JAV įspėja – Iranas pasirengęs Rusijai perduoti šimtus kovinių dronų

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad padėtis Donbase negerėja, tačiau patiriami nuostoliai mažėja.

Jis pabrėžia, kad Rusijos vykdomas kai kurių Ukrainos miestų apšaudymas nesiliauja.

„Šiandien nuolat atakuotas Mykolajivas – raketomis, artilerija. Užpuolikai vėl smogė Charkivui ir didžiajai daliai regiono. Yra aukų – sužeistų ir žuvusių“, – sakė V.Zelenskis.

Pasak jo, okupantų bandymai šturmuoti Donbasą nesiliauja.

„Padėtis Donbase negerėja, o nuostoliai mažėja. Turime tai prisiminti. Turime tai matyti, atkreipti dėmesį“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad, nepaisant Ukrainos kovotojų sėkmės ir Rusijos nuostolių, priešas vis dar nedrįsta pripažinti pralaimėjimo ir pasitraukti iš Ukrainos teritorijos.

„Rusijos Federacija jau gerai žino, kas yra moderni artilerija, ir niekur mūsų žemėje jie neturės saugaus bunkerio. Jie pajuto, kad mūsų karių operacijos, kuriomis siekiama apsaugoti tėvynę, yra daug stipresnės už bet kokias jų specialiąsias operacijas“, – sako V.Zelenskis vakariniame kreipimesi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nepritarė draudimui mokytis dieninėse mokyklose iki karo padėties pabaigos ir pabrėžė, kad sprendimą priims vietos valdžios institucijos, skelbia UNIAN.

Atsakydamas į peticiją prezidentas pabrėžė, kad valstybės politiką švietimo srityje nustato Ukrainos Aukščiausioji Rada, o ją įgyvendina vyriausybė, kitos centrinės valdžios institucijos ir vietos savivaldos institucijos.

„Regioninės ir Kyjijvo miesto karinės administracijos kartu su švietimo įstaigų steigėjais užtikrina mokslo metų pradžios organizavimą atsižvelgiant į saugumo padėtį kiekviename administraciniame-teritoriniame vienete“, – sakė V.Zelenskis.

Rusijos valdžia iškėlė baudžiamąją bylą vienam iš paskutinių šalyje likusių opozicijos veikėjų Iljai Jašinui, kaltinamam melagingos informacijos apie rusų kariuomenę skleidimu, antradienį pranešė jo advokatas.

„Sulaukiau tyrėjo skambučio – jo namuose pradedamos kratos“, – per „Facebook“ parašė advokatas Vadimas Prochorovas.

Birželį I.Jašinas, kuris yra Maskvos miesto tarybos narys, buvo nuteistas kalėti 15 parų už nepaklusimą policijai. Jis turėjo būti paleistas trečiadienį paryčiais.

I.Jašinas buvo svarbus Rusijos opozicijos veikėjas nuo 2011–2012 metų, kai šalyje vyko masiniai protestai prieš prezidento Vladimiro Putino valdymą. Aktyvistas taip pat pasmerkė Maskvos karinį puolimą prieš Ukrainą.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Ilja Jašinas

Jis yra įkalinto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininkas ir buvo artimas opozicijos politikui Borisui Nemcovui, 2015 metais nužudytam netoli Kremliaus.

Vasario 24 dieną V. Putinui pasiuntus karius į Ukrainą, Rusija priėmė teisės aktą, numatantį iki 15 metų nelaisvės už informacijos apie kariuomenę, kurią vyriausybė laiko melaginga, skleidimą.

Anksčiau antradienį I.Jašinas, kuriam kalėjime sukako 39 metai, socialiniuose tinkluose paskelbė, kad jis turėjo būti paleistas naktį į ketvirtadienį.

„Galbūt jie mane išleis. O gal ir ne, – parašė jis. – Kaip manote?“

Pranešimas apie opozicionieriaus baudžiamąjį persekiojimą paskelbtas Rusijoje tęsiantis beprecedenčiam susidorojimui su kitaminčiais. Dauguma opozicijos aktyvistų jau sėdi už grotų arba yra išvykę iš šalies.

Maskva pradėjo aktyviau tildyti kritikus, kai V.Putinas paskelbė apie karinę kampaniją Ukrainoje.

Birželį I.Jašinas teismui sakė, kad jo sulaikymas atrodo tarsi baudžiamojo proceso preliudija.

Jis paminėjo savo draugo ir kolegos opozicijos aktyvisto Vladimiro Kara-Murzos bylą: šis buvo iš pradžių sulaikytas, o vėliau sulaukė baudžiamosios bylos dėl neva melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimo.

40 metų V. Kara-Murza šiuo metu yra suimtas ir laukia teismo. Balandį jis buvo areštuotas 15 parų už policijos nurodymų nevykdymą.

Nuo Maskvos intervencijos Ukrainoje pradžios nepriklausomos žiniasklaidos priemonės buvo uždarytos arba sustabdė savo veiklą, o dešimtys tūkstančių Rusijos piliečių išvyko iš šalies.

Prieš karinę kampaniją kaimyninėje valstybėje Rusijos teismas taip pat uždraudė šalies autoritetingiausią teisių gynimo grupę „Memorial“, o A.Navalno politinės organizacijos buvo likviduotos.

Dar kelios aukos buvo rastos po namo griuvėsiais Časiv Jaro mieste, Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė „Telegram“ tinkle.

Teigiama, kad rasti dar keturi kūnai. Iš viso per ataką žuvo 45 žmonės.

Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibitskis sako, kad Rusija negali okupuoti visos Ukrainos, todėl ruošiasi aneksuoti jau užgrobtas žemes, rašo UNIAN.

Pasak A. Skibitskio, Kremliaus valdžia ruošiasi okupuotų teritorijų politinei, ekonominei ir teritorinei aneksijai. 

Rusijos remiami Ukrainos separatistai antradienį atidarė Maskvoje savo „ambasadą“, Kremliui tęsiant puolimą prieš provakarietišką kaimynę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino separatistų 2014 metais įkurtų Donecko ir Luhansko apsišaukėliškų „liaudies respublikų“ nepriklausomybę likus kelioms dienoms iki Maskvos karinės intervencijos Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną.

Antradienį Donecko „liaudies respublika“ (DLR) Maskvos centre atidarė savo „ambasadą“, įkurtą netoli kelių Vakarų šalių diplomatinių atstovybių.

Aukšto rango Rusijos pareigūnai ceremonijoje nedalyvavo, bet aplink pastatą buvo sutelktos sustiprintos policijos pajėgos.

Donecko separatistų „užsienio reikalų ministrė“ Natalija Nikanorova sakė, kad padėtis regione pastarosiomis dienomis pablogėjo, todėl buvo nuspręsta surengti kuklesnę ceremoniją.

Separatistų pareigūnai seniai sakė norintys, kad jų kontroliuojamos teritorijos galiausiai prisijungtų prie Rusijos, bet antradienį N.Nikanorova teigė, kad pagrindinis tikslas yra „išvaduoti respubliką“.

„Paskui įvyks referendumas“, – ji sakė žurnalistams renginyje, kuriame taip pat dalyvavo DLR „ambasadorė“ Olga Makejeva.

Birželio pabaigoje Maskvos sąjungininkė Sirija irgi pripažino abiejų Ukrainos separatistinių teritorijų nepriklausomybę, tapdama pirmąja po Rusijos tai padariusia šalimi.

N.Nikanorova sakė, kad šiuo metu vyksta derybos, kad DLR pripažintų Šiaurės Korėja.

Separatistų atstovybė Maskvoje buvo atidaryta Rusijos karo Ukrainoje 139-ąją dieną.

Ukraina grąžino Zaporižios regione nužudytų 30 gynėjų kūnus.

Tai sakė dingusių be žinios asmenų ypatingomis aplinkybėmis komisaras Olehas Kotenko.

„30 ukrainiečių karių kūnai bus perduoti jų šeimoms, kad jos galėtų juos garbingai palaidoti“, – sakoma pareiškime.

JAV Iždo departamentas antradienį pranešė suteiksiantis Ukrainai papildomą 1,7 mlrd. dolerių (eurų) pagalbą, kad padėtų šaliai atsigauti po Rusijos karinės invazijos.

„Ši pagalba padės Ukrainos demokratinei vyriausybei teikti būtiniausias paslaugas Ukrainos žmonėms“, – sakoma iždo sekretorės Janet Yellen pranešime.

Šios lėšos yra dalis 7,5 mlrd. dolerių pagalbos paketo, kurį gegužę pasirašė JAV prezidentas Joe Bidenas. Jos bus pervestos Kyjivui bendradarbiaujant su Pasaulio banku.

„Naujausias indėlis į ekonominę pagalbą Ukrainai yra dalis prezidento Bideno pasižadėjimo palaikyti Ukrainos vyriausybę, ginančią Ukrainos demokratiją nuo neišprovokuoto ir nepateisinamo Rusijos karo“, – sakoma J.Yellen pranešime.

Lėšos bus skirtos ypač svarbioms sritims, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos darbuotojų atlyginimams, nurodė Iždo departamentas.

Kaip rodo Pasaulio banko vertinimai, dėl invazijos, kurią Rusija pradėjo vasario pabaigoje, Ukrainos ekonomika 2022-aisiais gali susitraukti iki 45 procentų.

Šiuo metu šalies biudžeto deficitas kiekvieną mėnesį padidėja 5 mlrd. dolerių. Padėtį dar labiau blogina faktas, kad Ukraina dabar neturi galimybių skolintis vidaus arba užsienio rinkose.

Sąjungininkai stengiasi teikti pagalbą Kyjivui: Didysis septynetas (G-7) ir Europos Sąjunga taip pat paskelbė skirsiantys Ukrainai dar 29,6 mlrd. dolerių, įskaitant JAV skiriamus 8,5 mlrd. dolerių, informavo Iždo departamentas.

Vašingtonas balandį ir gegužę jau pervedė per Pasaulio banką dvi išmokas po 500 mln. dolerių iš šios sumos, kad padėtų Ukrainai padengti neatidėliotinas išlaidas, šaliai kovojant su Rusijos invazija. Trečioji 1,3 mlrd. išmoka buvo pervesta birželį, nurodė Iždo departamentas.

Paskutinė išmoka bus pervesta iki rugsėjo pabaigos.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Vašingtonas jau perdavė Kyjivui daugiau kaip 6 mlrd. dolerių vertės karinės technikos ir amunicijos.