JAV siunčia dar keturis HIMARS kompleksus į Ukrainą

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

JAV perdavė Ukrainai sviedinius reaktyvinėms salvinės ugnies sistemoms HIMARS, galinčius pasiekti taikinius už 80 kilometrų. Sviedinių, galinčių nuskristi 300 kilometrų, perdavimas priklauso nuo daugybės faktorių. Apie tai per brifingą trečiadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

HIMARS sviedinių, kuriuos gauna Ukraina, nuotolis yra 80 kilometrų. Tai gana didelis atstumas. Mes ir toliau suteiksime galimybę šaudyti į nutolusius taikinius, kurių jie (Ukraina) anksčiau negalėjo pasiekti, ir, mano nuomone, jie pakankamai efektyviai naikina taikinius“, – sakė Ll.Austinas.

„Imago“/„Scanpix“ nuotr./Lloydas Austinas

Pentagono vadovas pabrėžė, kad nuolat kontaktuoja su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu ir ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Valerijumi Zalužnu dėl ginkluotės tiekimo ir gynybinių Ukrainos poreikių. Paklaustas, ar Ukraina ateityje gaus didelio nuotolio HIMARS sviedinių, Ll.Austinas atsakė: „Tai, kad jie (Ukrainos kariai) moka su jais dirbti, suteikia jiems didžiulį potencialą. Tai (tolimojo nuotolio sviedinių perdavimas) priklausys nuo to, kaip jie kariaus ir kokie bus jų poreikiai.“

Ukrainos pirmoji ponia trečiadienį emocingai paragino JAV įstatymų leidėjus atsiųsti jos šaliai daugiau ginklų kovai su agresore Rusija, pabrėžusi, jog kalba milijonų tėvų, bijančių dėl savo vaikų, vardu.

Sekdama savo vyro prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris virtualiai kreipdamasis į Kongresą pasitelkė vaizdinę medžiagą, pavyzdžiu, Olena Zelenska rodė įstatymų leidėjams linksmų vaikų, kuriuos nužudė ar suluošino rusų pajėgos, nuotraukas.

Vienoje iš tų nuotraukų matoma keturmetė Liza Dmytryjeva. Dauno sindromą turėjusią linksmą mažylę, sėdinčią vežimėlyje, jos motina nufotografavo likus valandai iki mergaitės žūties per Rusijos smūgį į pietvakarius nuo sostinės Kyjivo esančiame Vinycios mieste praėjusią savaitę.

„Norime, kad kiekvienas tėvas ir kiekviena motina galėtų pasakyti savo vaikui: „Eik ramiai miegoti, daugiau nebebus antskrydžių, nebebus raketų smūgių“. Argi to norėti yra per daug?“ – kalbėjo Ukrainos pirmoji ponia.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Olena Zelenska

O.Zelenska, kuri pirmaisiais karo mėnesiais saugumo sumetimais slėpėsi kartu su dviem poros vaikais, tačiau pastaruoju metu vis aktyviau reiškiasi viešumoje, pripažino, jog pirmajai poniai neįprasta prašyti ginklų, bet pabrėžė, jog šiuo atveju tai gyvybiškai svarbu.

Ukrainai reikalingos oro gynybos sistemos, „kad raketos neužmuštų vežimėliuose sėdinčių vaikų“, kalbėjo ji.

„Padėkite mums sustabdyti šį terorą prieš ukrainiečius“, – sakė O.Zelenska.

Ji priminė Rugsėjo 11-osios teroro išpuolius ir JAV Nepriklausomybės deklaracijos nuostatą, kad „visi žmonės apdovanoti tam tikromis neatimamomis teisėmis, tarp kurių yra gyvybė, laisvė ir laimės siekimas”.

Kitą savaitę JAV įstatymų leidėjai išeis atostogų, ir „tai yra normalu“, sakė O.Zelenska.

„Būtent tokio normalumo mes dabar netekę. Ar mano sūnus rudenį galės grįžti į mokyklą? Aš to nežinau, kaip ir milijonai kitų motinų Ukrainoje“, – kalbėjo pirmoji ponia.

Tiek JAV prezidentas Joe Bidenas, su kuriuo O.Zelenska susitiko antradienį, tiek Kongresas entuziastingai palaiko ginklų tiekimą Ukrainai ir gegužę patvirtino 40 mlrd. JAV dolerių (eurų) pagalbos šiai šaliai paketą.

Tačiau Rusijos pajėgoms pamažu stumiantis pirmyn Ukrainos rytuose, Kyjivas siekia užsitikrinti stabilesnį ginkluotės, įskaitant ilgesnio nuotolio tikslaus nutaikymo raketas, tiekimą.

JAV įstatymų leidėjai plojo O.Zelenskai, kuri dėkojo už pagalbą ir sakė: „Kol Rusija žudo, Amerika gelbsti.“

Kyjivas trečiadienį paragino savo sąjungininkus taikyti Rusijai daugiau sankcijų ir paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai, Maskva pareiškus, kad jos kariniai tikslai kaimyninėje šalyje plečiasi.

„Rusijos užsienio reikalų ministras, prisipažindamas, kad svajoja užgrobti daugiau Ukrainos žemių, įrodo, jog Rusija atmeta diplomatiją ir koncentruojasi į karą bei terorą“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

„Rusai nori kraujo, o ne derybų. Raginu visus partnerius sustiprinti sankcijų spaudimą Rusijai ir paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai“, – pridūrė jis.

„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas ir Dmytro Kuleba

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas anksčiau trečiadienį pareiškė, kad taikos derybos su Ukraina „esant dabartinei padėčiai“ neturi prasmės, Maskvai tęsiant puolimą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.

„Esant dabartinei padėčiai tai neturi jokios prasmės“, – sakė jis interviu valstybinei žiniasklaidai, kalbėdamas apie taikos derybas su Kyjivu.

Jis sakė, kad pirmieji derybų su Ukraina raundai parodė, jog Kyjivas neturi „noro ką nors rimtai aptarti“.

„Jie paprasčiausiai niekada nesugebės suformuluoti nieko, kas būtų verta rimto rimtų žmonių dėmesio“, – kalbėjo ministras.

„Mes tai jau supratome“, – pridūrė jis.

Pasak S.Lavrovo, Rusijos ir Ukrainos derybos faktiškai sustojo balandžio viduryje.

Rusijos diplomatijos vadovas taip pat sakė, kad Maskvos kariniai tikslai Ukrainoje nebėra sutelkti „tik“ į šalies rytus, ir pridūrė, kad Vakarų ginkluotės tiekimas pakeitė Kremliaus skaičiavimus.

Europos Sąjungos šalys trečiadienį sutarė nauju sankcijų paketu suvaržyti Ukrainą užpuolusios Rusijos aukso eksportą ir įšaldyti didžiausio šios valstybės banko turtą.

„Pagrindinis tikslas – suderinti [sankcijas] su G-7 (Didžiojo septyneto) partneriais, sustiprinti įgyvendinimą ir prireikus pašalinti spragas“, – tviteryje parašė ES rotacijos tvarka pirmininkaujančios Čekijos vyriausybė.

Bendrija iki šiol yra patvirtinusi šešis sankcijų Rusijai dėl invazijos į Ukrainoje paketus. Vėliausiu, priimtu birželį, buvo įvestas draudimas importuoti didžiąją dalį rusiškos naftos.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, praėjusią savaitę pasiūliusi šias priemones valstybėms narėms, sakė, kad jos padės veiksmingiau įgyvendinti ankstesnes sankcijas ir pratęsti jų galiojimą iki 2023 metų sausio.

„Maskva turi ir toliau mokėti didelę kainą už savo agresiją“, – pridūrė ji.

Dėl rusiško aukso importo draudimo birželio pabaigoje jau susitarė (G-7) šalys. Tame susitikime dalyvavo ES priklausančios Vokietija, Prancūzija ir Italija.

Sankcijomis taip pat bus įšaldytas Rusijos banko „Sberbank“ turtas ir į juodąjį sąrašą įtraukta keletas asmenų ir subjektų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Sberbank“ logotipas

Be to ES ketina nustatyti savo griežtų sankcijų Maskvai išimtis, pagal kurias bus atšauktas su prekyba maistu ir trąšomis susijusio Rusijos bankų turto įšaldymas. Briuselis taip reaguoja į Maskvos kaltinimus neva pasaulinę maisto krizę kursto Vakarų sankcijos, o ne Kremliaus invazija į Ukrainą.

Tai yra „įsipareigojimas, kad sankcijos nekels pavojaus maisto ir energijos saugumui visame pasaulyje“, teigė Čekijos vyriausybė.

Prekių gabenimas Juodąja jūra pastaruoju metu buvo blokuotas – ir dėl Rusijos karinių laivų, ir dėl minų, kurias padėjo Kyjivas siekdamas užkirsti kelią galimam puolimui iš jūros.

Dėl maisto trūkumo padidėjo bado rizika dešimtims milijonų žmonių skurdesnėse šalyse, visų pirma Afrikoje, kurios lyderiai jau pasiskundė ES dėl bankams nustatytų sankcijų.

Lietuva artimiausiu metu suteiks prieš Rusiją kariaujančiai Ukrainai papildomą karinę paramą: šarvuotus transporterius M113 ir M577 bei rezervo rengimui reikalingą amuniciją, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, dėl suteikto ar pažadėto M113 skaičiaus ši šarvuota transporto priemonė tampa reikšminga Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalimi, o Lietuva prie to ženkliai prisideda.

Taip jis kalbėjo dalyvaudamas nuotoliniame NATO Ukrainos paramos koordinavimo grupės susitikime.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį į Ukrainą remiančių šalių vaidmenį organizuojant Ukrainos kariams mokymus. Vilnius siūlo organizuoti plataus spektro karinius mokymus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, teigiama pranešime.

„Ukraina identifikavo pagrindinius poreikius kursams, o Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi juos atliepti. Šiuo metu pateikta užklausa dėl karo policininkų, išminavimo specialistų rengimo. Lietuvos kariuomenė taip pat prisidės prie didelio masto Ukrainos personalo rengimo Jungtinėje Karalystėje, siųsdama ten instruktorius“, – kalbėjo A.Anušauskas.

Iki šiol Ukrainai suteikta Lietuvos karinė parama apima ir oro gynybos sistemas „Stinger“, prieštankinius ginklus, šarvines liemenes bei šalmus, 120 milimetrų minosvaidžius, šaulių ginklus, amuniciją, termovizorius, dronus, antidronus, stebėjimo radarus, M113 šarvuotus transporterius, sunkvežimius, visureigius.

KAM nuotr./Ukrainos kariai pratybose išsilaipina iš Lietuvos kariuomenės šarvuočio M113

Taip pat Lietuva Ukrainai perdavė bepilotį orlaivį „Bayraktar TB2“ su amunicija, kuri buvo nupirkta už piliečių surinktus pinigus.

Iš viso Lietuvos iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai siekia apie 123 mln. eurų.

Lietuvos kariuomenė taip pat vertina galimybę nusiųsti iki 10-ies instruktorių į Jungtinę Karalystę, kuri per artimiausius tris mėnesius ketina pravesti bazinį trijų savaičių trukmės karinį rengimą 10 tūkst. Ukrainos karių.

NATO Ukrainos paramos koordinavimo grupės susitikimą inicijuoja Jungtinės Amerikos Valstijos, o į jį yra kviečiamos ir NATO šalys partnerės iš viso pasaulio.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad taikos derybos su Ukraina „esant dabartinei padėčiai“ neturi prasmės, Maskvai tęsiant puolimą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.

„Esant dabartinei padėčiai tai neturi jokios prasmės“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu valstybinei žiniasklaidai, kalbėdamas apie taikos derybas su Kyjivu.

Jis sakė, kad pirmieji derybų su Ukraina raundai parodė, jog Kyjivas neturi „noro ką nors rimtai aptarti“.

„Jie paprasčiausiai niekada nesugebės suformuluoti nieko, kas būtų verta rimto rimtų žmonių dėmesio“, – kalbėjo ministras.

„Mes tai jau supratome“, – pridūrė jis.

Pasak S.Lavrovo, Rusijos ir Ukrainos derybos faktiškai sustojo balandžio viduryje.

Rusijos diplomatijos vadovas taip pat sakė, kad Maskvos kariniai tikslai Ukrainoje nebėra sutelkti „tik“ į šalies rytus, ir pridūrė, kad Vakarų ginkluotės tiekimas pakeitė Kremliaus skaičiavimus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą vasario 24 dieną.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas siekia, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis galiausiai susitiktų Stambule tartis dėl kautynių nutraukimo ir oficialių taikos derybų pradžios.

Rusijos kariuomenė nevykdė didelių puolamųjų operacijų, kai šio mėnesio pradžioje užėmė paskutiniąsias ukrainiečių pajėgų tvirtoves kaimyninėje Luhansko srityje, kartu su Donecko sritimi sudarančioje Donbaso regioną.

Analitikai mano, kad Rusijos kariuomenė dabar perėjo į „operatyvinę pauzę“, per kurią bus papildytos ginkluotės atsargos ir pergrupuotos pajėgos.

Ukraina savo ruožtu stengiasi sužlugdyti Maskvos planus, rengdama vis galingesnes atakas prieš karinius sandėlius ir kitą logistikos infrastruktūrą, per kurias naudojamos iš JAV ir Europos gautos raketų sistemos.

JAV pareigūnai mano, kad Rusija mėgina kompensuoti savo nuostolius, tardamasi dėl šimtų kovinių dronų įsigijimo iš Irano.

JAV siunčia dar keturis HIMARS kompleksus į Ukrainą. Apie tai pranešė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. Iš viso, reminatis viešais duomenimis, Ukrainoje turėtų būti 16 JAV perduotų HIMARS kompleksų.

Pirmieji HIMARS leido Ukrainai atakuoti Rusijos pajėgų amunicijos sandėlius giliai už fronto linijos, o tokių smūgių jau buvo atlikta kelios dešimtys.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos kariuomenė Zaporižios srityje jau naudoja JAV raketines sistemas „Himars“

Prieš pora dienų paskelbta, kad Ukraina derasi dėl iki 300 km nuotolio sviedinių HIMARS kompleksams tiekimo.

Rusijos gynybos ministerija teigia sunaikinusi tris tokius kompleksus, tačiau ši informacija nėra patvirtinta.

Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad dėl Vakarų ginkluotės tiekimo Ukrainai pasikeitė karo „geografinės užduotys“ ir grasino užgrobti naujas teritorijas, jei bus tiekiama tolimojo nuotolio ginklų Ukrainai, praneša Rusijos propagandinė žiniasklaida.

„Dėl specialios karinės operacijos ir geografinių jos užduočių prezidentas labai aiškiai pasakė, kaip jūs jį citavote: denacifikacija, demilitarizacija ta prasme, kad nebūtų grėsmių mūsų saugumui, karinės grėsmės iš Ukrainos teritorijos, ši užduotis išlieka. 

Imago / Scanpix nuotr./Sergejus Lavrovas

Tačiau kai buvo derybininkų susitikimas Stambule, kalbėjome apie vieną geografiją ir  mūsų pasirengimas priimti Ukrainos pasiūlymą buvo pagrįstas 2022 metų kovo pabaigos geografija.

Dabar geografija pasikeitė. Tai ne tik DNR (apsišaukėliška Donecko liaudies respublika – red. past.) ir LNR (apsišaukėliška Luhansko liaudies respublika – red. pats.), tai taip pat yra Chersono sritis, Zaporižios sritis ir daugybė kitų teritorijų“, – kalbėjo S.Lavrovas.

Jis tvirtino, kad Vakarams „pumpuojant Ukrainą“ vis ilgesnio nuotolio ginklais, tokiais kaip „Himars“, „geografinės specialiųjų operacijų užduotys“ nutols nuo dabartinės linijos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Vakarai turi panaikinti rusiškų grūdų eksporto apribojimus.

„Mes padėsime eksportuoti ukrainietiškus grūdus, tačiau remiamės tuo, kad taip pat bus panaikinti visi apribojimai, susiję su galimu rusiškų grūdų eksportu“, – sakė V.Putinas žurnalistams Teherane po derybų su Irano ir Turkijos prezidentais.

Rusijos karinė intervencija smarkiai sutrikdė kviečių ir kitų javų gabenimą iš Ukrainos, vienos didžiausių šių produktų eksportuotojų pasaulyje, todėl nuogąstaujama dėl maisto stygiaus, galinčio ypač skaudžiai paveikti neturtingas valstybes.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Kaip žinote, galima sakyti, amerikiečiai faktiškai panaikino apribojimus rusiškų trąšų tiekimui pasaulio rinkoms“, – sakė V.Putinas.

„Jei jie nuoširdžiai nori pagerinti padėtį pasaulio rinkose, tikiuosi, tas pats nutiks ir su rusiškų grūdų tiekimu eksportui“, – kalbėjo jis. 

Dėl nutrūkusio eksporto iš Ukrainos Afrikoje, skurdžiausiame pasaulio žemyne, smarkiai šoktelėjo grūdų kainos. Tai paaštrino konfliktų ir klimato kaitos poveikį ir pakurstė nuogąstavimus dėl socialinių neramumų.

Jungtinės Tautos perspėjo, kad Afrikai dėl šio konflikto gresia „beprecedentė“ krizė.