Melitopolyje grobiami žmonės, atimami grūdai

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis naujausiame vaizdo įraše, kreipdamasis į tautiečius, paragino susitelkti į tai, kad šaliai suteiktas kandidatės į ES statusas.

„Prieš šį susitikimą per televiziją, radiją ir internetą vyko diskusijos apie tai, ką tai reiškia, kokias sąlygas Ukraina turi įvykdyti, kaip sunku bus tai pasiekti ir kiek metų tai užtruks. Baigiantis šiai dienai norėčiau pasakyti: bent tris kartus, tyliai, kukliai, privačiai, bet švęskime už save, už savo šalį. Pasinaudokime šia akimirka ir mėgaukimės šia ramybe“, – kalbėjo jis. 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Šį istorinį žingsnį jis prilygino kopimui į Everesto kalną bei pabrėžė, kad teisingiau būtų sakyti ne „Ukrainai suteiktas kandidatės į ES statusas“, o „Ukraina GAVO kandidatės į ES statusą“

Išsami informacija: V. Zelenskis sakė, kad reikia sakyti ne „Ukrainai suteiktas kandidatės į ES statusas“, o „Ukraina gavo kandidatės į ES statusą“.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko telegrame rašo, kad šiandien regione dėl Rusijos atakų žuvo 5 civiliai gyventojai, 4 – sužeisti.

Pasak biologo Ivano Rusijevo, dėl Rusijos karinių veiksmų Juodojoje jūroje masiškai žūsta delfinai. 

Pasak biologo, apžiūrėjus vien nedidelį plotą Tuzlos gamtos estuarijų nacionaliniame parke nustatyta, kad yra negyvų delfinų. Dėl karo veiksmų visos parko teritorijos apžiūrėti nėra galimybės. 

Kaip nurodė I.Rusijevas, nugaišusių delfinų skaičius siekia mažiausiai 3 tūkst. Tikėtina, kad tikrasis skaičius – gerokai didesnis. 

„Galingi sonarai ir sprogimai ardo jautrią gyvūnų navigacijos sistemą ir tokie delfinai gaišta iš bado“, – „Ukrainska Pravda“ paaiškino biologas.

123RF.com nuotr./Delfinas

Jo teigimu, delfinai negali pasigauti žuvies, o nusilpus organizmui suaktyvėja infekcinės ligos, dėl ko žinduoliai gaišta. 

Biologas kreipėsi į visuomenę prašydamas suteikti bet kokios informacijos apie paplūdimiuose randamus nugaišusius delfinus. 

Pasak Melitopolio mero Ivano Fiodorovo, per pastaruosius kelis mėnesius buvo pagrobta daugiau 500 žmonių. Praėjusią savaitę, pasak jo, grobimai vėl atsinaujino.

Pasak jo, Rusijos pajėgos taip pat vagia miesto grūdų derlių – atima 50 arba 70 proc. derliaus. 

„Jie taip pat skelbia kainą, už kurią nori pirkti – mažiau nei 80 JAV dolerių už toną. Tai yra mažiau nei faktinė savikaina. Tuo tarpu okupantai įgaliojo tik vieną asmenį vesti tokias derybas ir supirkti pasėlius“, – sakė jis.

Ukrainos pietvakarinio miesto regioninė prokuratūra skelbia, kad Rusija nuo vasario 24 dienos į Odesą paleido 70 raketų. Daugelis jų, pasak prokuratūros, buvo nukreiptos į gyvenamuosius rajonus ir komunalines paslaugas teikiančias įmones. 

Rusijos vadovybė nepatenkinta dėl Ukrainai suteikto kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statuso, o silpna Kremliaus reakcija – apsimestinė, sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Pasak D.Kulebos, kurį cituoja šalies naujienų agentūra "Interfax", Maskvą tiesiog siutina tai, kad Ukraina taps ES nare. Ministro teigimu, pastaruosius 30 metų Ukrainos informacinėje erdvėje buvo skleidžiama Kremliaus propaganda, esą Ukraina Europai nėra reikalinga, todėl verčiau atsigręžti į Rusiją. 

30 metų propagandistų darbo nuėjo perniek, sakė D.Kuleba, Ukraina yra pakeliui į ES ir tai patvirtino pati bendrija. Jis taip pat pastebėjo, kad Maskva mielai integracijos į ES procesą sustabdytų, tačiau tokių galimybių nebeturi.

Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičus paragino gyventojus palikti miestą. 

„Siūlau visiems, kurie nori likti gyvi, palikti miestą. Dabar Mykolajivo mieste liko gyventi apie 230 tūkst. žmonių“, – nurodė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mykolajivas

Situaciją mieste meras apibūdino kaip „apskritai labai blogą“, apšaudymai tęsiasi kiekvieną dieną. 

Pasak O.Seknevičiaus, žuvusiųjų skaičius siekia 111, dar 502 žmonės sužeisti, tarp jų – 6 vaikai. 

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad ES sprendimas suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į ES statusą turės „neigiamų pasekmių“.

Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sakė:

„Priimdama sprendimą suteikti Ukrainai ir Moldovai šalių kandidačių statusą, Europos Sąjunga patvirtino, kad ir toliau aktyviai išnaudoja NVS geopolitiniu lygmeniu, siekdama panaudoti ją Rusijai „sulaikyti“. Jie negalvoja apie neigiamas tokio žingsnio pasekmes...“

„Scanpix“/AP nuotr./Marija Zacharova

Anksčiau penktadienį Kremlius pareiškė, kad ES sprendimas oficialiai suteikti provakarietiškai Ukrainai, šiuo metu kariaujančiai su Rusija, kandidatės įstoti į Bendriją statusą yra bloko „vidaus reikalas“.

„Tai yra Europos vidaus reikalais. Mums labai svarbu, kad visi šie procesai nesukeltų daugiau problemų mums ir daugiau problemų šių šalių santykiams su mumis“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kalbėdamas apie Maskvos santykius su Bendrija D.Peskovas pareiškė, kad juos būtų „labai sunku dar labiau pabloginti“.

Ukrainoje nacionaline didvyre paskelbta ožka, kuri šalia ligoninės, Zaporižios srityje, detonavo granatų virtinę. Skelbiama, kad sprogimo metu nukentėjo mažiausiai 40 Rusijos karių.

Pasak Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos, Rusijos pajėgos buvo įrengusios granatų spąstus šalia ligoninės Kinski Rozdorų kaime, Zaporižios srityje, kai iš fermos ištrūkusi ir į teritoriją įlėkusi ožka detonavo sprogmenis.

Buvo sužeistos dešimtys pasaloje tykojusių Rusijos karių. Manoma, kad jų skaičius gali siekti mažiausiai 40. Žinių apie gyvūno būklę nėra.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Kiek vėliau po šio incidento gyvūnas pavadintas „Kyjivo ožka“ – tai nuoroda į mitu tapusį išgalvotą naikintuvo pilotą – Kyjivo vaiduoklį – kuris, kaip teigiama jau legenda tapusioje istorijoje, numušė net 40 Rusijos lėktuvų.

Didvyre tapusi ožka – jau ne pirmas gyvūnas, talkinantis kovoje su šalį užpuolusia Rusija. Neseniai įvertinimo sulaukė šunelis Patronas, aptikęs daugiau 200 sprogmenų.

Džeko Raselo terjeras Patronas – Černihivo srities išminuotojų būrio narys, kuris kartu su pareigūnais ieško sprogmenų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas naujausioje apžvalgoje teigia, kad Rusija tęsia skirtingose Ukrainos vietose esančių gyvenviečių apšaudymus, ruošiasi puolimui Iziumo-Barvinkovės ir Iziumo-Slovjansko kryptimis. Charkivo sektoriuje priešas ginasi, siekdamas sutrukdyti Ukrainos pajėgoms judėti į priekį, 

„Sjevjerodonecko linijoje okupantai artilerijos ugnimi apšaudė Lysyčansko, Sjevjerodonecko, Loskutivkos ir Spirnės rajonus. Jie surengė oro smūgį Lysyčansko rajone. Surengė puolimą Sjevjerodonecko pramoninėje zonoje. Ukrainos kariškiai sėkmingai atrėmė puolimą teritorijoje netoli rytinio Lysyčansko pakraščio. Priešas, remiamas artilerijos, pradėjo puolimą Vovchojarivkos kryptimi, o kovos veiksmai tęsiasi“, – teigiama pranešime. 

Nuožmūs mūšiai Lysyčanske

Štabas nurodo, kad Rusija atakavo Mykolajivkos kaimą. 

„Kramatorsko, Avdijivkos, Novopavlivkos ir Zaporižios sąsiauriuose priešas sistemingai vykdo karinius veiksmus netoli sąlyčio linijos, siekdamas apsunkinti mūsų karių veiksmus ir neleisti jiems persikelti į kitus sąsiaurius“, – rašoma toliau.

Ukrainos pajėgos pradėjo atsitraukimą iš Sjevjerodonecko, tačiau Donbaso mieste vis dar lieka keli daliniai, o operacija turėtų trukti kelias dienas, CNN sakė Sjevjerodonecko rajono karinės administracijos vadovas Romanas Vlasenka.

„Kol kas Ukrainos kariuomenė vis dar lieka Sjevjerodonecke“, – penktadienį sakė R.Vlasenka.

„Šiuo metu jie yra išvedami iš miesto. Tai prasidėjo vakar“, – pasakojo jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių tankas Severodonecke

Pasak R.Vlasenkos, teritorijoje yra daug dalinių, todėl jų išvedimas užtruks kelias dienas. CNN kalbintas miesto atstovas nepatikslino, kur šios pajėgos atsitrauks.

Jo teigimu, „Azot“ gamyklos viduje tebėra 568 civiliai gyventojai: „Jie galės pasitraukti, kai tik baigsis apšaudymas, bet į okupuotą teritoriją.“

Taip pat skaitykite ČIA.

Ukraina penktadienį pranešė, kad, surengus virtinę policijos reidų, Kyjive konfiskuota didžiulė kelių milijonų dolerių vertės senienų kolekcija, kuri, kaip įtariama, buvo pavogta iš Rusijos aneksuoto Krymo muziejų.

Viename biure Kyjive buvo rasti keli tūkstančiai bronzos amžiaus ir viduramžių artefaktų, Ukrainos istorijos muziejuje surengtoje spaudos konferencijoje pranešė pareigūnai.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova teigė, kad atgauta „daugiau nei 6 tūkst. artefaktų, įskaitant kardus, kardus, šalmus, amforas ir monetas“.

Minėti reidai surengti atliekant tyrimą dėl buvusio Ukrainos įstatymų leidėjo, kuris taip pat ėjo aukšto rango pareigas Kryme, kol jį aneksavo Maskva, „neteisėtos veiklos“.

Dalis kolekcijos galėjo būti pavogta iš Krymo muziejų, o jos vertė gali siekti „kelis milijonai dolerių“, pažymėjo I.Venediktova.

Vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis teigė, kad kolekcija buvo rasta „per penkias dienas atlikus 13 kratų“.

Pasak jo, atgautieji objektai yra reti ne tik Ukrainoje, bet ir visoje Rytų Europoje.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Iryna Venediktova

„Tai didžiausia nelegali kolekcija Ukrainos istorijoje“, – spaudos konferencijoje sakė kultūros ministras Oleksandras Tkačenka.

„Dabar kolekcija grąžinama valstybei“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, kolekcijos grąžinimas į ukrainiečių rankas yra itin simboliškas, praėjus beveik keturiems mėnesiams po Rusijos invazijos pradžios.

„Karo metu atgavome tai, prieš ką [Rusijos prezidentas Vladimira] Putinas kovoja – mūsų tapatybę ir kultūrą“, – pažymėjo O.Tkačenka.

I.Venediktova pranešė, kad Kyjivas šiuo metu tiria kitos archeologijos radinių kolekcijos, vadinamą „Skitų auksu“, vagystę iš muziejaus Rusijos okupuotame Melitopolio mieste pietų Ukrainoje.

„Rusija ne tik bando nužudyti mūsų valstybę ir mūsų tautą. Ji taip pat bando pavogti mūsų istoriją“, – pažymėjo generalinė prokurorė.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba įspėjo, kad Rusija ketina surengti provokacijas, kad į karinį konfliktą įtrauktų Baltarusiją. 

„Kremlius planuoja pakenkti gyvenamiesiems namams Mozyriuje, kad įtrauktų Baltarusiją į karą prieš Ukrainą“, – teigia Ukrainos žvalgyba. 

Remiantis pranešimu, paskelbtu telegrame, Rusija bando įtraukti Baltarusiją į karinę konfrontaciją su Ukraina, vykdydama žemo lygio provokacijas prieš infrastruktūros objektus ir civilius gyventojus.

Skelbiama, kad į Mozyriaus miestą atvyko diversinės grupės, apsimetančios civiliais gyventojais. Jas sudaro Rusijos Federacijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos darbuotojai ir privačių karinių bendrovių, kurias kontroliuoja J.Prigožinas ir S.Šoigu, samdiniai. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Baltarusijos kariai

Grupuotės planuoja surengti eilę teroristinių išpuolių Baltarusijos teritorijoje, teigia žvalgyba. 

„Scenarijus bus panašus į tą, kuris buvo naudojamas Rusijoje per karą Čečėnijoje. Tuo metu Rusijos specialiosios tarnybos organizavo sprogimus keliuose Riazanės pastatuose ir dėl to kaltino mitinius „čečėnų kovotojus“. Todėl Rusijos GRU planuoja surengti keletą artilerijos ir raketų smūgių prieš Mozyriaus naftos perdirbimo gamyklą, civilinę infrastruktūrą ir gyvenamuosius rajonus. Dėl apšaudymo taip pat bus sugriauti gyvenamieji pastatai, ligoninės ir mokyklos“, – dėstoma Ukrainos žvalgybos pranešime.

„Tai, Kremliaus „specialiųjų operacijų“ vadovų nuomone, sukurs vadinamąjį „casus belli“ Lukašenkai“, – rašoma toliau bei paaiškinama, kad tokios provokacijos galėtų lemti tiesioginį Baltarusijos įsitraukimą į karą prieš Ukrainą.

Turėdami šią informaciją, Baltarusijos kariuomenės karininkai pradėjo evakuoti savo šeimas iš Mozyriaus, teigiama toliau.

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka teigia, kad okupacinė valdžia iš dalies sušvelnino apribojimus į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją norintiems išvykti Mariupolio gyventojams.

Pasak jo, šiuo metu išvykti į Zaporižią per Berdianską yra paprasčiau, leidžiama važiuoti nuosavais automobiliais. Anot mero patarėjo, taip Rusija gali bandyti dangstyti karinius manevrus. Vis dėlto, jis paragino gyventojus pasinaudoti atsiradusia proga ir palikti užimtą miestą. 

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pranešė, kad Rusijos pajėgos susprogdino į Lysyčanską vedančią infrastruktūrą, todėl šios vietovės humanitarinė pagalba nebegali pasiekti.

„Deja, šiandien sunkvežimis su humanitarine pagalba negali nuvažiuoti į Lysyčanską, nes vos prieš porą valandų Rusijos kariuomenė sraigtasparniu smogė tiltui, viadukui, kuris veda į Lysyčanską. Jis visiškai sunaikintas, o sunkvežimių pravažiavimas tiesiog neįmanomas“, – telegram kanale pasirodžiusiame vaizdo įraše kalbėjo S.Haidajus. 

Pasak jo, ieškoma kitų būdų, kaip pristatyti pagalbą gyventojams. 

Lysyčansko gyventojai

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) yra „vis labiau susirūpinusi dėl sudėtingų sąlygų, su kuriomis susiduria Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės darbuotojai“, penktadienį pareiškė agentūros vadovas Rafaelis Mariano Grossi.

R.M.Grossi taip pat pabrėžė, kad TATENA turi ten nuvykti „kuo greičiau“ ir kad padėtis objekte, kurį kontroliuoja Rusijos ginkluotosios pajėgos, yra „akivaizdžiai nepavydėtina“.

„TATENA žino apie neseniai žiniasklaidoje ir kitur pasirodžiusius pranešimus, rodančius, kad Ukrainos darbuotojų padėtis didžiausioje šalies atominėje elektrinėje blogėja“, – sakė M.Grossi.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys prie Zaporižios AE

„Padėtis šioje pagrindinėje atominėje elektrinėje yra akivaizdžiai nepavydėtina. Esame informuoti, kad ukrainiečių personalas objektą eksploatuoja itin įtemptomis sąlygomis, o objektą kontroliuoja Rusijos ginkluotosios pajėgos“, – sakė jis ir pridūrė, kad naujausi pranešimai kelia didelį nerimą ir dar labiau didina susirūpinimą dėl ten dirbančio personalo gerovės.

Pasak aukšto rango JAV gynybos pareigūno, Ukrainos pajėgos atsitraukia iš Sjevjerodonecko tam, kad galėtų geriau apsiginti, rašo CNN.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos vykdo profesionalų, taktinį atsitraukimą atgal, siekdamos konsoliduoti savo pajėgas pozicijose, kuriose galėtų geriau apsiginti“, – sakė pareigūnas per pokalbį su žurnalistais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sjevjerodoneckas

Jis taip pat pastebėjo, kad Rusijos pajėgos Donbase vis dar „tik po centimetrą atkovoja teritoriją“, o žingsnį į Sjevjerodonecką apibūdino kaip „labai mažą, labai nežymų laimėjimą“. 

Tačiau pareigūnas sakė, kad jie nenori sumenkinti „reikšmingos“ procentinės teritorijos dalies, kurią Rusija kontroliuoja Ukrainoje, ar ukrainiečių gyvybių praradimo.

Aukšto rango JAV gynybos pareigūnas CNN patvirtino, kad pirmoji iš keturių mobilių raketų sistemų partijų, kurią JAV pažadėjo Ukrainai, jau yra šalyje. Pasak jo, dar viena HIMARS raketų partija bus pristatyta „liepos viduryje“.

Dar vienas ukrainiečių būrys mokosi valdyti šias sistemas, sakė pareigūnas žurnalistams.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./HIMARS

Kelios gyvenvietės į pietus ir pietryčius nuo Lysyčansko miesto šiuo metu yra intensyviai apšaudomos Rusijos pajėgų, penktadienį per spaudos konferenciją sakė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianykas. 

„Karščiausi fronto sektoriai yra gyvenvietės pietų ir pietryčių kryptimis nuo Sjevjerodonecko. Priešas gerokai padidino oro smūgių skaičių“, – žurnalistams sakė jis. 

Pasak ministerijos atstovo, daug pastatų sugriauta. 

Lysyčansko gyventojai

„[Rusija] bando pasiekti visišką Sjevjerodonecko kontrolę, vykdo puolamąsias operacijas, siekdama apsupti mūsų karius Lysyčansko rajone ir blokuoti pagrindinius logistikos kelius“, – sakė jis.

Anot O.Motuzianyko, tęsiasi smarkūs mūšiai, Rusija bando įsitvirtinti Loskutivkos ir Rai-Oleksandrivkos rajonuose. Borivske Ukrainos pajėgoms pavyko atremti priešo puolimą.

Kiek anksčiau skelbta apie Ukrainos pajėgų pasitraukimą iš Sjevjerodonecko.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį kreipėsi į Glastonberio muzikos festivalio dalyvius Jungtinėje Karalystėje ir paragino sutelkti pastangas stabdant Rusijos pradėtą karą.

Anglų kalba įrašytas V.Zelenskio kreipimasis buvo parodytas dešimtims tūkstančių festivalio lankytojų pietvakarių Anglijoje, prieš į sceną užlipant roko grupei „The Libertines“.

Vilkėdamas jau Ukrainos lyderio įvaizdžio dalimi tapusius chaki spalvos kariškus marškinėlius, V. Zelenskis Verčio ūkyje (Worthy Farm) vykstančio festivalio dalyviams kalbėjo apie tai, kad „Rusija pavogė taiką“.

„Pandemija sustabdė milijonų žmonių gyvenimus visame pasaulyje“, – pareiškė prezidentas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Mes Ukrainoje taip pat norėtume gyventi kaip anksčiau, džiaugtis laisve ir šia nuostabia vasara“, – kalbėjo V.Zelenskis.

„Bet mes negalime to daryti, nes atsitiko šis baisus dalykas“, – pridūrė jis.

Pirmą kartą nuo 2019 metų į festivalį grįžusias minias jis paragino „skleisti tiesą apie Rusijos karą“ ir padėti pabėgėliams iš Ukrainos.

„Darykite spaudimą visiems žinomiems politikams, kad jie padėtų atkurti taiką Ukrainoje. Laikas – neįkainojamas, ir kiekviena diena yra matuojama žmonių gyvybėmis“, – paragino V.Zelenskis.

Prezidentas jau ne kartą kreipėsi vaizdo ryšio priemonėmis į įvairias organizacijas ir įvairių šalių vadovus ir organizacijas visame pasaulyje, įskaitant kreipimąsi į JK parlamentą, Europos Parlamentą ir JAV Kongresą.

Pekine pasibaigus dvi dienas trukusiam virtualiam viršūnių susitikimui, surengtam tęsiantis Rusijos pradėtam karui Ukrainoje, įtakinga besiformuojančios ekonomikos šalių grupė pareiškė remianti Maskvos ir Kyjivo derybų idėją.

Vadinamąją BRICS organizaciją sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika (PAR).

Šiose šalyse gyvena daugiau nei 40 proc. pasaulio gyventojų, joms kartu tenka beveik ketvirtadalis pasaulinio bendrojo vidaus produkto (BVP).

Trys BRICS narės – Kinija, Indija ir PAR – susilaikė nuo balsavimo dėl JT rezoliucijos, kuria pasmerkiama Rusijos invazija, o prezidentas Vladimiras Putinas paragino šias šalis nepalaikyti Vakarų šalių, pasibaisėjusių Ukrainos užpuolimu.

Penkios minėtos šalys vėlai ketvirtadienį paskelbtoje deklaracijoje nurodė „palaikančios Rusijos ir Ukrainos derybas“, tačiau nepasiūlė būdų, kaip užbaigti karą.

Šalys nurodė „aptarusios nerimą keliančią humanitarinę padėtį Ukrainoje ir susijusiose šalyse“ ir išreiškė paramą tarptautinėms agentūroms, „teikiančios humanitarinę pagalbą“.

JAV ir ES įvedė virtinę sankcijų Rusijos atžvilgiu po vasario 24 dieną pradėto įsiveržimo į Ukrainą.

Tuo tarpu Kinija ir Indija vengė smerkti invaziją, nesiryždamos sugadinti tvirtų karinių ir prekybinių ryšių su Maskva.

PAR, viena iš nedaugelio Afrikos šalių, turinčių diplomatinę įtaką už žemyno ribų, taip pat atsisakė pasmerkti Rusiją, kad apsaugotų svarbius ekonominius ryšius.

Praėjusią savaitę kinų lyderis Xi Jinpingas telefonu patikino V.Putiną, kad rems pagrindinius Maskvos interesus, susijusius su „suverenitetu ir saugumu“.

V.Putinas ketvirtadienį paragino Brazilijos, Indijos, Kinijos ir PAR vadovus bendradarbiauti susidūrus su „savanaudiškais Vakarų veiksmais“ ir sukurti „vienijantį, pozityvų kursą formuojant tikrai daugiapolę tarpvalstybinių santykių sistemą“.

Trečiadienį sakytoje kalboje Xi Jingpingas taip pat kritikavo JAV ir Europos Sąjungos sankcijas Maskvai, vadindamas šias priemones „bumerangu ir dviašmeniu kardu“.

Ukrainos saugumo taryba (UST) demaskavo Rusijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (rus. – GRU) agentūrinį tinklą, kuriame veikė ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados liaudies deputatas Andrijus Derkačas. Kaip skelbia UST spaudos tarnyba, šis tinklas turėjo Rusijai padėti užgrobti Ukrainą.

Ukrainos saugumiečių duomenimis, A.Derkačas kuravo privačių saugos bendrovių steigimą įvairiose šalies srityse, kad vėliau šios struktūros būtų panaudotos greitam Ukrainos užgrobimui. A.Derkačo atžvilgiu pradėtas ikiteisiminis tyrimas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrijus Derkačas

„Operatyvinis tinklo stebėjimas vyko ilgai, bet galutinai UST jį neutralizavo karo pradžioje, sulaikydama buvusį liaudies deputato padėjėją Ihorį Koljesnikovą. Būtent jis, veikdamas kaip neoficialus Rusijos Federacijos Generalinio štabo Vyriausiosios valdybos darbuotojas, slapyvardžiu „Veteranas“, buvo ryšininku ir finansiniu kurjeriu tarp Rusijos specialiųjų tarnybų ir Derkačo“, – pažymi UST.

Pasak I.Koljesnikovo, A.Dekačas buvo užverbuotas 2016 metais. Su juo asmeniškai dirbo aukščiausi GRU vadovai – valdybos viršininkas Igoris Kostiukovas ir jo pirmasis pavaduotojas Vladimiras Aleksejevas, rašo UNIAN.

Ukrainos saugumiečių surinkta informacija rodo, kad A.Derkačas privačių saugos tarnybų kūrimui nuolat gaudavo lėšų iš Maskvos. Kas kelis mėnesius GRU šiam tikslui išskirdavo po 3–4 mln. dolerių. Didelė šių lėšų dalis likdavo A.Derkačo kišenėse.

I.Koljesnikovas po sulaikymo sutiko bendradarbiauti su tardymu ir „davė daug įdomių parodymų“ apie tinklo veiklą ir jam skirtą vaidmenį rengiantis pilno masto karui.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos sprendimas oficialiai suteikti provakarietiškai Ukrainai, šiuo metu kariaujančiai su Rusija, kandidatės įstoti į Bendriją statusą yra bloko „vidaus reikalas“.

„Tai yra Europos vidaus reikalais. Mums labai svarbu, kad visi šie procesai nesukeltų daugiau problemų mums ir daugiau problemų šių šalių santykiams su mumis“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kalbėdamas apie Maskvos santykius su Bendrija D.Peskovas pareiškė, kad juos būtų „labai sunku dar labiau pabloginti“.

Rusijos ryšiai su Vakarų šalimis galutinai pašlijo, prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą. Vakarai į šį žingsnį atsakė virtine skaudžių sankcijų Maskvai.

Tuo metu Europos Sąjungos šalių lyderiai ketvirtadienį sutarė dėl kandidatės įstoti į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai ir Moldovai.

Statusas šioms valstybėms suteiktas po praėjusį penktadienį pateiktos Europos Komisijos rekomendacijos.

Šiuo žingsniu Ukraina ir Moldova pradeda daug metų, o gal ir dešimtmečių, truksiantį kelią link prisijungimo į ES, pareikalausiančio esminių šalies valdymo reformų ir sunkių derybų.

Tuo metu Sakartvelui ES lyderiai sutarė suteikti „europinę perspektyvą“, tvirtindami, kad valstybei reikės atlikti tam tikrus žingsnius prieš oficialiai tampant kandidate į Bendriją.

Kyjivas, Kišiniovas ir Tbilisis paraiškas įstoti į ES padavė po Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios.

Kalbėdamas apie Moldovą D.Peskovas penktadienį sakė, kad ši buvusi sovietinė respublika „nori tapti labiau europietiška negu patys europiečiai“.

„Jiems atrodo, kad kuo labiau jie atrodys antirusiški, tuo labiau patiks europiečiams“, – pridūrė Kremliaus atstovas.

„Nekarinis aljansas“

Taip pat penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Ukrainos ir Moldovos prisijungimas prie 27 valstybių bloko nekelia „jokios rizikos“ Rusijai, nes ES nėra karinis aljansas.

Kita vertus, jis apkaltino ES ir NATO noru kovoti su Rusija, lygindamas jas su Ašies valstybių sąjunga Antrojo pasaulinio karo metais.

„Hitleris po savo vėliava subūrė didelę dalį Europos šalių karui prieš Sovietų Sąjungą“, – pareiškė S.Lavrovas per darbo vizitą Azerbaidžane.

„Šiandien ES ir NATO buria šiuolaikinę koaliciją kovai, o iš esmės – karui su Rusija“, – pareiškė ministras.

Kyjive ketvirtadienį atidaryta paroda, skirta pagerbti žurnalistus, kurie žuvo arba buvo sužeisti Ukrainoje per Rusijos invaziją.

„Karas tęsiasi, karas nesibaigė. Ir tai yra karas, kuriame miršta mūsų piliečiai, kuriame miršta Ukrainos ir užsienio žurnalistai“, – kalbėjo viena iš parodos organizatorių, nevyriausybinės organizacijos „Ukrainos PEN“ vykdomoji direktorė Tetjana Teren.

„Štai kodėl prašome užsienio žiniasklaidos skelbti tiesą apie šį karą ir toliau pasakoti pasauliui apie mūsų šalyje Rusijos daromus nusikaltimus “, – naujienų agentūrai AFP kalbėjo ji.

Parodoje konflikto aukomis tapusių žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų portretai žvelgia į praeivius iš didelių stendų, įrengtų sostinės centre.

Paroda pavadinta „Karas dar nesibaigė“, o ją surengė Kijevo miesto savivaldybė kartu su žmogaus teisių ir spaudos atstovų gynimo grupėmis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Paroda Kyjive „Karas dar nesibaigė“

Eksponatai pasakoja apie žurnalistus, kurie buvo nužudyti, sužeisti arba persekiojami nuo tada, kai vasario 24 dieną Maskva įsiveržė į Ukrainą.

„Rusų okupantai nužudė amerikiečių žurnalistą, režisierių ir prodiuserį Brentą Renaud“, – rašoma viename iš didelių stendų, įrengtų Kijevo centre esančiame parke.

Pasak parodos organizatorių, kovo 13 dieną žuvęs B.Renaud buvo pirmasis užsienio žurnalistas, žuvęs dėl Rusijos pajėgų veiksmų per vasario 24 dieną prasidėjusią invaziją.

Tarp kare žuvusių žurnalistų yra „Fox News“ operatorius, prancūzų ir airių kilmės Pierre'as Zakrzewski. Pastarasis žuvo kovo 14 dieną kartu su ukrainiečių prodiusere Oleksandra Kuvšynova.

Automobilis, kuriuo važiavo P.Zakrzewski ir O.Kuvšynova, buvo apšaudytas Horenkos gyvenvietėje netoli Kyjivo. Taip pat buvo sužeistas kartu važiavęs korespondentas Benjaminas Hallas.

Prancūzų reporteris Fredericas Leclercas-Imhoffas žuvo gegužės 30 dieną, į apšaudymą patekus humanitarinės misijos autobusui, kuriuo civiliai mėgino pabėgti iš Rusijos pajėgų bombarduojamų rajonų.

„Dabar, kai nuo plataus masto invazijos pradžios praėjo keturi mėnesiai, kaip niekad svarbu suaktyvinti pasaulio dėmesį Ukrainai“, – sakoma parodos organizatorių pranešime.

„Ši paroda yra solidarumo su Ukrainos žiniasklaidos atstovais, kurie, rizikuodami savo gyvybėmis, kovoja už tiesą, išraiška“, – pridūrė jie.

Tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“ trečiadienį pranešė, kad Rusijos kariai kovo mėnesį nužudė ukrainiečių fotožurnalistą Maksą Leviną, galbūt prieš tai jį kankinę.

Žiniasklaidos teisių grupė teigia, kad nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo aštuoni žurnalistai ir dar 16 buvo sužeisti.

Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius ir Ukrainos aplinkos apsaugos ministras Ruslanas Striletsas penktadienį Kyjive pasirašė Ukrainos narystės Europos Sąjungos (ES) aplinkos ir klimato programoje LIFE sutartį.

Kaip pranešė eurokomisaro biuras, iki šiol LIFE programos nare nebūdama Bendrijos nare yra tapusi tik Islandija.

„Rusijos agresija prieš Ukrainą ne tik turi milžiniškų padarinių žmonių gyvenimui šiandien, bet ir turės ilgus metus ateityje. Suniokoti miestai, Rusijos palikta metalo laužu paversta ginkluotė, aplinkos – oro, vandens ir dirvožemio – tarša darys neigiamą įtaką ne vienos ukrainiečių kartos sveikatai“, – sakė V.Sinkevičius.

„Mes privalome padėti kaip įmanoma greičiau likviduoti šiuos karo padarinius. LIFE programa yra vienas iš įrankių tai padaryti“, – pridūrė jis.

Anot EK nario, šiuo metu jau yra atrinkti du Ukrainos organizacijų teikti projektai: biologinės įvairovės ir žiedinės ekonomikos srityse, kuriems Europos Komisija pasirengusi suteikti finansavimą.

Programa LIFE yra ES aplinkos ir klimato politikos finansavimo priemonė, veikianti nuo 1992 metų.

Pagal ją bendrai finansuota daugiau kaip 5,5 tūkst. projektų, o finansavimo vertė siekia 5,4 mlrd. eurų.

Prisijungdama prie programos LIFE Ukraina galės gauti finansavimą, padėsiantį likviduoti Rusijos invazijos sukeltas pasekmes aplinkai: taršą, ekosistemų nuniokojimą ir kitus ilgalaikius padarinius.

Karo draskomai šaliai ketvirtadienį posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba suteikė kandidatės į Bendriją statusą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį sprendimą pavadino istoriniu.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus praneša, kad Rusijos pajėgos dabar artėja prie Lysyčansko ir kad miestas vis intensyviau bombarduojamas.

Ketvirtadienį iš šio miesto važiavę naujienų agentūros AFP žurnalistai turėjo dukart iššokti iš automobilių ir atsigulti ant žemės, Rusijos artilerijai apšaudant pagrindinį Lysyčansko aprūpinimo kelią.

Jie matė virš kelio kilusius juodus dūmus ir ir šviesos žybsnius, girdėjo artilerijos šūvius. Kelias kai kur buvo užblokuotas sprogimų išverstais medžiais.

Lysyčanske tebesančių gyventojų padėtis vis labiau neramina.

Miesto gyventoja Lilija Nesterenko sakė, kad jų name nebetiekiamos dujos, vanduo ar elektra ir kad ji kartu su savo motina maistą gaminasi ant laužo ugnies. 39 metų moteris buvo dviračiu išvažiavusi pašerti vienos draugės augintinių.

Tačiau L.Nesterenko miesto gynybą vertino optimistiškai.

„Tikiu mūsų Ukrainos kariuomene – jie turėtų susitvarkyti, – kalbėjo ji. – Jie jau yra pasiruošę.“

Vienas Ukrainos prorusiškų separatistų atstovas anksčiau sakė AFP, kad Ukrainos pajėgų pastangos toliau ginti Lysyčanską ir Sjevjerodonecką yra „beprasmės ir bergždžios“.

„Esant dabartiniam mūsų karių [puolimo] tempui, visa Luhansko liaudies respublikos teritorija bus labai greitai išvaduota“, – sakė separatistų 2014 metais įkurto apsišaukėliško darinio pajėgų atstovas Andrejus Maročka.

Žinomas Ukrainos karo korespondentas Jurijus Butusovas penktadienį ryte feisbuke pranešė, kad Ukrainos kariai jau pasitraukė iš Sjevjerodonecko.

„Mes išėjome iš Sjevjerodonecko. Šiąnakt Ukrainos padaliniai organizuotai paliko pramoninę Sjevjerodonecko zoną. Tame fronto ruože, kur buvau aš, išeinantieji buvo apšaudyti, tačiau aukų nėra“, – parašė žurnalistas.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Sjevjerodoneckas

„Išeiti skaudu, bet šis sprendimas jau buvo seniai subrendęs. Ukrainos kariai garbingai kovėsi už miestą ir padarė daugiau, nei buvo galima tokiomis ypatingai sunkiomis sąlygomis. Be tiltų, be pontonų, kiekviena diena buvo tikras didvyriškumas“, – teigia J.Butusovas.

„Mes išėjome. Bet mes būtinai sugrįšime. Amžina šlovė Ukrainos didvyriams, kurie iki galo kovėsi už Sjevjerodonecką“, – pridūrė jis.

Rusijos pajėgų kontroliuojamame Ukrainos pietiniame Chersono mieste vienas Maskvos paskirtos vietos administracijos pareigūnas buvo nužudytas susprogdinus jo automobilį, penktadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Šis incidentas papildė virtinę atakų prieš prokremliškus pareigūnus Ukrainos regionuose, kontroliuojamuose Maskvos pajėgų.

„Kaip rodo preliminarūs duomenys, jis žuvo. Jo automobilyje buvo padėtas sprogstamasis įtaisas“, – vienas Chersono srities administracijos atstovas sakė rusų naujienų agentūrai „Interfax“, patvirtindamas kitų agentūrų pranešimus.

Maskvos primestos Chersono administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas naujienų agentūrai „RIA Novosti“ patvirtino žuvusiojo tapatybę.

„Taip, mirė vienas iš mano darbuotojų. Jaunimo ir sporto skyriaus vedėjas Dmytro Savlučenka“, – pranešė K.Stremousovas.

Miesto civilinės ir karinės administracijos spaudos tarnyba naujienų agentūrai TASS teigė, kad tai buvo „tikslinė žmogžudystė“, ir pridūrė, kad pareigūnas buvo vienintelė sprogimo auka.

Nuo vasario pabaigos padaugėjo išpuolių prieš prokremliškus pareigūnus Maskvos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose.

Trečiadienį prorusiškas pareigūnas Čornobajivko kaime išgyveno sprogus jo automobilyje padėtai bombai, o Chersono srities kalėjimo tarnybos vadovas buvo sužeistas birželio 18 dieną sprogus bombai.

Gegužės pabaigoje per sprogimą buvo sužeistas Maskvos paskirtas Ukrainos pietinio Enerhodaro miesto, kuriame yra didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė, vadovas, o dėl sprogimo Maskva apkaltino ukrainiečių nacionalistus. 

Ukrainos pajėgos atsitrauks iš svarbaus rytinio Sjevjerodonecko miesto, dėl kurio kelias pastarąsias savaites vyko įnirtingos kautynės su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, penktadienį pranešė  vietos administracijos vadovas.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos atsitrauks iš Sjevjerodonecko. Jos gavo įsakymą tai padaryti“, – per platformą „Telegram“ parašė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Likti pozicijose, kurios ištisus mėnesius buvo nepaliaujamai bombarduojamos, nėra prasmės“, – pridūrė jis.

„Google Maps“ žemėlapis/Sjevjerodoneckas ir jo apylinkės

Nepaliaujami artilerijos ir aviacijos bombardavimai beveik visą šį pramonės miestą pavertė griuvėsiais, pažymėjo S.Haidajus.

„Visa kritiškai svarbi infrastruktūra sunaikinta. 90 proc. miesto apgadinta, 80 proc. namų turės būti nugriauti“, – rašo pareigūnas.

Užimti Sjevjerodonecką, vieną didžiausių Donbaso regiono miestų, buvo svarbus uždavinys Rusijos pajėgoms, siekiančioms užimti didelę dalį Rytų Ukrainos.

Jungtinės Valstijos išsiųs Ukrainai naują 450 mln. dolerių (427 mln. eurų) vertės ginkluotės partiją, įskaitant salvinės raketų ugnies sistemas, turinčias padėti atremti įsiveržusias Rusijos pajėgas, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.

Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby sakė, kad šiame ginkluotės ir įrangos pakete esama naujų salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS, dešimtys tūkstančių artilerijos šaudmenų ir patrulinių katerių.

Kyjivas ragino Vašingtoną atsiųsti kiek įmanoma daugiau HIMARS, provakarietiškai šaliai kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, pastarosiomis savaitėmis įnirtingai atakavusiomis šalies rytinėje dalyje ir turinčiomis reikšmingą pranašumą sunkiosios artilerijos atžvilgiu.

Pirmosios keturios HIMARS sistemos jau anksčiau buvo perduotos Ukrainai ir naudotos per mokymų programą, kad ukrainiečių kariai įgytų įgūdžių, reikalingų valdyti šiems sudėtingiems ir labai tiksliai smogti galintiems ginklams.

Įskaitant naujausią siuntą, JAV pagalbos Ukrainos kariuomenei bendra suma išaugs iki 6,1 mlrd. dolerių (5,79 mlrd. eurų), sakė J.Kirby.