareiškimas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Maskva „ir toliau atidžiai stebės“ JAV prezidento pareiškimus.

Varšuvoje viešėjęs J.Bidenas šeštadienį apie Rusijos lyderį pareiškė: „Dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje.“ Jis taip pat pavadino V. Putiną „skerdiku“.

Vėliau Baltieji rūmai suskubo patikslinti, kad Vašingtonas nesiekia „pakeisti režimo“ Maskvoje. Tai paneigė ir pats J.Bidenas.

Šiuo metu Rusijos pajėgų apsuptame ir nuolat bombarduojamame Mariupolyje, kuriame verda ur gatvių mūšiai, yra apie 160 000 civilių gyventojų.

Tai informaciniame teletilte pareiškė Mariupolio meras Vadimas Bojčenka, skelbia UNIAN.

Karo žiaurumas Mariupolyje

+1

„Deja, Mariupolio mieste vis dar yra nemažai žmonių. Šis skaičius tiksliai viršija 100 tūkst. gyventojų. Mūsų skaičiavimais, blokuotame Mariupolio mieste yra apie 160 tūkst. žmonių“, – sakė V.Bojčenka. Pasak jo, žmonės lieka mieste, kuriame neįmanoma gyventi, nes nėra nieko: nei vandens, nei elektros, nei šilumos, nei ryšio.

Jis pabrėžė, kad tai yra Rusijos genocidas prieš Ukrainos žmones, Mariupolio gyventojus. 

Priešas toliau puola rytuose, o pagrindinė kryptis – Iziumas Charkivo srityje. Tai informaciniame teletilte sakė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenka, praneša UNIAN.

„Priešas ir toliau puola rytuose, ir iš esmės pagrindinė kryptis, kiek mes suprantame, yra Iziumas ir Donbaso link, nes tai yra tiesioginis kelias į Slovjanską. Tai yra viena iš svarbių rusų krypčių, į kurią jie koncentruojasi ir nori prasiveržti“, – sakė V.Denisenka.

Oleho Sinehubovo nuotr./Iziumo miesto gyventojų evakuacijai skirti autobusai

Pasak jo, „tradiciškai Mariupolis, tradiciškai galime kalbėti apie Černihivą – abiejuose miestuose situacija labai sudėtinga, bet mes ir toliau ten stovime, toliau kovojame.“

Jis taip pat pažymėjo, kad Rubižnės mieste ukrainiečių gynėjams pavyko išstumti priešą iš vieno iš šios gyvenvietės rajonų.

Agresiją tęsiančios Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad naujas derybų raundas tarp rusų ir ukrainiečių Turkijoje galėtų įvykti antradienį, nes pirmadienį delegacijos tik išvyksta.

„Negalime ir nenorime kalbėti apie iki šiol padarytą pažangą. Žinoma, svarbu jau vien tai, kad nuspręsta tęsti tiesiogines derybas. Tačiau kol kas laikomės politikos neatskleisti jokių su derybomis susijusių detalių“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Tačiau kol kas, deja, negalime konstatuoti jokių reikšmingų pasiekimų ir proveržių“, – teigė jis.

Tass/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

Rusijos užsienio reikalų ministras pirmadienį pakartojo propagandinius teiginius, esą Maskva siekia „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą. 

Tarptautinė bendruomenė Rusijos veiksmus laiko agresijos aktu, siekiant pavergti kaimyninę šalį.

Ukraina sako esanti pasirengusi kalbėti apie jos neutralų statusą, tačiau kartu pabrėžia, kad turi būti garantuotas šalies suverenitetas ir  teritorinis vientisumas. 

Ukrainos ir Rusijos delegacijos jau atvyksta į Turkiją, Stambulą dar vienam derybų raundui, kuris vyks kovo 29-30 d., pranešė pravda.ua deryboms artimi šaltiniai.

Ukrainos ir Rusijos delegacijos į Stambulą turi atvykti iki pirmadienio, kovo 28 d., vakaro. Derybos prasidės antradienį, kovo 29 d. Preliminariai planuojama, kad derybos Stambule vyks kovo 29-30 d. Šaltiniai pažymi, kad „tvarkaraščiai yra gana laisvi“ ir prireikus delegacijos gali pasilikti dar vienai ar dviem dienoms.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ atšaukė Rusijos valstybei suteiktus kredito reitingus.

Rusijos reitingai atšaukti dėl tarptautinių sankcijų, įvestų ir plečiamų šiai valstybei dėl jos invazijos į Ukrainą, teigiama agentūros pranešime.

Praėjusios savaitės viduryje „Fitch“ atšaukė skolinimosi reitingus, kuriuos buvo suteikusi Rusijos juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms.

Rusijai pradėjus neišprovokuotą ir nepateisinamą karą prieš kaimyninę Ukrainą, visos trys pagrindinės tarptautinės kredito reitingų agentūros – „Fitch Ratings“, „Moody's Investors Service“ ir „S&P Global Ratings“ – pablogino Rusijos valstybės reitingus iki „šlamšto“ statuso, pažymėdamos, jog tarptautinės sankcijos smarkiai sumažino jos galimybėms naudotis sukauptomis tvirtos valiutos atsargomis.

Atitinkamai buvo sumažinti su Rusijos įmonių bei bankų skolinimosi patikimumo įvertinimai.

Rusijos piliečių naudojimasis „Facebook“ ir „Instagram“ nėra įstatymo pažeidimas, nors šių socialinių tinklų savininkė „Meta“ pripažinta Rusijoje „ekstremistine organizacija“.

Tai buvo nurodyta kovo 28 d. paskelbto Tverės rajono teismo sprendimo motyvacinėje dalyje, skelbia portalas meduza.io.

Sprendime teigiama, kad „Meta“ veikla buvo pripažinta ekstremistine tik dėl „skelbimo, platinimo ir nesiėmimo priemonių blokuoti medžiagą su raginimais vykdyti smurtinius ekstremistinio pobūdžio veiksmus prieš Rusijos Federacijos piliečius ir keisti konstitucinės sistemos pagrindus“.

Kovo 28 d. humanitariniai koridoriai nebus rengiami dėl žvalgybos perspėjimų apie galimas priešo provokacijas.

Tai pareiškė vicepremjerė, reintegracijos ministerijos vadovė Iryna Vereščuk.

Nuotr. iš Irynos Vereščuk „Facebook“ paskyros/Iryna Vereščuk

„Mūsų žvalgyba pranešė apie galimas okupantų provokacijas humanitarinių koridorių maršrutuose. Todėl šiandien neatidarome humanitarinių koridorių dėl piliečių saugumo“, – sakė ji..

Per Rusijos karą Ukrainoje žuvo 143 vaikai, 216 buvo sužeisti. Apie tai pirmadienį paskelbė Ukrainos ambasada Lietuvoje, remdamasi Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisarės Liudmilos Denisovos pateiktais duomenimis.

Kyjive esanti 15min žurnalistė Ana Daukševič sako, kad Ukrainos sostinėje nuolat girdimi sprogimų garsai – daugelis iš jų liudija apie oro gynybos sistemų veikimą.

„Kyjive jaučiamas nerimas. Nors miestas nėra apsuptas, o Ukrainos kariuomenė praneša atmušanti priešą vis toliau nuo miesto ribų, yra tikimybė, kad Rusijos kariuomenė vėl bandys šturmuoti Kyjivą“, – sakė A.Daukševič.

„Naktį Ukrainos sostinėje nuolatos girdimi sprogimai, tačiau daugelis jų liudija apie oro gynybos sistemų veiklą. Sprogimų garsai Kyjive netyla ir pirmadienio rytą. Miesto gatvėse automobilių nedaug, o įprastos kelių eismo taisyklės čia nebegalioja, todėl kartais pasitaiko avarijų“, – informavo žurnalistė. 

Kyjivo gatvės kovo 28 dieną.

Nyderlandų alaus darykla „Heineken“ pirmadienį paskelbė pasitraukianti iš Rusijos, tapdama dar viena Vakarų šalių įmone, priėmusia tokį sprendimą po Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios.

Gamintoja jau anksčiau šį mėnesį sustabdė savo prekės ženklo „Heineken“ pardavimus ir gamybą Rusijoje, kaip ir naujas investicijas ir eksportą į šalį.

„Esame sukrėsti ir labai nuliūdę matydami, kaip karas Ukrainoje toliau vystosi ir stiprėja“, – sakoma „Heineken“ pranešime.

„Po anksčiau paskelbtos strateginės mūsų veiklos peržiūros padarėme išvadą, kad „Heineken“ verslo nuosavybė Rusijoje dabartinėje aplinkoje nebėra tvari ir perspektyvi“, – teigiama pranešime.

„Taigi nusprendėme trauktis iš Rusijos“, – pridūrė įmonė.

„Heineken“ teigė, kad sieks „tvarkingai perduoti“ savo verslą naujam savininkui pagal tarptautinius ir vietinius įstatymus ir negaus jokio pelno iš sandorio, kuris bendrovei atsieis 400 mln. eurų išskirtinių mokesčių.

Bendrovė teigė, kad pereinamuoju laikotarpiu toliau mažins veiklos apimtis, siekdama sumažinti nacionalizacijos riziką ir „užtikrinti nuolatinę mūsų darbuotojų saugą ir gerovę“.

„Visomis aplinkybėmis garantuojame, kad mūsų 1,8 tūkst. darbuotojų atlyginimai bus mokami iki 2022 metų pabaigos, ir padarysime viską, kad ateityje būtų užtikrintas jų užimtumas“, – pridūrė gamintoja.

Nuo karo pradžios šimtai Vakarų šalių įmonių uždarė parduotuves ir biurus Rusijoje, įskaitant tokius garsius vardus kaip „Ikea“, „Coca-Cola“ ir „MacDonald's“.

Iš viso nuo karo Ukrainoje pradžios kovose žuvo apie 17 000 Rusijos karių. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Taip pat pranešama apie sunaikintą priešo karinę techniką:

lėktuvai – 123,
sraigtasparniai – 127,
oro gynybos priemonės – 54,
tankai – 586,
šarvuotos kovos mašinos – 1694,
artilerijos sistemos – 302,
granatsvaidžiai – 95,
transporto priemonės – 1 150,
laivai ir (arba) kateriai – 7,
raketų ir (arba) raketų paleidimo įrenginiai – 4,
Operatyvinio ir (arba) taktinio lygio bepiločiai orlaiviai – 66,
specialiosios paskirties transporto priemonės – 21.
Be to, buvo sunaikintos 73 priešo cisternos su degalais ir tepalais.

Šių duomenų neįmanoma patikrinti iš nepriklausomų šaltinių.

Rusijos Federacija nebetiki jūrinių operacijų prie Ukrainos krantų sėkme po triuškinančio smūgio desantiniam laivui „Saratov“, kurį Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino okupuoto Berdiansko miesto uoste, skelbia Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.

„Saratov“ desantinio laivo sunaikinimas Berdianske tikriausiai pakirto Rusijos karinio jūrų laivyno pasitikėjimą tęsti operacijas prie Ukrainos krantų“, – rašoma žvalgybos ataskaitose.

Britų žvalgybos tarnybos anksčiau pranešė, kad Rusija tęsia Ukrainos Juodosios jūros pakrantės blokadą. Dėl to priešas atkirto Ukrainą nuo tarptautinės jūrų prekybos.

Rusija keičia savo strategiją ir netrukus bandys rengti raketų smūgius įvairiose Ukrainos dalyse.

Vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenka tai pareiškė per nacionalinę televiziją, skelbia UNIAN.

Pasak V.Denisenkos, kovo pabaigoje okupantai smogė naftos saugykloms Lvive, Dubne ir Lucke. Atsižvelgiant į tai, galima kalbėti apie Rusijos kovos strategijos pokyčius.

Kadras iš „Twitter“ vaizdo įrašo/40 km nuo Kijevo užsidegė naftos saugykla

„Na, o dėl naftos bazių, taip pat norėčiau pridurti dėl maisto sandėlių. Galima sakyti, kad tai ne taktika, o strategija. Tai apskritai Rusijos kovos strategijos pokytis“, – sakė ministro patarėjas.

V.Denisenkos teigimu, dabar pagrindinė Ukrainos užduotis – išsklaidyti maisto ir naftos produktų saugojimo vietas

„Manau, kad mums pavyks tai padaryti, o žala, kuri jau padaryta, iš esmės nėra tokia kritinė sėjos sezonui, kariuomenei ir pagrindiniams degalų vartotojams“, – pridūrė ministro patarėjas.

Kovo 27 d. vakare iš Baltarusijos į Lucką paleista Rusijos raketa pataikė į miesto pakraštyje esančią naftos saugyklą, sprogo vienas rezervuaras, gaisras vis dar gesinamas.

Tai paskelbė Voluinės srities karinės administracijos vadovas Jurijus Pohuliako.

„Vakar apie 22 val. buvo surengta raketinė ataka prieš naftos saugyklą Lucko miesto pakraštyje. Dabar žinoma, kad sparnuotoji raketa buvo paleista iš Baltarusijos pusės. Gelbėtojai visą naktį dirbo nelaimės vietoje, o nuo 8 val. ryto tebedirba. Pirminiais duomenimis, informacijos apie nukentėjusiuosius nėra. Vienas rezervuaras sprogo. Jis gesinamas“, – sakėJ.Pohuliakas.

Rytų Ukrainoje esantis Charkovas jau kelias savaites intensyviai bombarduojamas Rusijos. Tai paskatino miesto valdžios institucijas ir gyventojus imtis veiksmų ir apsaugoti ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos statulą didžiuliais smėlio maišais.

T.Ševčenka vadinamas „nacionaliniu Ukrainos poetu“ ir vienu iš šalies literatūros tėvų, todėl jo statula yra svarbus miesto simbolis.

Savaitgalį prie šios skulptūros improvizuotą koncertą surengė Ukrainos roko žvaigždė Sviatoslavas Vakarčukas.

Pranešama, kad po gyventojų protestų Rusijos pajėgos paliko Slavutyčiaus miestą, kuriame gyvena daugiausia uždarytoje Černobylio atominėje elektrinėje dirbantys žmonės ir jų artimieji, praneša BBC.

Remiantis "Reuters" pranešimu, meras Jurijus Fomičiovas pirmadienį internete paskelbtame vaizdo įraše teigė, kad kariai baigė darbą, "kurį buvo užsibrėžę atlikti", ir paliko Slavutyčiaus miestą.

Nuotr. iš „Facebook“ /Protestai Slavutyčiaus mieste

Šeštadienį Rusijos pajėgos perėmė Slavutyčiaus kontrolę ir trumpam sulaikė merą.

Tačiau prieš okupaciją protestavo šimtai vietos žmonių, išėjusių į gatves su vėliavomis, tad vėliau meras buvo paleistas ir pasiekė su Rusijos kariais susitarimą, kad jie pasitrauks iš miesto.

Slavutyčiuje daugiausia dirba darbininkai, reikalingi dabar jau neveikiančiai Černobylio atominei elektrinei, kurioje 1986 m. įvyko branduolinė katastrofa, prižiūrėti.

Dr. Jackas Watlingas, Londone įsikūrusio gynybos analitinio centro Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto sausumos karybos tyrėjas, BBC pateikia naujausią Rusijos invazijos Ukrainoje vertinimą.

Jis sako, kad rusai yra sutelkę didžiąją dalį savo sukauptų pajėgų ir kad didžioji šių pajėgų dalis yra Ukrainos viduje. Rusijos kariuomenė negali perskirstyti pajėgų po šalį.

„Taigi, dabar jie daro pažangą ten, kur deda daugiausia pastangų išteklių ir logistikos požiūriu. Šiuo metu pagrindinės pastangos dedamos pietuose, kur jie bando užbaigti mūšį dėl Mariupolio, o paskui siekia apsupti Ukrainos karinių dalinių Donbase flangą ir bandyti juos atkirsti, taigi stumti į šiaurę nuo pietų ašies.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos karys šalia užgrobtų Rusijos tankų T-80

Tarp Chersono ir Mykolajivo Rusijos pajėgos nėra itin aktyvios ir nesiekia  padaryti didelės pažangos šiame fronte. Tai labiau susiję su veržimusi į šiaurę nuo Krymo palei Dniepro upę, siekiant apsupti Jungtinių pajėgų operacijų rajoną, kuriame yra daug geriausių Ukrainos dalinių.

„Kadangi rusų kovos dvasia menka, jie neturi pakankamai pajėgų šturmuoti miestus, jie juos apsupa, o paskui marina žmones badu ir tiesiog palaipsniui sulygina miestą su žeme naudodami artileriją“, – teigia J.Watlingas.

Rusai žengė į priekį daugiau krypčių, nei galėjo išlaikyti pirmoje karo fazėje, ir dabar yra tokioje padėtyje, kai vienu metu gali naudoti išteklius tik vienoje kryptyje. Šiuo metu atrodo, kad jų prioritetas yra nugalėti Ukrainos pajėgas Donbase, jei tik tai įmanoma. Kai jie baigs darbą Mariupolyje, jie tikriausiai sustiprins ašį prieš Charkovą į šiaurę nuo Donbaso.

Taigi ketinama labai lėtai ir metodiškai užimti miestus vieną po kito, – daro išvadą karo ekspertas.

Lietuvoje registruota beveik 35 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, per 15 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 

Maždaug trečdalis atvykusių ukrainiečių registruota Vilniaus registracijos centre. Kiti registravosi Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose, Klaipėdos, Kauno, Alytaus, Šiaulių ir Marijampolės registracijos centruose.

Ugnės Martusevičiūtės nuotr./Pabėgėlių centras Vilniuje

4050 į Lietuvą atvykę karo pabėgėliai yra vaikai iki šešerių metų. 

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 767 pabėgėliai, iš jų – 355 nepilnamečiai, tarp jų – 88 vaikai iki šerių.

Dauguma atvykusiųjų pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos prieš mėnesį pradėto karo Ukrainoje pradžios šalį paliko 3,8  mln. gyventojų, manoma, kad iš savo namų pabėgti buvo priversti iš viso apie 10 mln. žmonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį davė pusantros valandos interviu per platformą „Zoom“ keturiems Rusijos žurnalistams.

Netrukus po to Rusijos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ nurodė jo neskelbti ir pranešė pradėjusi tyrimą interviu dalyvavusių žurnalistų atžvilgiu.

Nepriklausomas laikraštis „Novaja Gazeta“ nusprendė neskelbti interviu.

„Buvome priversti neskelbti šio interviu. Tai paprasčiausia cenzūra“, – interviu telefonu „The New York Times“ sakė redaktorius Dmitrijus Muratovas, pažymėdamas, kad jo laikraštis yra įsikūręs Rusijoje ir priklauso Rusijos įstatymų jurisdikcijai. 

„Kommersant“ interviu taip pat neišpublikavo.

Interviu paskelbė Latvijoje įsikūręs portalas „Meduza“ ir nepriklausomas žurnalistas Michaailas Zygaras, išvykęs į Berlyną.

Britų karinė žvalgyba teigia, kad Rusijos okupacinei kariuomenei problemų Ukrainoje kelia bloga logistika, prasta moralė ir agresyvus ukrainiečių pasipriešinimas.

„Per pastarąsias 24 valandas Rusijos pajėgų dislokacija okupuotoje Ukrainoje iš esmės nepasikeitė“, – rašoma apžvalgoje.

„Prie nuolatinių logistinių trūkumų prisidėjo ir nuolatinis Rusijos kariuomenės iniciatyvos ir kovos dvasios trūkumas bei agresyvi ukrainiečių kova“, – teigiama britų gynybos ministerijos paskelbtame vertinime.

Pasak britų žvalgybos, Rusija daugiausia pozicijų užėmė pietuose, Mariupolio apylinkėse, kur tęsiasi smarkios kovos, Rusijai bandant užimti uostą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį interviu rusų žurnalistams atskleidė ir Gyvačių salos herojų likimus. Primename, kad šioje saloje buvę pasieniečiai atsisakė pasiduoti ir sudėti ginklus bei to reikalavusį Rusijos karinį laivą pasiuntė ant trijų raidžių.

Vikipedijos nuotr./Gyvatės sala Ukrainoje

Iš pradžių buvo manoma, kad visi salos gynėjai žuvo, paskui buvo paskelbta, kad bent dalis jų gyvi ir pateko į nelaisvę.

„Dalis jų žuvo. Kai kurie pateko į nelaisvę. Visi, kurie pateko į nelaisvę, buvo iškeisti į Rusijos Federacijos belaisvius. Rusija pateikė šį pasiūlymą. Nedvejodami juos iškeitėme. Tai viskas. Žuvusieji, atvirai kalbant, yra didvyriai. O tuos, kurie išgyveno, vaikinus mes iškeitėme ir viskas“, – sakė prezidentas.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenko pareiškė, kad suklastoti referendumai okupuotose Ukrainos dalyse būtų niekiniai.

Taip Ukrainos diplomatija reagavo į Rusijos kontroliuojamos separatistinio Luhansko regiono valdžios kalbas apie referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.

„Suklastoti referendumai okupuotose Ukrainos dalyse yra niekiniai. Jokia pasaulio šalis niekada nepripažins prievartinio tarptautiniu mastu pripažintų Ukrainos sienų pakeitimo. Vietoj to Rusija susidurs su dar stipresniu tarptautiniu atsaku ir dar labiau sustiprins savo izoliaciją“, – pareiškė O.Nikolenko.

Maskvai tęsiant karą Ukrainoje, separatistinio Luhansko regiono lyderis sekmadienį paskelbė, kad srityje gali būti surengtas referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos.

„Manau, kad artimiausiu metu respublikos teritorijoje bus surengtas referendumas, kuriame žmonės pareikš savo nuomonę dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos“, – žurnalistams sakė „Luhansko liaudies respublika“ pasiskelbusio darinio vadovas Leonidas Pasečnikas. 

„Dėl tam tikrų priežasčių esu įsitikinęs, kad taip ir bus“, – pridūrė jis.

Vasario 24-ąją Rusija pradėjo karą Ukrainoje, melagingai teigdama, kad gina šalies rytuose esančias apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“.

Prieš tai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neteisėtai pripažino šių dviejų regionų  nepriklausomybę.

Uždaroje zonoje aplink nebeeksploatuojamą Černobylio atominę elektrinę, kurią yra užėmusios Rusijos pajėgos, kilo naujų gaisrų, pranešė ukrainiečių pareigūnai.

„Atskirties zonoje kilo didelių gaisrų, kurie gali turėti labai rimtų pasekmių“, – sekmadienį platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.

„Tačiau šiandien neįmanoma kontroliuoti ir visiškai užgesinti gaisrų, nes atskirties zoną yra užėmusios Rusijos okupacinės pajėgos“, – sakė ji.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sekmadienį nurodė, kad dėl Černobylio ir kitų Ukrainos atominių elektrinių apsaugos priemonių „padėtis išliko nepakitusi“.

Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros agentūra praėjusią savaitę sakė, kad miškų gaisrai aplink Černobylį didelio radiacinio pavojaus nekelia.

TATENA nuo kovo 9 dienos negauna duomenų iš Černobylio. Sekmadienį agentūra sakė, kad jai neramu, jog nuo kovo 20 dienos elektrinėje nevyksta darbuotojų kaita.

Rusijos pajėgos elektrinę užėmė vasario 24-ąją, pirmąją invazijos dieną.

Černobylio elektrinėje 1986 metų balandžio 26-ąją įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa – atliekant saugos bandymą sprogo elektrinės 4-asis reaktorius. Tuomet pakilęs radioaktyvių dulkių debesis nuslinko virš Europos.

Uždaroje zonoje aplink elektrinę saugomi didžiuliai kiekiai radioaktyvių atliekų, be to, radioaktyvių teršalų yra susikaupę tos teritorijos grunte.

2016 metų lapkritį virš sprogusio reaktoriaus buvo pastatytas milžiniškas naujas gaubtas, turintis apsaugoti nuo tolesnio radioaktyvių medžiagų nuotėkio.

Trys kiti elektrinės reaktoriai elektrą gamino iki 2000-ųjų, kai ji galiausiai buvo uždaryta.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas pareiškė, kad Rusija siekdama diskredituoti Ukrainos karius filmuoja ir platina inscenizuotus vaizdo įrašus.

Toks pareiškimas paskelbtas po to, kai internete pasirodė vaizdo įrašas, kur, anot CNN, galimai matyti, kaip ukrainiečių kariai šaudo į kelius rusų belaisviams.

„Siekdamas diskredituoti Ukrainos gynybos pajėgas, priešas filmuoja ir platina inscenizuotus vaizdo įrašus, kuriuose rodomas nežmoniškas tariamų „ukrainiečių karių“ elgesys su „rusų belaisviais“, – pareiškė V.Zalužnis.

„Pabrėžiu, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir kitų teisėtų karinių formuočių kariai griežtai laikosi tarptautinės humanitarinės teisės normų“, – sakė Zalužnis.

„Raginu Jus atsižvelgti į informacinio ir psichologinio karo realijas ir pasitikėti tik oficialiais šaltiniais“, – teigė jis.

Kaip skelbia CNN, beveik šešių minučių trukmės vaizdo įraše girdėti, kaip galimai Ukrainos kariai sako sučiupę rusų žvalgus Charkivo apylinkėse.

Paklaustas apie vaizdo įrašą, prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius sakė, kad dėl jo bus atliktas tyrimas.

Nepaisant Maskvos invazijos į Ukrainą, režimo pasikeitimas Rusijoje nėra NATO tikslas, sekmadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas pavadino Vladimirą Putiną „skerdiku“, kuris „negali likti valdžioje“.

Tai „nėra nei NATO, nei JAV prezidento tikslas“, sakė O.Scholzas Vokietijos nacionaliniam televizijos kanalui ARD.

„Turėjau galimybę su juo ilgai pasikalbėti Baltuosiuose rūmuose, ir mes taip pat aptarėme šiuos klausimus“, – pridūrė jis.

Varšuvoje viešėjęs J.Bidenas šeštadienį apie Rusijos lyderį pareiškė: „Dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje.“

Imago / Scanpix nuotr./Olafas Scholzas

Jis taip pat pavadino V.Putiną „skerdiku“.

Vėliau Baltieji rūmai suskubo patikslinti, kad Vašingtonas nesiekia „pakeisti režimo“ Maskvoje, o Kremlius pareiškė, kad J.Bideno žodžiai gali pakenkti dvišaliams ryšiams.

„Demokratija, laisvė ir teisingumas turi ateitį visur“, – sekmadienį sakė O.Scholzas.

„Tačiau už šią laisvę turi kovoti žmonės ir tautos“, – pridūrė jis.

Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį perspėjo nesiimti žodinės „eskalacijos“ su Maskva.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį dalyvaus neeilinėje Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų taryboje Briuselyje.

Ministrai svarstys tolesnius veiksmus dėl karo pabėgėlių iš Ukrainos priėmimo koordinavimo, nuotoliniu būdu kalbėsis su Ukrainos vidaus reikalų ministru Denysu Monastyrskiu, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Neeilinėje ministrų taryboje taip pat bus diskutuojama dėl materialinės ir finansinės paramos teikimo pabėgėlius priimančioms valstybėms narėms, ukrainiečių judėjimo ES viduje stebėsenos ir koordinavimo.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Ukrainos karo pabėgėliai Varšuvos autobusų ir traukinių stotyse

„Valstybės narės turi užtikrinti ukrainiečiams priėmimą ir tinkamas laikino gyvenimo sąlygas Europos Sąjungoje. Lietuva yra viena iš „antrosios linijos“ šalių, kurios priėmė daugiausiai ukrainiečių ir suteikė jiems laikinąją apsaugą. Tačiau jai įgyvendinti  reikalinga adekvati ir realiai prieinama ES finansinė parama“, – teigia A.Bilotaitė.

Ministrė taip pat siūlys ieškoti ES lygmens sprendimo dėl Rusijos piliečių, kuriems taikomos ES sankcijos, įšaldyto turto konfiskavimo.

A.Bilotaitės teigimu, šiuo klausimu būtina vieninga praktika visose ES valstybėse narėse. Ji siūlys iš tokio turto realizavimo gautas lėšas skirti Ukrainai remti.

ES ministrai svarstys pasiūlymą sukurti ES lygmens pabėgėlių iš Ukrainos registravimo ir keitimosi informacija sistemą. A.Bilotaitės teigimu, tai leistų stebėti situaciją, sekti pabėgėlių srautus tarp valstybių, užtikrintų galimų piktnaudžiavimo atvejų bei prekybos žmonėmis ar kitų nusikaltimų prevenciją.

Neeilinėje taryboje taip pat bus aptarta pagalba Moldovai, perimant iš jos dalį Ukrainos pabėgėlių.

Anot VRM pranešimo, į Lietuvą jau atvyko pirmieji ukrainiečiai iš Moldovos, Lietuva yra pasiruošusi jų priimti 2000.

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainą jau paliko 3,7 mln. žmonių. Lietuvoje užregistruota 34,2 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

JAV prezidentas Joe Bidenas paneigė, kad ragina Rusijoje pakeisti režimą, nors per vizitą Lenkijoje pareiškė, kad V. Putinas „negali likti valdžioje“, o Kremliaus vadovą pavadino „skerdiku“.

Žurnalisto paklaustas, ar norėtų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų pašalintas nuo pareigų, jis atsakė „ne“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas J.Bideno komentarus  pavadino netinkamais.

Tačiau vienas iš įtakingiausių Europos Parlamento narių liberalas Guy Verhofstadtas teigia, kad J.Bidenas nebuvo neteisus.

„Skerdikas nėra perdėtas žodis, jei pažvelgsite į Mariupolio nuniokojimą. „Putinas negali likti valdžioje“ – to mes visi tikimės. Bidenas gal ir per daug tiesmukas, per anksti, bet neklysta, nes taika ir stabilumas bus tik su demokratine Rusija, Rusija be Putino...“, – pareiškė G.Verhofstadtas.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Rusijos bombarduojamame Mariupolyje padėtis yra kastrofiška.

„Kol Mariupolis apgultas ir bombarduojamas, žmonės kovoja, kad išgyventų. Humanitarinė padėtis mieste yra katastrofiška. Rusijos ginkluotosios pajėgos miestą paverčia dulkėmis“, – perspėjo ministerija.

Mieste vis dar yra įstrigę apie 170 tūkst. žmonių be tinkamo maisto, vandens ir vaistų.

Per „Oskarų“ teikimo ceremoniją Holivudo garsenybės tylos minute išreiškė paramą „Ukrainos žmonėms, šiuo metu susiduriantiems su invazija, konfliktu ir žala savo pačių teritorijoje“.

„Nors kinas yra svarbus būdas išreikšti žmogiškumą konflikto metu, tikrovė ta, kad milijonams šeimų Ukrainoje reikia maisto, medicininės priežiūros, švaraus vandens ir skubios pagalbos“, – buvo rašoma skaidrėse, rodytose per apdovanojimų ceremoniją.

„Ištekliai yra riboti, o mes, kaip pasaulinė bendruomenė, galime padaryti daugiau“, – priduriama jose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Kijevo derybininkai nagrinėja Rusijos reikalavimą dėl Ukrainos neutralumo.

„Šis derybų punktas man yra suprantamas, jis yra aptariamas, atidžiai studijuojamas“, – kelioms nepriklausomoms Rusijos naujienų organizacijoms sakė V. Zelenskis.

Kartu jis pabrėžė, kad Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas nėra ginčijamas.

„Mūsų tikslas akivaizdus – taika ir greitas normalaus gyvenimo atkūrimas mūsų gimtojoje valstybėje“, – sakė V.Zelenskis.