V.Zelenskis sako, kad į Kyjivą vyksta JAV valstybės sekretorius ir Pentagono vadovas, Baltieji rūmai nekomentuoja

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas vaizdo transliacijoje sakė, kad buvo pagrobtas Bulgarijos konsulas.

„Mano kolegų visoje šalyje buvo pagrobta daugiau kaip 50, šiandien 29 yra okupantų kalėjimuose. Aktyvistų, verslininkų atžvilgiu okupantai turi nuolatinę praktiką, jie grobia visus, kurie turi nuomonę, yra patriotai. Prieš kelias valandas tapo žinoma, kad Melitopolyje pagrobtas Bulgarijos garbės konsulas“, – merą cituoja portalas „Unian“.

Kalbėdamas apie operatyvinę padėtį Melitopolyje I.Fiodorovas sakė, kad Rusijos kariai jau ketvirtą dieną neišleidžia gyventojų, norinčių išvykti Zaporižios kryptimi.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos agresoriai

„Per pastarąsias keturias dienas jie visiškai užblokavo evakuaciją į Zaporižią bet kokiu maršrutu, tik į Krymą suteikia galimybę išvykti“, – sakė jis.

Humanitarinės pagalbos tiekimas yra užblokuotas, mieste nėra grynųjų pinigų, taip pat nurodė jis. Nepaisant sudėtingos situacijos, teigė I.Fiodorovas, gyventojai nepasiduoda – vyksta pasipriešinimas, tačiau jo detalių meras neatskleidė.

Ukrainos prezidento patarėjas O.Arestovyčius teigia, kad gegužės 9 dieną Rusija nori surengti Ukrainos karo belaisvių paradą okupuotose teritorijose. 

„Taip tyčiotis iš kalinių yra nusikaltimas, labai rimtas Ženevos konvencijos ir visų karo taisyklių pažeidimas. Tačiau Rusija nori tai padaryti, kad paremtų savo „smunkančias kelnes“, – O.Arestovyčių cituoja portalas „Unian“. 

Ukrainoje sulaikyti keli Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai, nurodė organizacija. 

„ESBO yra labai susirūpinusi, kad Donecke ir Luhanske buvo atimta kelių SMM [Specialiosios stebėjimo misijos] nacionalinių misijų narių laisvė“, – pareiškė Vienoje įsikūrusi organizacija.

Organizacija pridūrė, kad ji „naudojasi visais prieinamais kanalais, kad palengvintų savo darbuotojų paleidimą“, tačiau daugiau informacijos nepateikė.

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Rusijos kariai Mariupolyje

Vakar Jungtinės Karalystės misija prie ESBO pasmerkė „nerimą keliančius pranešimus“, kad „Rusijos pajėgos paėmė į nelaisvę SMM darbuotojus“.

Organizacija teigia, kad jos stebėtojai šioje šalyje yra neginkluoti civiliai, kurių tikslas – „nešališkai ir objektyviai stebėti padėtį ir apie ją pranešti“.

ESBO savo misiją Rytų Ukrainoje dislokavo 2014 m., tačiau jos įgaliojimai baigėsi šių metų kovo 31 d., kai Rusija apkaltino organizaciją šališkumu ir blokavo misijos pratęsimą.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija įspėjo Maskvą, kad bet koks Ukrainos civilių įtraukimas į Rusijos kariuomenę būtų tarptautinės teisės pažeidimas.

JK žvalgybos atnaujintoje informacijoje atkreiptas dėmesys į nepatikrintus Ukrainos pareigūnų kaltinimus, kad Rusija planuoja į kariuomenę pašaukti civilius okupuotuose Ukrainos Chersono ir Zaporižios regionuose.

„Tai remtųsi panašia ankstesne šaukimo praktika Rusijos okupuotame Donbase ir Kryme“, – sakoma pranešime.

Pagal tarptautinę teisę okupacinėms valstybėms neteisėta versti civilius tarnauti jų kariuomenėje, pabrėžė JK gynybos ministerija.

Turkija uždarė savo oro erdvę Rusijos civiliniams ir kariniams lėktuvams, skrendantiems į Siriją, šeštadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

„Uždarėme oro erdvę Rusijos kariniams – ir net civiliniams – lėktuvams, skrendantiems į Siriją. Jie turėjo tam pasiruošti iki balandžio, mes to paprašėme kovą“, – ministrą citavo turkų žiniasklaida.

Borisas Johnsonas tviteryje pranešė, kad JK ambasada bus perkelta atgal į Kyjivą. Pasak jo, Ukrainai ir toliau bus tiekiama karinė pagalba, įskaitant ir šarvuotas transporto priemones. 

Ministro pirmininko teigimu, Rusijos kariuomenės nariams pritaikytos naujos sankcijos, JK žada pagalbą ir ukrainiečiams tiriant Rusijos karo nusikaltimus. 

Prancūzija ir Vokietija aprūpino Rusiją 273 mln. eurų vertės karine įranga, kuri šiuo metu greičiausiai naudojama Ukrainoje, atskleidė britų leidiniui „The Telegraph“ pateikta ES analizė.

Prancūzija ir Vokietija siuntė įrangą, įskaitant bombas, raketas, raketų sistemas ir ginklus, Maskvai, nepaisydamos visoje ES galiojančio ginklų siuntų į Rusiją embargo, įvesto po 2014 m. įvykdytos Krymo aneksijos.

Šį mėnesį Europos Komisija buvo priversta panaikinti embargo spragą, kai buvo nustatyta, kad mažiausiai 10 valstybių narių eksportavo beveik 350 mln. eurų vertės įrangą Vladimiro Putino režimui. Apie 78 proc. šios ginkluotės tiekė Vokietijos ir Prancūzijos įmonės.

Ginkluotę Rusijai taip pat tiekė Italija, Austrija, Bulgarija, Čekija ir Jungtinė Karalystė.

Berlynas gynėsi, kad pasinaudojo 2014 m. ES ginklų embargo dviprasmybėmis, tvirtindamas, kad prekės buvo parduotos tik po to, kai Kremlius garantavo, kad jos skirtos civiliniam, o ne kariniam naudojimui.

„Jei būtų buvę požymių, kad prekės bus naudojamos kariniams tikslams, eksporto licencijos nebūtų buvusios išduotos“, – pridūrė šalies ekonomikos ministerijos atstovas.

Paryžius leido eksportuotojams vykdyti sutartis, dėl kurių susitarta iki 2014 m., naudodamasis ES embargo techninėmis kliūtimis.

Be bombų, raketų ir torpedų, Prancūzijos įmonės siuntė termovizorines kameras, skirtas daugiau kaip 1 000 Rusijos tankų, taip pat navigacines sistemas naikintuvams ir atakos sraigtasparniams.

Nuo vasario 24 d., kai prasidėjo invazija, ES įvedė papildomus dvejopo naudojimo prekių eksporto į Maskvą apribojimus ir taip užpildė šią spragą.

Rusija patvirtino raketomis atakavusi Odesą. Šalies gynybos ministerija, kurią cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS, pranešė atakavusi Ukrainos logistikos bazę, tačiau neužsiminė nei apie tai, kad viena iš raketų pataikė į daugiabutį, nei apie žuvusius bei sužeistus civilius gyventojus. 

Daug metų Rusijos okupuotose rytų Ukrainos teritorijose dirbantis italų žurnalistas Vitorio Nicola Rangeloni savo socialiniuose tinkluose paskelbė penktadienį Mariupolyje darytų nuotraukų ir vaizdo įrašą, iš kurių matyti, kad Mariupolyje gyvenimas tęsiasi. Tuo tarpu jo paskelbtame vaizdo įraše matyti ir girdėti, kad penktadienį „Azovstal“ plieno gamykla buvo bombarduojama.

„Vakar vėl grįžau į Mariupolį. Dieną prieš tai J.Bidenas neigė Mariupolio kritimą. Apėjau visą miestą, tačiau neradau jokių kariuomenės ar Ukrainos vyriausybės atstovų pėdsakų. Vienintelis pasipriešinimo židinys išlieka už gyvenamosios teritorijos ribų, „Azovstal“ plieno gamykloje.

Likus dviem dienoms iki stačiatikių Velykų šventės, Ševčenkos prospekte sutikau tūkstančius žmonių, atėjusių į improvizuotą turgelį tarp apgriautų pastatų ir gėlynų, kuriuose buvo palaidoti per ankstesnes savaites žuvę civiliai. Tai reikia pamatyti. Mažiau nei prieš mėnesį šiuose šaligatviuose vis dar krisdavo bombos, o vakar buvo parduodami drabužiai, būtiniausi produktai ir „Pascha“ – Velykų dieną tradiciškai valgomas šventinis pyragas“, – rašo žurnalistas.

VIDEO: Italų žurnalistas Vitorio Nicola Rangeloni penktadienį užfiksavo gatvės turgelį Mariupolio T.Ševčenkos prospekte

Italų žurnalistas Vitorio Nicola Rangeloni penktadienį užfiksavo gatvės turgelį Mariupolio T.Ševčenkos prospekte

Daugelis jo sutiktų ir kalbintų žmonių buvo nusiteikę prorusiškai.

Kalėjime uždarytas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas socialiniuose tinkluose pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą bei parėmė antikarinius protestus visoje šalyje kaip „judėjimo prieš karą ir mirtį stuburą“, rašo „Reuters“.

„Esu labai dėkingas visiems už palaikymą. Ir, vaikinai, noriu pasakyti: geriausia parama man ir kitiems politiniams kaliniams yra ne užuojauta ir geri žodžiai, o veiksmai. Bet kokia veikla, nukreipta prieš klastingą ir vagių Putino režimą. Bet koks pasipriešinimas šiems karo nusikaltėliams“, – rašoma A.Navalno tviteryje. 

Per kelias savaites Rusijoje per antikarines demonstracijas buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių. Viena jauna moteris, su kuria CNN susitiko praėjusį mėnesį per pirmąją protesto akciją, su ašaromis akyse aiškino, kad myli Rusiją, bet ne jos lyderį, todėl nusprendė, kad turi išvykti iš šalies.

Ši karta jaučiasi nusivylusi, tačiau tokių yra nedaug – mažiau nei 10 proc. tautos, rašo CNN.

Naujausia Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro – valstybinės, bet vis dėlto tarptautiniu mastu pripažįstamos organizacijos – atlikta apklausa parodė, kad 68 proc. žmonių teigia pritariantys sprendimui vykdyti „specialiąją karinę operaciją“, kurią V.Putinas paskelbė kartu su melagingais kaltinimais Ukrainai nacizmu ir genocidu. 22 proc. tam nepritaria.

Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad dėl Rusijos paleistų raketų viename iš Odesos daugiabučių kilęs gaisras užgesintas, tačiau gelbėjimo darbai tęsiasi. 

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Po Rusijos raketų atakos Odesoje – gaisras daugiabutyje

Nurodoma, kad žuvo 6 žmonės, tarp jų ir trijų mėnesių kūdikis, o 18 žmonių sužeista. 

Iš griuvėsių buvo išgelbėti du žmonės, evakuoti 86 gyventojai, pranešime teigia tarnyba. 

Rusijos gynybos ministerija tikina smogusi raketomis logistikos terminalui kariniame aerodrome netoli Odesos, kur esą buvo laikoma didelė užsienio ginklų siunta iš JAV ir Europos šalių.

Po Rusijos raketų atakos Odesoje – gaisras daugiabutyje

+2

Mariupolyje žuvo dvi mergaitės, vaidinusios šio miesto teatre, pranešė mero patarėjas Petro Andriuščenka. 

„Karas atima tai, kas geriausia. Mariupolyje žuvo dvi mergaitės, dvi žavios mažos aktorės Jelizaveta ir Sonja“, – pranešė jis „Telegram“ kanale.

Kaip rašo BBC, abi jos vaidino Liuciją, personažą iš „Liūto, raganos ir drabužių spintos“ – vienos iš klasikinių C.S.Lewis'o „Narnijos kronikų“ pasakų vaikams.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Kovo 16 d. per Rusijos oro antskrydį teatras buvo sunaikintas – šis incidentas plačiai pasmerktas kaip karo nusikaltimas. Žuvo iki 300 civilių gyventojų, nes šimtai, daugiausia moterys ir vaikai, tuo metu slėpėsi teatro rūsyje.

Neaišku, ar abi aktorės žuvo per minėtą ataką.

Ukraina teigia per mūšius Chersono srityje „eliminavusi“ dar du Rusijos generolus. 

Trečias Rusijos 49-osios generalinės armijos generolas esą buvo sunkiai sužeistas, o mobilus vadavietės centras sunaikintas, teigiama naujausiame Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos pranešime, kuriuo remiasi BBC. 

Vakarų ekspertai teigia, kad Ukrainoje žuvo daugiau Rusijos generolų nei bet kuriame kitame konflikte nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o tai rodo nepakankamą pasirengimą, dėl kurio aukštiems karininkams gali tekti rizikuoti.

Jei Kremlius neįves visuotinės mobilizacijos, Rusijos kariuomenė turi potencialo tik vienam dideliam puolimui Donbase – po jo puolamasis potencialas bus išnaudotas, teigia autoritetingas karybos ekspertas, Arlingtone, JAV, įsikūrusio tyrimų instituto C.N.A. Rusijos studijų direktorius Michaelis Kofmanas, šeštadienį paskelbęs savo analizę.

„Manau, kad be nacionalinės mobilizacijos Donbasas yra paskutinis didelis puolimas, kurį Rusijos kariuomenė gali surengti, atsižvelgiant į dabartinę padėtį ir turimas pajėgas. Nesvarbu, ar tai pavyks, ar ne, Rusijos kariuomenės puolamojo potencialo galimybės bus iš esmės išnaudotos“, – teigia M.Kofmanas tviteryje paskelbtoje apžvalgoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Mariupolyje

Jis pažymi, kad Rusija dabar sieks apsupti Ukrainos pajėgas šiaurinėje Donbaso srityje, tačiau ši operacija bus rizikinga, nes ukrainiečiai stiprina pajėgas aplink Charkivą ir siekia sutrikdyti Rusijos sausumos komunikacijos linijas.

M.Kofmano vertinimu, net jei Rusijos pajėgos pasieks reikšmingų laimėjimų, jos liks pažeidžiamos ukrainiečių kontratakoms.

„Panašu, kad Ukrainos pajėgos kai kuriose vietovėse atliko taktinį atsitraukimą, susprogdino tiltus ir tuo pačiu metu galėjo užimti poziciją kontratakai, kuri keltų grėsmę Rusijos puolimo tęstinumui“, – teigia JAV karybos ekspertas.

Pasak M.Kofmano, Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas nešturmuoti Azovstalio gamyklos Mariupolyje rodo, kad Rusija jau yra patyrusi daug nuostolių ir negali sau leisti prarasti dar daugiau žmonių, kurie reikalingi Donbaso puolimui.

Plačiau apie tai skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas šeštadienį vakare apžvelgė karinę padėtį šalyje. Feisbuke patalpintame pranešime teigiama, kad Rusija tęsia dalinę Charkivo blokadą bei atakuoja Ukrainos karius ir civilinius objektus Čuhujivo, Korobčino, Dovhenkės gyvenvietėse. 

Donecko srityje pagrindinės Rusijos pajėgos susitelkusios ties Popasnos ir Rubižnės gyvenvietėmis, ruošiamasi Severodonecko puolimui. 

„Remiantis turima informacija, priešas turi rimtų problemų su medicinine parama savo daliniams, kyla sunkumų evakuojant sužeistuosius, trūksta vaistų. Dėl didėjančio sužeistųjų skaičiaus Balaklajos mieste priešas naudojasi savivaldybės klinikos pajėgumais, tuo pat metu dega karinė ligoninė“, – teigiama pranešime. 

Rusijos raketos smūgis pataikė į Dnipro srities dujų vamzdį, teigia regiono vadovas.

Dnipro srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka šeštadienį pranešė, kad Rusija smūgiavo į dujų vamzdį vieno regiono kaimo pakraštyje.

„Raketa nukrito kaimo pakraštyje ir paliko didžiulį daugiau kaip 4 metrų gylio piltuvą žemėje. Buvo pažeistas žemo slėgio dujų vamzdis. Įvykio vietoje dirba specialistai“, – pranešė V.Rezničenka, kuriuo remiasi CNN. 

V.Rezničenka sakė, kad nukentėjusiųjų nėra.

„Okupantai ir toliau taikosi į „strateginius“ objektus. „Demilitarizuokite“ mūsų laukus ir sodus“, – ironizavo jis. 

Šeštasis sankcijų paketas prieš Rusiją turėtų apimti energetiką, sako už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis, kurį cituoja CNN.

Vienas iš svarstomų klausimų yra susijęs su nafta. Anot V.Dombrovskio, diskutuojama apie „protingas sankcijas“ ir tam tikrus tarifus, tačiau ne apie visišką naftos embargą.

„Gali būti tam tikrų niuansų, tačiau šis darbas tęsiasi“, – žurnalistams Vašingtone sakė V.Dombrovskis.

Eurokomisaras savo ruožtu nurodė, kad „techniniu požiūriu sankcijų patvirtinimas gali įvykti labai greitai, per vieną ar dvi dienas.“

„Sankcijoms reikia vienbalsiškumo tarp valstybių narių, politinės diskusijos vyksta lygiagrečiai. Svarbu pasiekti vienbalsį politinį susitarimą“, – sakė jis.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Gintarė Skaistė

Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė interviu CNN sakė, kad su JAV iždo sekretoriaus pavaduotoju Wally Adeyemo aptarė galimą kitą sankcijų dalį.

„Visada siūlome į sankcijas įtraukti energetikos sektorių, ypač naftos, taip pat papildomas sankcijas Rusijos finansų sektoriui“, – CNN sakė G.Skaistė.

G.Skaistė teigė, kad sankcijos turi būti suderintos tam, kad būtų veiksmingos.

„Jei nesusitarsime dėl sankcijų kartu – Jungtinės Valstijos su visais Vakarų sąjungininkais – jos neveiks“, – sakė ministrė.

Plačiau šia tema skaitykite: Eurokomisaras: „Svarstomas šeštasis sankcijų paketas prieš Rusiją apimtų energetiką“

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo beveik 5,2 mln. žmonių, šeštadienį pranešė Jungtinės Tautos, tęsiantis didžiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizei.

JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad nuo vasario 24 dienos, kai į Ukrainą įsiveržė Rusijos pajėgos, savo šalį paliko 5 163 686 ukrainiečiai.

Palyginus su padėtimi ketvirtadienį, atnaujintas ukrainiečių pabėgėlių skaičius išaugo 29 939.

UNHCR duomenimis, nuo šio mėnesio pradžios Ukrainą paliko maždaug 1 128 000 žmonių, o per visą kovą – 3,4 milijono.

Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr./Pabėgėliai iš Ukrainos pasiekė Lenkiją

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) nurodo, kad dar beveik 218 tūkst. trečiųjų šalių piliečių – daugiausia studentų ir darbuotojų migrantų – taip pat pasitraukė į kaimynines šalis.

TMO vertinimais, 7,7 mln. žmonių yra palikę savo namus, bet neišvykę iš Ukrainos.

Iki invazijos Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose buvo 37 mln. gyventojų. Į šį skaičių nepatenka Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų šalies rytuose kontroliuojamų teritorijų gyventojai.

Toliau pateikiami UNHCR duomenys apie tai, į kurias kaimynines šalis išvyko ukrainiečių pabėgėliai.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Ukrainos karo pabėgėliai Varšuvos autobusų ir traukinių stotyse

Lenkija

UNHCR duomenimis, beveik šeši dešimtadaliai ukrainiečių pabėgėlių – iš viso 2 884 764 – kirto Lenkijos sieną. 

Daugelis jų tęsia kelionę į kitas bevizei Šengeno erdvei priklausančias Europos šalis. 

Lenkų pasieniečių duomenimis, iš Lenkijos į Ukrainą jau sugrįžo daugiau kaip 800 tūkst. žmonių.

Iki karo Lenkijoje gyveno apie 1,5 mln. ukrainiečių, daugiausia darbininkų migrantų.

Rumunija

Į kaimyninę Rumuniją atvyko 744 074 žmonės iš Ukrainos. Didelę dalį jų sudaro asmenys, atvykę per Moldovą, įsiterpusią tarp Rumuniją ir ukrainą.

Manoma, kad didžioji dauguma šių ukrainiečių vėliau išvyko į kitas šalis.

Rusija

Į Rusiją atvyko 578 255 pabėgėliai iš Ukrainos.

Be to, vasario 18–23 dienomis Rusijos teritoriją pasiekė 105 tūkst. žmonių iš prorusiškų Rytų Ukrainos regionų Donecko ir Luhansko.

Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr./Kirtusius Lenkijos sieną ukrainiečius pasitinka savanoriai

Vengrija

Remiantis JT agentūra, Vengrijos sieną iki šiol kirto iš viso 485 618 ukrainiečių pabėgėlių.

Moldova

Moldovos siena yra arčiausiai didelio Ukrainos uostamiesčio Odesos. Šios ES nepriklausančios ir vienos neturtingiausių Europoje valstybės sieną kirto 431 468 ukrainiečiai. Manoma, kad dauguma jų keliavo toliau į kitas valstybes.

Slovakija

Į Slovakiją, iš kaimyninių valstybių turinčią trumpiausią sieną su Ukraina, atvyko 352 286 pabėgėlių iš Ukrainos.

Baltarusija

Į Rusijos artimą sąjungininkę Baltarusiją pasitraukė 23,9 tūkst. pabėgėliai.

Rusijos ortodoksų bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas stačiatikių Velykų išvakarėse pareiškė, kad tikisi, jog konfliktas Ukrainoje greitai baigsis, tačiau karo nepasmerkė, praneša BBC. 

„Tegul Viešpats pirmiausia sutaikina mūsų žmones Ukrainoje, Donbase, kur vis dar liejamas kraujas“, – sakė jis per pamaldas po atviru dangumi Maskvoje.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Patriarchas Kirilas

Bažnyčios vadovas pakartojo prezidento Vladimiro Putino teiginius, kad rusai ir ukrainiečiai iš esmės yra ta pati tauta.

„Duok Dieve, kad ši Velykų dovana padėtų tiems, kurie dalyvauja šiame sudėtingame konflikte, nuraminti savo širdis, protus, sielas, kad kuo greičiau baigtųsi tarpusavio nesantaika ir įsiviešpatautų ilgai laukta taika“, – sakė patriarchas.

Kirilas ir anksčiau yra išsakęs palaikymą Rusijos puolimui prieš Ukrainą – tai sukėlė kai kurių Rusijos ortodoksų bažnyčios narių pyktį tiek Rusijoje, tiek užsienyje. 

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba nurodo, kad Rusija okupuotose Chersono, Zaporižios bei Charkivo srityse pradeda skubią mobilizaciją, į kurią įtraukti ir medikai. 

„Okupantai mobilizuoja okupuotose teritorijose likusius ukrainiečių medikus. Ypač Vovčansko mieste (Charkivo sritis) jauni medikai siunčiami į fronto liniją, kad suteiktų pirmąją pagalbą sužeistiesiems rusams. Atsisakius, medikams grasinama sušaudyti“, – feisbuke praneša Ukrainos žvalgyba. 

Nuotr. iš socialinių tinklų/Rusijos kariai prie Chersono

Taip pat rašoma, kad praktiškai panaikinta galimybė iš Chersono srities vykti į Ukrainos kontroliuojamas teritorijas. 

„Zaporižios srityje Rusijos kariai ir FSB agentai ieško karinio amžiaus žmonių. Pranešama, kad būtent jie papildys Rusijos Federacijos kovinius dalinius problemiškiausiuose regionuose“, – rašoma pranešime. 

Daugiausiai į Lietuvą nuo karo pasitraukusių ukrainiečių kilę iš Kyjivo bei Dnipro sričių, neįprastai daug atvykėlių buvo gimę šalies pietryčiuose ir pietuose, skelbia Statistikos departamento duomenų analitikai.

Kaip teigiama departamento atstovų paskyroje Valstybės duomenų analitika, praėjusio savaitgalio duomenimis, atvykusieji iš Kyjivo ir Dnipro sričių sudaro atitinkamai 5,7 tūkst. ir 4,9 tūkst. arba 15 ir 13 proc. visų karo pabėgėlių.

Vis dėlto pažymima, kad šios dvi sritys pagal gyventojų skaičių yra didžiausiųjų trejetuke, todėl bent jau dėl šiaurinės Kyjivo srities tokia tendencija yra natūrali, priešingai nei dėl pietrytinio Dnipro ir dar dviejų sričių, kuriose driekėsi susirėmimų fronto linija ar kurios tapo intensyvių Rusijos atakų taikiniu.

Plačiau skaitykite ČIA.

Vakarų Ukrainoje esančiame Lvive paskelbta komendanto valanda.

Lvivo srities gubernatorius Maksimas Kozyckis sakė, kad sprendimą lėmė gauta „nauja žvalgybinė informacija“, rašo „Sky News.“

Mindaugo Kasperūno nuotr./Lvivas karo metu

Komendanto valanda galios nuo šeštadienio 23 val. vakaro iki sekmadienio 5 val. ryto ir toliau kiekvieną dieną šiomis valandomis iki tolesnio pranešimo.

Šiandien prasideda stačiatikių Velykos.

„Deja, priešas nepažįsta tokios sąvokos kaip didžioji religinė šventė. Jie tokie žvėriški, kad nesupranta, kas yra Velykos“, – rašė M.Kozyckis. 

Apylinkėje esančios bažnyčios Velykų nakties pamaldas atidėjo iki ryto.

Dviejų rytinių Ukrainos regionų vadovai šeštadienį pranešė, kad Donbase vyksta įnirtingos kautynės su Rusijos pajėgomis, blėstant viltims, kad per stačiatikių Velykas bus paskelbtos paliaubos.   

Rytinės Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinehubovas platformoje „Telegram“ pranešė, kad ukrainiečių kariai po įnirtingų mūšių atkovojo tris kaimus netoli Rusijos sienos.

„Mūsų daliniai išstūmė rusų karius iš Bezrukų, Slatynės ir Prudiankos gyvenviečių“, – parašė jis ir pridūrė, kad ukrainiečių pajėgos „įsitvirtino savo pozicijose“.

Minėti kaimai yra į šiaurę nuo antrojo pagal gyventojų skaičių Ukrainos miesto Charkivo. Prudianka yra už maždaug 40 km į pietvakarius nuo Rusijos sienos.

O.Sinehubovas nurodė, kad rusų pajėgoms atakavus civilinę infrastruktūrą, žuvo du žmonės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos agresoriai

Srities administracijos vadovas taip pat sakė sutaręs su vietos religiniais lyderiais, kad šeštadienį – tiek rusų, tiek ukrainiečių švenčiamų stačiatikių Velykų išvakarėse – bažnyčiose „nebus naktinių pamaldų“.

„Negalime leisti, kad burtųsi minios – saugumas yra svarbiausia“, – pabrėžė O.Sinehubovas.

Tuo metu kaimyninės Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus šeštadienį platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė, kad regione irgi vyksta intensyvūs karo veiksmai.

„Bombarduojama ištisą parą“, – sakė jis ir pridūrė, jog Rusijos pajėgos toliau atakuoja Rubižnės ir Severodonecko miestus.

S.Haidajus paragino žmones „evakuotis, jei tik yra galimybė“, ir nurodė, kad padėti išvykti gali vietos savanoriai.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Ukraina

Jis taip pat pabrėžė, jog Rusijos kariai nepasiekė jokių „reikšmingų laimėjimų“, žadėdamas „persekioti juos, išstumti iš mūsų žemės, nes ji yra mūsų“.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius šeštadienį taip pat patvirtino, kad Maskvos pajėgos per savo puolimą Rytų Ukrainoje nepadarė jokio reikšmingo proveržio.

Per spaudos konferenciją O.Arestovyčius sakė, kad Rusijos pajėgos mėgina „surengti puolimą prieš Huliaipolės miestą“ Donecko srities šiaurėje.

„Joms nepavyksta to padaryti jau šešias dienas“, – sakė prezidento patarėjas.

O.Arestovyčius pridūrė, kad Rusijos kariai „telkia dėmesį į teritoriją tarp Kramatorsko ir Slovjansko“ – dviejų miestų Donecko srities rytuose.

Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denysova feisbuke pranešė, kad Ukrainoje paimti vaikai atiduodami Rusijos šeimoms. Anot jos, žinomas atvejis, kai 27 vaikai buvo neteisėtai išvežti į Maskvos sritį. Jos teigimu, šiuo metu nėra žinoma, ar šie vaikai našlaičiai, ar netekę tėvų globos. 

„Rusijos vykdomas ukrainiečių vaikų išvežimas yra nusikaltimas, kuris pagal tarptautinę teisę patenka į prekybos žmonėmis apibrėžimą“, – rašė ji ir taip pat pabrėžė, kad Rusija pažeidžia Ženevos konvenciją, pagal kurią priverstinai perkelti ar deportuoti asmenis iš okupuotos teritorijos yra draudžiama. 

Rusijos pajėgos naktį toliau apšaudė Mykolajivą, šeštadienį pranešė Ukrainos pareigūnas. 

„Šiąnakt vėl buvo apšaudoma. Jie pataikė į kavinę – ačiū Dievui, aukų nėra“, - sakė Mykolajivo regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas. Jį cituoja CNN. 

Jis taip pat pridūrė, kad Velykų laikotarpiu mieste nuo 19 val. vakaro iki 5 val. ryto galios komendanto valanda. 

Per pastarąsias dvi dienas regione per Rusijos karių išpuolius buvo sužeista mažiausiai 20 žmonių. Ukrainos pareigūnai įspėjo apie neįvardytas Rusijos pajėgų provokacijas per Velykų šventę, kurią daugelis ukrainiečių švenčia pagal Julijaus kalendorių, ir paragino kai kurių regionų gyventojus švęsti šią šventę namuose.

Teritorijoje tarp Mykolajivo ir Chersono į pietryčius per pastarąsias tris savaites vyko intensyvūs mūšiai, nes Ukrainos pajėgos pradėjo kontratakas. Patį Mykolajivą reguliariai apšaudo Rusijos pajėgos, tačiau jį tebekontroliuoja Ukraina.

Šiauriniame Ukrainos Černihivo mieste žuvo daugiau kaip 700 civilių gyventojų, BBC sakė miesto tarybos vadovas Oleksandras Lomako.

Praėjus trims savaitėms po to, kai Rusijos kariai nutraukė miesto apgultį, pagrindinėse kapinėse vis dar kasami nauji kapai.

Maždaug prie ketvirtadalio jų buvo padėta gėlių, žibintų, vaisių ir kitų daiktų, o tai rodo, kad juos aplankė mirusiųjų artimieji, rašo BBC. Likusieji kapai pažymėti lentelėmis, pritvirtintomis prie medinių lazdelių, kuriose nurodyti palaidotųjų vardai, pavardės, gimimo ir mirties datos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Černihivas

BBC žurnalistai sutiko moterį, kuri ieškojo per apšaudymą žuvusių sesers ir vyro kapų. Ji nežinojo, ar jų kūnai rasti ir palaidoti šiose kapinėse. 

„Jie buvo taikūs žmonės, šoko“, – sakė ji. 

Ispanija penktadienį vėl atidarė savo ambasadą Kyjive, uždarytą anksčiau šiais metais dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, pranešė vyriausybė. 

Ispanijos diplomatai buvo evakuoti iš Kyjivo į Lenkiją kitą dieną po to, kai Rusijos pajėgos vasario 24-ąją įsiveržė į Ukrainą.    

Penktadienio popietę ambasadorės Silvios Cortes vadovaujami Ispanijos diplomatinės misijos nariai, „padedami policijos specialiųjų pajėgų“, vėl atidarė šalies ambasadą Kyjive, nurodė Vidaus reikalų ministerija išplatintame pranešime.  

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas anksčiau šią savaitę pranešė, kad ambasada Ukrainos sostinėje bus atidaryta „artimiausiomis dienomis“. 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Kyjivas

Ketvirtadienį P.Sanchezas lankėsi Kyjive, kur susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. 

Per vizitą premjeras paskelbė, kad Ispanija perduos Ukrainai 200 tonų karinės įrangos. 

P.Sanchezas taip pat nurodė, kad dešimtys Ispanijos teisingumo ministerijos ekspertų padės Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) tirti karo nusikaltimus Ukrainoje. 

Virtinė Vakarų valstybių, tarp jų Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė, jau vėl atidarė savo ambasadas Kyjive ar paskelbė planuojančios tai padaryti artimiausiu metu.

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka „Telegram“ kanale pasidalijo trumpu vaizdo įrašu, kuriame matyti pastato griuvėsiuose dirbantys vyrai ir sunkioji technika. 

P.Andriuščenkos teigimu, šis vaizdas užfiksuotas prie Rusijos subombarduoto Mariupolio dramos teatro. Pasak jo, rasti kūnai dedami į plastikinius maišus ir išvežami į netoliese esantį Mangušo kaimą, kur sumetami į griovį. 

Nuotr iš „Azov“ pulko paskyros „Telegram“/Subombarduotas Mariupolio dramos teatras

Žuvusių Mariupolio gyventojų kūnų „valymą“ vykdo apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos atsiųsti asmenys, teigė mero patarėjas.

„Po Dramos teatru esančioje aikštėje buvo nacistinės Vokietijos karių kapinės, kurių kūnai buvo ekshumuoti ir perkelti tik 2018-2019 m. rekonstrukcijos metu. Dabar rusai Mariupolio centrą vėl pavertė kapinėmis“, – rašo jis. 

P.Andriuščenkos publikuoto vaizdo įrašo STOP kadras

Ukrainos rytinės Luhansko srities gubernatorius sako, kad ten esantys miestai yra nuolat apšaudomi.

Serhijus Haidajus, kurį cituoja BBC, sakė, kad du žmonės žuvo Popasnoje – maždaug 20 tūkst. gyventojų turinčiame mieste, kuriame buvo apšaudomi gyvenamieji namai ir vyko mūšiai gatvėse. 

Platformoje „Telegram“ jis rašė, kad rusai smogė elektros linijoms ir pastotėms. Po to, kai rusų sviedinys patakė į siurblinę, kai kurie miestai buvo palikti be vandens. 

Maskva penktadienį pareiškė, kad praėjusią savaitę nuskendus Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanui raketiniam kreiseriui „Moskva“ žuvo vienas įgulos narys ir dar 27 dingo.

Iki šiol Rusijos pareigūnai tvirtino, kad visa „Moskva“ įgula buvo evakuota į šalimais buvusius laivus.

Karo laivas nuskendo balandžio 14 dieną po sprogimo ir gaisro, kurį, anot Ukrainos, sukėlė tikslus raketų smūgis. Rusija savo ruožtu tvirtino, kad kreiserio katastrofą sukėlė jame buvusių šaudmenų sprogimas.

Kreiseriui „Moskva“ nuskendus, jame tarnavusių jūreivių, įskaitant šauktinius, tėvai socialiniuose tinkluose ėmė rašyti, kad jų vaikai dingo, ir reikalauti iš valdžios atsakymų.

„Balandžio 13 dieną kilus gaisrui raketinis kreiseris „Moskva“ buvo smarkiai apgadintas sprogus jame buvusiems šaudmenims“, – nurodė Gynybos ministerija pranešime, kurį penktadienį vėlai vakare išplatino Rusijos naujienų agentūros.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Karo laivas „Moskva“

„Vienas kariškis žuvo, dar 27 įgulos nariai dingo be žinios“, – rašoma pranešime ir priduriama, kad „likę 396 įgulos nariai“ buvo evakuoti.

Šeimos, kurių sūnūs buvo įtraukti į dingusiųjų sąrašą po to, kai prieš savaitę Juodojoje jūroje nuskendo Rusijos flagmanas, vis dažniau reikalauja atsakymų, tačiau Gynybos ministerija ir aukščiausi vyriausybės pareigūnai tyli apie įgulos likimą. 

Mažiausiai dešimt šeimų viešai – socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidos organizacijoms – išreiškė savo pyktį ir nusivylimą, kad įvairūs pareigūnai ar valdininkai joms pateikia prieštaringą informaciją, esą jų sūnūs gyvi, dingę arba mirę.

„Su mumis nenorima kalbėtis, – interviu skundėsi 32 metų Maksimas Savinas, pasakodamas apie savo jauniausio brolio Leonido (20 m.), šauktinio, tarnavusio nuskendusiame laive, paieškas. – Mes gedime. Jie pašaukė mūsų jaunėlį tarnauti, tačiau jis greičiausiai niekada nebesugrįš.“

Plačiau apie tai skaitykite: Nuskandinto laivo „Moskva“ jūreivių šeimos atsakymų negauna: „Kariai niekam nerūpi“

Rusijos išpuoliai prieš civilinę infrastruktūrą Charkive nesiliauja, šeštadienį pranešė vietos pareigūnas. 

„Rusijos okupantai toliau apšaudo Charkivo ir jo regiono civilinę infrastruktūrą“, – sakė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas, kuriuo remiasi CNN.

„Per dieną okupantai sudavė 56 smūgius. 19 žmonių buvo sužeisti, du žuvo“, – sakė jis. 

Regione nuo 19 val. vakaro iki 5 val. ryto vietos laiku galios komendanto valanda.

JAV Gynybos departamentas pakvietė 40 sąjungininkių kitą savaitę susitikti Vokietijoje aptarti ilgalaikių Ukrainos saugumo poreikių, nors šalis tebekariauja su ją užpuolusiomis Rusijos pajėgomis.   

Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby sakė, kad gynybos ministrai ir aukšto rango generolai iš 20 NATO ir Aljansui nepriklausančių valstybių jau priėmė JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino kvietimą ateinantį antradienį susitikti Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje. 

J.Kirby šį susitikimą pavadino konsultacijomis, kurių metu bus tariamasi, kaip Ukrainos partnerės galėtų prisidėti prie šalies karinių pajėgumų stiprinimo pasibaigus karui. 

„Vienas iš dalykų, kurių sekretorius tikisi iš antradienio susitikimo Ramšteine, yra diskusijų su panašiai mąstančiomis valstybėmis apie ilgalaikius gynybos ryšius, kurių Ukrainai reikės ateityje, pradžia“, – žurnalistams sakė J.Kirby.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Johnas Kirby

„Iš tikrųjų tai daugiausia susiję su modernizavimu ir siekiu užtikrinti, kad jų kariuomenė ir toliau būtų stipri. Tai nesusiję su saugumo garantijomis“, – pridūrė Pentagono atstovas.

Susitikimas rengiamas baigiantis antram karo mėnesiui. Atitraukusi pajėgas iš Ukrainos šiaurinės ir šiaurės rytinės dalies, Rusija dabar susitelkė į puolimą šalies rytuose.

Rusija teigia numušusi Ukrainos naikintuvą Su-25 ir sunaikinusi tris sraigtasparnius Mi-8 Charkivo srityje.

Rusijos gynybos ministerija, kurios pranešimu remiasi BBC, teigia, kad jos oro pajėgos pasiekė „nemažai laimėjimų ir pataikė į kelis Ukrainos karinius objektus.“

BBC atkreipia dėmesį, kad šių teiginių patikrinti neįmanoma. Ukraina apie tai kol kas nepasisakė. 

Ukrainos rytuose esančiame Popasnos mieste per rusų pajėgų artilerijos smūgius žuvo du žmonės, pranešė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.  

Tuo metu Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka informavo, kad per Rusijos pajėgų apšaudymus penktadienį regione žuvo mažiausiai trys civiliai gyventojai ir dar septyni buvo sužeisti. 

S.Haidajus šeštadienį platformoje „Telegram“ nurodė, kad ankstesnę dieną Luhansko srityje rusų pajėgų artilerija 12 kartų apšaudė gyvenamuosius namus, ir „didžioji dalis smūgių teko Popasnai“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Donecko regione

„Be to, kad mieste jau kelias savaites tęsiasi gatvių mūšiai, Rusijos kariuomenė nuolat apšaudo daugiaaukščius gyvenamuosius namus ir privačius namus. Vien vakar vietos gyventojai atlaikė penkias priešo artilerijos atakas.... Ne visi išgyveno“, – rašė S.Haidajus.

Jis pridūrė, kad Lysyčanske ir Novodružeske taip pat buvo sugriauta kažkiek gyvenamųjų namų.

Portalas „Unian“, remdamasis Rusijos gynybos ministerijos pranešimu skelbia, kad vienam iš karininkų – Azatbekui Omurbekovui, kaltinamam organizavus žudynes, prievartavimus ir plėšimus Bučoje, suteiktas pulkininko laipsnis. 

Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Azatbekas Omurbekovas

„Per tris savaites pulkininko Omurbekovo vadovaujami brigados padaliniai prie užimtos linijos atrėmė daugiau kaip 50 priešo atakų, panaudodami tankus, pėstininkų kovos mašinas ir sunkiąją artileriją. Patikimai sukurta gynybinių pozicijų sistema, Azatbeko Omurbekovo priimti sprendimai užtikrino vienos iš pagrindinių krypčių kontrolę“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija.

2014 m. Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Dmitrijus Bulgakovas A.Omurbekovą, kuriam, kaip manoma, yra apie 40 metų, apdovanojo medaliu už ypatingus nuopelnus, rašo „Unian“. 

Nuo invazijos pradžios į Lenkiją jau pabėgo apie 3 mln. Ukrainos gyventojų, pranešė Lenkijos pasienio apsaugos tarnyba. 

Visgi, kaip rašo BBC, pastarosiomis savaitėmis Lenkijos sieną kertančių žmonių gerokai sumažėjo, o vykstančių į Ukrainą – išaugo.

R.Tracevičiūtės nuotr./Karo pabėgėliai Lvive

Penktadienį į Ukrainą iš Lenkijos atvyko daugiau žmonių (23 800) nei iš Ukrainos į Lenkiją (17 700). 

Iš viso nuo karo pradžios į Ukrainą iš Lenkijos atvyko 825 800 žmonių. Per patį pabėgėlių krizės įkarštį, kovo 6 d., iš Ukrainos į Lenkiją išvyko 142 300 žmonių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos pajėgų nuostolius. Remiantis pateikiama informacija, šalis agresorė šiame kare jau prarado: 

• 21 600 žmonių
• 854 tankus
• 2205 kovos mašinas
• 403 artilerijos sistemas
• 69 priešlėktuvinės kovos sistemas
• 177 lėktuvus
• 154 sraigtasparnius
• 1543 transporto priemones
• 182 bepiločius orlaivius

15min akreipia dėmesį, kad patikrinti šių duomenų tikslumo nėra galimybės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad išlaisvintose šalies dalyse gyvenimas pamažu ima grįžti į normalias vėžes. 

Kaip savo pranešime penktadienio naktį teigė šalies vadovas, iš viso jau išminuotos 184 gyvenvietės, kai savaitės pradžioje skaičius siekė 70. 

Kaip rašo „The Guardian“, cituojantis V.Zelenskį, humanitariniai štabai jau veikia daugiau kaip 500 išlaisvintų gyvenviečių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Kasdien šis skaičius padidėja beveik 100. Į gyvenvietes sugrąžiname medicinos ir švietimo paslaugas, socialinės apsaugos įstaigų darbą, finansines institucijas.

Gana sparčiai atkuriame transporto jungtis. Šiandien susisiekimo jungtys grąžintos 96 gyvenvietėse, 183 gyvenvietėse atnaujintas degalinių darbas. 90-yje atkurtas elektros energijos tiekimas. Grąžiname vandens, dujų tiekimą, mobilųjį ryšį“, – vardijo V.Zelenskis. 

Remdamasis iš skirtingų Ukrainos regionų surinkta informacija, portalas „Ukrainska Pravda“ pateikė paskutinės paros situacijos šalyje apžvalgą. 

Teigiama, kad daugelyje šalies regionų naktis praėjo ramiai. 

Naktį artilerija apšaudyta Dnipro sritis, žmonės bei pastatai nenukentėjo. Iš šiaurės vakarų visą dieną buvo apšaudomi Charkivo gyvenamieji rajonai, sužeisti 7 žmonės, du žuvo. 

Miesto infrastruktūra apšaudyta visoje Luhansko srityje, blogiausia situacija – Popasnoje. Be to, mieste jau kelis mėnesius vyksta gatvių mūšiai, Rusijos pajėgos nuolat bombarduoja daugiabučius ir nuosavus namus. Vien ryte, rašo „Ukrainska Pravda“, surengtos 9 artilerijos atakos. Pranešama, kad žuvo trys civiliai ir vienas karys, dar viena moteris sužeista. Rusija ir toliau apšaudo Donecko sritį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolis

Mariupolis ir toliau blokuojamas, tačiau Ukrainos kariai laikosi savo pozicijose. Šiandien planuojamas dar vienas bandymas evakuoti Mariupolio gyventojus į Zaporižią. 

Rusija ir toliau apšaudo Chersono srities gyvenvietes, o iš užimtų kaimų leidžia raketas į Mykolajivą bei Dnipro sritį. Šis regionas, rašoma toliau, atsidūrė ant humanitarinės katastrofos ribos. 

Naktį sprogimai nugriaudėjo Mykolajive. Rusijai surengus raketų ataką dužo pastatų langai, pažeistos elektros linijos, tačiau aukų išvengta. 

Jungtinės Karalystės žvalgyba teigia, kad Rusijos kariuomenė per pastarąsias 24 valandas Ukrainoje didesnio progreso nepasiekė. 

„Nepaisant padidėjusio aktyvumo, Rusijos pajėgos per pastarąsias 24 valandas nepasiekė didesnių laimėjimų, nes ukrainiečių kontratakos ir toliau trukdo jų pastangoms“, – teigiama naujausiame šalies Gynybos ministerijos gynybos žvalgybos pranešime, kurį cituoja BBC. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolis

Jame rašoma, kad Rusijos oro ir jūrų pajėgos „neįgijo kontrolės nė vienoje srityje dėl Ukrainos gynybos veiksmingumo, mažinančio jų galimybes daryti pastebimą pažangą.“

„Nepaisant deklaruojamo Mariupolio užkariavimo, jame tebevyksta smarkūs mūšiai, kurie žlugdo Rusijos bandymus užimti miestą“, – nurodoma JK žvalgybos pranešime. 

Rusijos sukeltame kare Ukrainoje jau nukentėjo daugiau kaip 595 vaikai – iš jų mažiausiai 208 žuvo, dar 387 buvo sužeisti, rodo balandžio 23 dienos duomenys. 

Pasak Ukrainos generalinės prokuratūros, šie skaičiai nėra galutiniai.

Prokuratūros duomenimis, daugiausia vaikų buvo sužeista Donecke – 120, Kyjive – 113, Charkive 91.

Černihive nukentėjo 66 vaikai, Chersone 44, Mykolajive 41, Luhanske 37, Zaporižios srityje – 25, Sumuose 17, Žytomyro srityje – 15.  

Balandžio pradžioje Ukrainos pajėgų išvaduotoje Kyjivo srities Bučos miesto teritorijoje baigiamas Rusijos karių nužudytų piliečių kūnų rinkimas ir ekshumavimas. 

Kaip praneša portalas „Ukrainskaja Pravda“, cituojantis majorą Anatolijų Fedoruką, iš viso suskaičiuota 412 aukų, tačiau skaičius dar bus patikslintas. 

„Tai reiškia, kad kas trečia auka Kyjivo srityje yra iš Bučos“, – nurodė majoras. 

Rusijos karių įvykdyti karo nusikaltimai Bučoje

+16

Pasak jo, masinėje kapavietėje prie apaštalo Šv. Andriejaus pirmojo pašauktojo bažnyčios Bohdano Chmelnyckio gatvėje buvo rasta 117 kūnų, tarp jų 30 moterų ir 2 vaikų.

„Čia yra nužudytų, okupantų sušaudytų ir nukankintų žmonių, yra apanglėjusių civilių kūnų. Yra ligoninės pacientų, kurių nebuvo galima palaidoti po vasario 24 d., nes rusai neleido laidojimo tarnybai įvažiuoti į kapines. Yra keli vaikinai iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų“, – pranešė majoras. 

Netoli rusų pajėgų apsiausto Ukrainos uostamiesčio Mariupolio buvo surasta dar viena masinė kapavietė, penktadienį pranešė miesto taryba. 

Taryba paskelbė bendrovės „Planet Labs PBC“ palydovinę nuotrauką, kurioje, kaip teigiama, matyti 45x25 m dydžio masinė kapavietė. Manoma, kad joje gali būti palaidota mažiausiai tūkstantis rusų pajėgų nužudytų Mariupolio gyventojų. 

Pasak tarybos, masinė kapavietė aptikta šalia Vynohradnės kaimo, į rytus nuo Mariupolio. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Masinė kapavietė prie Mariupolio

Anksčiau šią savaitę buvo paskelbtos bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinės nuotraukos, kuriose matyti daugiau kaip 200 šviežiai iškastų kapaviečių į vakarus nuo Mariupolio esančiame Manhušo mieste.  

Mariupolio meras Vadymas Boičenka sakė, kad rusų kariai laidoja ukrainiečius civilius masinėse kapavietėse, taip dangstydami karo nusikaltimus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sugriautas Mariupolis

Pasak V.Boičenkos, rusai prie Mariupolio palaidojo šimtus civilių.

Meras sakė, kad „iš miesto gatvių ėmė dingti lavonai“, ir apkaltino rusus „slepiant savo nusikaltimų pėdsakus ir tam panaudojant masines kapavietes“.

„Azovo“ pulkas paskelbė naują vaizdo įrašą, kuriama užfiksuoti „Azovstal“ plieno gamyklos rūsiuose besislepiantys užblokuoto Mariupolio gyventojai bei čia esantys Ukrainos kariai. 

Teigiama, kad vaizdai užfiksuoti balandžio 21 dieną. 

VIDEO: Забуті світом, але не Азовом

Забуті світом, але не Азовом

Vaizdo įraše matyti, kad gamyklos rūsyje slepiasi daugybė moterų ir įvairaus amžiaus vaikų – nuo kūdikių iki paauglių. Jau beveik du mėnesius žmonės įkalinti „Azovstal“ požemiuose ir negali gauti būtiniausių reikmenų. 

Įraše matyti, kad kariai žmonėms atnešė užkandžių, tad vaikai dėkoja už paramą ir maistą. Jie taip pat sako nekantraujantys, kada galės pamatyti saulę bei apkabinti artimuosius. 

15min atkreipia dėmesį, kad patikrinti šio įrašo autentiškumo nėra galimybės.

Rusų opozicionierius Vladimiras Kara-Murza, vienas pagrindinių Rusijoje tebegyvenančių Kremliaus ir jo karo Ukrainoje kritikų, penktadienį buvo paskelbtas „užsienio agentu“ ir suimtas už tariamai melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą.    

Maskvos Basmano rajono teismas 40-mečiui V.Kara-Murzai skyrė kardomąjį kalinimą iki birželio 12 dienos, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė opozicionieriaus advokatas Vadimas Prochorovas. 

Anksčiau penktadienį V.Prochorovas sakė, kad V.Kara-Murzai iškelta baudžiamoji byla dėl tariamai melagingos informacijos skleidimo.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vladimiras Kara-Murza

Vakaruose išsilavinimą įgijęs aktyvistas ir žurnalistas V.Kara-Murza buvo artimas opozicijos lyderio Boriso Nemcovo, kuris 2015 metais buvo nužudytas netoli Kremliaus, bendražygis. 

Opozicionierius teigia, kad dėl savo politinės veiklos jis buvo du kartus apnuodytas – 2015 ir 2017 metais. Nepaisant šių incidentų, jis liko gyventi Rusijoje.

Plačiau skaitykite ČIA. 

„Lietuva Ukrainai nusiuntė reikšmingą karinę pagalbą ne tik prieš pat karą (ir buvo pirmoji tai realiai padariusi ES šalis), bet ir jau trečią karo dieną mūsų pagalba pasiekė su agresoriumi kovojančią šalį“, – feisbuke rašo ministras.

A.Anušausko teigimu, Ukrainai perduoti pėstininkų lengvieji ginklai, priešlėktuvinė ir prieštankinė ginkluotė, kulkosvaidžiai, minosvaidžiai, lokatoriai, dronai, šarvinės liemenės, šalmai, termovizoriai, naktinio matymo optika, minos, šaudmenys, granatos, transporto priemonės ir kt.

„Kiek dabar visa tai kainuoja? Nominali (formali) vertė daugiau kaip 70 mln. Eur (77 mln. JAV dolerių), tačiau jei norėtume atkurti šiuos perduotus pajėgumus pilna apimtimi (įsigyjant analogiškų charakteristikų ginkluotę, amuniciją ir įrangą), tai dabar mums kainuotų mažiausiai 110 mln. Eur arba 120 mln. JAV dolerių (atrodo būtent taip paramos apimtis skaičiuoja ir Estija).

Taigi, reali parama sudaro 0,2 proc. Lietuvos BVP.

Arba 40 Eur (43 JAV dol.) nuo kiekvieno Lietuvos piliečio. Palyginimui – pastaruosius penkerius metus vidutiniškai ginkluotės įsigijimams Lietuva išleisdavo apie 70 Eur skaičiuojant vienam piliečiui (nuo šių metų prisidės dar po 100 Eur skaičiuojant kiekvienam piliečiui per metus)“, – rašo A.Anušauskas.

Kaip praneša „Reuters“, Pentagonas ieško naujų būdų, kaip JAV pramonė galėtų paspartinti gamybą ir padidinti patikrintų, efektyvių ginklų, kuriems reikia minimalaus apmokymo ir kuriuos galima greitai eksportuoti į Ukrainą, gamybos pajėgumus. Apie tai penktadienį pranešta JAV vyriausybės tinklapyje.

Gynybos departamentas paskelbė prašymą iki gegužės 6 dienos pateikti informaciją, susijusią su oro, priešlėktuvine, priešpėstine, pakrančių gynyba bei priešlėktuvinėmis baterijomis, bepiločiais orlaiviais bei komunikacija, pavyzdžiui, radijo ryšio priemonėmis ar palydoviniu internetu. 

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis padėtį Mariupolyje pavadino „didžiausia humanitarine katastrofa“ nuo Rusijos invazijos ir galbūt didžiausia šimtmečio katastrofa, nes pietryčių uostamiestį nuolat bombarduoja Rusijos pajėgos.

Penktadienį Vašingtone surengtoje spaudos konferencijoje jis sakė, kad Mariupolyje žuvo tūkstančiai žmonių, ir pridūrė: „Pamatysime baisius žiaurumus, kai jis bus išlaisvintas nuo rusų“.

Jis sakė, kad Rusijos kariai absoliučiai viską naikina, taip pat ir slėptuves, kuriose apsistoja civiliai gyventojai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolis

Pasak Ukrainos pareigūnų, maždaug 100 tūkst. žmonių tebėra įstrigę Mariupolyje nuo tada, kai kovo 1 d. jį apsupo Rusijos pajėgos. Ukrainos pareigūnai teigia, kad per puolimą mieste žuvo daugiau kaip 20 tūkst. žmonių.

Penktadienį D.Šmyhalis sakė, kad civiliai gyventojai, įskaitant moteris ir vaikus, slepiasi plieno gamykloje „Azovstal“ – paskutiniame Ukrainos gynėjų bastione mieste. Pasak jo, Rusijos kariuomenė vis dar apsupusi šią teritoriją, o Ukraina kalbasi su partneriais, kad susitartų dėl evakuacijos koridoriaus.

Jis taip pat paragino visų šalių, įskaitant JAV, ambasadorius grįžti į savo ambasadas Kyjive.

Antradienį Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas planuoja susitikti su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu ir Maskvoje surengti darbo susitikimą bei pietus su užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Po to ketvirtadienį jis keliaus į Kyjivą, kur susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Antonio Guterresas

Laiškuose abiem lyderiams per jų JT atstovybes jis ragino aptarti „neatidėliotinus žingsnius siekiant taikos Ukrainoje ir daugiašališkumo ateities“.