Svarbiausios naujienos
- Į Ukrainą jau sugrįžo 2,3 mln. pabėgėlių, palikusių šalį prasidėjus karui
- V.Zelenskis pareiškė, kad Rusija šiuo metu kontroliuoja apie penktadalį jo šalies teritorijos
- Rusijos politikos analitikė: V.Putinas mano, kad laimi Ukrainoje
- Interpolo vadovas: Ukrainai siunčiami ginklai atsidurs nusikaltėlių rankose
- JAV taikys sankcijas violončelininkui Sergejui Rolduginui, pramintam „Putino tarpininku“, jo žmonai operos dainininkei Jelenai Mirtovai ir Užsienio reikalų ministerijos atstovei Marijai Zacharovai
Svarbiausias ketvirtadienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Nepaisant karo, apsėta jau per 80 proc. laukų
00:59
Ukrainoje vasarojumi apsėta per 80 proc. laukų, lyginant su praėjusių metų rodikliais, praneša šalies Žemės ūkio politikos ir maisto ministerija. Sėjos darbai dar nesibaigė.
„Sėjos darbai Ukrainoje tęsiasi. Grikių pasėta 81,9 proc., lyginant su praėjusiais metais, 73 proc. plotų, lyginant su praėjusiais metais, saulėgrąžomis irgi jau užsėta, sojos – 96,6 proc.“, – skelbiama pranešime ir priduriama, kad kviečių sėja daugelyje sričių jau baigta.
Pranešime pažymima, kad birželio 2 d. duomenimis, Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje vasarojaus kultūromis iš viso užsėta 14 161,3 tūkst. ha. Tai yra 2755 tūkst. ha mažiau, lyginant su praėjusiais metais (16 916,3 tūkst. ha).
Ministerijos duomenimis, iš viso šiemet kviečiais apsėta 189,3 tūkst. ha, miežiais – 948,3 tūkst. ha, rapsais – 32,4 tūkst. ha, avižomis – 157,4 tūkst. ha, žirniais – 130,6 tūkst. ha, grikiais – 68,8 tūkst. ha, soromis – 47,3 tūkst. ha, kukurūzais – 4552,7 tūkst. ha, cukriniais runkeliais – 180,6 tūkst. ha, saulėgrąžomis – 4573,8 tūkst. ha, sojomis 1195,7 tūkst. ha, bulvėmis – 1104,9 tūkst. ha.
S.Cichanouskaja: Baltarusijos kariuomenės vadovybė nepakluso įsakymui pulti Ukrainą
22:44
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kalbėdamasi su teisininku ir žurnalistu Marku Feiginu, pareiškė, kad Baltarusijos kariuomenė buvo gavusi Aliaksandro Lukašenkos režimo įsakymą pulti Ukrainą, tačiau kariuomenės vadovybė šio įsakymo vykdymą sabotavo.
Jos duomenimis, tokį įsakymą gavusi karinė vadovybė puikiai suvokė, kad kariuomenė demoralizuota ir netrokšta prisijungti prie rusų šiame kruviname kare, tad įsakymas tiesiog "nebuvo nuleistas žemiau".
„Tokį įsakymą davė režimas. Bet aukščiausia karinė vadovybė suprato, kad Baltarusijos kariai demoralizuoti, jie neturi jokio noro pulti ir prisijungti prie Rusijos armijos“, – sakė S.Cichanouskaja.
D.Arachamija kol kas nemato pagrindo derybų pratęsimui
22:31
Ukrainos derybinės grupės vadovas Davydas Arachamija pareiškė, kad Ukraina gali inicijuoti naują derybų su Rusija raundą, kai jos derybinės pozicijos taps stipresnės.
„Derybas reiks tęsti, kai mūsų derybinės pozicijos bus sustiprintos. O dabar pirmiausia jos gali sustiprėti tuomet, kai mus pradės pakankamais kiekiais pasiekti tie ginklai, kuriuos mums nuolat žada tarptautiniai partneriai. Ir tada, aš manau, iš sustiprintų derybinių pozicijų galėsime inicijuoti naują derybų raundą“, – Ukrainos televizijai sakė D.Arachamija.
Jis pažymėjo, kad dabar Ukraina išlaisvina nemažai kaimų, bet rusai tuo pat metu užgrobia naujų gyvenviečių.
„Ir kol mes žengiame vieną žingsnį pirmyn – du atgal, aš nematau jokio pagrindo inicijuoti derybų pratęsimą“, – sakė D.Arachamija.
Ukrainiečiai atkovojo dalį Sjevjerodonecko
22:16
Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pareiškė, kad Ukrainos kariai atkovojo dalį Sjevjerodonecko.
„Jeigu anksčiau buvo sunki situacija ir buvo užgrobta apie 70 proc. miesto, tai dabar jau apie 20 proc. iš jų (Rusijos okupantai, – red.) nustumti atgal“, – Ukrainos televizijai sakė S.Haidajus.
Pasak jo, kasdien Rusijos armija ir separatistų karinės grupuotės mūšiuose dėl Sjevjerodonecko patiria didelių nuostolių.
Jis pridūrė, kad pastarosiomis dienomis pasirodė informacija apie žuvusius „kadyrovcus“. Jo nuomone, tai gali reikšti, kad Rusijos kariškiai patys patikėjo savo melu, jog neva jie jau kontroliuoja visą miestą, o todėl į jį saugu atvažiuoti ir „kadyrovcams“.
Jis nesutiko su kai kurių Vakarų karinių ekspertų vertinimais, kad Rusija per artimiausias dvi savaites vis dėlto sugebės užimti miestą. Pasak S.Haidajaus, Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiuo metu sulaukia tokių pastiprinimų, kurie neleis rusams užimti Sjevjerodonecko.
Afrikos Sąjungos vadovas po derybų su V. Putinu „jaučiasi nuramintas“ dėl maisto krizės
20:49
Afrikos Sąjungos vadovas Macky Sallas penktadienį pareiškė jaučiasi „nuramintas“ po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl maisto stygiaus, sukelto Maskvos karinės invazijos į Ukrainą.
V.Putinas priėmė Senegalo prezidentą M.Sallą, kuris šiuo metu pirmininkauja Afrikos Sąjungai, savo rezidencijoje Juodosios jūros kurorte Sočyje per Rusijos karo Ukrainoje 100 dienų sukaktį. Viena svarbiausių jų derybų temų buvo maisto stygius ir grūdų atsargos, dėl karo įstrigusios užblokuotuose Ukrainos uostuose.
„Laikau Vladimirą Putiną įsipareigojusiu ir suvokiančiu, kad ši krizė ir sankcijos kelia rimtų problemų silpnoms ekonomikoms, pavyzdžiui, Afrikos ekonomikoms“, – M.Sallas sakė žurnalistams po tris valandas trukusių derybų.
Jis pridūrė išvykstąs iš Rusijos „labai nuramintas ir labai laimingas dėl mūsų pokalbių“.
V.Putinas, „kalbėdamas apie Ukrainą, sakė mums, kad yra keli būdai eksportui paskatinti“, sakė AS vadovas. Pasak jo, grūdai galėtų būti eksportuojami per per Juodosios jūros Odesos uostą – „kas yra sudėtinga, nes ukrainiečiai turi pašalinti minas“ – arba per Rusijos kontroliuojamą Azovo jūros uostą Mariupolyje.
Vašingtonas ir Briuselis dėl karo Ukrainoje įvedė Maskvai beprecedenčių sankcijų, todėl V.Putinas buvo priverstas ieškoti naujų rinkų ir stiprinti ryšius su Afrikos bei Azijos šalimis.
V.Putinas sakė, kad Maskva pasiruošusi ieškoti būdų išgabenti grūdams, įstrigusiems Ukrainos uostuose, bet reikalavo, kad Vakarų šalys atšauktų sankcijas.
Maskvos karinė kampanija Ukrainoje ir tarptautinių sankcijų Rusijai kruša sutrikdė trąšų, kviečių ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių, todėl maisto ir degalų kainos šovė aukštyn, ypač besivystančiose valstybėse.
Jungtinės Tautos sako, kad dėl šio konflikto padarinių Afrikai gresia „beprecedentės“ krizės.
„Bado žaidynės“
Tuo metu Ukrainos ambasadorė prie JT penktadienį pareiškė, kad Rusija rengia pasauliui „bado žaidynes“, stengdamasi pavaizduoti, kad Maskvai taikomos sankcijos, o ne Kremliaus invazija į kaimyninę provakarietišką šalį yra maisto produktų eksporto sutrikimų priežastis.
„Rusija pastaruoju metu žaidė bado žaidynes, kad suverstų kaltę Ukrainai dėl ukrainietiškų maisto produktų blokados“, – sakė Ukrainos atstovė JT biure Ženevoje Jevhenija Filipenko.
Pasak jos, Ukrainos pajėgos yra smarkiai motyvuotos ginti savo tėvynę ir kada nors laimės šį karą. Diplomatė taip pat atkartojo kitų aukšto rango Ukrainos pareigūnų raginimus siųsti jų šaliai daugiau ginklų.
„Mes kovojame už Europos ir viso pasaulio laisvę. Taigi, ateinančias 100 dienų mes visi turėsime labai daug darbo“, – sakė J.Filipenko.
Vokietija išskyrė lėšų kariuomenės stiprinimui, reaguodama į Rusijos grėsmę
20:35
Vokietijos parlamentas, reaguodamas į Rusijos grėsmę, penktadienį balsavimu priėmė konstitucinę pataisą, leisiančią įsteigti 100 mlrd. eurų vertės fondą šalies gynybai sustiprinti.
Bundestago, parlamento žemųjų rūmų, deputatai tokiai priemonei pritarė 567 balsais prieš 96, o 20 įstatymų leidėjų susilaikė. Balsavimas buvo surengtas centro kairiųjų vadovaujamai vyriausybei ir konservatyviajai opozicijai sekmadienį pasiekus susitarimą.
Šis istorinis žingsnis yra atsakas į daugelį metų skambančią glaudžių sąjungininkų kritiką, kad Berlynas nesugeba pasiekti NATO tikslo skirti gynybai 2 proc. BVP.
Priemonei dar turi pritarti parlamento aukštieji rūmai – Bundesratas.
„Tai momentas, kai Vokietija sako, kad esame šalia, kai mūsų reikia Europai“, – parlamentarams pareiškė Žaliųjų partijos deleguota užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Praėjus trims dienoms nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje vokiečių kancleris Olafas Scholzas pažadėjo suformuoti specialų 100 mlrd. eurų biudžetą, siekiant artimiausiais metais perginkluoti Vokietijos kariuomenę ir modernizuoti pasenusią gynybos įrangą.
Tačiau kritikai nuo to laiko tvirtina, kad O.Scholzas neryžtingai remia Kyjivą, taip pat nesiima konkrečių veiksmų, susijusių su ginklų tiekimu.
Penktadienį pasiektas susitarimas leis Berlynui pasiekti NATO tikslą – „vidutiniškai kelerius metus“ gynybai skirti 2 proc. nuo BVP.
„Didžiausia kariuomenė Europoje“
Didžioji dalis Vokietijos investicijų – 40,9 mlrd. eurų – bus skirta karinėms oro pajėgoms: bus įsigyti 35 JAV gaminami naikintuvai F-35, 15 naikintuvų „Eurofighter“ ir 60 transporto sraigtasparnių „Chinook“.
Beveik 20 mlrd. eurų suma bus rezervuota kariniam jūrų laivynui, daugiausia naujoms korvetėms ir fregatoms, taip pat 212-ojo modelio povandeniniam laivui.
Daugiau kaip 16 mlrd. eurų bus skirta sausumos pajėgoms stiprinti – pėstininkų kovos mašinoms „Marder“ ir šarvuotiems transporteriams „Fuchs“.
Anksčiau šią savaitę O.Scholzas pareiškė, kad susitarimas „gerokai sustiprins“ Vokietijos ir jos NATO sąjungininkių saugumą.
„Vokietija netrukus turės didžiausią Europoje NATO įprastinę kariuomenę“, – vietos žiniasklaidai sakė kancleris.
Steigiamas išskirtinis fondas bus finansuojamas iš papildomos skolos.
Šiam tikslui reikėjo apeiti Konstitucijoje įtvirtintą „skolos stabdžio“ taisyklę, ribojančią vyriausybės galimybes skolintis.
Vyriausybei prireikė konservatyvios opozicijos paramos, kad pasiektų parlamente dviejų trečdalių balsų daugumą, būtiną konstitucijos pataisai priimti.
Nuo Šaltojo karo pabaigos Vokietija gerokai sumažino savo kariuomenę: anksčiau joje tarnavo 500 tūkst., o dabar – 200 tūkst. karių.
Remiantis gruodį paskelbta ataskaita apie kariuomenės būklę, tik mažiau nei 30 proc. Vokietijos karinių laivų yra „tinkamai veikiantys“. Be to, daugelis šalies naikintuvų nėra tinkami skraidyti.
I.Šimonytė su Norvegijos premjeru aptarė sankcijas Rusijai, regiono saugumą
20:01
Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė ir Norvegijos kolega Jonas Gahras Støre penktadienį nuotoliniame susitikime kalbėjosi apie Rusijai taikomas sankcijas, jų plėtrą bei regiono saugumą.
Šalių ministrai pirmininkai taip pat aptarė dvišalį bendradarbiavimą ir jo plėtros potencialą, NATO saugumo priemonių stiprinimą, paramą Ukrainai Rusijos karo akivaizdoje, būtinybę tęsti ir stiprinti spaudimą autoritariniams Rusijos ir Baltarusijos režimams, pranešė Vyriausybė.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Ukrainoje sužeisti du „Reuters“ žurnalistai, jų vairuotojas žuvo
19:41 Atnaujinta 20:32
Du tarptautinės naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai penktadienį buvo lengvai sužeisti, o jų vairuotojas žuvo per apšaudymą Rytų Ukrainoje, pranešė bendrovės atstovė.
„Du „Reuters“ žurnalistai patyrė lengvų sužeidimų, kai buvo apšaudyti pakeliui į Sjevjerodonecką“, – sakoma agentūros pranešime.
„Jie važiavo transporto priemone, parūpinta Rusijos remiamų separatistų, vairuota separatistų paskirto asmens, – pridūrė „Reuters“. – Transporto priemonės vairuotojas žuvo.“
„Reuters“ reiškia giliausią užuojautą vairuotojo šeimai dėl jų netekties“, – pažymėjo agentūra.
Daugiau detalių apie šį incidentą „Reuters“ nepateikė.
Pirmadienį Ukrainos rytiniame Donbaso regione žuvo prancūzų reporteris Fredericas Leclercas-Imhoffas, į apšaudymą patekus humanitarinės misijos autobusui, kuriuo civiliai mėgino pabėgti iš Rusijos pajėgų bombarduojamų rajonų. Žurnalistas dirbo Prancūzijos naujienų televizijai BFM.
Tarptautinės organizacijos „Žurnalistai be sienų“ (RSF) duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje nušviesdami karą Ukrainoje žuvo mažiausiai aštuoni reporteriai.
Rusija smerkia Vokietijos „remilitarizaciją“
19:20
Rusija penktadienį apkaltino Berlyną „remilitarizacija“, pavartodama terminą, primenantį apie Vokietijos nacistinę praeitį.
Vokiečių vyriausybė ir konservatyvioji opozicija sekmadienį sudarė susitarimą dėl 100 mlrd. eurų finansavimo savo kariuomenės stiprinimui. Tokiu būdu šalis sureagavo į Maskvos karinę puolimą prieš Ukrainą.
„Laikome tai dar vienu patvirtinimu, kad Berlynas eina naujos remilitarizacijos keliu“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
„Labai gerai žinome, kuo tai gali baigtis“, – pridūrė ji.
Panašu, kad M.Zacharova turėjo omenyje Adolfo Hitlerio valdytos nacistinės Vokietijos ginklavimosi programą praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje, įstūmusią pasaulį į karą.
Berlyno pasiektas susitarimas yra susijęs su biudžeto taisyklių pakeitimu konstitucijoje ir tolygus reikšmingam Vokietijos politinio kurso pokyčiui. Ši NATO narė daugelį metų delsė vykdyti savo įsipareigojimus dėl gynybos išlaidų ir dėl to buvo itin griežtai kritikuojama Vašingtono.
Nuo Šaltojo karo pabaigos Vokietija gerokai sumažino savo kariuomenę: anksčiau joje tarnavo 500 tūkst., o dabar – 200 tūkst. karių.
Vis tik konfliktas Ukrainoje paskatino šalį, kur nuo Antrojo pasaulinio karo laikų vyrauja pacifizmas, imtis veiksmų.
Maskva taikys sankcijas dar 41 kanadiečiui
19:04
Rusija penktadienį paskelbė uždraudžianti atvykti 41 Kanados piliečiui, įskaitant kelis Kanados ukrainiečių kongreso narius, atsakydama į „antirusiškas sankcijas“, įvestas Maskvai dėl karo Ukrainoje.
Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad „atvykimas į Rusiją užvertas [šiems] Kanados piliečiams, įskaitant ultranacionalistines jėgas Ukrainoje remiančių organizacijų vadovus, taip pat aukšto rango kariuomenės pareigūnus“.
Į penktadienį paskelbtą sąrašą įtraukti keli Kanados gynybos viceministrai ir su Ukraina susijusių organizacijų, pavyzdžiui, Kanados ukrainiečių kongreso ir Pasaulio ukrainiečių kongreso, nariai.
Vakarų šalys paskelbė virtinę sankcijų Maskvai, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą.
Rusija atsakydama uždraudė atvykti daugeliui pareigūnų ir visuomenės veikėjų iš Jungtinių Valstijų, Kanados, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių.
Rusija į juoduosius sąrašus jau yra įtraukusi daugiau kaip 600 Kanados ir beveik 1000 JAV piliečių.
Praeitą mėnesį Rusija pranešė uždaranti Kanados visuomeninio transliuotojo CBC biurus Maskvoje, atsakydama į Otavos sprendimą uždrausti Rusijos valstybinę televiziją RT.
