V.Zelenskis ir Mariupolio gynėjai siūlo Rusijai tartis dėl karių evakuacijos

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sako, kad didysis Rusijos kariuomenės puolimas Rytų Ukrainoje dar neprasidėjo, rašo pravda.ua.

Pasak jo, balandžio 19 d. rytą prasidėjusios kovos Donecko, Luhansko ir Charkivo srityse yra veikiau „bandomosios“.

„Bandymas buvo nesėkmingas. Todėl jie ir toliau tęs šiuos bandymus. Kada prasidės vadinamasis didysis puolimas – tik laiko klausimas“, – mano O.Danilovas.

Ukraina trečiadienį pasiūlė Rusijai surengti derybas Maskvos pajėgų apsiaustame Mariupolio mieste, pranešė vienas aukštas Kyjivo vyriausybės pareigūnas.

„Taip. Be jokių sąlygų. Esame pasiruošę surengti „specialųjį derybų raundą“ pačiame Mariupolyje“, – per „Twitter“ parašė Ukrainos derybininkų delegacijos vadovas ir prezidento Volodymyro Zelenskio padėdėjas Mychailo Podoliakas.

„Vienas prieš vieną. Du prieš du. Kad išgelbėtume mūsų vaikinus, „Azovą“, kariškius, civilius, vaikus, gyvuosius ir sužeistuosius. Nes jie – mūsiškiai. Nes jie – mano širdyje. Amžinai“, – pridūrė M.Podoliakas, turėdamas galvoje vieną iš pietrytinį uostamiestį ginančių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių.

Azovo jūros uostamiestis tapo vienu svarbiausių taikinių per vasario 24 dieną Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtą karinę invaziją į kaimyninę provakarietišką šalį.

Donbaso ir Mariupolio galutinis užėmimas leistų Maskvai suformuoti sausumos koridorių, jungiantį su Krymo pusiasaliu, kurį Rusija aneksavo 2014 metais. Tokiu būdu Ukraina netektų didelės dalies jūros pakrantės ir svarbių pajamų šaltinių.

Mariupolyje dėl intensyvių apšaudymų ir bombardavimų didelės miesto dalys virto griuvėsiais. 

Šiuo metu Kremliaus pajėgos įnirtingai bando išstumti likusius Ukrainos karius iš jų paskutinio bastiono Mariupolyje – didžiulio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ komplekso.

Maskva paskelbė virtinę ultimatumų ukrainiečių pajėgoms Mariupolyje, reikalaudama sudėti ginklus ir pasiduoti.

Luhansko srities vadovas Serhijus Gaidajus sakė, kad 80 proc. Luhansko srities teritorijos kontroliuoja Rusija. 

„Rusija tikrai nesiruošia sustoti ir eis toliau“, – sakė jis CNN. Jis pridūrė, kad rusų okupantai buvo smarkiai išsklaidyti.

„Čia susidarė labai rimta padėtis. Visa Luhansko srities teritorija yra apšaudoma. Nėra saugaus miesto. Suprantame, kad Rusija žengia į priekį ir ketina sunaikinti viską, kas pasitaikys jos kelyje. Todėl stengiamės visus kuo labiau evakuoti“, – sakė jis. 

S.Gaidajus paragino civilius gyventojus palikti rytinį Ukrainos regioną, nes karo veiksmai intensyvėja. Jo teigimu, iš 350 000 žmonių, gyvenusių Luhansko srities teritorijoje prieš karą, šiandien liko apie 70 000.

Paklaustas, kaip vertina karo pabaigą, S.Gaidajus teigė, kad karo veiksmai greičiausiai bus nutraukti dėl politinio susitarimo, tačiau pridūrė, kad jam sunku pasitikėti rusais.

„Jie visą laiką meluoja, – sakė jis. – Visi tai žino. Niekas jais netiki. Visi žino, kad susitarimas su Rusija nevertas popieriaus, ant kurio jis atspausdintas. Šiandien Rusija yra viso pasaulio, ne tik Ukrainos, priešas. Jų užmojai siekia kur kas toliau nei Ukraina“.

Norvegija padovanojo Ukrainai oro gynybos sistemą „Mistral“, trečiadienį pranešė Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas, rašo CNN.

Priešlėktuvinės gynybos sistema yra „veiksmingas ginklas“ ir „bus labai naudinga Ukrainai“, sakė ministras. 

Vikipedijos nuotr./Priešlėktuvinės gynybos raketa „Mistral“

Norvegijos gynybos ministerijos teigimu, Norvegija Kijevui perduoda apie 100 „Mistral“ raketų ir nedidelį skaičių paleidimo įrenginių.

Anksčiau Norvegija iš viso Ukrainai padovanojo 4 000 prieštankinių raketų ir kelių rūšių apsaugos priemonių, taip pat kitos karinės įrangos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakeitė Pskove dislokuotos 76-osios gvardijos oro desantininkų divizijos vadą. Vietoj generolo majoro Sergejaus Čubarykino vadu buvo paskirtas pulkininkas Denisas Šišovas. Balandžio 18 d. buvo pasirašytas atitinkamas dekretas, praneša BBC Rusijos tarnyba.

Prieš paskyrimą į Pskovą D.Šišovas vadovavo 11-ajai oro desantininkų brigadai iš Ulan Udės. Per karą Ukrainoje jis vadovavo brigados daliniui, kuris forsavo Dniepro upę ties Kachovka Chersono srityje. D.Šišovui suteiktas Rusijos didvyrio titulas.

Pskovo desantininkai dalyvavo puolime prieš Kyjivą karo Ukrainoje pradžioje, pažymi BBC Rusijos tarnyba, ir galėjo dalyvauti kovose Bučoje. BBC, remdamasi atvirais šaltiniais, rašo, kad kovose žuvo mažiausiai 18 desantininkų.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba teigė, kad divizijos kariai "dalyvavo vykdant karo nusikaltimus prieš civilius Kyjivo srityje".

Kol kas nėra jokių pranešimų apie tolesnį S.Čubarykino likimą ar naują paskyrimą.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Antonas Geraščenko mano, kad karas su Rusija gali tęstis ne vieną dešimtmetį, rašo ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.

„Kol Rusija neturės lyderio, kuris perjungs Rusijos propagandos pulto mygtuką ir, užuot kaltinęs ukrainiečius visomis nuodėmėmis, pasakys: „Būkime draugais“, tol niekas nepadės“, – sakė A.Geraščenko.

Jis mano, kad gali prireikti 10-20 metų, kol Rusijos Federacijoje „pasikeis sąmonė“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi bet kokiam Rusijos blokuojamų civilių ir kariškių Mariupolyje mainų į rusus formatui.

Interfax-Ukraina praneša, kad V.Zelenskis padarė šį pareiškimą per susitikimą su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Kijeve.

„Esame pasirengę įvairiems mūsų žmonių (Mariupolyje – red. past.) mainų formatams į Rusijos žmones, Rusijos karius, kuriuos jie paliko. Jie paliko lavonus ir sužeistus žmones. Todėl dėl savo žmonių, tiek kariškių, tiek civilių, esame pasirengę bet kokio formato mainams“, – sakė V.Zelenskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Victoria Nuland anksčiau pareiškė, kad JAV sąjungininkai NATO gali dalyvauti operacijoje, kurios tikslas – saugiai išvesti civilius gyventojus iš Mariupolio.

Maskva iš Ukrainos į Rusiją išvežė 500 000 tūkst. žmonių, Europos Parlamento nariams pareiškė Ukrainos parlamento humanitarinio komiteto vadovas Mykyta Poturajevas, rašo BBC.

„Pusė milijono Ukrainos piliečių buvo deportuoti iš Ukrainos į Rusijos Federaciją be jų sutikimo“, – sakė jis.

„Deja, kol kas nėra galimybės net (užmegzti) ryšį su šiais žmonėmis“, – vaizdo ryšiu europarlamentarams sakė M.Poturajevas.

Sprogmenų paieška išlaisvintoje Ukrainos teritorijoje

+25

Mykolajivo meras Aleksandras Senkevičius „Telegram“ tinkle pranešė, kad mieste girdimi sprogimai.

„Likite slėptuvėse arba bent jau laikykitės dviejų sienų taisyklės. Laikykitės atokiau nuo langų!“, – įspėjo meras.

Kaip rašo pravda.ua, pastarosiomis dienomis Mykolajivas buvo ne kartą apšaudytas.