JAV įspėja – Iranas pasirengęs Rusijai perduoti šimtus kovinių dronų

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad padėtis Donbase negerėja, tačiau patiriami nuostoliai mažėja.

Jis pabrėžia, kad Rusijos vykdomas kai kurių Ukrainos miestų apšaudymas nesiliauja.

„Šiandien nuolat atakuotas Mykolajivas – raketomis, artilerija. Užpuolikai vėl smogė Charkivui ir didžiajai daliai regiono. Yra aukų – sužeistų ir žuvusių“, – sakė V.Zelenskis.

Pasak jo, okupantų bandymai šturmuoti Donbasą nesiliauja.

„Padėtis Donbase negerėja, o nuostoliai mažėja. Turime tai prisiminti. Turime tai matyti, atkreipti dėmesį“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad, nepaisant Ukrainos kovotojų sėkmės ir Rusijos nuostolių, priešas vis dar nedrįsta pripažinti pralaimėjimo ir pasitraukti iš Ukrainos teritorijos.

„Rusijos Federacija jau gerai žino, kas yra moderni artilerija, ir niekur mūsų žemėje jie neturės saugaus bunkerio. Jie pajuto, kad mūsų karių operacijos, kuriomis siekiama apsaugoti tėvynę, yra daug stipresnės už bet kokias jų specialiąsias operacijas“, – sako V.Zelenskis vakariniame kreipimesi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nepritarė draudimui mokytis dieninėse mokyklose iki karo padėties pabaigos ir pabrėžė, kad sprendimą priims vietos valdžios institucijos, skelbia UNIAN.

Atsakydamas į peticiją prezidentas pabrėžė, kad valstybės politiką švietimo srityje nustato Ukrainos Aukščiausioji Rada, o ją įgyvendina vyriausybė, kitos centrinės valdžios institucijos ir vietos savivaldos institucijos.

„Regioninės ir Kyjijvo miesto karinės administracijos kartu su švietimo įstaigų steigėjais užtikrina mokslo metų pradžios organizavimą atsižvelgiant į saugumo padėtį kiekviename administraciniame-teritoriniame vienete“, – sakė V.Zelenskis.

Rusijos valdžia iškėlė baudžiamąją bylą vienam iš paskutinių šalyje likusių opozicijos veikėjų Iljai Jašinui, kaltinamam melagingos informacijos apie rusų kariuomenę skleidimu, antradienį pranešė jo advokatas.

„Sulaukiau tyrėjo skambučio – jo namuose pradedamos kratos“, – per „Facebook“ parašė advokatas Vadimas Prochorovas.

Birželį I.Jašinas, kuris yra Maskvos miesto tarybos narys, buvo nuteistas kalėti 15 parų už nepaklusimą policijai. Jis turėjo būti paleistas trečiadienį paryčiais.

I.Jašinas buvo svarbus Rusijos opozicijos veikėjas nuo 2011–2012 metų, kai šalyje vyko masiniai protestai prieš prezidento Vladimiro Putino valdymą. Aktyvistas taip pat pasmerkė Maskvos karinį puolimą prieš Ukrainą.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Ilja Jašinas

Jis yra įkalinto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininkas ir buvo artimas opozicijos politikui Borisui Nemcovui, 2015 metais nužudytam netoli Kremliaus.

Vasario 24 dieną V. Putinui pasiuntus karius į Ukrainą, Rusija priėmė teisės aktą, numatantį iki 15 metų nelaisvės už informacijos apie kariuomenę, kurią vyriausybė laiko melaginga, skleidimą.

Anksčiau antradienį I.Jašinas, kuriam kalėjime sukako 39 metai, socialiniuose tinkluose paskelbė, kad jis turėjo būti paleistas naktį į ketvirtadienį.

„Galbūt jie mane išleis. O gal ir ne, – parašė jis. – Kaip manote?“

Pranešimas apie opozicionieriaus baudžiamąjį persekiojimą paskelbtas Rusijoje tęsiantis beprecedenčiam susidorojimui su kitaminčiais. Dauguma opozicijos aktyvistų jau sėdi už grotų arba yra išvykę iš šalies.

Maskva pradėjo aktyviau tildyti kritikus, kai V.Putinas paskelbė apie karinę kampaniją Ukrainoje.

Birželį I.Jašinas teismui sakė, kad jo sulaikymas atrodo tarsi baudžiamojo proceso preliudija.

Jis paminėjo savo draugo ir kolegos opozicijos aktyvisto Vladimiro Kara-Murzos bylą: šis buvo iš pradžių sulaikytas, o vėliau sulaukė baudžiamosios bylos dėl neva melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimo.

40 metų V. Kara-Murza šiuo metu yra suimtas ir laukia teismo. Balandį jis buvo areštuotas 15 parų už policijos nurodymų nevykdymą.

Nuo Maskvos intervencijos Ukrainoje pradžios nepriklausomos žiniasklaidos priemonės buvo uždarytos arba sustabdė savo veiklą, o dešimtys tūkstančių Rusijos piliečių išvyko iš šalies.

Prieš karinę kampaniją kaimyninėje valstybėje Rusijos teismas taip pat uždraudė šalies autoritetingiausią teisių gynimo grupę „Memorial“, o A.Navalno politinės organizacijos buvo likviduotos.

Dar kelios aukos buvo rastos po namo griuvėsiais Časiv Jaro mieste, Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė „Telegram“ tinkle.

Teigiama, kad rasti dar keturi kūnai. Iš viso per ataką žuvo 45 žmonės.

Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibitskis sako, kad Rusija negali okupuoti visos Ukrainos, todėl ruošiasi aneksuoti jau užgrobtas žemes, rašo UNIAN.

Pasak A. Skibitskio, Kremliaus valdžia ruošiasi okupuotų teritorijų politinei, ekonominei ir teritorinei aneksijai. 

Rusijos remiami Ukrainos separatistai antradienį atidarė Maskvoje savo „ambasadą“, Kremliui tęsiant puolimą prieš provakarietišką kaimynę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino separatistų 2014 metais įkurtų Donecko ir Luhansko apsišaukėliškų „liaudies respublikų“ nepriklausomybę likus kelioms dienoms iki Maskvos karinės intervencijos Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną.

Antradienį Donecko „liaudies respublika“ (DLR) Maskvos centre atidarė savo „ambasadą“, įkurtą netoli kelių Vakarų šalių diplomatinių atstovybių.

Aukšto rango Rusijos pareigūnai ceremonijoje nedalyvavo, bet aplink pastatą buvo sutelktos sustiprintos policijos pajėgos.

Donecko separatistų „užsienio reikalų ministrė“ Natalija Nikanorova sakė, kad padėtis regione pastarosiomis dienomis pablogėjo, todėl buvo nuspręsta surengti kuklesnę ceremoniją.

Separatistų pareigūnai seniai sakė norintys, kad jų kontroliuojamos teritorijos galiausiai prisijungtų prie Rusijos, bet antradienį N.Nikanorova teigė, kad pagrindinis tikslas yra „išvaduoti respubliką“.

„Paskui įvyks referendumas“, – ji sakė žurnalistams renginyje, kuriame taip pat dalyvavo DLR „ambasadorė“ Olga Makejeva.

Birželio pabaigoje Maskvos sąjungininkė Sirija irgi pripažino abiejų Ukrainos separatistinių teritorijų nepriklausomybę, tapdama pirmąja po Rusijos tai padariusia šalimi.

N.Nikanorova sakė, kad šiuo metu vyksta derybos, kad DLR pripažintų Šiaurės Korėja.

Separatistų atstovybė Maskvoje buvo atidaryta Rusijos karo Ukrainoje 139-ąją dieną.

Ukraina grąžino Zaporižios regione nužudytų 30 gynėjų kūnus.

Tai sakė dingusių be žinios asmenų ypatingomis aplinkybėmis komisaras Olehas Kotenko.

„30 ukrainiečių karių kūnai bus perduoti jų šeimoms, kad jos galėtų juos garbingai palaidoti“, – sakoma pareiškime.

JAV Iždo departamentas antradienį pranešė suteiksiantis Ukrainai papildomą 1,7 mlrd. dolerių (eurų) pagalbą, kad padėtų šaliai atsigauti po Rusijos karinės invazijos.

„Ši pagalba padės Ukrainos demokratinei vyriausybei teikti būtiniausias paslaugas Ukrainos žmonėms“, – sakoma iždo sekretorės Janet Yellen pranešime.

Šios lėšos yra dalis 7,5 mlrd. dolerių pagalbos paketo, kurį gegužę pasirašė JAV prezidentas Joe Bidenas. Jos bus pervestos Kyjivui bendradarbiaujant su Pasaulio banku.

„Naujausias indėlis į ekonominę pagalbą Ukrainai yra dalis prezidento Bideno pasižadėjimo palaikyti Ukrainos vyriausybę, ginančią Ukrainos demokratiją nuo neišprovokuoto ir nepateisinamo Rusijos karo“, – sakoma J.Yellen pranešime.

Lėšos bus skirtos ypač svarbioms sritims, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos darbuotojų atlyginimams, nurodė Iždo departamentas.

Kaip rodo Pasaulio banko vertinimai, dėl invazijos, kurią Rusija pradėjo vasario pabaigoje, Ukrainos ekonomika 2022-aisiais gali susitraukti iki 45 procentų.

Šiuo metu šalies biudžeto deficitas kiekvieną mėnesį padidėja 5 mlrd. dolerių. Padėtį dar labiau blogina faktas, kad Ukraina dabar neturi galimybių skolintis vidaus arba užsienio rinkose.

Sąjungininkai stengiasi teikti pagalbą Kyjivui: Didysis septynetas (G-7) ir Europos Sąjunga taip pat paskelbė skirsiantys Ukrainai dar 29,6 mlrd. dolerių, įskaitant JAV skiriamus 8,5 mlrd. dolerių, informavo Iždo departamentas.

Vašingtonas balandį ir gegužę jau pervedė per Pasaulio banką dvi išmokas po 500 mln. dolerių iš šios sumos, kad padėtų Ukrainai padengti neatidėliotinas išlaidas, šaliai kovojant su Rusijos invazija. Trečioji 1,3 mlrd. išmoka buvo pervesta birželį, nurodė Iždo departamentas.

Paskutinė išmoka bus pervesta iki rugsėjo pabaigos.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Vašingtonas jau perdavė Kyjivui daugiau kaip 6 mlrd. dolerių vertės karinės technikos ir amunicijos.

JT žmogaus teisių biuras pranešė, kad nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, joje žuvo daugiau kaip 5 000 civilių, tačiau pridūrė, kad tikrasis aukų skaičius greičiausiai yra daug didesnis.

Organizacija kassavaitinėje ataskaitoje nurodė, kad žuvo 5 024 žmonės, o 6 520 buvo sužeisti.

Didžiausia pasaulyje žaislų gamintoja, Danijos bendrovė „Lego“ antradienį pranešė nutraukianti visą veiklą Rusijoje.

Bendrovė atsisakys visų darbuotojų šalyje bei nutrauks partnerystę su prekių ženklo vardu 81-ą parduotuvę Rusijoje valdančia įmone.

„Lego“ atstovė spaudai pažymėjo, kad bendrovė nusprendė „neribotam laikui nutraukti komercinę veiklą Rusijoje, atsižvelgdama į tebesitęsiančius reikšmingus veiklos aplinkos trikdžius“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Lego“

Gamintoja atleis daugumą Maskvoje įsikūrusios komandos narių bei nutrauks partnerystę su „Inventive Retail Group“, kuri „prekių ženklo vardu valdė 81-ą parduotuvę“.

„Lego“ jau kovo mėnesį buvo sustabdžiusi tiekimus į Rusiją.

„Patvirtiname sutarties su „Lego“ nutraukimą“, – antradienį naujienų agentūrai AFP teigė „Inventive Retail Group“ atstovė spaudai.

„Mūsų įmonė ir toliau veiks kaip ekspertė statybinių ir lavinančių žaislų kategorijoje“, – pridūrė „Inventive Retail Group“ atstovė.

Gegužės pradžioje Rusija įtraukė „Lego“ gaminius į prekių, kurias galima importuoti be intelektinės nuosavybės teisių turėtojų sutikimo, sąrašą, siekdama apeiti apribojimus, įvestus Maskvai užpuolus Ukrainą.

Pramonės ir prekybos ministerijos paskelbtame sąraše yra „Apple“ ir „Samsung“ išmanieji telefonai, pagrindiniai automobilių prekių ženklai, žaidimų konsolės ir įvairiose pramonės šakose naudojamos atsarginės dalys.

Iranas planuoja parūpinti Rusijai šimtus kovinių dronų, kurie būtų naudojami per karo veiksmus Ukrainoje, pirmadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Pasak Baltųjų rūmų patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake'o Sullivano, Vašingtono gauta informacija patvirtina nuomonę, kad Rusijos kariuomenei po reikšmingų nuostolių Ukrainoje sunku išlaikyti savo arsenalą.

„Irano vyriausybė ruošiasi pagreitinta tvarka aprūpinti Rusiją iki kelių šimtų nepilotuojamų orlaivių, įskaitant ginkluotę galinčius nešti nepilotuojamus orlaivius“, – žurnalistams sakė J.Sullivanas.

„Mūsų informacija taip pat rodo, kad Iranas ruošiasi apmokyti Rusijos pajėgas naudoti šiuos bepiločius orlaivius, o pirmieji mokymai turėtų prasidėti jau liepos pradžioje“, – pridūrė jis.

Iranas antradienį atsakė, kad vasarį prasidėjusi invazija į Ukrainą nenulėmė „jokių ypatingų pokyčių“ kalbant apie Teherano technologinį bendradarbiavimą su Maskva.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani, konkrečiai neminėdamas dronų, pareiškė, kad bendradarbiavimas su Rusija „kai kurių šiuolaikinių technologijų srityje prasidėjo dar prieš karą Ukrainoje, ir pastaruoju metu šioje srityje neįvyko jokių ypatingų pokyčių“.

Ministerijos atstovas pridūrė, jog Teherano pozicija dėl karo „yra gana aiški ir buvo daug kartų oficialiai paskelbta“.

Iranas tvirtina nepritariantis karui Ukrainoje ir ragina ieškoti politinio sprendimo, o dėl krizės priežasčių kaltina Jungtines Valstijas ir besiplečiančią NATO.

„Amerikiečių pareigūno [J.Sullivano] teiginys pasirodė, JAV ir europiečiams savo įvairių mirtinų ginklų sandėliu pavertus daugelį metų okupuotas ir su agresija susiduriančias šalis – be kita ko, Vakarų Azijos regione“, – teigė N.Kanani.

Pasak J.Sullivano, nėra aišku, ar Iranas jau yra perdavęs Rusijai kokį nors droną.

Patarėjas pažymėjo, kad Jemeno husių sukilėliai naudoja iranietiškus bepiločius lėktuvus Saudo Arabijai pulti.

Dronai yra itin svarbi ginkluotė abiem karo Ukrainoje šalims: jie, be kita ko, naudojami paleidžiant raketas per atstumą, numetant nedideles bombas ant taikinių, taip pat renkant žvalgybos duomenis artilerijos ir sausumos pajėgoms.

Ukrainos kariai ypač sėkmingai naudoja Turkijos gamybos ginkluotus kovinius dronus „Bayraktar“, o Jungtinės Valstijos ir kitos sąjungininkės tiekia Kyjivui daugybę kitų rūšių mažesnių bepiločių orlaivių.

„Mes ir toliau prisidėsime prie veiksmingos Ukrainos gynybos palaikymo ir padėsime ukrainiečiams parodyti, kad Rusijos pastangos bandyti nušluoti Ukrainą nuo žemėlapio negali būti sėkmingos“, – sakė J.Sullivanas.

Antradienį 15 val. duomenimis Donecko srities Časiv Jaro mieste gelbėtojai iš sugriauto daugiaaukščio namo griuvėsių ištraukė iš viso 38 kūnus, pranešė Ukrainos valstybinės pagalbos tarnybos Donecko srityje padalinys.

„38 žuvusių žmonių, tarp jų 1 vaiko (apie 9 metų berniuko), kūnai buvo ištraukti iš 5 aukštų gyvenamojo namo griuvėsių, apšaudytų Časiv Jare, 9 žmonės buvo išgelbėti iš griuvėsių", – rašoma pranešime.

Pavlo Kyrylenkos „Telegram“ nuotr./Rusijos smūgio daugiabučiui Časiv Jare padariniai

Iš viso įvykio vietoje dirba 57 žmonės ir 8 technikos vienetai. Netoliese budi greitoji pagalba.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad Vakarai per jo šalį ruošiasi pulti Rusiją.

Bendraudamas su karo mokyklų absolventais ir karininkais, A.Lukašenka atskleidė, kad šį numanomą Vakarų sąmokslą jis pirmadienį aptarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Rengiami strateginiai planai, kaip pulti Rusiją“, – sakė baltarusių lyderis, teigdamas, kad Vakarai sieks atakuoti Rusiją „per Ukrainą ir per Baltarusiją“.

„Istorija kartojasi“, – kalbėjo jis, turėdamas omenyje Napoleono kariuomenės įsiveržimą į Rusiją 1812 metais ir nacistinės Vokietijos invaziją 1941-aisiais.

V.Putinas vasario 24-ąją pasiuntė karius į Ukrainą.

Baltarusija, pagrindinė Kremliaus sąjungininkė, suteikė placdarmą rusų kariuomenei įsiveržiant į kaimyninę šalį.

Vakarų šalys niekada nėra viešai pareiškusios, kad planuoja pulti Rusiją.

Tačiau A.Lukašenka atkreipė dėmesį į besitęsiančią NATO plėtrą ir tvirtino, kad „naujai iškepti kryžiuočiai“, ruošdamiesi užpulti Rusiją, „formuoja šarvuotą kumštį“.

„Šiandien aplink Baltarusiją ir Rusiją vykstantys įvykiai reikalauja mūsų didžiausio budrumo ir susitelkimo“, – perspėjo A.Lukašenka.

Jis pabrėžė, kad Vakarai stumia pasaulį „plataus masto karo“ link, ir paragino kariuomenę „savo paraką laikyti sausą“.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova antradienį išreiškė panašią nuomonę.

Ji apkaltino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes provokuojant Ukrainos krizę ir rizikuojant „atvira karine konfrontacija su mūsų šalimi“.

„Akivaizdu, kad toks susidūrimas sukeltų branduolinio eskalavimo pavojų“, – pareiškime nurodė URM atstovė.

Europos Sąjunga nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją įšaldė 13,8 mlrd. eurų vertės Rusijos aktyvų, antradienį pranešė teisingumo eurokomisaras Didier Reyndersas.

„Šiuo metu esame įšaldę 13,8 mlrd. eurų, priklausančių oligarchams ir kitiems subjektams – tai gana didelė suma“, – Prahoje žurnalistams sakė D. Reyndersas.

„Tačiau turiu pasakyti, kad labai didelė [šios sumos] dalis yra daugiau nei 12 mlrd. eurų... įšaldytų penkių valstybių narių“, – pridūrė jis prieš neformalų ES teisingumo ministrų susitikimą, kurį surengė ES pirmininkaujanti Čekija.

Komisaras atsisakė įvardyti šias penkias valstybes, bet pareiškė besitikįs, jog kitos 27 narių bloko šalys artimiausiu metu aktyviau prisidės prie bendrų pastangų.

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris nurodė, kad birželio viduryje vien Berlyno sprendimu įšaldyto turto vertė siekė 4,48 mlrd. eurų.

Ukrainos teisingumo ministras Denysas Maliuska Prahoje sakė, kad šios lėšos turėtų būti panaudotos karo žalai atlyginti.

„Šiuo metu jos saugomos suverenaus imuniteto, tačiau, mūsų supratimu, valstybės, kuri pradėjo karą, vykdė agresiją, turto suverenus imunitetas neturėtų saugoti“, – sakė jis.

„Mes patiriame ekonominių nuostolių, ir nėra prasmės visus šiuos nuostolius dengti Ukrainos ar Europos mokesčių mokėtojų pinigais“, – pridūrė D. Maliuska.

Birželio pabaigoje tarptautinė darbo grupė sankcijų klausimais pranešė, kad jos nariai, įskaitant kelias ES šalis, užblokavo 30 mlrd. JAV dolerių (eurų) vertės turtą, priklausantį rusų oligarchams ir pareigūnams.

Darbo grupė Rusijos elito, įgaliotinių ir oligarchų klausimais (REPO) pranešė, kad jos nariai, tarp kurių taip pat yra JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė, Japonija ir kiti jų sąjungininkai, įšaldė 300 mlrd. dolerių vertės Rusijos centrinio banko aktyvų.

ES iki šiol priėmė šešis sankcijų Rusijai paketus, įskaitant birželio pradžioje patvirtintą draudimą importuoti didžiąją dalį rusiškos naftos.

Iš viso įšaldytas 98 įmonių ir 1 158 asmenų, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, turtas. Jiems taip pat taikomas draudimas įvažiuoti į Europos Sąjungą.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos tarnybos specialusis padalinys surengė operaciją okupuotoje Chersono srities teritorijoje. Iš nelaisvės pavyko išlaisvinti penkis ukrainiečius, pranešė Kyjivas.

„Ukrainos gynybos ministerijos specialiojo padalinio vykdomos operacijos metu laikinai okupuotose Chersono srities teritorijose buvo paleisti penki Ukrainos piliečiai, kurie buvo laikomi rusų okupantų nelaisvėje“, – teigiama pranešime.

Skelbiama, kad iš nelaisvės pavyko išgelbėti vieną ginkluotųjų pajėgų karį, buvusį policijos pareigūna ir tris civilius. 

Pažymima, kad vienas iš asmenų anksčiau buvo sužeitas. Šiuo metu paleistiesiems taikomas gydymas.

Europos Sąjungos finansų ministrai pirmadienį patvirtino 1 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai paketą, tapsiantį pirmąja išmoka iš gegužę Europos lyderių Kyjivui pažadėto 9 mlrd. eurų biudžeto.

„Tai suteiks Ukrainai lėšų, būtinų padengti skubius poreikius ir užtikrinti kritiškai svarbios infrastruktūros veikimą“, – sakė Čekijos, šiuo metu pirmininkaujančios Bendrijai, finansų ministras Zbynekas Stanjura.

ES diplomatai nurodė, kad likusi suma vis dar sulaikoma, nes kai kurios valstybės narės nesutaria, ar šalis, kurioje vyksta karas, gali įsipareigoti ilgalaikėms paskoloms.

„Norėčiau, kad suma būtų didesnė“, – sakė vienas ES diplomatas, tačiau pridūrė, kad valstybių narių derybos dėl daugiau lėšų skyrimo Kyjivui „eina teisingu keliu“.

Bendra bloko finansinė pagalba Ukrainai nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija, dabar jau siekia 2,2 mlrd. eurų. Europos Sąjunga anksčiau šiais metais skyrė Ukrainai 1,2 mlrd. eurų.

Ukraina yra sakiusi, kad jos biudžetui kas mėnesį trūksta po 5 mlrd. eurų ir kad kasdienis vyriausybės ir viešųjų paslaugų teikimas priklauso nuo skubios užsienio pagalbos.

Sąjungininkai suskubo padėti Ukrainai: Didžiojo septyneto (G-7) ir kitos šalys paskelbė, kad Kyjivui papildomai skirs 29,6 mlrd. eurų, nurodo JAV Iždo departamentas.

Praėjusį mėnesį JAV Ukrainai pervedė 1,3 mlrd. JAV dolerių (eurų), kurie yra dalis pradinės 7,5 mlrd. dolerių sumos, Joe Bideno administracijos gegužę pažadėtos Kyjivui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepos 19 dieną vyks į Teheraną į aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Sirijos su Irano vadovu Ebrahimu Raisi ir Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu, antradienį pranešė Kremlius.

„Prezidento vizitas į Teheraną planuojamas liepos 19 dieną“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis sakė, kad V.Putinas, E.Raisi ir R.T.Erdoganas susitiks taikos derybų dėl Sirijos.

Rusija, Turkija ir Iranas pastaraisiais metais vadinamuoju Astanos taikos proceso formatu rengia derybas ilgiau kaip 11 metų trunkančiam konfliktui Sirijoje nutraukti 

2017 metais prasidėjęs Astanos taikos derybų procesas yra vadinamas Kazachstano sostinės ankstesniu vardu, nors dabar šis miestas vadinamas Nur Sultanu.

Tai bus antras V. Putino vizitas į užsienio šalį nuo vasario 24-osios, kai Rusija pasiuntė savo karius į Ukrainą.

Birželio pabaigoje Kremliaus šeimininkas lankėsi Tadžikistane.

Kremlius sakė, kad Teherane V.Putinas taip pat surengs atskiras derybas su R.T.Erdoganu, bet daugiau detalių apie šį planuojamą susitikimą neskelbiama.

Turkijos prezidentas jau kelis mėnesius siūlo V.Putinui susitikti, Ankarai bandant tarpininkauti tarp Rusijos ir Ukrainos.

Antradienį, liepos 12 d., Baltarusijoje, Gomelio srityje prie sienos su Ukraina, prasidėjo kariuomenės vadovybės ir štabo pratybos, kuriose dalyvauja teritorinių dalinių kariai, pranešė Baltarusijos Gynybos ministerija.

Mokymai truks tris dienas iki liepos 14 d. Jų tikslas – įvertinti teritorinių kariuomenės karinių vienetų pasirengimą atlikti mokomąsias ir kovines užduotis bei tobulinti atsargos karininkų įgūdžius dirbant vadavietėje.

„Pratybų metu Baltarusijos Respublikos kariai dirbs teritorinės gynybos objekto apsaugos ir gynybos darbus, taip pat budės patikros punkte dalyvaudami įgyvendinant karo padėties priemones“, – rašoma pranešime.

Karo ekspertas Dmytro Snegiriovas Ukrainos žiniasklaidai pareiškė, kad Chersono sritis netrukus taps aršiausių kovų scena. Taip esą yra dėl to, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėjo į trečiąjį kovos etapą – laikinai užimtų teritorijų išlaisvinimą.

„Taip pat reikia pasakyti, kad okupacinei armijai Chersono srities teritorijoje trūksta ir šarvuočių, ir, svarbiausia, amunicijos. Su tuo susijęs papildomų dalinių perdislokavimas iš Krymo teritorijos bei amunicijos gabenimas iš Baltarusijos Respublikos.

Visa tai rodo, kad  artimiausiu metu išgirsime žinutę iš Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo apie veržimasi gilyn į okupuotas teritorijas“, – sakė ekspertas.

AP/„Scanpix“ nuotr./Chersonas

Jis taip pat pažymėjo, kad padėtis rytuose yra sunki, tačiau kontroliuojama. Šiuo metu gynybos linija yra nusitiesusi palei Soledarą, Bachmutą ir Slovjanską. 

Ukraina antradienį pranešė smogusi Rusijos kariniams daliniams ir šaudmenų sandėliui Rusijos kontroliuojamame Ukrainos pietiniame Chersono regione, kur, Maskvos neteisėtai primestos valdžios teigimu, žuvo septyni žmonės.

Ukrainos kariškiai teigė, kad per ukrainiečių surengtą apšaudymą žuvo 52 rusų kariai, Rusijos pajėgos taip pat neteko artilerijos, šarvuočių „ir sandėlio su amunicija Naujojoje Kachovkoje“.

Ukrainos kariuomenės Pietų štabas paskelbė, kad raketomis taikytasi į sandėlį Rusijos kontroliuojamoje Naujojoje Kachovkoje, esančioje už maždaug 55 km į rytus nuo svarbaus Juodosios jūros uosto Chersono, taip pat užimto Rusijos pajėgų.

Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše matyti didžiulis sprogimas. Smūgio pobūdis leidžia manyti, kad ukrainiečių pajėgos panaudojo JAV pristatytą salvinės raketų ugnies sistemą HIMARS.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS pateikė kitokią įvykių versiją ir teigė, kad taikinys buvo mineralinių trąšų sandėlis, kad jis sprogo ir kad buvo apgadinta namų, taip pat turgus ir ligoninė. Kai kurias trąšų sudėtines dalis galima naudoti sprogmenims gaminti.

Ukrainos pareigūnai taip pat sakė, kad Rusija antradienį ryte apšaudė pietinį Mykolajivo miestą, kur pataikė į dvi medicinos įstaigas ir kažkiek gyvenamųjų namų. Keturi žmonės per apšaudymą buvo sužeisti, per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pranešė Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

Rusijos pajėgoms tęsiant puolimą, oro pavojaus sirenos anksti antradienį aidėjo ir vakariniame Lvivo mieste bei kituose Ukrainos rajonuose.

Kaip antradienį trumpoje spaudos konferencijoje paskelbė britų kariuomenės žvalgyba, Rusija ir toliau pasiekia „mažų laimėjimų“ Ukrainos rytinėje Donecko srityje. Dėl intensyvių kovų srities administracijos vadovas praėjusią savaitę paragino 350 tūkst. ten dar likusių gyventojų pasitraukti į saugesnes vietas Ukrainos vakaruose.

Vis dėlto daugelis Donbaso – derlingo pramoninio regiono Rytų Ukrainoje, apimančio Donecko ir Luhansko sritis – gyventojų atsisako arba negali išvykti, nors kiekvieną savaitę žūsta ar nukenčia dešimtys civilių.

Rytų Ukrainoje per Rusijos pajėgų šeštadienio smūgį gyvenamajam pastatui žuvusių civilių gyventojų skaičius padidėjo iki 34, socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

Jis taip pat nurodė, kad iš namo griuvėsių Časiv Jare taip pat buvo ištraukti devyni sužeistieji.

Minėtoje britų spaudos konferencijoje paskelbta, kad Rusija užėmė Ukrainos Hryhorivkos miestelį ir toliau skinasi kelią į Donecko srities miestus Kramatorską ir Slovjanską.

„Rusų pajėgos tikriausiai palaiko karinį spaudimą ukrainiečių pajėgoms tuo pačiu persigrupuodamos... kitiems puolimams netolimoje ateityje“, – pranešė britai.

Tačiau, jų nuomone, rusai galbūt pradeda labiau kliautis privačiomis pajėgomis, tokiomis kaip Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai, kad išvengtų visuotinės mobilizacijos.

Po apšaudymų Mykolajive antradienio rytą sužeistųjų skaičius išaugo iki 12 žmonių.

Apie tai pranešė Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

„Šiuo metu žinome apie 12 sužeistųjų“, – sakė jis.

Antradienį apie 4.20 val., Mykolajivo meras Oleksandras Sienkovyčius pranešė apie sprogimus mieste.

Kaip pranešama, apšaudytos buvo dvi medicinos įstaigos ir gyvenamieji pastatai. 

Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, dėl didelių nuostolių Ukrainoje Rusija jau svarsto netradicines galimybes verbuoti norinčius kariauti, taip pat ir Rusijos įkalinimo įstaigose.

"Dėl personalo trūkumo Rusijos Federacijos ginkluotosiose pajėgose gynybos ministerija gali būti verčiama naudoti netradicinius verbavimo būdus. Tai apima personalo verbavimą iš Rusijos kalėjimų. Jei tai tiesa, šis žingsnis greičiausiai rodo, kad sunku pakeisti didelius Rusijos kariuomenės nuostolius“, – teigiama tekste.

Pažymėtina, kad iš formuluotės neaišku, ar kalbama apie įkalinimo įstaigų darbuotojų, ar kalinių verbavimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Mariupolyje

Kalbant apie situaciją frontuose, pažymima, kad Rusijos kariuomenė ir toliau palaipsniui okupuoja mažas naujas teritorijas Donecko srityje. Visų pirma, Rusija sako perimanti Hryhorivkos gyvenvietės kontrolę.

Taip pat Rusijos kariuomenė toliau atakuoja pagrindiniu tiekimo keliu Slovjansko ir Kramatorsko kryptimis.

„Rusijos pajėgos greičiausiai išlaiko karinį spaudimą Ukrainos pajėgoms, o artimiausiu metu persigrupuoja tolesniam puolimui“, – pažymima apžvalgoje.

Per 139 dienas kare Ukrainoje Rusija neteko 37 470 karių, 1 649 tankų ir 3 729 šarvuotų kovos mašinų, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Didžiausius nuostolius per praėjusią parą priešas patyrė Mykolajivo kryptimi.

Rusijos įsibrovėliai šaudo artilerija ir raketomis, siekdami užimti mažas gyvenvietes, esančias tarp Luhansko ir Donecko sričių, ir blokuoti miestus, pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijusi Haidajus.

„Mūsų kovotojai laiko gynybą ir priešinasi rusų bandymams sudaryti sąlygas būsimiems puolimo veiksmams.

Tačiau „operatyvinės pauzės“ metu okupantai nesustabdė artilerijos ir raketų smūgių, jie bando užgrobti mažas gyvenvietes, esančias Luhansko ir Donecko sričių pasienyje, siekdami blokuoti didelius miestus“, – tikino S.Haidajus.

Okupantai daugiausia dėmesio skiria savo pozicijoms išlaikyti ir užkirsti kelią Ukrainos kariuomenės puolimui Južno-Buhsko kryptimi, pranešta rytiniame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

„Pietinio Bugo kryptimi priešas sutelkia pastangas, kad išlaikytų užimtas pozicijas ir užkirstų kelią Ukrainos gynybos pajėgų puolimui“, – rašoma pranešime.

Generakinis štabas informavo, kad Juodosios ir Azovo jūrų vandenyse Rusijos pajėgos ir toliau laiko jūroje paleidžiamų „Kalibr“ tipo sparnuotųjų raketų nešėjų, pasirengusių raketų smūgiams į objektus Ukrainoje.

Generalinis štabas pabrėžė, kad Ukrainos aviacijos, raketų ir artilerijos daliniai toliau taikosi į amunicijos sandėlius, rusų okupantų gyvosios jėgos ir karinės technikos sankaupas.

Ukrainos gynėjai atrėmė priešo puolimą Charkivo srities Dementjevkos kryptimi, pranešta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Visų pirma Charkivo kryptimi priešas apšaudė iš artilerijos ir daugkartinių raketų paleidimo įrenginių Charkivo miesto ir gyvenviečių Rusų Tiški, Bezrukų, Dementjevkos, Lesnojės, Slatino, Prudjankos ir Zoločevo rajonus.

„Ukrainos gynėjai smarkiai nuslopino priešo puolimą Dementjevkos kryptimi“, – rašoma pranešime.

Kremlius ir toliau kuria aneksijos sąlygas Ukrainos teritorijoms už Donbaso ribų, rašo JAV Karo studijų analitikai kasdieninėje karo Ukrainoje apžvalgoje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo supaprastinamas procesas visiems ukrainiečiams gauti Rusijos pilietybę.

Anksčiau įstatymu buvo supaprastintas pasų išdavimas apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose (DNR ir LNR), Chersono ir Zaporižios srityse, ir tai gali reikšti Kremliaus ketinimus aneksuoti kitas okupuotas teritorijas, pavyzdžiui, Charkivo sritį. Apsišaukėliškos LNR ambasadorius Rusijoje Rodionas Mirošnikas taip pat teigė, kad 20 okupuotų Luhansko srities gyvenviečių suporuotos su atskirais administraciniais rajonais ir sritimis Rusijoje.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka tikriausiai ir toliau suteikia Rusijos pajėgoms prieigą prie Baltarusijos oro erdvės, kad pademonstruotų bent nominalią paramą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nerizikuodamas tiesioginiu kariniu Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimu operacijose Ukrainoje, rašo ekspertai.

Analitikai pažymi, kad Rusijos pajėgos surengė ribotus ir nesėkmingus antžeminius puolimus į šiaurės vakarus nuo Slovjansko ir į vakarus nuo Donecko miesto.

Kitos instituto įžvalgos:

• Rusijos pajėgos tęsė oro ir artilerijos smūgius aplink Siverską ir Bachmutą.
• Rusijos pajėgos surengė lokalizuotus sausumos puolimus į šiaurės vakarus nuo Charkivo miesto.
• Rusijos pajėgos toliau daugiausia dėmesio skyrė gynybinėms operacijoms palei visą pietinę ašį.

Liepos 12-osios rytą Rusijos kariuomenė vėl užpuolė Mykolajivą, sugriovė namus ir sukėlė gaisrus, pranešė Mykolajivo meras Oleksandras Sienkovyčius.

Ketvirtą valandą ryto Ukrainos (ir Lietuvos) laiku meras pranešė, kad Mykolajive pasigirdo galingi sprogimai.

Vėliau paskelbta, kad rusai apie 4 valandas apšaudė miestą.

„Gyvenamieji pastatai vėl buvo sugriauti. Apšaudymų vietoje kilo keli gaisrai“, – skelbė Mykolajivo meras. Pranešta, kad pataikyta į dvi medicinos įstaigas bei gyvenamuosius namus, mažiausiai keturi žmonės sužeisti.

Okupantai padidino filtravimo kontrolės punktų skaičių Chersono srities teritorijoje, pranešė Chersono srities tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurijus Sobolevskis, rašo „Unian“.

„Po sėkmingo mūsų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų darbo pastebime, kad okupantai vis dažniau imasi filtravimo priemonių. Padidėjo kontrolės punktų skaičius, tačiau tai yra filtravimo kontrolės punktai, t. y. ne gatvių mūšiams skirti inžineriniai statiniai. Šiais veiksmais siekiama kontroliuoti Chersono srities ir paties Chersono miesto gyventojus“, – sakė J.Sobolevskis.

Jis pridūrė, kad Chersono srityje vyksta tam tikras okupantų karinių pajėgų judėjimas. „Tačiau esu tikras, kad mūsų pajėgos tai puikiai supranta ir tai netaps įrangos sankaupa, o tiesiog bus sekantys taikiniai“, – pabrėžė J.Sobolevskis.

Chersono srities tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas pažymėjo, kad okupantai perkelia karines pajėgas ir techniką į kairįjį Dniepro krantą.

Chersono srities tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas pažymėjo, kad laikinai okupuoto Chersono gyventojai turėtų evakuotis į saugesnius rajonus.

Rusijos karinė ir politinė vadovybė svarsto branduolinio smūgio Ukrainai galimybę, pareiškė Ukrainos Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius, kurį cituoja „Unian“.

„Matau kai kuriuos Rusijos dokumentus, kuriuos mato ne visi. Diskutuojama apie branduolinį smūgį ir visi sutinka, kad tai beprotiška ir jokiu būdu negalima to daryti. Apie tai diskutuoja Rusijos karinė ir politinė vadovybė“, – sakė jis.

Kartu, pasak O.Arestovyčiaus, tai mažai tikėtina, nes Vakarai iš karto sužinos apie tokius planus ir neabejotinai imsis atsakomųjų veiksmų.

Vida Press nuotr./Oleksijus Arestovyčius

Ukrainos kariuomenė perspėjo, kad Rusijos kariuomenė tikriausiai planuoja pradėti vienus iš didžiausių savo puolimų rytiniame Donecko regione, rašo „Deutsche Welle“.

„Yra požymių, kad priešo daliniai ruošiasi intensyvinti kovines operacijas Kramatorsko ir Bachmuto kryptimi“, – teigė kariuomenė.

Kramatorskas ir Bachmutas yra du didžiausi regiono miestai, kuriuos tebekontroliuoja Kyjivas.

Anksčiau Rusijos raketų smūgiai pataikė į prekybos centrą ir civilių gyvenamuosius namus šiaurės rytiniame Charkivo mieste, sakė regiono gubernatorius Olehas Synehubovas. Pasak naujienų agentūros „Interfax-Ukraina“, Charkivo prokurorai teigė, kad „žuvo šeši civiliai gyventojai, įskaitant 17-metį ir jo tėvą, kurie važiavo pro šalį“.

Baltieji rūmai pareiškė manantys, kad Iranas suteiks Rusijai šimtus bepiločių orlaivių, įskaitant ginkluotus dronus, rašo „Deutsche Welle“.

„Mūsų turima informacija rodo, kad Irano vyriausybė ruošiasi skubiai aprūpinti Rusiją iki kelių šimtų bepiločių orlaivių, įskaitant ginklus galinčius nešti bepiločius orlaivius“, – žurnalistams sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.

J.Sullivanas sakė, kad neaišku, ar Rusija jau gavo dronus.