Chemijos gamykloje, kurioje galimai slepiasi šimtai žmonių, kilo gaisras

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Po sprogimo pietryčių Ukrainos Avdijivkos mieste pastebėtas didžiulis dūmų debesis, kylantis į orą, pranešė Rusijos naujienų agentūra RIA. 

Avdijivką šiuo metu kontroliuoja Ukrainos pajėgos, joje yra dar viena chemijos gamykla.

Ji yra į šiaurę nuo Donecko miesto, kurį kontroliuoja rusakalbiai separatistai.

RIA paskelbė filmuotą medžiagą, kuri, pasak jos, buvo nufilmuota iš Donecko ir kurioje matyti, kad iš Avdijivkos kyla didelis dūmų debesis. 

Agentūra „Reuters“ negalėjo iš karto patvirtinti RIA pranešimo ar vaizdo įrašo autentiškumo.

Vandens lygis Doneco upėje nukrito trimis metrais. Dėl šios priežasties rusų okupantai gali bandyti kirsti upę, kad galėtų atidaryti dar vieną prietiltį Bilohorivkoje.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus tai sakė vakare paskelbtame pranešime.

„Jau antra savaitė orai karšti, saulėti, be lietaus. Vandens lygis upėje gana smarkiai nukrito. Netgi matome rusų techniką, kuri nuskendo bandydama persikelti per Belogorovką. Taigi upė jau nuslūgo apie tris metrus ar daugiau. Gali būti ir daugiau galimybių ir bandymų pereiti upę ir įrengti naują priešakinį placdarmą prie Bilohorivkos“, - sakė S.Haidajus.

Pasak jo, aktyviausi karo veiksmai Luhansko srityje vyksta prie Popasnos ir Sjevjerodonecko, kur vyksta gatvių mūšiai. Ukrainiečių gynėjai pasiekė keletą pergalių prieš miesto okupantus.

Pranešama, kad Rusijos pajėgos reguliariai apšaudo Sjevjerodonecko pramoninį rajoną. Azoto chemijos gamykla visą dieną buvo bombarduojama artilerijos ugnimi. Dėl apšaudymo išsiliejo tepalai ir kilo didelis gaisras.

Skelbiama, kad iš Popasnos pusės okupantai bandė pereiti į puolimą. Tačiau ukrainiečių gynėjai atrėmė puolimą, pranešė Generalinio štabo spaudos centras.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas planuoja kelionę į Kyjivą, praėjus 109 dienoms nuo karo Ukrainoje pradžios, pranešė laikraštis „Bild am Sonntag“, remdamasis šaltiniais Ukrainos ir Prancūzijos vyriausybėse, tačiau jokios oficialios informacijos kol kas nepateikta.

Skelbiama, kad kancleris planuoja bendrą kelionę su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos Ministru Pirmininku Mario Draghi prieš birželio pabaigoje vyksiantį G7 aukščiausiojo lygio susitikimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olafas Scholzas

Leidinyje taip pat pažymima, kad per pastarąsias dvi dienas O.Scholzas lankėsi Vakarų Balkanuose. Pranešama, kad jis nori užkirsti kelią Putinui uždegti regioną ir įgyti jame daugiau įtakos.

Ukrainos kariai sėkmingai atrėmė priešo puolimą Sjevjerodonecke, sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

„Sjevjerodonecko kryptimi priešas apšaudė civilinę infrastruktūrą Sjevjerodonecko, Lysičansko, Metelkino, Ustinovkos ir Toškovkos rajonuose. Ukrainos kariai sėkmingai atrėmė priešo puolimą Sjevjerodonecke. Dalis priešo dalinių vykdo puolimą prie Toškivkos, kovos tęsiasi. Be to, prie Metelkino sėkmingai atremtas priešo puolimas. Užpuolikai pasitraukė. Priešas turėjo sustiprinti grupuotę, įtraukdamas į operaciją rezervinius dalinius“, – rašoma pareiškime.

Generalinis štabas taip pat pažymėjo, kad Bachmuto kryptimi priešas artilerijos ugnimi apšaudė mūsų pozicijas prie Mykolajivkos, Bilohovkos, Hornoje, Kamyševachos ir Novoluganskoje. Pasitelkusi karinę aviaciją, ji surengė oro smūgį netoli Pokrovskės.

„Popasnos rajone mūsų gynėjai sėkmingai sustabdė priešo puolimą. Okupantai turėjo pasitraukti. Priešas žengia į priekį netoli Nyrkovo, kovos tęsiasi. Nikolajivkos kryptimi priešo puolimas buvo nutrauktas. Po smarkios mūsų karių ugnies okupantai pasitraukė. Berestovojės rajone priešas patyrė nuostolių ir pasitraukė į anksčiau užimtas pozicijas.

Be to, siekdami nustatyti silpnąsias gynybos vietas ir atskleisti priešgaisrinę sistemą, okupantai, negailėdami žmonių, surengė žvalgybinę operaciją netoli Vladimirovkos. Kaip ir priklauso, mūsų gynėjai kvalifikuotai pasitiko priešą – priešas pasitraukė su nuostoliais“, – pranešė Generalinis štabas.

Okupantai nevykdė aktyvių kovinių veiksmų Avdijivkos, Kurachivkos, Novopavlivkos ir Zaporožės kryptimis. Jie apšaudė civilinę infrastruktūrą Niu-Jorko, Avdijivkos, Krasnogorovkos ir Novoandrejevkos vietovėse, surengė oro puolimą netoli Marinkos.

Odesos srities karinės administracijos pirmininkas Serhijus Bratčukas pranešė apie tragišką vyro, kuris ilsėjosi užminuotame paplūdimyje, nepaisant valdžios institucijų įspėjimų, mirtį.

„Šis žmogus, dar kartą nuoširdžiai užjaučiu visus šeimos narius ir draugus, mirė mažiau nei prieš valandą, ilsėdamasis paplūdimyje. Odesos regiono Juodosios jūros pakrantėje. Jis žuvo ne nuo saulės smūgio, ne nuo priešo diversinės ir žvalgybinės grupės, jį susprogdino mina“, – sakė S.Bratčukas.

Jis emocingai kreipėsi į žmones, kurie nepaisant draudimo lankosi paplūdimiuose, ypač su vaikais nesiartinti prie užminuotų vietovių.

S.Bratčukas pabrėžė, kad likus kelioms valandoms iki tragedijos už 20 metrų nuo Odesos kranto taip pat sprogo mina.

Pranešama, kad vyras ilsėjosi paplūdimyje su šeima. 

„Viename iš Odesos regiono paplūdimių vyras sprogo užlipęs ant nežinomo objekto. Šeima, nepaisydama draudimo, apsistojo pakrantėje. Kol motina su sūnumi susidėjo daiktus, tėvas nusprendė išmatuoti vandens gylį ir temperatūrą. Po kelių minučių vandenyje įvyko sprogimas, vyras patyrė mirtinus sužalojimus. Įvykio vietoje dirba tyrimo ir operatyvinė grupė“, – sakoma pareiškime.

Kaip rašė Ukrainos naujienų portalas UNIAN, Odesos paplūdimiai buvo masiškai užpildyti gyventojais, nepaisant to, kad jūra ir pakrantė buvo užminuota. Policijai teko varyti poilsiautojus iš paplūdimių.

Ukrainos kariai sėkmingai atrėmė priešo puolimą Bražkivkos, Dolinos ir Vernopilio vietovėse Slovjansko kryptimi, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo santraukoje.

„Slovjansko kryptimi priešas sistemingai apšaudė artilerijos ugnimi. Ukrainos kariai sėkmingai atrėmė priešo puolimą Bražkovkos, Dolinos ir Vernopolio vietovėse. Okupantai pasitraukė. Priešas, remiamas minosvaidžių, artilerijos, daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, bando įsitvirtinti Bogorodichne, kovos tęsiasi“, – rašoma ataskaitoje.

Taip pat pažymima, kad Voluinės ir Polesės kryptyse, tikrinant Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų kovinę parengtį, daliniai yra privedami prie aukščiausio kovinės parengties lygio, praktiškai išbandomos šauktinių priėmimo priemonės, ginklai ir karinė technika išvežami iš sandėlių.

„Siversko kryptimi priešas toliau iš minosvaidžių apšaudo gynybos pajėgų pozicijas pasienio rajonuose. Be to, Rusijos okupantai apšaudo civilinės infrastruktūros objektus Miropolsko kaime Sumų regione. Padėtis Charkivo kryptimi smarkiai nepasikeitė. Priešas sutelkė pagrindines pastangas, kad išlaikytų užimtas pozicijas. Siekdama apsunkinti gynybos pajėgų veiksmus, ji apšaudo mūsų dalinių pozicijas. Be to, priešas apšaudė civilinę infrastruktūrą Udy, Prudyankos, Cirkūnų ir Verchnyj Saltovo vietovėse. Buvo vykdomi oro antskrydžiai Ternovos ir Rubižnės rajonuose“, – pranešė Generalinis štabas.

Nikaragvos prezidento Danielio Ortegos vyriausybė leido šalyje dislokuoti Rusijos karius, lėktuvus ir laivus mokymo, teisėsaugos ar reagavimo į ekstremalias situacijas tikslais.

Šią savaitę paskelbtame dekrete, kurį ketvirtadienį patvirtino Rusija, Nikaragvos lyderis leido Rusijos kariams vykdyti teisėsaugos funkcijas, „humanitarinės pagalbos, gelbėjimo ir paieškos misijas ekstremalių situacijų ar stichinių nelaimių atvejais“.

Šalies vyriausybė taip pat leido atvykti nedideliems Rusijos karių kontingentams „keistis patirtimi ir mokytis“.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova šalies naujienų portalui „Sputnik“ sakė, kad ši priemonė yra įprasta.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos kariai patiria didelių nuostolių ir Belgorodo srities Šebekino gyvenvietėje dislokuoja papildomą lauko ligoninę, pranešta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

„Priešas ir toliau patiria didelių nuostolių. Siekiant organizuoti medicininę paramą Rusijos karių grupės veiksmams Slobožansko kryptimi, 442-oji Sankt Peterburgo karinė klinikinė ligoninė dislokuoja papildomą lauko ligoninę Šebekino kaime, Belgorodo srityje“, – rašoma pranešime.

Ukrainoje prorusiškų pajėgų paimtas į nelaisvę kovotojas iš Pietų Korėjos bus teisiamas rytuose esančioje apsišaukėliškoje Donecko liaudies respublikoje (DLR), pranešė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi separatistų pareigūne Natalija Nikonorova.

Naujienų agentūra citavo N.Nikonorovą: „Šiuo metu rengiamas nuosprendis samdiniui iš Pietų Korėjos. 

Jis yra jų pilietis, kovojęs už Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“. 

Ji neatskleidė kovotojo pavardės. 

Tai įvyko po to, kai šią savaitę prorusiškame Donecko srities teisme mirties bausme buvo nuteisti britai Aidenas Aslinas ir Shaunas Pinneris bei marokietis Saaudunas Brahimas, kurie balandžio mėn. buvo paimti į nelaisvę Mariupolyje per intensyvią kovą dėl uostamiesčio kontrolės.

Abu jie buvo pripažinti kaltais dėl „samdinių veiklos ir veiksmų, kuriais buvo siekiama užgrobti valdžią ir nuversti Donecko Liaudies Respublikos konstitucinę tvarką“, tačiau jų šeimos tvirtina, kad jie kovojo teisėtai, kaip Ukrainos kariuomenės dalis, ir turėtų būti laikomi karo belaisviais.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sako, kad kalbėjosi su Lenkijos kolega Zbigniewu Rau ir aptarė būsimą sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai.

D.Kuleba tviteryje parašė, kad jie taip pat kalbėjosi apie būsimas ES sankcijas Rusijai.

D.Kuleba tviteryje taip pat pranešė kalbėjęsis ir su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.

„Glaudžiai bendradarbiaujame spręsdami Ukrainos maisto produktų eksporto atblokavimo problemą. Lietuva visiškai supranta ir dalijasi Ukrainos saugumo problemomis. Mums reikia daugiau sunkiosios ginkluotės Odesai nuo jūros apsaugoti“, – tviteryje rašė D.Kuleba.

Chemijos gamyklą rytiniame Sjevjerodonecko mieste, kurioje prieglobstį rado šimtai civilių gyventojų, tebekontroliuoja Ukraina, šiandien pareiškė regiono gubernatorius, skelbia „Sky News“.

Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus šiandien sakė, kad pajėgos laiko chemijos gamyklą „Azot“ po to, kai Rusijos remiami separatistai pareiškė, kad joje taip pat yra įstrigę 300-400 ukrainiečių kovotojų. 

Pareiškime žinučių programėlėje „Telegram“ S.Haidajus rašė: „Informacija apie Azoto gamyklos blokadą yra melas.

Mūsų pajėgos laiko Sjevjerodonecko pramoninę zoną ir naikina mieste esančią Rusijos kariuomenę“.

Ukraina teigė, kad keliose po „Azot“ gamykla esančiose slėptuvėse nuo bombų slepiasi apie 800 žmonių, įskaitant apie 200 darbuotojų ir 600 Severodonecko gyventojų.

Sjevjerodonecke, Luhansko srityje, tęsiasi smarkūs gatvių mūšiai, trečdalį miesto vis dar kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos, BBC naujienų tarnybai rusų tarnybai sakė Sjevjerodonecko meras Oleksandras Strukas.

„Nuo šiandien vyksta smarkūs mūšiai gatvėse. Juos lydi nuolatinis bombardavimas. Trečdalį miesto kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos: pastatyta gynybinė linija, o aplinkiniuose gyvenamuosiuose rajonuose vyksta kovos. Vyksta karinės operacijos, jie bando atstumti (Rusijos kariuomenę)“, – sakė meras.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sjevjerodoneckas

Jis pridūrė, kad Ukrainai reikia tolimojo nuotolio artilerijos ir oro gynybos sistemų, kad galėtų apsiginti nuo nuolatinio Rusijos kariuomenės bombardavimo.

Strukas taip pat pridūrė, kad Sjevjerodonecke jau maždaug du mėnesius netiekiamas vanduo, nes nėra elektros energijos:

„Nutrauktos aukštos įtampos tiekimo linijos, be to, 70 proc. pastočių aplink miestą buvo sunaikintos dėl apšaudymo. Yra sužeistųjų, yra žuvusiųjų – daugiausia nuo Rusijos karių artilerijos, nes apšaudomi gyvenamieji rajonai. Gatvės palei miesto perimetrą visiškai sugriautos.“

Šiandien pasaulis turėtų ne siekti tarpusavio supratimo su Rusija, o grąžinti ją į savo teritoriją, nes niekas negalės sutramdyti Rusijos vadovybės vien žodžiais, mano Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Tai buvo pasakyta internetu dalyvaujant Šangri-La dialogo Azijos saugumo aukščiausiojo lygio susitikime, pranešė Ukrainos prezidento biuras.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Rusijos Federacijos karinės ir politinės vadovybės nuraminti nebeįmanoma. Tam jau per vėlu. Kasdien su jais kalbėtis, įvesti konkrečias finansines, ekonomines sankcijas – visa tai reikėjo padaryti anksčiau, prieš pradedant plataus masto invaziją. Šiandien nėra pilkosios zonos, yra tik parama. Jei palaikote taiką, palaikote Ukrainą. Jei remiate konkretų karą, tuomet rasite tam tikrą nuolatinį susitarimą su Rusijos Federacija“, – atsakydamas į viršūnių susitikimo dalyvių klausimus sakė V.Zelenskis.

„Manau, kad šiandien pasaulis turėtų aiškiai pastatyti Rusijos Federaciją, jos vadovybę į vietą. Jų vieta yra jų teritorijoje. Štai kur jie turėtų būti, gyventi ir spręsti, ką daryti“, – pabrėžė Prezidentas.

Kartu jis pabrėžė, kad Ukraina jokiu būdu neketina kirsti Rusijos sienų.

„Ukraina yra savo žemėje. Toli nuvykti Ukrainai reiškia patekti į Rusijos teritoriją. Mes to nenorime. Mes to nenorime. Mes to nedarome. Tokių planų neturime. Gerbiame tarptautinę teisę, bet kurios valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Tačiau karas vyksta mūsų žemėje. Mūsų žemėje žūsta žmonės. Todėl spaudžiame Rusiją iš savo teritorijos“, – sakė valstybės vadovas.

Ukraina pateikė naujausią atnaujintą informaciją apie tai, kiek nuostolių Rusija patyrė nuo karo pradžios.

Ji teigia, kad žuvo 32 050 Rusijos karių ir buvo sunaikinti 1 419 tankų.

Tarp kitos sunaikintos karinės technikos yra 178 sraigtasparniai ir 712 artilerijos sistemų.

15min primena, kad šių teiginių nėra galimybės patikrinti.

Ukrainos pareigūnai teigia, kad jų kariuomenei baigiasi amunicija, nes vyksta intensyvūs artilerijos mūšiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Pietinėje fronto linijoje esančios Mykolajivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas sakė, kad kovos tapo „artilerijos karu“. Jis pridūrė, kad Rusijos kariuomenė yra daug galingesnė, o Ukrainos kariams trūksta šovinių, praneša naujienų agentūra AFP.

Jis paragino Vakarų sąjungininkus paspartinti ilgojo nuotolio ginklų ir šaudmenų tiekimą, kad padėtų Ukrainai smogti atsakomąjį smūgį.

„Europos ir Amerikos pagalba yra labai, labai svarbi“, – sakė V.Kimas.

Vien per 108 dienas Rusija į Ukrainą paleido 2595 sparnuotąsias raketas. Šį skaičių per Šangri-La dialogo Azijos saugumo viršūnių susitikimą paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, virtualiai kalbėdamas forumo dalyviams.

„Rusija nori padaryti taip, kad kaimyninė šalis, kurią ji laiko tik savo kolonija, negalėtų laisvai ir nepriklausomai egzistuoti. Būtent todėl Rusijos kariuomenė jau nužudė dešimtis tūkstančių mūsų žmonių, deportavo šimtus tūkstančių ukrainiečių į savo teritoriją. Rusija prieš mus jau panaudojo 2595 sparnuotąsias raketas – ir tai per 108 dienas!“ – teigė V.Zelenskis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis pažymėjo, kad Rusija nori padaryti taip, kad Ukrainos žemė, ištekliai ir vanduo negalėtų būti naudojami ukrainiečių naudai.

„Ji nori viską pavogti ir aktyviai plėšia teritoriją, kurią jai pavyko užimti“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Jis teigė, kad okupantai išsiveža absoliučiai viską – nuo gatvėse ir kiemuose paliktų automobilių iki užgrobtų gamyklų įrangos, nuo metalo iki grūdų.

„Įsivaizduokite, kaip žemai nusileido Rusijos Federacija, kai jos atstovai pavogė net kelis išlikusius troleibusus iš mūsų Mariupolio miesto, kurį visiškai sugriovė Rusijos kariuomenė. Štai kas yra „didžioji Rusija“ – vogti troleibusus“, – sakė prezidentas.

V.Zelenskis aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviams taip pat sakė, kad nuo vasario 24 d. per Rusijos smūgius Ukrainoje jau žuvo 287 vaikai.

„Ir tai tik tai, ką žinome oficialiai. Dar nežinome, kiek žuvusiųjų buvo palaidota masinėse kapavietėse okupuotoje teritorijoje ir kiek kūnų liko namų griuvėsiuose miestuose, kuriuos vis dar kontroliuoja Rusijos kariuomenė. Už žudynes ir kankinimus, deportacijas, sugriautus miestus, uždraustos amunicijos, ypač fosforo bombų, naudojimą, šantažą cheminiais ir branduoliniais ginklais – už visa tai turi atsakyti bet kuri valstybė, ne tik Rusija. Ir mes galime tai padaryti! Jei veiksime sutartinai“, – užbaigė Ukrainos prezidentas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos vykdo kontrpuolimą Chersono srityje Kiselevkos, Soldatskojės ir Aleksandrovkos kryptimis, pranešė Chersono miesto taryba feisbuke.

Pranešama, kad Tavrijsko kaime puolimas buvo atremtas ir yra visiškai kontroliuojamas Ukrainos.

Rusijos pajėgų okupuoto Ukrainos pietinio Chersono miesto valdžia šeštadienį išdavė vietos gyventojams pirmuosius  rusiškus pasus, pranešė naujienų agentūros.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS nurodė, kad per iškilmingą ceremoniją 23 Chersono gyventojams buvo įteikti Rusijos pasai, išduoti pagal „supaprastintą procedūrą“, kurią savo įsaku gegužę patvirtino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Visi mūsų Chersono gyventojai nori kuo greičiau gauti pasą ir (Rusijos) pilietybę“, – TASS citavo prokremliškos srities administracijos vadovą Vladimirą Saldo.

„Prasideda nauja mūsų era... Tai svarbiausias dokumentas, kurį žmogus gali turėti savo gyvenime“, – agentūrai „RIA Novosti“ sakė jis.

Chersono valdžios institucijos teigė, kad pasus nuspręsta įteikti artėjančios Rusijos dienos proga.

Ši šventė, skirta paminėti Rusijos nepriklausomybės nuo buvusios Sovietų Sąjungos paskelbimą, bus minima sekmadienį ir yra valstybinė šventė. Daugeliui rusų tai proga parodyti nacionalinį pasididžiavimą.

Vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą, šios šalies kariuomenė užėmė didžiąją dalį Chersono srities.

Kremliaus įsakas, leidžiantis vietos valdžios institucijoms išduoti rusiškus pasus vietos gyventojams, taip pat taikomas kaimyninei Zaporižios sričiai, ir gi iš dalies kontroliuojamai Maskvos pajėgų.

Ukraina pasmerkė šį žingsnį kaip „šiurkštų jos teritorinio vientisumo pažeidimą“ ir pareiškė, kad V.Putino dekretas yra „teisiškai niekinis“.

Volodymyro Zelenskio atstovas spaudai atsakė į Baltųjų rūmų pastabas, kad Volodymyras Zelenskis „nenorėjo girdėti“ amerikiečių perspėjimų prieš Rusijos invaziją į šalį, sakydamas, kad prezidentas prieš didelio masto invaziją prašė prevencinių sankcijų Rusijai, tačiau Ukrainos partneriai „nenorėjo girdėti“.

Atstovas spaudai Sergejus Nikiforovas sakė, kad tuo metu V.Zelenskis tris ar keturis kartus telefonu kalbėjosi su Joe Bidenu ir lyderiai išsamiai pasikeitė nuomonėmis bei situacijos vertinimais.

„Todėl frazę „nenorėjo girdėti“ tikriausiai reikia patikslinti“, – sakė jis Ukrainos naujienų portalui LIGA.net.

Kitas patarėjas Mychailas Podolia sakė, kad Ukraina supranta, jog Rusija planuoja invaziją ir jai ruošiasi – klausimas buvo dėl puolimo masto.

„Absurdiška kaltinti šalį, kad ji daugiau kaip 100 dienų priešinasi agresoriui, kuris vyrauja, jei pagrindinės šalys nesugebėjo sustabdyti Rusijos atsargumo dėlei“, – sakė jis.

Jis teigė, kad V.Zelenskis buvo atidus perspėjimams, tačiau Rusijos invazijos mastas „sukrėtė daugelį šalių, įskaitant mūsų partnerius“.

Konservatorių parlamento narys teigia, kad du britai, nuteisti mirties bausme už kovą su Rusijos pajėgomis Ukrainoje, susidūrė su „monstrišku žmogaus teisių pažeidimu“ ir „visišku visų Ženevos konvencijose nustatytų elgesio su karo belaisviais taisyklių pažeidimu“, skelbia BBC.

Aidenas Aslinas ir Shaunas Pinneris pateko į nelaisvę kovodami su Ukrainos kariuomene ir buvo teisiami kaip samdiniai Rusijos įgalioto teismo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aidenas Aslinas, Shaunas Pinneris, Saaudunas Brahimas

Richardas Fulleris, vietos parlamento narys, atstovaujantis Sh.Pinnerio šeimai, teigia, kad teismas vyko be nepriklausomų teisinių konsultacijų abiem vyrams.

R.Fulleris sako, kad didžiausią nerimą kelia tai, jog „nėra jokių įrodymų, kad Shaunas ar Aidenas galėjo susitikti su Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus atstovais“, o tai, pasak jo, paprastai būna daugelyje konfliktinių situacijų.

Jis sakė, kad abiejų vyrų šeimos jau kelias savaites gauna žinutes, „nukreiptas iš juos laikančių asmenų“, kurie siekia apsikeisti karo belaisviais.

„Tada labai staiga, prieš kelias dienas, juos laikantys asmenys pakeitė taisykles, pažeidė tarptautinę teisę ir surengė parodomąjį teismą“, – BBC sakė R.Fulleris.

Jis teigė, kad žmogaus teisių ombudsmenas vadinamosios Donecko liaudies respublikos teritorijoje turi užtikrinti, kad vyrams būtų suteiktos jų teisės pagal tarptautinę teisę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paragino tarptautinę bendriją spausti Rusiją nutraukti Juodosios jūros uostų blokadą, neleidžiančią Kyjivui eksportuoti grūdų ir keliančiai pasaulinės maisto krizės grėsmę.

Prieš įsiveržiant Rusijos pajėgoms Ukraina buvo svarbiausia saulėgrąžų aliejaus eksportuotoja pasaulyje ir itin svarbi kviečių eksportuotoja, bet milijonai tonų eksportui skirtų grūdų dėl blokados yra įstrigę.

Jungtinės Tautos ir kai kurios šalys ragina atverti saugų jūrinį koridorių, kad būtų galima atnaujinti eksportą.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Pasaulis patirs ūmią ir sunkią maisto krizę ir badą daugelyje Azijos ir Afrikos šalių“, – sakė V.Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į Singapūre vykstančio saugumo forumo „Šangri La dialogas“ dalyvius.

„Maisto produktų stygius neišvengiamai ves prie politinio chaoso, o tai gali lemti daugelio vyriausybių [griūtį] ir daugelio politikų nuvertimą“, – jis sakė delegatams, tarp kurių buvo Pentagono vadovas Lloydas Austinas ir Kinijos gynybos ministras.

„Ši grėsmė akivaizdžiai matoma vos pažvelgus į sparčiai augančias pagrindinių produktų kainas pasaulio rinkose ir kai kuriose šalyse. Tai yra Rusijos valstybės veiksmų tiesioginė pasėkmė“, – tvirtino V.Zelenskis.

Jis ragino tarptautinę bendriją „atkurti visą tarptautinės teisės galią“, buvusią iki invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Kyjivas dalyvauja diskusijose su JT, Turkija ir kitomis šalimis, kaip galėtų būti atvertas kelias grūdų eksportui. V.Zelenskis sakė, kad dabar per derybas daugiausiai dėmesio skiriama šio koridoriaus „formatui“.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Turkijos diplomatijos vadovas Mevlutas Cavusoglu anksčiau šią savaitę susitikę Ankaroje tarėsi dėl galimybių saugiai eksportuoti Ukrainos grūdus, bet didesnės pažangos nebuvo pasiekta.

V.Zelenskis sakė, kad Ukraina šiuo metu eksportuoja daugiau kaip 2 mln. tonų grūdų per mėnesį, gabendama juos geležinkeliais, bet pabrėžė, kad šis kiekis nėra pakankamas.

Prezidentas kaltino Rusiją siekiant dirbtinai pakelti grūdų kainas ir laikantis panašios taktikos, kokią Maskva pasitelkė eksportuodama energijos išteklius.

Rusijos invazija buvo pasmerkta daugelio šalių; Vakarų valstybės paskelbė Maskvai virtinę griežtų sankcijų. Kai Rusijos pajėgos buvo išstumtos iš Kyjivo prieigų ir šiaurės rytų Ukrainos, Maskva sutelkė pastangas į puolimą rytiniame Donbaso regione.

Vienas Čekijos pilietis žuvo per kautynes Ukrainos rytiniame Donbaso regione, šeštadienį pranešė čekų užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky.

„Ambasada Kyjive aiškinasi padėtį. Mėginame susisiekti su [žuvusiojo] šeima“, – žurnalistams sakė J.Lipavsky.

„Vyro kūnas turėtų būti rytoj atvežtas į Charkivo sritį“, – pridūrė ministras po susitikimo Prahoje su Turkijos diplomatijos vadovu Mevlutu Cavusoglu.

Čekų žurnalistė Lenka Klicperova, pirmoji pranešusi apie tėvynainio žūtį savo „Facebook“ žinute, sakė, jog šis vyras, kurį jį įvardijo kaip savanorį karį Michalą J., žuvo penktadienį.

Kiek žinoma, jis yra jau antrasis Čekijos pilietis, žuvęs Ukrainoje nuo Rusijos karinės invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Gegužę Užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad Ukrainoje žuvo vienas čekas sunkvežimio vairuotojas, rastas palaidotas pakelės kape. Jis buvo dingęs nuo kovo 2 dienos.

Ukraina „imasi visų būtinų priemonių“, kad būtų išgelbėti trys užsienio piliečiai, kuriuos valdžia Donbase nuteisė mirties bausme, šiandien pareiškė Ukrainos parlamento saugumo ir gynybos komiteto įstatymų leidėjas.

Britai Aidenas Aslinas ir Shaunas Pinneris buvo suimti Mariupolyje balandžio mėn. per intensyvią kovą dėl uostamiesčio kontrolės.

Nuotr. iš Irynos Vereščuk „Facebook“ paskyros/Iryna Vereščuk

Britai buvo pripažinti kaltais dėl „samdinių veiklos ir veiksmų, kuriais buvo siekiama užgrobti valdžią ir nuversti Donecko Liaudies Respublikos konstitucinę santvarką, vykdymo“ ir šią savaitę nuteisti mirties bausme.

Trečias vyras, Maroko pilietis Saaudunas Brahimas, buvo nuteistas kartu su A.Aslinu ir Sh.Pinneriu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aidenas Aslinas, Shaunas Pinneris, Saaudunas Brahimas

Šeštadienį įstatymų leidėjas Fediras Venislavskis per nacionalinę televiziją sakė: „Tiek Gynybos ministerija, tiek pagrindinė žvalgybos valdyba, kuri rūpinasi kalinių mainais, imasi visų būtinų priemonių, kad šie užsienio valstybių piliečiai būtų išgelbėti“.

Daugiau informacijos jis nepateikė.

Tuo tarpu Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk sakė tikinti, kad separatistų valdžia galiausiai pasielgs racionaliai, „nes jie puikiai supranta, kokios nepataisomos pasekmės laukia jų ir rusų, jei jie imsis kokių nors neteisingų veiksmų prieš šiuos tris mūsų karius“.

„Kažkas man sako, kad galiausiai, vienaip ar kitaip, anksčiau ar vėliau, šie trys kariai bus iškeisti (arba kitaip sugrįš namo)“, – sakė ji internetiniame pranešime.

Ukrainos generalinė prokuratūra sužinojo apie dar 24 vaikų mirtį Mariupolyje, pranešta šiandien.

„Registruojant nusikalstamas veikas tapo žinoma, kad Mariupolyje, Donecko srityje, dėl beatodairiško Rusijos kariškių apšaudymo žuvo dar 24 vaikai“, - „Telegrame“ pranešė prokuratūra.

Iš viso nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 d. žuvo mažiausiai 287 vaikai, o daugiau kaip 492 buvo sužeisti.

Prieš karą Mariupolyje gyveno apie 400 000 gyventojų, tačiau prasidėjus karui jų skaičius smarkiai sumažėjo – iki mažiau nei ketvirtadalio pradinio gyventojų skaičiaus.

Kremliaus gynybos ministerija teigia, kad Rusijos pajėgos numušė tris Ukrainos karo lėktuvus.

Ministerijos pranešime sakoma, kad Rusijos karinės pajėgos numušė du lėktuvus MIG-29 pietiniame Mykolajivo mieste ir vieną naikintuvą Su-25 Charkive.

15min primena, kad šių teiginiu patvirtinti nėra galimybės.

Rusijos užsienio reikalų ministerija perspėjo, kad Maskvos atsakas į NATO pajėgų telkimą Lenkijoje bus „proporcingas“, praneša naujienų agentūra „Interfax“.

Naujienų agentūra citavo Užsienio reikalų ministerijos departamento, atsakingo už Rusijos santykius su Europa, vadovą Olegą Tiapkiną:  „Atsakymas, kaip visada, bus proporcingas ir tinkamas, skirtas neutralizuoti potencialias grėsmes Rusijos Federacijos saugumui“.

NATO stiprina savo pajėgas Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina, nes karas Ukrainoje tęsiasi.

Vasario mėnesį JAV prezidentas Joe Bidenas įsakė Lenkijoje dislokuoti papildomus 3 000 JAV karių, kad padėtų sustiprinti NATO buvimą Rytų Europoje.

Vos po mėnesio Jungtinė Karalystė pranešė, kad kartu su 100 karių į Lenkiją dislokuoja antžeminę oro gynybos sistemą.

Gynybos sekretorius Benas Wallace'as apie raketų sistemos „Sky Sabre“ dislokavimą paskelbė keliaudamas į Varšuvą susitikti su Lenkijos kolega.

Dauningo gatvė teigė, kad 100 karių bus dislokuoti trumpam laikui ir bus nuolat peržiūrimi.

Per parą dėl Rusijos apšaudymo Charkivo srityje žuvo 4 ir buvo sužeisti 6 civiliai gyventojai, pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas.

Pasak jo, Rusijos okupantai per pastarąją parą apšaudė Charkivą ir kitas regiono gyvenvietes. Ypač buvo apgadintas pramoninis pastatas Charkivo Kyjivo rajone, laimei, niekas nenukentėjo.

„Korobočkino kaime, Čuhujivo rajone, sviedinys pataikė į privatų namą. Gelbėtojai iš po griuvėsių ištraukė 2 žuvusių vyrų ir 2 moterų kūnus. Dar 1 žmogus buvo sužeistas Korobočkino mieste. Taip pat sužeisti 2 žmonės Dergačyje, 1 – Pečenegio kaime ir 2 – Malinovkos kaime“, – sakė O.Sinehubovas.

Nuo gegužės 8 d., Luhansko srities Popasnos miestą okupavę Rusijos kariai. Okupacijos metu mieste buvo likę 1 500 žmonių. Visus juos okupantai prievarta išvežė į Pervomajską, pranešė Popasnos miesto karinės-civilinės administracijos vadovas Nikolajus Chanatovas, kurį cituoja UNIAN.

Šiuo metu gyventojai pamažu grįžta namo, tačiau jų nėra daug.

„Dabar žmonėms leista grįžti į Popasną pėsčiomis. Tai maždaug septyni kilometrai. Namuose jie matė siaubą, kuris kilo po du mėnesius trukusio Popasnos apšaudymo. Namuose nieko neliko. Jie (rusai – red.) pavogė viską: buitinę techniką, baldus, vartojimui tinkamus daiktus“, – sakė jis. 

Pasak N.Chanatovo, žuvusių gyventojų kūnai jau mėnesį guli gatvėse. Mieste tvyro nemalonus kvapas. 

„Miestas visiškai sugriautas. Nėra nei vandens, nei dujų, nei elektros tiekimo. Popasnai elektra buvo tiekiama iš Kremnajos ir Ščastijos. Jei dabar pavyktų deokupuoti Popasną, artimiausiu metu ten nebūtų jokio ryšio“, – sakė N.Chanatovas.

Ukrainoje naikindami sausumos taikinius Rusijos bombonešiai veikiausiai naudoja septinto dešimtmečio laikų sunkiąsias priešlaivines raketas, teigiama šeštadienį paskelbtoje Jungtinės Karalystės žvalgybos ataskaitoje.

Šios raketos, galinčios nešti branduolines kovines galvutes, anuomet buvo skirtos lėktuvnešiams naikinti.

Антон Бородин, CC BY-SA 3.0 , via Wikimedia Commons/Ch-22 raketa

Žvalgyba nurodė, kad 5,5 tonos sveriančios raketos Ch-22, naudojant jas antžeminėms atakoms, yra labai netikslios ir gali sukelti didelę žalą su taikiniu nesusijusioms vietoms bei pareikalauti civilių aukų.

Ataskaitoje nurodoma, jog Rusija greičiausiai naudoja tokius ginklus, nes jai trūksta tikslesnių modernių raketų.

Ataskaitą paskelbusi JK gynybos ministerija nepateikė jokios informacijos, kur konkrečiai tokios raketos buvo paleistos, o Ukrainos valdžios institucijos nepatvirtino, kad buvo panaudotos būtent šio tipo raketos.

Kovodamos dėl rytinio Donbaso regiono tiek Kyjivo, tiek okupacinės Kremliaus pajėgos alinančioje kovoje panaudojo didelį kiekį ginkluotės.

Teritoriją, besiribojančią su Rusija, nuo 2014-ųjų iš dalies kontroliuoja prokremliški separatistai.

Britų gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad Ukrainos priešlėktuvinė gynyba vis dar sulaiko Rusijos taktinius lėktuvus nuo smūgių didžiojoje šalies dalyje.

Tuo tarpu Ukrainos kariuomenė pareiškė, kad Rusijos pajėgos persigrupuoja ir pradeda puolimą prieš Slovjansko miestą Ukrainos rytinėje Donecko srityje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo reguliariai atnaujinamoje operatyvinėje ataskaitoje nurodė, kad Maskvai per naktį pavyko įsitvirtinti Bohorodičnės kaime, esančiame už 24 km į šiaurės vakarus nuo Slovjansko, iš kur ir ruošiasi pulti miestą.

Atnaujintame pranešime teigiama, kad išlieka raketų ir oro antskrydžių grėsmė Ukrainai iš Baltarusijos teritorijos. Jame taip pat pažymima, kad Minskas pratęsė karines pratybas prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos iki birželio 18 dienos.

Donecko srities policija pranešė, kad Rusijos raketos per naktį pataikė į 13 miestų ir kaimų. Pareiškime policija nurodė, kad žuvo ir buvo sužeista civilių gyventojų, bet nenurodė jų skaičiaus.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį vieši karo krečiamoje Ukrainoje, kad su prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptartų Kyjivo siekį gauti kandidato įstoti į Europos Sąjungą statusą.

„Su prezidentu Zelenskiu įvertinsiu, koks bendras darbas reikalingas atstatymui, taip pat pažangą, padarytą Ukrainos einant savo europietiškuoju keliu“, – per „Twitter“ parašė U.von der Leyen, atvykusi į Kyjivą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šalies pajėgos „daro viską“, kad sustabdytų Rusijos puolimą, tęsiantis įnirtingoms kautynėms rytuose ir pietuose.

Kyjivas anksčiau penktadienį informavo surengęs naujų aviacijos smūgių Rusijos užimtose teritorijose pietinėje Chersono srityje. Šis regionas buvo vienas pirmųjų, užimtų Maskvos pajėgų per vasario 24-ąją pradėtą invaziją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./V.Zelenskis apsilankė kovos veiksmų zonoje

Tačiau V.Zelenskis įprastame kasdieniame vaizdo pranešime sakė, kad „labai sunkūs mūšiai“ tęsiasi rytiniame Donbaso regione, kur Maskva sutelkė savo pagrindines pajėgas, ypač aplink rytinį pramonės miestą Sjevjerodonecką.

„Ukrainos pajėgos daro viską, kad sustabdytų okupantų puolimą, kiek jiems tai leidžia sunkioji ginkluotė, šiuolaikinė artilerija – viskas, ko prašėme ir toliau prašome savo partnerių“, – kalbėjo prezidentas.

Plačiau skaitykite čia.

Rusija penktadienį įtraukė į „užsienio agentų“ sąrašą nevyriausybinę organizaciją, tiriančią įtariamus kankinimo atvejus, tęsdama bet kokių kritikos balsų tildymo šalyje politiką.

Komitetas prieš kankinimus buvo įtrauktas į Teisingumo ministerijos internetu paskelbtą atnaujintą „užsienio agentų“ sąrašą.

Plačiau skaitykite čia.

Ukraina prašo Vakarų šalių greičiau pristatyti ginklų, nes Rusijos pajėgos tęsia puolimą rytiniame šalies flange, skelbia „Sky News“.

Ukrainos pareigūnai teigia, kad karas rytuose dabar daugiausia vyksta artilerijos mūšyje, kuriame Kyjivas yra smarkiai apginkluotas.

„Dabar tai yra artilerijos karas“, – „The Guardian“ sakė Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis.

„Dabar viskas priklauso nuo to, ką mums duos (Vakarai). Ukraina turi vieną artilerijos pabūklą ir 10–15 Rusijos artilerijos pabūklų“.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą NATO šalys skyrė Ukrainai daugiau kaip 8 mlrd. dolerių karinei įrangai, iš jų 4,6 mlrd. dolerių skyrė JAV.

Rusijos pajėgos aplink svarbiausią Sjevjerodonecko miestą „nepajudėjo į miesto pietus“, šeštadienio rytą pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija (KAM).

Pastarąsias savaites šiame gamykliniame mieste – vienoje iš paskutiniųjų Ukrainos tebekontroliuojamų Luhansko dalių – vyko smarkūs mūšiai.

JK Gynybos ministerija pridūrė: „Vyksta intensyvios kovos gatvėse, ir abi pusės tikriausiai patiria daug aukų.“

Maskva penktadienį oficialiai paskelbė pasitraukianti iš Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (JTPTO), balandį sustabdžiusios Rusijos narystę dėl jos karo Ukrainoje.

Vyriausybė pranešė „priėmusi Užsienio reikalų ministerijos siūlymą... dėl Rusijos išstojimo“ iš JTPTO, sakoma įsake, pasirašytame Michailo Mišustino.

Agentūra Rusijos narystę sustabdė balandžio 27 dieną, pareiškusi, kad Rusijos invazija į Ukrainą prieštarauja organizacijos vertybėms.

Nuo to laiko Rusija buvo pašalinta iš virtinės tarptautinių organizacijų, o Vakarų valstybės paskelbė Maskvai griežtų sankcijų.

„Mūsų įstatai aiškūs: skatinti turizmą už taiką ir visuotinę pagarbą žmogaus teisėms“, – balandį pareiškė JTPTO generalinis sekretorius Zurabas Pololikašvilis.

„Tik to besilaikančios narės gali būti JTPTO narės“, – pabrėžė buvęs Sakartvelo ekonomikos plėtros ministras, kurio šalį 2008 metais užpuolė Rusija.

Ši tarptautinė institucija, skatinanti turizmą ir tarptautinę prekybą, nuo pat įkūrimo 1975 metais yra įsikūrusi Madride.

Sjevjerodonecke per susitikimą Chemikų rūmuose okupantai patyrė didelių nuostolių, pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Rašistai bandė surengti susitikimą viename iš Sjevejrodonecko pastatų, tačiau kažkas nepavyko, yra daug aukų. Žinome, kad pro langus ten skraidė net granatos ir sviediniai. Vėliau, galbūt bus informacijos, galėsime tiksliai pasakyti, kas ten, Chemikų kultūros namuose, žuvo“, – sakė jis.

Luhansko srityje rusų okupantai smogė Vrubivkai liepsnosvaidžio sistema, įžengė į Orechovo miestą, šturmuoja Sjevjerodonecką ir naikina infrastruktūrą, pranešė Luhansko karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Informacija apie aukų skaičių Vrubivkoje, esančioje Popasnos bendruomenėje, tikslinama. Naktį rusai naudojo liepsnosvaidžių raketų sistemą – sudegė daug namų.

S.Haidajaus duomenimis, pastarosiomis dienomis sužeisti penki Lysičansko gyventojai buvo paguldyti į Dnipro ir Lvivo ligonines.

„Rusijos kariuomenė nepaliko nė vieno išlikusio pramoninio objekto Rubižnėje ir Popasnoje. Dabar ji tą patį daro Lysičanske ir Sjevjerodonecke, griaudama visame pasaulyje žinomas gamyklas, - sakė S.Haidajus. - Vakar dar vienas apšaudymas apgadino asociacijos geležinkelio depą. Prieš tai buvo kelios pramoninės dirbtuvės. Taip pat nukentėjo plytų fabriko ir mokslinių tyrimų gamyklos pastatai. Lysičanske priešo sviediniai pataikė į stiklo fabriko teritoriją. Be to, apšaudant šį miestą buvo apgadinta mokykla ir kulinarijos mokykla“, – pažymėjo S.Haidajus.

Penktadienį Rusijos pajėgos iš įvairių ginklų apšaudė Sjevjerodonecką, Lysičanską, Ustinovką, Toškovką, Zolotę, Nirkovę, Gornoje, Vrubovką ir Kamyševachą.

Dalinis arba visiškas būsto fondo sunaikinimas yra labai didelis.

„Rašistų puolimas Novotoškovsko-Orechovo kryptimi tęsiasi, priešas įsitvirtino šiauriniame Orechovo gyvenvietės pakraštyje. Ji toliau šturmuoja Sjevjerodonecką“, – pabrėžė jis.

Rusijos pajėgos iš reaktyvinių salvinių sistemų „Uragan“ apšaudė Dnipro sritį, du sužeisti, savo „Telegram“ kanale pranešė Dnipro srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.

„Naktis be aliarmo, bet su apšaudymu. Krivij Riho rajone priešas smogė dviem bendruomenėms – Zelenodolskajai ir Širokovskajai. Smogta į gyvenvietes ir artilerija, ir „Uragan“ sistemomis. Du žmonės buvo sužeisti. Jie yra ligoninėje“, – rašė jis.

V.Rezničenka taip pat pridūrė, kad buvo apgadinti gyvenamieji namai, sena kaimo salė ir kultūros namai. Bolšaja Kostromkos kaimas liko be elektros ir dujų.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis „nenorėjo girdėti“ amerikiečių perspėjimų, kad Rusija ruošiasi įsiveržti į jo šalį.

„Žinau, daug žmonių galvojo, kad perdedu“, – J.Bidenas sakė per vieną lėšų rinkimo renginį Los Andžele, turėdamas galvoje savo išankstinius perspėjimus, kad Rusija ruošiasi užpulti Ukrainą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

„Tačiau žinojau, kad turime duomenų [šiam vertinimui] pagrįsti“, – prezidentas sakė girdint žurnalistams.

Plačiau skaitykite čia.

Rusai ruošiasi puolimui prieš Slovjanską ir Siverską, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo feisbuko puslapyje.

„Slovjansko kryptimi priešas daugiausia pastangų skiria kariuomenės parengimui puolimui Slovjanske. Vykdo puolimo veiksmus Paseka-Bogorodičnoje kryptimi. Sėkmingai bando įtvirtinti savo pozicijas šiaurės vakariniame Bogorodičnojės pakraštyje. Limano kryptimi priešas pergrupuoja karius ir apsirūpina šaudmenimis, degalais ir tepalais, kad galėtų pasirengti puolimui prieš Slovjanską ir Siverską“, – rašoma pranešime.

Charkivo kryptimi priešas sutelkia pagrindines pastangas gynybai ir užkerta kelią tolesniam mūsų karių judėjimui link valstybės sienos. 

Karininkas, kareivis ir karo žurnalistas Oleksijus Čubaševas žuvo kare Ukrainoje prieš Rusijos okupantus, pranešė jo draugas Michailas Makarukas, o įrašą feisbuke taip pat paskelbė „Jungtinių pajėgų“ grupuotė.

Karo korespondento mirtį patvirtino ir Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.

„Deja, karo metu žuvo karinis žurnalistas, karininkas Oleksijus Čubaševas. Jis buvo programos „Recruit UA“ autorius, taip pat žinomas kaip buvęs Armijos FM ir Ukrainos karinės televizijos vadovas. Didvyriai nemiršta“, – rašė jis.

Rusijos pajėgos sunaikino Vrubovkos kaimą Luhansko srityje, sakė Ukrainos karinis žurnalistas Ruslanas Smeščukas ir paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuoti apšaudymo padariniai.

„Okupantai smogė į Vrubovkos kaimą Luhansko srityje iš vikšrinės savaeigės TOS-1 ir tada paleido raketas, tikriausiai su fosforu“, – sakoma pranešime.

„Atrodo, kad gyvenvietė nustojo egzistuoti“, – pridūrė žurnalistas.

Per naktį iš Luhansko srities buvo evakuota dar 40 žmonių. Tačiau Sjevjerodonecko gyventojų kol kas nepavyksta išgelbėti. 

„Šiandien vėl vyko „rami“ evakuacija. Kiekvieną dieną daugėja norinčiųjų išvykti, nes vis dažniau apšaudomos laisvos gyvenvietės regione“, – sakė Luhansko OVA vadovas Serhijus Gaidajus.

S.Haidajus taip pat sakė, kad humanitariniai kroviniai buvo pristatyti į Luhansko srities miestus. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi pažymėjo, kad Rusija nori sugriauti visus Donbaso miestus.

„Donbase tęsiasi labai žiaurūs mūšiai. Kasdien kartoju šiuos vardus: Sjevjerodoneckas, Lysičanskas, Bachmutas, Slovjanskas, daugybė kitų. Juos kartoju susitikimuose su kariškiais, diplomatais, pokalbiuose su valstybių partnerių atstovais. Rusija nori sugriauti visus Donbaso miestus, kiekvieną miestą. Ir tai nėra perdėta. Kaip Volnovacha, Mariupolis. Visi šie kadaise laimingų miestų griuvėsiai, juodi gaisrų pėdsakai, sprogimų krateriai – tai viskas, ką Rusija gali duoti savo kaimynams, Europai, pasauliui“, – pabrėžė prezidentas.

Jis pridūrė, kad tai yra bene „greičiausias bet kurios valstybės visiškos degradacijos pavyzdys – toks, kokį per 107 dienas patyrė Rusijos valstybė“.

„Ukrainos kariuomenė daro viską, kad sustabdytų okupantų puolimą. Kiek įmanoma. Kiek yra pakankamai sunkiosios ginkluotės, modernios artilerijos – visko, ko prašėme ir tebeprašome savo partnerių“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad norint užbaigti karą tarp dviejų šalių, reikia abiejų pusių valios.

Tai jis sakė per susitikimą su pirmaujančių Didžiosios Britanijos universitetų studentų bendruomene.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Paklaustas apie galimas taikos derybas su Rusija, V.Zelenskis pabrėžė: „Visus savo prezidentavimo metus visiškai suprantu, kad bet koks karas turi baigtis prie derybų stalo. Suprantu, kad diplomatija gali padėti išvengti aukų. Aš tai suprantu. Deja, Rusijos Federacijos prezidentas to nesupranta. Tai viskas. Karui tarp abiejų šalių užbaigti reikia abiejų šalių valios“.

Ministras Pirmininkas Borisas Johnsonas nurodė savo ministrams padaryti „viską, kas įmanoma“, kad būtų paleisti du britai, kuriuos Rusijos pajėgos paėmė į nelaisvę kovojant Ukrainoje ir nuteisė mirties bausme, rašo „Sky News“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aidenas Aslinas, Shaunas Pinneris, Saaudunas Brahimas

Aidenas Aslinas ir Shaunas Pinneris buvo paimti į nelaisvę Mariupolyje balandžio mėn. per kovą dėl uostamiesčio kontrolės.
Abu jie buvo pripažinti kaltais dėl „samdinių veiklos ir veiksmų, kuriais buvo siekiama užgrobti valdžią ir nuversti DLR konstitucinę santvarką“, tačiau jų šeimos tvirtina, kad jie kovojo teisėtai, kaip Ukrainos kariuomenės dalis, todėl su jais turėtų būti elgiamasi kaip su karo belaisviais.

Buvo teigiama, kad B.Johnsonas yra „pasibaisėjęs“ jiems paskelbtomis bausmėmis ir nurodė ministrams padaryti „viską, kas įmanoma“, kad jie būtų paleisti.