Įvardytas ginklas, kuriuo galimai nužudyti ukrainiečiai belaisviai

Antradienio žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas įvardijo galimą ginklą, kuriuo buvo nužudyti ukrainiečiai belaisviai Olenivkoje. Prokuroras tvirtina kas tris valandas gaunantis naujos informacijos apie ukrainiečių žudynes.

Pasak A.Kostino, ekspertai mano, kad Olenivkos kolonija, kurioje laikyti belaisviai, buvo sunaikinta ne raketomis. Tam galėjo būti panaudotas termobarinis ginklas.

„Preliminarios mūsų tarptautinių ekspertų išvados yra tokios, kad šios žudynės buvo įvykdytos termobariniu ginklu. Tai pirminės kelių tarptautinių ekspertų išvados“, – kalbėdamas per televiziją sakė A.Kostinas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrijus Kostinas

Pasak jo, užsienio ekspertai yra įsitikinę, kad tai nebuvo apšaudymas raketomis. Generalinis prokuroras pridūrė, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai jau pradėti, bet šis klausimas lieka sudėtingiausias.

„Mano nuomone, dabar prioritetas turėtų būti skirtas Rusijos propagandos ir dezinformacijos, kad pastatas galimai buvo susprogdintas sistemos HIMARS raketomis, kaip jie dabar mėgina teigti, demaskavimui. Bet noriu dar kartą pasakyti, kad mes jau turime pirmines užsienio ekspertų išvadas, jog tai buvo termobarinio ginklo, kuriuo naudojasi šalis agresorė, panaudojimo pasekmė“, – sakė A.Kostinas.

Liepos 29-osios naktį nugriaudėjo sprogimas buvusios pataisos darbų kolonijos Olenivkoje teritorijoje, okupuotoje Donecko srities dalyje. Per sprogimą buvo sunaikintas pastatas, kuriame laikyti ukrainiečiai belaisviai, buvę gamyklos „Azovstal“ gynėjai Mariupolyje.

Iš karto po sprogimo Rusija apkaltino Ukrainos kariuomenę apšaudžius pataisos koloniją. Rusų teigimu, žuvo per 50 ukrainiečių belaisvių, sužeistųjų skaičius nebuvo nurodytas. Ukraina pareiškė, kad sprogimas Olenivkoje buvo Rusijos teroro aktas, kuriuo siekta nuslėpti karo nusikaltimus, diskredituoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai.

Ukrainos žvalgybos duomenimis, teroristinį išpuolį įvykdė privačios karinės kompanijos „Wagner“ samdiniai, vykdydami asmeninį kompanijos savininko Jevgenijaus Prigožino įsakymą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį sakė, kad branduoliniame kare laimėtojų negali būti ir kad toks karas niekada neturi būti pradėtas.

Pareiškimą jis padarė Jungtinėse Tautose prasidėjus 1970 metais įsigaliojusios Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT), kuria siekiama užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui, 10-ajai peržiūros konferencijai.

Kreipdamasis į konferenciją V.Putinas tvirtino, kad Rusija lieka ištikima sutarties „raidei ir dvasiai“.

„Branduoliniame kare negali būti nugalėtojų, ir jis niekada neturi būti sukeltas“, – sakė Rusijos lyderis.

Rusijos ir Vakarų ryšiai trūkinėja nuo vasario 24-osios, kai V.Putinas pasiuntė savo kariuomenę į provakarietišką Ukrainą.

Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė pirmadienį priekaištavo Rusijai dėl „neatsakingų ir pavojingų“ kalbų apie galimą branduolinių ginklų dislokavimą.

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios V.Putinas skelbia menkai užmaskuotus grasinimus apie pasirengimą dislokuoti rusų taktinius branduolinius ginklus. Pagal Rusijos karinę doktriną tokie ginklai gali būti panaudoti siekiant priversti priešininką atsitraukti.

Rusijos valstybinė propaganda taip pat kalba apie branduolinių ginklų panaudojimą per šį konfliktą.

Kaip gegužės mėnesį įspėjo rusų redaktorius ir Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas, Kremliaus „propagandos kariai“ siekia, kad branduolinių ginklų panaudojimas būtų priimtinesnis Rusijos visuomenei.

Į Ukrainą iš JAV atgabentos dar keturios papildomos reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS, tviteryje pranešė šalies gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Jis padėkojo JAV prezidentui Joe Bidenui, Pentagono vadovui Lloydui Austinui ir visiems amerikiečiams už pagalbą Ukrainai.

„Mes įrodėme, kad mokame elgtis su šia ginkluote. HIMARS salvės garsas tapo pagrindiniu muzikiniu fronto linijos hitu šią vasarą“, – pridūrė ministras.

Kol kas JAV yra sutikusios pagal didelę Ukrainos pajėgų aprūpinimo programą atsiųsti maždaug 20 sistemų HIMARS.

O.Reznikovas praėjusį mėnesį paprašė Vašingtono atsiųsti daugiau šių sistemų ir sakė, kad Kyjivo pajėgos naudodamosi jomis sunaikino maždaug 30 rusų vadaviečių ir ginklų sandėlių.

Pasak ministro, reikia mažiausiai 100 tokių sistemų, kad būtų galima vykdyti veiksmingą kontrpuolimą prieš Maskvos pajėgas.

Jis taip pat pakartojo raginimą atsiųsti tolimesnio nuotolio šaudmenų, kad būtų galima atkirsti rusų junginius nuo aprūpinimo.

Vašingtonas sakė, kad ukrainiečių kariuomenė puikiai naudoja HIMARS, ir akcentavo šių sistemų poveikį mūšio lauke.

Tačiau J.Bideno administracija kol kas atsisako atsiųsti ilgesnio nuotolio šaudmenų, nuogąstaudama, kad Ukraina galėtų smogti taikiniams Rusijos teritorijoje ir potencialiai paversti karą tiesioginiu susirėmimu su Vakarais.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį perspėjo, kad žmoniją nuo branduolinio susinaikinimo skiria „vos vienas apsiskaičiavimas“, o pasaulis susiduria su tokia grėsme, kokios nebuvo nuo Šaltojo karo laikų.

„Iki šiol mums nepaprastai sekėsi. Tačiau sėkmė nėra strategija. Ji taip pat neapsaugo nuo geopolitinės įtampos, peraugančios į branduolinį konfliktą“, – sakė A.Guterresas, pradėdamas Branduolinio ginklo neplatinimo sutarčiai priklausančių šalių konferenciją.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Remiantis nauju tyrimu, „Twitter“ paskyros, skleidžiančios QAnon ir prieš vakcinas nukreiptas sąmokslo teorijas vis dažniau platina ir dezinformaciją apie pasaulinę maisto krizę, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą.

Tinklo užkrato tyrimų instituto (NCRI) atliktas tyrimas parodė, kad sąmokslo teorijų platintojų paskyros socialiniuose tinkluose pastaruoju metu pradėjo kartoti mintį, kad Vakarų šalys yra atsakingos už kviečių, miežių ir kukurūzų eksporto iš Ukrainos nutraukimą.

Rusijos vyriausybė pastarosiomis savaitėmis reiškė tokius pat tvirtinimus, kaltindama Vakarų sankcijas dėl grūdų eksporto sulėtėjimo. Rusija blokavo Ukrainos laivybos uostus, o tai neleido eksportuoti dešimčių milijonų tonų grūdų. JT teigė, kad dėl Rusijos veiksmų 49 milijonai žmonių gali imti badauti. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„QAnon“ – sąmokslo teoretikų grupė, įsitikinusi, kad Donaldas Trumpas yra pasaulio gelbėtojas

NCRI, sekanti dezinformaciją ir manipuliacijas socialiniusoe tinkluose, nustatė, kad sąmokslo bendruomenės ir įtaką darantys asmenys, susiję su QAnon – ekstremistiniu judėjimu, kurio pasekėjai mano, kad Donaldas Trumpas kariauja prieš „giliąją valstybę“ – pereina nuo sąmokslo teorijų, susijusių su COVID-19 prie dezinformacijos apie maisto krizę.

Anot NCRI, augantis maisto trūkumas dažnai melagingai siejamas su „šešėliniu (dažnai – žydų) elitu, kuris siekia sukurti naująją pasaulio tvarką“, o ne su Rusijos invazija į Ukrainą.

Viename pavyzdyje GhostEzra, antisemitinių pažiūrų QAnon remiantis socialinių tinklų veikėjas, pavadinęs koronaviruso pandemiją „netikra“, „Telegram“ rašė: „Niekada netikėkite, kad ko nors trūksta. Maisto. Vandens. Naftos. Jie sukuria šiuos trūkumus. Tie trūkumai jokiu būdu neatsiranda natūraliai.“

„Jie“, paaiškino NCRI, reiškė žydus.

„QAnon ir kitos antivakserių ir internetinės sąmokslo bendruomenės turi labai daug bendro“, – sakė Alexas Goldenbergas, pagrindinis NCRI žvalgybos analitikas ir Rutgers Miller bendruomenės apsaugos ir atsparumo centro mokslinis bendradarbis.

„Kai kurios itin fantastiškos maisto trūkumą aiškinančios sąmokslo teorijos susimaišo su sąmokslo teorijomis prieš vakcinas.“

Ukrainos naujienų agentūra „Interfax“ skelbia, kad Chersono regione išlaisvintos 46 gyvenvietės, tačiau Chersono regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Butry gyventojus ir toliau ragina evakuotis į saugesnes vietas.

„Chersono srityje nuo šios dienos jau deokupuotos 46 gyvenvietės, dauguma jų yra regiono ašyje, kuri ribojasi su Dnipropetrovsko sritimi, o kai kurios – fronte, pasienyje su Mykolajivo sritimi“, – pirmadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Pasak pareigūno, „deokupuotoje teritorijoje yra kaimų, kurie praktiškai buvo sunaikinti 90 proc. – jie vis dar nuolat apšaudomi, gyventojai masiškai išsikraustė“.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tviteryje pranešė, kad šalį iš Vokietijos pasiekė daugkartinio paleidimo raketų sistema MLRS MARS II. 

MARS II yra Vokietijos modernizuota M270 MLRS sistema, kurią naudoja ir JAV kariuomenė. Jos veikimo nuotolis panašus į JAV Ukrainai padovanotos sistemos HIMARS, tik ji turi ne 6, o 12 raketų ir yra šiek tiek mažiau manevringa.

Vokietija buvo sakiusi, kad padovanos tris šias sistemas, tačiau neaišku, kiek jų buvo perduota Ukrainos pajėgoms. 

Rusijos vicepremjeras pirmadienį pristatė planus atstatyti rusų pajėgų užimtą Ukrainos pietinį Mariupolio uostamiestį, kuris buvo faktiškai sulygintas su žeme per daug savaičių trukusią apsiaustį ir įnirtingą apšaudymą.

Šie planai yra dalis platesnių Maskvos pastangų užsitikrinti paramą Ukrainos regionuose, kurių kontrolę ji perėmė nuo vasario pabaigos, kai užpuolė kaimyninę šalį.      

Rusijos vicepremjeras Maratas Chusnulinas televizijai RBK sakė, kad iki rudens bus baigti statyti pirmieji pastatai. 

„Pirmieji gyvenamieji pastatai iškils iki rugsėjo. Jau turėsime pirmąsias ligonines, pastatysime nepaprastųjų situacijų ministerijos centrą“, – sakė jis.

Pasak M.Chusnulino, taip pat planuojama atstatyti istorinį Mariupolio centrą, renovuojant visus pastatus, kurie nebuvo sulyginti su žeme per rusų pajėgų apšaudymą.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Prie Azovo jūros esančiame Mariupolyje iki karo gyveno apie 400 tūkst. žmonių, tačiau daugelis jų buvo priversti palikti miestą dėl nuožmaus rusų pajėgų puolimo.   

M.Chusnulinas sakė, kad iki 2025 metų Mariupolio gyventojų skaičius turėtų išaugti iki 350 tūkst., tačiau nenurodė, kaip šis tikslas bus pasiektas.

Pasak vicepremjero, didžiulė sovietinių laikų metalurgijos gamykla „Azovstal“, kurioje anksčiau dirbo daugiau kaip 12 tūkst. žmonių, nebus pilnai atstatyta.  

„Tačiau mes tikrai sukursime ten darbo vietų, kurios maitins miestą. Greičiausiai ji taps technologijų parku su kraštovaizdžio elementais“, – sakė jis.

„Azovstal“ tapo ukrainiečių pasipriešinimo Rusijos invazijai simboliu. Rusams balandžio pabaigoje užėmus Mariupolį, likę miesto gynėjai ištisas savaites slėpėsi toje pramonės zonoje esančiuose požeminiuose tuneliuose ir bunkeriuose, kol gegužę galiausiai sudėjo ginklus. 

ES pirmadienį pasveikino pirmo grūdų krovinio išplukdymą iš Ukrainos kaip „pirmąjį žingsnį“ stengiantis įveikti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, paaštrintą Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį.

Tačiau ES atstovas Peteris Stano sakė, kad Briuselis tikisi, jog bus „vykdoma visa sutartis ir bus atnaujintas Ukrainos eksportas klientams visame pasaulyje“.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis telegram kanale pranešė, kad šalį pasiekė pirmoji Europos Sąjungos (ES) skirtos 1 mlrd. eurų vertės paramos dalis, siekianti 500 mln. eurų. Antrosios paramos dalies tikimasi sulaukti rytoj.

„1 mlrd. eurų yra dalis didelio paramos Ukrainai paketo, skirto finansiniams karo padariniams įveikti, kurio bendra suma siekia 9 mlrd. eurų. Šios lėšos padės finansuoti pirmojo prioriteto biudžeto poreikius“, – rašo D.Šmyhalis. 

Jis taip pat padėkojo ES, o ši parama, anot jo, yra reikšminga investicija į bendrą ekonominį ir finansinį stabilumą bei saugią ateitį.

Kremlius ketvirtadienį pasveikino pirmojo nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios grūdų prikrauto laivo išplaukimą iš pietinio Odesos uosto įgyvendinant planą, turintį padėti sušvelninti pasaulinę maisto krizę.

„Kalbant apie pirmojo laivo išplaukimą, tai labai teigiama. Gera galimybė išbandyti mechanizmų, dėl kurių susitarėme per derybas Stambule, veiksmingumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Anksčiau pirmadienį Turkijos gynybos ministerija pranešė, kad iš Ukrainos Odesos uosto išplaukė pirmasis laivas, prikrautas Kyjivo eksportuojamų grūdų.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Peskovas

„Laivas „Razoni“ išplaukė iš Odesos į Tripolį Libane. Rugpjūčio 2-ąją jo laukiama Stambule. Paskui jis tęs kelionę, kai bus patikrintas Stambule“, – sakoma ministerijos pranešime.

Ukraina nurodė, kad su Siera Leonės vėliava plaukiojantis 1996 metais pastatytas 186 metrų ilgio laivas gabena 26 tūkst. tonų kukurūzų.

Liepos 22 dieną pasirašytas susitarimas nutraukti Rusijos blokadą, tapęs pirma reikšminga Maskvos ir Kyjivo sutartimi nuo invazijos pradžios, turi padėti sušvelninti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, kai kuriose neturtingiausiose valstybėse smarkiai brangstant maisto produktams.

Maskvos karinė invazija praktiškai paralyžiavo Ukrainos kviečių eksportą, nes jos uostai buvo užblokuoti ir užminuoti. Be to, dėl besitęsiančių kovos veiksmų kyla pavojus ir naujam javų derliui Ukrainoje.

Pagal minimą susitarimą trečiadienį Stambule oficialiai atidarytas Jungtinis koordinavimo centras, kuriam pavesta kontroliuoti Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą.

Koordinavimo centras yra atsakingas už konvojuose dalyvaujančių prekybinių laivų registravimą ir stebėjimą, jų stebėseną internetu ir per palydovą, taip pat laivų tikrinimą, kai jie pakraunami Ukrainos uostuose ir atplaukia į Turkijos uostus.

Neplanuojama, kad pirmadienį iš Ukrainos Juodosios jūros uostų išplauks daugiau laivų, gabenančių grūdus, pranešė Jungtinis koordinavimo centras Stambule. 

Nurodoma, kitų krovinių datos ir terminai vis dar derinami. Jie greičiausiai bus galutinai nustatyti tik po to, kai antradienį Stambule bus atliktas pirmojo krovinio patikrinimas.

Dnipropetrovsko srities karinės administracijos pirmininkas Valentinas Rezničenko telegram kanale paskelbė nuotrauką, kurioje, kaip jis teigia, užfiksuota į vaikišką lovą nukritusi Rusijos paleista raketa. Anot jo, ši nuotrauka daryta Marhanecyje, mieste, esančiame Nikopolio rajone. 

Apie Nikopolio ir Kryvyj Riho apšaudymus V.Rezničenko pranešė pirmadienį ryte. Anot jo, buvo sužeistos dvi moterys.

Socialiniuose tinkluose pasirodžiusiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip iš Odesos uosto išplaukia laivas „Razoni“, į Libaną gabenantis grūdus. Su Siera Leonės vėliava plaukiojantis 1996 metai pastatytas 186 metrų ilgio laivas gabena 26 tūkst. tonų kukurūzų.

Nors Maskvos karo mašina pamažu stumiasi į priekį Ukrainos rytuose, mėgindama įvykdyti Kremliaus uždavinį perimti kontrolę visame šiame išvystytos pramonės regione, Kyjivo pajėgos intensyvina atakas, stengdamosi susigrąžinti Rusijos okupuotas teritorijas šalies pietuose.

Ukrainiečiai, naudodami iš JAV gautas salvinės raketų ugnies sistemas, pietuose smogė tiltams ir karinei infrastruktūrai, priversdami Rusiją perkelti dalį pajėgų iš rytinio Donbaso regiono, kad būtų atremta nauja grėsmė.

Karui Ukrainoje tęsiantis jau šeštą mėnesį ateinančios savaitės gali tapti lemiamos.

Didžioji dalis Rusijos ir Ukrainos karinių išteklių tebėra sutelkta Donbase – pramonės regione, kuriame esama daug kasyklų ir fabrikų, bet abi konflikto šalys viliasi pasiekti pažangą kituose frontuose.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos kariuomenė Zaporižios srityje jau naudoja JAV raketines sistemas „Himars“

Ukraina pažadėjo išstumti rusus iš teritorijos, užimtos invazijos pradžioje, įskaitant pietinę Chersono sritį ir dalį Zaporižios srities. Tuo metu Maskva tikino išlaikysianti okupuotas Ukrainos teritorijas ir užimsianti naujų.

Donbaso regioną sudaro dabar jau visiškai Rusijos kontroliuojama Luhansko sritis ir Donecko sritis, kurios Maskvos pajėgos kontroliuoja maždaug pusę.

Ukrainiečių karybos analitikas Olehas Ždanovas atkreipė dėmesį, kad intensyvindamas puolimą pietuose Kyjivas verčia Rusiją išsklaidyti savo pajėgas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Karas Ukrainoje

„Rusijos kariuomenės vadovybei iškilo dilema: mėginti toliau vystyti puolimą Donecko regione arba stiprinti gynybą pietuose, – sakė jis. – Jiems bus sunku ilgą laiką vykdyti abi užduotis vienu metu.“

O.Ždanovas pabrėžė, kad užuot mėginusi surengti didelio masto kontrpuolimą plačiu frontu, Ukraina stengiasi susilpninti Rusijos kariuomenę pietuose virtine smūgių prieš šaudmenų ir degalų sandėlius bei kitus svarbius objektus.

„Tai neprivalo būti frontalinė ataka“, – sakė jis.

Maskvos primestų vietos administracijų pareigūnai Ukrainos rytuose ir pietuose užsiminė, kad jau rugsėjį galėtų būti surengti referendumai dėl šių teritorijų prijungimo prie Rusijos. Tačiau šie planai priklausomi nuo Rusijos gebėjimo iki to laiko visiškai perimti kontrolę šiose srityse.

„Kremliaus pagrindinis tikslas – priversti Kyjivą pradėti derybas, apsaugoti esamą sąlyčio liniją ir rudenį surengti referendumą“, – sakė Kyjive įsikūrusio Razumkovo centro ekspertas Mykola Sunhurovskis.

Jis pažymėjo, kad iš Vakarų gauta ginkluotė sustiprino Ukrainos pajėgumus ir leidžia taikliai smogti taikiniams, esantiems toli už fronto linijos.

Ukraina yra gavusi keliolika amerikietiškų salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS ir naudojo jas smogti Rusijos šaudmenų sandėliams, itin reikalingiems Maskvai siekiant išlaikyti ugnies galios pranašumą. Ukrainiečių gautos HIMARS raketos gali nuskrieti 80 km ir leidžia smogti iš pozicijų, nepasiekiamų daugumai priešo artilerijos sistemų.

„Tai svarus privalumas, – sakė M.Sunhurovskis. – Ukrainiečiai pradėjo tikslius smūgius Rusijos sandėliams, vadavietėms, geležinkelio stotims ir tiltams, ardydami logistikos grandines ir mažindami Rusijos karinius pajėgumus.“

Ukrainiečių smūgiai šaudmenų sandėliams Rusijos kariuomenę užklupo nepasiruošusią ir privertė išsklaidyti ir perkelti amuniciją į atokesnes vietas, tokiu būdu pailginant aprūpinimo linijas. Tai mažina Rusijos pajėgų ugnies galią ir padeda lėtinti jų puolimą rytuose.

„Jie turėjo viską perkelti į mažesnius, labiau išsklaidytus sandėlius“, – sakė buvęs Jungtinės Karalystės tankų dalinio vadas Justinas Crumpas, dabar vadovaujantis strateginių konsultacijų bendrovei „Sibylline“.

„Visa tai yra paveikūs trikdžiai, lėtinantys Rusiją. Nukentėjo jų artilerijos ugnies tempas, kuris anksčiau buvo pagrindinis veiksnys“, – pridūrė ekspertas.

J.Crumpas sakė, kad Rusijos kariuomenė nepakankamai įvertino HIMARS ir panašių sistemų grėsmę ir paliko savo sandėlius žinomose vietose.

„Jie manė, kad oro erdvės gynyba raketas numuš. Tačiau taip nenutiko“, – aiškino buvęs kariškis.

Ukrainos kariuomenės kovinę dvasią sustiprino virtinė HIMARS smūgių vienam strategiškai svarbiam tiltui per Dniepro upę Chersono srityje. Tiltui tapus nebetinkamam naudoti tame regione laikomos Rusijos pajėgos tikriausiai patirs aprūpinimo sunkumų.

Anot O.Ždanovo, šis tiltas yra Rusijos pajėgų Dniepro dešiniajame krante aprūpinimo esminė grandis.

Rusija dar gali naudotis kitu tiltu per Dnieprą ir gabenti atsargas ir pastiprinimus savo pajėgoms Chersono srityje, esančioje į šiaurę nuo 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio. Tačiau Ukrainos smūgiai atskleidė Rusijos pajėgų pažeidžiamumą ir susilpnino jos kontrolę tame regione.

„Rusų užnugaryje – upė. Tai nėra gera vieta gynybai, – pažymėjo J.Crumpas. – Jie negali lengvai gauti atsargų. Toje upės pusėje jų moralė tikriausiai  gana nusmukusi.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos ataka Bachmute

Ekspertas sakė, kad Ukraina vėliau gali ryžtis dideliam kontrpuolimui, į kurį būtų įtrauktas didelis skaičius karių ir ginkluotės.

„Manau, tai galimybė Ukrainai surengti labiau triuškinamą smūgį rusams ir juos nustumti atgal, – kalbėjo J.Crumpas. – Manau, tikimybė, kad tai bus išbandyta čia, yra didesnė negu bet kurioje kitoje vietoje.“

Pati didelio Ukrainos kontrpuolimo pietuose tikimybė padėjo Kyjivui priversti rusus perkelti dalį savo pajėgų iš pagrindinio kovos veiksmų teatro rytuose, sakė britų analitikas.

„Tai lėtina puolimą Donbase, – pabrėžė J.Crumpas. – Taigi, vien puolimo grėsmė šiuo metu iš tiesų palanki Ukrainai.“

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį pareiškė, kad pirmojo grūdų prikrauto laivo išplaukimas iš Odesos uosto nuo Rusijos invazijos pradžios neša „palengvėjimą pasauliui“.

„Palengvėjimo diena pasauliui, ypač mūsų draugams Viduriniuose Rytuose, Azijoje ir Afrikoje, kai pirmieji ukrainietiški grūdai iškeliauja iš Odesos po mėnesius trukusios Rusijos blokados. Ukraina visada buvo patikima partnerė ir tokia liks, jeigu Rusija vykdys savąją susitarimo dalį“, – per „Twitter“ parašė D.Kuleba.

Ukrainos žvalgyba pranešime, kurį paskelbė feisbuke, rašo, kad Ukrainos puolimas privertė Rusiją didinti karių skaičių okupuotose pietinėse srityse, daug karių perkeliama į Krymą: „Ateityje juos planuojama dislokuoti mūsų šalies rytuose ir vykdyti kovines operacijas prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.“

Pranešimas paskelbtas remiantis Ukrainos gynybos ministerijos atstovo spaudai Vadimo Skibickio interviu laikraščiui „The Guardian“. Remiantis juo, Rusija prieš dvi savaites iš Donecko srities išvedė taktinius oro desanto dalinius ir perkėlė juos į okupuotą Chersono miestą. 

Mykolajivo 79-osios oro desantininkų brigados nuotr./Sunaikinti Rusijos pajėgų tankai

Jei Rusija laimėtų mūšį Ukrainos pietuose ir rytuose, ji tęstų naujas puolamąsias operacijas, kad užimtų daugiau Ukrainos teritorijos, pasitelkdama šiuo metu Rusijos Federacijoje formuojamus dalinius, sakė V.Skibickis.

Be to, Ukrainos gynybos ministerijos atstovas spaudai sakė, kad, be papildomos ginkluotės, Ukrainai reikia pagalbos apmokant karius užsienio šalyse.

Ukrainos saugumo tarnyba skelbia atradusi rusiškus dokumentus, reglamentuojančius Rusijos planuojamą „referendumą“ užimtoje Chersono srities teritorijoje.

Remiantis saugumo tarnybos pranešimu, okupacinės pajėgos jau parengė netikro referendumo koncepciją bei apibrėžė pagrindines darbų kryptis, tačiau galutinė „balsavimo“ data dar nėra nustatyta.

„Remiantis turima informacija, pagrindinį vaidmenį organizuojant ir vykdant pseudoreferendumą planuojama patikėti prokremliškai organizacijai „Savanoriai Rusijai“. Prižiūrint Rusijos Federacijos specialiosioms tarnyboms, jos nariai turi būti išsklaidyti regione, kad nustatytų vietos gyventojų paramą okupantams, taip pat rengtų teatralizuotus siužetus Rusijos televizijai“, – rašoma pranešime.

AP/„Scanpix“ nuotr./Chersonas

Saugumo tarnybos teigimu, šie tariami „aktyvistai“ ketina surengti daugiau kaip 140 prorusiškų mitingų, iš kurių apie 30 – regioniniame centre. Tikimasi, kad agitacinius mitingus nušvies Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės ir tinklaraštininkai, kurie masiškai siunčiami į regioną.

„Be to, okupacinės administracijos atstovai iš Maskvos gavo nurodymą įsteigti 20 “rinkimų komisijų„, kurioms vadovaus vietiniai kolaborantai. Rinkimų komitetų sudėtis turėjo būti patvirtinta iki šių metų rugsėjo 1 d.“ – rašoma toliau.

Ukrainos saugumo tarnyba teigia nustačiusi „visų įsibrovėlių ir jų „koordinatorių“ iš Rusijos Federacijos, dalyvavusių organizuojant pseudoreferendumą, buvimo vietą.“

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija naujausioje apžvalgoje teigia, kad per pastarąsias keturias dienas Rusija toliau bandė rengti taktinius puolimus Bachmuto ašyje, į šiaurės rytus nuo Donecko, ir tik lėtai darė pažangą.

Kaip praėjusią savaitę informavo Ukrainos valdžios institucijos, Rusija tikriausiai perskirsto nemažai savo pajėgų iš šiaurinio Donbaso sektoriaus į pietų Ukrainą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai netoli fronto linijos

Rusija tikriausiai koreguoja savo Donbaso puolimo operatyvinį planą po to, kai jai nepavyko pasiekti lemiamo operatyvinio proveržio pagal planą, kurio ji laikėsi nuo balandžio mėnesio, teigiama apžvalgoje. Joje taip pat rašoma, kad veikiausiai Rusija suprato, kad „Zaporižios frontas“ yra pažeidžiamas, tad reikalingas pastiprinimas.

Pirmasis laivas, prikrautas Ukrainos eksportuojamų grūdų, išplauks iš Odesos uosto pirmadienį 8 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, pranešė Turkijos gynybos ministerija.

„Prekinis laivas „Razoni“, plaukiojantis su Siera Leonės vėliava ir prikrautas kukurūzų, 8 val. 30 min. išplauks iš Odesos uosto į Libaną“, – sakoma gynybos pranešime.

Ministerija nurodė, kad kitos laivų vilkstinės taip pat pradės plaukioti jūrų „koridoriais, nes procedūros yra užbaigtos“.

Pranešama, kad šį rytą per apšaudymą antrame pagal dydį Ukrainos Charkivo mieste buvo sužeisti du žmonės.

Regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas pranešė, kad Rusija atakavo šiaurės rytų miesto Saltivos rajoną, ir „Telegram“ žinutėje pirmadienį prieš pat 8.30 val. ryto paragino gyventojus likti slėptuvėse. 

Kiek vėliau O.Synehubovas patikslino, kad vienas iš sužeistųjų – 72 metų amžiaus vyras – ligoninėje mirė.

O.Synehubovo „Facebook“ nuotr./Charkivas

Dnipropetrovsko srities karinės administracijos pirmininkas Valentinas Rezničenko pranešė, kad naktį Rusijos pajėgos apšaudė Nikopolio ir Kryvyj Riho rajonus, nusitaikyta į gyvenamuosius rajonus, apgadinta kavinė ir siuvimo fabrikas, sunaikinta elektrinė.

Anot jo, sužeistos dvi moterys, vienos iš jų būklė kritinė. 

Raudonojo Kryžiaus atstovė prognozuoja, kad rudenį Lietuvoje gali išaugti pabėgėlių iš Ukrainos skaičius, nes karo nuniokotos šalies kai kuriuose regionuose visiškai sugriauta šildymo ir vandentiekio infrastruktūra.

„Situacija tikrai prasta, šals orai, šildymo infrastruktūra, vandens infrastruktūra yra sugriauta ir nemaža dalis žmonių gali vėl pasiduoti į Europos pusę“, – LRT pirmadienį sakė Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Ukrainos karo pabėgėliai Varšuvos autobusų ir traukinių stotyse

„Lietuva tikrai yra gerai išreklamuota tarp ukrainiečių, yra įvairūs scenarijai, bet tikrai mes galime turėti antra tiek. Šiandien mes turime 60 tūkst. ukrainiečių, dalis jų yra išvykę, bet skaičius panašiai toks, mes galime antra tiek  sulaukti“, – svarstė organizacijos atstovė.

Statistikos departamento penktadienį skelbtais duomenimis, į Lietuvą nuo karo pradžios yra atvykę 60,5 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių, o per pastarąją savaitę – 685.

Plačiau skaitykite ČIA.

Anatolijus Čubaisas, netrukus po Maskvos invazijos į Ukrainą atsistatydinęs iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino aukšto rango patarėjo pareigų ir išvykęs iš savo šalies, sekmadienį dėl neurologinio sutrikimo buvo gydomas vienos iš Europos ligoninių intensyviosios terapijos skyriuje.   

Televizijos laidų vedėja ir Čiubaisų šeimos draugė Ksenija Sobčiak platformoje „Telegram“ pranešė, kad kalbėjosi su jo žmona Avdotija. Anot jos, A.Čiubaisas sega Guillaino-Barre (GBS) sindromu. K.Sobčiak nenurodė, kurioje ligoninėje jis gydomas. 

Susirgus GBS organizmo imuninė sistema pažeidžia nervines ląsteles ir nulemia raumenų silpnumą ar – sunkiausiais ligos atvejais – paralyžių.

K.Sobčiak citavo A.Čiubaiso žodžius, kad jo būklė yra „vidutinio sunkumo, stabili“.

Nors A.Čiubaisas nenurodė savo atsistatydinimo kovo mėnesį priežasties, buvo manoma, kad jis pasitraukė, nes nepritarė invazijai į Ukrainą.  

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Anatolijus Čubaisas

A.Čiubaisas buvo aukščiausias ir virtinės pareigūnų, atsistatydinusių, kai V.Putinas vasario 24 dieną pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą. 

Iki atsistatydinimo A.Čiubaisas buvo V.Putino pasiuntinys tarptautinėse organizacijose tvaraus vystymosi klausimais. Rusijoje jis gerai žinomas veikėjas, nes nuo 10-o dešimtmečio pradžios ėjo aukštas pareigas, kai Boriso Jelcino vadovavimo metu prižiūrėjo privatizaciją. 

Jungtinėse Amerikos Valstijoje (JAV) įsikūręs Karo studijų institutas naujausioje apžvalgoje rašo, kad Rusijos pajėgos atnaujino vietines antžemines atakas į šiaurės vakarus ir pietvakarius nuo Iziumo bei gali sudaryti sąlygas puolamosioms operacijoms toliau į vakarus Charkivo srityje arba Charkivo miesto link.

Vis dėlto, ekspertų teigimu, labai mažai tikėtina, kad Rusijos pajėgos užimtų Charkivo sritį ar Charkivo miestą – antrą pagal gyventojų skaičių Ukrainos miestą – atsižvelgiant į Rusijos pažangos Donbase tempą ir tebesitęsiančias pajėgų formavimo ir logistikos problemas.

Karo studijų institutas anksčiau svarstė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galėjo įsakyti Rusijos pajėgoms užimti Charkivo miestą ir neužimtą srities dalį, tačiau mažai tikėtina, kad jam pavyks pasiekti tokių tikslų. Rusijos pajėgos taip pat gali rengti puolimo atakas, kad užkirstų kelią Ukrainos kontrpuolimams.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

Krymo okupacinės valdžios pareigūnai netiesiogiai apkaltino Ukrainą surengus dronų ataką prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno štabą okupuotame Sevastopolyje liepos 31 d., tačiau Ukrainos pareigūnai tai paneigė. 

Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas teigė, kad ukrainiečiai „nusprendė sugadinti“ Rusijos karinio jūrų laivyno dienos šventę, ir pažymėjo, kad štabo kieme sprogo dronas, tačiau nepatikslino, ar droną paleido Ukrainos pajėgos, ar vietos gyventojai. M.Razvožajevas taip pat teigė, kad per sprogimą sužeisti šeši žmonės. Rusijos Krymo senatorė Olga Kovitidi vėliau paskelbė, esą neįvardyti veikėjai išpuolį įvykdė savadarbiu dronu iš Sevastopolio teritorijos. Ukrainos karinių jūrų pajėgų ir Odesos srities karinės administracijos atstovas spaudai Serhijus Bratčiukas netiesiogiai užsiminė, kad išpuolis dronu buvo Rusijos surengta provokacija.

„Scanpix“/AP nuotr./Išpuolio Olenivkoje, kur buvo laikomi Ukrainiečiai karo belaisviai, padariniai

Rusijos vyriausybė gali apsunkinti tarptautines pastangas ištirti karo belaisvių žūties aplinkybes Olenivkos kalėjime, rašoma Karo studijų instituto apžvalgoje. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) sekmadienį pranešė, kad dar negavo leidimo apsilankyti Olenivkos kalėjime, kuriame per bombardavimą žuvo dešimtys ukrainiečių karo belaisvių, nors Rusijos gynybos ministerija pakvietė JT ir TRKK ekspertus apsilankyti incidento vietoje.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk taip pat pažymėjo, kad Rusijos valdžios institucijos neatsakė į Ukrainos prašymus grąžinti žuvusių ukrainiečių karo belaisvių kūnus.

Pagrindinės Karo studijų instituto išvados:

Pagrindinės išvados

• Kremlius neatsakė į Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus prašymą leisti patekti į Olenivkos kalėjimą nuo liepos 31 d., taip trukdydamas tarptautiniam tyrimui.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas į pietvakarius ir šiaurės vakarus nuo Iziumo, o tai atitinka Karo studijų instituto vertinimą, kad Rusijos pajėgos gali sudaryti sąlygas žygiui į šiaurės vakarus nuo dabartinės linijos Iziumas-Slovjanskas.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas į šiaurės vakarus nuo Slovjansko, į šiaurės rytus nuo Siversko ir į rytus bei pietus nuo Bachmuto.
• Rusijos pajėgos pasiekė nedidelių laimėjimų Avdijivkos rajone ir tęsė antžemines atakas Avdijivkos ir Pisko link.
• Rusijos valdžia pradėjo verbuoti savanorius į Nevskio ir Ladogos batalionus Leningrado srityje, Rusijoje.
• Rusijos okupacinė valdžia toliau rengėsi referendumui Chersono srityje ir ėmėsi priemonių, kad pavaizduotų paramą Rusijos vykdomai okupuotų teritorijų kontrolei.

Ukrainos operacinė vadovybė „Pietūs“ informavo, kad šeštadienį šalies pajėgos atakavo netoli Brilivkos geležinkelio stoties, Chersono srityje, buvusią Rusijos karinės technikos, šaudmenų ir kovinės amunicijos koloną.

Remiantis pranešimu, sunaikinti 52 kariai, keturi tankai, dvi savaeigės haubicos ir minosvaidžių sistemos, savaeigė artilerijos įranga, 86 šarvuočiai bei keturi amunicijos sandėliai.

Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius naktį pranešė, kad Rusijos pajėgos naktį vėl atakavo miestą, skirtingose jo vietose girdėjosi stiprūs sprogimai.

Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas pranešė, kad apšaudymo metu nukentėjo privatūs namai, sužeisti trys žmonės. 

Pasak jo, dėl apšaudymo medicinos punkto teritorijoje kilo gaisras. Sudegė humanitarinės pagalbos sandėlis, kuriame buvo medicinos reikmenų ir maisto produktų. Pranešimų apie aukas šioje vietoje negauta.

Taip pat nukentėjo vienos iš ligoninių traumatologinis skyrius, apgadinti keturi pastatai ir medicinos automobiliai, išdaužyti langai.