Svarbiausios naujienos
- Rusija ragina Sjevjerodonecke esančius Ukrainos karius pasiduoti trečiadienį
- Sjevjerodonecko gamyklos slėptuvėse tebėra 540–560 civilių
- Ukraina susigrąžino dar 64 karių, žuvusių „Azovstal“ gamykloje, kūnus, kad jie būtų oriai palaidoti
- Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukraina prarado ketvirtadalį savo dirbamos žemės, ypač pietuose ir rytuose
- Lenkija nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios priėmė per 4 mln. pabėgėlių
Svarbiausias antradienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Mariupolio gynėjai laikomi okupuotoje Donbaso teritorijoje
00:20
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas tvirtina, kad dauguma Ukrainos karių, evakuotų iš Mariupolio, yra okupuotoje Donecko srities teritorijoje.
„Šiuose procesuose dalyvauja ne tik mūsų šalis, yra tarptautinės institucijos, kurios mums šiame reikale padeda. Čia svarbiausia – nepakenkti. Ir nereikia kalbėti apie daugelį dalykų, Lauksime, kad tie susitarimai, kurie yra, būtinai būtų įvykdyti, ir visi vaikinai ir merginos, kurie šiandien yra nelaisvėje, praėjusieji Mariupolį, būtinai grįžtų gyvi ir sveiki.
Dar kartą pabrėžiu: dabar svarbiausia – nedaryti bereikalingų žingsnių, kad agresorius neapkaltintų mūsų vienų ar kitų susitarimų nevykdymu. Tai labai subtilus reikalas.
Yra informacija, kad jie yra Donecko srities teritorijoje. Dar kartą pabrėžiu: žmonių skaičius ne 100 ir ne 200 žmonių, o gerokai daugiau. Ir todėl sakyti, kad visi ten yra, mes negalime. Mes tiksliai galime pasakyti, kad didžioji dalis, galbūt ir visi, yra Donecko srities teritorijoje“, – O.Danilovo interviu televizijai cituoja pravda.com.ua.
Ukrainos specialiųjų tarnybų atstovai leidiniui patvirtino, kad pulko „Azov“ kariai laikomi kolonijoje, esančioje užgrobtoje Olenivkoje Donecko srityje. Artimiausiomis dienomis Rusijos propagandistai gali pamėginti Mariupolio gynėjus išnaudoti savo tikslams. Pravda.com.ua šaltinių Ukrainos valdžios institucijose duomenimis, Olenivkoje laikomi 2449 ukrainiečiai karo belaisviai.
Mariupolio gynėjų išėjimas į rusų kontroliuojamą teritoriją vyko gegužės 16–20 dienomis. Rusijos atstovų teigimu, iš gamyklos „Azovstal“ požemių išėjo 2439 kariai. „Raudonojo Kryžiaus“ atstovai ukrainiečius gynėjus užregistravo kaip karo belaisvius.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas tuomet pareiškė, kad Mariupolio garnizonas įvykdė karinę užduotį ir jo vadams buvo duotas įsakymas išsaugoti karių gyvybes. Gynybos ministerija paaiškino, kad nebuvo kito būdo išgelbėti „Azovstal“ gynėjus, kaip įsakyti jiems išeiti be ginklų pas priešą.
Rusija ir jos parankiniai okupuotose Donbaso teritorijose grasina pulko „Azov“ kariams surengti teismo procesą. Apie apsikeitimą belaisviais kalba neina, nepaisant jokių susitarimų.
Generolas D.Marčenka: Ukraina iki rugsėjo įvykdys kontrpuolimą, jeigu gaus reikiamos ginkluotės
23:17
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolas majoras Dmytro Marčenka, nuo vasario 24-osios vadovaujantis Mykolajivo gynybai, prognozuoja sėkmingą Ukrainos kariuomenės kontrpuolimą ir užgrobtų teritorijų išlaisvinimą iki vasaros pabaigos, jeigu Ukrainai bus suteikta visa būtina ginkluotė. Apie tai jis pareiškė www.radiosvoboda.org.
„Galbūt neturiu pakankamai duomenų, kad prognozuočiau tai. Bet faktas, kad tai nesibaigs greitai. Tačiau vėlgi: jeigu mums duos visą ginkluotę, kurioms mums reikia, kontrpuolimas, tikėtina, pasibaigs iki vasaros pabaigos. Jeigu kažkur pralošime su laiku, jeigu leisime jiems geriau įsirausti, tai tada truks ilgiau. Čia... aš niekada nesiimdavau prognozuoti. Niekada nemaniau, kad mes atsilaikysime prieš tokį kariuomenės kiekį, koks buvo Mykolajive. Sąžiningai pasakysiu, aš šventai tikėjau, kad mus uždarys į katilą, ir mes kausimės ten, bet štai matote, pavyko“, – pareiškė D.Marčenka.
Generolas mano, kad derybų su Rusija procese dėl okupantų įvykdytų karo nusikaltimų peržengtas „negrįžimo taškas“. Užtat Ukraina gavo unikalią galimybę apginti savo nepriklausomybę ir užtikrinti laisvos šalies ateitį.
Paskelbta, kas buvo įtraukta į naująjį JAV pagalbos Ukrainai paketą
23:02
Pentagono vadovas Lloydas Austinas trečiadienį Briuselyje paskelbė visą ginkluotės, kuri bus artimiausiu metu perduota Ukrainai, sąrašą. Į naująjį milijardo dolerių vertės paketą pateko priešlaivinių raketų sistemos, amunicija, kurios trūksta Ukrainai ir specialioji technika.
Iš viso šiame pakete bus:
Aštuoniolika 155 mm haubicų;
36 tūkst. 155 mm sviedinių;
Aštuoniolika taktinių automobilių haubicų transportavimui;
papildomi sviediniai HIMARS sistemoms;
keturi technikos remonto automobiliai;
dvi kranto apsaugos sistemos su raketomis „Harpoon“;
tūkstančiai saugaus ryšio radijo stočių ir optinių prietaisų, taip pat ir naktinio matymo.
Pagalba į Ukrainą bus atgabenta rugpjūtį, pridūrė Ll.Austinas.
J.Bidenas skelbia apie naują 1 mlrd. dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainai
21:16
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė apie naują ginklų ir šaudmenų paketą Ukrainai, per pokalbį su prezidentu Volodymyru Zelenskiu dar kartą patvirtinęs Vašingtono paramą Kyjivui, kovojančiam prieš Rusijos invaziją.
Į 1 mlrd. dolerių (962 mln. eurų) vertės paketą įtraukta daugiau artilerijos, pakrančių priešlaivinės gynybos sistemų ir šaudmenų artilerijai bei pažangioms raketų sistemoms, kurias Ukraina jau naudoja, sakė J.Bidenas.
Per pokalbį telefonu J.Bidenas sakė, kad „dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą, jog Jungtinės Valstijos palaikys Ukrainą, kuri gina savo demokratiją ir remia savo suverenitetą bei teritorinį vientisumą neišprovokuotos Rusijos agresijos akivaizdoje“, sakoma pranešime.
J.Bidenas taip pat paskelbė apie 225 mln. dolerių (216,6 mln. eurų) humanitarinę pagalbą Ukrainai.
Pinigai bus skirti maistui, geriamajam vandeniui, medikamentams ir kitoms būtiniausioms prekėms tiekti.
„Ukrainos žmonių drąsa, pasipriešinimas ir ryžtas ir toliau įkvepia pasaulį“, – sakė J.Bidenas.
A.Anušauskas: ginklų tiekimas Ukrainai yra raktas į šalies pergalę prieš Rusiją
21:15
Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį paragino NATO sąjungininkes toliau tiekti ginkluotę Ukrainai, pareiškęs, kad tai yra raktas į su Rusijos invazija kovojančios šalies pergalę.
Taip jis kalbėjo Briuselyje dalyvaudamas NATO Ukrainos paramos koordinavimo grupės susitikime.
„Ukraina kariauja dėl viso regiono saugumo, todėl bendromis pastangomis su sąjungininkais turime siekti kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje. Tvirta ir ilgalaikė parama, ginklų tiekimas yra raktas, jei norime, kad Ukraina laimėtų“, – pranešime spaudai sakė A.Anušauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į NATO vaidmenį išminuojant Ukrainos teritoriją bei organizuojant karių mokymus. „Akivaizdu, kad šis karas pareikalaus mūsų ilgalaikės paramos, todėl mes visi turėtume turėti „įsipareigojimą Ukrainai“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Lietuva Ukrainai yra perdavusi karinių sunkvežimių, išminavimo darbams naudojamų visureigių, priešlėktuvinės ir prieštankinės ginkluotės, minosvaidžių bei kitos karinės paramos.
Iš viso Lietuvos iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai siekia apie 115 mln. eurų, nurodo Krašto apsaugos ministerija.
Lietuva taip pat apmoko Ukrainos karius naudotis vakarietiška ginkluote.
NATO Ukrainos paramos koordinavimo grupės susitikimą iniciavo Jungtinės Valstijos. Jame taip pat dalyvavo atstovai iš Australijos bei Japonijos.
Jis vyko prieš ketvirtadienį prasidėsiantį NATO gynybos ministrų susitikimą, kur bus sprendžiama dėl Aljanso rytinio sparno stiprinimo.
E.Macronas užsimena apie galimybę aplankyti Ukrainą
21:02
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį užsiminė, kad netrukus gali vykti į Kyjivą susitikti su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, tačiau sakė, kad viešai neaptarinės tokios kelionės detalių.
Rumunijoje su oficialiu vizitu viešintis E.Macronas atsakydamas į žurnalisto klausimą sakė, kad dabar būtų tinkamas laikas apsilankyti Ukrainos sostinėje, bet pabrėžė, kad „nesileis į logistiką“.
„Šiuo metu Ukrainai ir Ukrainos žmonėms turime siųsti aiškius politinius signalus – mes, europiečiai, mes, Europos Sąjunga“, – sakė E.Macronas po susitikimo su Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu oro pajėgų bazėje pietryčių Rumunijoje.
Abu prezidentai susitiko ruošdamiesi birželio 23–24 dienomis Briuselyje vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai ir birželio 29–30 dienomis Madride vyksiančiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui. Prancūzija šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ES.
E.Macronas sakė, kad prieš ES valstybių ir vyriausybių vadovams „priimant svarbius sprendimus“ Briuselyje, Ukrainai turi būti pasiųsta „paramos žinia“. Planuojama, kad Bendrijos lyderiai svarstys Ukrainos prašymą suteikti jai ES kandidatės statusą.
Prancūzijos prezidentas taip pat paminėjo, kad reikia rasti būdų, kaip atblokuoti Ukrainos grūdų eksportą.
„Visos šios priežastys pateisina gilias diskusijas ir naujus žingsnius“, – sakė jis.
E.Macronas aktyviai dalyvauja diplomatinėse pastangose dėl paliaubų Ukrainoje, kurios sudarytų sąlygas būsimoms taikos deryboms.
Jis dažnai kalbasi su V.Zelenskiu ir kelis kartus nuo invazijos pradžios vasario pabaigoje bendravo telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
E.Macronas pabrėžė ES karinę, ekonominę ir humanitarinę paramą Ukrainai.
„Tačiau mes norime kurti taiką, – kalbėjo jis. – O tai reiškia, kad visi norime, kad tam tikru momentu būtų nutraukta ugnis ir vėl prasidėtų diskusijos.“
Žiniasklaidoje pasirodė kol kas nepatvirtintų pranešimų, kad E.Macronas kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholcu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghi gali pirmą kartą apsilankyti Ukrainos sostinėje Kyjive nuo Rusijos invazijos pradžios.
Vokietijos vyriausybė atsisakė patvirtinti arba paneigti šiuos žiniasklaidos pranešimus, o M.Draghi biuras viešai nekomentavo galimo vizito.
JK netrukus pristatys raketų sistemų Ukrainai
19:24
Jungtinė Karalystė netrukus pristatys Ukrainai reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, reaguodama į Kyjivo prašymą aprūpinti jį ginkluote Rusijos invazijai atremti, trečiadienį pareiškė britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as.
Sekdamas Jungtinių Valstijų pavyzdžiu, Londonas birželio 6-ąją paskelbė, kad atsiųs Ukrainai savo valdomųjų raketų kompleksų, kurių veikimo nuotolis ir tikslumas yra geresni nei Rusijos artilerijos.
„Manau, kad jos netrukus bus pristatytos, o šaudmenys turi būti perduoti kartu“, – Osle žurnalistams sakė B.Wallace'as, vykstant 10 Šiaurės Europos šalių vienijančių Jungtinių ekspedicinių pajėgų susitikimui.
Kyjivas, kurio pajėgoms sunkiai sekasi ginti Rytų Ukrainos Donbaso regioną, jau daugelį kartų ragino savo sąjungininkus tiekti daugiau sunkiosios ginkluotės.
Antradienį Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar pareiškė, kad jos šalis yra gavusi tik „apie 10 procentų“ visos reikalingos ginkluotės.
Pasak B.Wallace'o, be salvinės ugnies sistemų Britanija taip pat svarsto galimybę nusiųsti priešlaivinių raketų „Harpoon“. Tokios ginkluotės žadėjo perduoti ir Danija bei Nyderlandai, pridūrė sekretorius.
Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas, kalbėjęs šalia stovint B.Wallace'ui, pranešė, kad Oslas taip pat „svarsto galimybę padovanoti Ukrainai papildomų“ ginklų. Norvegija jau perdavė Kyjivui 22 haubicas M-109, apie 100 priešlėktuvinių raketų „Mistral“ ir maždaug 4 tūkst. prieštankinių ginklų M72.
Tokius komentarus jie išsakė likus kelioms valandoms iki kone pusšimčio šalių susitikimo Briuselyje, kuriame, pasak JAV ambasadoriaus prie NATO, kartu su amerikiečių gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu bus aptarta karinė pagalba Ukrainai.
JT: dar anksti patvirtinti Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje
18:17
Jungtinių Tautų Ukrainos tyrimo komisija trečiadienį patvirtino sulaukianti daugybės pranešimų apie Rusijos pajėgų įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus, tačiau pareiškė, kad dar anksti pasakyti, ar tai yra karo nusikaltimai.
„Bučoje ir Irpinėje komisija gavo informacijos apie savavališką civilių žudymą, turto naikinimą ir plėšimą, o taip pat atakas prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant mokyklas“, – per spaudos konferenciją Kyjive sakė komisijos pirmininkas Erikas Mose.
Charkivo ir Sumų regionuose komisija stebėjo „didelių miesto rajonų sunaikinimą, kaip manoma, aviacijai, artilerijai ar raketomis atakuojant civilius objektus“, pridūrė jis.
Tačiau, pasak E.Mose, JT „šiame etape“ negali pateikti išsamaus įvykių, kurie vyko prie Kyjivo kovo mėnesį, vertinimo teisiniu požiūriu.
Pasak jo, komisijos surinkti įrodymai, „jeigu vėliau bus patvirtinti“, galėtų būti panaudoti pagrindžiant kaltinimus dėl įtariamų žmogaus tiesių pažeidimų, „įskaitant karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui“.
JT Žmogaus teisių tarybos kovą įsteigta nepriklausoma tarptautinė pažeidimų Ukrainoje tyrimo komisija ketvirtadienį turėtų užbaigti birželio 7 dieną pradėtą savo pirmąją misiją Ukrainoje.
Komisija lankėsi Bučoje, Irpinėje, Charkive ir Sumuose, kur rinko civilių gyventojų parodymus, susitiko su vietos pareigūnais ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovais.
„Viena yra būti masinio naikinimo liudininku, pavyzdžiui, rinkti pranešimus apie tyčinius nužudymus, bet kitas dalykas yra priimti sprendimą dėl atsakomybės, teisiškai įvertinus šiuos faktus“, – sakė komisijos narys Pablo de Greiffas.
Komisija, kuriai praėjusį mėnesį buvo pavesta ištirti vasarį ir kovą Ukrainoje vykusius įvykius, kitą mėnesį grįš į šalį tęsti savo tyrimo.
JT tyrimas yra vienas iš kelių tarptautinių tyrimų, pradėtų dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje. Vieną tokių tyrimų pradėjo Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), kurio prokuroras Karimas Khanas neseniai lankėsi Charkive.
„Prokuroras Khanas atidžiai tiria nusikaltimų vietas ir užduoda svarbius klausimus mūsų prokurorams“, – nurodė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova trečiadienį paskelbtame pareiškime.
K.Khanas lankėsi Charkivo rajonuose, labiausiai nukentėjusiuose per Rusijos pajėgų apšaudymą. Juose žuvo devyni žmonės, įskaitant penkių mėnesių kūdikį, o dar 17 buvo sužeisti per bombardavimą gegužės 26 dieną.
Pentagono vadovas: Vakarai turi „intensyviau“ tiekti ginkluotę Ukrainai
18:00 Atnaujinta 19:38
JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas trečiadienį paragino sąjungininkus „neprarasti ryžto“ siunčiant ginklus Ukrainai, Kyjivui desperatiškai prašant sunkesnės ginkluotės Rusijos invazijai sulaikyti.
„Negalime sau leisti atsipalaiduoti ir negalime nuleisti rankų. Ant kortos per daug pastatyta. Ukrainos laukia lemiama akimirka mūšio lauke“, – sakė Ll.Austinas per Briuselyje vykusį susitikimą su maždaug pusšimčio Kyjivą remiančių šalių atstovais.
„Turime intensyviau vykdyti savo įsipareigojimą Ukrainos savigynai ir turime dar labiau stengtis užtikrinti, kad Ukraina galėtų apginti save, savo piliečius ir savo teritoriją“, – pridūrė jis.
Pasak Ll.Austino, Maskvos išpuolis prieš provakarietišką kaimyninę valstybę „kelia pavojų ne tik Ukrainai – tai grėsmė ir Europos saugumui“.
„Todėl turime ir toliau kilti, kad atremtume šį iššūkį“, – kalbėjo Pentagono vadovas, sėdėdamas šalia ukrainiečių gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo.
Vakarų šalys siunčia Ukrainai dideles ginklų atsargas, norėdamos padėti jai kovoti su Kremliaus pajėgomis. Tačiau Kyjivas skundžiasi, kad iki šiol gavo tik nedidelę dalį jam reikalingo arsenalo, taip pat prašo sunkesnės ginkluotės.
Ll.Austinas patikino, kad Vašingtonas ir Kyjivas „dirba išvien, kad būtų patenkinti Ukrainos prašymai suteikti naujų pajėgumų – ypač jai reikalingų tolimojo nuotolio ginklų, šarvuočių ir pakrančių gynybos [priemonių]“.
Anot sekretoriaus, Jungtinės Karalystės tiekiami ilgesnio nuotolio raketų kompleksai HIMARS ir panašios sistemos „gerokai sustiprins Ukrainos pajėgumus“.
Be to, NATO sąjungininkės, įskaitant JAV, apmoko Ukrainos pajėgas, kaip elgtis su modernia ginkluote.
„Taigi iki šiol padarėme daug, bet negalime švaistyti laiko“, – pabrėžė Ll.Austinas.
„Esame čia tam, kad paspaustume pentinais. Ketiname dar daugiau remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas šiandien vykstančioje kovoje“, – pridūrė jis.
