Mykolajivas apšaudomas nuolat, per dieną į miestą Rusija paleido 12 raketų

Fronte esantis Ukrainos karo žurnalistas Jurijus Butusovas feisbuke rašo, kad Rusijos pajėgos įsiskverbė giliai į Lysyčanską ir užėmė dalį miesto. 

„Skirtingai nei Sjevjerodonecke ir Rubižnėje, mieste nevyksta jokių smarkių mūšių, priešas tęsia apšaudymą ir atsako į mūsų artilerijos smūgius. Mūsiškiai nuolat traukiasi. Rusai negali užkirsti kelio mūsų pasitraukimui“, – rašo jis.

Anot žurnalisto, Lysyčansko pakraštyje Rusijos pajėgos užėmė naftos perdirbimo gamyklą, taip pat persikėlė per Siverskio Doneco upę į lygumą bei užėmė Privilijos kaimą.

„Taip buvo sudarytos sąlygos išvesti mūsų karius“, – teigia jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Sjevjerodonecke

J.Butusovas taip pat rašo: „Priešas kiekvieną dieną rengia atakas, tačiau visas jas atremia organizuota ugnis. Mūsų koridorius saugus, kontrolė užtikrinta. Yra ryžtingų vadų, kurie naudojasi kovotojų pasitikėjimu ir parama bei daro viską, kas būtina. Pasitraukimas neatrodo blogai, tačiau mūsų kariai mato, kad rusai patiria didelių nuostolių, mušame techniką, priešiškai nusiteikusius pėstininkus. Taigi, esant tam tikroms sąlygoms, pajėgoms, įrangai, valdymui, rusai negali pasiekti savo tikslų. Mūsų kariai supranta. Žinoma, ne visi supranta, bet yra pakankamai karių, kurie dirba aiškiai, jie yra įsitraukę į užduotį.“

Žurnalisto teigimu, Rusijos kariams nepavyksta „pralaužti“ fronto.

„Šiandien apšaudymų buvo dar mažiau – visi žino, kad taip atsitiko dėl Ukrainos raketų ir HIMARS smūgių į Rusijos pajėgų amunicijos sandėlius, kuriuos Ukrainos kariuomenė sutriuškino. Todėl padėtis aplink miestą yra labai sudėtinga ir svarbi, tačiau panikos ir fronto atsitraukimo nėra, mūsų kariuomenė išlaiko spaudimą ir suduoda galingus atsakomuosius smūgius“, – rašo jis.

Kaip ir kiekvieną vakarą nuo Rusijos pradėto karo pradžios, Ukrainos lyderis V.Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą. Jis teigė, kad pirmadienį Šveicarijos mieste Lugane rengiama speciali konferencija, kurioje bus kalbama apie Ukrainos atsinaujinimą. Joje Kyjivas pristatys savo planą. 

„Reikia ne tik atkurti viską, ką okupantai sugriovė, bet ir sukurti naują gyvenimo pagrindą – saugų, modernų, patogų ir be kliūčių. Tam reikia milžiniškų investicijų, milijardų dolerių, naujų technologijų, geriausios praktikos, naujų institucijų ir, žinoma, reformų“, – kalbėjo jis. 

Pasak V.Zelenskio, tai didžiausias šių laikų ekonominis projektas Europoje ir puiki galimybė kiekvienai valstybei ir kiekvienai įmonei.

Visą Ukrainos prezidento kalbą originalo kalba stebėkite čia: 

Ukrainos lyderio teigimu, nuo karo pradžios dėl kovų nukentėjo 10 šalies regionų, sunaikinti 1027 kaimai ir miestai.

„Šimtus jų visiškai sunaikino Rusijos kariuomenė ir juos reikia atstatyti. Be to, raketos pataikė į dešimtis miestų kituose Ukrainos regionuose. Sunaikinta šimtai įmonių“, – teigė jis.

V.Zelenskio teigimu, Ukraina jau pradėjo atkurti normalų gyvenimą atplėštose teritorijose, „tačiau tokio masto projektą visoje šalyje, suteikiantį naujus saugumo standartus ir, svarbiausia, naują gyvenimo kokybę, galima įgyvendinti tik pasitelkus tarptautinius pajėgumus“.

Pasak „New York Times“, Rusijai pradėjus karą šalies interneto svetainių straipsniuose apie Ukrainą nuorodų į nacizmą padaugėjo iki „precedento neturinčio lygio“.

Viso karo metu V.Putinas melagingai tvirtina, kad Ukrainą valdo „neonaciai“ ir kad Rusija bando „išvaduoti“ ir „de-nacifikuoti“ šalį. Demokratiškai išrinktas Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis yra žydas, kurio artimieji žuvo per Holokaustą.

Pasak „Times“, Rusijos žiniasklaida prisidėjo prie melagingų teiginių ir propagandos skleidimo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Kai kuriuose straipsniuose melagingai teigiama, kad Ukrainos „naciai“ naudojo civilius gyventojus kaip gyvuosius skydus ir planuoja masines rusų žudynes. 

„Tai matote rusų pokalbių grupėse ir rusų komentaruose laikraščių straipsniuose“, – laikraščiui „Times“ sakė Mičigano universiteto profesorius Jeffrey Veidlingeris.

„Manau, kad daugelis rusų iš tikrųjų tiki, jog tai yra karas prieš nacizmą“, – sakė jis.

Nuo įsiveržimo į Ukrainą Rusija ėmėsi griežtų represijų tiek prieš Rusijos, tiek prieš užsienio nepriklausomas naujienų tarnybas ir priėmė įstatymą, kuris kriminalizuoja nepriklausomą žurnalistiką.

Interviu „Radio Svoboda“ Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius patikslino, kad šiandien į regioną buvo paleista 12 Rusijos raketų. 

„Žmonių aukų nėra, sugriauta keletas infrastruktūros objektų uosto teritorijoje ir vienas iš pramoninių objektų Mykolajive. Apšaudymo priežastis nežinoma – šiose vietose nebuvo jokių karinių bazių ar karinės įrangos“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mykolajivas

Meras pasakojo, kad beveik pusė gyventojų paliko miestą, tą padaryti jis paragino ir likusiuosius. Pasak O.Senkevičiaus, mieste pavyko atkurti centralizuotą vandens tiekimą ir planuojama pagerinti vandens valymą – šiuo metu iš čiaupų teka techninis vanduo.

Nuo karo pradžios Mykolajivas nebuvo apšaudytas vos 19 dienų, visu kitu laiku miestas nuolat atakuojamas, pasakojo meras. 

Ukrainos miestų asociacija nurodė, kad Rusijos nelaisvėje tebėra 8 šalies gyvenviečių vadovai. 

Tarp pagrobtų asmenų – Chersono meras Ihoris Kolikhajevas, Dniprorudnės meras Jevhenijus Matvejevas, Holopristano miesto tarybos vadovas Oleksandras Babichas ir kt.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį pareiškė, kad jo šalies kariuomenė numušė raketas, paleistas iš Ukrainos teritorijos.

Šis pareiškimas nuskambėjo didėjant nuogąstavimams, kad Minskas gali įsitraukti į Rusijos konfliktą su Ukraina.

„Mus provokuoja, – A.Lukašenkos žodžius citavo naujienų agentūra BelTA. – Turiu jums pasakyti, kad maždaug prieš tris dienas, galbūt kiek daugiau, mėginta smogti kariniams objektams Baltarusijoje iš Ukrainos. Ačiū Dievui, mūsų oro erdvės gynybos kompleksai „Pancir“ sugebėjo perimti visas raketas, paleistas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.“

Ukraina praeitą savaitę pranešė, kad viena iš Baltarusijos paleista raketa smogė pasienio regione jos teritorijoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka

A.Lukašenka šeštadienį neigė, kad jo šalis siekia įsitraukti į konfliktą.

„Kaip sakiau prieš daugiau kaip metus, mes neketiname kariauti Ukrainoje“, – sakė jis, kalbėdamas per Nepriklausomybės dienos minėjimą.

Baltarusija, ilgametė Kremliaus sąjungininkė, teikė paramą Rusijos karinei invazijai į Ukrainą nuo pat jos pradžios vasario 24 dieną, veikdama kaip Maskvos pajėgų užnugario bazė.

Mėgindamos užimti Kyjivą, Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą per sieną su Baltarusija, bet ši operacija galiausiai žlugo.

A.Lukašenka yra smarkiai priklausomas nuo Rusijos karinės ir ekonominės pagalbos. Be to, Kremlius padėjo stabilizuoti A.Lukašenkos padėtį, kai Baltarusiją apėmė didžiulių protestų banga po 2020 metų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai geležiniu kumščiu vadovaujantis lyderis. Baltarusijos opozicija ir Vakarų šalys šiuo rinkimus laiko suklastotais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praeitą savaitę paskelbė, kad Maskva „ateinančiais mėnesiais“ perduos Baltarusijai balistinių raketų „Iskander M“, galinčių nešti branduolines kovines galvutes.

A.Lukašenka šeštadienį taip pat apkaltino Vakarų šalis rengiant „provokacijas“ Ukrainoje ir kitur, siekiant eskaluoti padėtį, ir kad į tai yra įtrauktos Baltarusijos kaimynės Lenkija ir Lietuva. Anot jo, tokios provokacijos yra civilių žudynės Kyjivo priemiestyje Bučoje, dėl kurių Ukraina kaltina Rusijos pajėgas, taip pat Ukrainos grūdų eksporto trikdymas ir prekių tranzito per Lietuvą į Kaliningrado sritį „blokada“.

„Amerikiečiai įsakė visų pirma lenkams ir lietuviams stengtis aštrinti padėti, kad ir čia, kaip Ukrainoje, sukurstytų naują karą, – teigė autoritarinis  lyderis. – Mes laikomės – suprantame šias provokacijas ir laikomės. Geriau prasta taika, negu geras karas.“

„Ir mes jokiu būdu nieko nebauginame, – tęsė jis. – Nenorime pramušinėti jokių „Suvalkų koridorių“. Mes to nenorime. Nereikia mūsų šantažuoti. Jūs mūsų nelieskite – ir mes jūsų neliesime.“ 

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka pranešime „Telegram“ kanale rašo, kad geriamasis vanduo tebėra didžiausia problema Mariupolyje. Nėra net ir prastos kokybės vandens, teigia jis.

Pasak mero patarėjo, šiuo metu galimybę naudotis vandens tiekimo sistema turi ne daugiau kaip 5 proc. gyventojų.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Ukrainos valstybinė pasienio tarnyba paskelbė trumpą interviu su Pavelu Pikovecu – „Azovstal“ gamykloje buvusiu ir į Rusijos nelaisvę patekusiu pasieniečiu, kuris trečiadienį su dar 144 šalies gynėjais sugrįžo namo.

P.Pikovecas balandžio 15 dieną buvo sužeistas ir nuvežtas į ligoninę, tuo metu veikusią Mariupolio geležies ir plieno gamyklos slėptuvėje. Ten medikai iš žaizdų pašalino šrapnelį ir uždėjo gipsą. Ligoninėje Pavelas prabuvo iki gegužės 17-osios, kai paliko teritoriją.

„Noriu visa tai pamiršti kaip sapną. Nepasakyčiau, kad ten buvome kankinami. Su mumis, gyvenusiais Azovstalyje, buvo elgiamasi kažkaip kitaip. Arba jie mus gerbė... Arba kažkas kita... Ar bijo – nežinau. Bet jie į mus žiūrėjo kaip į karius“, – pasakojo pasienietis.

VIDEO: Визволених із полону захисників Маріуполя, серед яких і прикордонники, зустріли рідні та побратими

Визволених із полону захисників Маріуполя, серед яких і прикордонники, зустріли рідні та побратими

Vyras pasakojo, kad vilties sugrįžti namo neprarado.

„Žinojau, kad turiu grįžti, žinojau, kam. Dėl savo žmonos, dėl savo dukters“, – kalbėjo jis.

P.Pikoveco žmona Inna sakė taip pat nepraradusi vilties, kad su vyru vėl susitiks namuose.

„Laukiau, tikėjau. Tikriausiai dar niekada gyvenime taip daug nesimeldžiau. Esu dėkinga Dievui, kad jis sugrąžino man vyrą“, – sakė ji.

Dnipro srityje esančio Pavlohrado taryba pranešė, kad šeštadienį Rusijos pajėgos apšaudė miestą. Pranešime, paskelbtame telegram kanale, miesto valdžios atstovai gyventojų paprašė neskelbti sprogimo nuotraukų ir vaizdo įrašų.

Kiek vėliau Dnipro srities pagalbos tarnybų departamentas pranešė apie didelį gaisrą vienoje iš miesto įmonių. Kaip teigiama, gaisras užgesintas, darbai truko apie dvi valandas. Žmonės nenukentėjo, tiriamos įvykio priežastys.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tviteryje rašo, kad šiandien kalbėjosi su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borelliu, su kuriuo aptarė tolesnius veiksmus, šaliai siekiant tapti ES nare. Politikai taip pat suderino pozicijas prieš G20 šalių susitikimą. 

Be to, nurodė D.Kuleba, su kolega iš ES jiedu sutarė, kad reikalingas septintasis sankcijų Rusijai paketas. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip Ukrainos kariuomenė iš oro atakuoja Rusijos pajėgų likučius Gyvačių saloje.

„Mes „padėjome“ okupantams evakuoti jų įgulos likučius iš mūsų salos. Ten nebėra rusiškos dvasios kvapo“, – feisbuke rašo V.Zalužnas. 

Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba feisbuke pranešė, kad gelbėtojai baigė šalinti Kremenčuko prekybos centro, į kurį birželio 27 dieną pataikė Rusijos paleista raketa, nuolaužas.

Nurodoma, kad per išpuolį žuvo 21 žmogus, 66 buvo sužeisti. Iš jų 26 asmenys paguldyti į ligoninę. Remiantis pranešimu, iš viso rasti 29 aukų kūnų fragmentai. 

Prekybos centras Kremenčuke po rusų apšaudymo

+15

Ukraina paprašė Turkijos sulaikyti ir areštuoti su Rusijos vėliava plaukiojantį krovininį laivą, gabenantį ukrainietiškų grūdų krovinį iš Rusijos okupuoto Berdiansko uosto, rašo „Reuters“.

Pasak JAV pareigūnų, pastaruoju metu įvykdyti pasikėsinimai į prorusiškus pareigūnus rodo, kad stiprėja pasipriešinimo judėjimas prieš Rusijos, užėmusios dalį Ukrainos, statytinę valdžią.

Pasipriešinimas gali peraugti į platesnio masto kovos su sukilėliais judėjimą, kuris taptų rimtu iššūkiu Rusijos gebėjimui kontroliuoti užgrobtas Ukrainos teritorijas, CNN citavo pareigūnus.

Per pastarąsias dvi savaites Chersono mieste, kurį Maskvos pajėgos Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje, buvo įvykdyti trys pasikėsinimai į prorusiškus pareigūnus.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Rusijos kariai prie Chersono

Karas Ukrainoje: pasikėsinimai į prorusiškus pareigūnus rodo, kad stiprėja pasipriešinimo judėjimas prieš okupaciją

Rusijos remiami Ukrainos separatistai šeštadienį teigė „visiškai“ apsupę Lysyčansko miestą rytinėje Luhansko srityje.

„Šiandien Luhansko liaudies milicija ir Rusijos pajėgos užėmė paskutines strategiškai svarbias aukštumas, ir tai leidžia mums patvirtinti, kad Lysyčanskas visiškai apsuptas“, – Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS citavo separatistų pajėgų atstovą Andrejų Maročką.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Jau anksčiau skelbta, kad šįryt Mykolajive nugriaudėjo sprogimai. Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas Ukrainos televizijai pasakojo, kad Rusija paleido mažiausiai 7 raketas. Pasako jo, raketos pataikė į miestą ir jo apylinkes. 

„Kalbant apie vakarykštę dieną, manau, kad tai buvo S-300 raketos, o dėl šios dienos vis dar tikriname, bet kol kas aukų nėra“, – V.Kimą cituoja „Unian“.

Pasak jo, Rusijos paleistos raketos pataikė „į niekur“ – infrastrukūrą ir plytas gaminančią įmonę, kitos nukrito tiesiog lauke. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mykolajivas

Ukrainos Pietų operacinė vadovybė feisbuke šeštadienį patikslino, kad Rusija, naudodama sistemą „Bastion“, į Mykolajivą paleido 10 raketų „Onix“. Remiantis pranešimu, raketos paleistos iš užimtos Chersono srities. 

Mykolajivo miesto tarybos vadovė Hanna Zamazejeva telegrame pranešė, kad per parą šioje srityje dėl Rusijos apšaudymų buvo sužeista 14 žmonių. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas feisbuke paskelbė vaizdo įrašą, kuriama, kaip teigiama, užfiksuota, kaip sprogo vienas iš Rusijos pajėgų amunicijos sandėlių, esančių Ukrainos teritorijoje. 

Daugiau informacijos apie šį įvykį nebuvo pateikta. 

JK vyriausybė paskelbė pareiškimą po to, kai pranešta, jog dar dviem Rusijos sulaikytiems britams, 21 metų Dylanui Healy ir 35 metų Andrew Hillui, gali būti skirta mirties bausmė. 

Kaip pranešė valstybinė naujienų agentūra, Rusijos kontroliuojamame Donecke, britai melagingai apkaltinti „prievartiniu valdžios užgrobimu“ ir dalyvavimu „teroristiniuose“ mokymuose. Šis pranešimas buvo gautas iš anoniminio pareigūno ir nebuvo patvirtintas.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai sakė:

„Mes smerkiame karo belaisvių ir civilių išnaudojimą politiniais tikslais ir apie tai pranešėme Rusijai. Nuolat palaikome ryšius su Ukrainos vyriausybe dėl jų bylų ir visapusiškai remiame Ukrainos pastangas, kad jie būtų paleisti.“

Didžiuosiuose Rusijos miestuose palyginti nedaug matomų karo, per kurį Ukrainoje žuvo tūkstančiai žmonių, o milijonai buvo priversti palikti namus, ženklų, rašo „Wall Street Journal“.

Kino ir džiazo festivalių bilietai išparduoti, o Maskvoje įsivyravo „karnavalinė nuotaika“, primenanti vasarą, kai joje vyko 2018 m. pasaulio futbolo čempionatas, rašo laikraštis. Policijos pareigūnai Maskvoje labiau užsiėmę baudų už girtavimą viešoje vietoje dalijimu nei opozicijos karui gesinimu.

Dima Karmanovskis, kuris atostogavo, kai vasario 24 d. Maskvos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, buvo priblokštas, kai grįžęs balandžio mėn. pamatė, kad miestas beveik nepasikeitė.

Karmanovskis, Maskvoje dirbantis didžėjumi, kuris „tiek darbo neturėjo nuo tada, kai dar nebuvo pandemijos“, sakė:

„Tai mane iš tiesų sukrėtė, nes žmonės bando aplink save sukurti ramybės burbulą, bet nesu tikras, ar tai teisingas kelias.“

„Scanpix“/AFP nuotr./Raudonoji aikštė Maskvoje

Kitas Maskvos gyventojas, jogos instruktorius, ką tik baigęs lauko užsiėmimą miesto centre, pasakė: „Aš esu labai patenkintas.

Kai kurie žmonės išėjo kovoti, o ką daryti kitiems – sėdėti ir verkti? Tai normalus prisitaikymas. Dabar gyvename kitame pasaulyje ir turime gyventi toliau.“

Laikraštis rašo, kad didžiųjų Rusijos miestų gyventojai yra toli nuo karo, nes Rusijos kariuomenė paprastai pritraukia žmones iš skurdesnių regionų. Iš beveik 3 800 žinomų Ukrainoje žuvusių rusų karių tik aštuoni buvo iš Maskvos ir 26 iš Sankt Peterburgo, skelbia nepriklausoma Rusijos interneto svetainė „Mediazona“.

Todėl karas Ukrainoje daugeliui tapo foniniu triukšmu, sakė vienas ekspertas. Ta mažuma, kuri nori kalbėti garsiai, jaučia beviltiškumo jausmą.

Rusijos pajėgos toliau atakuoja Ukrainos rytinį Lysyčansko miestą ir jo apylinkes, mėgindamos užimti paskutinė Kyjivo pajėgų tvirtovę Luhansko srityje, šeštadienį pranešė vietos administracijos vadovas.

Ukrainos kariai pastarosiomis savaitėmis deda pastangas apginti Lysyčanską, kad jo neužimtų Rusijos pajėgos, kaip prieš savaitę nutiko kaimyniniams Sjevjerodonecko mieste. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad pastarosiomis dienomis jos pajėgos užėmė Lysyčansko pakraštyje esančią naftos perdirbimo įmonę, bet Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus penktadienį sakė, kad kautynės dėl šio objekto tęsiasi.

Serhijaus Haidajaus „Facebook“ paskyros nuotr./Lysyčanskas

„Pastarąją dieną okupantai naudojo visų jiems prieinamų rūšių ginklu“, – sakoma per platformą „Telegram“ šeštadienį paskelbtoje S.Haidajaus žinutėje.

Rytinės Luhansko ir Donecko sritys sudaro Donbaso regioną, kurį Rusija siekia užimti, ankstesniais mėnesiais atitraukusi savo pajėgas iš Ukrainos šiaurės ir šiaurės rytų, įskaitant sostinės Kyjivo prieigas.

Po mūšių apgriauto Lysyčansko vaizdai

+33

Plačiau skaitykite ČIA.

Charkivo gubernatorius Olehas Synehubovas „Telegram“ kanale informavo, kad apie 4 val. ryto Rusija raketomis atakavo pietrytinį miesto rajoną. Aukų išvengta.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija skelbia, kad Rusijos pajėgos daro nedidelę pažangą aplink Lysyčanską, šiame rajone tęsiami oro ir artilerijos smūgiai. 

Ukrainos pajėgos tikriausiai ir toliau blokuoja Rusijos pajėgas pietrytiniame Lysyčansko pakraštyje, teigiama naujausioje apžvalgoje. 

Joje taip pat rašoma, kad veikiausiai dėl senkančių ginklų atsargų Rusija toliau atakoms naudoja iš oro paleidžiamas prieštankines raketas. 

Dmytro Lunino „Telegram“ kanalo nuotr./Įvykio vietoje

Remiantis vaizdo įrašais nustatyta, kad birželio 27 dieną į Kremenčuko prekybos centrą greičiausiai buvo paleista Kh-32 raketa – Kh-22 KITCHEN raketų, naudotų sovietmečiu, versija. Nors naujoji raketos versija turi kelis patobulinimus, ji nėra labai tiksli, o ypač jeigu naudojama užstatytose miestų teritorijose. 

Plačiau šia tema skaitykite: Ukraina paskelbė įrašą, kaip Rusijos paleista raketa rėžėsi į prekybos centrą

JK gynybos ministerijos teigimu, birželio 30 d. atakoms Odesos srityje Rusija tikriausiai naudojo raketas Kh-22 KITCHEN. Tai dar mažesniu tikslumu pasižymintys ginklai.

Lenkijos šiauriniame Gdansko uostamiestyje buvo pagerbtas Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio priešinimasis įsiveržusioms Rusijos pajėgoms – vienas iš jo skverų pavadintas šio miesto vardu.

Skvero pervadinimo ceremoniją papildė paroda po atviru dangumi, kurioje eksponuojamos nuotraukos, atskleidžiančios Mariupolio gyventojų ir gynėjų kančias per ilgai trukusią Rusijos pajėgų apsiaustį.

123RF.com nuotr./Gdanskas, Lenkija

Gdansko pareigūnai, kad skverui suteiktas Didvyriško Mariupolio pavadinimas yra raginimas suteikti daugiau pagalbos ir paramos Ukrainai ir jos kovai savo suverenitetui apginti.

Per daug savaičių trukusią apsiaustį Rusija uostamiestį negailestingai bombardavo, todėl Mariupolyje žuvo daugybė civilių. Lenkija, įskaitant Gdanską, suteikė prieglobstį milijonams pabėgėlių iš Ukrainos.

Gdanske taip pat yra Laisvosios Ukrainos aikštė.

Ukrainos generalinė prokuratūra telegrame pranešė, kad dėl Rusijos pradėto karo šalyje nukentėjo apie tūkstantis vaikų. Nurodoma, kad mažiausiai 344 vaikai žuvo, o daugiau kaip 640 buvo sužeista. 

Daugiausiai vaikų – 340 – sužeista Donecko srityje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Lysyčanskas

V.Zelenskio patarėjas ir derybų su Maskva grupės narys Mychailo Podoliakas interviu „Ukraine 24“ teigė, kad Rusija raketomis atakuoja taikius miestus tam, kad paspaustų Ukrainos valdžios institucijas derėtis bei sukeltų paniką visuomenėje.

„Rusija pakeitė taktiką. Dabar ji atakuoja mūsų miestus galingomis sparnuotosiomis raketomis. Kodėl? Nes kariniu požiūriu jie, kaip paaiškėjo, nelabai gerai kariauja“, – sakė jis.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Raketomis apšaudyta Odesos sritis

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad karą pradėjusi Rusija prarado 35990 žmonių. Remiantis naujausia paskelba informacija, Rusija taip pat neteko: 

• 1582 (+5) tankų
• 3737 (+1) šarvuočių
• 800 (+4) artilerijos sistemų
• 246 (+0) MLRS sistemų

15min atkreipia dėmesį, kad patikrinti šios informacijos nėra galimybės.

Ukrainos kariuomenė apkaltino Rusiją penktadienį, praėjus vos parai po Maskvos pajėgų išvedimo iš strategiškai svarbios Gyvačių salos Juodojoje jūroje, subombardavus tą teritoriją fosforo bombomis.

„Šiandien apie 18 val. <...> Rusijos oro pajėgų lėktuvai Su-30 dukart surengė smūgius fosforo bombomis Gyvačių saloje“, – sakoma kariškių pranešime.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad atsitraukimas iš Gyvačių salos, esančios netoli Ukrainos pietinio Odesos uostamiesčio, yra „geros valios ženklas“, turintis pademonstruoti, kad Maskva netrukdo Jungtinių Tautų pastangoms organizuoti apsaugotą grūdų eksportą Juodąja jūra iš Ukrainos.

Ukrainiečių kariuomenė penktadienį savo ruožtu kaltino Rusiją „negerbiant net ir savo pareiškimų“.

Prie pranešimo pridėtame vaizdo įraše matyti lėktuvas, mažiausiai dukart numetantis bombas ant salos ir iškylančios baltų dūmų juostos.

Šaudmenys su fosforo užtaisais, sprogdami paskleidžiantys tirštų baltų dūmų debesis, yra padegamieji ginklai, kuriuos naudoti prieš civilius draudžia tarptautinė konvencija. Visgi šie ginklai gali būti naudojami prieš karinius taikinius.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas naujausiame pranešime teigia, kad Baltarusijos karinės pajėgos tęs mobilizacinius mokymus iki liepos 9 d.

Rusija tęsia skirtingų Ukrainos gyvenviečių apšaudymus. 

„Charkivo sektoriuje priešo pajėgos sutelkia visas pastangas, kad sulaikytų mūsų karius ir užkirstų kelią tolesniam jų skverbimuisi. Priešas šturmuoja Kočubejivkos-Dementijevkos liniją, kad atgautų prarastas pozicijas“, – nurodė štabas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Charkivas

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame, kaip teigiama, užfiksuotas Rusijos raketų žemė-oras sistemos „Pantsir-S1“ sunaikinimas.

„Kaip vienas taiklus šūvis iš priešo gali atimti beveik 15 milijonų JAV dolerių vertės įrangą. Vaizdo įraše Ukrainos karių susitikimas su Rusijos priešlėktuvinių raketų ir pabūklų sistema „Pantsir-S1“, – nurodo štabas. 

Šeštadienį anksti ryte Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius telegrame pranešė, kad mieste nugriaudėjo galingi sprogimai. Gyventojus jis įspėjo likti slėptuvėse.

JAV įsikūręs Karo studijų institutas pastebi, kad, Kremlius, ruošdamasis užsitęsusiam karui Ukrainoje, sudaro sąlygas kriptovaliutų mobilizacijai Rusijos ekonomikoje. Birželio 30 d. Rusijos Valstybės Dūmai pasiūlyta įstatymo  pataisa, kuria būtų įvestos „specialiosios priemonės ekonomikos srityje“, įpareigojančios Rusijos įmones (nepriklausomai nuo nuosavybės formos) aprūpinti Rusijos specialiąsias karines ir antiteroristines operacijas. 

Ši pataisa draustų Rusijos įmonėms atsisakyti priimti valstybės užsakymus specialiosioms karinėms operacijoms ir leistų Kremliui keisti darbuotojų sutartis bei darbo sąlygas, pavyzdžiui, versti darbuotojus dirbti naktį ar valstybinių švenčių dienomis. Pataisos aprašyme Kremlius pažymėjo, kad Ukrainoje vykstanti specialioji karinė operacija atskleidė tiekimo, ypač medžiagų, reikalingų karinei technikai remontuoti, trūkumą, ir pareiškė, kad Rusijos pareigūnai turi „sutelkti pastangas tam tikruose ekonomikos sektoriuose“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys prie Zaporižios AE

Tikėtina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mobilizuoja Rusijos ekonomiką ir pramonę, kad palaikytų vykstančias karines pastangas, tačiau kol kas nesiėmė lygiagrečių priemonių Rusijos darbo jėgai mobilizuoti dideliu mastu, rašo Karo studijų institutas.

Pranešime taip pat rašoma, kad Rusijos valdžios institucijos tikriausiai siekia Zaporižios atominę elektrinę (AE) tiesiogiai integruoti į Rusijos energetikos sistemą, o tai prieštarauja ankstesniems Rusijos pareiškimams, kad Zaporižios AE parduos elektros energiją Ukrainai. Nepriklausoma branduolinės energetikos ekspertė Olga Košarna birželio 30 d. pareiškė, kad Rusijos valstybinės branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ darbuotojai Zaporižios AE ėmėsi priemonių, kad energija galėtų būti nukreipta į Rusijos energetikos sistemą. Pasak jos, Rusijos pajėgos dirbo Čonharde (pietinė Chersono sritis), kad suremontuotų pagrindinę energijos perdavimo liniją, vedančią į Krymą, kurią Ukrainos pajėgos sunaikino 2015 m. Ukrainos elektros perdavimo operatoriaus „Ukrenergo“ atstovai dar gegužės pabaigoje pareiškė, kad sunaikinus šias perdavimo linijas Rusijai būtų fiziškai neįmanoma nukreipti Ukrainos elektros energijos į Rusiją.

Rusijos pajėgos tikriausiai siekia užsitikrinti fizinę prieigą prie perdavimo linijų, kad galėtų palaikyti tiesioginį Ukrainos energijos srautą į Rusiją, ir tuo galima paaiškinti kai kuriuos pastarosiomis savaitėmis Rusijos okupuotose Zaporižios srities dalyse pastebėtus karinius veiksmus.

Gegužės 18 d. Rusijos valdžia nurodė, kad nors Zaporižios AE dirbs Rusijai, ji ir toliau parduos energiją Ukrainai, tačiau, kaip pastebi Karo studijų institutas, darosi vis akivaizdžiau, kad Rusijos valdžia imasi priemonių Ukrainos ekonominiam turtui tiesiogiai integruoti į Rusijos ekonomiką. Pranešimai apie tai, kad Rusijos pajėgos gali rengti melagingą provokaciją Zaporižios AE, gali būti šių Rusijos pastangų dalis – Maskva gali pasinaudoti tokia melaginga ataka, kad apkaltintų Ukrainos valdžios institucijas netinkamu branduolinio turto valdymu ir pateisintų visišką jo bei produkcijos kontrolę.

Svarbiausiai Karo studijų instituto pastebėjimai:

• Rusijos pajėgos toliau stengėsi apsupti Lysyčanską ir vykdė puolamąsias operacijas į pietus ir pietvakarius nuo miesto.
• Rusijos pajėgos tikriausiai dar nepasiekė sausumos kelio T1302 Bachmutas-Lysyčanskas, tačiau neleidžia Ukrainos pajėgoms juo naudotis, tęsdamos artilerijos ir oro smūgius prieš palei kelią likusias ukrainiečių pozicijas.
• Rusijos pajėgos daugiausia dėmesio skyrė savo taktinėms pozicijoms į šiaurę nuo Slovjansko pergrupuoti ir pagerinti.
• Rusijos pajėgos nevykdė jokių patvirtintų antžeminių puolimų šiaurinėje Charkivo srityje ir toliau apšaudė Ukrainos pozicijas į šiaurę nuo Charkivo miesto.
• Rusijos pajėgos vykdė artilerijos ir raketų smūgius palei pietinę ašį.
• Rusijos valdžios institucijos toliau deda pastangas plėsti verbuotojų, galinčių kovoti Ukrainoje, skaičių.