Ukraina: Rusija beveik 60 kartų dažniau atakavo civilinius objektus nei karinius

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad Ukrainos kariuomenė ir žvalgybos tarnyba jokio Rusijos karių smūgio nepalieka neatsakyto. Tai jis pasakė vakariniame vaizdo pranešime.

„Šią parą Mykolajivas ir jo regionas buvo apšaudomi žiauriausiai per visą karą – dešimtys raketų ir raketinių granatsvaidžių... Per Rusijos smūgį žuvo vienos didžiausių Ukrainos žemės ūkio bendrovių „Nibulon“ įkūrėjas, Ukrainos didvyris Oleksijus Vadaturskis ir jo žmona Raisa... Mūsų kariškiai ir žvalgybos pareigūnai sureaguoja į visus Rusijos smūgius. Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra pasirengusios reaguoti į bet kokius naujus okupantų veiksmus“, – pabrėžė V.Zelenskis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis pabrėžė, kad Rusijos teroristams nepavyks sunaikinti Ukrainos socialinio ir gamybinio potencialo.

„Ukraina ir mūsų žmonės, mūsų pajėgumai tikrai yra galingesni už bet kokias Rusijos raketas ir sviedinius“, – sakė valstybės vadovas.

Jo teigimu, Rusijos kariuomenė šiuo metu stengiasi sustiprinti savo pozicijas okupuotuose Pietų Ukrainos regionuose, didindama savo aktyvumą atitinkamose teritorijose. Dalis Rusijos pajėgų iš pozicijų rytuose perkeliama į pietus, į Chersono sritį ir Zaporižios sritį.

„Bet tai jiems nepadės“, – sakė V.Zelenskis.

Pasak jo, strategiškai Rusija neturi jokių galimybių laimėti šį karą.

„Ir reikia laikytis, kad taktiniu lygmeniu teroristinė valstybė taip pat pajustų savo praradimą. Turite laikytis – pietuose, rytuose ir visur kitur. Turime būti tvirti gynybos, diplomatijos ir politikos srityse. Išsaugoti mūsų vienybę – ne tik prieš pergalę, bet ir po jos, kad būtų atkurta viskas, ką okupantai sugriovė“, – pabrėžė valstybės vadovas ir pridūrė tikįs, kad visa tai bus padaryta.

Prezidentas pažymėjo, kad yra dėkingas kiekvienam Mykolajivo gyventojui už stiprybę ginant miestą ir regioną, dėkingas Mykolajivo, Charkivo, Kryvyj Riho ir visos Dnipro srities gyventojams, Zaporižios ir srities „kietiems žmonėms“, Chersono srities „visiems ukrainiečiams“, kiekvienam žmogui, gynusiam Odesos prieigas ir regioną, už drąsą.

Per penkis mėnesius nuo invazijos į Ukrainą Rusijos agresorė 60 kartų dažniau atakavo civilinius objektus nei karinius, pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos kovos su dezinformacija centras.

„Priešingai Vladimiro Putino pareiškimams, kad „Rusijos kariuomenė nesikėsina į jokius civilius objektus“, per 5 karo mėnesius Rusija beveik 60 kartų dažniau atakavo civilinius objektus nei karinius. Skaičiais tai yra 17 300 smūgių civiliams objektams ir apie 300 smūgių kariniams objektams. Pirmiausia okupantai nukentėjo nuo civilinės infrastruktūros miestuose, esančiuose prie fronto linijos“, – teigė Kovos su dezinformacija centras.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

Kaip pažymėta, Kremlius tikisi, kad apšaudymai paskatins vietos gyventojus nustoti priešintis ir stoti prieš „Kyjivo režimą“.

Kovos su dezinformacija centras teigė, kad „išdegintos žemės“ taktika pakeitė nesėkmingą Rusijos kariuomenės bandymą sukurti mobilias infiltruotas grupes šalies gilumoje.

Iki šiol Mariupolyje, Charkive, Černihive, Bučoje, Sjevjerodonecke ir Lysyčanske sugadinta arba sunaikinta daugiau kaip 50 proc. visų būstų. Be pastogės likusių ukrainiečių skaičius jau viršija 3,5 mln., arba 8 proc. šalies gyventojų.

Rusijos išpuoliai buvo nukreipti prieš medicinos, švietimo ir kultūros įstaigas. Visoje šalyje nukentėjo daugiau kaip 830 sveikatos priežiūros įstaigų, 2129 švietimo įstaigos ir daugiau kaip 530 kultūros ir meno objektų.

Be to, „pataikymų“ į civilinius objektus priežastis yra prastas Rusijos ginkluotės tikslumas ir pasenusių arba klaidingų duomenų naudojimas. Centro duomenimis, daugiau kaip 70 proc. Rusijos raketų nepataiko į numatytus taikinius.

„Ir nepriklausomai nuo priežasčių – „išdegintos žemės“ taktika visame pasaulyje tebėra karo nusikaltimas ir terorizmas, už kurį Kremliaus vadovybė turės atsakyti“, – pabrėžė Kovos su dezinformacija centras.

Praėjusią naktį Mykolajivas patyrė vieną didžiausių apšaudymų nuo karo pradžios. Rusijos pajėgos į miestą paleido apie 40 raketų.

Apie tai pranešė Nikolajevo srities tarybos pirmininkė Anna Zamazejeva.

„Mykolajivas tampa antruoju Mariupoliu [...] Užpuolikai atėjo į mūsų žemę ir žudo mūsų žmones, mūsų miestus ir kaimus. Jie nutraukė miesto vandens tiekimą ir griauna infrastruktūrą“, – rašė Mykolajivo srities tarybos pirmininkė Anna Zamazejeva.
 

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad kai kurie Rusijos kariuomenės daliniai persikėlė iš Slovjansko į Zaporižią.

„Slavjansko kryptimi priešas apšaudė artileriją. Tuo pat metu užfiksuotas atskirų priešo dalinių judėjimas iš Slovjansko į Zaporižią“, – rašė Generalinis štabas įvykių apžvalgoje feisbuke.

Liepos 31 d. rusų okupantai užpuolė devynių gyvenviečių teritorijas. Didžioji dauguma puolimų baigėsi nesėkme dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmų. Tik prie Avdijivkos pavieniai Rusijos daliniai pasiekė dalinės sėkmės, rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo ataskaitoje.

Pranešama, kad Charkivo kryptimi Rusijos pajėgos bandė veržtis prie Husarivkos, bet puolimas buvo atremtas, rusai pasitraukė. Panašiai baigėsi ir puolimai prie Bachmuto, rašoma ataskaitoje.

Skelbiama, kad Rusijos pajėgos norėjo pagerinti savo taktines pozicijas prie Veršinos, Soledaro, Jakovlevkos ir Pokrovskio. Tačiau, pranešama, kad Ukrainos pajėgos smarkiai apšaudė priešus ir privertė juos atsitraukti.

„Serebriankos rajone žvalgybos grupe [priešas] bandė nustatyti mūsų karių pozicijas, tačiau nesėkmingai ir pasitraukė. Netoli HriHorivkos žvalgybai buvo pasitelktas bepilotis orlaivis. [...] Okupantai bandė veržtis į Kamiankos ir Peskų vietoves. Čia puolimas nepavyko. Avdjivkos rajone atskiri priešo daliniai pasiekė dalinę sėkmę“, – pranešė Generalinis štabas.

Prieš Odesos regioną buvo surengtas raketų smūgis, pataikyta į karjerą, feisbuke pranešė Odesos valstybinio rajono administracija.

„Vienos iš Odesos srities bendruomenių teritorijoje įvykdyta raketinė ataka. Pataikykita į karjerą. Informacija apie aukas tikslinama“, – sakoma pareiškime.

Jungtinių Valstijų ambasadorė Ukrainoje Bridget A.Brink išpuolį prieš Olenivkos sulaikymo centrą pavadino „nedoru“ ir sakė, kad JAV „toliau sieks atsakomybės ir suteiks Ukrainai tai, ko jai reikia apsiginti nuo siaubingos Maskvos agresijos“.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos iki 2022 m. pabaigos gali visiškai išlaisvinti Zaporižios regioną iš Rusijos pajėgų, sakė Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas interviu agentūrai „Ukrinform“.

Pasak jo, rugsėjo 1 d. ir šildymo sezono pradžia yra svarbiausi etapai. O.Staruchas pabrėžė, kad svarbu kuo greičiau iškeldinti okupantus, kad būtų galima išspręsti vaikų ugdymo proceso organizavimo ir gyventojų aprūpinimo šiluma klausimą.

„Kol kas dujos netiekiamos Berdiansko, Melitopolio ir Vasiljevsko rajonuose. Yra daug sunkių akimirkų“, – pridūrė karinės administracijos vadovas vadovas.

O.Staruchas tikisi, kad Zaporižios srities deokupacija įvyks artimiausiu metu.

Keletas kaimų Chersono regione buvo visiškai sunaikinti dėl karo veiksmų. Šimtai gyvenviečių atsidūrė kritinėje padėtyje, nes sugriauti keliai, namai ir mokyklos, užminuoti laukai ir upės. Be to, žuvo daug civilių gyventojų, o miškuose kilo gaisrai, feisbuke pranešė Chersono srities karinė administracija.

„Kai kuriuose kaimuose jau penkis mėnesius nėra šviesos ir vandens, žmonės nuo kovo mėnesio negauna pensijų ir socialinių išmokų. Žmonės priversti bėgti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją arba į kaimyninius kaimus. Todėl yra bendruomenių, kuriose liko gyventi iki 10 žmonių, o kai kurie kaimai visiškai sunaikinti“, – rašė  administracija.

Jau du mėnesius Chersono srities gyventojai negali susisiekti su Ukrainos mobiliojo ryšio operatoriais. Laidinis internetas veikia, tačiau duomenų srautas eina per Rusiją, todėl dauguma paslaugų blokuojamos ir veikia tik per VPN.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas dar negavo leidimo apsilankyti Olenivkos kalėjime, kur buvo nužudyti dešimtys ukrainiečių karo belaisvių, sekmadienį pranešė Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas.

Išpuolio Olenivkoje, kur buvo laikomi Ukrainiečiai karo belaisviai, padariniai

+2

Tai įvyko po to, kai Rusijos gynybos ministerija pareiškė pakvietusi JT ir Raudonojo Kryžiaus ekspertus ištirti mirčių „siekiant atlikti objektyvų tyrimą“.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas pasmerkė penktadienio išpuolį, per kurį žuvo mažiausiai 50 belaisvių.

„Šeimos turi skubiai gauti žinių ir atsakymų, kas nutiko jų artimiesiems. Šalys turi padaryti viską, kas nuo jų priklauso, įskaitant nešališkus tyrimus, kad padėtų nustatyti išpuolio faktus ir įneštų aiškumo šiuo klausimu. Tačiau Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto vaidmuo ar įgaliojimai nėra atlikti viešus įtariamų karo nusikaltimų tyrimus“, – sakoma jo pareiškime

Ukraina ir Rusija apsikeitė kaltinimais dėl to, kas atsakingas už penktadienio raketos smūgį ar sprogimą.