Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Rusijos pajėgos nuo liepos pradžios Ukrainoje įvykdė 93 raketų ir aviacijos smūgius Ukrainos teritorijoje
- Rusijos pajėgoms ketvirtadienį smogus Ukrainos centrinėje Kirovohrado srityje penki žmonės žuvo ir daugiau kaip dvi dešimtys buvo sužeisti
- JAV Senatas trečiadienį vienbalsiai patvirtino rezoliuciją, raginančią valstybės sekretorių Anthony Blinkeną pripažinti Rusiją terorizmo rėmėja už jos veiksmus Čečėnijoje, Sakartvele, Sirijoje ir Ukrainoje
- Britų žvalgyba tvirtina, kad Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas įgauna pagreitį
- Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda įteikė aukščiausią Lietuvos valstybės apdovanojimą – Vytauto Didžiojo ordinas su Aukso grandine
Svarbiausias ketvirtadienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
JAV įvedė sankcijas dviems Rusijos piliečiams ir keturiems subjektams
08:39
Jungtinių Valstijų Iždo departamentas įvedė sankcijas dviem Rusijos piliečiams ir keturiems Rusijos subjektams, rašo „Unian“.
Pasak JAV Iždo departamento spaudos tarnybos, į sankcijų sąrašus įtraukti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie atliko įvairius vaidmenis Rusijai bandant „manipuliuoti ir destabilizuoti JAV, jos sąjungininkes ir partneres, ypač Ukrainą“.
Tai yra šios organizacijos:
- Rusijos antiglobalistinis judėjimas;
- Visuomeninės iniciatyvos „Kūrybinė diplomatija“ paramos ir plėtros centras;
- „Ionov Transcontinental Ltd“;
- „STOP imperializmui“ naujienų agentūra.
- Taip pat jų vadovai Aleksandras Ionovas ir Natalija Burlinova.
Nustatytomis sankcijomis numatoma blokuoti visą pirmiau minėtų asmenų turtą, kuris yra Jungtinėse Valstijose arba priklauso JAV asmenims ar yra jų kontroliuojamas.
Taip pat blokuojama subjektų, kuriuose asmenys, kuriems taikomos sankcijos, turi (tiesiogiai ar netiesiogiai) 50 proc. ar daugiau akcijų, veikla.
Be to, JAV asmenims ar subjektams draudžiama dalyvauti bet kokiuose sandoriuose, susijusiuose su šių asmenų, kuriems taikomos sankcijos, turtu. Tokiuose sandoriuose dalyvaujantiems asmenims taip pat gresia sankcijos.
Donecko regione penktadienį rusai nužudė penkis civilius gyventojus, dar 13 sužeista
08:34
Rusijos okupantai penktadienį Donecko srityje nužudė ir sužeidė daug civilių gyventojų, televizijai sakė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyriyenka.
„Šiandien iš viso žuvo penki žmonės. Šios 24 valandos dar nesibaigė... 13 žmonių buvo sužeisti. Tai skirta civiliams gyventojams“, – sakė P.Kyrylenka.
Pasak jo, vienas žmogus žuvo ir aštuoni buvo sužeisti būtent Kramatorske.
„Kramatorskas taip pat buvo apšaudomas, Bachmutas apšaudomas daug kartų. Ir tai yra gyvenamieji rajonai“, – pažymėjo OVA pirmininkas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Slovjanskas buvo apšaudytas liepos 29 d. naktį, Konstantinovka buvo apšaudoma su pertraukomis, Marinka, Krasnohorivka, Avdijivka ir Toreckas yra nuolat apšaudomi.
„Bavhmuto kryptis šiuo metu išlieka labiausiai įtempta. Tačiau nepamirštame ir Limano krypties. Tačiau tikslas tas pats – pasiekti Slovjanską, Kramatorską. Jei Limansko kryptimi priešas dabar aktyviau veikia būtent apšaudydamas, tai Bachmuto kryptimi, iš esmės visa kryptimi, yra didelė priešo aktyvių veiksmų grėsmė. Tačiau galime tvirtai pasakyti, kad priešui nesiseka ir jis neprogresuoja“, – sakė PKyrylenko.
A.Blinkenas ir S.Lavrovas pasikalbėjo apie galimybę apsikeisti kaliniais, karą Ukrainoje
22:50
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį pasikalbėjo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir sakė spaudęs jį priimti pasiūlymą paleisti Rusijos suimtus du amerikiečius.
Šis jų pokalbis telefonu buvo pirmasis nuo Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje.
„Mūsų pokalbis buvo atviras ir tiesus. Spaudžiau Kremlių priimti mūsų pateiktą svarų pasiūlymą“, – sakė A.Blinkenas.
A.Blinkenas trečiadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos prieš kelias savaites pateikė Rusijai „svarų pasiūlymą“ išlaisvinti du kalinamus amerikiečius: buvusį jūrų pėstininką Paulą Whelaną ir amerikiečių krepšinio žvaigždę Brittney Griner.
Kaip pranešama, šie kaliniai galėtų būti iškeisti į Jungtinėse Valstijose nuteistą rusų ginklų kontrabandininką Viktorą Butą.
A.Blinkenas taip pat sakė spaudęs S.Lavrovą, kad Rusija laikytųsi tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms sudaryto susitarimo leisti laivais išplukdyti Ukrainos eksportuojamus grūdus. Be to, jiedu kalbėjosi apie numanomus Maskvos planus aneksuoti daugiau Ukrainos teritorijų, kurias dabar yra užėmusios Rusijos pajėgos.
Valstybės sekretorius S.Lavrovui sakė, kad „pasaulis aneksijos niekada nepripažins“ ir kad Rusija už tokį žingsnį turėtų papildomai brangiai sumokėti.
Virš Rusijos žydų tvenkiasi tamsūs debesys, įspėja buvęs Maskvos vyriausiasis rabinas
15:31
Šiuo metu Izraelyje gyvenantis buvęs Maskvos vyriausiasis rabinas ketvirtadienį įspėjo, kad virš žydų bendruomenės Rusijoje „tvenkiasi tamsūs debesys“, dėl karo Ukrainoje blogėjant abiejų šalių santykiams.
Pinchasas Goldschmidtas, kovą palikęs Rusiją protestuodamas prieš karą, žurnalistams sakė, kad „žydų bendruomenė buvo spaudžiama... atvirai palaikyti karą“.
„Mūsų bendruomenė karo nepalaikė“, – sakė jis.
Padėtis kelia nerimą, o virš žydų bendruomenės Rusijoje tvenkiasi tamsūs debesys, kalbėjo buvęs Maskvos vyriausiasis rabinas ir pridūrė, kad žydų bendruomenės narių „saugumas ir ateitis... priklauso nuo Izraelio ir Rusijos santykių“.
Izraelis stengiasi laikytis atsargaus kurso, siekdamas išlaikyti ryšius su Maskva, kurie labai svarbūs žydų valstybės galimybėms vykdyti antskrydžius kaimyninėje Sirijoje, kur Rusija yra dislokavusi savo pajėgas.
„Šiuo metu man būtų neįmanoma grįžti“, – sakė Šveicarijoje gimęs rabinas ir pridūrė: „Jei būčiau (likęs) Maskvos vyriausiuoju rabinu, negalėčiau atvirai kalbėti, nesukeldamas pavojaus savo bendruomenei.“
„Nusprendžiau likti tremtyje, kol politinė situacija pasikeis“, – sakė P.Goldschmidtas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltarusija dėl „priešiškų“ sankcijų“ atšaukia ambasadorių iš JK
15:29
Baltarusija penktadienį atšaukė savo ambasadorių iš Jungtinės Karalystės, argumentuodama, kad Londonas taiko „priešiškas“ sankcijas Minskui dėl 2020 metų masinių protestų brutalaus numalšinimo ir vaidmens Rusijos kare prieš Ukrainą.
„Buvo priimtas sprendimas pažeminti diplomatinio atstovavimo mūsų šaliai lygį Londone iki laikinojo reikalų patikėtinio“, – sakoma Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Tai buvo padaryta „dėl Didžiosios Britanijos virtinės priešiškų, nedraugiškų žingsnių“.
Minskas pridūrė, kad ambasadoriaus atšaukimas „nereiškia, kad uždarome ryšių su Londonu kanalus“.
„Neinicijavome jokių žingsnių prieš šią šalį ir, kaip ir anksčiau, pasisakome už abipusiai pagarbų konstruktyvų dialogą“, – sakoma URM atstovo Anatolio Hlazo pranešime.
JK buvo viena iš Vakarų šalių, įvedusių sankcijų nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujančio autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui, kai buvo brutaliomis priemonėmis malšinami protestai, įsiplieskę po 2020 metų valstybės vadovo rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarai laiko suklastotais.
Vakarų šalys šiemet taip pat įvedė Minskui papildomų sankcijų už Baltarusijos vaidmenį vasario 24 dieną Rusijos pradėtame kariniame puolime prieš Ukrainą.
Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą keliomis kryptimis, taip pat per Maskvos sąjungininkės Baltarusijos teritoriją.
A.Lukašenka, kliovėsi Rusijos prezidento Vladimiro Putino parama 2020 metų protestams malšinti.
Rusija atsiuntė į Baltarusiją stiprias pajėgas dalyvauti bendrose pratybose, likus keliems mėnesiams iki invazijos pradžios.
Ukrainos teismas sušvelnino rusų kariui už karo nusikaltimą skirtą bausmę
14:37
Apeliacinis teismas Kyjive penktadienį iki 15 metų laisvės atėmimo sušvelnino rusų kariui už karo nusikaltimą skirtą įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.
21 metų rusų karys Vadimas Šišimarinas teisme pripažino pirmosiomis Rusijos puolimo Ukrainoje dienomis nužudęs 62 metų civilį ir Kyjive gegužės 23 dieną buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Tai pirma tokio pobūdžio byla nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.
Procesas buvo atidžiai stebimas ir laikomas viešu Ukrainos teismų sistemos nepriklausomumo išbandymu, turinčiu parodyti, ar įmanomi teisingi teismai tęsiantis karui ir kaip Ukrainos teisingumas susidoros su milžiniška užduotimi išnagrinėti tūkstančius sudėtingų karo nusikaltimų bylų.
Kritikai sako, kad nuosprendis pagal kontraktą tarnavusiam V.Šišimarinui buvo pernelyg griežtas, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino dėl nusikaltimo, tvirtino vykdęs įsakymą ir gailėjosi.
Jo advokatas Viktoras Ovsianikovas pateikė apeliaciją prašydamas sutrumpinti bausmę iki 10 metų.
Pasak advokato, labai tikėtina, kad V.Šišimarinas bus sugrąžintas Rusijai per kokį nors apsikeitimą kaliniais.
S.Lavrovas sako esąs pasirengęs aptarti su A.Blinkenu apsikeitimo kaliniais klausimą
14:06
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad yra pasirengęs pokalbio su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu metu aptarti galimą apsikeitimą kaliniais, įskaitant amerikiečių krepšinio žvaigždę Brittney Griner.
A.Blinkenas trečiadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos pateikė Rusijai „svarų pasiūlymą“ išlaisvinti du kalinamus amerikiečius: buvusį jūrų pėstininką Paulą Whelaną ir B.Griner.
Su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis teigė, kad JAV vyriausybė pasiūlė Amerikoje nuteistą Rusijos ginklų prekeivį Viktorą Butą iškeisti į P.Whelaną ir B. Griner.
Uzbekistane viešintis S.Lavrovas nurodė, kad jo ministerija gavo oficialų JAV prašymą pasikalbėti telefonu, kai A.Blinkenas paskelbė minėtą pareiškimą. Rusijos diplomatijos vadovas sakė, kad bus pasirengęs pasikalbėti su JAV valstybės sekretoriumi, kai tik grįš į Maskvą, ir kad skambučio laikas dar derinamas.
S.Lavrovas sakė, kad yra pasirengęs aptarti apsikeitimo kaliniais klausimą, nors Užsienio reikalų ministerija nedalyvavo ankstesnėse diskusijose šiuo klausimu.
„Paklausysiu, ką jis turi pasakyti“, – teigė S.Lavrovas.
Ketvirtadienį paklaustas apie minėtą JAV pasiūlymą, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad derybos dėl apsikeitimo kaliniais paprastai vyksta neviešai.
„Žinome, kad tokie klausimai aptariami neskelbiant tokios informacijos, – sakė D.Peskovas žurnalistams. – Paprastai visuomenė apie tai sužino, kai susitarimai jau būna įgyvendinti.“
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis stebėjo pirmojo Ukrainos eksportuojamus grūdus gabensiančio laivo krovą
13:59
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aplankė vieną pietinį uostą, kad pamatytų, kaip kraunami eksportui skirti grūdai į Turkijos laivą, Kyjivui ir Maskvai sudarius susitarimą su Ankara ir Jungtinėmis Tautomis, siekiant atnaujinti dėl karo įstrigusį javų gabenimą Juodąja jūra, penktadienį pranešė ukrainiečių prezidentūra.
„Kraunamas pirmasis laivas nuo karo pradžios. Tai yra Turkijos laivas“, – prezidentūra citavo V. Zelenskį.
Prezidentūros paskelbtame vaizdo įraše matyti V.Zelenskis, stovintis prie laivo „Polarnet“ Čornomorsko uoste.
Rusija teigia, kad Rytų Ukrainoje žuvo 53 ukrainiečių karo belaisviai, Kyjivas ataką paneigė
13:59 Atnaujinta 16:20
Maskva ir Rytų Ukrainos prorusiški separatistai penktadienį pareiškė, kad mažiausiai 53 ukrainiečių karo belaisviai, paimti į nelaisvę per kovas dėl Mariupolio, žuvo per Ukrainos pajėgų apšaudymą ir dar daug buvo sužeista, bet Kyjivas šią informaciją paneigė.
Rusija teigė, kad ukrainiečiai iš amerikietiškų salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS apšaudė kalėjimą Olenivkos mieste, kuris yra separatistų kontroliuojamoje Donecko srities dalyje. Separatistų ir Rusijos pareigūnų teigimu, per šią ataką žuvo mažiausiai 53 ukrainiečių karo belaisviai, ir dar 75 buvo sužeisti.
Rusijos televizija parodė sugriautus barakus ir sulamdytas metalines lovas, bet žuvusiųjų ar nukentėjusiųjų reportaže nesimatė.
Maskva pareiškė, kad „šia kruvina Kyjivo režimo provokacija“ siekta atgrasyti ukrainiečių karius nuo pasidavimo.
„Ši baisi provokacija buvo įvykdyta siekiant įbauginti ukrainiečių karius“, kad jie nepasiduotų į nelaisvę, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime. Ministerijos atstovas generolas leitenantas Igoris Konašenkovas teigė, kad kalėjimas buvo apšaudytas tiksliai nutaikomais HIMARS sviediniais ir kad buvo sužeisti aštuoni sargybiniai.
Ministerija teigė, kad tarp minimų ukrainiečių karo belaisvių buvo pulko „Azov“, gynusio metalurgijos gamyklą „Azovstal“ Mariupolio uostamiestyje, narių.
Rusija šį buvusį sukarintą dalinį, kuris anksčiau turėjo ryšių su kraštutinių dešiniųjų grupėmis, o dabar yra integruotas į Ukrainos kariuomenę, vadina neonacių organizacija.
Tarptautinės bendrijos nepripažįstamos separatistinės Donecko „liaudies respublikos“ vadovas Denisas Pušilinas sakė, kad apšaudytame kalėjime buvo 193 kaliniai. Jis nenurodė, kokią dalį jų sudarė ukrainiečiai karo belaisviai.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos vėliau paskeltame pranešime kategoriškai paneigė separatistų ir Maskvos kaltinimus.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kurios visiškai laikosi tarptautinės humanitarinės teisės principų ir normų, niekada nevykdė ir nevykdo civilės infrastruktūros apšaudymų, juolab vietose, kur tikriausiai laikomi karo belaisviai“, – sakoma kariuomenės pranešime.
Be to, kariškiai apkaltino įsiveržusias Rusijos pajėgas surengus „tyčinį artilerijos apšaudymą“ prieš kalinimo įstaigą, kuriuo esą siekiama pasinaudoti, kad Maskva galėtų „kaltinti Ukrainą vykdant „karo nusikaltimus“, taip pat nuslėpti kankinimus ir egzekucijas“.
Rusijos pareiškimai yra dalis „informacinio karo, kuriuo siekiama apkaltinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas apšaudant civilę infrastruktūrą ir gyventojus, kad būtų galima nuslėpti jų pačių išdavikiškus veiksmus“, pridūrė Ukrainos kariuomenė.
„Rusija įvykdė dar vieną stingdantį karo nusikaltimą, bombarduodama kalinimo įstaigą okupuotoje“ Olenivkoje, kur yra laikomi ukrainiečiai karo belaisviai, per „Twitter“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Maždaug 2,5 tūkst. ukrainiečių karių pateko į nelaisvę gegužę, po įnirtingų kovų dėl Ukrainos Azovo jūros Mariupolio uostamiesčio, kur kelis mėnesius slėpėsi milžiniškoje metalurgijos gamykloje „Azovstal“.
Rusija šalia Ukrainos kuria dar vieną smogikų grupę
13:00
Rusija šalia Ukrainos kuria dar vieną smogikų grupę ir planuoja užbaigti šį procesą iki rugpjūčio vidurio, pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadymas Skibickis.
Jis pažymėjo, kad šalis agresorė nesugebėjo įgyvendinti savo planų dėl slaptos mobilizacijos ir 16 savanorių batalionų sukūrimo. Šaulių daliniai turėjo būti dislokuoti beveik visuose Rusijos Federacijos regionuose. Patvirtintais duomenimis, iki liepos vidurio buvo suformuoti 8 batalionai.
„Rusijos Federacijai to neužtenka. Šie batalionai buvo formuojami bet kaip, į juos buvo imtas bet kas. Todėl, siekdama vykdyti karo veiksmus, Rusija nusprendė suformuoti trečią atskirą kariuomenės korpusą. Dabar jis formuojamas Vakaruose. Jie paskelbė apie savo planus suformuoti šį korpusą iki rugpjūčio vidurio“, – sakė V.Skibickis.
