JAV planuoja skirti Ukrainai dar 3 mlrd. dolerių vertės pagalbos

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Interviu CNN Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, paklaustas, ar karas krypsta į aklavietę, atsakė, kad blogiausias scenarijus „liko už nugaros“.

„Esame visų mūšio laukų arba mūšio linijų stabilizavimo etape su nedideliu dalinių judėjimu ir ten pasiekėme daug, kalbant apie atgrasymo priemones“, – sakė ministras.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Oleksijus Reznikovas

Jis sakė manantis, kad Ukraina, pradėdama kontrpuolimo kampaniją kita kryptimi, yra ant naujo karo etapo slenksčio.  

Pasak O.Reznikovo, viena iš didžiausių grėsmių Ukrainos kovoje su Rusija – tarptautinės bendruomenės nuovargis. 

Ukrainos gynybos ministerija pasijuokė iš Rusijos teiginių, esą ginklai šiandien šalia Belgorodo užsidegė dėl karščio. 

„Dar vienas amunicijos sprogimas „dėl karščio“ Belgorodo srityje Rusijoje. Po kelių mėnesių sužinosime, ar rusiški šoviniai gali sprogti ir dėl šalčio. Penkios pagrindinės staigių sprogimų priežastys Rusijoje: žiema, pavasaris, vasara, ruduo ir rūkymas“, – rašoma gynybos ministerijos tviterio žinutėje. 

Kiek anksčiau antradienį buvo pranešta, kad prie Belgorodo esančiame Timonovo kaime užsidegė Rusijos pajėgų šaudmenys. Srities gubernatorius V.Gladkovas savo telegram kanale rašė, kad gaisras kilo dėl karščio.

Nepriklausomybės dienos išvakarėse Ukrainos prezidentas V.Zelenskis kreipėsi į tautiečius ir paprašė būti atsargiems ir saugotis galimų Rusijos provokacijų ir apšaudymų. 

„Rytoj mums visiems svarbi diena. Deja, ši diena svarbi ir mūsų priešui. Turime žinoti, kad rytoj gali būti aršių Rusijos provokacijų ir žiaurių smūgių“, – sakė jis. 

Pasak V.Zelenskio, Ukrainos tarnybos daro viską, kad apsaugotų žmones: „Ir mes tikrai reaguosime į bet kokias Rusijos teroro apraiškas.“

Gyventojų jis taip pat paprašė laikytis komendanto valandos ir reaguoti į oro pavojaus signalus. 

„Ir nepamirškite: visi kartu turime žygiuoti į pergalę“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Jis taip pat padėkojo kovojantiems už Ukrainos laisvę.

Rusijos gynybos ministras S.Šoigu nebėra V.Putino favoritas. Prezidentas tiesiogiai konsultuojasi su kariuomenės vadais, atsakingais už kovines operacijas, rašo Rusijos opozicinis leidinys „Važnyje istorii“.

Pasak leidinio, prieš Rusijos karinę invaziją į Ukrainą prezidentas V.Putinas gynybos ministrui S.Šoigu rodė ypatingą meilę. Jie ne kartą kartu praleido atostogas, kelioms dienoms išvykdami į kalnus ar taigą. Prezidentui niekada nebuvo tekę taip artimai bendrauti net su ilgamečiais draugais Sankt Peterburge.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu

Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generaliniam štabui artimi žmonės leidiniui „Važnyje istorii“ sakė, kad po to, kai reikalai nesiklostė pagal planą, nepavyko surengti žaibiško puolimo ir Maskvos kariuomenė patyrė didelių nuostolių, S.Šoigu prarado prezidento pasitikėjimą.

Po priverstinio atsitraukimo nuo Kyjivo V.Putinas netgi bandė asmeniškai vadovauti kariuomenei, tačiau netrukus to atsisakė ir dabar, apeidamas S.Šoigu, tiesiogiai konsultuojasi su kariniais vadais, kurie yra tiesiogiai atsakingi už kovinius veiksmus.

Visą straipsnį skaitykite ČIA.

Kyjivas antradienį apkaltino Maskvą organizuojant masinį neteisėtą ukrainiečių vaikų įvaikinimą, perkeliant juos iš okupuotų teritorijų į Rusiją.

Kyjivas kaltina Maskvą ukrainiečių „deportavimu“ nuo karo pradžios, nes ukrainiečiai iš okupuotų teritorijų būna priversti vykti į Rusiją, o ne į kitus Ukrainos regionus.

„Rusijos Federacija toliau grobia vaikus iš Ukrainos teritorijos ir organizuoja neteisėtą Rusijos piliečių jų įvaikinimą ", – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Daugiau kaip 1 000 vaikų iš Mariupolio“, Rusijos kariuomenės okupuoto pietinio Ukrainos miesto, „buvo neteisėtai perduoti pašaliniams asmenims Tiumenėje, Irkutske, Kemerove ir Altajaus krašte“ Sibire, sakoma pareiškime, kuriame minimi įvairūs Rusijos regionai.

Užsienio reikalų ministerijos teigimu, ši informacija parengta remiantis netoli Ukrainos esančio Rusijos pietinio Krasnodaro miesto vietos valdžios institucijų pateiktais duomenimis.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Vaikai

Pareiškime teigiama, kad Krasnodaro regione „specializuotose įstaigose“ laikoma daugiau kaip 300 ukrainiečių vaikų.

Ministerija apkaltino Rusiją veiksmais, kuriais „šiurkščiai pažeidžiama 1949 metų Ženevos konvencija“ ir JT Vaiko teisių konvencija.

Ji paragino grąžinti „visus Ukrainos vaikus, kurie buvo neteisėtai perkelti į Rusijos teritoriją, tėvams arba teisėtiems globėjams“.

Kelios šeimos iš Mariupolio naujienų agentūrai AFP sakė, kad per prievartą turėjo išvykti į Rusiją, prasidėjus kovoms.

Mariupolis, strategiškai svarbus Azovo jūros uostamiestis, buvo rusų pajėgų apsuptas pirmosiomis invazijos dienomis.

Po kelias savaites trukusios apgulties ir apšaudymo Rusija visiškai užėmė miestą. Per šią apgultį, ukrainiečių skaičiavimais, žuvo maždaug 20 tūkst. žmonių.

Ukrainos prezidento patarėjas M.Podoliakas savo tviteryje pateikė, ką, jo nuomone, pasiekė Kremlius, nužudęs Darją Duginą. 

Anot M.Podoliako, taip sukurtas propagandos simbolis. Be to, šis įvykis padės išpopuliarinti D.Duginos tėvo Kremliaus ideologo Aleksandro Dugino idėjas bei įbaugins kitus propagandistus. Taip pat, V.Zelenskio patarėjo manymu, tai nukreipia dėmesį nuo Rusijos kaip teroristinės valstybės.

Taip pat skaitykite: Analitikai: po D.Duginos mirties Rusija imsis teroro

Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas antradienį aptarė su Prancūzijos kolege Catherine Colonna numatomą nepriklausomų inspektorių vizitą Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje.

Jie „išsamiai aptarė padėtį Zaporižios atominėje elektrinėje ir galimybes surengti TATENA misijos vizitą į elektrinę“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, paskelbtame po ministrų pokalbio telefonu.

S.Lavrovas sakė, kad Ukraina „ir toliau apšaudo didžiausią Europoje atominę elektrinę ir prie jos esančią teritoriją, todėl visiems Europos gyventojams gresia branduolinės katastrofos pavojus“.

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

Pastaruoju metu aplink elektrinę vykstančios kovos kelia nerimą, kad gali pasikartoti Černobylio branduolinė katastrofa. Kyjivas ir Maskva kaltina vienas kitą dėl smūgių, keliančių grėsmę elektrinei.

Praėjusią savaitę V.Putinas ir E.Macronas paragino atlikti nepriklausomą patikrinimą atominėje elektrinėje, kurią kovo mėnesį pirmosiomis Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje dienomis užgrobė Rusija.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis ragina Jungtines Tautas užtikrinti jėgainės saugumą.

Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas savo telegram kanale pranešė, kad netoli Timonovo kaimo užsidegė šaudmenys. Jo teigimu, gaisras kilo dėl karščio – „lęšio efekto“.

V.Gladkovas rašo, kad nukentėjusiųjų nėra, tačiau „dėl saugumo“ evakuojami Valuikų rajono gyventojai. Jie, remiantis pranešimu, bus apgyvendinti sanatorijoje.  

„Kai kurie kaimo gyventojai patys išvyko pas giminaičius į kitas gyvenvietes. Situaciją kontroliuoju asmeniškai, o operatyvinės tarnybos dirba vietoje“, – rašo jis.

15min atkreipia dėmesį, kad nepriklausomai patikrinti šios informacijos nėra galimybės.

Praėjus šešiems mėnesiams po to, kai Maskva pradėjo karą Ukrainoje, daugelis rusų tebėra susiskaldę dėl šio konflikto – vieni sako, kad įsiveržti buvo „būtina“, kitiems invazija kelia „liūdesį“.

Šią savaitę, artėjant šio karo pusės metų sukakčiai, Maskvoje ir jos apylinkėse dalis rusų reiškė palaikymą, anot Kremliaus, „specialiajai karinei operacijai“ provakarietiškoje kaimynėje, o kiti apgailestavo dėl šio karo sukeltų kančių.

Tačiau visi vieningai tikėjosi, kad netrukus kovos veiksmai baigsis.

„Man labai liūdna dėl ukrainiečių. Jie kenčia už nieką, jie nieko blogo nepadarė“, -  naujienų agentūrai AFP sakė Maskvos centre sutiktas 35 metų IT specialistas Dmitrijus Romanenka.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas pasiųsti karius į Ukrainą vasario 24 dieną apvertė aukštyn kojomis daugelio rusų gyvenimą.

„Scanpix“/AFP nuotr./Raudonoji aikštė Maskvoje

Nors Vakarams įvedus, jų manymu, žlugdančias sankcijas, šalies ekonomikai sekėsi geriau, nei daug kas tikėjosi, daugelis paprastų rusų skaudžiai nukentėjo dėl užsienio įmonių pasitraukimo ir sparčiai augančios infliacijos.

Dėl kelionių ir skrydžių apribojimų jie tapo atkirsti nuo likusio pasaulio, todėl daugelis šalies gyventojų jaučiasi labai izoliuoti.

Maskvoje neįmanoma nepastebėti ženklų, rodančių visuomenės paramą Rusijos veiksmams. Ant kai kurių automobilių langų klijuojami lipdukai su raide „Z“ – Rusijos pajėgų, kovojančių Ukrainoje, simboliu.

Tačiau Rusijos sostinės centre, kuris paprastai laikomas ne tokiu konservatyviu kaip kitos šalies dalys, dauguma AFP apklaustų gyventojų kritiškai vertino konfliktą ir jo padarinius.

Visą straipsnį rasite ČIA.

Rusijos prezidentas V.Putinas viliasi, kad Europos Sąjungos vieningas atsakas į jo pradėtą invaziją Ukrainoje pakriks, kai augančios kainos smogs europiečių vartotojų piniginėms, antradienį perspėjo Briuselio užsienio politikos vadovas.

Duodamas interviu naujienų agentūrai AFP vyriausiasis įgaliotinis ES užsienio reikalams Josepas Borrellis sakė, kad V.Putinas įžvelgia „Europos nuovargį ir jos piliečių nenorą prisiimti pasekmių už paramą Ukrainai“.

„Turime atsilaikyti, išskaidyti kainą visai ES“, – pridūrė J.Borrellis ir perspėjo, kad pastangos išlaikyti 27 Bendrijos šalių vienybę yra uždavinys vykdomas „diena iš dienos“.

Kitą savaitę J.Borrellis susitiks su Prahoje susirinksiančiais ES užsienio reikalų ir gynybos ministrais, tikėdamasis sustiprinti iki šiol buvusį stebėtinai vieningą diplomatinį frontą prieš Rusijos agresiją.

ES narės, kurių dauguma taip pat yra NATO sąjungininkės, susitarė dėl kelių sankcijų paketų, nutaikytų į V. Putino artimiausios aplinkos narius ir ekonomikos sektorius, įskaitant itin svarbų naftos eksportą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

Tačiau dabar Bendrijoje sparčiai brangsta energija ir spartėja infliacija, o kelioms šalims, įskaitant ekonomikos galiūnę Vokietiją, gresia gili recesija.

ES rytinės šalys, besiribojančios su Rusija ir išsaugojusios niūrius prisiminimus apie sovietų dominavimą, tebereikalauja griežtesnių priemonių ir spaudžia uždrausti išduoti turistines vizas Rusijos piliečiams.

Kitos sostinės vengia imtis tolesnių priemonių, kurios taip pat pakenktų jų pačių ekonomikoms, baimindamosi, kad rinkėjų palaikymas Ukrainai gali neatlaikyti, jeigu žiemą teks riboti energijos vartojimą ir apmokėti didžiules sąskaitas už dujas.

J.Borrellio pareiga – išlaikyti vieningą frontą, kuris, kaip Briuselis nujaučia, iki šiol buvo pagrindinis koziris, nepaisant Maskvos pastangų sumenkinti ES nuogąstavimus ir suskaldyti sąjungininkus.

Visą straipsnį skaitykite ČIA.

Ukrainos žvalgyba nurodo, kad Rusijos pajėgos specialiai apšaudo Zaporižios AE „pelenų duobes“, tam, kad pakiltų radioaktyvių dulkių debesis. 

„Minosvaidžių atakos prieš Enerhodaro priemiesčius pastaruoju metu turi konkretų taikinį – Zaporižios AE pelenų duobes“, – teigiama pranešime. 

Pelenų duobės, kaip paaiškino žvalgyba, yra vietos, kur eksploatuojant AE nusėda pelenai. Šiose atliekose yra didelė kenksmingų medžiagų koncentraciją, o radiacijos lygis apie 2,5 karto viršiją natūralų foną. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys prie Zaporižios atominės elektrinės

„Dėl minosvaidžių smūgių į pelenų sąvartynus susidaro dulkių debesys, kuriuos vėjas nešioja po Enerhodaro apylinkes. Šalia branduolinės elektrinės vykdoma radiacinio fono stebėsena rodo padidėjusį radioaktyvumo lygį. Okupantai bando pateikti šiuos duomenis kaip mitinio „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apšaudymo“ rezultatą“, – teigia Ukrainos žvalgyba.

Jungtinės Tautos antradienį išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų, kad Rusija ruošiasi teisti Ukrainos karo belaisvius tokiomis sąlygomis, kurios gali prilyginti karo nusikaltimams.

JT žmogaus teisių biuras pareiškė, kad susirūpinimą kelia vaizdai ir filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip sugriautame Ukrainos Mariupolio mieste filharmonijos salėje statomi metaliniai narvai, skirti karo belaisviams laikyti teismo proceso metu.

„Jei karo belaisviai kaltinami nusikaltimais, jie turi teisę į tinkamą procesą ir teisingo teismo garantijas“, – Ženevoje žurnalistams teigė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė spaudai Ravina Shamdasani.

Mariupolio miesto tarybos nuotr./Mariupolio filharmonijos scenoje – narvai belaisviams

„Joks nuosprendis ar bausmė negali būti jiems paskirta, jei jos nepaskelbia nešališkas ir reguliariai sudarytas teismas“, – kalbėjo ji.

Atstovė sakė, kad pagal tarptautinę teisę asmenys „negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn vien už dalyvavimą karo veiksmuose arba už teisėtus karo veiksmus ginkluoto konflikto metu“.

Tarptautinė humanitarinė teisė draudžia steigti teismus, skirtus tik karo belaisviams teisti, o sąmoningas teisės į sąžiningą ir teisingą teismo procesą atėmimas iš karo belaisvio prilyginamas karo nusikaltimui, pridūrė ji.

„Jei taip būtų, atsakomybė tektų Rusijos Federacijai“, – kalbėjo JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė spaudai.

Plačiau skaitykite ČIA.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino Ukrainai tolesnę paramą, kuri tęsis tiek, kiek reikės. Tačiau perspėjo, kad žiema bus sunki. 

„Esame įsipareigoję partnerystei su Ukraina, padėjome pereiti prie NATO standartų. Žiema bus sunki, matome, kad karas išvargina. Tai valios kova, logistika, todėl turime ir toliau remti Ukrainą. Stipri ir stabili Ukraina yra euroatlantinio saugumo raktas. Mes ir toliau būsime kartu su Ukraina tol, kol reikės“, – sakė J.Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad prieš aštuonerius metus Rusijos Federacija neteisėtai užgrobusi Krymą ir pavertė jį viena labiausiai militarizuotų vietų planetoje.

„Ir tai tapo tramplinu prieš pusmetį užpulti Ukrainą. Prezidentas Putinas manė, kad sugebės palaužti Ukrainos žmones ir diktuoti savo sąlygas. Tačiau jis klydo. Ukraina parodė gebėjimą apsiginti nuo agresijos ir padaryti daug nuostolių Rusijai“, – sakė J.Stoltenbergas.

Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą baigtis nulems Europos ateitį, sako prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį dalyvavęs nuotoliniame Krymo platformos viršūnių susitikime.

„Turime visuomet prisiminti, kad Ukraina kovoja už visus mus. Šio karo pabaiga nulems Europos ateitį“, – teigė šalies vadovas.

Anot jo, šalys turi ir toliau padėti Ukrainai tiek karine prasme, tiek remiant jos ekonomiką.

„Mūsų asistavimas yra kritiškai svarbus abiejose srityse – karinės šalies galimybės ir ekonominis funkcionavimas. Turime būti pasirengę atstatyti šalį – dabar“, – kalbėjo G.Nausėda.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Jo teigimu, Rusijos agresija prieš Ukrainą, prasidėjusi prieš aštuonerius metus Kryme, tęsiasi, o pusiasalis privalo grįžti teisėtam savininkui.

„Matome, kaip Rusija naudoja Krymo pusiasalį naujoms brutalioms atakoms prieš Ukrainą. Okupacija turi baigtis, Krymas turi būti sugrąžintas savo teisėtam savininkui – Ukrainai, priespauda ir persekiojimai turi liautis, okupacijos metu įkalinti ukrainiečiai turi būti paleisti“, – teigė prezidentas.

G.Nausėda dar kartą akcentavo būtinybę ir toliau stiprinti sankcijas Rusijai, atsisakyti šios šalies energetinių išteklių, kaip tai padarė Lietuva. 

Taip pat skaitykite ČIA.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pažadėjo, kad Europos Sąjunga „ilgą laiką“ rems Ukrainą, kovojančią su Rusijos karine invazija“.

Praėjus šešiems mėnesiams nuo konflikto pradžios „mūsų ryžtas nepasikeitė, ir esame pasiruošę išlaikyti šias pastangas ilgą laiką“, E.Macronas sakė savo vaizdo kreipimesi į Kyjive vykstančios konferencijos „Krymo platforma“ dalyvius.

„Ši tarptautinės tvarkos destabilizacija ir tolesni sutrikdymai humanitariniu lygiu, energetikos ir maisto prasme, yra Rusijos ir vien tik Rusijos pasirinkimo užpulti Ukrainą vasario 24 dieną pasekmė“, – tęsė jis.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas

„Su tuo susiduriant negali būti jokio silpnumo, jokios kompromiso dvasios, nes tai yra mūsų visų laisvės ir taikos visame pasaulyje klausimas“, – pabrėžė E.Macronas.

Ukrainos sąjungininkai Vakaruose parūpino Kyjivui milijardų eurų vertė karinės technikos ir amunicijos bei kitokios pagalbos, padėjusios ukrainiečių pajėgoms išvengti staigaus sutriuškinimo. Visgi šios šalys stengėsi neįsitraukti į tiesioginį konfliktą su Rusijos pajėgomis, kurios dabar yra okupavusios dideles teritorijas Ukrainos rytuose ir pietuose.

Vokietija registravo beveik milijoną pabėgėlių iš Ukrainos nuo vasario pabaigos, kai Rusija įsiveržė į šią šalį, antradienį pranešė Vokietijos vidaus reikalų ministerija.

Iš viso į Vokietiją bent laikinai atvyko 967 546 nuo karo bėgantys žmonės, 36 proc. iš jų – vaikai, sakoma ministerijos pranešime.

Maždaug 97 proc. jų yra Ukrainos piliečiai.

Tarp suaugusiųjų trys iš keturių yra moterys, maždaug 8 proc. atvykėlių yra vyresni nei 64 metų.

„Daugelis mūsų visuomenės narių deda daug pastangų, kad padėtų pabėgėliams“, – sakė vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser, pavadinusi pabėgėlių antplūdį „didžiausiu pabėgėlių srautu (Europoje) nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.

Praėjusios savaitės pabaigoje Vokietijos mokyklose buvo registruota 155 000 ukrainiečių moksleivių, pranešė Berlyne vykusios švietimo ministrų konferencijos dalyviai.

JT pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios visoje Europoje užregistruota daugiau kaip 6,6 mln. ukrainiečių pabėgėlių.

Savo sienas, namus ir pinigines taip pat atvėrė tokios šalys kaip Čekija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija, siekdamos padėti nuo karo bėgantiems žmonėms.

Vokietijos ministerija, remdamasi JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru, teigia, kad nuo karo pradžios į savo šalį jau sugrįžo maždaug 3,8 mln. ukrainiečių pabėgėlių.

Iš Vokietijoje užregistruotų asmenų „nemaža dalis“ galėjo išvykti į kitas ES valstybes arba grįžti į Ukrainą.

Dauguma Ukrainos pabėgėlių nori kuo greičiau grįžti namo, rodo liepos mėnesį paskelbtos JT apklausos duomenys, tačiau jie neturi vilties tai padaryti, kol nesibaigs karas.

Kai Rusija kariauja prieš Ukrainą, nereikėtų daryti verslo su šalimi agresore. Dujotiekis „Nord Stream 2“ turi būti visiškai išmontuotas, antradienį lankydamasis Kyjive pasakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. 

„Noriu priminti, kad „Nord Stream 2“ pradėjo veikti po Krymo užgrobimo. Negali būti grįžtama prie normalaus verslo su Rusija, grįžtama prie tokių santykių, kai ji kovoja prieš Ukrainą, okupuoja jos teritorijas.

Politikos pasikeitimas Vakaruose reiškia ne tiesiog „Nord Stream 2“ sustabdymą, bet jo visišką likvidavimą, išmontavimą“, – sakė A.Duda.

AP/„Scanpix“ nuotr./Andrzejus Duda

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda lankydamasis Kyjive pareiškė, kad jo šalis rems Ukrainą tol, kol reikės.

„Noriu išreikšti didžiulę pagarbą Ukrainos žmonėms už nepaprastą didvyriškumą savo Tėvynės atžvilgiu. Noriu, kad jie būtų tikri dėl tvirtos Lenkijos paramos, kad lenkai yra su jais ir palaikys juos iki paskutinės kovos dienos“, – A.Dudą citavo jo biuras socialiniame tinkle „Twitter“.

Jis sakė, kad su V.Zelenskiu aptarė bendradarbiavimą karinėje ir humanitarinėje srityse, dalyvavimą atkuriant Ukrainą.

Lenkijos prezidentas pasveikino Ukrainos vadovą vėliavos ir nepriklausomybės dienos proga.

„Mums, lenkams ir visiems Baltijos šalių gyventojams, tai irgi svarbi sukaktis – Ribentropo-Molotovo pakto, pagal kurį buvo puolama Lenkija ir kitos šalys, metinės. Lenkija tada prarado savo valstybingumą.

Tai, kad aš esu čia šiandiena irgi turi simbolinę prasmę. Mums tai ir protesto prieš karą, Rusijos imperializmo atgimimą diena“, – sakė jis.
 

Rusijos sostinės Maskvos deputatas Konstantinas Jankauskas apkaltintas kariuomenės diskreditavimu dėl popiežiaus maldos, praneša Latvijoje veikiantis portalas rusų kalba „Meduza“.

Konstantinas Jankauskas

Anot paties K.Jankausko, to priežastis buvo jo kovo 14 d. įrašas, kuriame jis citavo popiežiaus Pranciškaus maldą už taiką Ukrainoje.

„Nelabai suprantu, ką sakyti teisme. Kaip malda už taiką ir gyvybę gali ką nors diskredituoti? Tai yra tam tikras absurdas ir bandymas baltą spalvą vadinti juoda“, – sakė K.Jankauskas.

Teismas dėl jam surašyto protokolo vyks rugpjūčio 26 d.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska parodė, kaip mergaitė, kuri neteko kojų, kai buvo apšaudyta Kramatorsko traukinių stotis, vaikšto su protezais.

Natalija Stepanenko kartu su savo vaikais dvyniais Jaroslavu ir Jana balandžio pradžioje buvo apšaudyta Kramatorsko geležinkelio stotyje. Dėl to Natalija neteko vienos kojos, o jos dukra – abiejų. Iš pradžių jie buvo gydomi Ukrainoje, o birželio pabaigoje išsiųsti į JAV reabilitacijai. Ten motinai ir dukrai buvo pritaikyti protezai ir padedama išmokti vaikščioti iš naujo.

Olena Zelenska paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Jana žingsniuoja su protezais. „Mažoji ukrainietė Jana turi daugiau vidinės stiprybės nei okupantai, kurie bandė ją nužudyti apšaudydami Kramatorsko geležinkelio stotį. Kiekvieną dieną ji vis drąsiau žengia naujo, laimingo gyvenimo link. Džiaugiuosi už Janą ir tikiuosi, kad netrukus susitiksime taikioje Ukrainoje“, – rašė O.Zelenska.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo, ką Ukraina darys reaguodama į galimus raketų smūgius Kyjivui ir kitiems Ukrainos miestams artimiausiomis dienomis. Apie tai jis kalbėjo per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos sostinėje viešinčiu Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.

Prezidento paklausta, kaip Ukraina reaguotų, jei Rusija atnaujintų raketų atakas prieš Kyjivą.

V.Zelenskis teigė, kad tokie klausimai yra ir sudėtingi, ir paprasti. Šalies vadovas pažymėjo, kad yra pakankamai informacijos apie galimas grėsmes iš tarptautinių partnerių.

„Mūsų žvalgyba dirba su mūsų partneriais. Esame jiems dėkingi už šią informaciją. Ar yra grėsmė? Yra. Mes žinome jų prioritetus. Tai - infrastruktūros objektai ir valstybinių institucijų pastatai. Bet aš nematau, kad kas nors būtų labai pasikeitę nuo pirmos dienos, nuo vasario 24 d. Rusija puola juos nuolat“, – sakė V.Zelenskis.

Jis teigė, kad Rusijos Federacija gali padidinti raketų smūgių skaičių. Pasak, Ukrainos prezidento, tai gali įvykti jau rugpjūčio 23 ir 24 dienomis.

„Ką darys Ukraina, jei puls Kyjivą? Tą patį, kaip dabar. Nes man, ir kaip prezidentui, ir kaip ukrainiečiui, Kyjivas, Černihivas, Donbasas yra vienodi. Visose šiose teritorijose gyvena mūsų tautiečiai. Atsakymas bus toks pat kaip kituose miestuose. Jie mus puls – gaus atsaką, galingą atsaką“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Šalies vadovas pabrėžė, kad šis atsakas kasdien didės ir stiprės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Maskvoje šimtai žmonių susirinko į vieno žymiausių Rusijos nacionalistų ideologų nužudytos dukters Darjos Duginos laidotuves. Ultranacionalisto Aleksandro Dugino duktė D.Dugina buvo nužudyta šeštadienį per automobilyje padėtos bombos išpuolį netoli Maskvos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Darjos Duginos laidotuvės

Ant juodos sienos už karsto, skambant niūriai muzikai, kabojo didelė nespalvota 30-metės, dirbusios žurnaliste ir nacionalistinės žiniasklaidos komentatore, nuotrauka, praneša „Reuters“.

Jos tėvas, 60 metų A.Duginas, kuris daugelį metų pasisakė už naujos Rusijos imperijos, kuri absorbuotų tokių šalių kaip Ukraina teritoriją, sukūrimą, sakė gedintiesiems, kad jo dukra žuvo už Rusiją.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danylovas sakė, kad parama karui Rusijoje krenta ir dėl to Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) suplanavo daugybę teroristinių išpuolių, galinčių nusinešti daugybę civilių aukų.

„Rusijoje krenta parama karui. Kremliui reikia visuomenės mobilizacijos.

Tikimasi, kad FSB Rusijos miestuose surengs daugybę teroristinių išpuolių, kuriuose žūtų daug civilių.

Dugina yra pirmoji šioje serijoje. Ukraina, skirtingai nei Rusija, nekariauja su civiliais gyventojais“, – rašė O.Danylovas. 

Rusų įsibrovėliai ir toliau telkia karinę techniką Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje – rugpjūčio 22 dieną jie atgabeno dar 2 šarvuočius ir 6 specialius sunkvežimius, pranešė „Energoatom“.

„Rusai kaupia techniką Zaporižios AE teritorijoje ir padidino karių skaičių stotyje", - skelbiama pranešime. 

„Energoatom“ duomenimis, iš viso stoties teritorijoje dabar yra daugiau nei 40 karinės technikos vienetų.

Visų pirma, prie pirmojo energetinio bloko stovi 16 karinių mašinų, o prie antrojo – 7. Dar 12 technikos okupantai sutelkė po viaduku.

Taip pat pažymima, kad rusai savo gretas papildė nemažai „stiprių“ karių, kai kurie iš jų dėvi kaukes.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda į Kyjivą atvyko antradienio, rugpjūčio 23 d., rytą. Pranešama, kad jis dalyvaus 2-ajame Krymo platformos viršūnių susitikime. Tai pranešė Lenkijos valstybės vadovo spaudos tarnyba.

Prezidentas A.Duda šiandien Kyjive atvyko prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimu, sakoma pranešime.

Be to, vizito metu vyks dvišalės prezidentų ir delegacijų derybos dėl padėties Ukrainoje, paramos karinėje, ekonominėje ir humanitarinėje srityse bei dvišalio bendradarbiavimo.

Tai jau trečias A.Dudos vizitas į Ukrainą po vasario 24 d. Anksčiau Lenkijos prezidentas Kyjive buvo balandžio 13 ir gegužės 21–22 dienomis.

Lenkijos prezidentūros nuotr./A.Duda atvyko į Ukrainą

Apie tai antradienį pranešė Pentagono atstovė spaudai Jessica Maxwell.

„Switchblade 600“

Kalbama apie „-600“ dronus. Tai dronai kamikadzės, jie gali nuskristi iki 40 km, o laukdami taikinio gali dar 40 minučių kyboti ore. Juos galima naudoti prieš šarvuotas transporto priemones ir kitus taikinius. Juos turi tik JAV ir Jungtinės Karalystės kariuomenės.

Pavasarį JAV tiekė Ukrainai dronus „Switchblade-300“. Šie dronai kamikadzės gali nuskrieti 15 km atstumą.

JAV valdžios institucijos dar nepaskelbė, kada tiksliai mašinos bus pristatytos Ukrainai.

Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, Rusijos Federacija prie apgadinto Antonivkos tilto netoli Chersono pradėjo statyti plaukiojantį tiltą.

„Veikiausiai savaitgalį Rusijos Federacija pradėjo statyti baržas taip, kad būtų sukurtas nemažas plūduriuojantis tiltas per Dnieprą šalia apgadinto Antonivkos tilto... Jei šis laikinasis tiltas bus baigtas, tai beveik neabejotinai padidins pajėgumus perplaukti Dnieprą. Plaukiojantis tiltas, greičiausiai, taip pat išliks pažeidžiamas Ukrainos atakų“, – teigiama jame.

Ankstesnėje apžvalgoje kalbėta, kad Rusija bando motyvuoti marionečių vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų kovotojus sustiprinti savo karių grupę Donbase.

Per 180 Ukrainos agresijos karo dienų Rusija prarado 45 550 karių, 1 921 tanką ir 1 033 artilerijos sistemas, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas feisbuke.

Pasak jo, vien per praėjusią parą Ukrainos kariuomenei pavyko likviduoti 150 rusų okupantų. 

Be to, nuo invazijos pradžios Rusija neteko 234 lėktuvų, 198 sraigtasparnių. 

Didžiausius nuostolius per praėjusią parą Rusija patyrė Donecko kryptimi. 

Per naktį Rusijos pajėgos keturis kartus apšaudė Dnipro sritį. Žinoma, kad žuvo vienas žmogus, trys buvo sužeisti.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Dnipro srities karinės administracijos pirmininkas Valentinas Rezničenka.

„Įtempta naktis su keturiais apšaudymo raundais... Rusijos kariuomenės akiratyje vėl atsidūrė du rajonai – Kryvyj Rihas ir Nikopolis“, – sakė jis.

Rusijos pajėgos smogė Kryvyj Riho apylinkėms: Zelenodolsko bendruomenėje rusai nužudė 45 metų moterį, o jos vyras buvo sužeistas. Vyras šiuo metu yra ligoninėje, o šeimos namas nukentėjo nuo smūgio.

„Naktį priešas tris kartus apšaudė Nikopolio rajoną. Rusijos sunkioji artilerija du kartus apšaudė Marganeco telkinį. Ten nukrito trylika sviedinių. Marganeco mieste buvo sužeistos dvi 61 ir 63 metų moterys. Viena iš jų buvo paguldyta į ligoninę. Medikai jos būklę įvertino kaip vidutinio sunkumo“, – sakė V.Rezničenka.

Jis patikslino, kad mieste buvo apgadinti šeši namai, dujotiekis ir vandentiekis.

„Krasnohrihorjevskajos bendruomenė taip pat nukentėjo nuo priešo artilerijos. Buvo sugriauta keliolika namų ir elektros linija. Be šviesos liko iki 1 000 žmonių. Žuvusiųjų ar sužeistųjų nebuvo“, – pridūrė jis.

Ukrainos šaltiniai praneša, kad Rusijos pajėgos smogė katilinei Ukrainos pietiniame Mariupolio mieste.

Miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka „Telegram“ žinutėje pranešė, kad Rusijos pajėgos anksti ryte smogė miesto katilinei.

„Rusai vėl padarė sprogimą. Garsiai, kad girdėjo visas miestas.

Tiesiog susprogdino katilinę. Užuot ruošę miestą žiemai ir statę katilines, okupantai naikina net jų likučius...“, – rašė jis.

Ukrainos kariuomenė atrėmė okupacinių pajėgų puolimą trimis kryptimis. Rusijos pajėgų pastangos sutelktos į aktyvių operacijų vykdymą, rusai netgi bando vykdyti žvalgybinę kovą, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo paskelbtame pranešime.

„Slobožansko kryptimi priešas kovoja siekdamas išlaikyti anksčiau užimtas teritorijas ir linijas, taip pat stengiasi pagerinti taktinę padėtį. Tuo pat metu Donecko kryptimi priešas sutelkia pastangas į aktyvias operacijas Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis.

Bachmuto kryptimi priešas bandė vykdyti žvalgybinius mūšius prie Zaicevės gyvenvietės, taip pat puolamuosius veiksmus prie Soledaro ir Kodemos, tačiau nesėkmingai ir pasitraukė. Avdijivkos kryptimi priešas nesėkmingai vykdė puolimą prie Krasnohorivkos ir Pervomajskojės“, – rašoma pranešime.

Be to, Novopavlovsko kryptimi Rusijos pajėgos vykdė puolamuosius mūšius Novomichailovkos, Zolotajaos Nivos vietovėse, tačiau nesėkmingai.

„Pietų Bugo kryptimi priešas sutelkia pagrindines pastangas, kad išlaikytų užimtas pozicijas ir užkirstų kelią mūsų kariuomenės judėjimui. Jis imasi priemonių savo nuostoliams atstatyti“, – pridūrė Generalinis štabas.

Rusijos pajėgos pasiekė nedidelių laimėjimų palei Mykolajivo-Chersono liniją, kasdieninėje analizėje rašo JAV Karo studijų instituto analitikai.

Anot jų, Ukrainos partizanai toliau vykdė išpuolius prieš Rusijos pajėgas okupuotame Melitopolyje.

Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai Zaporižios srityje netiesiogiai paskelbė regiono nepriklausomybę nuo Ukrainos, melagingai identifikuodami į okupuotą regioną atvykstančius Ukrainos piliečius kaip laikinus prieglobsčio prašytojus, analitikai atkreipia dėmesį kasdieninėje ataskaitoje.

„Rusijos okupacinės valdžios institucijos visus ukrainiečius, įvažiuojančius į okupuotas teritorijas Zaporižios srityje, melagingai klasifikuoja kaip pabėgėlius, bėgančius nuo persekiojimo Ukrainoje“, – rašoma joje.

Kitos instituto įžvalgos:

• Rusijos pajėgos surengė vietinio masto atakas į pietvakarius ir pietryčius nuo Iziumo.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas į pietryčius nuo Siversko ir į šiaurės rytus bei pietus nuo Bachmuto.
• Rusijos pajėgos toliau bandė veržtis iš šiaurinio ir vakarinio Donecko miesto pakraščio ir vykdė ribotas antžemines atakas į pietvakarius nuo Donecko miesto.
• Ukrainos žvalgyba pareiškė, kad Luhansko liaudies respublika (LNR) rugsėjo 1 d. pradės „visuotinės mobilizacijos“ procesus.
• Primorsko kraštas paskelbė apie naujo remonto ir aptarnavimo savanorių bataliono formavimą.

 JAV Valstybės departamentas pirmadienį perspėjo, jog Rusija artimiausiomis dienomis gali suintensyvinti smūgius Ukrainos civilinei infrastruktūrai ir vyriausybiniams objektams.

JAV ambasada Kyjive paragino Ukrainoje esančius Amerikos piliečius nedelsiant palikti karo draskomą šalį.

„Išgirdę garsų sprogimą arba perspėjimo sirenas, nedelsdami ieškokite slėptuvės, – rašoma Valstybės departamento paskelbtame įspėjamajame pranešime.  – Jei esate namuose ar pastate, eikite į žemiausią statinio aukštą, kuriame yra mažiausiai išorinių sienų, langų ir angų; uždarykite visas duris ir atsisėskite prie vidinės sienos, atokiau nuo bet kokių langų ar angų.“

Valstybės departamentas perspėjimą paskelbė JAV žvalgybos agentūroms pirmadienį išslaptinus išvadą, kad Rusija vis dažniau taikysis į Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Apie tai pranešė su žvalgybos duomenimis susipažinęs JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nes nebuvo įgaliotas viešai komentuoti šio klausimo.

Nauja žvalgybos informacija paskelbta Ukrainai rengiantis trečiadienį minėti savo nepriklausomybės dieną. Ji šiemet sutaps su Rusijos invazijos į provakarietišką kaimynę pradžios vasario 24-ąją šešių mėnesių sukaktimi.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu aptarė susirūpinimą dėl karinių veiksmų aplink Rusijos pajėgų okupuotą Zaporižios atominę elektrinę pietryčių Ukrainoje. 

J.Bidenas taip pat paragino artimiausiu laiku surengti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektorių vizitą tame branduoliniame komplekse. 

Tačiau minėtas amerikiečių pareigūnas sakė, kad žvalgybos išvada nėra konkrečiai susijusi su padėtimi Zaporižioje.

J.Bideno administracija stengiasi įtikinti Vakarų sąjungininkes toliau spausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

JAV Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas pirmadienį pareiškė, jog „svarbiausias dalykas, šiuo metu  vykstantis pasaulyje, yra [pastangos] įveikti rusus Ukrainoje“.

Pasak M. McConnello, kalbėjusio per oficialų renginį Kentukyje, jis baiminasi, kad užsitęsus karui Jungtinės Valstijos ir kitos šalys „praras susidomėjimą“.

„Turime juos [ukrainiečius] palaikyti, – pabrėžė respublikonas. – Mums ir visam pasauliui svarbu, kad jie laimėtų.“

Okupantai paskelbė apie specialios filtravimo stovyklos įkūrimą Vasylivkoje, Zaporižios srityje, informacinio teletilto eteryje pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, rašo „Unian“.

Pasak jo, Rusijos pajėgos stiprina terorą prieš vietos gyventojus ir planuoja įkurti filtravimo stovyklą Vasylivkoje, kuri yra vienintelis demarkacinės linijos kirtimo punktas, ir tik per ją išleisti žmones į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.

„Nuo šiandien jie pradėjo masinį filtravimą daugelyje mūsų miesto rajonų vienu metu. Mūšio liniją kertančiame Vasylivkos mieste jie jau paskelbė, kad bus įrengta speciali filtravimo stovykla. Ir visi mūsų gyventojai, norintys išvykti iš laikinai okupuotos teritorijos į Ukrainos valstybės kontroliuojamą teritoriją, turės vykti per šią stovyklą. Mes jau matėme tokių stovyklų pavyzdžių tiesiogiai ant sienos kirtimo linijos Kryme, matėme jas Mariupolyje, o filtracija – tai tikras siaubas, mūsų gyventojų žeminimas ir kankinimas“, – pabrėžė I.Fiodorovas.

Melitopolio meras pažymėjo, kad Rusijos okupantų nuotaikai įtakos turi neseniai AFU pasiekta sėkmė sunaikinant, be kita ko, Antonovo tiltą.

„Žinoma, tai labiau motyvuoja okupantus terorizuoti ir bėgti. Praėjo savaitė nuo tada, kai jie pradėjo iš Melitopolio miesto išvežti savo šeimas, kurias išvežė anksčiau. Jų motyvacija kovoti mūsų žemėje vis mažėja. Esu įsitikinęs, kad kai tik Ukrainos ginkluotosios pajėgos imsis ryžtingų žingsnių dėl Tokmako miesto, Melitopolio miesto ar apskritai dėl Zaporižos srities deokupacijos, jie bėgs į laikinai okupuotą Krymą ir toliau“, – pabrėžė I.Fiodorovas.

Jis pridūrė apie Rusijos okupantų rengiamą sabotažą Melitopolyje.

„Jie rengia sabotažą Melitopolio mieste, dabar jie nori tai padaryti remdamiesi mūsų šilumos tinklais, bet ne tik šilumos tiekimo infrastruktūra. Jie atvirai sako, kad jei pabėgs iš mūsų regiono, neatmeta galimybės, kad bandys pakenkti visai mūsų infrastruktūrai – nuo mokyklų iki ligoninių. Šiuos žodžius patvirtina faktas, kad jie jau įrengė vieną iš savo karinių bazių mūsų miesto ligoninės Nr. 1 teritorijoje, pačiame miesto centre“, – sakė I.Fiodorovas.

Per pastarąją parą Ukrainos kariuomenė likvidavo 17 okupantų, priešo techniką ir šaudmenų sandėlį pietinėje dalyje.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė operatyvinės vadovybės „Pietūs“ pranešėjas Vladislavas Nazarovas.

„Situacija mūsų operatyvinėje zonoje yra stabiliai įtempta, bet kontroliuojama. Priešas toliau vykdo kovinius veiksmus užimtoje gynybos linijoje, tačiau pajėgų sudėtis ir jų pozicijos nesikeičia. Įstrigęs sausumoje, priešas daugiausia dėmesio skiria nuotoliniam apšaudymui ir oro antskrydžiams“, – pažymėjo jis.

Pranešama, kad Rusijos pajėgos aštuonis kartus atakavo Ukrainos pozicijas palei sąlyčio liniją sraigtasparniais ir atakos aviacija, tačiau nuostolių nepadarė.

„Tačiau mūsų oro smūgiai prieš tvirtoves, žmonių, ginklų ir įrangos koncentracijos vietas, šaudmenų sandėlius ir priešlėktuvinės gynybos objektus davė įtikinamą rezultatą. Kartu su raketų ir artilerijos dalinių šaudymo užduočių vykdymu priešo nuostolius sudarė 17 sviedinių, 1 „žemė-oras“ raketų sistema „Buk“, 1 velkama 120 mm minosvaidžio sistema „Sani“, 5 transporto priemonės ir šarvuočiai“, – sakė vadovybės atstovas spaudai.

Jis pažymėjo, kad buvo padaryta didelė žala Antonovo tiltui, taip pat patvirtinta, kad didelė žala padaryta tiltui per Kachovkos hidroelektrinę ir sunaikintas priešo amunicijos sandėlis Kachovkoje.

Pirmadienį sėkmingai įvykdyta humanitarinė operacija, kurios metu iš nekontroliuojamos Charkivo srities dalies evakuoti žmonės.

Apie tai „Telegram“ kanale pranešė laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministro pavaduotoja Iryna Vereščuk.

„Sėkminga humanitarinė operacija: šiandien iš nekontroliuojamos Charkivo srities dalies evakuoti 825 žmonės, iš jų 238 vaikai“, – sakė ji.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgos parodė išskirtinę filmuotą medžiagą apie savo darbą Donecko srityje.

Vaizdo įrašas buvo paskelbtas oficialiame specialiųjų pajėgų „Telegram“ kanale.

Specialiosios pajėgos jį nufilmavo prieš kelias savaites, tačiau parodyti galėjo tik dabar. Jame pavaizduotas tilto Donecko srityje, kuris tapo kliūtimi Rusijos okupantams, griovimas, rašo „Unian“.

„Daug dėmesio skiriame rusų okupantų logistikos, tiekimo kelių ir manevrų naikinimui. Šiuo tikslu kariai taiko įvairius metodus ir vykdo išpuolius daugelyje, įskaitant infrastruktūrai jautrių teritorijų, kurias laikinai kontroliuoja priešas“, – rašoma ataskaitoje.

Ukrainos kariai pabrėžė, kad po deokupacijos sunaikinti Ukrainos objektai bus atstatyti.

Neaiškios kilmės išpuolių Rusijos okupuotame Kryme tik daugės, sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michaylo Podoliakas radijo stoties „Radio NV“ eteryje, rašo „Unian“.

Jis pažymėjo, kad „tai didelio intensyvumo karas, o didelio intensyvumo karas vyksta ne tik viena kryptimi“. Pasak jo, rusų okupantai manė, kad „jie gali nebaudžiamai atvykti, elgtis čia, žaloti mūsų žmones“. M.Podoliakas sakė, kad dėl tokio karo intensyvumo „viskas tik didės“.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./M.Podoliakas

„Turiu omenyje, kad atsakas didės ne tik Krymo teritorijoje, bet ir visose okupuotose vietose, kur šiandien yra Rusijos kariuomenė“, – patikslino M.Podoliakas.

Jis mano, kad Rusijos okupantai nebuvo psichologiškai pasirengę tam, kas šiandien vyksta Kryme, Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko srityse.

„Jie manė, kad mes būsime nebaudžiamai žudomi, o jie patys sėdės ir lauks, kol viskas baigsis, kad tik jie nenukentėtų“, – pridūrė M.Podoliakas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimas Kryme

Pasak jo, apšaudymų skaičius tose vietose, kur yra priešas, didės.

„Kryme neaiškios kilmės išpuolių skaičius, švelniai tariant, tik didės, o tai sugadins ne tik konkretų paplūdimio sezoną, bet ir galimybę gyventi pavogtoje teritorijoje“, – pabrėžė M.Podoliakas.

Anksčiau Ukrainos prezidento biuro patarėjas Oleksijus Arestovyčius sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos neturi jokių galimybių pataikyti į Krymo tiltą, rašo „Unian“.