Ukrainiečiai tvirtina dar nepraradę nė vieno HIMARS

Reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS labai padeda ukrainiečiams naikinti rusų okupantus, pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kirilas Budanovas dienraščiui „The Washington Post“.

Pasak jo, toliausiai šaudanti sistema, kurią šiuo metu savo ginkluotėje turi Ukraina, yra sovietinės raketos „Točka-U“. Jų veikimo atstumas yra apie 120 km, bet „jų liko labai mažai“.

Tačiau joms atsirado pamaina – sistemos HIMARS, iš kurių Ukraina labai daug tikisi.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./HIMARS

„Jeigu mes gausime toliašaudės amunicijos, mes ją naudosime. Ir rusai žino, kad bet kokiu atveju jiems nuo šio ginklo bus galas“, – sakė K.Budanovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad „mes nepraradome nė vieno HIMARS, nepaisant to, ką aiškina rusai“.

Liepos 23-iąją Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, kad Ukrainai būtina kiek įmanoma greičiau gauti mažiausiai 50 efektyvių reaktyvinių salvinės ugnies sistemų – tokių kaip amerikietiškieji HIMARS.

Anksčiau gynybos ministras Andrijus Reznikovas sakė, kad efektyviai kontratakai ir persilaužimui kare Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms reikia ne mažiau kaip šimto raketinių artilerijos sistemų HIMARS ir M270.

JAV Ukrainai jau pristatė 12 sistemų HIMARS ir neseniai pranešė ketinančios perduoti dar keturias tokias sistemas. Anksčiau buvo pranešta, kad JAV ir sąjungininkai iš viso įsipareigojo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms perduoti maždaug 20 tokių sistemų.

Tačiau JAV neperduos Ukrainai raketų ATACMS, kurios gali būti iššautos iš HIMARS. Jų veikimo nuotolis – 300 km. JAV prezidento Joe Bideno pozicija tokia, kad „nors esminė Jungtinių Valstijų užduotis yra padaryti viską, kas būtina, Ukrainos palaikymui ir gynybai, dar vienas svarbus tikslas yra nesukurti aplinkybių, kurios lemtų judėjimą Trečiojo pasaulinio karo link“.

Karas, kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kariauja su Ukraina, taip pat yra „karas su Europos vienybe“, sekmadienį sakė Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris.

„Negalime leisti, kad mus suskaldytų, negalime leisti sunaikinti didžio vieningos Europos darbo“, – pareiškė jis, sakydamas kalbą Vokietijos vakaruose esančiame Paderborno mieste.

„Šis karas susijęs ne vien su Ukrainos teritorija; jis susijęs su bendru mūsų vertybių ir taikios tvarkos pamatu“, – sakė jis.

Tačiau šių vertybių gynimas taip pat reiškia pasirengimą „priimti reikšmingus nepatogumus“, įspėjo F.-W.Steinmeieris, bet plačiau nekomentavo.

„Ar mes tam pasirengę? Mums visiems iškilęs šis klausimas – šiandien ir artimiausiomis dienomis, savaitėmis bei mėnesiais“, – sakė prezidentas.

„Rusija ne tik abejoja sienomis, ne tik okupuoja nepriklausomos ir suverenios kaimyninės valstybės teritorijas, ji net ginčija Ukrainos valstybingumą“, – pridūrė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienį pradėdamas kelionę po Afrikos šalis, priklausomas nuo maisto importo, dar kartą patikino Egipto lyderius, kad jų užsakymai dėl rusiškų grūdų bus įvykdyti.

„Mes patvirtinome Rusijos grūdų produktų eksportuotojų įsipareigojimus visiškai įvykdyti jų užsakymus“, – sakė S.Lavrovas spaudos konferencijoje, surengtoje po derybų su egiptiečių užsienio reikalų ministru Samehu Shukry.

„Prezidentas Vladimiras Putinas tai pabrėžė neseniai telefonu kalbėdamasis su Egipto prezidentu [Abdel Fattahu] el Sissi“, – sakė S.Lavrovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

Jo vizitas surengtas Rusijai ir Ukrainai penktadienį pasirašius svarbius susitarimus su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija dėl pasaulinės maisto krizės, kurią sukėlė blokuotas grūdų eksportas Juodąja jūra, švelninimo.

Rusijos karinė invazija Ukrainoje paralyžiavo maisto produktų gabenimą iš Ukrainos, kuri yra viena didžiausių kviečių ir kitų javų eksportuotojų.

Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą importas iš šių šalių sudarė 85 proc. viso Egipto kviečių importo.

Vėliau sekmadienį Rusijos diplomatijos vadovas turi susitikti su Arabų Lygos generaliniu sekretoriumi Ahmedu Aboul Gheitu ir kreiptis į 22 šį bloką sudarančių valstybių atstovus, pranešė RT.

Egiptas – daugiausiai gyventojų turinti arabų valstybė – Rusijai vasario mėnesį įsiveržus į Ukrainą atsisakė palaikyti kurią nors karo šalį. Egiptas, kuris palaiko glaudžius ryšius ir su Maskva, ir su Vakarais, yra tarp didžiausių pasaulyje kviečių importuotojų.

Egipto prezidentas A.F.el Sissi palaiko glaudžius asmeninius santykius su Rusijos prezidentu V.Putinu. Abu lyderiai pastaraisiais metais reikšmingai pastiprino dvišalius ryšius.

S.Lavrovas į Kairą atvyko Rusijos valstybinei atominės energetikos korporacijai „Rosatom“ praėjusią savaitę pradėjus statyti Egipte keturių reaktorių atominę elektrinę.

Baigęs vizitą Egipte, S.Lavrovas dar lankysis Etiopijoje, Ugandoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Ukrainos pietinį Chersono regioną, kurį Rusijos pajėgos užėmė invazijos pradžioje, Kyjivo pajėgos atkovos iki rugsėjo, sekmadienį sakė Chersono srities administracijos vadovo padėjėjas.

„Galime sakyti, kad Chersono regionas tikrai bus išvaduotas iki rugsėjo ir kad visi okupantų planai žlugs“, – interviu Ukrainos televizijai sakė Serhijus Chlanas.

Ukrainos armija, kurios pajėgumus pastiprino Vakarų tiekiama ilgo nuotolio artilerija, pastarosiomis savaitėmis pamažu atkovoja teritorijų Chersono srityje.

AP/„Scanpix“ nuotr./Chersonas

„Galime sakyti, kad mūšio lauke įvyko persilaužimas. Matome, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos ima viršų per savo naujausias karines operacijas, – sakė S.Chlanas. – Matome, kad mūsų ginkluotosios pajėgos atvirai puola. Galime sakyti, kad pereiname nuo gynybinių prie kontrpuolimo veiksmų.“

Pareigūno teigimu, pasirengimo sausumos puolimui dalis buvo ukrainiečių smūgiai dviem svarbiems regiono tiltams ir atakos prieš rusų ginklų sandėlius bei vadavietes.

„Dabar svarbu tikslesni artilerijos smūgiai fronto linijoje, kad orkai būtų išmušti iš savo dabartinių pozicijų“, – sakė S.Chlanas.

Jis pridūrė, kad rusų pajėgos nesuremontavo apgadinto Antonivkos tilto ir susiduria su sunkumais perkeldami sunkiuosius ginklus Chersono miesto link.

Rusijos pajėgos pagrindinį srities miestą Chersoną užėmė kovo 3 dieną. Tai buvo pirmas didelis rusų užimtas miestas nuo Kremliaus invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Ukrainos žemės ūkiui svarbi Chersono sritis yra šalia 2014 metais Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios į Latviją dėl valstybės saugumo tarnybos (VST) išaiškintų grėsmių nacionaliniam saugumui buvo neįleisti 59 užsieniečiai, sakė VST atstovai.

Į Latviją neįleisti 39 Rusijos piliečiai, 14 Baltarusijos piliečių ir šeši asmenys iš kitų šalių.

Anksčiau VST pranešė, kad užsieniečiai, važiuojantys į Latviją iš šalies agresorės Rusijos arba jos artimiausios sąjungininkės Baltarusijos atidžiau tikrinami pasienio kontrolės postuose. Šių patikrinimų tikslas – išaiškinti asmenis, palaikančius Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir galinčius kelti grėsmę Latvijos nacionaliniam saugumui.

Per patikrinimus ypač didelis dėmesys skiriamas užsieniečiams, pavyzdžiui, tarnavusiems Rusijos ar Baltarusijos jėgos struktūrose, viešai demonstruojantiems Rusijos agresiją šlovinančius simbolius ar reiškiantiems neigiamą požiūrį į Latvijos valstybę.

Šiaurės Korėja sekmadienį apkaltino Jungtines Valstijas gaminant biologinius ginklus Ukrainoje, atkartodama Jungtinių Tautų kovą paneigtus Rusijos teiginius.

Vasario mėnesį Maskvos sąjungininkas Pchenjanas pareiškė, kad JAV politika yra „pagrindinė Ukrainos krizės priežastis“, o šį mėnesį oficialiai pripažino du prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje paskelbtus darinius, paskatindamas Kyjivą nutraukti diplomatinius ryšius su Šiaurės Korėja.

Vašingtonas „įkūrė daug biologinių laboratorijų dešimtyse šalių ir regionų, įskaitant Ukrainą, nepaisydamas tarptautinių sutarčių“, sakoma sekmadienį paskelbtame oficialiosios Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA) pranešime. Jame nurodoma, kad tai „išaiškino“ Rusija.

Maskva kovo mėnesį apkaltino Vašingtoną finansuojant biologinių ginklų tyrimus Ukrainoje, į kurią Rusijos pajėgos įsiveržė vasario 24 dieną.

Vašingtonas ir Kyjivas neigė, kad Ukrainoje esama laboratorijų, turinčių gaminti biologinius ginklus. JAV šiuos kaltinimus vadina ženklu, kad Maskva pati gali naudoti tokią taktiką.

JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja Izumi Nakamitsu kovo mėnesį taip pat sakė, kad JT „neturi duomenų apie jokią biologinio ginklo programą Ukrainoje“.

Po smūgio Ukrainos Juodosios jūros Odesos uostui, kuris yra labai svarbus grūdų eksportui, Rusija sekmadienį paskelbė, kad jos raketos sunaikino ukrainiečių karo laivą ir ginklų iš JAV.

Šeštadienio smūgis buvo suduotas praėjus vos dienai po to, kai Kyjivas ir Maskva po mėnesius trukusių derybų pasirašė susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto iš šalies uostų atnaujinimo, siekiant sušvelninti pasaulinę maisto krizę.

„Iš jūros paleistos tikslaus nutaikymo, ilgo nuotolio raketos sunaikino prišvartuotą ukrainiečių karo laivą ir priešlaivinių raketų, kurias Kyjivo režimui pristatė Jungtinės Valstijos, atsargas“, – paskelbė Rusijos Gynybos ministerija.

„Taip pat išvesta iš rikiuotės Ukrainos kariuomenės remonto ir modernizavimo gamykla“, – sakoma per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbtame ministerijos pareiškime.

Anksčiau sekmadienį Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sakė, kad per smūgį Odesai rusiškos raketos „Kalibr“ sunaikino ukrainiečių „patrulinį laivą“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marija Zacharova

Nei Rusijos kariuomenė, nei M.Zacharova įrodymų, patvirtinančių jų pranešimus, nepateikė. Naujienų agentūra AFP pranešimų negalėjo patvirtinti.

Šeštadienį Ukraina pranešė, kad Rusijos raketos smogė Juodosios jūros Odesos uostui. Odesos srities administracijos vadovas Maksymas Marčenka socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo pareiškime sakė, kad per smūgį buvo sužeista kažkiek žmonių ir apgadinta uosto infrastruktūra, bet daugiau detalių nepateikė.

Rusijos raketų smūgį Odesos uostui pasmerkė Jungtinės Tautos ir Ukrainos sąjungininkės Vakaruose, įskaitant Europos Sąjungą ir JAV.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas šeštadienį pareiškė, kad Rusijos raketų smūgiais buvo taikytasi į Odesos uoste esančias grūdų saugyklas.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka Rusijos smūgį Odesos uostui pavadino Kremliaus „spjūviu“ Jungtinėms Tautoms ir Turkijai, tarpininkavusioms dėl grūdų eksporto atnaujinimo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją sistemingai pažeidžiant susitarimus.

Tačiau Turkijos gynybos ministras šeštadienį sakė, jog Maskva neigia smogusi Ukrainos Odesos uostui.

„Rusai mums pasakė, kad jie niekaip nėra susiję su šiais smūgiais ir jie labai kruopščiai nagrinėja šį atvejį“, – sakė Hulusi Akaras.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad „ši ataka kelia rimtų abejonių Rusijos įsipareigojimo dėl [penktadienį pasiekto] susitarimo patikimumu ir pakerta Jungtinių Tautų, Turkijos ir Ukrainos darbą [siekiant], kad į pasaulio rinkas patektų labai svarbus maistas“.

Ukrainos kariškiai nurodė, kad dvi rusų sparnuotąsias raketas numušė oro gynybos sistemos, bet kitos dvi šeštadienį nukrito uoste.

V.Zelenskis sakė, kad pagal susitarimą iš Ukrainos turi būti išvežta maždaug 20 mln. t praėjusių metų derliaus produkcijos ir šių metų grūdų.

„Sugriovė galimybę“

Šeštadienį vakare per televiziją kreipdamasis į šalies gyventojus V.Zelenskis sakė, kad ataka prieš Odesą sugriovė pačią dialogo su Rusija galimybę.

Penktadienį Stambule Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pasirašė atskirus, bet identiškus susitarimus su JT ir Turkijos pareigūnais dėl užblokuotų laivybos maršrutų Juodojoje jūroje atvėrimo.

Susitarime numatyta Juodojoje jūroje nustatyti saugų koridorių laivams, apeinant žinomus minų laikus. Ukraina įrengė minų laukus, siekdamas apsisaugoti nuo potencialaus Rusijos amfibinio puolimo.   

Rusijos karinė invazija Ukrainoje paralyžiavo maisto produktų gabenimą iš šalies, kuri yra viena didžiausių kviečių ir kitų javų eksportuotojų.

Eksporto blokada lėmė didelį pasaulinį maisto brangimą ir pakurstė nuogąstavimus dėl galinčio kilti bado, ypač neturtingiausiose šalyse. JT apskaičiavimu, dar 47 mln. žmonių susidūrė su ūmiu maisto stygiumi tiesiogiai dėl karo.

Kol kas neaišku, kaip minimas raketų smūgis paveiks planus atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą jūra iš trijų Ukrainos Juodosios jūros uostų: Odesos, Čornomorskės ir Južnės.

Susitarime, kurio tekstą matė naujienų agentūra AP, Kyjivas ir Maskva įpareigojami susilaikyti nuo smūgių šiems trims uostams.

Atskirai ukrainiečių pareigūnai sekmadienį pranešė, kad per Rusijos vykdomus apšaudymus toliau kenčia civiliai Ukrainos pietuose ir rytuose.

Rytinės Donecko srities administracijos vadovas sakė, kad per praėjusias 24 valandas žuvo du ir buvo sužeisti dar du civiliai.

Jungtinės Karalystės kariškiai sekmadienį ryte pranešė, kad Rusija daro „minimalią pažangą“ Donbase, didžiausią dėmesį skirdama Bachmutui Donecko srityje.

Ukrainos Generalinis štabas patvirtino, kad Rusija kuria sąlygas Bachmuto puolimui ir šaudo į aplinkines gyvenvietes bei kovoja dėl netoliese esančios šiluminės elektrinės kontrolės.

Ukrainos pietuose mažiausiai penki civiliai buvo sužeisti sekmadienio naktį ir rytą per rusų vykdytą apšaudymą Mykolajive, pranešė vietos pareigūnai.

Dėl apšaudymo šiame mieste taip pat kilo gaisrų, sakė Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienį lankosi Kaire, kur turi susitikti su Egipto pareigūnais, Maskvai siekiant pralaužti diplomatinę izoliaciją ir Vakarų sankcijas, įvestas dėl invazijos Ukrainoje.

Į Egipto sostinę S.Lavrovas atskrido šeštadienį ir čia pradeda savo kelionę po Afrikos šalis. Vėliau jis lankysis Etiopijoje, Ugandoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje, pranešė Rusijos valstybinė televizija RT.

Egipto Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad jos vadovas Samehas Shukry su S.Lavrovu susitiks sekmadienį ryte.

Vėliau sekmadienį Rusijos diplomatijos vadovas turi susitikti su Arabų Lygos generaliniu sekretoriumi Ahmedu Aboul Gheitu ir kreiptis į 22 šį bloką sudarančių valstybių atstovus, pranešė RT.

Egiptas – daugiausiai gyventojų turinti arabų valstybė – Rusijai vasario mėnesį įsiveržus į Ukrainą atsisakė palaikyti kurią nors karo šalį. Egiptas, kuris palaiko glaudžius ryšius ir su Maskva, ir su Vakarais, yra tarp didžiausių pasaulyje kviečių importuotojų, o didelė šių kviečių dalis atkeliaudavo iš Rusijos ir Ukrainos.

Egipto prezidentas Abdel Fattahas el Sissi palaiko glaudžius asmeninius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Abu lyderiai pastaraisiais metais reikšmingai pastiprino dvišalius ryšius.

S.Lavrovas į Kairą atvyko Rusijos valstybinei atominės energetikos korporacijai „Rosatom“ praėjusią savaitę pradėjus statyti Egipte keturių reaktorių atominę elektrinę.

Vokiškų zenitinių raketinių kompleksų „Iris-T SLM“ perdavimas Ukrainai stringa dėl to, kad nėra atitinkamo Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo leidimo, rašo „Welt am Sonntag“. Paraišką įsigyti vienuolika kompleksų iš „Diehl Defence“ Ukraina pateikė dar liepos pradžioje. Ukraina taip pat paprašė Vokietijos 1,5 mlrd. eurų finansinės paramos įsigyti šiuos zenitinius raketinius kompleksus.

Sandoriui pritarė Vokietijos ekonomikos ministerija, bet galutinį leidimą turi išduoti federalinė saugumo taryba. Šio leidimo laukiama jau tris savaites.

Wikipedia.org nuotr./„Iris-T SLM“ zenitinis raketinis kompleksas

„Welt am Sonntag“ duomenimis, dabar šių priešlėktuvinės gynybos sistemų perdavimas Ukrainai gali būti įvykdytas tik metų pabaigoje.

Kiek anksčiau Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė, kad „Iris-T SLM“ kol kas dar tik gaminamos ir bus parengtos išsiuntimui vasaros pabaigoje.

„Iris-T SLM“ sistemos gali veikti 40 km nuotoliu ir iki 20 km aukščio. Jomis galima numušti kovinius lėktuvus, sraigtasparnius, sparnuotąsias raketas, reaktyvinės artilerijos sviedinius, dronus ir kitus oro taikinius.

Jungtinės Valstijos šeštadienį pasmerkė Rusijos raketų smūgį Ukrainos Juodosios jūros uostui Odesai ir sakė, kad jis „kelia rimtų abejonių“ dėl Rusijos įsipareigojimo atblokuoti Ukrainos grūdų eksportą.

„Ši ataka kelia rimtų abejonių, kad Rusijos įsipareigojimas dėl [penktadienį pasiekto] susitarimo yra patikimas ir sužlugdo Jungtinių Tautų, Turkijos ir Ukrainos darbą [siekiant], kad į pasaulio rinkas patektų labai svarbus maistas“, – sakoma JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime.

Penktadienį Stambule Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pasirašė atskirus, bet identiškus susitarimus su JT ir Turkijos pareigūnais dėl užblokuotų laivybos maršrutų Juodojoje jūroje atvėrimo.

Šeštadienį Ukraina pranešė, kad Rusijos raketos smogė Juodosios jūros Odesos uostui.