Generolas: Rusija siekia atgauti iš Kyjivo persvarą ir akivaizdžiai didina pajėgas

Rusijos pajėgos apšaudė Nikopolį, apie tai savo „Telegram“ kanale po vidurnakčio pranešė Nikopolio rajono karinės administracijos vadovas Jevgenijus Jevtušenka.

„Nikopolio miestas apšaudomas“, – pažymėjo jis.

J.Jevtušenko dar nepateikė jokios kitos informacijos. Tačiau „Unian“ praneša, kad Nikopolyje ir Terhromadoje paskelbtas oro pavojus. 

Europos Sąjungos Taryba nustatė ribojamąsias priemones buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir jo sūnui Oleksandrui, pranešama oficialioje Europos Vadovų Tarybos svetainėje, skelbia „Unian“.

„Scanpix“/AP nuotr./Viktoras Janukovyčius

Pranešama, kad jie į asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą pateko dėl jų „vaidmens kenkiant Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei bei valstybės stabilumui ir saugumui arba keliant jiems grėsmę“.

Pažymima, kad Oleksandro Janukovyčiaus atveju sankcijos taip pat taikomos dėl sandorių su separatistų grupuotėmis Donbase Ukrainoje.

Vakariniame kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ pareiškimą, kuriame organizacija teigė, kad Ukrainos pajėgos pažeidžia tarptautinę teisę ir sukelia pavojų civiliams steigdamos bazes gyvenamuosiuose rajonuose, įskaitant mokyklų ir ligoninių pastatus.

V.Zelenskis pasmerkė „Amnesty International“ selektyvumą ir mano, kad organizacija bando amnestuoti teroristinę valstybę ir perkelti atsakomybę nuo agresoriaus aukai.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Šiandien matėme „Amnesty International“ pranešimą, kuriame, deja, bandoma amnestuoti teroristinę valstybę ir perkelti atsakomybę nuo agresoriaus aukai.

Nėra ir negali būti – net hipotetiškai – sąlygų, kurioms esant bet koks Rusijos puolimas prieš Ukrainą taptų pateisinamas.

Agresija prieš mūsų valstybę yra neprovokuota, invazinė ir atvirai teroristinė. O jei kas nors padaro pranešimą, kuriame auka ir agresorius neva kažkaip sutampa, jei yra analizuojami kažkokie duomenys apie auką ir ignoruojama, ką agresorius veikė tuo metu, tai to negalima toleruoti...

Rusijos kariuomenė nesustojo smogdama net prie Holokausto aukų memorialų, prie kapinių... Olenivkos stovykloje su karo belaisviais. Ir pranešimų apie tai kažkodėl nėra. Tai toks amoralus selektyvumas.

Kiekvienas, amnestuojantis Rusiją ir dirbtinai sukuriantis tokį informacinį kontekstą, kad kai kurie teroristų išpuoliai yra neva pateisinami ar tariamai suprantami, negali nesuprasti, kad taip padedama teroristams. Ir jei tokie pranešimai yra manipuliuoti, tada jūs dalijatės su jais atsakomybe už žmonių mirtį“, – sakė V.Zelenskis.

Rusijos pajėgos ketvirtadienio vakarą apšaudė Charkivą, yra informacijos apie tris aukas.

„Okupantai smogė Ševčenkivskio ir Pramonės rajonams. Į įvykio vietą išvyko greitosios medicinos pagalbos komandos. Yra išankstinė informacija apie 3 aukas“, – „Ukrainska Pravda“ cituoja srities vadovą Olehą Synehubovą.

Penktadienį iš Ukrainos Juodosios jūros uostų išplauks dar trys laivai, gabenantys maisto krovinius, įskaitant grūdus, ketvirtadienio vakarą pareiškė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras.

Rusija pradėjo naują specialiųjų informacinių operacijų prieš Ukrainą etapą, kuriuo siekiama pasėti paniką tarp gyventojų, pranešė Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba, rašo „Unian“.

„Netikros naujienos masiškai plinta Ukrainos informacinėje erdvėje. Visų pirma pasinaudodamas teroristiniu išpuoliu Olenivkoje, priešas randa nuolatinio informacinio teroro ir bauginimo priežasčių. Jam tenka užduotis destabilizuoti ir demoralizuoti Ukrainos visuomenę.

Agresorius skleidžia klaidinančią informaciją, bando manipuliuoti visuomene ir skatina imtis veiksmų, kurie karo metu gali destabilizuoti šalį“, – rašo žvalgyba.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pažymi, kad Rusijos pajėgos daugiausia pastangų sutelkia Rytų Ukrainoje, siekdamos nustatyti visišką Donecko ir Luhansko sričių kontrolę jų administracinėse ribose.

Okupantai toliau kovoja, kad išlaikytų laikinai užimtas teritorijas Chersono ir Charkovo, Zaporožės ir Mykolajivo srityse, feisbuke pranešė Generalinis štabas.

Pažymima, kad išlieka tolesnė oro ir raketų smūgių grėsmė karinei ir ypatingos svarbos infrastruktūrai visoje Ukrainoje.

Ketvirtadienį Ukrainos generolas Oleksijus Hromovas pareiškė, kad Rusija gali pradėti puolimą pietiniame Ukrainos Chersono regione, siekdama atgauti iš Kyjivo persvarą ir akivaizdžiai didina pajėgas.

Rusijos gniaužtuose – Ukrainos pietų teritorija, kurią ji užėmė per ankstyvuosius vasario 24 d. invazijos etapus, tačiau Kyjivas pažadėjo surengti didelį kontrpuolimą ir panaudojo sudėtingus vakarietiškus ginklus, kad smogtų Rusijos tiekimo linijoms ir amunicijos sandėliams, praneša „Reuters“.

O.Hromovas sakė, kad Rusija į strategiškai svarbaus pietinio Chersono regiono šiaurės rytus, kurio didžiąją dalį yra okupavusi Rusija, atgabeno daug ginklų ir technikos.

„Gali būti, kad priešas gali arba bandys vykdyti puolamąsias operacijas giliai į mūsų teritoriją, kad perimtų iniciatyvą ir sukeltų grėsmę mūsų sėkmės plėtrai, siekdamas priversti (Ukrainos kariuomenę) nustoti plėsti priešakines pozicijas ir pereiti į gynybą“, – kalbėjo jis.

Jis sakė, kad rytuose Ukraina pagerino savo taktines pozicijas aplink rytinį Slovjansko miestą ir atkovojo du kaimus, tačiau Rusijos pajėgos bandė užimti rytinį Avdijivkos miestą ir Piskų kaimą.

Pasak jo, Ukrainos pajėgos buvo priverstos ten užleisti teritoriją, pereidamos prie gynybos į pietus nuo Avdijivkos miesto ir palikdamos Butivkos anglies kasyklą.

Rusijos pajėgos telkia savo pajėgas Zaporižios ir Chersono kryptimis, sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas, skelbia „Unian“.

„Priešas didina savo pajėgas Zaporižios ir Chersono kryptimis. Rusija perkėlė tris batalionų taktines grupes iš Novopavlovsko krypties į Kryvyj Riho kryptį. Priešas taip pat dislokavo vieną bataliono taktinę grupę Zaporižios kryptimi“, – sakė jis.

Pasak O.Hromovo, Rusijos Federacija papildo savo pajėgas per Kerčės tiltą ir iš Krymo.

„Krymas naudojamas kaip priedanga personalui ir ginklams. Užfiksuotas Rytų karinės apygardos karinės aviacijos perkėlimas į pusiasalio teritoriją“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija toliau iš ilgalaikio saugojimo sandėlių išveža karinę įrangą, kuri bus toliau gabenama į Ukrainos teritoriją.

Ukrainos kariai sustabdė Rusijos okupantų puolimą Bilohirkos ir Lozovojės rajonuose, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo feisbuko puslapyje paskelbtame pranešime.

„Pietų Bugo kryptimi priešas sutelkia pastangas, kad neleistų Ukrainos gynybos pajėgų daliniams žengti gilyn į laikinai okupuotą teritoriją. Tankų ir artilerijos ugnies intensyvumas į mūsų karių pozicijas palei sąlyčio liniją išlieka didelis. Tęsiama bepiločių orlaivių oro žvalgyba“, – teigė Generalinis štabas.

„Priešų puolimą Belogorkos ir Lozovojės vietovėse mūsų kariai sustabdė ir išstūmė okupantus atgal“, – rašoma pranešime.
 

NATO narės glaudžiai bendradarbiauja su gynybos bendrovėmis, kad užtikrintų, jog Ukraina gautų daugiau ginklų ir įrangos ir būtų pasirengusi ilgam karui su Rusija, ketvirtadienį „Reuters“ pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Mes teikiame daug paramos, tačiau turime padaryti dar daugiau ir pasirengti ilgam laikotarpiui.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Jensas Stoltenbergas

Todėl dabar taip pat glaudžiai bendraujame ir glaudžiai bendradarbiaujame su gynybos pramone, kad pagamintume daugiau ir pristatytume daugiau įvairių rūšių amunicijos, ginklų ir pajėgumų“, – sakė J.Stoltenbergas.

Ketvirtadienį Norvegijoje sakydamas kalbą vietos Darbo partijos aktyvistams J.Stoltenbergas atskirai pareiškė, kad Rusijos invazija į Ukrainą, kurią Maskva vadina „specialia karine operacija“, sukūrė pavojingiausią momentą Europai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir kad Rusijai negalima leisti laimėti.

Jis taip pat apkaltino Vladimirą Putiną „neapgalvota ir pavojinga“ retorika dėl galimo branduolinių ginklų panaudojimo.

Nors NATO narės tiesiogiai nedalyvauja kare, NATO glaudžiai dalyvauja koordinuojant Vakarų atsaką į invaziją.

J.Stoltenbergas pakartojo savo poziciją, kad karas greičiausiai baigsis tik po derybų.

„Mes žinome, kad dauguma karų baigiasi prie derybų stalo. Taip pat žinome, kad tų derybų rezultatas visiškai priklausys nuo jėgų mūšio lauke.

Ne man nurodyti Ukrainai, kokios tiksliai turėtų būti tos sąlygos. Mano ir NATO reikalas – paremti juos, kad jie sustiprintų savo rankas ir taip padidintume priimtino sprendimo tikimybę“, – sakė NATO vadovas.

Karas paskatino anksčiau neprisijungusias Suomiją ir Švediją siekti narystės NATO, o prašymą kol kas ratifikavo 23 iš 30 valstybių narių, įskaitant Jungtines Valstijas.

„Tai greičiausias stojimo protokolas per visą šiuolaikinę NATO istoriją. Tikiuosi, kad kitos septynios likusios sąjungininkės padarys tą patį“, – sakė J.Stoltenbergas.

Jis sakė, kad Turkijos reikalavimą išduoti įtariamuosius terorizmu iš Švedijos ir Suomijos turės spręsti šių dviejų Šiaurės šalių teismai.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš Rusijos okupantų atkovojo dvi gyvenvietes Slovjansko kryptimi. Ukrainos gynėjai pagerino savo taktinę padėtį dar dviejose srityse, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausiosios operacijų valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas, kurį cituoja „Unian“.

„Per savaitę mūsų kariai pagerino savo taktines pozicijas ir įsiveržė į priešo gynybą Mazanovkos, Bražkovkos, Suluhunovkos, Dmitrovkos rajonuose. Buvo išlaisvintos dvi gyvenvietės: Mazanivka ir Dmitrivka“, – sakė O.Hromovas.

Tarptautinė nevyriausybinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos pajėgos pažeidžia tarptautinę teisę ir kelia pavojų civiliams gyventojams, įrengdamos bazes gyvenamuosiuose rajonuose, įskaitant mokyklas ir ligonines.

Gynėjų taktika „jokiu būdu nepateisina beatodairiškų Rusijos atakų“, teigiama naujoje teisių gynimo grupės ataskaitoje, o kai kurie Rusijos „karo nusikaltimai“, įskaitant Charkivo miestą, nebuvo susiję su šia taktika, praneša agentūra AFP.

Į „Amnesty International“ pareiškimą sureagavo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

Žurnalistams perduotame pareiškime jis teigė, kad bet kokie įtarimai dėl Ukrainos kariuomenės pažeidimų yra informacinė operacija, kuria siekiama diskredituoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir pakenkti Vakarų partnerių tiekiamai ginkluotei.

„Ukraina aiškiai laikosi visų karo veiksmų įstatymų ir tarptautinės humanitarinės teisės. Absoliutus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų prioritetas – išsaugoti kiekvieno piliečio gyvybę ir sveikatą Rusijos barbariškos agresijos akivaizdoje. Todėl nuosekliai imamės visų priemonių, kad padėtume ukrainiečiams persikelti iš aktyvių karo veiksmų zonos į saugesnes vietoves“, – pabrėžė jis.

M.Podoliakas pridūrė, kad per kelias ankstesnes savaites Ukrainos vyriausybė ir aukščiausioji vadovybė ragino Donbaso gyventojus saugumo sumetimais laikinai palikti teritoriją, o nuo rugpjūčio 2 d. prasidėjo privaloma, bet ne priverstinė evakuacija.

„Padedame savo piliečiams nemokamai persikelti į saugias vietas, perkeliame ir suteikiame viską, ko jiems reikia. Šis procesas tęsiasi ir toliau raginame žmones pasinaudoti evakuacijos galimybe ir nerizikuoti savo gyvybe“, – sakė jis.

M.Podoliakas pabrėžė, kad Rusija laikosi visiško teroro taktikos, ignoruoja bet kokias taisykles ir įstatymus, siekdama kuo labiau sunaikinti civilinę infrastruktūrą ir civilius gyventojus.

„Tam nėra ir negali būti jokio pateisinimo. Nuolat matome, kaip Rusijos kariuomenė apšaudo gyvenamuosius rajonus, esančius daugiau nei 500 km nuo fronto, ir tyčia žudo civilius gyventojus ir vaikus. Visus Rusijos karo nusikaltimus fiksuoja tiek mūsų, tiek tarptautinės tyrėjų grupės, ir jie turės atitinkamas teisines pasekmes“, – sakė M.Podoliakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bjauriu dalyku pavadino tai, kad buvę Europos lyderiai dirba Rusijai, tikriausiai turėdamas galvoje buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroederio komentarus, kad Maskva nori „suderėto sprendimo“ karui.

Rusijos užpultos Ukrainos lyderis tai sakė trečiadienį, savo tradiciniame dienos pareiškime, vokiečių žiniasklaidoje pasirodžius G.Schroederio interviu. Jame buvęs kancleris ragino derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Gera naujiena ta, kad Kremlius nori suderėto sprendimo“, – sakė 78 metų G.Schroederis, Vokietijos kanclerio poste dirbęs prieš Angelą Merkel. Jis patvirtino praėjusią savaitę Maskvoje susitikęs su V.Putinu.

G.Schroederis taip pat paragino Berlyną persvarstyti savo poziciją dėl dujotiekio „Nord Stream 2“, baigto tiesti, bet užblokuoto Vokietijos vyriausybės prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.

„Paprasčiausiai bjauru, kai buvę galingų valstybių su europinėmis vertybėmis lyderiai dirba Rusijai, kovojančiai su šiomis vertybėmis“, – sakė V.Zelenskis savo vaizdo pareiškime, tiesiogiai G.Schroederio nepaminėdamas.

Rusijos invazija į Ukrainą nulėmė didžiulį viešą spaudimą Vokietijoje G.Schroederiui nusigręžti nuo V.Putino ir nutraukti savo ryšius su rusų energijos milžinėmis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gerhardas Schroederis ir Vladimiras Putinas

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kuris kaip ir G.Schroederis yra iš Socialdemokratų partijos, taip pat ne kartą viešai ragino buvusį lyderį atsisakyti savo darbų Rusijoje.

Gegužės mėnesį Vokietijos parlamentas nusprendė atimti iš G.Schroederio privilegijas, įskaitant biurą ir apmokamus darbuotojus, skirtus jam kaip buvusiam kancleriui.

G.Schroederis, kanclerio poste dirbęs 1998–2005 metais, Rusijos invaziją Ukrainoje yra pavadinęs nepateisinama, bet sakė, kad dialogą su Maskva būtina tęsti.

Per Donecko srities miesto Torecko apšaudymą artilerijos pabūklais žuvo aštuoni žmonės, o dar keturi buvo sužeisti. Tarp sužeistųjų – trys vaikai. Pasak srities karinės administracijos vadovo Pavlo Kyrylenkos, rusų sviediniai pataikė į visuomeninio transporto stotelę, kurioje tuo metu buvo nemažai žmonių.

Pasak P.Kyrylenkos, apšaudymo metu taip pat buvo apgriauta cerkvė ir sužeistas šventikas, apgadinti greta stovintys daugiabučiai namai.

Išpuolis įvykdytas Kyjivui paraginus civilius gyventojus palikti karo draskomą Donecko regioną, kuriam tenka didžiausias Maskvos puolimo šalies rytuose smūgis.

„Kreipiuosi į visus regiono gyventojus: nepaverskite savęs rusų taikiniu! Laiku evakuokitės!“ – rašė P.Kyrylenka.

Ukrainos pareigūnai teigė, kad Rusija ir toliau apšaudo miestus ir miestelius palei visą fronto liniją.

Pietinio Mykolajivo miesto meras sakė, kad anksti ryte per apšaudymą nukentėjo gyvenamieji namai dviejuose rajonuose.

Mykolaivas yra arčiausiai vietovių, kuriose Ukrainos pajėgos ketina pradėti didelį kontrpuolimą, esantis miestas ir dažnai būna apšaudomas rusų.

Netoli sienos su Rusija esančio šiaurės rytinio Charkivo miesto pareigūnai savo ruožtu pranešė, kad raketos, paleistos iš Rusijos teritorijos, pataikė į pramoninius rajonus.

Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma mano, kad gali kilti Trečiasis pasaulinis karas, jeigu Ukraina nesugebės pasipriešinti Rusijos agresijai.

Tai jis sakė interviu BBC, paklaustas apie karo Ukrainoje išplitimo ir peraugimo į Trečiąjį pasaulinį karą galimybę. „Priklausomai nuo to, kaip Ukraina atrems agresiją – arba mums pavyks išvengti Trečiojo pasaulinio karo, arba jis jau prasideda. Jei pasipriešinsime – [Vladimiras] Putinas toliau nenueis. Jei ne, bijau, kad jis žengs toliau. Tačiau mes pasipriešinsime“, – sakė L.Kučma.

„Scanpix“/AP nuotr./Leonidas Kučma

Didžiausia grėsmė, pasak L.Kučmos, yra iškilusi ne Lietuvai ar Lenkijai, o NATO nepriklausančioms posovietinėms valstybėms. „Užuominos apie Moldovą ir Šiaurės Kazachstaną tapo įprastu reiškiniu, dabar šiame kontekste minimas ir Sakartvelas. Juk Rusija puola tik tuos, kurie yra kelis kartus už ją silpnesni, o dar geriau – daug kartų silpnesni“, – sakė jis.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

JAV pareigūnai mano, kad Rusija stengiasi suklastoti įrodymus dėl praėjusios savaitės smūgio Olenivkos kalėjimui Rytų Ukrainoje, kuriame buvo laikomi karo belaisviai. 

Amerikiečių žvalgybos pareigūnai nustatė, jog Rusija bando sufalsifikuoti įrodymus, kad atrodytų, jog Ukrainos pajėgos yra atsakingos už Olenivkos kalėjimo apšaudymą liepos 29 dieną, per kurį žuvo 53 žmonės ir dar dešimtys buvo sužeisti, naujienų agentūrai AP sakė su žvalgybos duomenimis susipažinęs šaltinis. 

Rusija tvirtina, kad Ukrainos kariuomenė atakavo kalėjimą prorusiškų separatistų kontroliuojamoje Donecko srities dalyje amerikietiškomis salvinės raketų ugnies sistemomis HIMARS.

Ukrainos kariuomenė neigia atakavusi Olenivką raketomis ar artilerijos pabūklais.  

Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos padalinys trečiadienį paskelbtame pareiškime nurodė turįs įrodymų, kad vietos separatistai susitarė su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB) ir privačia karine bendrove „Wagner“ užminuoti barakus prieš „panaudojant degiąją medžiagą, dėl kurios patalpoje greitai išplito gaisras“.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs JAV pareigūnas sakė, kad įslaptinta žvalgybos informacija, kuriai nustatyta apsauga neseniai buvo sumažinta, rodo, jog Rusijos pareigūnai galėjo netgi padėti HIMARS šaudmenį kaip įrodymą, kad kalėjimas atakuotas Ukrainai amerikiečių perduotomis salvinės raketų ugnies sistemomis. 

Manoma, kad Rusija imsis veiksmų, nes numano, jog nepriklausomi tyrėjai ir žurnalistai galiausiai vis tiek pateks į Olenivką, pridūrė pareigūnas.

Ukraina yra gavusi keliolika amerikietiškų salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS ir naudojo jas smogti Rusijos šaudmenų sandėliams, itin reikalingiems Maskvai siekiant išlaikyti ugnies galios pranašumą. Ukrainiečių gautos HIMARS raketos gali nuskrieti 80 km ir leidžia smogti iš pozicijų, nepasiekiamų daugumai priešo artilerijos sistemų.

Per ketvirtadienio naktį surengtą raketų smūgį Charkive nukentėjo viena įmonė. Rusijos armija iš Belgorodo srities teritorijos raketomis S-300 apšaudė Charkivą. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Charkovo srities prokuratūra.

Rugpjūčio 4 d. naktį Rusijos kariškiai smogė Charkivo Nemyšlianskio rajonui ir apgadino įmonės pastatus. Be to, susidarė du 7 ir 8 metrų skersmens krateriai. „Preliminariais duomenimis, apšaudymas buvo vykdomas raketomis S-300 iš Rusijos Federacijos Belgorodo srities teritorijos“, – sakoma pranešime.

Mėgindama užkirsti kelią tolesniems Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiams perkėloms, Rusija prie pažeistų pagrindinių tiltų netoli Chersono dislokavo specialiąją įrangą, teigiama Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos apžvalgoje.

„Rusijos pajėgos beveik neabejotinai įrengė piramidinius radiolokacinius reflektorius vandenyje netoli neseniai apgadinto Antonivkos tilto ir geležinkelio tilto, kurie abu kerta Dnieprą netoli Chersono. Reflektoriai tikriausiai naudojami siekiant paslėpti tiltą sintetinės apertūros radarų vaizduose ir nuo raketų nutaikymo įrangos. Tai rodo, kad Rusijos Federacija jaučia grėsmę dėl ilgesnio nuotolio ir tikslesnių Vakarų sistemų“, – pažymima žvalgybos ataskaitoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Raketomis pramuštos skylės Antonivkos tilte

Apžvalgoje taip pat rašoma, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau suduoda smūgius Rusijos vadavietėms, logistikos bazėms ir amunicijos sandėliams, o tai gali turėti įtakos Rusijos pajėgų gebėjimui laiku pristatyti viską, ko joms reikia, ir apsunkinti jų aprūpinimo padalinių darbą.

Anksčiau žvalgyba pranešė, kad per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgį Rusijos amunicijos traukiniui Chersono srityje greičiausiai buvo smarkiai pažeista geležinkelio linija, jungianti Chersoną su Krymu.

Nuo karo pradžios Ukrainoje jau nukauta apie 41 500 rusų okupantų, savo feisbuko paskyroje paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo 02.24 iki 08.04 preliminariai tokie: personalas – apie 41 500 (+150) nukautų asmenų, tankai – 1789 (+15) vnt., šarvuotos kovos mašinos – 4026 (+4) vnt., artilerijos sistemos – 946 (+7) vnt., reaktyvinės salvinės ugnies sistemos – 260 (+1) vnt., priešlėktuvinės gynybos priemonės – 118 (+0) vnt., lėktuvai – 223 (+0) vnt., sraigtasparniai – 191 (+0) vnt., bepiločiai orlaiviai – 742 (+2), sparnuotosios raketos – 182 (+2) laivai ir (arba) kateriai – 15 (+0) vnt., transporto priemonės ir autocisternos – 2960 (+38) vnt., specialioji technika – 83 (+0)“, – rašoma ataskaitoje.

Didžiausius nuostolius pastarąją parą priešas patyrė Bachmuto ir Donecko kryptimis.

Šveicarija, viena pagrindinių pasaulyje aukso luitų perdirbėjų, prisijungė prie Europos Sąjungos naujausių sankcijų Rusijai paketu įvesto draudimo importuoti auksą iš karą Ukrainoje pradėjusios valstybės.

Anot Šveicarijos centrinės vyriausybės pranešimo, uždraudžiama „pirkti, importuoti ar gabenti auksą ir aukso gaminius iš Rusijos“, „taip pat draudžiama teikti su šiomis prekėmis susijusias paslaugas“.

Tradiciškai neutrali Šveicarija, praėjus kelioms dienoms po karo Ukrainoje pradžios, sulaužė savo įprastą poziciją ir prisijungė prie ES ekonominių sankcijų Rusijai.

Šveicarija turi keletą aukso perdirbimo gamyklų, kuriose šio tauriojo metalo luitai lydomi ir perdirbami.

123RF.com nuotr./Auksas

Alpių federacinė valstybė taip pat įvedė sankcijas didžiausiam Rusijos komerciniam bankui – valstybės kontroliuojam „Sberbank“, įšaldydama jo turtą.

ES liepos 21-ąją patvirtino naujas sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje, bloko narėms pritarus virtinei priemonių, įskaitant rusiško aukso importo draudimą ir kai kurių aukštųjų technologijų prekių eksporto griežtesnę kontrolę.

Rusijos kariai naudoja Zaporižios atominę elektrinę Enerhodare, kad padidintų branduolinės katastrofos baimę ir sumažintų Vakarų norą teikti karinę paramą Ukrainai, teigia Karo studijų institutas (ISW).

ISW analitikai daro išvadą, kad tikėtina, jog Rusijos pajėgos pasinaudos Ukrainos Zaporižio AE Enerhodare, kad pasinaudotų Vakarų baime dėl branduolinės katastrofos Ukrainoje ir taip sumažintų Vakarų valstybių norą suteikti karinę paramą Ukrainos kontrpuolimui.

„Pastarosiomis savaitėmis Rusijos pajėgos aplink AE atakavo Ukrainos pozicijas Nikopolyje ir kitur, tyčia pastatydamos Ukrainą į sudėtingą padėtį – arba Ukraina atsakys ugnimi, rizikuodama sulaukti tarptautinio pasmerkimo ir branduolinio incidento (Ukrainos pajėgos vargu ar tai padarys), arba Ukrainos pajėgos leis Rusijos pajėgoms toliau apšaudyti Ukrainos pozicijas iš veiksmingos „saugios zonos“, – teigiama pranešime.

Okupantai, matyt, tikisi, kad tikėtina branduolinė katastrofa atgrasys Vakarų šalis nuo pagalbos Ukrainai deokupuoti pietus, rašo UNIAN.

Be to, ekspertai pažymėjo, kad Rusijos kariai apšaudė Enerhodarą raketomis iš gretimų kaimų, siekdami apkaltinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojus apšaudant miestą ir keliant grėsmę atominei elektrinei.

Zaporižios atominę elektrinę nuo kovo 4 d. kontroliuoja Rusijos okupantai. Užimtas ir Zaporižios AE palydovas Enerhodaras.

„Enerhoatom“ teigimu, Rusijos okupantai Zaporižios atominę elektrinę pavertė karine baze ir naudoja ją kaip skydą. Prie rezervuaro, kurio vanduo aušina šešis AE reaktorius, jie dislokavo sunkiosios artilerijos baterijas ir įrengė prieštankines minas.

Liepos 21 d. „Enerhoatom“ pranešė, kad okupantai taip pat dislokavo karinę įrangą ir ginklus Zaporižios AE bloko mašinų skyriuje.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius trečiadienį paskelbė, kad organizuos faktų nustatymo misiją išsiaiškinti „tiesai“ apie kalėjimą, kuriame praėjusią savaitę per rusų pajėgų bombardavimą žuvo dešimtys ukrainiečių karo belaisvių.

Kyjivas ir Maskva apsikeitė kaltinimais dėl smūgių rusų pajėgų kontroliuojamam Olenivkos kalėjimui Rytų Ukrainoje.

„Gavome Rusijos Federacijos ir Ukrainos prašymus“ atlikti tyrimą, spaudos konferencijoje sakė JT vadovas Antonio Guterresas.  

„Pagal savo kompetenciją ir įgaliojimus nusprendžiau organizuoti faktų nustatymo misiją“, – sakė jis, pažymėdamas, kad neturi įgaliojimų vykdyti baudžiamuosius tyrimus.

A.Guterrresas sakė, kad tikslios misijos sąlygos vis dar derinamos, ir išreiškė viltį, kad Rusija ir Ukraina dėl jų sutars.

„Scanpix“/AP nuotr./Išpuolio Olenivkoje, kur buvo laikomi Ukrainiečiai karo belaisviai, padariniai

„Tikimės, kad abi pusės sudarys visas sąlygas gauti visus duomenis, reikalingus išsiaiškinti tiesai apie tai, kas įvyko“, – sakė JT vadovas ir pridūrė, kad į misijos komandą ieškoma „kompetentingų, nepriklausomų žmonių“.

Per apšaudymą Olenivkos kalėjime žuvo daugiau kaip pusšimtis žmonių.   

Maskva teigė, kad tarp žuvusiųjų buvo ukrainiečių karių iš pulko „Azov“, gynusių metalurgijos įmonės „Azovstal“ kompleksą pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje ir gegužę sutikusių pasiduoti po daug savaičių trukusios brutalios rusų pajėgų apsiausties.   

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Ukraina atakavo kalėjimą amerikietiškomis salvinės raketų ugnies sistemomis HIMARS. Anot jos, „šia pasibaisėtina provokacija“ siekta atgrasyti ukrainiečių karius nuo pasidavimo.

Kyjivas savo ruožtu pareiškė, kad ataką įvykdė rusų pajėgos, o prezidentas Volodymyras Zelenskis ją pavadino „tyčiniu masiniu ukrainiečių karo belaisvių nužudymu“.