Ukrainos gynybos ministerija paskaičiavo rusų nuostolius Lysyčanske ir Sjevjerodonecke

Baltieji rūmai šią savaitę turėtų paskelbti apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, rašo eurointegration.com.ua. Apie tai per brifingą pareiškė JAV nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby.

Tai bus jau šešioliktas karinės pagalbos Ukrainai paketas. J.Kirby detalizavo, kad į naująjį paketą bus įtrauktos papildomos HIMARS sistemos, „kuriomis ukrainiečiai labai sėkmingai ėmė keisti situaciją mūšio lauke“, o taip pat papildomi sviediniai reaktyvinėms salvinės ugnies sistemoms ir artilerijai.

„Wikipedia“ nuotr./Itin mobili raketinės artilerijos sistema HIMARS

JAV prezidentas Joe Bidenas liepos 8 dieną pasirašė įsaką suteikti Ukrainai karinės pagalbos už 400 milijonų dolerių, į kurią buvo įtrauktos keturios papildomos reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS.

Anksčiau Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas tvirtino, kad Ukraina iš JAV ir sąjungininkų gavo 9 HIMARS ar analogiškų kompleksų sistemas, bet kontrpuolimui reikia dar kelių dešimčių tokių sistemų.

Neseniai Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad į Ukrainą buvo pristatytos pirmosios reaktyvinės salvinės ugnies sistemos M270.

Rusijos okupantai patyrė milžiniškų nuostolių per mūšius dėl Lysyčansko ir Sjevjerodonecko Luhansko srityje. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai nukovė apie 11 tūkst. okupantų. Apie tai diskusijoje, kurią organizavo „Atlantic Council“, pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

„Neoficialiais rusų vertinimais, mūšiuose dėl Sjevjerodonecko ir Lysyčansko žuvo apie 10–11 tūkstančių okupantų“, – pareiškė ministras.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Oleksijus Reznikovas

Pasak jo, ukrainiečiai sunaikino apie 2 tūkst. vadinamosios Luhansko liaudies respublikos karių ir apie 8–9 tūkst. Rusijos ginkluotųjų pajėgų karių. Be to, O.Reznikovo teigimu, per 20 tūkst. Rusijos karių buvo sužeista, o 6,5 tūkst. iš jų patyrė sunkių sužalojimų su galūnių amputacijomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įsaką dėl generalinės prokurorės Irynos Venediktovos atleidimo iš pareigų, praneša UNIAN.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Irina Venediktova

Sekmadienį V.Zelenskis savo įsakais nušalino I.Venediktovą ir Ukrainos saugumo tarnybos vadovą Ivaną Bakanovą nuo pareigų, o antradienį Ukrainos Aukščiausioji Rada pritarė I.Venediktovos atleidimui ir atleido I.Bakanovą.

V.Zelenskis savo sprendimą anksčiau paaiškino tuo, kad dėl daugybės išdavikų saugumo tarnyboje ir prokuratūroje, kurie pasiliko okupuotose teritorijose ir ėmė dirbti Rusijos naudai, kilo klausimų šių institucijų vadovams.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį padėkojo Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui už tarpininkavimą derybose dėl grūdų eksporto iš Ukrainos atblokavimo ir teigė, kad padaryta tam tikra pažanga.

„Noriu padėkoti jums už jūsų tarpininkavimo pastangas“, – sakė V.Putinas R.T.Erdoganui per susitikimą Teherane.

„Jums tarpininkaujant mes pasistūmėjome į priekį, – kalbėjo V.Putinas. – Dar ne visi klausimai išspręsti, bet jau vien tai, kad vyksta judėjimas, yra gerai.“

Jo komentarus paskelbė Kremlius.

Ukraina yra gyvybiškai svarbi javų, įskaitant kviečius, miežius ir kukurūzus, eksportuotoja ir tiekdavo beveik pusę pasaulio rinkose parduodamo saulėgrąžų aliejaus, bet šių prekių gabenimas buvo sutrikdytas Rusijai vasarį įsiveržus į kaimyninę šalį.

Grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą nutrūko, Rusijos karo laivams blokuojant uostus ir Kyjivui užminavus pakrančių vandenis, siekiant užkirsti kelią potencialiam Maskvos pajėgų išsilaipinimui.

Ukrainos ūkiai yra svarbus grūdų šaltinis pasaulio rinkai, ypač Viduriniams Rytams ir Afrikai, kur maisto labai trūksta.

Rusija ir Ukraina praėjusią savaitę pasiekė reikšmingą pažangą per savo pirmąsias nuo kovo tiesiogines derybas, tardamosi dėl galimybių sumažinti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę dėl blokuojamo grūdų eksporto per Juodąją jūrą.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas sakė, kad derybos tapo „vilties spinduliu, jog žmonių kančios ir badas visame pasaulyje bus sumažinti“, bet perspėjo, kad nors jis nusiteikęs optimistiškai, susitarimas „dar nėra visiškai sudarytas“.

Derybas komplikuoja didėjantys įtarimai, kad Rusija mėgina eksportuoti grūdus, pavogtus iš Ukrainos ūkininkų regionuose, kuriuos kontroliuoja Maskvos pajėgos.

Europos Sąjunga (ES) rengiasi nustatyti savo griežtų sankcijų Maskvai išimtis, pagal kurias bus atšauktas su prekyba maistu ir trąšomis susijusio Rusijos bankų turto įšaldymas, parodė dokumentas, su kuriuo antradienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Valstybės narės „nori aiškiai parodyti, kad sankcijose nenumatyta nieko, kas lėtintų grūdų vežimą iš Rusijos ar Ukrainos“, agentūrai pareiškė vienas ES diplomatas, atsisakęs viešinti savo vardą.

Šis ES pasiūlymas įtrauktas į naujausią bloko sankcijų rinkinį, dėl kurio derasi valstybės narės. Kad jis įsigaliotų, jį turės vienbalsiai patvirtinti visos valstybės narės.

Bankai, kurie dėl ES sankcijų jau yra įtraukti į „juodąjį“ sąrašą, galės pasinaudoti tokia nukrypti leidžiančia nuostata, jeigu, kaip numatyta plano projekte, „tokios lėšos ar ekonominiai ištekliai yra reikalingi žemės ūkio ir maisto produktų, įskaitant kviečius ir trąšas, pirkimui, importui ar vežimui“.

Toks pasiūlymas svarstomas tuo metu, kai Briuselis ginasi nuo Maskvos kaltinimų neva pasaulinę maisto krizę kursto Vakarų sankcijos, o ne Kremliaus invazija į Ukrainą.

Vienas ES diplomatas pareiškė, kad noras leisti išimtį dėl maisto yra „visiškai suprantamas“.

Prekių gabenimas Juodąja jūra pastaruoju metu buvo blokuotas – ir dėl Rusijos karinių laivų, ir dėl minų, kurias padėjo Kyjivas siekdamas užkirsti kelią galimam puolimui iš jūros.

Dėl maisto trūkumo padidėjo bado rizika dešimtims milijonų žmonių skurdesnėse šalyse, visų pirma Afrikoje, kurios lyderiai jau pasiskundė ES dėl bankams nustatytų sankcijų.

Jungtinės Valstijos praėjusią savaitę pareiškė nedraudžiančios žemės ūkio įrangos pardavimo Rusijai ar prekybos tokiomis žemės ūkio prekėmis, kaip trąšos.

Nuo vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, ES Maskvai paskelbė jau šešis sankcijų paketus.

ES pasiuntiniai dėl naujųjų priemonių turėtų apsispręsti trečiadienio ryte įvyksiančiame susitikime, o jų sprendimas bus paskelbtas vėliau trečiadienį arba ketvirtadienį.

Laikinai užimtame Mariupolyje ir miesto pakraštyje yra keturi filtravimo centrai, kuriuose rusai laiko daugiau nei 10 tūkst. žmonių, pranešė Mariupolio meras Vadymas Bojčenka.

„Tiek Mariupolio mieste, tiek už miesto yra filtravimo centrai, visą tą laiką dirbo keturi. Ir, deja, jie sugavo daugiau nei 10 tūkst. vietos gyventojų“, – kalbėjo meras.

Jo teigimu, daug valstybės tarnautojų ir savivaldybės darbuotojų yra laikomi nelaisvėje. Filtravimo centruose gydytojų nėra, todėl mariupoliečiai medicinos pagalbos nesulaukia.

Jis pridūrė, kad viename iš centrų šiuo metu laikomi beveik 2 tūkst. vyrų.

Jo nuomone, tai susiję su būsima mobilizacija: „Suprantame, kodėl jie taip daro. Jie paskelbė, kad kažkada rugsėjį išdalins popieriukus, vadinamus Rusijos Federacijos pasais, o tada bus nedelsiant įteiktas bilietas į frontą“.

Rusijos kariuomenį vėl apšaudė Donecko srityje esantį Slovjanską, pranešama apie sužeistuosius. Apie tai paskelbė Slovjansko meras Vadymas Liachas. 

„Bendrijos vadovo teigimu, pasigirdo keturi sprogimai. Apgadinti privatūs namai. Po griuvėsiais liko žmonės. Yra sužeistų“, – paskelbė V.Liachas. 

Pirminiais duomenimis, žuvusiųjų nėra. Duomenys apie nukentėjusiuosius ir sunaikinimo mastą tikslinami.

Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad ES gali leisti Rusijos bankams, kuriems taikomos sankcijos, neįšaldyti lėšų, reikalingų prekybai maisto produktais ir trąšomis. Agentūros duomenimis, kalbama apie VTB, „Sovcombank“, „Otkritie“, „Promsvyazbank“, „Rossiya Bank“, „Novikombank“ ir „Sberbank“ aktyvus.

Naujienų agentūra „Reuters“ ir keli kiti Europos leidiniai pranešė, kokios bus naujos ES sankcijos Rusijai. Asmeninės sankcijos bus taikomos Maskvos merui Sergejui Sobjaninui, „Rostec“ vadovui Sergejui Čemezovui, UGMK direktoriui Andrejui Kozicinui, Maskvos karą Ukrainoje remiantiems aktoriams Sergejui Bezrukovui ir Vladimirui Maškovui.

Be to, į sankcijų sąrašą įtraukti asmenys, „kuriuos Rusijos valdžia paskyrė vadovauti okupuotiems Ukrainos miestams“, rašo „Nastojaščeje vremia“.

Baikerių klubo „Naktiniai vilkai“ ir vaikų judėjimo „Junarmija“ nariams bus uždrausta įvažiuoti į ES.

Vis dar svarstoma, ar uždrausti laivybos ir ginklų gamybos įmonių iš Rusijos veiklą, taip pat apribojimai bankui „Sberbank“.

Naujajame dokumentų rinkinyje nėra jokių sankcijų energetikos srityje.

Rusija ir Ukraina Zaporižios regione apsikeitė žuvusiųjų kūnais pagal formulę „45 už 45“. Apie tai agentūrai „RIA Novosti“ pranešė regiono okupacinės administracijos narys Volodymyras Rogovas.

Informaciją apie mainus patvirtino Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija. „Įvyko dar viena žuvusių kariškių kūnų pervežimo operacija, Ukraina grąžino 45 savo gynėjų kūnus“, – sakoma ministerijos pranešime.

Tarp 25 žuvusiųjų Vynicioje, kur į miesto centrą pataikė Rusijos paleisto raketos, yra trys Ukrainos karinių oro pajėgų karininkai. Apie tai pranešė portalas „Mediazona“, Rusijoje pripažintas „užsienio agentu“. Tai 40-metis karininkas Konstiantynas Puzyrenko ir pulkininkai Olehas Makarčiukas bei Dmytro Burdyko. Apie jų mirtį ir atsisveikinimą su žuvusiaisiais rašė jų gimtųjų miestų žiniasklaida, artimieji socialiniuose tinkluose, taip pat Minsko Suvorovo mokyklos, kurioje mokėsi vienas iš žuvusiųjų, interneto svetainėje.

Gelbėtojai dirba Rusijos apšaudymo vietoje Vinycioje

+9

Anksčiau Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad smogta karininkų namams Vinycioje, kur į posėdį buvo susirinkę Ukrainos oro pajėgų kariškiai ir užsienio oro ginklų tiekėjai. Ministerijos teigimu, visi susitikimo dalyviai buvo sunaikinti.

Kol kas žinoma, kad po smūgio Vinycioje žuvo daugiau civilių nei kariškių. Tarp žuvusiųjų yra trys vaikai, o šį rytą pranešta, kad mirė netoli pareigūnų namų esančioje ligoninėje gydytoja dirbusi moteris.

Antradienio popietę Rusijos kariai raketomis apšaudė centrinę Kramatorsko dalį, aukų skaičius kol kas nežinomas, pranešė Kramatorsko meras Oleksandras Hončarenka.

Kramatorskas po Rusijos apšaudymo

„Kramatorsko centrinės dalies puolimas. Yra aukų.

Vietoje dirba sprogmenų inžinerijos tarnybų specialistai ir gelbėtojai“, – pranešė O.Hončarenka. 

Pastarosiomis dienomis Rusijos kariuomenė ne kartą apšaudė Kramatorską, anksčiau buvo smogta miesto pramoninei zonai.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka taip pat pranešė apie „garsius sprogimus Kramatorske“: pirminiais duomenimis, rusai oro raketomis pataikė į centrinę miesto dalį.

13.33 val. žinomas mažiausiai vienas žuvęs civilis, pažymėjo srities vadovas.

Smūgio epicentre buvusiuose gyvenamuosiuose namuose kilo gaisrai. Valstybinės pagalbos tarnybos gelbėtojai gesina gaisrus ir teikia pagalbą žmonėms.

14.39 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Ukrainos Valstybinė pagalbos tarnyba pranešė, Kramatorske dėl penkių aukštų daugiabučio namo apšaudymo trečio ir ketvirto aukštų balkonuose kilo gaisras. 13.15 gaisras lokalizuotas, o 13.37 užgesintas.

Gelbėtojų duomenimis, per apšaudymą buvo sužeista 10 žmonių, iš kurių 5 paguldyti į ligoninę.

Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį nubalsavo, kad nacionalinio saugumo tarnybos SBU vadovas Ivanas Bakanovas būtų atleistas iš pareigų, pranešė vienas įstatymų leidėjas.

450 vietų parlamente už I.Bakanovo atleidimą balsavo 265 deputatai, per platformą „Telegram“ parašė įstatymų leidėjas Jaroslavas Železniakas.

Ukrainos saugumo tarnybos nuotr./Ivanas Bakanovas

Kiek vėliau parlamentas pritarė prezidento Volodymyro Zelenskio siūlymui iš pareigų atleisti generalinę prokurorę Iryną Venediktovą.

„Parlamentas nubalsavo už tai, kad Iryna Venediktova būtų atleista iš generalinio prokuroro pareigų“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė įstatymų leidėjas Davidas Arachamija.

Sprendimas priimtas 264 balsais.

Tai yra didžiausias vadovaujančių kadrų pakeitimas nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Irina Venediktova

Klausimai dėl naujo SBU vadovo arba generalinio prokuroro per posėdį nebuvo svarstomi.

Praeitą savaitgalį buvo pranešta, kad prezidentas V.Zelenskis atleido I.Bakanovą ir generalinę prokurorę I.Venediktovą, padažnėjus pranešimų apie ukrainiečių teisėsaugos pareigūnų įtariamus valstybės išdavystės atvejus.

Tačiau pirmadienį prezidento biuro patarėjas Andrijus Smyrnovas patikslino, kad šalies I.Venediktova ir I.Bakanovas yra ne atleisti, o nušalinti, kol vyksta tyrimai.

Sekmadienį kreipdamasis į tautą V.Zelenskis sakė, kad šiuo metu tiriama per 650 įtariamos išdavystės ir pagalbos arba palaikymo Rusijai atvejų, susijusių su Ukrainos saugumo tarnybų pareigūnais. Anot prezidento, 60 bylų susijusios su pareigūnais, pasilikusiais Rusijos pajėgų okupuotose teritorijose ir „dirbančiais prieš mūsų valstybę“.

„Toks didelis skaičius nusikaltimų prieš nacionalinio saugumo pagrindus ir ryšių tarp Ukrainos teisėsaugos pareigūnų ir Rusijos specialiųjų tarnybų užmezgimas kelia labai rimtų klausimų atitinkamiems vadovams, – sakė V.Zelenskis. – Į kiekvieną tokį klausimą bus atsakyta.“

Turkijos bendrovės „Baykar“, gaminančios kovinius dronus generalinis direktorius Halukas Bayraktaras interviu CNN pabrėžė, kad palaiko Ukrainos kovą už suverenitetą, todėl Rusijai savo gaminamų TB2 dronų niekada neparduotų.

CNN žurnalistės paklaustas, koks jausmas, kai bendrovės gaminamus kovinius dronus apdainuoja kariai, o žmonės renka lėšas, kad galėtų jų nupirkti ir perduoti kovojantiems ukrainiečiams, H.Bayraktaras atsakė, kad didžiuojasi, jog įmonė gali prisidėti prie Ukrainos kovos. Anot jo, Turkijoje gaminami koviniai dronai jau tapo savotišku ukrainiečių pasipriešinimo simboliu.

Jis atkreipė dėmesį, kad ne vieną tokį droną bendrovė Ukrainai yra padovanojusi. 15min primena, kad liepos 8 dieną Lietuvos gyventojų dovanotas kovinis orlaivis, simboliškai pavadintas Vanago vardu, pasiekė Ukrainą. Jam lėšas rinko Lietuvos piliečiai, o įkvėpta idėjos, „Bayraktar“ gamintoja „Baykar“ nusprendė jį padovanoti. Tai ne vienintelis toks atvejis.

Sulaukęs klausimo apie galimybę tiekti kovinius dronus ir kitai konflikto pusei – agresorei Rusijai – H.Bayraktaras pabrėžė, kad Turkija jau ne vienerius metus bendradarbiauja su Ukraina, tai naudinga abiem šalims.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Haluk Bayraktar

Jo teigimu, „Baykar“ netiekė ir niekada netiektų savo gaminamų kovinių dronų Rusijai.

„Mes remiame Ukrainą, remiame jos suverenitetą, remiame jos pasipriešinimą“, – sakė jis.

Praėjusią parą per Rusijos apšaudymą buvo sužeisti 29 Mykolajivo srities gyventojai, pranešė Mykolajivo srities tarybos vadovė Hanna Zamazejeva.

„Okupantai toliau apšaudo Mykolajivo sritį. Ryte buvo užfiksuoti oro antskrydžiai į privataus sektoriaus gyvenamuosius pastatus viename iš Mykolajivo rajonų. Namai buvo apgadinti ir, deja, yra nukentėjusių –sužalota moteris ir vyras. Iš viso per praėjusią parą Mykolajivo srityje buvo sužeisti 29 žmonės. Vaikų tarp jų nėra“, – pranešė ji. 

Rusijos apšaudymų Vinycios centre aukų skaičius išaugo iki 25 žmonių.

Antradienį, liepos 19 d., sužeista neurologė Natalija Falštynska mirė ligoninėje, feisbuke pranešė Vinicios srities valstybės administracijos vadovas Serhijus Borzovas.

„Šiandien ligoninėje mirė gydytoja neurologė Natalija Falštynska. Kai atskrido raketa, ji klinikoje priėmė pacientus... Trys vaikai liko be mamos...“ – sakė S.Borzovas.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Gelbėtojai dirba apšaudymo vietoje Vinycioje

Britų žvalgyba kasdienėje savo ataskaitoje teigia, kad nuo invazijos pradžios Rusijai buvo sunku išlaikyti veiksmingas puolamąsias kovines pajėgas ir ši problema greičiausiai dar labiau paaštrės.

Pažymima, kad Rusija į savo puolimą Donbase ir toliau yra įtraukusi nominaliai šešias atskiras armijas. Invazijos pradžioje jas iš viso sudarė 150 tūkst. karių. 

„Pastarosiomis savaitėmis Rusija dažnai operuodavo kuopos dydžio grupėmis, kuriose yra apie 100 žmonių.

Ukrainos pajėgos Donecko srityje sunaikino čečėnų kilmės Rusijos karių būrį

Be didelio personalo trūkumo, Rusijos kariuomenės vadovybė susiduria su dilema: dislokuoti rezervus Donbase ar gintis nuo ukrainiečių kontratakų pietvakarių kryptimi – Chersone“, – rašoma pranešime.

Artimiausias skelbiamas Rusijos tikslas – paskelbti apie visos Donecko srities užgrobimą.

„Nors Rusija vis dar gali įgyti daugiau teritorinių laimėjimų, jos veiklos tempas ir pažangos greitis greičiausiai bus labai lėtas“, – pridūrė žvalgyba.

Nuo invazijos pradžios Rusija Ukrainoje prarado 38 550 savo karių, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 

Pranešama, kad per šį laiką ukrainiečiai sunaikino 1691 rusų tanką, 3 892 šarvuočius ir 851 artilerijos sistemą. Rusija taip pat neteko 220 lėktuvų ir 188 sraigtasparnių. 

Per praėjusią parą didžiausius nuostolius rusai patyrė Kramatorsko kryptimi.

Ukrainoje nukentėjusių vaikų skaičius išaugo dėl plataus masto ginkluotos invazijos į Rusijos Federaciją, pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra.

„Dėl plataus masto ginkluotos Rusijos Federacijos agresijos Ukrainoje nukentėjo daugiau nei 1019 vaikų. 2022 m. liepos 19 d. ryte oficialus aukų skaičius per dieną nepasikeitė – 353, padaugėjo sužeistųjų – daugiau nei 676 vaikai“, – rašoma pranešime.

Pabrėžiama, kad šie skaičiai nėra galutiniai, nes sunku žinoti tikslų žuvusiųjų ir nukentėjusių skaičių aktyvaus karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska pirmadienį pabendravo su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, pradėdama virtinę svarbių susitikimų Vašingtone, tarp kurių numatytas ir jos pokalbis su JAV pirmąja ponia Jill Biden.

O.Zelenskai vykstant į pirmąjį oficialiai paskelbtą jos viešnagės Jungtinėse Valstijose renginį – susitikimą su A.Blinkenu, Pensilvanijos aveniu greta Amerikos vėliavų plevėsavo mėlynos ir geltonos spalvų Ukrainos vėliavos. 

Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as sakė, kad valstybės sekretorius susitikimo metu patikino O.Zelenską dėl Jungtinių Valstijų įsipareigojimo Ukrainai. A.Blinkenas taip pat pagyrė ją už darbą su civiliais gyventojais, nukentėjusiais nuo karo.  

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Olena Zelenska

Iš pradžių Valstybės departamentas skelbė, kad O.Zelenska ir A.Blinkenas drauge trumpam pasirodys fotografams, tačiau vėliau planuotą pasirodymą atšaukė. Ukrainos pirmosios ponios atvykimas nebuvo plačiai nušviestas, nes ji keliauja ne kaip oficiali savo vyro, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, vyriausybės atstovė. 

O.Zelenska studijavo architektūrą, tačiau dirbo komedijų scenariste. Ji rašė ir V.Zelenskiui, kuris iki išrinkimo prezidentu 2019 metais buvo komikas. 

Karo metu V.Zelenskis pelnė ukrainiečių ir Ukrainos rėmėjų užsienyje susižavėjimą, kai pasiliko sostinėje Kyjive, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario gale pradėjus puolimą prieš kaimyninę šalį.

Pirmaisiais karo mėnesiais O.Zelenska su dviem poros vaikais faktiškai dingo iš viešumos. Šį mėnesį duodama interviu žurnalui „Time“ moteris pasakojo, kad iškart po to, kai Rusija pradėjo bombarduoti Ukrainą, jai saugumo sumetimais teko palikti vyrą. Nuo tada poros vaikai, kaip ir kiti ukrainiečiai, V.Zelenskį dažniausiai mato jo naktiniuose vaizdo kreipimuose į tautą.

Gegužės 8 dieną O.Zelenska vėl pasirodė viešumoje, kai pasitiko JAV pirmąją ponią J.Biden, atvykusią neskelbto vizito į Vakarų Ukrainą.   

Tąsyk pirmosios ponios susitiko mokykloje, kur apsikabino, pasikalbėjo ir prisijungė prie moksleivių, kurie Motinos dienos proga gamino popierinius meškiukus.

Nuo tada O.Zelenska ėmė aktyviau reikštis viešumoje. Ji davė daugiau interviu laikraščiams apie ukrainiečių pasipriešinimą Rusijos agresijai ir savo projektus karo metu. Ji skatino užtikrinti psichologinę pagalbą milijonams ukrainiečių, išgyvenančių sielvartą ir patyrusių įvairių psichologinių traumų. 

Antradienį O.Zelenska susitiks su J.Biden, o trečiadienį Kongreso auditorijoje Kapitolijuje kreipsis į JAV įstatymų leidėjus. Jos vyras sulaukė Kongreso narių ovacijų, kai anksčiau vaizdo ryšiu kreipėsi į toje pačioje auditorijoje susirinkusius įstatymų leidėjus.

Rusijos kariuomenė į Nikopolį paleido iki 40 raketų, „Telegram“ rašė Dnipro srities karinės administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.

„Rusijos kariuomenė ugnimi apėmė Nikopolio ir Kryvyj Riho rajonus. Į Nikopolį buvo paleista iki 40 raketų. Dvi pramonės įmonės sunaikintos. Ten sprogimai sukėlė gaisrus“, – rašė jis.

Mieste buvo apgadinti keli privatūs namai ir elektros linijos. Elektrikai jau dirba vietoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bachmutas

„Niekas nenukentėjo. Kryvyj Riho rajone priešas iš artilerijos apšaudė Zelenodolsko bendruomenę. Laimei, aukų nebuvo“, – pridūrė V.Rezničenka.

Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas apie šį įvykį pranešė telegrame. Jis patvirtino, kad nuostolių išvengta.

„Grad“ sistemomis apšaudytas Nikopolis, nukentėjo privatūs namai, uostas ir dvi pramonės įmonėms. 

„Įmonėse kilę gaisrai buvo užgesinti. Yra ir kitų sunaikinimų, bet aukų nėra“, – teigiama pranešime.

Vyriausiasis Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas teigia, kad JAV tiekiamos pažangios tolimojo nuotolio raketų sistemos M142 „Himars“ „laiku atvyko“ ir padėjo kariams išlaikyti gynybines pozicijas fronte.

Generolas pirmadienį „Telegram“ žinutėje teigė, kad galingi ginklai leido jo pajėgoms „stabilizuoti padėtį“, nes buvo suduoti „dideli smūgiai priešo vadavietėms, šaudmenų ir degalų sandėliams“.

V.Zalužnas sakė, kad toliau palaiko glaudų dialogą su JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Marku Milley.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos kariuomenė Zaporižios srityje jau naudoja JAV raketines sistemas „Himars“

„Mums pavyko stabilizuoti padėtį. Ji sudėtinga, intensyvi, bet visiškai kontroliuojama. Svarbus veiksnys, padedantis mums išlaikyti gynybines linijas ir pozicijas, yra laiku atvykusios M142 „Himars“, kurios suduoda tikslingus smūgius į priešo kontrolės punktus, šaudmenų ir degalų sandėlius.“

Anksčiau pirmadienį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad įsakė kariuomenei sutelkti dėmesį į Ukrainos Vakarų tiekiamų raketų ir artilerijos naikinimą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas antradienį ryte paskelbtoje apžvalgoje rašo, kad Rusijos pajėgos toliau sustiprintai saugo pasienio teritoriją šiaurės rytų pakraštyje. Tęsiasi įvairių Ukrainos gyvenviečių apšaudymai. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Užsienio karinė technika naudojama Ukrainoje

Charkivo sektoriuje priešas vykdo kovines operacijas, siekdamas išlaikyti užimtas linijas, teigiama pranešime. „Karinė žvalgyba mūšio Udi kaimo rajone visiškai nepavyko. Okupantai patyrė nuostolių ir pasitraukė“, – rašoma toliau. 

Anot štabo, Donecko ir Luhansko sričių teritorijose Rusija bando vykdyti karinę mobilizaciją. 

Odesos regioninės karinės administracijos operatyvinio štabo atstovas spaudai Serhejus Bratčiukas telegrame rašo, kad Rusijos pajėgos naktį raketomis „Kalibr“, paleistomis iš Juodosios jūros, atakavo Odesą.

Remiantis pranešimu, 1 raketa buvo numušta, 6 pataikė į civilių kaimą. Sugriauti ir sudeginti 3 privatūs namai ir 2 ūkiniai pastatai, apgadinti dar keli privatūs sodai, automobiliai, mokykla ir kultūros centras.

„Buvo sužeisti šeši žmonės, įskaitant vieną vaiką. 300 kvadratinių metrų plote kilęs gaisras buvo greitai užgesintas“, – rašo jis.

Chersono srities ginkluotosios pajėgos praėjusią parą smogė šaudmenų, įrangos ir amunicijos sandėliui Raiskio rajone ir šaudmenų sandėliui Beryslavo rajone, turtas buvo sunaikintas. Informaciją patvirtino operacinė vadovybė „Pietūs“. 

JAV įsikūręs Karo studijų institutas naujausioje apžvalgoje atkreipia dėmesį, kad liepos 18 d. vykęs Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu susitikimas su Rytų grupės pajėgų vadu generolu leitenantu Rustamu Muradovu patvirtino ekspertų vertinimą, kad šiame operacijos etape Maskva neteiks pirmenybės puolimui siekiant užimti Slovjanską, o sutelks dėmesį į Siversko ir Bachmuto užėmimą.

Rusijos gynybos ministerija vakar paskelbė, kad S.Šoigu inspektavo Rytų grupę ir nurodė R.Muradovui teikti pirmenybę Ukrainos tolimojo nuotolio raketų ir artilerijos sistemų naikinimui. Tai pirmas kartas, kai Karo studijų institutas pastebėjo aiškų Rytų pajėgų grupės, veikiančios Ukrainoje šiame karo etape, paminėjimą. Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad užimant Luhansko sritį dalyvavo Centrinė ir Pietinė pajėgų grupės, kurioms vadovavo generolas pulkininkas Aleksandras Lapinas ir armijos generolas Sergejus Surovikinas.

Nuotr. iš ok.ru/Rustamas Muradovas

„Rytų pajėgų grupę greičiausiai sudaro Rusijos Rytų karinės apygardos elementai, kurie veikė palei Iziumo ašį Charkivo srityje. Kol kas neaišku, ar Muradovas taip pat tiesiogiai kontroliuoja operacijas aplink Charkivo miestą. Muradovo pajėgos veikia Iziumo-Slovjansko kryptimi tariamai siekdamos galiausiai užimti patį Slovjanską, ir pažymėtina, kad Šoigu nenurodė Muradovui šiuo metu teikti pirmenybę užimti teritoriją šioje ašyje“, – rašoma toliau. 

Remiantis apžvalga, R.Muradovas užima žemesnį rangą nei A.Lapinas ir S.Surovikinas, o tai rodo, kad Kremlius mano, jog Iziumo-Slovjansko rajonas yra žemesnio prioriteto nei teritorijos užėmimas Donecko srityje kaip platesnės Donbaso kampanijos dalis.

„Tikėtina, kad Kremlius sutelkia karinius išteklius ir aukšto rango vadovybę į vietinius ir pavienius laimėjimus Siversko ir Bachmuto apylinkėse, nepaisant ankstesnių Šoigu raginimų intensyvinti operacijas visose judėjimo kryptyse“, – teigia ekspertai.

Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Rusijos kariai Ukrainoje

Tikėtinos Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangos apsaugoti etninius rusus nuo didelės mobilizacijos gali sukelti pasipriešinimą kai kuriuose etniniuose anklavuose, kuriems, atrodo, tenka neproporcingai didelė karo našta, rašo Karo studijų institutas.

„Liepos 18 d. Rusijos „Telegram“ kanalas „Rybar“ paskelbė pranešimą apie judėjimą „Novaja Tuva“ – antikarinę organizaciją, kurią sudaro aktyvistai iš tuvių etninės mažumos anklavo. Šis pranešimas yra vertas dėmesio atsižvelgiant į pastaruoju metu Rusijoje padažnėjusį regioninių savanorių batalionų formavimąsi, kurių daugelis priklauso skirtingoms etninėms grupėms“, – teigiama toliau.

Karo studijų institutas ir kiti autoriai jau anksčiau atkreipė dėmesį į Ukrainoje kovojančių neetninių Rusijos batalionų, kuriems priklauso kariai iš Čečėnijos, Pietų Osetijos, Tuvos, Tartarstano, Baškortostano, Čiuvašijos ir kitų šalių, paplitimą. Šie rodikliai rodo, teigiama apžvalgoje, kad V.Putinas gali nenorėti vykdyti visuotinės mobilizacijos iš dalies dėl nenoro mobilizuoti didelį etninių rusų skaičių.

„Rybar“ pranešimas, taip pat ankstesni pranešimai apie antikarinę grupę „Laisvoji Buriatija“ iškelia pavojų, kad akivaizdus V.Putino noras, jog šiame etape pagrindinė karo našta tektų ne rusams, gali sukelti vidaus įtampą šiuose regionuose, teigia ekspertai. 

Pagrindinės Karo studijų instituto ekspertų išvados: 

• Rusijos gynybos ministerijos susitikimas su Rytų Ukrainos pajėgų grupės vadovybe rodo, kad Kremlius šiame kampanijos etape neskirs dėmesio Slovjansko užėmimui, o pirmenybę teiks bandymams užimti Siverską ir Bachmutą.
• Tikėtinos Rusijos prezidento V.Putino pastangos užkrauti paramos operacijoms Ukrainoje naštą etninėms mažumoms, siekiant išvengti visuotinės etninių rusų mobilizacijos, gali sukelti pasipriešinimą etniniuose Rusijos anklavuose.
• Rusijos pajėgos surengė keletą antžeminių atakų į rytus nuo Siversko ir į pietus nuo Bachmuto.
• Rusijos pajėgos suintensyvino pastangas žengti į Avdijivką ir vykdė ribotus sausumos puolimus palei Donecko miesto ir Avdijivkos fronto liniją.
• Rusijos valdžios institucijos toliau integruoja okupuotas teritorijas į Rusijos prekybos ekonomiką.