Kyjivas apie nelaisvėje laikomus Mariupolio gynėjus: nedideli mainai vyksta nuolatos

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Neseniai pasirodžiusiame interviu Ukrainos leidiniui „Hromadske“ sužeisti šalies kariai pasakojo, kad Rusijos pajėgos ir ginkluotė gerokai viršija jų turimas pajėgas ir ginkluotę.

„Vienam mūsų artilerijos sviediniui tenka maždaug dvidešimt jų artilerijos sviedinių... ir kalbu tik apie bombardavimo artileriją, net nekalbu apie kasetinius sviedinius, kuriais jie mus užtvindo“, – leidiniui sakė vienas karys.

Kitas vyras sakė: „Ėjome į pozicijas pakeisti brigados. Atvyko mūsų brigada, mūsų kuopa. O mūsų kuopą apšaudė tankai, lėktuvai, sraigtasparniai ir raketos.“

Karui tęsiantis ketvirtą mėnesį, Ukrainos pajėgos prašo didesnės Vakarų karinės pagalbos.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas, „1+1“ kanalo tiesioginės transliacijos metu paklaustas apie į Rusijos nelaisvę patekusių Mariupolio gynėjų likimą sakė besitikintis, kad netrukus daugelis jų sugrįš į namus. 

„<...> mes labai gerai žinome apie, tarkime, beveik visų jų likimą. Dirbame, kad jie būtų išlaisvinti iš nelaisvės, ir tikiuosi, kad netolimoje ateityje daugelis jų pamatys savo artimuosius namuose“, – pabrėžė K.Budanovas, kurį cituoja „Unian“.

Jis pridūrė, kad dar per anksti įvardyti konkrečią datą, nes kalbama apie „laipsnišką“ keitimąsi kaliniais.

Dmytro Kozackio nuotr./„Azov“ pulko kovotojo nuotraukose užfiksuotos dienos „Azovstal“ gamykloje

„Šiame etape tai nebus mainai vienu metu. Bus keli etapai. Nedideli mainai vyksta nuolatos, mūsų centras periodiškai praneša šią informaciją. Artimiausiu metu tikimės paleisti daugiau ar mažiau kalinių. Apie tai bus nedelsiant pranešta žiniasklaidai. Palaukite ir stebėkite“, – sakė K.Budanovas.

Gynybos ministerijos Valstybės saugumo departamento vadovas pažymėjo, kad sunkiausia yra išlaisvinti vadus.

„Pagrindinė problema – vadovybė. Su eiliniais žmonėmis susiję klausimai yra daug paprastesni. Žinoma, kai kalbama apie padalinių vadovus, yra daug sunkiau. Didžioji dalis žmonių yra karo belaisvių stovykloje Olenivkos kaime. Periodiškai tam tikri žmonės iš ten išvežami tyrimams. Tai viskas, ką šiuo metu galiu jums pasakyti“, – pasakojo jis.

K.Budanovas pabrėžė, kad visų kalinių likimas labai gerai žinomas.

„Šis klausimas visada kontroliuojamas ir mes jį stebime. Ne tik stebime, bet ir imamės priemonių, kad jie iš tikrųjų sugrįžtų. Palaukite dar šiek tiek ir, esu tikras, patys tuo įsitikinsite“, – pabrėžė jis.

Paklaustas apie tikslų šiuo metu Rusijos nelaisvėje esančių ukrainiečių skaičių ir rusų karo belaisvių Ukrainoje skaičių, tikslaus skaičiaus jis neįvardijo.

„Yra toks skaičius, bet aš negaliu jo įvardyti, nes tai paslaptis“, – paaiškino K.Budanovas.

Kalbėdamas apie prorusiško Ukrainos politiko Viktoro Medvedčiuko įtraukimą į mainus jis pabrėžė, kad jo likimą turėtų spręsti teisėsaugos institucijos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prorusiški kariai apieško „Azovstal“ palikusius Ukrainos karius

„V.Medvedčiukui, kitaip nei daugeliui karo belaisvių, pateikti visiškai ne kariniai, o baudžiamieji kaltinimai. Jo tolesnį likimą pirmiausia turi nuspręsti teismas. Po to galvosime, ką su juo daryti toliau“, – teigė jis.

Kaip pranešė „Unian“, birželio 6 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos teritorijoje gali būti daugiau kaip 2 500 karo belaisvių iš „Azovstal“. Prezidentas pabrėžė, kad dabar Gynybos ministerijos užduotis – sugrąžinti karius namo gyvus.

JK gynybos žvalgybos tarnyba mano, kad per ateinančius kelis mėnesius karas Ukrainoje sulėtės, nes Rusijos kariuomenė išeikvos savo išteklius, sakė britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas keliems Europos šalių žiniasklaidai, rašo „Reuters“.

Komentaruose, kuriuos trečiadienį paskelbė Vokietijos laikraštis „Sueddeutsche Zeitung“, B.Johnsonas sakė, kad V.Putino pajėgos veržiasi į priekį rytiniame Donbaso regione, tačiau tai kainuoja daug karių ir ginklų.

„Tačiau mūsų gynybos žvalgybos tarnyba mano, kad per ateinančius kelis mėnesius Rusija gali pasiekti tokį tašką, kai nebebus jokio postūmio į priekį, nes išnaudos savo išteklius“, – interviu cituojamas B.Johnsonas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai Ukrainoje

„Tuomet turime padėti ukrainiečiams pakeisti dinamiką. Už tai pasisakysiu G7 grupės aukščiausiojo lygio susitikime (savaitgalį Vokietijoje)“, – sakė jis.

„Tiek, kiek ukrainiečiai yra pajėgūs pradėti kontrpuolimą, reikėtų jį paremti. Su įranga, kurios jie reikalauja iš mūsų“, – sakė jis.

Paklaustas, kaip atrodytų Ukrainos pergalė arba V.Putino nesėkmė, B.Johnsonas atsakė: „Tai būtų Ukrainos pergalė.“

„Kad mes bent jau atgautume status quo, buvusį iki vasario 24 d., ir kad jos (Rusijos) kariuomenė būtų atstumta iš teritorijų, į kurias įsiveržė“, – paaiškino jis.

Interviu taip pat buvo duotas Prancūzijos laikraščiui „Le Monde“ ir Italijos bei Ispanijos laikraščiams.

„Kad mes bent jau atgautume status quo, buvusį iki vasario 24 d., ir kad jos (Rusijos) kariuomenė būtų atstumta iš teritorijų, į kurias įsiveržė“, – paaiškino jis.

Interviu taip pat buvo duotas Prancūzijos laikraščiui „Le Monde“ ir Italijos bei Ispanijos laikraščiams.

Ukrainos Zaporižios srities Enerhodaro miesto meras Dmytro Orlovas nurodo, kad Rusijos okupantai grobia vietos gyventojus, tarp kurių ir atominės elektrinės operatorės „Energoatom“ darbuotojus.

„Kai kurių buvimo vieta nežinoma. Likusieji yra labai sunkiomis sąlygomis: jie kankinami elektrošoku, tyčiojamasi iš jų fiziškai ir morališkai“, – sakė meras.

D.Orlovas pridūrė, kad „okupantų pagrobtų civilių kalinių mainai yra skubiai reikalingi aukščiausiu lygiu“.

Ukrainos karinės pajėgos kontroliuoja beveik 45 proc. Donecko srities teritorijos, kurioje šiuo metu vyksta mūšiai, „Radio Svoboda“ sakė regiono karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko.

Anot jo, 55 proc. teritorijos neteisėtai kontroliuoja priešo pajėgos, o padėtis fronte – labai sudėtinga. P.Kyrylenko pasakojo, kad teritoriją palikę žmonės glaudžiasi slėptuvėse, tačiau ir tai yra labai pavojinga, nes Rusijos pajėgos atakoms naudoja artileriją ir aviaciją. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Donecko regione

Pranešama, kad vakar per apšaudymus Donecko srityje žuvo vienas žmogus, devyniolika buvo sužeista. 

Ukrainos separatistų kontroliuojamame Donecko mieste per apšaudymą smarkiai apgadintas televizijos bokštas ir nutrauktas transliavimas, remdamasi Donecko naujienų agentūra pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.

Pasak Donecko naujienų agentūros, Petrovskio televizijos centras tebestovi, tačiau dalis jo įrangos sugadinta, o dalis – išvežta.

Pasak aukšto rango ES pareigūno, tikimasi, kad ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyksiančiame dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikime 27 Europos Sąjungos šalių vadovai pritars tam, kad Ukrainai ir Moldovai būtų suteiktas ES kandidatės statusas, rašo CNN.

Trečiadienį Briuselyje kalbėdamas su žurnalistais ES pareigūnas sakė: „Nemačiau problemų dėl kandidatės statuso suteikimo Ukrainai.“ Jis taip pat pagyrė Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio  darbą.

Kaip rašo CNN, vienas ES šalies aukšto rango diplomatas sakė, kad „Ukraina ir Komisija atliko didelį darbą“ ruošdamosi Ukrainos pasiūlymui pradėti ilgą stojimo į ES procesą, o diplomato šalis buvo „patenkinta pateikta ataskaita“.

123RF.com nuotr./Ukrainos, Europos Sąjungos vėliavos

Diplomatas atkreipė dėmesį, kad šalies kandidatės statuso suteikimas Ukrainai „nereiškia, kad galime judėti į priekį, apeidami viską, kas paprastai yra pateikta ant stalo. Taip nėra ir, manau, nėra sąžininga“.

Paklaustas apie Ukrainos tapimo visateise ES nare grafiką, diplomatas atsakė: „Manau, kad vienintelis, kuris gali nustatyti grafiką, yra Ukraina, nes Ukraina turi prisitaikyti, transformuotis, reformuotis, o dabartinėmis aplinkybėmis mes suprantame, kad prioritetai yra kitur“.

Odesos srities karinės administracijos vadovas Maksimas Marčenka nurodė, kad priešlėktuvinės gynybos sistema Odesos regione numušė Rusijos paleistą raketą. Apie tai jis pranešė vaizdo įraše, publikuotame „Telegram“ kanale. 

Naujausiame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime rašoma, kad Rusija tęsia skirtingose Ukrainos vietovėse esančių gyvenviečių apšaudymus. Rusijos pajėgos, teigiama toliau, siekia pagerinti savo taktinę padėtį prie Slovjansko miesto. 

„Charkivo sektoriuje priešas vykdė kovines operacijas, kad sutrikdytų gynybos pajėgų dalinių veiklą ir neleistų jiems pasiekti valstybinio kordono“, – teigiama toliau. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Ukrainoje

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo teigimu, Donecko kryptimi okupacinės pajėgos bando prasiskverbti Bachmuto miesto kryptimi ir perimti Sjevjerodonecko miesto kontrolę, tęsiasi kovos, Rusija vykdo oro atakas. 

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenko nurodė, kad Kyjivas palankiai vertina JT generalinio sekretoriaus Antonijaus Guterreso pastangas atblokuoti grūdų eksportą iš Ukrainos jūrų uostų.

O.Nikolenko tviteryje rašė, kad konsultacijos vyksta ir pridūrė:

„Tačiau kol kas jokių konkrečių susitarimų dėl derybų su Ukraina, Rusija, Turkija ir JT nepasiekta. Saugumas tebėra pagrindinis Ukrainos pozicijos elementas.“

Turkijos gynybos ministerija anksčiau pranešė, kad jos „konstruktyvus“ susitikimas su Rusijos karine delegacija baigėsi „susitarimu dėl būsimų Turkijos, Rusijos, Ukrainos ir JT derybų“.

Turkijos gynybos ministerijos teigimu, atsižvelgiant į tai nuspręsta, kad po susitikimo su Ukrainos puse ir JT artimiausiomis savaitėmis Turkijoje turėtų būti surengtas keturšalis susitikimas.

Rusijos gynybos ministerijos pareiškime apie Turkijos susitikimą taip pat nebuvo pastebėta jokios pastebimos pažangos.

Ukrainos televizijos laidų vedėjas ir žymus visuomenės veikėjas Serhijus Prytula socialiame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad rinks lėšas trims bepiločiams orlaiviams „Bayraktar“, kuriuos perduos šalį ginantiems kariams. 

Akcijos organizatoriaus teigimu, surinkti pinigus pavyks per savaitę. 

„Atėjo ši diena. Mes perkame „Bayraktar“, - vaizdo įraše sakė jis ir pridūrė, kad trys orlaiviai bus perduoti Ukrainos karinėms oro pajėgoms.

Pasak jo, iš viso ketinama surinkti daugiau nei 500 mln. grivinų. Fondas jau sukaupė pirmuosius du milijonus dolerių, dar reikia surinkti 13 milijonų dolerių.

Praėjus porai valandų nuo lėšų rinkimo pradžios S.Prytula parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti nuolat gaunami pranešimai apie  pervestą paramą. 

„Taip atrodo savanorio telefonas, kai jis renka lėšas „Bayraktar for Ukraine“. Jūs esate nuostabūs! Didelis ačiū visiems!“

Rusijos gynybos ministerija teigia, kad sunaikino JAV ir Europos sąjungininkų Ukrainai perduotas „155 mm haubicas M-777“

Neaišku, kiek M777 haubicų tariamai buvo sunaikinta, tačiau tokie Rusijos pareiškimai nėra naujiena. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Amerikietiškos haubicos M777

CNN kreipėsi į Ukrainos pareigūnus, prašydama pakomentuoti Rusijos teiginius, tačiau atsakymo dar negavo.

 kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina ir Rusija dar toli nuo karo užbaigimo derybomis, ir pridūrė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas vis dar klaidingai mano, jog gali diktuoti taikos sąlygas.

„Tiesa ta, kad esame toli nuo Ukrainos ir Rusijos derybų, nes Putinas vis dar tiki diktuojamos taikos galimybe“, – sakė O.Scholzas kreipdamasis į Vokietijos įstatymų leidėjus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olafas Scholzas

Jis taip pat pabrėžė, kad Vakarų šalys privalo toliau tvirtai palaikyti Ukrainą jos kovoje su Rusija.

„Svarbu, kad mes tvirtai laikytumės sankcijų, tarptautiniu mastu koordinuojamo ginklų tiekimo ir finansinės paramos Ukrainai. Tol, kol Putinas pagaliau pripažins padaręs milžinišką klaidą“, – sakė O.Scholzas.

Be to, Vokietijos kancleris pareiškė, kad Ukrainos atsistatymui reikia milžiniškos finansinės pagalbos.

O.Scholzas sakė pakvietęs Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį dalyvauti šį sekmadienį prasidėsiančiame Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime ir „susitarti, kaip atrodytų toks „Maršalo planas Ukrainai“, paminėdamas JAV iniciatyvą skirti milijardus Vakarų Europai atkurti po Antrojo pasaulinio karo.

Apie tai taip pat skaitykite ČIA.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo „Telegram“ kanale paskelbė žinutę, skirtą birželio 22-ajai, kuri Rusijoje minima kaip Atminties ir liūdesio diena – ji žymi akimirką, kai 1941 m. nacistinė Vokietija apsisuko ir įsiveržė į buvusią sąjungininkę Sovietų Sąjungą. 

„Kasmet birželio 22 d. pagerbiame visų žuvusiųjų Antrajame pasauliniame kare atminimą. Milijonai prarastų gyvybių ir suluošintų likimų. Tai neturėjo pasikartoti, bet blogis sugrįžo. Vasario 24 d. į mūsų žemę atėjo okupantai. Ir mes kovojame dėl naujos pergalės. Joks priešas nepalauš mūsų valios. Mes prisimename Antrojo pasaulinio karo aukas! Mes tikime gėriu, taika ir teisingumu!“, – sako V.Zelenskis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Per Rusijos raketų smūgį Ukrainos pietiniame Mykolajivo uostamiestyje žuvo mažiausiai vienas žmogus, pranešė jo meras Oleksandras Senkevičius.

Anksčiau buvo pranešta, kad miestas buvo atakuotas septyniomis raketomis.

Turkijos krovininis laivas trečiadienį išplaukė iš Rusijos okupuoto Ukrainos Mariupolio uosto po „konstruktyvių“ derybų su Maskva dėl grūdų, pranešė turkų gynybos ministerija.

Ministerija nenurodė, ar laivas gabena kviečius.

„Susitikimas Maskvoje davė pirmą konkretų rezultatą“, – skelbiama Turkijos ministerijos pranešime.

„Praėjus vos kelioms valandoms po ilgai trukusio susitikimo pabaigos, kelias dienas laukęs Turkijos sausų krovinių laivas išplaukė iš Ukrainos uosto“, – nurodoma jame.

Pareiškime priduriama, kad „Azov Concord“ tapo pirmuoju užsienio laivu, išplaukusiu iš Mariupolio uosto – miesto, nuniokoto ištisas savaites trukusios apgulties, kuri, Ukrainos pareigūnų vertinimu, nusinešė 20 000 gyvybių, – nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį.

Turkija vadovauja pastangoms atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą, kurį sustabdė minų laukai ir Rusijos vykdoma Ukrainos uostų blokada.

Turkijos generolų ir jų kolegų iš Rusijos susitikime Maskvoje pasiektas „susitarimas dėl būsimų Turkijos, Rusijos, Ukrainos ir JT derybų“, sakoma Turkijos pareiškime.

„Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta, kad po susitikimo su Ukrainos puse ir JT artimiausiomis savaitėmis Turkijoje turėtų būti surengtas keturšalis susitikimas“, – nurodė Turkijos gynybos ministerija.

Turkijos žiniasklaida anksčiau pranešė, kad keturšalės derybos dėl grūdų eksporto vyks kitą savaitę Stambule.

Maskva neigia blokuojanti krovininių laivų su ukrainietiškais grūdais eismą ir kaltina Vakarų sankcijas Rusijai prisidėjus prie maisto krizės.

Rusijos gynybos ministerijos pareiškime apie susitikimą su turkais nepaminėta jokios pastebimos pažangos.

„Šalys aptarė saugų Turkijos prekybinių laivų išplaukimą ir grūdų eksportą iš Ukrainos uostų, taip pat būdus, kaip užtikrinti saugią laivybą Juodojoje jūroje“, – sakoma Rusijos pareiškime.

Milijonai tonų kviečių ir kitų grūdų šiuo metu yra įstrigę Rusijos okupuotuose ar blokuojamuose Ukrainos uostuose.

Ši krizė turėjo įtakos maisto kainų augimui ir prisidėjo prie pasaulinės infliacijos šuolio.

Jungtinės Tautos įspėja, kad šiuo metu krizė labiausiai paveikė neturtingesnes Afrikos šalis, kurios yra labai priklausomos nuo rusiškų ir ukrainietiškų kviečių.

Gaisras Novošachtinsko naftos perdirbimo gamykloje Rusijos pietinėje Rostovo srityje, besiribojančioje su Ukraina, galėjo kilti dėl drono smūgio, trečiadienį sakė regiono gubernatorius.

„Pagal vieną versiją gaisrą sukėlė nepilotuojamo orlaivio ataka prieš gamyklos techninę įrangą“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė Vasilijus Golubevas. Jis pridūrė, kad įvykio vietoje rasta drono fragmentų.

Gubernatorius nenurodė, iš kur galėjo atskristi dronų.

Pasak V.Golubevo, gaisras buvo užgesintas, visi gamyklos darbuotojai evakuoti, niekas nenukentėjo.

Gamyklos darbas sustabdytas, kol vyksta tyrimas, pridūrė jis.

Rusija nuo savo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną ne kartą kaltino Kyjivą rengiant atakas netoli abiejų šalių sienos.

Gaisras naftos perdirbimo gamykloje kilo kelios dienos po Maskvos kaltinimo Ukrainai, kad ši apšaudė naftos gręžimo platformas Juodojoje jūroje prie Rusijos aneksuoto Krymo.

Maskvos administracija trečiadienį paskelbė pakeitusi oficialų JAV ambasados pastato adresą – dabar jame yra prokremliškų Ukrainos separatistų darinio pavadinimas.

„Jungtinių Valstijų ambasada Rusijoje turi naują oficialų adresą“, – sakoma Maskvos merijos pareiškime. Jame nurodoma, kad buvo suteiktas pavadinimas anksčiau jo neturėjusiai atvirai erdvei priešais ambasados pagrindinį įėjimą.

Nuo šiol JAV ambasados adresas yra „Donecko liaudies respublikos a. 1“. Jis susijęs su separatistiniu Rytų Ukrainos regionu, kurį Maskva prieš pat invaziją į Ukrainą pripažino nepriklausoma valstybe.

Ankstesnis JAV ambasados adresas buvo Bolšoj Deviatinskij skg. 8.

Pareiškime nurodoma, kad pakeitimas padarytas Maskvos tarybos nariams pasiūlius Maskvos žemėlapyje pagerbti „Donbaso gynėjus“. Rusija sako, kad per savo invaziją Ukrainoje vaduoja šį daugiausia rusakalbių gyvenamą regioną.

Naujasis adresas buvo išrinktas per viešą balsavimą, kuriame dalyvavo beveik 280 tūkst. žmonių, nurodė merija.

2018 metų vasarį gatvė prie Rusijos ambasados Vašingtone buvo pavadinta Boriso Nemcovo – opozicijos politiko, 2015-aisiais nušauto netoli Kremliaus – vardu.

Prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, dar labiau pakurstydamas ir taip didelę įtampą tarp Maskvos ir Vašingtono.

Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja surengti operatyvinį susitikimą su dabartiniais Rusijos saugumo tarybos nariais, pranešė Kremliaus žiniasklaidos kanalas „RIA Novosti“.

„Visą dieną V.Putinas dirba Kremliuje. Jis rengia darbinius susitikimus, taip pat planuoja vidury dienos surengti operatyvinį susitikimą su nuolatiniais tarybos nariais“, – sako Kremliaus atstovas D.Peskovas.

Rusijos kariai į Mykolajivą paleido septynias raketas, pranešė italijus Kymas regioninės visuomeninės asociacijos vadovas.

Daugiau detaliu apie galima žalą nepateikiama.

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatihas Birolis patarė Europai skubiai ruoštis tam, kad Rusija artėjančią žiemą gali visiškai nutrauktų gamtinių dujų tiekimą.

„Europa turi būti pasiruošusi atvejui, jei ji bus visiškai atkirsta nuo rusiškų dujų. Kuo arčiau žiemos, tuo geriau suprantame Rusijos ketinimus“, – interviu Jungtinės Karalystės leidiniui „Financial Times“ sakė F.Birolis.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Kylančios dujų kainos

Jis pabrėžė, kad pastaruoju metu Rusija ėmėsi mažinti dujų tiekimą, kad neleistų Europai užpildyti dujų saugyklų ir galėtų padidinti savo įtaką žiemos mėnesiais.

TEA vadovas paragino Europos šalių vyriausybes imtis veiksmų gamtinių dujų vartojimui mažinti bei atidėti planuojamą senų atominių elektrinių uždarymą.

„Neatidėliotinos priemonės, kurių šią savaitę ėmėsi Europos šalys, siekdamos sumažinti dujų paklausą, pavyzdžiui, senų anglimi kūrenamų elektrinių paleidimas, yra pateisinamos krizės akivaizdoje, nepaisant susirūpinimo dėl didėjančios anglies dvideginio emisijos“, – pridūrė B.Birolis.

Nepriklausomos energetikos rinkos tyrimų kompanijos ICIS duomenimis, po Rusijos invazijos į Ukrainą Europa sumažino savo priklausomybę nuo rusiškų dujų nuo maždaug 40 proc. iki apytikriai 20 proc. viso poreikio, tačiau jau išnaudojo daugumą tiekimo diversifikavimo galimybių, tokių kaip suskystintų gamtinių dujų importas laivais.

Ukraina trečiadienį sakė, kad šalies rytuose esantis pramoninis Sjevjerodonecko miestas virto „pragaru“, Rusijos pajėgoms apsupant du svarbius miestus Donbase, kur Maskva koncentruoja savo karines pastangas.

„Keturis mėnesius visos mūsų pozicijos apšaudomos viskuo – noriu tai pabrėžti – iš visų Rusijos kariuomenės turimų ginklų“, – sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame Luhansko srities administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus pareiškime.

„Ten tiesiog pragaras“, – sakė jis, turėdamas galvoje ištisas savaites rusų pajėgų intensyviai apšaudomą Sjevjerodonecką. Rusija siekia perimti visišką šio miesto kontrolę.

„Mūsų vaikinai laikosi savo pozicijose ir laikysis tol, kol bus būtina“, – pridūrė jis.

Rusijos pajėgos pastarosiomis dienomis pasiekė teritorinių laimėjimų į pietus nuo Sjevjerodonecko ir priartėjo prie jo miesto dvynio Lysyčansko, skiriamo Doneco upės.

Pasak S.Haidajaus, rusų pajėgos „bando apsupti“ Lysyčanską, bet ukrainiečių pajėgos vis dar kontroliuoja miestą.

„Lysyčanskas intensyviai apšaudomas iš didelio kalibro ginklų“, – sakė jis.

Luhansko srities administracijos vadovas taip pat kalbėjo apie „didžiulius sugriovimus“ ir sakė, kad žmonės pamažu evakuojami iš Lysyčansko.

Tačiau Sjevjerodonecke šimtai civilių, prisiglaudusių chemijos gamykloje „Azot“, dėl kovų masto negali išvykti, nurodė S.Haidajus.

„Evakuacija įmanoma, jei yra susitarimas aukščiausiu lygiu, jei bus ugnies nutraukimas ir aiškiai nustatytas maršrutas“, – sakė jis.

Gomelio srityje nuo birželio 22 d. iki liepos 1 d. vyks mobilizacinės pratybos, pranešė Baltarusijos naujienų tarnyba BELTA, kuri cituoja šalies gynybos ministeriją.

Gomelio sritis ribojasi su Ukrainos siena.

„Šios pratybos yra kasmetinės, pernai panašios vyko su Mogiliovo srities kariniais komisariatais. Tikslas – patikrinti karinių komisariatų pasirengimą vykdyti numatytas užduotis“, – teigiama ministerijos išplatintame pranešime.

Per Rusijos vykdomą apšaudymą Mykolajivo regione vienas žmogus žuvo, šeši buvo sužeisti, apgadinti pastatai, įmonės ir infrastruktūra, pranešė srities karinė administracija.

Pranešama, kad rusai taip pat smogė gyvenamiesiems rajonams, naudodamas draudžiamus kasetinius šaudmenis. Vienas iš šovinių sprogo privataus namo kieme. Ten buvo du vyrai. Vienas jų žuvo vietoje, kitas buvo sužeistas, jam buvo suteikta medicininė pagalba.

Ukrainos nacionalinis (centrinis) bankas patvirtino anksčiau skelbtą prognozę – šalies ekonomika Rusijos invazijos sąlygomis šiemet gali susitraukti mažiausiai trečdaliu, o infliacija gali viršyti 20 procentų.

„Prognozuojame, kad bendrasis vidaus produktas sumažės bent trečdaliu, o infliacija gali viršyti 20 proc.“, – sakė Ukrainos banko valdytojo pavaduotojas Serhijus Mykolaičiukas.

123RF.com nuotr./Ukrainos, Europos Sąjungos vėliavos

Praėjusį mėnesį jis teigė, kad šalies ekonomikos kritimas 2022-aisiais trečdaliu yra „pats optimistiškiausias scenarijus“.

Nacionalinės statistikos tarnybos negalutiniais duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį BVP sunyko 15,1 proc. po augimo 6,1 proc. paskutinį praėjusių metų ketvirtį – per metų ketvirtį šalies ūkis, įvertinus sezoniškumą, susitraukė 19,3 procento.

Ukrainos vyriausybė prognozuoja, jog ekonomika Rusijos brutalios karinės agresijos sąlygomis šias metais sunyks 44 procentais. Panašų nuosmukį – 45 proc. – pranašauja ir Pasaulio bankas, o Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja kritimą 35 procentais.

Ukrainos bankas taip pat pranešė, kad šalis laiku vykdo tarptautinius skolinius įsipareigojimus.

Anot banko pranešimo, nuo karo pradžios tarptautiniai partneriai pervedė 7,4 mlrd. JAV dolerių šalies valstybės biudžeto deficitui padengti, o birželio viduryje paskelbtos finansinės paramos suma pasiekė 30 mlrd. dolerių.

Nuo Rusijos agresijos pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė apie 34 230 karius, 3614 šarvuočius ir 182 Rusijos sraigtasparnius, nurodo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas

15min atkreipia dėmesį, kad karo metu šių duomenų negalima patvirtinti.

Naujausiais duomenimis, nuo Rusijos pajėgų Ukrainoje atakų metu nukentėjo apie 916 vaikų, iš jų 324 vaikai žuvo, praneša Ukrainos generalinė prokuratūra.

Vokietijos ekonomikos ministras pareiškė, kad Kremliaus kontroliuojamo gamtinių dujų giganto „Gazprom“ sprendimas sumažinti tiekimą Europai yra „Maskvos ataka prieš mus“.

„Dujų tiekimo dujotiekiu „Nord Stream 1“ sumažinimas yra ataka prieš mus, ekonominė ataka“, – pabrėžė Robertas Habeckas, antradienį sakydamas kalbą Vokietijos pramonininkų konferencijoje.

Praėjusią savaitę „Gazprom“ pareiškė, kad dėl vėluojančio Vokietijos bendrovės „Siemens“ atliekamo kompresorių blokų remonto dujų tiekimas šiuo per Baltijos jūrą nutiestu vamzdynu mažinamas drastiškai – per du etapus buvo sumažintas 60 procentų. Berlynas tokį sprendimą pavadino „politiniu“.

Dėl sumažėjusio dujų tiekimo Vokietija, Austrija ir Nyderlandai nusprendė atnaujinti užkonservuotų anglis deginančių elektrinių veiklą elektros poreikiams patenkinti.

Savo ruožtu Vokietija pareiškė sieksianti, kad dujų saugyklos iki kitos žiemos būtų užpildytos 90 procentų.

„Jei žiemą pradėsime su pusiau sukauptomis dujų atsargomis, o čiaupai bus užsukti, tada kalbėsime apie sunkią ekonominę krizę Vokietijoje“, – kalbėjo R.Habeckas.

Šiuo metu Vokietijos dujų saugyklos užpildytos šiek tiek mažiau nei 60 procentų.

Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas siekia „sukelti chaosą“ Europos dujų rinkoje, be kita ko, nutraukdamas tiekimą tokioms Europos Sąjungos narėms kaip Lenkija, Bulgarijai, Suomija, Nyderlandai, jį sumažindamas Vokietijai, Austrijai, Italijai, sakė Vokietijos ministras.

R.Habeckas paragino aktyviau diversifikuoti apsirūpinimą žaliavomis ir energijos ištekliais, kad būtų pasiekta „nepriklausomybės nuo piktavališkų pasaulio diktatorių ketinimų“.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DLR) pajėgų nuostoliai Rytų Ukrainoje gali siekti apie 55 proc. pradinės karių sudėties, sakoma Didžiosios Britanijos žvalgybos ataskaitoje, kurią paskelbė šalies gynybos ministerija.

„Labai tikėtina, kad Rusija ruošiasi bandyti į Donbasą dislokuoti daug rezervinių dalinių“, – sakome jame.

„Labai tikėtina, kad DLR pajėgos turi pasenusių ginklų ir įrangos. Tikėtina, kad abiejose pusėse gebėjimas suburti ir į frontą dislokuoti rezervinius dalinius tampa vis svarbesnis karo baigčiai“, – rašoma pranešime.

Remiantis pranešimais iš fronto, Ukrainos kariai, ginantys Zolotės ir Horskės gyvenvietes Luhansko srityje, gali būti apsupti. Tiksliai nepranešama, kiek Ukrainos pajėgų karių ten yra.

Anksčiau Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad Rusijos kariai užėmė dvi nedideles gyvenvietes Podlesnę ir Myrnyj Dolyną Luhansko srityje, į pietus nuo Lysyčansko. Prieš tai jie užėmė Tošovkos kaimą.

Taip fronte ties Zolotės ir Gorskės gyvenvietėmis susidarė palyginti nedidelė „kišenė“, kurią rusų pajėgos grasina uždaryti iš abiejų pusių.

Duomenis apie grėsmę antradienio vakarą patvirtino ir Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius. „Turime didelių problemų prie Sjevjerodonecko ir Lysyčansko, – sakė jis „YouTube“ kanale „Feygin Live“. – Rusų užduotis – uždaryti Zolotės ir Gorskės taktinę apsuptį. O uždarymo grėsmė yra visiškai reali.“ „Dabar manoma, kad pagrindinis kovinių operacijų vykdymo būdas yra apsupties pjaustymo taktika, – pridūrė Arestovičius. – Kadangi kariai buvo perkelti būtent šia kryptimi, jie iš karto veikė sėkmingai.“

Ukrainiečių žurnalistas Oleksijus Sorokinas pažymi, kad Rusijos kariuomenei pavyko užimti šias gyvenvietes, sėkmingai forsavus Šiaurinio Doneco upę.

Rusijos kariuomenė artėja prie Lysyčansko, miestas stipriai apšaudomas, sako Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Rusai artėja prie Lysyčansko, įsitvirtina netoliese esančiose gyvenvietėse. Miestas apšaudomas iš artilerijos, tankų ir lėktuvų. Sužeisti mažiausiai trys civiliai ir keli policininkai“, – pranešė jis „Telegram“ kanale.

S.Haidajus taip pat nurodė, kad Sjevjerodonecke toliau tęsiasi gatvės mūšiai tarp įsiveržusių Rusijos karių ir Ukrainos gynėjų.

Rusijos kariuomenė bando atnaujinti Slovjansko puolimą, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Išplatintame pranešime nurodoma, kad okupantai sistemingai atakuoja Slovjansko apylinkes, kad vėliau turėtų sąlygas miesto puolimui.

Per Rusijos apšaudymą Ukrainos rytinėje Charkivo srityje antradienį žuvo 15 žmonių, įskaitant aštuonerių metų vaiką, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

Ukrainos šiaurės rytuose esantis Charkivas yra su Rusija besiribojantis regionas, į kurį jau pradėjo grįžti gyventojai, pasitraukę karo pradžioje, kai Rusijos pajėgos jį intensyviai bombardavo. 

„Penkiolika žmonių žuvo ir 16 buvo sužeisti. Tokie siaubingi Rusijos dieninio apšaudymo Charkivo srityje padariniai“, – savo „Telegram“ kanale pranešė O.Synjehubovas.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Charkivas po apšaudymo

Jis nurodė, kad žmonės žuvo ir buvo sužeisti per keturis atskirus incidentus.

Rusijos pajėgoms apšaudžius Čuhujivo miestą, esantį už 30 km į pietryčius nuo Charkivo, žuvo šeši žmonės ir dar keturi buvo sužeisti, sakė O.Synjehubovas. 

Dar penki žmonės žuvo ir 11 buvo sužeisti Charkivo mieste, o jo priemiestyje per rusų pajėgų ataką žuvo aštuonerių metų vaikas ir buvo sužeista jo motina.

Trys žmonės žuvo Zoločivo miestelyje, esančiame už 40 km į šiaurę nuo Charkivo.

„Tai terorizmas. Tai nusikaltimai žmoniškumui, už kuriuos turi būti baudžiama!“ – sakė O.Synjehubovas.

Invazijos pradžioje Maskvos pajėgos smarkiai apšaudė antrą pagal dydį šalies miestą Charkivą, esantis vos už 50 km nuo Rusijos sienos. Po smarkių mūšių, per kuriuos miestui buvo padaryta didžiulė žala, Ukrainos pajėgos išlaikė Charkivo kontrolę.

Kai Rusijos pajėgos buvo išstumtos iš Kyjivo prieigų ir Ukrainos šiaurės rytų, Maskva sutelkė pastangas į puolimą rytiniame Donbaso regione.

Rusijoje netoli Ukrainos sienos antradienį sudužus rusų kariuomenės šturmo lėktuvui, žuvo jo pilotas, pranešė Pietų karinės apygardos spaudos tarnyba.

„Birželio 21-ąją Rostovo srityje per planuotą mokomąjį skrydį sudužo lėktuvas Su-25. Pilotas žuvo“, – sakoma Rusijos naujienų agentūrų cituojamame pranešime.

Kaip rodo preliminari informacija, lėktuvas galėjo sudužti dėl techninio gedimo. Atlikti tyrimo atsiųsta Rusijos aerokosminių pajėgų komanda.

Rusijos pareigūnai nepaminėjo jokių sąsajų su tęsiama karine invazija Ukrainoje. Rostovo sritis yra prie sienos su šia kaimynine valstybe.

Birželio 17 dieną kitas Su-25 per mokomąjį skrydį sudužo Belgorodo srityje prie Ukrainos sienos. Tuo metu kariuomenė taip pat užsiminė apie techninį gedimą.

Rusija pastaraisiais mėnesiais ne kartą kaltino Ukrainą kariniais smūgiais Rusijos teritorijoje, pasienio regionuose.

JAV Karo studijų institutas skelbia, kad Kremlius neseniai pakeitė Rusijos oro desanto pajėgų vadą ir galbūt iš esmės pertvarko Rusijos invazijos į Ukrainą vadovavimo struktūrą, o tai rodo, kad galbūt bus atsikratoma aukšto rango karininkais, kaltinamais dėl nesėkmių Ukrainoje.

„Jei tai tiesa, tokios drastiškos rotacijos Rusijos kariuomenėje nėra veiksmai, kurių imasi prie pat didelės sėkmės slenksčio esančios pajėgos, ir rodo, kad Kremliaus vykdomas karas vis dar neveikia taip, kaip jis norėtų“, – rašo analitikai.

Rusijos pajėgos sėkmingai žengia link Lysyčansko iš pietų, keldamos grėsmę Ukrainos gynybai šiame rajone, skelbia ekspertai.

„Šis Rusijos žygis yra akivaizdi kliūtis Ukrainos gynybai Sjevjerodonecko ir Lysyčansko srityje, tačiau Rusijos pajėgoms, norint užimti Lysyčanską, greičiausiai reikės tolesnių užsitęsusių mūšių su Ukrainos pajėgomis, panašių į kovas kvartalas po kvartalo, kurios vyko Mariupolyje ir Sjevjerodonecke“, – rašoma apžvalgoje.

Anot Karo studijų instituto, Rusijos pajėgos ir toliau susiduria su pajėgų formavimo sunkumais ir invazijai į Ukrainą skiria nepasirengusius kontraktinius kariškius. 

Kitos analitikų įžvalgos:

• Rusijos pajėgos toliau vykdė gyvenviečių prie greitkelio T1302 Lysychansk-Bakhmut puolimus, kad užkirstų kelią Ukrainos antžeminėms ryšių linijoms (GLOC).
• Rusijos operacijos išilgai ašies Iziumas-Slovjanskas vis labiau stringa, nes Rusijos pajėgos pirmenybę teikia operacijoms aplink Sjevjerodonecką.
• Tikėtina, kad Rusijos pajėgos atkovojo rytinį Inhulecio upės krantą iš Ukrainos priešakinio štabo, esančio netoli Chersono ir Mykolajivo srities sienos.
• Pranešama, kad Ukrainos pajėgos smogė Rusijos pozicijoms Gyvatės saloje Juodojoje jūroje, greičiausiai siekdamos sunaikinti saloje esančius Rusijos įtvirtinimus ir įrangą, tačiau Karo studijų institutas negali patvirtinti konkuruojančių Ukrainos ir Rusijos teiginių apie atakos rezultatus.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi „didelių problemų“ prie Sjevjerodonecko ir Lysyčansko Luhansko srityje, interviu su Marku Feiginu sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius, skelbia „Unian“.

Jo teigimu, okupantai į šią teritoriją perkėlė mažiausiai tris bataliono taktines grupes.

„Užduotis – uždaryti Zolotės ir Hirskės miestus į taktinę apsuptį. Ir šio uždarymo grėsmė yra visiškai reali“, – sakė O.Arestovyčius.