Mariupolio gynėjai skelbia, kad Rusija galėjo panaudoti cheminį ginklą

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis sureagavo į Mariupolį ginančio „Azovo“ pulko paviešintą žinią apie uostamiestyje Rusijos įvykdytą cheminę ataką bei jau anksčiau pasirodžiusią informaciją, kad Rusija gali žengti tokį žingsnį. Mariupolį drauge su Rusijos daliniais atakuojančios apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos karinės vadovybės atstovas spaudai E.Basurinas pirmadienį pareiškė, kad norint šturmuoti „Azovstal“, kuriame įsitvirtinę „Azov“ kariai, „reikia pasitelkti chemines pajėgas“.

„Šiandien okupantai išplatino naują pareiškimą, iš kurio matyti, kad jie rengia naują teroro prieš Ukrainą ir mūsų gynėjus etapą. Vienas iš okupantų kalbėtojų pareiškė, kad jie gali panaudoti cheminį ginklą prieš Mariupolio partizanus. Į tai žiūrime kuo rimčiausiai. Norėčiau priminti pasaulio lyderiams, kad apie galimą Rusijos karių cheminio ginklo panaudojimą jau buvo kalbėta. Jau tada tai reiškė, kad į Rusijos agresiją turėjome reaguoti daug griežčiau“, – vakare paviešintame vaizdo įraše kalbėjo šalies vadovas. 

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis priminė, kad pasaulio lyderiai žadėjo greičiau ir griežčiau reaguoti, jeigu Rusijos Ukrainoje panaudotų cheminį ginklą.

„Atėjo laikas padaryti šį paketą tokį, kad iš Rusijos pusės nebeliktų net minties apie masinio naikinimo ginklus. Naftos embargas Rusijai yra būtinas. Bet koks naujas sankcijų Rusijai paketas, nesusijęs su nafta, Maskvoje bus sutiktas su pašaipa“, – sakė Ukrainos prezidentas. Jis taip pat sakė, kad Ukrainos pajėgos galėtų deblokuoti Mariupolį, jei turėtų sunkiųjų ginklų, lėktuvų, karinės technikos, bet iki šiol dėl to tik vyksta derybos.

„Azovo“ pulko įkūrėjas Andrijus Bileckis „Telegram“ kanale paviešintame vaizdo įraše teigia, kad Rusijos pajėgos Mariupolyje esančioje „Azovstal“ gamykloje, kur įsitvirtinę pulko kariai, panaudojo cheminį ginklą. 

Pasak A.Bileckio, cheminės atakos metu sužeisti trys kariai. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolio „Azovstal“ gamykla

15min atkreipia dėmesį, kad karo metu nepriklausomai patikrinti šios informacijos nėra galimybės.

Ukrainos vicepremjerė I.Vereščuk pranešė, kad pirmadienį iš vietovių, kuriose tęsiasi kovos, buvo evakuoti 4 354 žmonės.

Pasak jos, 556 žmonės buvo evakuoti iš Mariupolio ir dar 3298 – iš kitų pietų Ukrainos miestų, įskaitant Melitopolį ir Berdianską, kuriuos yra užėmusios Rusijos pajėgos.

Ji sakė, kad evakuotieji buvo nugabenti į Zaporižios miestą.

I.Vereščuk teigimu, iš Donbaso regiono miestų ir miestelių, kurie pastarosiomis dienomis buvo beveik nuolat apšaudomi, evakuota daugiau kaip 500 žmonių. Ji sakė, kad tarp jų – Lysičanskas, Severodoneckas, Rubižnė, Kreminna ir Popasna Luhansko srityje. 

Ukrainos valstybinės ypatingų situacijų tarnybos nuotr./Evakuacija iš Mykolajivo

Vicepremjerė sakė, kad „jau trečią dieną iš eilės okupantai pažeidinėja susitarimus užtikrinti autobusų kolonos iš Zaporižios, skirtos evakuoti žmones iš Berdiansko (apie 80 km nuo Mariupolio), Tokmako ir Enerhodaro, pravažiavimą. Jie laiko juos Vasiljevkos kontrolės punkte.“

Mariupolį ginančiam „Azovo“ pulkui paskelbus apie galimą cheminę ataką rusų apsuptame Ukrainos uostamiestyje, Vakarai gali susidurti su iššūkiu surinkti tikrus faktus ir apsispręsti dėl atsako, sako karybos ekspertas, Vilniaus universiteto docentas Deividas Šlekys. Buvęs Lietuvos karinės žvalgybos vadas atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas sako, kad cheminė ataka būtų karo nusikaltimas ir negalėtų likti be atsako.

„Mariupolis taip atkirstas ir komunikacija stringa, gali būti sunku nustatyti, ar tikrai įvyko ir kokio masto išpuolis. Vakarų lyderiai buvo perspėję, kad bus pasekmių, jei cheminis ginklas bus panaudotas. Kita vertus, šiokia tokia komunikacija su Mariupoliu yra, informacijos apie cheminio ginklo panaudojimo faktą gali būti pateikta“, – 15min vėlų pirmadienio vakarą sakė D.Šlekys.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Jo teigimu, „dėl pačios Rusijos jau nestebintų tokie veiksmai, ypač kai visi kalbėjo apie naujai paskirtą vadą, kuris turi parodyti, kad gali kažką padaryti“.

G.Bagdonas teigė, kad cheminio ginklo panaudojimas būtų dar vienas karo nusikaltimas, kurio Vakarai negalėtų palikti be atsako.

„Kol kas mažai informacijos. Jei rusų pajėgos iš tikrųjų panaudojo cheminį ginklą, tai būtų dar vienas karo nusikaltimas, labai sunkus, peržengiantis visas ribas. Vakarų šalys privalėtų reaguoti“, – 15min sakė G.Bagdonas.

Plačiau šia tema skaitykite ČIA. 

Kyjive viešinti premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tarptautinėmis sankcijomis įšaldytas Rusijos turtas turi būti panaudotas Ukrainai atstatyti.

Taip pirmadienį vakare ji kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu.

„Neskaitant kitų šalių įnašo, sankcijomis įšaldytas Rusijos turtas turi būti areštuotas, sudarant galimybę jį panaudoti Ukrainai atstatyti. Tam reikalingas teisinis mechanizmas turi būti parengtas kaip įmanoma greičiau“, – teigė Lietuvos Vyriausybės vadovė.

VIDEO: Spaudos konferencija po Lietuvos ir Ukrainos premjerų pirmadienio susitikimo Kyjive

Spaudos konferencija po Lietuvos ir Ukrainos premjerų pirmadienio susitikimo Kyjive

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Ji pirmadienį vizitą pradėjo Kyjivo prieigose esančioje Borodiankoje – miestelyje, iš kurio buvo išstumtos Rusijos pajėgos.

Rusijos pajėgos daugiau nei prieš savaitę atsitraukė iš Ukrainos šiaurinių sričių, kad persigrupuotų rytuose. Jų paliktose teritorijose žiniasklaida ir tyrėjai fiksavo šiurpius civilių nužudymų ir sugriautų pastatų atvejus.

„Sugriautų Ukrainos miestų vaizdai atskleidžia tikrąjį XXI amžiaus Rusijos veidą – rusų pasaulio, kurį jie bando priverstinai primesti“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Pasak premjerės, visi įvykiai Ukrainos miestuose turi būti dokumentuoti, jog kaltieji būtų nuteisti.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk teigia, kad Rusijos ir prorusiškų separatistų kalėjimuose laikoma daugiau kaip 1 tūkst. civilių ir daugiau 700 Ukrainos karių. 

Emocingame interviu agentūrai „Reuters“ I.Vereščuk sakė, kad jai didžiausią susirūpinimą kelia per 500 suimtų civilių moterų, kurios nuolat patiria pažeminimus, pavyzdžiui, joms nuskutami plaukai, moterys yra verčiamos stovėti arba nusirengti.

I.Vereščuk taip pat sakė žinanti apie išprievartavimo atvejus.

Nuotr. iš Irynos Vereščuk „Facebook“ paskyros/Iryna Vereščuk

„Jie nori, kad mes bijotume. Jie nori, kad mes verktume ir būtume aukos. Bet mes tokie nesame. Mūsų mergaitės ir moterys... prašo, kad mes ir toliau kovotume už savo pergalę“, – pridūrė I.Vereščuk.

Vicepremjerė interviu teigė, kad daug civilių yra laikomi „kartu su nusikaltėliais“ ir kad Maskva yra pasirengusi keistis tik karo belaisviais.

Remiantis nauju BBC rusų tarnybos tyrimu, maždaug 20 proc. patvirtintų Ukrainoje žuvusių Rusijos karių yra karininkai.

Duomenys rodo, kad iš 1 083 nuostolių, kuriuos BBC pavyko patvirtinti, 217 buvo karininkai, kurių rangas svyruoja nuo jaunesniojo leitenanto iki generolo.

Ši tendencija atitinka ankstesnę BBC kovo pabaigoje atliktą 557 aukų analizę, kuri parodė, kad 19,6 proc. aukų buvo karininkai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kijivo regionas

Tačiau didelis karininkų, apie kurių žūtį pranešta skaičius greičiausiai susijęs su tuo, kad jų kūnai surenkami ir siunčiami namo pirmumo tvarka, todėl apie juos dažniau skelbiama viešai, rašo BBC.

Duomenys taip pat rodo, kad neproporcingai daug patvirtintų Rusijos aukų – 15 proc. – yra Rusijos oro desantininkų pajėgų nariai.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko
teigia, kad didžioji gyventojų dalis buvo evakuota. 

Donecko regioninės administracijos vaizdo įraše, publikuotame „Youtube“, P.Kyrylenko priminė, kad evakuacija vyksta nuo vasario 24 d., tačiau pastaruoju metu, gavus duomenų apie planuojamą Rusijos puolimą, ji vyko intensyviau. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Černihivas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs vykti į Kyjevą ar bet kurį kitą Ukrainos miestą tik tuo atveju, jeigu vizitas bus „naudingas“ siekiant rasti sprendimą dabartinei krizei. 

„Nedarysiu to vien tam, kad aplankyčiau ambasadą“, – sakė jis, kalbėdamas CNN Prancūzijos filialui BFMTV ir pridūrė, kad jo vizitas turėtų „paskatinti kažkokį naują procesą“.   

„Jei mums pavyks atnaujinti Rusijos prezidento ir Ukrainos prezidento dialogą, galbūt vizitas bus naudingas“, – sakė E.Macronas. 

Austrijos kancleris K.Nehammeris pirmadienį sakė paraginęs V.Putiną baigti invaziją Ukrainoje, taip pat iškėlęs toje šalyje Rusijos pajėgų įvykdytų „sunkių karo nusikaltimų“ klausimą.

K.Nehammeris tapo pirmuoju Europos lyderiu, susitikusiu su V.Putinu Maskvoje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Po šio susitikimo paskelbtame pranešime Austrijos vyriausybės vadovas nurodė, kad jo pagrindinė žinia, išsakyta V.Putinui per „labai tiesias, atviras ir sunkias“ derybas – jog „šis karas turi baigtis, nes kare abi pusės gali tik pralaimėti“.

K.Nehammeris sakė V.Putinui, kad visi atsakingieji už karo nusikaltimus Ukrainos mieste Bučoje ir kitur bus „patraukti atsakomybėn“.

Jis taip pat pabrėžė būtinybę atverti humanitarinius koridorius, kad civiliai, įstrigę atakuojamuose miestuose, gautų išgyvenimui būtinų dalykų, tokių kaip maistas ir vanduo, sakoma kanclerio pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karlas Nehammeris

Austrijos lyderis aiškino, kad į Maskvą nuvyko dėl savo „pareigos“ išnaudoti visas galimybes smurtui Ukrainoje užbaigti. Dviem dienomis anksčiau jis nuvyko į Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu.

Kalbėdamas per spaudos konferenciją Maskvoje K.Nehammeris sakė, kad per derybas su V.Putinu jiedu „žiūrėjo vienas kitam į akis, kalbėdamiesi apie karo siaubus“ ir kad šis pokalbis gali padaryti didesnį poveikį per ilgesnį laiką.

Visgi Austrijos lyderis pripažino, kad po šių derybų nejaučia didelio optimizmo, jog karas greitai baigsis.

„Gali prireikti padaryti tai 100 kartų, – apie savo susitikimą kalbėjo K.Nehammeris. – Tačiau manau, jog tai būtina daryti, kad taika vėl viešpatautų ir Ukrainos žmonės galėtų saugiai gyventi.“

Austrija palaikė 27 nares turinčios ES sankcijas Rusijai, bet kol kas Viena nusistačiusi prieš siūlymus atsisakyti rusiškų dujų importo. Austrija laikosi karinio neutralumo ir nėra NATO narė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Visgi K.Nehammeris ir kiti Austrijos pareigūnai stengėsi pabrėžti, kad karinis neutralumas nereiškia moralinio neutralumo.

„Esame neutralūs kariniu požiūriu, bet mūsų pozicija dėl Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą aiški – tai privalo liautis!“ – sekmadienį per „Twitter“ parašė K.Nehammeris, kai paskelbė apie planuojamą kelionę į Maskvą.

Kancleris nurodė pasakęs V.Putinui, kad „ES kaip visada vieninga“ sankcijų klausimu ir kad šios priemonės liks galioti ar net bus griežtinamos, kol Ukrainoje žus žmonės.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pirmadienį vakare paskelbtame pranešime apžvelgė situaciją šalyje. Štabo teigimu, Rusija neatsisako planų visiškai užimti Donecko ir Luhansko sričių teritorijas.

„Slobožansko sektoriuje priešas toliau iš dalies blokuoja Charkivo miestą, apšaudo jį iš daugybės raketų paleidimo įrenginių, artilerijos ir minosvaidžių. Iziumo vietovėje okupantai bando išlaikyti anksčiau užimtas linijas. Priešas bandė šturmuoti Severodonecko miestą Donecko ir Tavrilicko rajonuose, tačiau jam nepavyko. Per Popasnos apšaudymą buvo naudojama taktinė raketų sistema „Tochka-U“. Bandymai prasiskverbti gilyn į Ukrainos teritoriją ir pagerinti taktinę padėtį nebuvo sėkmingi“, – teigiama pranešime. 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Černihivas

Generalinio štabo teigimu, Mariupolio mieste Rusija vykdo šturmo operacijas tam tikruose miesto rajonuose. Pranešama, kad okupacinė valdžia, siekdama skubiai papildyti savo karių nuostolius, Luhanske paskelbė visuotinę vyrų iki 65 metų mobilizaciją. 

Sankcijos Baltarusijai turi būti lygiai tokios pačios, kokios yra taikomos Ukrainą užpuolusiai Rusijai, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Turime įvesti lygiai tokias pačias sankcijas, kokios taikomos Rusijai“, – interviu televizijai CNN pirmadienį sakė šalies vadovas.

Pasak jo, Minsko režimas „kolaboruoja su Rusija“, todėl taip pat yra atsakingas už karą Ukrainoje.

„Baltarusija yra šalis, kuri per pastaruosius metus prarado savo nepriklausomybės likučius“, – teigė G.Nausėda, akcentuojamas Minsko ir Maskvos suartėjimą.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Reaguojant į Kremliaus invaziją į Ukrainą, Vakarų šalys Rusijai įvedė penkis sankcijų paketus, apimančius prekybos, bankų sektorius.

Dalis juose numatytų ribojimų taikomi ir Baltarusijai.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Lenkijos sostinės meras pirmadienį perėmė „šnipų lizdu“ vadinamo buvusio Rusijos diplomatinio pastato kontrolę ir perdavė jį naudotis Ukrainai.

„Džiaugiuosi, kad taip simboliškai galime parodyti, kad Varšuva padeda mūsų draugams ukrainiečiams“, – žurnalistams sakė Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis.

„Susigrąžinome vadinamąjį „šnipų lizdą“ ir norime jį perduoti mūsų svečiams ukrainiečiams“, – pridūrė jis, pavartodamas lenkų šiam pastatui duotą pavadinimą „Szpiegowo“. 

Į patalpas meras užėjo drauge su antstoliu ir Ukrainos ambasadoriumi Lenkijoje. Vietoje buvęs Rusijos diplomatas pareiškė protestą dėl šio žingsnio.

Plačiau šia tema skaitykite ČIA. 

Mariupolio vicemeras Serhijus Orlovas BBC teigė, kad mūšiai dėl svarbaus uostamiesčio tęsiasi. Ukrainos pajėgos laikosi prieš Rusiją apgultame mieste, nors kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad mūšis artėja prie pabaigos, rašo BBC.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Anksčiau Maskvos remiamų Donbaso separatistų lyderis skelbė, kad jo pajėgos perėmė Mariupolio uosto kontrolę.

„Kalbant apie Mariupolio uostą, jis jau yra mūsų kontroliuojamas“, – valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Donecko separatistų „liaudies respublikos“ lyderį Denisą Pušiliną.

Naujienų agentūra AFP šių pareiškimų nepriklausomai patvirtinti negalėjo.

Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnyjus patikino, kad valdžia daro viską, kas įmanoma ir neįmanoma, kad apgintų Mariupolį.

Mariupolį ginantis „Azov“ pulkas socialiniuose tinkluose išplatino vaizdo įrašą, kuriame tautiečius kvietė ir toliau kovoti už Ukrainos laisvę. 

Įraše pulko „Azov“ vado pavaduotojas kapitonas Sviatoslavas Palamaras pasaulio bendruomenę paragino palaikyti šią kovą – išeiti į gatves su Ukrainos vėliavomis ir savo šalių politikų reikalauti padėti išlaisvinti užimtus Ukrainos miestus. 

„Mes pasitikime karine ir politine Ukrainos vadovybe. Mes tęsiame kovą už Ukrainos Mariupolį“, – taip pat sakė jis. 

Pasak Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovo Oleho Bondaro, maždaug pusę Ukrainos teritorijos reikia išminuoti.

Jis nurodė, kad išminuoti reikia apie 300 000 kv. km teritorijos - daug sprogmenų vis dar guli iš Rusijos karių atsiimtose teritorijose.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

Pasak O.Bondaro, pastangos sutelktos netoli Kyjivo ir kitų šiaurinių šalies teritorijų. Patikrinimai vyksta Charkivo ir Mykolajivo regionuose, nors Rusijos apšaudymai tęsiasi. 

Valymo darbai baigti Irpinėje, netoli Kyjivo, tačiau O.Bondaro teigimu, vis dar reikia išžvalgyti privačias teritorijas, o tam reikalingi savininkų sutikimai.

Prorusiškų Donbaso separatistų lyderis pirmadienį paskelbė, kad jų pajėgos perėmė Ukrainos pietrytinio Mariupolio miesto uosto kontrolę, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

„Kalbant apie Mariupolio uostą, jis jau yra mūsų kontroliuojamas“, – valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Donecko separatistų „liaudies respublikos“ lyderį Denisą Pušiliną.

Naujienų agentūra AFP šių pareiškimų nepriklausomai patvirtinti negalėjo.

Anksčiau pirmadienį paskelbtame Mariupolį ginančios Ukrainos jūrų pėstininkų brigados pranešime sakoma, kad uostamiestis nuo atakuojančių Rusijos pajėgų ginamas jau 47 dienas ir „daroma viskas, kas įmanoma ir neįmanoma“, siekiant išlaikyti miesto kontrolę.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Sunaikintas ESBO misijos automobilis Mariupolyje

Rusijos pajėgos pranešė, kad pagrindinės kautynės pastaruoju metu vyko aplink metalurgijos įmonę „Azovstal“ ir uoste.

Ukrainos jūrų pėstininkai sakė, kad priešas juos „palaipsniui stūmė“ ir „apsupo mus ugnimi, o dabar stengiasi mus sunaikinti“.

Mariupolyje vyko kai kurios įnirtingiausios kautynės nuo Kremliaus puolimo prieš Ukrainą pradžios. Praktiškai visas miestas buvo paverstas griuvėsiais.

Manoma, kad uostamiestyje žuvo tūkstančiai civilių gyventojų. Evakuotieji pasakojo apie siaubingas sąlygas, badą ir šaltį. Dėl nesiliaujančių bombardavimų gyventojams tenka slapstytis rūsiuose.

Separatistų bastiono Donecko aukšto rango pareigūnas Eduardas Basurinas sakė, kad Mariupolyje likusios ukrainiečių pajėgos yra susitelkusios didelėje „Azovstal“ gamykloje.

Anksčiau pirmadienį D.Pušilinas Donecke žurnalistams sakė, kad separatistų pajėgos intensyvins kovas Rytų Ukrainoje.

Maskva šį regioną dabar laiko savo svarbiausiu taikiniu.

„Dabar operacija bus intensyvinama, – sakė D.Pušilinas. – Nes kuo ilgiau delsime, tuo daugiau tiesiog kentės civiliai gyventojai, tapę situacijos įkaitais. Identifikavome rajonus, kur reikės spartinti tam tikrus žingsnius.“

Rusijos remiami separatistai Rytų Ukrainoje su Ukrainos armija kovoja nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą.

Prieš pat vasario 24-ąją pradėtą invaziją į Ukrainą Maskva pripažino Donecko ir Luhansko „liaudies respublikomis“ pasiskelbusias separatistines Donbaso teritorijas nepriklausomomis valstybėmis.

Italijos tarnybos pirmadienį pranešė areštavusios 100 mln. eurų vertės vilą Sardinijoje, siejamą su Rusijos lenktynininku Nikita Mazepinu ir jo tėvu oligarchu Dmitrijumi.

Finansų policija išdavė orderį areštuoti vilą „Rocky Ram“ Porto Červe – įspūdingame Smaragdinės pakrantės kurorte salos šiaurės rytinėje dalyje, sako vienas vyriausybės pareigūnas.

23 metų Nikita Mazepinas praeitą mėnesį buvo pašalintas iš „Formulės 1“ komandos „Haas“ dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Imago / Scanpix nuotr./Rusijos lenktynininkas Nikita Mazepinas

Dar po kelių dienų jis buvo įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijų Rusijai sąrašus. Sankcijos taip pat buvo įvestos lenktynininko tėvui Dmitrijui Mazepinui, chemijos pramonės milžinės „Uralchim“ savininkui ir generaliniam direktoriui.

Maskvai pasiuntus kariuomenę į kaimyninę šalį Italija užblokavo šimtų milijonų eurų vertės turto, įskaitant vilas ir prabangias jachtas, siejamas su Rusijos oligarchais.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjungos (ES) šalims diskutuojant dėl tolesnių sankcijų prieš Rusiją, kritiškai svarbus greitis.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, ES Užsienio reikalų taryba pirmadienį Liuksemburge diskusijose dėl tolesnio atsako į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą patvirtino pagrindą „politiniam pritarimui dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai, kuris apimtų naftą“.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Rusija siaubia Ukrainą jau 47 paras. Vaizdų, kurie mus pasiekia iš brutaliai niokojamų miestų, mes nepamiršime niekada, todėl Europa vis aiškiau suvokia – sankcijos privalo būti griežtinamos ir jos turi apimti energetiką – pirmiausia naftą“, – pranešime spaudai sakė G.Landsbergis.

„Žinome, ką reikia daryti, ir vis daugiau nusiteikimo tai daryti. Tačiau dabar kritiškai svarbu greitis. Privalome sustabdyti Rusiją, kitaip pralaimėsime mes visi“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, sankcijų efektą pajus visi, bet kito kelio nėra – negalima leisti, kad Ukraina pralaimėtų.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Pasibaisėję Rusijos karių veiksmais Ukrainoje ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį pradėjo diskusijas dėl šešto sankcijų paketo, bet surasti konsensusą darosi vis sunkiau.

„Diskutuoti apie Ukrainą neabejotinai reiškia diskutuoti apie mūsų sankcijų veiksmingumą“, – Liuksemburge žurnalistams sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, atvykęs į užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES paskelbė penkis sankcijų paketus Maskvai, vėliausią paketą – praėjusį penktadienį. Visgi „ministrai neabejotinai aptars tolesnius žingsnius“, sakė J.Borrellis.

Penktadienį viešėdama Kyjive Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad ES šiuo metu taiko „besivystančias sankcijas“ Rusijai, siekdama vis labiau nubausti prezidentą Vladimirą Putiną už jo sprendimą įsiveržti į provakarietišką kaimynę. Tačiau kol kas blokas nesiima to, kas labiausiai smogtų Maskvos iždui – rusiškos naftos ir gamtinių dujų boikoto.

Ukrainos vyriausybės nuotr./Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, ES užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis ir Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris lankėsi Bučoje, kur žuvo šimtai civilių gyventojų

Penktas sankcijų paketas apima draudimą importuoti į ES rusiškas anglis. Tai svarbus pirmas žingsnis galimo platesnio draudimo link.

Daug į pirmadienio susitikimą atvykusių ministrų pritarė maksimalistinei nuostatai ir pasisakė už rusiškos naftos bei gamtinių dujų draudimą. Tačiau jie taip pat pabrėžė, kad svarbu išlaikyti ES konsensusą bei vienybę.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Maskva pagrasino pradėti teisminį procesą, jei Vakarų šalys paskelbs, kad ji nevykdo savo įsipareigojimų, pirmadienį pareiškė finansų ministras Antonas Siluanovas, kai savaitgalį kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ sumažino Rusijos mokėjimų užsienio valiuta reitingą iki „atrankinio įsipareigojimų neįvykdymo“.

Rusija praėjusią savaitę atliko mokėjimus už JAV doleriais denominuotas obligacijas rubliais, nes dėl Maskvos invazijos į Ukrainą įvestos sankcijos sutrukdė jai atlikti mokėjimus užsienio valiuta.

„Kreipsimės į teismą, nes ėmėmės visų būtinų priemonių, kad investuotojai gautų mokėjimus“, – interviu laikraščiui „Izvestija“ teigė A.Siluanovas.

„Teismui pateiksime sąskaitas, patvirtinančias mūsų pastangas atsiskaityti tiek užsienio valiuta, tiek rubliais“, – kalbėjo jis, nenurodydamas, į kurią juridinę įstaigą Maskva kreipsis.

„Scanpix“/AP nuotr./Eilės prie Sberbank bankomatų Sankt Peterburge

„S&P Global Ratings“ paskelbtas reitingo sumažinimas taikomas tik Maskvos mokėjimams užsienio valiuta, tuo tarpu mokėjimų rubliais reitingas nepasikeitė.

„Rusija stengiasi geranoriškai grąžinti skolas išorės kreditoriams, pervesdama atitinkamas sumas užsienio valiuta, kad apmokėtų skolą“, – kalbėjo jis.

„Nepaisant to, Vakarų šalių sąmoninga politika yra dirbtinai sukurti įsipareigojimų nevykdymą visomis įmanomomis priemonėmis“, – pareiškė ministras.

„Jei prieš mūsų šalį vyksta ekonominis ir finansinis karas, privalome reaguoti, bet vykdydami savo įsipareigojimus“, – pridūrė jis.

Keletą savaičių Rusijai pavyko išvengti įsipareigojimų nevykdymo, nes JAV Iždas leido panaudoti Maskvos užsienyje turimas atsargas užsienio skolai padengti.

Tačiau praėjusią savaitę JAV uždraudė Rusijai mokėti skolas iš Amerikos bankuose laikomų lėšų.

Rusijos finansų ministerija trečiadienį pranešė, kad buvo priversta sumokėti apie 650 mln. JAV dolerių užsienio skolų turėtojams rubliais, nes balandžio 4 dieną suėjo mokėjimo terminas.

Trys Europos Sąjungos šalys pirmadienį pranešė, kad skirs apie 2,5 mlrd. eurų Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT), tiriančiam įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje.

Vokietijos, Nyderlandų ir Švedijos užsienio reikalų ministrai apie skiriamą finansavimą pranešė po jų ir kitų ES šalių diplomatijos vadovų susitikimo su TBT vyriausiuoju prokuroru Karimu Khanu.

Kovo pradžioje, praėjus savaitei nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios,  K.Khanas pranešė, jog jo institucija pradėjo tyrimus dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje.

Žiaurumai, atskleisti šį mėnesį netoli sostinėje Kyjivo esančiame Bučos mieste, ir praėjusios savaitės raketos smūgis traukinių stočiai Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste, kurioje buvo pilna evakuojamų žmonių paskatino valstybes teikti pagalbą šiems tyrimams. 

„Scanpix“/AP nuotr./Karo nusikaltimai Bučoje

Tyrimams vadovauja Ukrainos prokuratūra ir teismo medicinos ekspertai iš kelių ES šalių.

Europos Sąjunga praėjusią savaitę paskelbė, kad skirs 7,5 mln. eurų ukrainiečių prokurorų mokymams, kad jie galėtų tirti įtariamus karo nusikaltimus. 

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ir Nyderlandų diplomatijos vadovas Wopke Hoekstra pareiškė, kad jų vyriausybės TBT tyrimams skirs po 1 mln. eurų. 

Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde nurodė, kad Stokholmas teismui skirs 5 mln. kronų (485 tūkst. eurų).

Pasak V.Hoekstros, ES užsienio reikalų ministrų nuomone, Hagoje įsikūręs TBT yra tinkamiausia institucija, galinti patraukti atsakomybėn įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje kaltininkus.

„Visos valstybės narės yra tikrai pasiryžusios užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas... atsižvelgiant į siaubingus vaizdus ir akivaizdžius nusikaltimus, kuriuos visi matėme per televiziją ir kurie tikrai yra baisūs“, – sakė jis.

Ukrainos vyriausybė ir kai kurios ES šalys kaltina Rusiją vykdant karo nusikaltimus Ukrainoje. Maskva kaltinimus neigia.

Aukščiausio rango ES pareigūnai kol kas stebi tyrimų eigą ir yra linkę palaukti karo nusikaltimus tiriančių ekspertų išvadų.

Bučoje penktadienį apsilankiusi Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen šeštadienį išvykdama iš Ukrainos pasakė: „Jei tai nėra karo nusikaltimas, tuomet kas yra karo nusikaltimas?“

Kroatija dėl karo Ukrainoje išvarys 24 Rusijos diplomatus ir ambasados darbuotojus, pirmadienį paskelbė Užsienio reikalų ministerija.

Anksčiau panašių žingsnių ėmėsi virtinė kitų Europos šalių.

Kroatijos Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių ir „griežčiausiai pasmerkė brutalią agresiją prieš Ukrainą“. Ministerija pareikalavo, kad iš šalies išvyktų 18 rusų diplomatų ir šeši administraciniai darbuotojai.

Kroatijos užsienio reikalų ministras Gordanas Grličius-Radmanas praėjusį mėnesį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną karo nusikaltimais Ukrainoje ir išreiškė viltį, kad jo „autokratinis režimas ilgai netruks“.

Rusijos ambasada Zagrebe jo komentarus pavadino „absoliučiai nepriimtinais“.

Kroatija priklauso ir NATO, ir Europos Sąjungai. Kaip ES narė šalis įvedė sankcijų Maskvai po jos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną.

ES narės išvarė dešimtis Rusijos diplomatų dėl įtariamo šnipinėjimo ar „nacionalinio saugumo priežasčių“, kilus didžiuliam pasipiktinimui dėl pranešimų apie Rusijos pajėgų vykdytas civilių ukrainiečių žudynes.

Maskva kaltinimus neigia, diplomatų išvarymą vadina „trumparegiškais veiksmais“ ir perspėja dėl atsakomųjų žingsnių.

Prancūzijos policijos pareigūnai pirmadienį atvyko į Ukrainą padėti tirti įtariamus Rusijos karo nusikaltimus, aplink Kyjivą esančiuose miestuose po rusų pajėgų išvedimo likus šimtams civilių lavonų, pranešė Prancūzijos ambasadorius Ukrainoje. 

„Didžiuojamės galėdami Lvive pasveikinti techninių ir mokslinių žandarmerijos darbuotojus, kurie atvyko padėti savo kolegoms tirti karo nusikaltimus, įvykdytus netoli Kijevo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Prancūzijos ambasadorius Ukrainoje Etienne'as de Poncins'as. 

Ukrainiečiai grįžta į rusų karių suniokotas vietoves

+7

„Prancūzija yra pirmoji, kuri suteiks tokią pagalbą. Darbą jie pradės jau rytoj“, – nurodė jis.

Ambasadorius paskelbė nuotrauką, kurioje matyti 20 uniformuotų tyrėjų, stovinčių šalia mobilios tyrimų laboratorijos furgono vakariniame Lvivo mieste.

Ukraina pažadėjo identifikuoti ir surasti tuos, kurie yra atsakingi už civilių žudymą Kyjivo regione, ir paprašė šiame darbe tarptautinės bendruomenės pagalbos.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sekmadienį sakė, kad šalia sostinės esančiuose rajonuose, iš kurių neseniai pasitraukė Rusijos kariai, rasti 1 222 žmonių kūnai.

Prokurorė taip pat nurodė, kad atlieka tyrimą dėl  5 600 įtariamų karo nusikaltimų, su kuriais susiję „500 įtariamųjų“ vadovaujančių Rusijos pareigūnų.

Nužudytų civilių vaizdai iš netoli Kyjivo esančių miestų, tokių kaip Buča ir Irpinė, sukrėtė visą pasaulį. 

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis sako sukūręs specialų mechanizmą Rusijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, įtraukiant nacionalinius ir tarptautinius ekspertus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, jog esama Rusijos karo nusikaltimų prie Kyjivo „aiškių požymių“.

Maskva tai neigia, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kaltina Ukrainą inscenizuojant civilių žudymą.

Balandžio 12 d., antradienį, 11 val. Seimo posėdyje nuotoliniu būdu kalbą sakys Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Po jo kalbos parlamentarai svarstys rezoliuciją „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“.

Po šio kreipimosi Seimas planuoja svarstyti ir priimti Seimo rezoliucijos projektą dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo.

Seimo posėdžio tiesioginę transliaciją galėsite stebėti ir per 15min.

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukraina jau pusantro mėnesio patiria Rusijos agresiją ir jos vykdomus karo nusikaltimus. Per šį laikotarpį V.Zelenskis nuotoliniu būdu jau kreipėsi į daugelį pasaulio šalių parlamentų. Emocingos V.Zelenskio kalbos į parlamentus sulaukia daug dėmesio.

Pirmadienį Ukrainoje lankosi Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.

Po V.Zelenskio kalbos Seimas svarstys rezoliuciją „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“.

Kaip rašoma rezoliucijos projekte, Seimas, remdamasis jau priimtais tarptautinių organizacijų dokumentais ir sprendimais, "vertindamas Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą, plataus masto ir neišprovokuotą karą Europoje kaip siekį sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamą Europos saugumo architektūrą ir kaip brutalų išpuolį prieš laisvę, demokratiją ir Vakarų civilizaciją, pagrįstą pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms;

būdamas sukrėstas iš Bučos, Irpinės, Borodiankos, Mariupolio, Kramatorsko ir iš kitų Ukrainos vietovių gaunamų liudijimų apie Rusijos Federacijos kariuomenės įvykdytus nusikaltimus prieš Ukrainos civilius gyventojus, tarp jų moteris ir vaikus;

(...)

pabrėždamas, kad Rusijos Federacijai tenka atsakomybė dėl karo pradžios ir šio karo pasekmių, įskaitant reparacijų mokėjimą,

griežtai smerkia Rusijos Federacijos, padedant Baltarusijos Respublikai, tęsiamą karinę agresiją, įvykdytus ir toliau vykdomus karo nusikaltimus prieš suverenią Ukrainą ir jos žmones bei nusikaltimus žmoniškumui."

Taip pat rezoliucijoje Seimas ragina "Ukrainą ir tarptautinę bendruomenę nedelsiant nuodugniai dokumentuoti Rusijos Federacijos nusikaltimus, padarytus Ukrainos teritorijoje, ir įsteigti tarptautinį baudžiamąjį tribunolą, siekiant visus kaltininkus patraukti atsakomybėn", siūlo, deramai įvertinus teisines aplinkybes, Rusijos Federacijos vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui kvalifikuoti kaip ukrainiečių tautos genocidą.

Tarptautinė bendruomenė kviečiama teikti įvairiapusę ginkluotę Ukrainai, reiškiama parama visiems rusams ir baltarusiams, kurie priešinasi Kremliaus ir Minsko režimų nusikalstamam karui su Ukraina.

Austrijos kanclerio Karlo Nehammerio vizito į Maskvą metu pirmadienį bus siekiama sušvelninti „humanitarinį pragarą Ukrainoje“, ypač prašoma suformuoti „humanitarinius koridorius“, pranešė šalies užsienio reikalų ministras.

K.Nehammeris turėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tai bus pirmasis vieno iš Europos lyderių susitikimas su Rusijos prezidentu nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Nors tai „nėra kelionė su ES mandatu“, K.Nehammeris iš anksto apie ją informavo ES lyderius, žurnalistams Liuksemburge sakė Austrijos užsienio reikalų ministras Alexander'as Schallenbergas. 

Pasak jo, K.Nehammerio nuomone,  bandant palengvinti žiaurias ukrainiečių gyvenimo sąlygas, būtina „išbandyti visas galimybes“.

Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr./Ukrainiečiai iš Peremislio traukinių stoties vyksta į Ukrainą

Austrų ministras kalbėjo eidamas į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame daugiausia dėmesio buvo skirta situacijai Ukrainoje ir galimoms tolesnėms sankcijoms Rusijai.

K.Nehammeris nusprendė vykti į Maskvą po šeštadienio vizito Kijeve ir pokalbių su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Jis yra įsitikinęs, kad „jeigu galime padaryti ką nors, kad sustabdytume šį humanitarinį pragarą, vykstantį Ukrainoje, mes tai padarysime“, sakė A.Schallenbergas.

„Nė vienas balsas, kuris prezidentui Putinui aiškiai parodo, kokia yra tikrovė už Kremliaus sienų, nėra prarastas', – nurodė ministras. 

A.Schallenbergas sakė, kad K.Nehammeris perduos „labai aiškią politinę žinutę“, jog V.Putinas „izoliuoja Rusiją, kad jis morališkai pralaimės šį kartą ir kad jis daro blogai viską, ką tik galima padaryti blogai“.

Jis taip pat ragins atidaryti „humanitarinių koridorių“ civilių gyventojų evakavimui iš tokių vietų kaip Rusijos pajėgų apsuptas Mariupolio miestas, ir sudaryti galimybę „tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms atlikti savo darbą“, kalbėjo Austrijos diplomatijos vadovas.

K.Nehammeris taip pat turėtų kalbėti apie įtariamus karo nusikaltimus Bučoje ir kituose nuniokotuose prie Kyjivo esančiuose miestuose, kur pasak ukrainiečių pareigūnų, pasitraukus rusų pajėgoms buvo rasta daugiau nei 1 200 lavonų. 

Maskva neigia kaltinimus, kad jos kariai vykdo karo nusikaltimus Ukrainoje.

Tačiau aukščiausio rango Austrijos diplomatas sakė esąs „labai sukrėstas“ nusikaltimų, atskleistų Ukrainoje.

Jis ir kiti užsienio reikalų ministrai anksčiau pirmadienį susitiko su Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vyriausiuoju prokuroru Karimu Khanu. Pasak K.Nehammerio, prokuroras pabrėžė, kad būtina patraukti atsakomybėn tuos, kurie yra atsakingi už nusikaltimus Ukrainoje.

„Negali būti nieko, kas būtų aukščiau įstatymo arba už jo ribų. Tai taikoma ir prezidentui“, – pareiškė jis.

Iš Ukrainos per praėjusią parą pabėgo beveik 45 tūkst. žmonių, bet daug kitų ukrainiečių yra įstrigę savo regionuose ar bando išlaukti karo pabaigos, pirmadienį paskelbė Jungtinės Tautos.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios – vasario 24-osios – iš šalies pabėgo 4 547 735 ukrainiečiai. Nuo sekmadienio šis skaičius padidėjo 44 781.

Tokio pabėgėlių antplūdžio Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, pačioje Ukrainoje dabar yra 7,1 mln. žmonių, kurie buvo priversti palikti savo namus.

„Yra žmonių rajonuose, kur vis dar vyksta Rusijos karinė agresija, neleidžianti jiems išvykti. Tačiau taip pat yra žmonių, nusprendusių verčiau pasilikti... Jie tikisi, kaip ir mes visi, kad šis karas greit pasibaigs“, – televizijai CNN sakė TMO vadovas Antonio Vitorino.

„Mes labai susirūpinę ne tik žmonių saugumu... Taip pat [norime] įvertinti jų poreikius: pinigų, sveikatos [priežiūros], vaistų, maisto, priebėgos ir net drabužių“, – sakė jis.

TMO nurodo, jog daugiau kaip 210 tūkst. ne ukrainiečių – Ukrainoje gyvenusių, studijavusių ar dirbusių užsieniečių – taip pat pabėgo iš šalies, tačiau daliai jų sunku grįžti į savo šalis.

Bendrai daugiau kaip ketvirtadalis Ukrainos gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kyjivas po apšaudymų penktadienį

Prieš konfliktą Kijevo kontroliuojamoje Ukrainos teritorijoje, į kurią neįeina 2014 metais Rusijos aneksuotas Krymas ar prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos rytuose, gyveno daugiau nei 37 mln. žmonių.

Lenkija

Beveik šeši iš dešimties ukrainiečių pabėgėlių atvyko į Lenkiją – UNHCR duomenimis, iš viso 2 622 117.

Daugelis jų išvyksta į kitas Europos šalis.

Rumunija

JT pabėgėlių agentūros duomenimis, į Rumuniją atvyko 692 501 asmuo, dauguma jų – per Moldovą, o vėliau daugelis išvyko į kitas šalis.

Vengrija

Pasak UNHCR, į Vengriją atvyko 424 367 ukrainiečiai.

Moldova

411 365 ukrainiečiai atvyko į Moldovą – nedidelę 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį, kuri yra viena skurdžiausių Europoje ir kuri yra arčiausiai Ukrainos Odesos uosto.

Dauguma į šią ES nepriklausančią, 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį atvykusių ukrainiečių vėliau išvyko į kitas šalis.

Tačiau „yra žmonių, pavyzdžiui, 100 tūkst. Moldovoje, besitikinčių greitai sugrįžti į Ukrainą“, sakė A.Vitorino.

Rusija

Rusijoje yra  404 418 pabėgėlių iš Ukrainos.

Dar 113 tūkst. žmonių į Rusiją vasario 21–23 dienomis atvyko iš separatistinių Donecko ir Luhansko regionų Rytų Ukrainoje.

Slovakija

Į Slovakiją iš Ukrainos nuo karo pradžios iš viso atvyko 317 781 asmuo.

Baltarusija 

Į Rusijos artimą sąjungininkę Baltarusiją atvyko 20 739 pabėgėliai.

Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney ragina Europos Sąjungą svarstyti sankcijas Rusijos naftos pramonei, bet įspėja, kad 27 valstybių blokui svarbiausia išlikti vieningam.

Kelios ES šalys yra priklausomos nuo rusiškos naftos ir gamtinių dujų importo. Po didelių debatų blokas praėjusią savaitę sutiko palaipsniui suvaržyti anglių importą iš Rusijos dėl jos karo Ukrainoje.

„Mums reikia dėl sankcijų laikytis maksimalistinio metodo ir pasiūlyti griežčiausias įmanomas priemones, atgrasančias nuo šio karo tęsimo ir brutalumo“, – sakė S.Coveney.

ES užsienio reikalų ministrams pirmadienį susirinkus Liuksemburge, S.Coveney sakė, kad „tai, mūsų nuomone, turi apimti naftą“.

„Žinome, kad tai kai kurioms šalims narėms labai sunku, ir turime išlaikyti vieningą poziciją visoje ES“, – pabrėžė jis.

Europos Komisija šiuo metu vertina, ką dar būtų galima padaryti.

Pasak S. Coveney, ES „išleidžia šimtus milijonų eurų iš Rusijos importuojamai naftai“ ir tai „neabejotinai prisideda prie karo finansavimo“.

„Mūsų nuomone, mums reikia nutraukti tą karo finansavimą“, – pabrėžė jis.

Slovakija pirmadienį sakė negalinti patvirtinti pranešimų, kad Ukrainai perduota jos oro erdvės gynybos sistema buvo sunaikinta per Rusijos pajėgų smūgį.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad iš laivų paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis buvo sunaikinti zenitinių raketų sistemos S-300 keturi kompleksai, esą dislokuoti Dnipro miesto pietiniame pakraštyje. Nurodoma, kad per šį smūgį žuvo apie 25 ukrainiečių kariai.

Ministerija nenurodė, kuri šalis perdavė Ukrainai raketas, sunaikintas per sekmadienį surengtą smūgį.

Paklaustas naujienų agentūros AP, ar Rusija sunaikino Bratislavos perduotas S-300, Slovakijos užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas atsakė: „Mes įrodymų apie tai neturime.“

„Girdėjome tokių naujienų, bet, remdamiesi Ukrainos pateikta informacija, negalima to patvirtinti. Ukrainos pusė tai atmetė“, – ministras sakė per Europos Sąjungos diplomatijos vadovų susitikimą Liuksemburge.

I.Korčokas pridūrė, kad Slovakija tiekia šias sistemas, „nes norime sustiprinti Ukrainos oro erdvės gynybą“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad Mariupolyje žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. Pasak jo, rusai nori jį paversti „parodomuoju sunaikintu miestu“.

„Blogiausia padėtis yra Mariupolyje... Mariupolis buvo sunaikintas. Ten žuvo dešimtys tūkstančių. Tačiau net ir tokiu atveju rusai nestabdo puolimo“, – sakė V.Zelenskis.

Mariupolį nuo kovo 1-osios blokuoja rusų okupantai. Situacija mieste ypač baisi, tačiau Rusija ir toliau meta bombas ant žmonių.

47-oji Rusijos invazijos į Ukrainą diena

+8

Donecko srityje likviduotas čečėnų okupantų būrys, kuriame buvo daug Sirijos civilių žudynių dalyvių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų vadovybė.

Pranešama, kad žuvo Pietų karinės apygardos 58-osios armijos 42-osios motorizuotosios šaulių divizijos 70-ojo motorizuotųjų šaulių pulko 1-ojo bataliono ir taktinės grupės kariai. Pranešama, kad šis dalinys dislokuotas Šalio mieste (Čečėnijos Ičkerijos Respublikoje).

Ukrainos pajėgos Donecko srityje sunaikino čečėnų kilmės Rusijos karių būrį

+2

„Ši krūva sudarkytų kūnų yra tik dalis bataliono taktinės grupės, kurią Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino šturmuodamos kelias Donecko srities gyvenvietes“, – rašoma pranešime, kuriame pateikiamos nuotraukos iš mūšio lauko.

Taip pat pažymima, kad BTGr vadas kartu su savo štabo viršininku buvo likviduotas per apšaudymą savo BMP-3.

„Iš visų tame automobilyje buvusių žmonių laikinai išgyveno tik seržantas Magomedovas. Mūsų kariai jį rado apdegusį, mažai kalbantį ir beveik mirusį“, – rašoma pranešime.

AFU specialiųjų operacijų pajėgų vadovybė pažymėjo, kad sunaikintame dalinyje buvo daug civilių žudynių Sirijoje dalyvių.

„Pasirodo, karo su beginkliais žmonėmis patirtis nepadėjo rusams susidūrus su mūsų kariais. Sveikus gyventojus paversti mirusiais pavyko dėl aiškaus Ukrainos gynybos pajėgų karių bendradarbiavimo“, – rašoma pranešime.

Rusija Rytų Ukrainoje panaudojo fosforo amuniciją ir gali tai vėl padaryti Mariupolyje, praneša britų žvalgyba.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija. Šalies žvalgyba pranešė, kad kova dėl Mariupolio intensyvėja, o tai padidina tikimybę, kad Rusija panaudos fosfatinę amuniciją.

Ukrainos Generalinis štabas praneš, kad Rusijos okupantų personalo nuostoliai nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios pasiekė apie 19,5 tūkst.

Be to, nuo vasario 24 d. priešas neteko 725 tankų, 1 923 šarvuotų kovos mašinų, 347 artilerijos sistemų, 55 oro gynybos sistemų, 154 orlaivių, 137 sraigtasparnių.

Ukrainoje per ginkluotą Rusijos karių invaziją žuvo 183 vaikai, o daugiau nei 342 buvo sužeisti.

Labiausiai nukentėjo vaikai Donecko srityje – 110, Kyjivo srityje – 98, Charkivo – 76, Černihivo – 54, Mykolajivo – 40, Luhansko – 35, Zaporižės – 22, Chersono – 29, Ukrainos sostinėje – 16, Sumų – 16, Žytomyro – 15 .

Ukraina sekmadienį pranešė, kad Kyjivo regione, kur Rusijos kariai įtariami vykdę žiaurius nusikaltimus, buvo rasta daugiau kaip 1 200 kūnų.

Tuo metu Rytų Ukrainos gyventojai ruošėsi palikti namus ar jau tai padarė prieš numatomą Rusijos pajėgų didelio masto puolimą.

Visą savaitgalį Ukraina buvo intensyviai bombarduojama ir toliau sparčiai augo jau septintą savaitę besitęsiančio karo aukų skaičius.

Sekmadienio rytą šiaurės rytuose esančiame Charkive per apšaudymą artilerijos sviediniais žuvo du žmonės, pranešė srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

Ankstesnę dieną per bombardavimą į pietryčius nuo Charkivo žuvo dešimt civilių, tarp jų vienas vaikas.

„Rusijos armija toliau kariauja prieš civilius gyventojus, nes trūksta pergalių fronte“, – rašė O.Synjehubovas platformoje „Telegram“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

Apie milijoną gyventojų turinčiame pramoniniame Dnipro mieste per rusų pajėgų raketų smūgius buvo praktiškai sunaikintas vietos oro uostas ir žuvo nenustatytas skaičius žmonių, pranešė vietos pareigūnai.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė matęs virš oro uosto juodų dūmų stulpus. Tačiau vėliau sekmadienį iš oro uosto pakilo lėktuvas – tai rodo, kad jo kilimo ir tūpimo takas vis dar tinkamas naudoti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą pasmerkė žiaurius nusikaltimus prieš civilius gyventojus ir po pokalbio su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pareiškė, kad jie sutarė, jog „visi karo nusikaltėliai turi būti išaiškinti ir nubausti“.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sakė, kad šalis tiria 500 vadovaujančių Rusijos pareigūnų, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, numanomą kaltę dėl tūkstančių karo nusikaltimų.

Tuo metu Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas pažadėjo, kad „JAV kartu su tarptautine bendrija dės pastangas užtikrinti atsakomybę“ už įvykdytus „masinius žiaurumus“.

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino paskelbti Ukrainoje velykines paliaubas, kad būtų atvertas kelias taikai. Jis taip pat pasmerkė karą, kuriame „kasdien prieš mūsų akis vyksta baisios žudynės ir žiaurumai, nukreipti į beginklius civilius gyventojus“.

„Atsakysime“

Sekmadienį vėlai vakare paskelbtame kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad Rusijos pajėgos netrukus pradės „dar didesnes operacijas“ Ukrainos rytuose.

„Ruošiamės tokiems jų veiksmams. Atsakysime“, – sakė jis.

Savo namus palieka tūkstančiai ukrainiečių, tačiau Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad po penktadienį surengto raketų smūgio Kramatorsko traukinių stočiai, nusinešusio 57 gyvybes, daugelis dabar bijo išvykti. Anksčiau skelbta, kad per tą ataką, įvykdytą civiliams laukiant stotyje evakuacijos dėl Rusijos puolimo, žuvo 52 žmonės.

„Per dieną evakuodavome 2,5–2,7 tūkst. žmonių, bet dabar jų vis mažiau“, – sakė S.Haidajus, pridūręs, jog „yra tikras, kad regione tebėra 20–25 proc.“ gyventojų.

„Kartais mes tiesiog maldaujame, kad jie išeitų iš slėptuvės, nes žinome, kas bus toliau“, – sakė jis ir pridūrė, kad Rusijos pajėgos „sunaikins visa, kas pasitaikys jų kelyje“.

Praėjusį savaitgalį humanitarinės pagalbos organizacijos „Gydytojai be sienų“ (MSF) traukiniu iš šalies rytų buvo išvežta beveik pusšimtis sužeistųjų ir senyvo amžiaus žmonių. Tai buvo pirmoji tokia evakuacija po raketų smūgio Kramatorske.

S.Gaidajaus telegram kanale publikuota nuotr. /Sugriauta Rubižnės ligoninė

Elektrikas Jevhenas Perepelyca buvo vienas iš evakuotųjų. Jis neteko kojos ir tik per plauką liko gyvas per apšaudymą artilerijos sviediniais jo gimtajame Hirskės mieste Luhansko srityje.

„Tikimės, kad blogiausia jau praeityje, kad po to, ką išgyvenau, bus geriau“, – sakė 30-metis vyras, MSF traukiniui atvykus į vakarinį Lvivo miestą.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad rusų pajėgos neįvykdė atakos Kramatorske.

VIDEO: Po masinių civilių žudynių Ukrainos miestų gatvės ištuštėjo – laukia prognozuojamo puolimo Donbase

Po masinių civilių žudynių Ukrainos miestų gatvės ištuštėjo – laukia prognozuojamo puolimo Donbase

Reuters

Ji sakė, kad Kyjivas ir jo Vakarų sąjungininkai toliau rengia „siaubingas ir negailestingas“ provokacijas ir žudo civilius gyventojus „Luhansko liaudies respublikoje“ – viename iš dviejų prorusiškų separatistų darinių Donbase, savavališkai pasiskelbusių nepriklausomomis respublikomis.

„Neapykantos kurstymas“

Sekmadienį Ukraina užsipuolė Kremlių ir Rusijos žiniasklaidą už tai, kad „daugelį metų“ ruošė dirvą karui.

„Rusijos politinis elitas ir propaganda kurstė neapykantą, dehumanizavo ukrainiečius, puoselėjo Rusijos viršenybę ir ruošė dirvą šiems žiaurumams“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Tačiau duodamas interviu televizijos NBC laidai „Meet the Press“ D.Kuleba sakė, kad yra atviras deryboms su rusais.

„Jei derybos su rusais padės man užkirsti kelią bent vienoms žudynėms, panašioms į įvykius Bučoje, ar bent jau kitai atakai, panašiai į smūgį Kramatoske, turiu pasinaudoti tokia galimybe“, – sakė jis.

Buča – netoli Kyjivo esantis miestas, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių lavonų, kai kurie – surištomis rankomis, tapo rusų pajėgų vykdomų žiaurumų simboliu.

Generalinė prokurorė I.Venediktova sakė, kad Bučoje ir aplink Kyjivą iki šiol rasti 1 222 lavonai.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė, kad sekmadienį autostradoje šalia Kyjivo esančios degalinės teritorijoje, šulinyje, buvo rasti mažiausiai du lavonai. Nužudytieji vilkėjo civiliais ir kariškais drabužiais.

Žurnalistas matė, kaip viena moteris, pažvelgusi į šulinio vidų, apimta sielvarto parkrito ant žemės ir raudodama kartojo: „Mano sūnus, mano sūnus“.

Jungtinės Tautos sekmadienį pranešė, kad iki šiol Ukrainoje užregistruoti 1 793 žuvę civiliai ir 2 439 sužeisti gyventojai.

K.Nehammeris vyksta į Maskvą

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pranešė, kad pirmadienį susitiks su V.Putinu. Jis taps pirmuoju Europos šalies lyderiu, apsilankysiančiu Kremliuje nuo karo pradžios vasario 24 dieną.

K.Nehammeris savaitgalį Kijeve susitiko su Ukrainos prezidentu. Kanclerio atstovas spaudai sakė, kad jis informavo Berlyną, Briuselį ir V.Zelenskį apie kelionę į Maskvą.

Austrija yra Europos Sąjungos narė, tačiau nepriklauso NATO.

Tuo metu ES šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitiks aptarti šeštojo sankcijų Rusijai paketo, nors nesutarimai dėl rusiškų dujų ir naftos importo draudimo gali susilpninti jų poveikį.

Siekdamas ryžtingesnio tarptautinio atsako į Maskvos agresiją prieš Ukrainą, JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį surengs virtualias derybas su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi.

Indija, didžiausia pasaulyje demokratija, smarkiai spaudžiama Vakarų šalių laikytis griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu, o JAV prezidentas prieš kelias savaites apibūdino Indiją kaip „svyruojančią“ Rusijos atžvilgiu.

Baltieji rūmai informavo, kad abu lyderiai per derybas aptars būdus, kaip sušvelninti „destabilizuojantį (karo) poveikį pasauliniam maisto tiekimui ir prekių rinkoms“.

Pasaulio bankas sekmadienį paskelbė bauginančią prognozę, kad Ukrainos ekonomika šiais metais smuks 45,1 proc., o Rusijos BVP susitrauks 11,2 procento.

Australija suteiks Ukrainai 20 mln. dolerių papildomos karinės pagalbos, visų pirma prieštankinių ginklų ir mokesčių už juos, pranešė Ukrainos ambasadorius Australijoje Vasilijus Mirošničenka, kurį cituoja UNIAN.

Jis pažymėjo, kad Australija taip pat perduoda Ukrainai 20 šarvuotų transporterių „Bushmaster“, kurių vertė – 38 mln. dolerių. „Pirmosios transporto priemonės jau išskrido į Ukrainą, o likusios bus pristatytos netrukus“, – sakė ambasadorius.

Jis sakė, kad Australijos vyriausybė paskelbė apie papildomą 20 mln. dolerių karinę pagalbą Ukrainai, kuri „apima prieštankinius ginklus ir mokesčius už šiuos ginklus“.

„Tai didelis Australijos žingsnis į priekį. Šiam tikslui jau suteikta 70 mln. dolerių pagalba. Tai jau ketvirtas paketas arba suma, kuri buvo skirta“, – pabrėžė V.Mirošničenka.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas neatmeta galimybės, kad Rusijos kariuomenė gali vykdyti provokacinius veiksmus Padniestrės (Rusijos okupuotos Moldovos dalies) teritorijoje.

„Neatmetama galimybė, kad Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos gali vykdyti provokacinius veiksmus Moldovos Respublikos Padniestrės regiono teritorijoje, siekdamos apkaltinti Ukrainą agresija prieš kaimyninę valstybę“, – sakoma generalinio štabo pranešime.

Laikraštis „The Times“ pranešė, kad Suomija ir Švedija ketina prisijungti prie NATO jau šią vasarą.

JAV pareigūnai, kuriuos cituoja „The Times“ , teigia, kad abiejų šalių narystė NATO buvo „pokalbio ir kelių posėdžių tema“ per praėjusią savaitę vykusias Aljanso užsienio reikalų ministrų derybas.

Derybose taip pat dalyvavo Švedijos ir Suomijos atstovai.

Rusijos okupantai beveik visiškai sunaikino Vilchivkos kaimą, pranešė Charkivo srities prokuratūra.

Balandžio 10 d. į Vilchivkos kaimą, kurį dar neseniai buvo okupavusios Rusijos ginkluotosios pajėgos, atvyko procesinių vadovų grupė kartu su Ukrainos saugumo tarnybos tyrimo ir operatyvine grupe.

Jie pamatė, kad dauguma namų, ūkinių pastatų, civilinių transporto priemonių, vietos mokykla ir parduotuvės buvo apgadintos arba visiškai sunaikintos.

Jie taip pat rado sunaikintų šarvuočių, panaudotų ginklų ir rusų karių kūnų, pranešė prokuratūra.

Pirmadienį Liuksemburge Europos Sąjungos (ES) šalių ministrai tarsis dėl naujų sankcijų Rusijai.

Bendrija diskutuoja apie šeštąjį sankcijų Rusijai paketą, Maskvai tęsiant invaziją Ukrainoje.

Praėjusią savaitę ES įvedė penktąjį sankcijų paketą, atsisakydama rusiškų anglių importo, tačiau griežtesnių sankcijų šalininkės, įskaitant Lietuvą, ragina bendriją sutarti dėl rusiškos naftos ir dujų embargo.

Pirmą kartą per tris savaites pasikeitė Černobylio atominės elektrinės personalas, sekmadienį pranešė JT branduolinės priežiūros institucija, remdamasi Ukrainos valdžios institucijomis.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sakė, kad tai tik antras kartas, kai darbuotojai keičiasi nuo invazijos pradžios.

Pamainos pasikeitimas buvo svarbus „saugiam ir patikimam (Černobylio elektrinės), kurią penkias savaites iki kovo 31 d., kai jie pasitraukė, kontroliavo Rusijos kariškiai, eksploatavimui“, sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė

Ukraina TATENA pranešė, kad elektrinės analitinės laboratorijos, skirtos radiacijos stebėsenai, buvo „sunaikintos, o analitiniai prietaisai pavogti, sulaužyti ar kitaip sugadinti“, teigia TATENA.

„Nors labai gerai, kad Ukrainos valdžios institucijos pamažu atkuria (Černobylio) aikštelės reguliavimo kontrolę, akivaizdu, kad dar reikia daug dirbti, kad ši vieta vėl taptų normali“, – perspėjo R.Grossi.

Ukrainos valstybinio branduolinės energetikos operatoriaus vadovas Petro Kotinas praėjusią savaitę paskelbtame pareiškime taip pat teigė, kad Rusijos kariai „apiplėšė ir sunaikino Branduolinės saugos instituto biurus ir laboratoriją“, sakydamas, kad jie „sudaužė arba sunaikino laboratorinę įrangą ir matavimo prietaisus, apiplėšė garažus su transporto priemonėmis, kuriomis mokslininkai buvo vežami į tyrimų vietas“.
 

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro duomenimis, nuo vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos invazija, iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip 4,5 mln. žmonių, dauguma jų kirto kaimyninių šalių sienas, skelbia CNN.

„Konflikto eskalavimas Ukrainoje sukėlė civilių aukų ir sunaikino civilinę infrastruktūrą, todėl žmonės buvo priversti bėgti iš savo namų ieškodami saugumo, apsaugos ir pagalbos“, – sakoma šeštadienį paskelbtame JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro pareiškime.

Nuo karo bėgantys ukrainiečiai stovi spūstyse link Lenkijos sienos

+11

Daugiausia pabėgėlių priėmė Lenkija – beveik 2,6 mln. Rumunija, Vengrija ir Moldova kartu priėmė beveik 2 mln. ukrainiečių pabėgėlių.

„Atsižvelgiant į nepaprastąją padėtį ir pabėgėlių iš Ukrainos humanitarinių poreikių mastą, vykdomas tarpžinybinis regioninis pabėgėlių atsakas, remiant pabėgėlius priimančių šalių pastangas“, – pridūrė JT.

Turkijos valdžios institucijos planuoja įsteigti atskirą oro linijų bendrovę, kuri skraidintų rusų turistus į kurortus, skelbia Turkijos žiniasklaida.

„Rusijos ir Ukrainos konflikto eskalavimas sukėlė problemų Turkijos turizmo sektoriuje, nes abi rinkos buvo labai svarbios verslui“, – rašė Turkijos laikraštis „Sabah“, remdamasis Rusijos naujienų agentūros „Interfax“ pranešimais.

Pranešama, kad naujoji oro transporto bendrovė bus įsikūrusi Antalijos mieste Turkijos Viduržemio jūros pakrantėje.

„Šios oro linijų bendrovės dėka bus galima pritraukti papildomą milijoną rusų turistų“, – rašoma leidinyje.

Be to, pranešama, kad „Turkish Airlines“ susitarė su Rusijos kelionių organizatoriais rezervuoti „blokus“ vietų rusų turistams savo skrydžiuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktiniame kreipimesi feisbuke sekmadienį apkaltino įsiveržusias pajėgas kankinimais ir bailumu, o savo piliečiams liepė ruoštis, nes, jo teigimu, Rusija gali vykdyti dar didesnes operacijas Ukrainos rytuose.

„Jie gali panaudoti prieš mus dar daugiau raketų, dar daugiau bombų, – sakė jis. – Bet mes ruošiamės jų veiksmams. Mes atsakysime.“

Jis atmetė Rusijos teiginius, kad civilių žūtys visoje Ukrainoje yra pačios Ukrainos karinių smūgių rezultatas, ir pavadino juos Rusijos silpnumo požymiu.

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Apie žudynes Bučoje jie sako, kad tai ne jie, o neva mes, – sakė jis. – Ar žinote, kodėl taip yra? Nes tai bailumas.“

Jis pridūrė: „Jie bijo pripažinti, kad visa Rusijos politika Ukrainos atžvilgiu dešimtmečius buvo klaidinga.“

Ukrainos vadovas sakė, kad Rusija, nenorėdama pripažinti klaidų, padarė naujų klaidų: „Jie atėmė iš savęs bet kokias politines priemones ir, nenorėdami atsisakyti nerealių ambicijų, pradėjo šį karą“.

„Visa tai kilo iš bailumo“, – tęsė jis.

„Kai bailumas auga, jis virsta katastrofa. Kai žmonėms trūksta drąsos pripažinti savo klaidas, atsiprašyti, prisitaikyti prie tikrovės, mokytis, jie virsta monstrais. O kai pasaulis juos ignoruoja, monstrai nusprendžia, kad būtent pasaulis turi prie jų prisitaikyti. Ukraina visa tai sustabdys“, – teigė V.Zelenskis.

Pasaulio bankas teigia, kad šiais metais Ukrainos ekonomika dėl karo susitrauks 45 proc., skelbia BBC.

Jis taip pat prognozuoja, kad ekonomikai bus padaryta didesnė žala, nei Rytų Europoje ir Vidurinėje Azijoje dėl COVID-19 pandemijos, o precedento neturinčios sankcijos sukels didelį nuosmukį ir Rusijoje.

Didelė dalis Ukrainos darbo jėgos buvo priversta bėgti arba kovoti.

Įmonės užsidarė, o keliai, gamyklos ir kita infrastruktūra buvo sugriauta, todėl Pasaulio bankas teigia, kad daugelio metų pažanga buvo sugriauta.

Ukraina buvo pagrindinis saulėgrąžų, kviečių šaltinis, tačiau sustabdžius eksportą pasaulinės maisto produktų kainos pakilo ir Ukraina neteko svarbaus pajamų šaltinio.

Dėl Rusijai taikomų sankcijų Pasaulio bankas prognozuoja, kad jos ekonomika šiais metais susitrauks daugiau kaip 11 proc.