Kyjivas patvirtino, kad Rusija smogė karinei bazei prie sostinės

Nėra signalų, liudijančių apie tai, kad Rusijos Federacija norėtų derėtis, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Pasak jo, Rusija kiekvieną dieną Ukrainai siunčia „ženklus“ savo vadovybės pareiškimų ir raketinių smūgių forma. Ir tie ženklai liudija, kad Rusija nori ne derėtis, o toliau kariauti.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

„Mes kiekvieną dieną gauname tų „ženklų“ raketinių apšaudymų ir Rusijos vadovybės bei aukščiausių jos pareigūnų pareiškimų forma. Apie tai, kad reikia nuversti Zelenskį. Iš tikrųjų nėra jokių signalų (kad Rusija norėtų derėtis, – red.)“, – pareiškė ministras.

Rusijos pajėgos nuo liepos pradžios Ukrainoje įvykdė 93 raketų ir aviacijos smūgius Ukrainos teritorijoje, ketvirtadienį per brifingą pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Vyriausiosios operatyvinės valdybos vadovo pavaduotojas Oleksijus Hromovas.

„Per atakas buvo visiškai sugriauti 28 objektai, tarp jų 4 mokyklos ir 9 gyvenamieji namai, o taip pat dalinai sugriauti 137 objektai, tarp jų 7 transporto infrastruktūros objektai, 11 švietimo įstaigų ir 29 gyvenamieji namai“, – sakė O.Hromovas.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Raketomis apšaudytas Mykolajivas

Estija ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos piliečiai nebegalės gauti laikino leidimo gyventi šalyje ar studento vizos.  

„Tolesnis sankcijų Rusijai taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti nepaliaujamą spaudimą šiai šaliai“, – pareiškė užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu. 

„Jei sankcijos padės sustabdyti Rusijos agresiją, tai turės teigiamą poveikį mūsų pačių saugumui“, – pridūrė jis.

Estija taip pat pareiškė, kad nebebus galima trumpam laikui įdarbinti Rusijos ir Baltarusijos piliečių, turinčių kitoje ES valstybėje narėje išduotą leidimą gyventi šalyje.

U.Reinsalu sakė, kad šia papildoma priemone siekiama užtikrinti, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiai negalėtų apeiti sankcijų, gaudami trumpalaikę kitos šalies vizą.

Baltarusija, pagrindinė Kremliaus sąjungininkė, suteikė placdarmą rusų kariuomenei įsiveržiant į Ukrainą.

Rusijos karių agresiją patyrusioje Irpinėje ketvirtadienį apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda patikino, jog Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie Ukrainos atstatymo, pranešė Prezidentūra.

„Sveikiname neseniai pristatytą Ukrainos atstatymo planą, džiaugiamės, kad ir Lietuvos ekspertai galėjo prie jo prisidėti. Mūsų valstybės institucijos su verslo bendruomene jau derina būtiniausias priemones bei poreikius. Žinoma, svarbu dirbti ne tik dvišaliu pagrindu, bet ir Europos Sąjungos bei tarptautiniu lygiu. Be viso kito, esu tikras, ES parama atstatymui prisidės prie tolesnių reformų Ukrainai žengiant Europos integracijos keliu“, – pabrėžė prezidentas.

Lietuvos vadovas teigė sveikinantis ukrainiečių ryžtą atstatyti savo miestus, gyvenimus, iš naujo kurti savo ateitį – ir tai daryti jau dabar, nelaukiant karo pabaigos. Prezidentas užtikrino, kad Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie Ukrainos atstatymo, skelbiama pranešime.

Rusijos okupacija netoli Bučos esančioje Irpinėje truko iki kovo 28 dienos. Ukrainos kariams pavyko atkovoti šį miestą, kuriame Rusijos kariuomenės pagrindiniais taikiniais tapo ligoninės, gyvenamieji pastatai, vaikų darželiai, o suniokoto miesto vaizdas, kaip teigiama, priminė siaubo filmą. 

Rusų kariai kaltinami čia įvykdę karo nusikaltimų – žudę civilius, tarp jų ir vaikus bei pagyvenusius žmones, prievartavę moteris, naikinę turtą, vykdę plėšimus ir kitus nusikaltimus. 

Už Irpinės gyventojų gynybą, masinį didvyriškumą ir stiprybę miestui suteiktas Ukrainos miesto-didvyrio vardas.

Kaip skelbiama pranešime, Irpinės miestas palaiko glaudžius santykius su Alytumi.

Šio rajono gyventojai yra sulaukę Irpinės mero Aleksandro Markušino padėkos už tai, kad „jau pirmosiomis karo valandomis ištiesė ranką padėti Irpinės moterims, vaikams ir senoliams, kurie ieškojo saugaus prieglobsčio Europoje. Lietuviai svetingai atvėrė namus Ukrainos pabėgėliams, suteikdami jiems visą reikiamą pagalbą. Be to, šiuo sunkiu mums metu Irpinė sulaukė daug Lietuvos draugų humanitarinės pagalbos ir labai reikalingo medicininio transporto“.

Pačias pirmąsias „Stinger“ raketas Ukraina gavo iš savo draugų – lietuvių, kurių teikiama pagalba parodo, kokios artimos abi šalys, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ketvirtadienį Kyjive apsilankė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Pačią sunkiausią dieną, vasario 24-ąją, Gitanas buvo vienas pirmųjų, su kuriuo pasikalbėjau. Lietuva suteikė Ukrainai svarią gynybinę paramą. Jau ne kartą pasakojau apie tai, ir išdidžiai tai kartoju, kad pirmuosius „stingerius“ Ukraina gavo iš būtent mūsų draugų lietuvių. Dar kartą už tai labai dėkoju“, – bendroje spaudos konferencijoje sakė V.Zelenskis. 

Anot jo, ši ir kitos humanitarinės iniciatyvos „kartu su visa pagalba, kurią gavome iš Lietuvos, visų pirma, karine pagalba, pabrėžia, kokie esame artimi, kaip jaučiame vienas kitą ir kaip esame pasirengę drauge reaguoti į kylančius iššūkius Ukrainai, Lietuvai, visai Europai“. 

Šalių prezidentai susitikime, anot V.Zelenskio, kalbėjosi apie esmines derybas apie saugumą, gynybą, „tolesnį mūsų bendrų interesų gynimą“.

Ketvirtadienį Ukraina švenčia valstybingumo dieną, kurią, pasak Ukrainos prezidento, lydi raketų skrydžiai ir oro pavojaus signalai.

„Tokiame fone man buvo itin svarbu išgirsti prezidento Nausėdos patikinimą, kad gynybinė pagalba Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms bus teikiama ir toliau. Toliau drauge dirbsime, kad paspartintume Ukrainos europinę integraciją. Visi mūsų derybų esminiai elementai, atskiri susitarimai, kurie buvo pasiekti, buvo užfiksuoti mūsų bendrame pareiškime, šis dokumentas netrukus bus paskelbtas“, – sakė V.Zelenskis. 

Ukrainos vadovas teigė esantis dėkingas Lietuvai už pastangas padėti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, pabrėždamas, jog šalių pirmųjų ponių iniciatyva neseniai Vilniuje buvo atidarytas pirmas ES teritorijoje Ukrainos centras piliečiams.

Ukrainos prezidento biuro nuotr./G.Nausėda įteikė apdovanojimą V.Zelenskiui

Kyjive ketvirtadienį viešėjęs Lietuvos prezidentas V.Zelenskiui Radoje įteikė Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine. Šis aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas skirtas už nuopelnus kartu su ukrainiečių tauta ginant laisvę ir demokratines vertybes Europoje.

Lietuva Ukrainai netrukus perduos papildomą karinę paramą, sako su šios šalies gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu Kyjive susitikęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Krašto apsaugos ministerijos nuotr./Ministrai Arvydas Anušauskas ir Oleksijus Reznikovas

„Papildoma Lietuvos karinė parama netrukus pasieks Ukrainą. Šalis gauna daug M113 šarvuočių, todėl mes galime apmokyti ukrainiečių mechanikus ar jų instruktorius. Taip pat siūlome išminavimo specialistų mokymus. Esame lankstūs ir pasiryžę padėti kaip tik galime, žinoma, atsižvelgiant į Ukrainos išsakytus poreikius“, – sakė ketvirtadienį į Kyjivą nuvykęs A.Anušauskas.

Pasak ministro, prie jau perduotų dvidešimties M113 šarvuočių Lietuva papildomai perduos ukrainiečiams dar dešimt, taip pat suteiks Ukrainai imitacinių šovinių, sprogstamųjų paketų, dūminių granatų.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Lietuva pasisako už kiek galima griežtesnes sankcijas Rusijai ir jas reikia toliau griežtinti, sako Kyjive besilankantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvos vadovas teigė, kad septintasis Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketas yra žingsnis į priekį, bet nepakankamas, ir Lietuva pasisako už visišką Rusijos bankų atjungimą nuo SWIFT sistemos, platesnį sankcionuojamų asmenų sąrašą, įtraukiant ir patriarchą Kirilą.

„Tiek aš asmeniškai, tiek Lietuva visais formatais pasisakome už kiek galima griežtesnes sankcijas Rusijai, kadangi, mūsų įsitikinimu, tai yra vienintelis kelias, kuris gali sutrumpinti šį karą ir sumažinti kančias, kurias patiria Ukrainos tauta. Štai todėl mes pasisakėme už septintąjį sankcijų paketą, kuris buvo visai neseniai patvirtintas, tai yra žingsnis į priekį, tačiau nepakankamai didelis žingsnis į priekį, ir manau, kad turime tuo nepasiriboti“, – G.Nausėda sakė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.

Prezidentūros nuotr./Gitano Nausėdos vizitas Kyjive

Pasak G.Nausėdos, „dar yra daug galimybių“ į sankcijų paketą įtraukti žmones, kurie prisidėjo prie karo nusikaltimų Ukrainoje, taip pat įvardijo patriarchą Kirilą, sakydamas, kad jis „išnaudoja šventus dalykus, antai kaip tikėjimo laisvė ir tikėjimo dalykus, tarnaudamas politinei tironijai“.

„Aš turiu omenyje patriarchą Kirilą, mes pasisakome už jo įtraukimą į sankcijų sąrašą, mes pasisakome už ryžtingus žingsnius deswiftizuojant arba atjungiant nuo SWIFT sistemos Rusijos bankus“, – kalbėjo prezidentas.

Jis taip pat ragino Europą atsisakyti rusiškų energetikos išteklių, kaip padarė Lietuva, tačiau kartu pabrėžė, jog Lietuva žingsnių dėl energetinės nepriklausomybės ėmėsi dar prieš karą.

„Sankcijos savaime yra tiktai pusė darbo, reikalingi sprendimai, kurie sumažintų mūsų energetinę nepriklausomybę, aš kalbu apie visos Europos energetinę nepriklausomybę, ir šioje srityje Lietuva eina pirmosiose gretose. Mes nutraukėme bet kokį apskritai energetinių išteklių pirkimą iš Rusijos, nes mes puikiai suprantame, kad mūsų mokami eurai už šituos energetinius išteklius eis karo mašinai finansuoti. Tai, mūsų požiūriu, yra nemoralu“, – pažymėjo G.Nausėda.

Europos Sąjunga praėjusią savaitę patvirtino naujas sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje, įskaitant rusiško aukso importo draudimą ir kai kurių aukštųjų technologijų prekių eksporto griežtesnę kontrolę.

Rusijos pajėgoms ketvirtadienį smogus Ukrainos centrinėje Kirovohrado srityje penki žmonės žuvo ir daugiau kaip dvi dešimtys buvo sužeisti, pranešė regiono administracijos vadovas.

Srities administracijos vadovas Andrijus Raikovičius per socialinius tinklus išplatintame pranešime nurodė, kad „25 žmonės buvo išvežti į medicinos įstaigas ir yra gydomi. Penki žuvo.“

Pareigūnas pridūrė, kad tarp sužeistųjų yra 13 civilių ir 12 karių. Anot A.Raikovičiaus, apšaudymas įvyko apie 12 val. 20 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, jo taikiniais tapo du angarai.

Nurodoma, kad ketvirtadienį ryte Rusijos pajėgos smogė Kirovohrado sričiai 13 sparnuotųjų raketų. Penkios raketos Ch-22 buvo paleistos iš strateginių bombonešių Tu-22M3, o aštuonios „Kalibr“ – iš laivų Juodojoje jūroje. Raketos smogė vienam Ukrainos geležinkelių kompleksui ir kariniam aerodromui.

Naujienų agentūra „Interfax“ citavo miesto pareigūnus, sakiusius, kad per per ataką Kropyvnyckio mieste buvo apgadinta „aviacijos technikos“, orlaivių  ir aplinkinių pastatų.

Kropyvnyckis, turintis apie 220 tūkst. gyventojų, yra maždaug už 300 km į pietus nuo sostinės Kyjivo.

Liepos 28-osios rytą Rusijos kariuomenė paleido raketą į 5 aukštų gyvenamąjį namą Torecke, Donecko srityje, žuvo 2 žmonės.

Apie tai pranešė Ukrainos Valstybinė pagalbos tarnyba.

„Ryte dėl Donecko srities Torecko miesto apšaudymo iš dalies buvo sugriautas 5 aukštų gyvenamojo namo stogas ir lubos nuo 5 iki 3 aukšto.

Atliekant gelbėjimo darbus buvo aptikti ir išvežti 2 žuvusių žmonių (vyro ir moters) kūnai“, – pranešė tarnyba.

Pranešama, kad buvo išgelbėti dar 3 žmonės (du vyrai ir moteris).

Ukrainos valstybinės pagalbos tarnybos nuotr./Apšaudymai Torecke

JAV Senatas trečiadienį vienbalsiai patvirtino rezoliuciją, raginančią valstybės sekretorių Anthony'į Blinkeną pripažinti Rusiją terorizmo rėmėja už jos veiksmus Čečėnijoje, Sakartvele, Sirijoje ir Ukrainoje.

Apie tai pranešė „The New York Times“.

Panašus dokumentas buvo pristatytas Atstovų Rūmuose, kur tikimasi, kad pirmininkė Nancy Pelosi tvirtai palaikys jo priėmimą.

Tačiau teisę paskelbti valstybę terorizmo rėmėja turi Valstybės departamentas.

Senato priimta rezoliucija dar labiau padidina Kongreso spaudimą prezidento Joe Bideno administracijai įtraukti Rusiją į terorizmą remiančių valstybių sąrašą, į kurį įtraukta Kuba, Šiaurės Korėja, Iranas ir Sirija.

Estijos vyriausybė nusprendė apriboti Rusijos piliečių galimybę prašyti leidimų laikinai gyventi arba vizų studijuoti Estijoje, praneša ERR portalas.

Užsienio reikalų ministro Urmo Reinsalu teigimu, Rusijos karas prieš Ukrainą, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas Ukrainos teritorinis vientisumas ir nepriklausomybė, neigiamai veikia Estijos ir Europos Sąjungos saugumą.

„Būtina ir toliau tęsti nuolatinį spaudimą Rusijai sankcijų pagalba. Jei sankcijos padės sustabdyti Rusijos agresiją, tai turės teigiamos įtakos mūsų saugumui“, – sakė jis.

Be to, daromos įvestų sankcijų pataisos, pagal kurias Rusijos ir Baltarusijos piliečiai trumpalaikį darbą Estijoje galės registruoti tik turėdami Estijos išduotą vizą.

Sankcijų pataisa patikslina, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, įgiję teisę būti kitoje ES šalyje, nebegalės registruoti trumpalaikio darbo Estijoje, todėl negalės kreiptis dėl ilgalaikio darbo vizos.

„Ši pataisa padarys tašką situacijai, kai, siekdami apeiti dabartines sankcijas, kitoje ES šalyje prašoma trumpalaikės Šengeno vizos, pavyzdžiui, turizmo tikslais“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda įteikė aukščiausią Lietuvos valstybės apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordinas su Aukso grandine.

Apie tai feisbuke pranešė kartu su G.Nausėda Kyjive viešintis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Tuo pačiu ministras pasidalino ir ordino įteikimo akimirkomis.

A.Anušausko nuotr./G.Nausėda įteikė aukščiausią Lietuvos valstybės apdovanojimą V.Zelenskiui

„Ką tik, Ukrainai pirmą kartą minint Valstybingumo dieną, Aukščiausiojoje Radoje Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir kartu visai ukrainiečių tautai įteiktas Vytauto Didžiojo ordinas su Aukso grandine“, – rašė ministras.

„Šis aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas skirtas už nuopelnus kartu su ukrainiečių tauta ginant laisvę ir demokratines vertybes Europoje“, – pridūrė jis.

Lietuva rems Ukrainą iki jos pergalės kare su Rusija bei sieks išlaikyti Vakarų susitelkimą bandant „maksimaliai apriboti“ Kremliaus galimybes tęsti invaziją, tvirtina prezidentas.

G.Nausėdos vizitas Kyjive

+2

„Mes pernelyg daug iškentėme kartu ir pernelyg daug neteisybių patyrėme, kad galėtume abejingai stebėti vieni kitų kančias. Lietuva šiandien visomis išgalėmis remia Ukrainą, teikia ir toliau – iki pergalės – teiks karinę, humanitarinę ir finansinę pagalbą“, – sakė G.Nausėda, į susirinkusiuosius kreipęsis lietuvių ir ukrainiečių kalbomis.

Prezidentas kalbėjo, jog nuo pat karo pradžios Lietuvą vienija didžiulis noras padėti Ukrainai, o įvairiausią pagalbą skiria tiek valstybės, savivaldos institucijos, tiek ir Lietuvos žmonės, verslas, nevyriausybinės organizacijos.

Plačiau šia tema skaitykite: G.Nausėda Kyjive: Lietuva rems Ukrainą iki pergalės

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad vyksta derybos dėl galimo Maskvos ir Vašingtono apsikeitimo kaliniais, tačiau „kol kas“ nėra jokio konkretaus susitarimo, į kurį, kaip pranešama, gali būti įtrauktas vienas liūdnai pagarsėjęs rusų ginklų prekeivis.

Vykstančios derybos yra viena iš nedaugelio sričių, kurioje Maskva ir Vašingtonas vis dar palaiko dialogą, jų ryšiams pašlijus dėl Rusijos karinės intervencijos Ukrainoje, už kurią Vakarų šalys paskelbė beprecedenčių sankcijų.

JAV ir Rusija kartą jau apsikeitė kaliniais karo Ukrainoje įkarštyje. Balandį JAV susigrąžino buvusį jūrų pėstininką Trevorą Reedą, Rusijoje kalintą už policininkų užpuolimą, o Rusijai buvo perduotas pilotas Konstantinas Jarošenka, Jungtinėse Valstijose nuteistas už narkotikų kontrabandą.

„Konkretaus rezultato kol kas nepasiekta“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pareiškime.

Maskva tikisi, kad bus atsižvelgta į „abiejų šalių interesus“, pridūrė atstovė.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos pateikė Rusijai „svarų pasiūlymą“ išlaisvinti kalinamus amerikiečius, įskaitant krepšinio žvaigždę Brittney Griner.

A.Blinkenas taip pat nurodė, kad „artimiausiomis dienomis“ tikisi pasikalbėti telefonu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu dėl siekio išlaisvinti buvusį jūrų pėstininką Paulą Whelaną ir B.Griner, kuri teismui sakė, kad netyčia įsivežė į šalį draudžiamų narkotikų.

Šie du žmonės „buvo neteisėtai sulaikyti, ir jiems turi būti leista grįžti namo“, žurnalistams sakė A.Blinkenas.

„Prieš keletą savaičių pateikėme svarų pasiūlymą, kaip palengvinti jų išlaisvinimą. Mūsų vyriausybės nekart ir tiesiogiai bendravo dėl šio pasiūlymo, ir aš pasinaudosiu šiuo pokalbiu, kad asmeniškai imčiausi tolesnių veiksmų“, – teigė jis.

Atsižvelgdamas į klausimo jautrumą, A.Blinkenas atsisakė pateikti detalių apie minimą pasiūlymą ar patvirtinti pranešimus, kad Jungtinės Valstijos siūlo iškeisti P.Whelaną ir B.Griner į nuteistą Rusijos ginklų kontrabandininką Viktorą Butą.

„Neturiu ko pridurti, nes dėl nieko galutinai nėra susitarta“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

A.Blinkenas sakė „ateinančiomis dienomis“ pasikalbėsiąs su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Šis jų pokalbis telefonu būtų pirmasis nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

55 metų V.Butas yra žinomiausias Jungtinėse Valstijose kalinamas rusas.

Jis yra nuteistas kalėti 25 metus. V. Buto gyvenimo istorija įkvėpė sukurti 2005 metų filmą „Karo dievas“ (Lord of War), kuriame pagrindinį ginklų kontrabandininko vaidmenį atliko Holivudo aktorius Nicolas Cage'as.

V.Butas buvo apkaltintas kelis dešimtmečius pardavinėjęs ginklus despotams, įsitraukusiems į vienus kruviniausių konfliktų pasaulyje.

JAV prezidentas Joe Bidenas  susidūrė su didėjančiu spaudimu išlaisvinti B.Griner, kuriai Rusijoje gresia iki 10 metų kalėjimo ir kurios žmona anksčiau kaltino JAV administraciją darant per mažai, kad sportininkė grįžtų namo.

31 metų B.Griner, moterų krepšinio lygos WNBA čempionė, dukart laimėjusi olimpinį auksą su savo šalies rinktine, buvo sulaikyta Rusijoje kelios dienos prieš prasidedant karinei kampanijai Ukrainoje.

Krepšininkė pripažino, kad jos bagaže buvo rasta kapsulių elektroninėms cigaretėms su kanapių aliejumi, bet teigė nenumananti, kaip jos ten atsirado.

B.Griner advokatai sakė sužinoję apie JAV pasiūlymą ją apkeisti iš žiniasklaidos pranešimų.

„Gynybos komanda diskusijose dėl apsikeitimo nedalyvauja“, – sakė advokatė Marija Blagovolina.

Pasak jos, teisės požiūriu, toks apsikeitimas būtų įmanomas teismui priėmus nutartį. Teisininkė išreiškė viltį, kad amerikietė sportininkė „greitai“ galės grįžti namo.

P.Whelanas, automobilių dalių bendrovės saugumo pareigūnas, buvo suimtas 2018 metų gruodį Maskvoje. 2020-aisiais jam buvo skirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė už šnipinėjimą; šiuos kaltinimus jis neigia.

P.Whelano šeima pareiškime dėkojo J.Bideno administracijai už pastangas ir išreiškė viltį, jog Rusija „priims šią ar kokią nors kitą nuolaidą“, kad vyras išeitų į laisvę.

Ukrainos ambasadorius Turkijoje ketvirtadienį išreiškė „liūdesį“ dėl to, kad išvakarėse per UEFA Čempionų lygos atrankos etapo futbolo rungtynes Stambule, kuriose žaidė Kyjivo „Dynamo“, buvo skanduojama Rusijos prezidento vardas ir pavardė.

Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtuose vaizduose matyti, kaip trečiadienį sausakimšame stadione po pirmojo „Dynamo“ įvarčio į Stambulo „Fenerbahče“ komandos vartus dalis žiūrovų skandavo „Vladimiras Putinas“.

Ukrainiečiai laimėjo tas rungtynes rezultatu 2:1, o pirmosios varžybos, dėl Rusijos invazijos surengtos Lenkijoje, pasibaigė lygiosiomis.

Kyjivo „Dynamo“ pateko į trečiąjį atrankos etapą, o „Fenerbahče“ iškrito.

Panašu, kad „Fenerbahče“ gerbėjai po pirmojo ukrainiečių įvarčio skanduodami „Vladimiras Putinas“ bandė suerzinti „Dynamo“ sirgalius.

„Futbolas yra sąžiningas žaidimas. Vakar Kyjivo „Dynamo“ buvo stipresni“, – tviteryje rašė Ukrainos ambasadorius Turkijoje Vasylis Bodnaras.

„Labai liūdna girdėti, kaip „Fenerbahče“ sirgaliai palaiko rusų žudiką ir agresorių, kuris bombardavo mūsų šalį“, – pridūrė diplomatas.

„Esu dėkingas draugiškiems Turkijos žmonėms už paramą Ukrainai ir už tai, kad atsižvelgė į nederamus sirgalių veiksmus“, – sakė V.Bodnaras.

„Nesitikėjau tokios skanduotės, – savo ruožtu Turkijos žiniasklaidai sakė „Dynamo“ treneris rumunas Mircea Lucescu. – Gaila.“

Rusijos prezidentas V.Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.

Karas jau nusinešė tūkstančius gyvybių, o per rusų raketų ir artilerijos atakas prieš Ukrainos miestus kasdien toliau žūsta civiliai gyventojai.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas bando pasiekti, kad jo šalis, kuri, nors ir priklauso NATO, palaiko gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, taptų diplomatinių pastangų, kuriomis siekiama sustabdyti penkis mėnesius trunkantį karą, centru.

Praėjusią savaitę R.T.Erdoganas Teherane susitiko su V.Putinu. Tai buvo pirmas jųdviejų susitikimas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Jiedu vėl susitiks rugpjūčio 5 dieną Juodosios jūros pakrantės kurorte Sočyje.

Kyjivo „Dynamo“ ir kita Ukrainos lygos lyderė Donecko „Šachtar“ sužaidė keletą draugiškų rungtynių Europoje, siekdamos surinkti lėšų nuo karo nukentėjusioms šeimoms.

Birželį vykusias draugiškas „Šachtar“ rungtynes su „Fenerbahče“ Stambule stebėjo daug nuo karo į Turkiją pabėgusių ukrainiečių.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk paragino Donecko gyventojus ruoštis evakuacijai.

„Donecko srityje tęsiasi kovos. Priešas ir toliau tikslingai naikina civilinę infrastruktūrą: nėra dujų tiekimo, galimos elektros ir vandens tiekimo problemos. Laukia rudens-žiemos laikotarpis. Todėl reikia vežti žmones į saugesnius regionus, ypač moteris, vaikus, pagyvenusius žmones, taip pat sergančius ir riboto judumo asmenis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Bachmutas

Taigi, ruošiame Donecko srities gyventojus evakuacijai! Sukurtas štabas, dislokuojame pajėgas ir priemones. Šalies centre ir vakaruose esantys regionai ruošiasi priimti mūsų žmones iš rytų“, – teigė I.Vereščuk.

Turkijos bendrovė „Baykar“ Ukrainai nemokamai perduos „lenkišką“ droną „Bayraktar“, o Lenkijoje už jį surinktos lėšos bus skirtos humanitariniams tikslams, pranešė lėšų rinkimo Lenkijoje iniciatorius, žurnalistas Slawomiras Sierakowskis.

Jis paskelbė „Baykar“ bendrovės direktorių tarybos laišką, kuriame ji išreiškė susižavėjimą šimtų tūkstančių lenkų dalyvavimu renkant lėšas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Bayraktar“

„Norime būti šio žmogiško solidarumo gesto dalimi... Perduosime bepilotį orlaivį „Bayraktar TB2“ ukrainiečiams, kad jie galėtų kuo geriau apginti savo tėvynę“, – rašoma laiške.

Lenkijoje surinkti 22,5 mln. zlotų, susitarus su Ukrainos ir Turkijos pusėmis, bus nukreipti humanitarinei pagalbai kenčiančiai Ukrainos visuomenei.

„Ką tik atvykau į Kyjivą. Šiandien, Ukrainai pirmą kartą minint Valstybingumo dieną, turėsiu galimybę Aukščiausiojoje Radoje kreiptis į Ukrainos žmones. Noriu jiems dar kartą pasakyti, jog Lietuva yra ir bus kartu su jais. Iki pat pergalės“, – feisbuke rašė G.Nausėda.

„Tą patį perduosiu ir Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui“, – pridūrė jis.

Prezidentūros nuotr./G.Nausėda Kyjive su ambasadoriumi V.Sarapinu

Tuo pačiu pasidalinta nuotrauka, kurioje traukinių stotyje matomas G.Nausėda ir jį pasitikęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas.

Vakarai rizikuoja įsitraukti į branduolinį konfliktą su Kinija ar Rusija dėl „bendravimo pertraukos“ su abiem šalimis, perspėjo Didžiosios Britanijos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Stephenas Lovegrove'as, sakydamas kalbą Vašingtone.

Anot jo, šešėlinių komunikacijos kanalų erozija padidino atsitiktinio karo tikimybę.

S.Lovegrove'as sakė manantis, kad pablogėjus ryšiams su Kinija ir Rusija kyla didesnė rizika „greitai peraugti į strateginį konfliktą“.

„Du monolitiniai Šaltojo karo laikų blokai – SSRS ir NATO – sugebėjo pasiekti bendrą doktrinos supratimą, kurio šiandien nėra. Maskvoje ir Pekine doktrina yra neskaidri, jau nekalbant apie Teheraną“, – pažymėjo jis.

„Šaltojo karo metu mums buvo naudinga daugybė derybų ir dialogų, kurie pagerino mūsų supratimą apie sovietų doktriną ir pajėgumus, ir atvirkščiai. Tai suteikė mums abiem didesnį pasitikėjimą, kad branduolinio karo neapskaičiuosime klaidingai“, – sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

„Šiandien nesame lygūs su kitais, kurie gali mums kelti grėsmę ateityje, ypač su Kinija. Čia Didžioji Britanija tvirtai palaiko prezidento Bideno pasiūlytas derybas su Kinija kaip svarbų žingsnį“, – kalbėjo S.Lovegrove'as.

Didžiosios Britanijos žvalgyba tvirtina, kad dėl sėkmingų ginkluotųjų pajėgų smūgių Rusijos kariai vakariniame Dniepro krante tapo labai pažeidžiami. Apie tai britų gynybos ministerija praneša kasdienėje žvalgybos apžvalgoje.

„Ukrainos kontrpuolimas Chersono regione įgauna pagreitį. Jos pajėgos tikriausiai sukūrė placdarmą į pietus nuo Inguleco upės, kuri sudaro šiaurinę Rusijos okupuoto Chersono sieną“, – sakoma apžvalgoje.

Teigiama, kad Ukraina panaudojo savo naują tolimojo nuotolio artileriją, kad apgadintų mažiausiai tris tiltus per Dniepro upę, kuri Rusijai strategiškai svarbi, siekiant aprūpinti savo kontroliuojamas teritorijas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Chersonas

Vienas jų – 1000 metrų ilgio Antonivo tiltas netoli Chersono – buvo apgadintas praėjusią savaitę. 2022 metų liepos 27 dieną Ukraina jam vėl smogė ir, anot britų žvalgybos, labai tikėtina, kad pervaža dabar yra netinkama naudoti.

„49-oji Rusijos armija dislokuota vakariniame Dniepro krante dabar atrodo labai pažeidžiama“, – tvirtina Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

Kaip minėta, Chersonas, politiškai reikšmingiausia Rusijos okupuota gyvenvietė, dabar yra praktiškai atskirta nuo kitų okupuotų teritorijų.

Situacija Ukrainos pasienyje kontroliuojama, tačiau pasitaiko apšaudymų, pranešė Černihivo srities karinės administracijos vadovas Viačeslavas Čausas.

„Šiuo metu sulaukiama daug klausimų dėl situacijos pasienyje. Ypač domimasi, ar neprasidėjo antrasis priešo sausumos operacijos etapas. Sienos apšaudymai yra. Jie tokie patys, kokie buvo pastaruosius kelis mėnesius. Ukrainos valstybės sienos tarnyba stebi situaciją pasienyje“, – sakė jis.

V.Čausas taip pat paragino Černihivo srities gyventojus paisyti draudimo lankytis miškuose.

„Be to, noriu kreiptis į Černihivo srities gyventojus dėl draudimo lankytis miškuose. Prašau jūsų, gerbiami piliečiai, ypač kai tai liečia mūsų šiaurines bendruomenes, paisyti šio draudimo. Tai labai svarbu, nes kyla pavojus gyvybei ir sveikatai. Taip pat ruošiamės susitikti su priešu, jei jis nuspręs pulti mus antrą kartą. Todėl prašome nesilankyti miškuose“, – pabrėžė jis.

Preliminariais policijos duomenimis, per Rusijos armijos raketų ataką Kyjivo srities Vyšhorodo rajone aukų nėra, pranešė srities policijos vadovas Andrijus Nebytovas „Telegram“.

„Oro smūgis Kyjivo regionui. Šį rytą priešas apšaudė vieną iš infrastruktūros objektų Vyšhorodo rajone.

Vietoje dirba policijos pareigūnai, greitosios pagalbos tarnybų darbuotojai ir kitos pagalbos tarnybos. Teisėsaugininkai fiksuoja aviacijos smūgio pasekmes.

Šiuo metu informacijos apie aukas ar žuvusiuosius nėra“, – sakė A.Nebytovas.

Jis dar kartą paragino piliečius pasilikti slėptuvėse oro antskrydžio atveju.

Dnipro karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenko telegrame pranešė, kad naktį Rusijos pajėgos apšaudė Kryvyj Riho rajone esančias Zelenodolsko ir Apostolivskos bendruomenes. 

Apgadinti namai, pažeistos vandentiekio ir dujų tiekimo sistemos. 

Čuhujivo (Charkivo sritis) miesto merė Halina Minajeva telegrame pranešė, kad per Rusijos ataką nukentėjo gyvenamieji namai, aukų skaičius tikslinamas.  Anot jos, yra informacijos, kad priešas vienu metu atakavo kelis skritingus miesto rajonus.

Jungtinės Valstijos pateikė Rusijai „svarų pasiūlymą“ išlaisvinti kalinamus amerikiečius, įskaitant krepšinio žvaigždę Brittney Griner, trečiadienį pareiškė valstybės sekretorius Antony Blinkenas, paskelbęs, kad pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios kalbėsis su rusų diplomatijos vadovu.

A.Blinkenas sakė, kad „artimiausiomis dienomis“ tikisi pasikalbėti telefonu su Rusijos užsienio reikalų ministru S.Lavrovu dėl siekio išlaisvinti buvusį jūrų pėstininką Paulą Whelaną ir B.Griner, kuri anksčiau trečiadienį teismui sakė, kad netyčia įsivežė į šalį draudžiamų narkotikų.

Šie du žmonės „buvo neteisėtai sulaikyti, ir jiems turi būti leista grįžti namo“, žurnalistams sakė A.Blinkenas.

„Prieš keletą savaičių pateikėme svarų pasiūlymą, kaip palengvinti jų išlaisvinimą. Mūsų vyriausybės nekart ir tiesiogiai bendravo dėl šio pasiūlymo, ir aš pasinaudosiu šiuo pokalbiu, kad asmeniškai imčiausi tolesnių veiksmų“, – teigė jis.

Imago / Scanpix nuotr./Sergejus Lavrovas

Atsižvelgdamas į klausimo jautrumą, A.Blinkenas atsisakė pateikti detalių apie minimą pasiūlymą ar patvirtinti pranešimus, kad Jungtinės Valstijos siūlo iškeisti P.Whelaną ir B.Griner į nuteistą Rusijos ginklų kontrabandininką Viktorą Butą.

Pokalbis su S.Lavrovu „nebus derybos dėl Ukrainos“, žurnalistams sakė A.Blinkenas.

„Dėl bet kokių derybų dėl Ukrainos turi nuspręsti jos žmonės“, – pabrėžė jis.

A.Blinkenas sakė, kad Jungtinės Valstijos, kurios Ukrainai yra skyrusios milijardinę karinę pagalbą, „neturi iliuzijų“, kad Rusija yra pasirengusi „prasmingai ir konstruktyviai“ įsitraukti siekiant užbaigti karą.

„Tuo tarpu mes ir toliau darysime viską, ką galime, kad sustiprintume Ukrainos pozicijas mūšio lauke“, – teigė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Naujausioje apžvalgoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas nurodo, kad pagrindines pastangas priešas sutelkė į visišką Luhansko ir Donecko sričių teritorijų kontrolę, taip pat okupuotų teritorijų Chersono ir dalies Charkivo srities kontrolę.

Rusija tęsia skirtingų Ukrainos gyvenviečių atakas.

„Turima informacija rodo, kad Rusijos federalinė saugumo tarnyba didina kontržvalgybos pastangas su Ukraina besiribojančiose teritorijose“, – teigiama pranešime. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Jame taip pat rašoma, kad Rusija bando pergrupuoti taktines pozicijas prie Bachmuto. Ukrainos pajėgos atrėmė puolimą Klinovės – Bachmuto ir Myronivsko-Semihirjos kryptimis, priešas „iš dalies“ įsitvirtino į rytus ir šiaurę nuo Veršinos kaimo. 

„Papildomi daliniai perkeliami į Zaporižios sektorių, kad būtų sustiprintas kariuomenės konsolidavimas“, – apie Rusijos pajėgų veiksmus rašo generalinis štabas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Kyjive susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Kaip ketvirtadienio rytą pranešė Prezidentūra, G.Nausėda taip pat sakys kalbą kreipdamasis į Ukrainos tautą Aukščiausioje Radoje.

Lietuvos prezidentas planuoja įteikti V.Zelenksiui Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine. Šis aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas Ukrainos vadovui skirtas už nuopelnus kartu su ukrainiečių tauta ginant laisvę ir demokratines vertybes Europoje.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Ketvirtadienį taip pat planuojamas Prezidento apsilankymas brutalią Rusijos karių agresiją patyrusioje Irpinėje šalia Kyjivo.

Ukrainoje lankosi ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis ketina susitikti su Ukrainos gynybos ministru O.Reznikovu. 

Taip pat skaitykite ČIA.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį sakė, kad pirmą kartą nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios kalbėsis su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas

„Artimiausiomis dienomis“ įvyksiantis pokalbis su S.Lavrovu „nebus derybos dėl Ukrainos“, žurnalistams sakė A.Blinkenas. Pasak jo, bus kalbamasi tik prioritetiniais klausimais, įskaitant sulaikytų amerikiečių paleidimą.

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) veikiančio Karo studijų instituto naujausioje apžvalgoje rašoma, kad panašu, jog šiuo metu Rusijos pajėgos Ukrainoje gali vykdyti tik dvi reikšmingas puolamąsias operacijas. Viena iš jų – bandymas užimti Siverską, o kita – žygis į Bachmutą.

Nuo liepos 16 d., kai baigėsi operatyvinė pertrauka, šiose operacijose daugiausia dėmesio skiriama puolimui Siversko kryptimi iš Verchnokamiankos ir Bilohorivkos, o Bachmuto kryptimi – iš Novoluhanske ir Vuhlehirsko šiluminės elektrinės rajonų, rašoma toliau. 

Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Rusijos kariai Ukrainoje

„Rusijos pajėgos skyrė pakankamai išteklių, kad beveik kasdien vykdytų antžeminius puolimus ir užimtų teritoriją šiose dviejose kryptyse, tačiau nesugebėjo išlaikyti panašaus puolamųjų operacijų tempo ar pasiekti panašių teritorinių laimėjimų kitose Ukrainos vietose. Todėl tikėtina, kad Rusijos puolimas baigsis prieš užimant kitas didesnes Ukrainos miestų teritorijas“, – teigia Karo studijų instituto ekspertai. 

Kelios svarbiausios išvados:

• Šiuo metu atrodo, kad Rusijos pajėgos gali vykdyti tik dvi reikšmingas puolamąsias operacijas Ukrainoje – abi Donecko srityje, ir tikėtina, kad Rusijos puolimas baigsis prieš užimant kitus svarbius gyventojų centrus
• Ukrainos pajėgos galėjo pradėti vietinį kontrpuolimą į pietvakarius nuo Iziumo
• Rusijos pajėgos atakavo gyvenvietes į rytus nuo Siversko ir į šiaurės rytus bei pietryčius nuo Bachmuto
• Antžeminės kovos vyksta į šiaurę nuo Charkivo miesto
• Liepos 27 d. Ukrainos pajėgos trečią kartą per dešimt dienų smogė Antonovskio tiltui, dėl to jis greičiausiai tapo netinkamas naudoti
• Į šiaurę nuo Kazanės esanti Mari El respublika išsiuntė du savanorių batalionus mokytis ir formuoja trečią batalioną, kuris bus siunčiamas į Ukrainą
• Rusijos okupacinė valdžia importuoja rusus darbui okupuotose teritorijose, nes trūksta ukrainiečių kolaborantų
• Mariupolio okupacinė valdžia toliau neleidžia teikti humanitarinės pagalbos, kad priverstų civilius gyventojus bendradarbiauti su okupacine administracija ir dirbti jai.

Ukrainos operacinė vadovybė „Pietūs“ pranešė, kad šalies ginkluotosios pajėgos sunaikino Rusijos amunicijos sandėlį Čornobajivkoje ir Bilohirkske.

Be to, kaip teigiama pranešime, iš viso žuvo 66 Rusijos kariai, sunaikinti trys tankai T-72, kelios haubicos, minosvaidžių sistema bei dar trys transporto priemonės, Mykolajivo srityje numuštas priešo bepilotis orlaivis.