V.Zelenskis: Ukrainos pajėgos Charkivo srityje išlaisvino ir kontroliuoja daugiau kaip 30 gyvenviečių

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos gynėjai Charkivo srityje išlaisvino daugiau kaip 30 gyvenviečių.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis naujame vaizdo kreipimesi pareiškė, kad išlaisvintos gyvenvietės yra kontroliuojamos.

Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis

„Mūsų kariuomenė, žvalgyba ir Ukrainos saugumo tarnyba tęsia aktyvias operacijas keliomis operatyvinėmis kryptimis. Jie sėkmingai tęsiasi“, – sakė prezidentas.

Valstybės vadovas pridūrė, kad „iki šiol Ukrainos ginkluotosios pajėgos Charkivo srityje išlaisvino ir kontroliuoja daugiau kaip 30 gyvenviečių“.

Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas sakė, kad apžiūrėjo neseniai išlaisvintus regiono rajonus ir kad „rusai paliko sugriautą infrastruktūrą ir namus, daug trofėjų ir krūvas šiukšlių“, rašo CNN.

Savo „Telegram“ kanale O. Synehubovas paskelbė kelionės nuotraukas.

„Žmonės, neperdedant, sutiko mūsų karius su ašaromis akyse... Gyventojams, žinoma, reikia pagalbos. Daugelyje kaimų nėra elektros ir dujų. Artimiausiu metu juos atkursime ir atvešime humanitarinę pagalbą“, – sakė jis.

„Tačiau pirmiausia reikia atlikti valymą ir išminavimą“, – sakė O.Synehubovas. – Tiems, kurie išvyko, nerekomenduojame grįžti, kol nebus atitinkamų kariuomenės įsakymų“.

Jis taip pat perspėjo tuos, kurie bendradarbiavo su okupantais.

„Nė vienas išdavikas neišvengs atsakomybės. Šiandien buvo sulaikytas vieno iš deokupuotų kaimų bendruomenės vadovas, kuris bendradarbiavo su priešu“, – sakė jis.

„Svarbiausia: mūsų ginkluotųjų pajėgų dėka visur jau plevėsuoja Ukrainos vėliavos!“ – sakė O.Synehubovas.

Ukrainos kariuomenė pareiškė, kad pietinėje Chersono srityje didėja rusų karių dezertyravimas, nes ukrainiečiai vykdo kontrpuolimą, rašo CNN.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas penktadienį atnaujintame operatyviniame pranešime teigė, kad „dėl didelių nuostolių ir nenoro kovoti labai pablogėjo okupacinių dalinių moralinė ir psichologinė būklė, daugėja dezertyrų“.

Generalinis štabas teigė, kad viename netoli Krymo esančiame mieste rusai panaudojo sraigtasparnius „ieškodami bėglių ir grąžindami juos į kovines pozicijas“.

Kitur jis teigė, kad Ukrainos daliniai blokavo kelias priešo atakas Charkivo ir Donecko srityse, toliau nuo teritorijos, kurioje tęsiasi ukrainiečių puolimas. 

Ji taip pat sakė, kad Ukrainos koviniai lėktuvai atliko daugiau kaip 10 smūgių Donecke ir pietuose. 

Atrodo, kad pastarosiomis savaitėmis Ukrainos karinės oro pajėgos tapo aktyvesnės, nes įsigijo JAV raketų, galinčių surasti ir sunaikinti Rusijos oro gynybos dalinius.

Atskirai kariuomenės Pietų operatyvinė vadovybė pranešė, kad ukrainiečių daliniai toliau slopina „gyvosios jėgos ir kovinės technikos koncentraciją, pontoninę perėją Darivkos rajone ir laikiną tiltą Naujosios Kachovkos rajone“, kuriuos rusai pastatė bandydami aprūpinti pajėgas vakariniame Dniepro upės krante.

Rusijos pajėgos apšaudė Charkivą iš kelių raketų paleidimo įrenginių, pranešė Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas Olehas Synehubovas.

„Apie 20.00 val. okupantai, panaudoję MLRS, smogė į Kyjivo rajoną Charkive. Laimei, aukų nebuvo“, – sakė jis.

O.Synehubovas paragino Charkovo gyventojus slėptis.

Aukšto rango JAV gynybos departamento pareigūnas teigė, kad rugsėjo 1 d. prasidėjęs Ukrainos kontrpuolimas Chersono srityje parodė, jog ukrainiečiai „kūrybingai“ integravo JAV ir kitų šalių suteiktus karinius pajėgumus į savo operacijas, rašo CNN.

„Kaip galite įsivaizduoti, mes gana atidžiai stebime kontrpuolimo pažangą. Manau, kad pastebėjome keletą vilčių teikiančių ženklų, be abejo, net tik per pastarąją dieną ar dvi“, – penktadienį per susitikimą su žurnalistais sakė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojo pavaduotojas Sasha Bakeris. 

„Tačiau rusai yra grėsmingas priešininkas ir, manau, laukia ilga kova“, - tęsė jis.

Tai pirmas kartas, kai JAV gynybos departamentas Ukrainos operaciją pavadino kontrpuolimu – šio termino anksčiau vengė departamento pareigūnai, įskaitant JAV gynybos sekretorių Lloydą Austiną ir Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininką generolą Marką Milley.

Penktadienį Rusija pranešė, kad siunčia pastiprinimą į Charkivo regioną Rytų Ukrainoje, kur Kyjivo pajėgos, vykdydamos platesnio masto kontrpuolimą, paskelbė apie didelius laimėjimus, praneša agentūra AFP.

„Valstybinė žiniasklaida transliavo filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip Rusijos tankų, pagalbinių mašinų ir artilerijos kolonos važiuoja asfaltuotais keliais ir gruntiniais takeliais, pažymėtais Maskvos invazijos simboliu – raide „Z“, - rašo AFP.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Ukrainos kariai Balaklijoje

Tuo tarpu JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Rusijos siekis atsiųsti pastiprinimą rodo, jog Maskva moka „didžiulius kaštus“, siekdama užimti ir vėliau išlaikyti Ukrainos teritoriją.

Maskvos paskirtas pareigūnas regione Vitalijus Gančevas per televiziją sakė, kad netoli Balaklijos, Charkivo srities miesto, kurį Ukraina sakė ketvirtadienį atgavusi, vyksta „įnirtingi mūšiai“.

„Mes nekontroliuojame Balaklijos. Mėginama išstumti Ukrainos pajėgas, tačiau vyksta įnirtingi mūšiai, o mūsų pajėgos yra sulaikomos prieigose“, – sakė V.Gančevas.

„Dabar ten buvo atgabenti Rusijos rezervai, mūsų kariai duoda atkirtį“, – pridūrė jis.

Jo komentarai pasirodė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai ketvirtadienį pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip maskuotės drabužiais apsirengę Ukrainos kariai virš Balaklijos laiko mėlynai geltoną savo šalies vėliavą.

Miestas, kurį Rusija kontroliavo maždaug šešis mėnesius ir kuriame prieš karą gyveno apie 30 000 žmonių, anksti atiteko vasario mėn. įsiveržusioms Rusijos pajėgoms.

Dabar Rusijos pareigūnai Charkivo srityje sako, kad evakuoja civilius gyventojus Rusijos link, „kol padėtis stabilizuosis“.

„Jau tris ar keturias dienas stengiamės visas pastangas sutelkti į vietos gyventojų evakuaciją“, – sakė Rusijos paskirtas pareigūnas Maksimas Gubinas.

Europos Sąjungos finansų ministrai penktadienį pritarė 5 mlrd. eurų paskolai Ukrainai, kuri padės išlaikyti šalies mokyklas, ligonines ir kitas reikalingas operacijas Rusijos invazijos įkarštyje.

Penktadienį sutarta 5 mlrd. eurų paskola, kuri bus užtikrinta ES valstybių narių garantijomis, yra dalis bendro 9 mlrd. eurų paketo, apie kurį buvo paskelbta gegužės mėn. Pirmasis 1 mlrd. eurų visiškai išsiųstas rugpjūčio pradžioje, o Čekijos finansų ministras Zbynekas Stanjura sakė, kad artimiausiuose susitikimuose bus nuspręsta, kaip likusieji 3 mlrd. eurų iš paketo galėtų būti padalyti į paskolas arba dotacijas.

„Visos valstybės narės susitarė dėl tolesnės paramos Ukrainai“, – sakė Z.Stanjura.

Ministrai taip pat aptarė trumpalaikio finansavimo galimybes ir ilgalaikes galimybes padėti Ukrainai finansuoti jos atstatymą ateityje.

Penktadienį paskelbtoje Pasaulio banko, Ukrainos vyriausybės ir Europos Komisijos ataskaitoje apskaičiuota, kad Rusijos invazija iki birželio 1 d. Ukrainai padarė daugiau kaip 97 mlrd. dolerių tiesioginės žalos, o šalies atstatymas gali kainuoti beveik 350 mlrd. dolerių.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Valdis Dombrovskis

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė, kad išlaidos, skirtos padėti atkurti Ukrainą, bus milžiniškos, karui tęsiantis jau septintą mėnesį.

„Akivaizdu, kad Ukrainai reikia trumpalaikės finansinės pagalbos, kad šalis galėtų kasdien funkcionuoti ir išlaikyti pagrindines paslaugas, – sakė jis. – Taip pat turime atsižvelgti ne tik į neatidėliotinus poreikius, nes ilgalaikės Ukrainos atstatymo išlaidos greičiausiai augs tol, kol tęsis karas.“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabo vakaro suvestinėje pažymima, kad per dieną, siekdama paremti antžeminių grupių veiksmus, gynybos pajėgų aviacija atliko daugiau kaip 10 smūgių, per kuriuos sunaikino kovinės technikos, priešlėktuvinės gynybos įrangos ir nemažai Rusijos karių Donecko ir Pietų Bugo krypčių tvirtovėse.

„Apšaudytos trys priešo vadavietės, pontoninė perėja, 28 žmonių ir įrangos koncentracijos vietos. Taip pat nukentėjo šaudmenų sandėliai ir priešo artilerijos ugnies pozicijos. Rezultatai tikrinami“, – pranešė Generalinis štabas.

Ukrainos gynėjai sėkmingai atrėmė priešo atakas netoli 10 apgyvendintų vietovių, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vakariniame pranešime.

Pažymima, kad gynybos pajėgų daliniai laikosi savo pozicijų ir neleidžia priešui žengti gilyn į Ukrainos teritoriją.

„Mūsų kariai sėkmingai atrėmė priešo atakas Konstantinovkos, Prudjankos, Rusų Tiškų, Vernopolio, Mykolaivkos II, Zaicevės, Avdijivkos, Kamjankos, Pobedos ir Bezymenės vietovėse“, – teigė Generalinis štabas.

Ukrainos pajėgos toliau žengia gilyn į Rusijos okupuotas Charkivo srities dalis šalies šiaurės rytuose, rodo daugybė socialinių tinklų vaizdo įrašų, taip pat Ukrainos kariškių ir prorusiškų socialinės žiniasklaidos kanalų pranešimai, rašo CNN.

Rusijos 202-asis motorizuotųjų šaulių pulkas, „įsikūręs Charkivo srityje, pasitraukė iš savo pozicijų ir persikėlė į artimiausią mišką. Dalinys liko be vadų ir ryšių“, – teigė Ukrainos žvalgyba.

Ukrainos pajėgos į rytus į Rusijos kontroliuojamą teritoriją išsiplėtusiu frontu pasistūmėjo daugiau kaip 50 km, grasindamos atkirsti Rusijos pajėgas į pietus aplink Iziumą.

Rusijos kariai „skambino artimiesiems su prašymais susisiekti su vadaviete ir sužinoti, kur jie turėtų eiti toliau. Kai kurie jų prašo žmonų susisiekti su Rusijos gynybos ministerijos ir Raudonojo Kryžiaus karštosiomis linijomis su reikalavimu išvesti juos iš Ukrainos teritorijos“, – teigė Ukrainos žvalgybos valdyba.

Valdyba teigė, kad rusai „patyrė rimtų nuostolių, paliko savo pozicijas ir mažomis grupelėmis atsitraukė“.

„Dėl logistikos trūkumo jie atsitraukia neorganizuotai“, - rašoma pranešime.

Taip pat teigiama, kad „Rusijos Federacijos 237-asis gvardijos oro desantininkų pėstininkų pulkas nustojo egzistuoti dėl visų karių žūties ar sužeidimo“.

Prorusiškas „Telegram“ kanalas „Charkivo liaudies respublika“ teigė, kad buvo dislokuotos „tikrai didelės pajėgos“ Rusijos rezervistų, kurie „sugebėjo atremti Ukrainos pajėgų]puolimą Horochovatkoje ir užkirsti kelią Iziumo – Borovos tilto nukirtimui“.

Jame pripažįstama, kad rajone vyko mūšiai, ir daroma prielaida, kad Ukrainos pajėgos žengia į pietus link Iziumo.

Kanalas teigė, kad civiliai gyventojai evakuojami tiek iš Iziumo, kuris nuo balandžio mėn. buvo pagrindinis Rusijos puolimo į pietus į Donecko sritį mazgas, tiek iš Kupjansko, kuris yra svarbus Rusijos aprūpinimo atsargomis punktas.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos ruošiasi gynybai ir galimai gyvenviečių apgulčiai“, – teigiama prorusiškame kanale.

Kanalas taip pat pripažino, kad netoli Kupjansko buvo smogta Rusijos vadavietei ir sugadintas tiltas.

Jis padarė išvadą, kad „optimistiškiausias [Rusijos] ginkluotųjų pajėgų vadovybės scenarijus yra Ukrainos pajėgų apsupties sukūrimas“, tačiau pridūrė, kad ukrainiečių taktika naudoti mažas, manevringas grupes buvo veiksminga, ir pridūrė, kad jei jiems „pavyks įsitvirtinti, bus daug sunkiau susigrąžinti užimtas teritorijas“, rašo CNN.

Rusijos kontroliuojamos Zaporižios atominės elektrinės pietų Ukrainoje darbuotojai buvo sulaikyti ir kankinami Maskvos pajėgų, penktadienį interviu naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos valstybinės branduolinės agentūros „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotinas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

P.Kotinas teigė, kad po to, kai objekto kontrolę perėmė Rusija, „palaipsniui buvo įvestas policijos persekiojimo prieš darbuotojus režimas“.

Jis apibūdino dabartinę padėtį jėgainėje kaip „labai sunkią“, minėjo darbuotojų „kankinimą“ ir „darbuotojų mušimą“.

Plačiau skaitykite čia.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas penktadienį atvyko į Kyjivą, kad patvirtintų Latvijos paramą Ukrainai, rašoma valstybės vadovo „Twitter“ žinutėje.

E.Levitas sakė, kad atvyko į Kyjivą norėdamas patikinti ukrainiečius, jog Latvija ir toliau tvirtai rems Ukrainą, kol bus pasiekta pergalė šiame kare.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Egilis Levitas

„Latvija yra jūsų gynėja. Latvija padės atstatymo darbuose“, – tviteryje rašė prezidentas.

Jis taip pat pasidalijo nuotrauka, kurioje jis matomas spaudžiantis ranką Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Kremlius penktadienį pranešė, kad prezidentas Vladimiras Putinas su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu aptars svarbų susitarimą dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, kurį Rusija ne kartą kritikavo.

Ukrainos, kuri yra viena didžiausių javų augintojų ir eksportuotojų pasaulyje, grūdų eksportas jūra buvo keliems mėnesiams užblokuotas dėl vasario gale prasidėjusios Rusijos karinės invazijos.

Eksporto blokada lėmė didelį pasaulinį maisto brangimą ir pakurstė nuogąstavimus dėl galinčio kilti bado, ypač neturtingiausiose šalyse.

Pagal Kyjivo ir Maskvos susitarimą, sudarytą liepą tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai, rugpjūčio pradžioje buvo atnaujintas ukrainietiškų grūdų ir kitų maisto produktų bei trąšų eksportas per tris Juodosios jūros uostus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Recepas Tayyipas Erdoganas

Susitarimas, įpareigojęs Rusiją nutraukti Ukrainos uostų blokadą, nustatė kviečių ir kitų grūdų eksporto sąlygas.

Tačiau Rusija vis dažniau kritikuoja šį susitarimą, teigdama, kad dėl to nukentėjo jos eksportas. Šią savaitę V.Putinas pareiškė, kad didžioji dalis siuntų atkeliavo į Europą, o ne į neturtingas šalis, kuriose grūdų reikia labiausiai.

Ukrainos pareigūnai paneigė šį teiginį, o duomenys, kuriuos pagal susitarimą renka stebėsenos grupė, irgi neatspindi to V.Putino pareiškimo.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį žurnalistams sakė, kad lyderių susitikimas dėl susitarimo yra „galimas ir būtinas“.

„Putino ir Erdogano pokalbis jau rengiamas ir, kaip tikimės, įvyks Samarkande“, – sakė D.Peskovas, turėdamas omenyje kitą savaitę Uzbekistane vyksiantį regioninį aukščiausiojo lygio susitikimą.

„Šio pokalbio labai reikia“, – pridūrė jis.

Penktadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka žurnalistams sakė, kad bet koks susitarimo pratęsimas pasibaigus lapkričio terminui priklausys nuo to, „kaip bus įgyvendinami visi aspektai“.

„Deja, jis įgyvendinamas ne visai taip, kaip planuota“, – sakė jis.

„Antroji susitarimo dalis, t. y. rusiškų grūdų ir trąšų eksportas, deja, vis dar susiduria su sunkumais“, – sakė jis.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) penktadienį pranešė, kad apšaudžius Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje, dingo elektra mieste, kuriame yra jėgainė, ir iškilo grėsmė saugiam didžiausio Europoje branduolinio objekto darbui.

AP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys Zaporižios AE

„Apšaudymas sukėlė visišką elektros energijos tiekimo nutraukimą Enerhodare ir pakenkė saugiam šalia miesto esančios Zaporižios (AE) darbui“, – tviteryje pranešė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi.

Jis pavadino tai „dramatišku įvykiu“.

„Tai visiškai nepriimtina. Tai negali tęstis“, – sakė jis savo pareiškime ir skubiai paragino „nedelsiant nutraukti visus apšaudymus visame rajone“.

Plačiau skaitykite čia.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad Rusija į karą Ukrainoje įtraukė 80% savo sausumos pajėgų.

Tai jis pasakė per spaudos konferenciją su JAV valstybės sekretoriumi Anthony Blinkenu Briuselyje, rašo „Evropejska pravda“.

„Šiuo metu daugiau nei 80% Rusijos sausumos pajėgų dalyvauja kare Ukrainoje. Taigi, žinoma, tai, kas ten vyksta, turi įtakos bendram Rusijos gebėjimui kelti bet kokią grėsmę bet kuriai NATO valstybei narei. Taigi mano pirmoji žinutė aljanso nariams yra tai, kad sveikiname precedento neturinčią paramą, raginame dar daugiau paramos ir raginame juos giliau pažvelgti į atsargas, kad ir toliau aprūpintume Ukraina tai, ko jai skubiai reikia“, – sakė J.Stoltenbergas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas

Generalinis sekretorius pabrėžė, kad sąjungininkai turi būti pasiruošę ilgalaikei perspektyvai, todėl NATO palaiko ryšius su valstybių narių gynybos ir pramonės kompleksais.

„Mes čia, NATO, sukūrėme struktūras, susijusias su gynybos planavimu, pajėgumais, užtikrinančiais, kad dabar padidintume gamybą, kad papildytume atsargas, kad galėtume toliau remti Ukrainą, bet tai ne tik parama Ukrainai. Tai taip pat yra užtikrinimas, kad turėtume ginklų, amunicijos, priemonių savo atgrasymui ir gynybai“, – sakė jis.

J.Stoltenbergas taip pat patikino Ukrainai tolesnę paramą nepaisant Rusijos invazijos sukelto ekonominio spaudimo.

Priminame, kad rugsėjo 8 dieną JAV paskelbė apie naują karinės pagalbos paketą Ukrainai, skirtą atremti Rusijos invaziją.

Įsigijusi pažangią rusišką priešraketinės gynybos sistemą, kuri Turkiją pasiekė 2019 metais, šalis buvo pašalinta iš naikintuvų F-35 programos.

Tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą šiltėjant JAV ir Turkijos santykiams, amerikiečių prezidentas Joe Bidenas birželį R.T.Erdoganui sakė, kad pritartų ne tokių pažangių naikintuvų F-16 pardavimui.

Vis dėlto tai nesulaukė pritarimo Kongrese, kurio parama kariniams pardavimams yra būtina, JAV įstatymų leidėjams nerimaujant dėl griežtos Turkijos retorikos savo tradicinės priešininkės Graikijos atžvilgiu.

„JAV ne vienintelė pasaulyje parduoda karo lėktuvus. Juos parduoda ir Jungtinė Karalystė, Prancūzija bei Rusija“, – po penktadienio maldų žurnalistams sakė R.T.Erdoganas.

„Jų galima įsigyti iš kitų vietų, o kiti siunčia mums signalus“, – tvirtino R.T.Erdoganas.

Prieš kitą savaitę Uzbekistane vyksiantį regioninį viršūnių susitikimą, kurio metu planuojamos Turkijos ir Rusijos prezidentų derybos,  R.T.Erdoganas ne kartą teigiamai atsiliepė apie Maskvą.

Anksčiau šią savaitę jis apkaltino Vakarų šalis prieš Rusiją rengiant „provokacijas“, esą privertusias Maskvą nutraukti energijos išteklių tiekimą Europai.

R.T.Erdoganas taip pat atskleidė, kad paprašė V. Putino pasiūlyti Turkijai nuolaidą iš Rusijos importuojamoms gamtinėms dujoms.

Ankaros strateginiai ryšiai su Vašingtonu jau kelerius metus yra įtempti dėl įvairių klausimų, pradedant prastėjančia Turkijos žmogaus teisių padėtimi ir baigiant JAV bendradarbiavimu su kurdų pajėgomis Sirijoje, kurias R.T.Erdoganas laiko „teroristais“.

R.T.Erdoganas sakė, kad jei turės galimybę susitikti su J.Bidenu per kasmetinę JT Generalinę Asamblėją, kuri prasidės rugsėjo 13 dieną, iškels klausimą dėl JAV karinės paramos kurdams.

Rusai paskelbė apie „evakavimą“ iš okupuotos Charkivo srities teritorijos, kai ginkluotosios pajėgos pradėjo kontrpuolimą ir išlaisvino kai kurias gyvenvietes. Tai praneša Rusijos leidiniai TASS ir RIA Novosti bei cituodami vadinamąjį „Charkivo srities Kupjano rajono vadovą“ Maksimą Gubiną

„Stengiamės sutelkti visas pastangas, kad vietos gyventojai būtų evakuoti bent 3-4 dienoms, kol situacija stabilizuosis.

Organizuojame kelių transportą, autobusus. Žmonės išvežami į „LPR“ į Svatovo rajoną, į Logačivkos rajoną Rusijos teritorijoje. Jie ten įsikūrę laikinose apgyvendinimo vietose“, - praneša M.Gubinas

TASS duomenimis, „evakuacija“ vykdoma iš Charkovo srities Iziumo, Kupjansko ir Veliky Burluko miestų.

„RIA Novosti“ informuoja, kad „moterys su vaikais iš Charkivo srities“ bus priimtos „į jų sanatorijas Krasnodaro srityje“.

Propagandinė žiniasklaida pažymi, kad „padėtis Charkivo srities Kupjano rajone tebėra sudėtinga“, tačiau Rusijos kariuomenė tariamai „laiko miestą“.

M.Gubinas pridūrė, kad Ukrainos pajėgos vykdo aktyvias kovines operacijas Ševčenkivo ​​rajone – būtent ten, anot jo, dabar yra fronto linija.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad iš šio siaubingo karo turėtų gimti nauja Europa – su Ukraina kaip visateise Europos Sąjungos nare.

Pasak „UNIAN” korespondento, jis tai pasakė Kyjive per bendrą instruktažą su Latvijos ir Ukrainos prezidentais.

Lenkijos vyriausybės vadovas pažymėjo, kad Lenkija kartu su Baltijos šalimis –  Lietuva ir Latvija – aktyviausiai Europos Sąjungoje organizuoja finansinę paramą Ukrainai ir sankcijas Rusijai.
Morawieckis pabrėžė, kad šios sankcijos bus sustiprintos ir kas mėnesį vis labiau paveiks Rusijos ekonomiką.Jis pabrėžė, kad nėra grįžtama prie verslo su Rusijos Federacija tokiu pavidalu, koks jis buvo prieš visapusišką invaziją į Ukrainą.

„Rusija naudoja visus įmanomus ekonominius įrankius (atrodo – „UNIAN”) kaip ginklą, nukreiptą į Ukrainos ir daugelio Europos valstybių galvą. Ir todėl iš šio baisaus karo, iš šios didvyriškos gynybos turi gimti nauja Europa – su Ukraina kaip visateise ES nare. O Lenkija kartu su mūsų sąjungininkėmis ragina Europos Komisiją kuo greičiau pervesti tai, ką mes jau birželį pažadėjome Ukrainai – tai yra 9 mlrd.”– sakė premjeras.

Jo nuomone, vienas iš Kremliaus planų – dėl lėšų stygiaus „pargriauti Ukrainą ant kelių“.

Todėl, anot Morawieckio, visos šalys turėtų padėti Ukrainai finansiškai.

Jungtinių Tautų tyrėjai penktadienį pranešė dokumentavę daugiau kaip 400 savavališko kalinimo ir priverstinio dingimo atvejų Ukrainoje, už kuriuos atsakingos Rusijos pajėgos, taip pat dešimtis savavališko kalinimo ir priverstinio dingimo atvejų, už kuriuos atsakomybė tenka ukrainiečių kariams.

Nuo 2014 metų Ukrainoje dirbančios JT žmogaus teisių stebėsenos misijos vadovė Matilda Bogner sakė, kad nuo vasario, kai Rusija užpuolė Ukrainą, šalyje drastiškai padaugėjo teisių pažeidimų.

Kalbėdama su žurnalistais Odesoje ji minėjo tūkstančius civilių žūčių, šimtus savavališko kalinimo atvejų, taip pat daugybę dokumentuotų karo belaisvių kankinimo ir žiauraus elgesio su jais atvejų.

Jei teisme būtų įrodyta, kad „karo belaisvis buvo kankinamas ir su juo buvo netinkamai elgiamasi, tai būtų laikoma karo nusikaltimu“, pabrėžė M.Bogner.

M.Bogner: tai kelia didelį nerimą, nes turime duomenų, kad Rusijos Federacijos žinioje esantys karo belaisviai... kankinami ir su jais netinkamai elgiamasi

Pasak misijos vadovės, jos komanda nustatė, kad Rusijos pajėgos ir su jomis susijusios grupės atsakingos už 416 asmenų savavališką kalinimą ar dingimą jų užimamose ar kontroliuojamose teritorijose.

„Iš tų asmenų 16-a buvo rasti negyvi, o 166 buvo paleisti“, – sakė ji.

Misija taip pat dokumentavo 51 savavališko kalinimo atvejį ir dar 30 atvejų, kurie gali būti prilyginami priverstiniam dingimui, už kuriuos atsakingos Ukrainos teisėsaugos institucijos, sakė M.Bogner.

Misija turėjo „nevaržomą prieigą“ prie kalinimo vietų Ukrainos kontroliuojamose teritorijose, tačiau Rusija nesuteikė prieigos prie karo belaisvių, laikomų jos teritorijoje ar jos kontroliuojamose teritorijose, pabrėžė misijos vadovė.

„Tai kelia didelį nerimą, nes turime duomenų, kad Rusijos Federacijos žinioje esantys karo belaisviai... kankinami ir su jais netinkamai elgiamasi, o kai kuriose kalinimo vietose jiems trūksta maisto, vandens, neužtikrinama sveikatos priežiūra ir tinkamos sanitarinės sąlygos“, – sakė ji.

M.Bogner papasakojo apie „pasitikimo“ procedūrą, kai nauji sulaikytieji buvo verčiami eiti koridoriumi, iš abiejų pusių išsirikiavus ginkluotiems sargybiniams, kurie juos žiauriai mušė.

Misijos vadovė išreiškė didelį susirūpinimą dėl padėties rusų pajėgų kontroliuojamoje Olenivkos pataisos kolonijoje, kur, jos teigimu, karo belaisviai serga infekcinėmis ligomis, įskaitant hepatitą A ir tuberkuliozę.

M.Bogner komanda taip pat dokumentavo ukrainiečių laikomų rusų karo belaisvių kankinimo ir žiauraus elgesio su jais – dažniausiai sulaikymo metu ir vežant į belaisvių stovyklas – atvejų.

Rezoliucijos projekte Rusija raginama „nedelsiant nutraukti visus veiksmus prieš Zaporožios AE ir bet kokius kitus Ukrainos branduolinius objektus."

Rezoliucijos projektą paskelbė agentūra „Reuters“.

JT Saugumo Tarybos posėdžiui Lenkijos ir Kanados parengtame dokumente Rusija raginama nutraukti bet kokią veiklą Ukrainos branduoliniuose objektuose.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

Šis projektas yra kovo mėn. skubiame tarybos posėdyje priimtos rezoliucijos, kuriai priešinosi tik Rusija ir Kinija, tęsinys.

Diplomatai tikisi paveikti Rusiją, kad ji deokupuotų Zaporižios AE ir sustabdytų apšaudymą, keliantį grėsmę branduoliniam saugumui.

Žurnalistų peržiūrėtame teksto projekte teigiama, kad Valdytojų taryba „smerkia Rusijos Federacijos vykdomus smurtinius veiksmus prieš branduolinius objektus Ukrainoje, ypač Rusijos karių ir „Rosatom“ personalo buvimą Zaporižios AE“.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį pareiškė, kad prezidento Vladimiro Putino sprendimas pasiųsti pastiprinimą į Ukrainos Charkivo regioną rodo didžiulius Rusijos pajėgų nuostolius kare.

„Ukrainoje yra labai daug Rusijos pajėgų ir, deja, tragiškai, siaubingai prezidentas Putinas pademonstravo, kad į tai įtrauks daugybę žmonių, o Rusijai tai kainuos labai brangiai“, – sakė jis.

Rusų žiniasklaida anksčiau penktadienį paskelbė, kad Rusija perdislokuoja karius į Ukrainos šiaurės rytinį Charkivo regioną, kur ukrainiečių kariuomenė vykdo plataus masto kontrpuolimą, siekdama susigrąžinti Maskvos užimtas teritorijas.

Ukrainos kariuomenė teigė, kad per kontrpuolimą pietinėje ir rytinėje šalies dalyje pasiekė laimėjimų, sakydama, kad ji „giliai“ įsiveržė į Rusijos kontroliuojamas teritorijas.

Ketvirtadienį Ukrainos kariuomenė pranešė, kad atkovojo daugiau kaip 20 miestų ir kaimų Charkivo srityje.

Priešas apšaudo Charkivo centrą raketinėmis salvinėmis sistemomis. Nukentėjo gyvenamieji pastatai ir kiti statiniai.

Apie tai „Telegram“ kanale pranešė miesto meras Ihoris Terekhovas.

Kol kas žinoma apie atakas Ševčenkivo ​​rajone. Dėl apšaudymo buvo apgadintas vaikų darželis, vienoje iš degalinių kilo gaisras.

Yra žinoma apie 10 sužeistųjų, mažiausiai 3 iš jų yra vaikai, sakė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olegas Synegubovas.

Informacija apie aukas tikslinama. Įvykio vietoje dirba medikai ir kitos greitosios pagalbos tarnybos.

ZUMA press/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

Ginkluotosios pajėgos pradėjo kontrpuolimą Chersono ir Charkivo kryptimis. Rugsėjo 8 d. Generalinis štabas paskelbė apie daugelio Charkivo srities kaimų, taip pat Balaklios miesto, kuris 6 mėnesius buvo Rusijos Federacijos kontroliuojamas, deokupaciją.

Vos per tris dienas gynėjai įsiveržė 50 km gilyn į Rusijos okupuotas teritorijas prie Charkivo. Nuo rugsėjo 1 d. buvo išlaisvinta daugiau nei tūkstantis kvadratinių kilometrų Ukrainos žemės, pažymėjo prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Karo studijų instituto analitikai mano, kad išvadavus Balakliją ukrainiečiai Kupjanską gali išvaduoti per 72 valandas, o Kupjanskas yra svarbus logistikos taškas, užtikrinantis priešo susitelkimą Ukrainos rytuose.

Pasak amerikiečių generolo Marko Milley, ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas vis dar yra ankstyvosiose stadijose, tačiau jau matoma tęstinė pažanga.

Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kremlius nekomentuoja situacijos aplink Balakliją ir kitų įvykių, susijusių su specialiąja karinės operacijos zona Ukrainoje.

Tokius klausimus reikėtų užduoti Rusijos gynybos ministerijai, pabrėžė Kremliaus atstovas.

"Kalbant apie specialiosios karinės operacijos eigą, tai turi pasakyti mano kolega - [Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris] Konašenkovas", - sakė D.Peskovas, atsakydamas į žurnalistų prašymą pakomentuoti situaciją Charkovo srityje, įskaitant Balaklijos rajoną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, jog Ukrainos pajėgos Charkivo srityje pralaužė Rusijos pajėgų gynybą ir smarkiai pasistūmėjo į priekį. Ukrainos pajėgos užėmė strategiškai svarbų Balaklijos miestą ir sparčiai artėja prie Kupjansko miesto, kuris iki šiol buvo svarbus okupacinių Rusijos pajėgų aprūpinimo centras.

Rusija oficialiai vis dar nepripažįsta, kad Ukrainos kontrpuolimas Charkivo srityje yra sėkmingas.

 Per Rusijos atakas Ukrainos rytiniame Bachmuto mieste žuvo aštuoni ir buvo sužeista dar 17 žmonių, penktadienį pranešė Donecko srities administracijos vadovas, ukrainiečių pajėgoms stengiantis atkovoti teritorijų Donbase.

Pasak Pavlo Kyrylenkos, rusams atakuojant Donbaso regioną, labiausiai nukentėjo Bachmutas.

„Rusai ten nužudė aštuonis žmones, o dar 17 sužeidė“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė P.Kyrylenka.

Jo duomenimis, apgadinta gyvenamųjų namų, parduotuvių, kultūrai skirtas pastatas, vienas administracinis centras, turgus.

„Mieste jau ketvirtą dieną nėra vandens ir elektros“, – sakė jis ir pridūrė, kad „remonto darbų neįmanoma atlikti dėl besitęsiančių kovų“.

Ukrainos prezidentūra tuo metu pranešė, kad Donecko regione per pastarąsias 24 val. žuvo iš viso devyni žmonės, o dar vienas žmogus žuvo kaimyninėje Charkivo srityje.

Ukrainos pareigūnai sako, kad ukrainiečių kontrpuolimas Charkivo regione įsibėgėja.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paskelbė, kad Ukrainos kariuomenė atkovojo iš rusų Balakliją. Šį rytinį miestą, turintį beveik 30 tūkst. gyventojų, Rusijos pajėgos buvo okupavusios maždaug pusmetį. 

Kelias, vedantis iš Charkivo į pietryčius, į Balakliją, penktadienį buvo atidarytas, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Prie  patikrinimo postų buvo susidariusios eilės, kelyje matėsi ir civilinių, ir karinių transporto priemonių.

Ketvirtadienį Ukraina paskelbė, kad jos pajėgos pasiekė laimėjimų šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose.

Didžiosios Britanijos žvalgyba mano, jog mažai tikėtina, kad naujos karinės pratybos Baltarusijoje liudytų apie pasirengimą tiesiogiai dalyvauti kare Ukrainoje.

Taip teigiama ketvirtadienį Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos ataskaitoje, rašo „Europejska pravda“.

"Nors Baltarusijos teritorijos panaudojimas suvaidino svarbų vaidmenį nesėkmingame Rusijos puolime prieš Kijevą invazijos pradžioje, Baltarusijos pajėgų puolimo galimybės yra ribotos ir mažai tikėtina, kad ji dislokuotų savo pajėgas Ukrainoje. Labai mažai tikėtina, kad šios pratybos yra įrodymas pasirengimo tiesioginiam Baltarusijos dalyvavimui kare Ukrainoje“, – rašoma pranešime.

Rugsėjo 8 dieną Baltarusijos kariuomenė pradėjo planines pratybas, skirtas „priešo pajėgų“ užgrobtai teritorijai susigrąžinti ir jos sienų saugumui užtikrinti. Mokymai vyks iki 2022 m. rugsėjo 14 d.

Mokymai vyksta netoli Bresto, Baltarusijos sostinės Minsko ir šiaurės rytų Vitebsko srityje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pagrindinio operatyvinio skyriaus viršininko pavaduotojas Oleksijus Gromovas patikino, kad Ukrainos kariuomenė yra pasirengusi bet kokiai įvykių raidai per vadovybės ir štabo pratybas Baltarusijoje rugsėjo 8–14 dienomis.

Rusijos priešo lėktuvas, neperžengęs Ukrainos sienos, apšaudė ligoninę, jos patalpos buvo sunaikintos.

Rusai surengė oro smūgį Sumų srities Velikopysarovo bendruomenės ligoninei. Tai paskelbė Sumų srities karinės administracijos vadovas Dmitrijus Živickis.

Nuotr. iš Sumų miesto srities administracijos vadovo Dmitrijaus Živickio „Facebook“ paskyros/Sumų miestas Ukrainoje po vasario 26 d. įvykusio apšaudymo

"Oro antskrydis Velikopysarovo bendruomenės ligoninei. Rusai ir toliau ciniškai atakuoja civilinę Sumų srities infrastruktūrą – šiandien po 9 val. priešo lėktuvai, neperžengę Ukrainos sienos, apšaudė ligoninę", – sakė jis.

Kaip pranešė UNIAN, Generalinio štabo duomenimis, per pastarąją parą Rusijos okupantai Ukrainos teritorijoje surengė 45 oro ir 5 raketų smūgius.

Visų pirma, buvo apšaudytos Kostjantynivkos, Tsyrkuny, Radušnės ir Charkivo gyvenvietės. Tarp civilių gyventojų yra aukų.

Ukraina iš Rusijos reikalaus 300 mlrd. eurų vertės karo reparacijų, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

Tokią sumą interviu Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ nurodė Ukrainos teisingumo ministras Denysas Maliuska.

Kyjivas ketina Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje siekti, kad būtų priimta rezoliucija, kuria remiantis būtų sukurtas tarptautinis žalos atlyginimo mechanizmas.

„Norime, kad mums būtų atlyginta visa žala, kurią Rusija savo agresyviu karu padarė Ukrainai“, – sakė ministras.

Kita vertus, Vokietijos naujienų agentūra DPA pažymi, Ukrainos nuostoliai dėl Rusijos invazijos vertinami daug daugiau, visgi įvardinta suma maždaug atitinka Didžiosio septyneto (G-7) šalyse įšaldyto Rusijos centrinio banko turto vertę.

D.Maliuska pareiškė, jog Ukrainai turi būti sudarytos galimybės pasinaudoti šiais Rusijos aktyvais, taip pat šios šalies valstybinių įmonių turtu užsienyje bei konfiskuotu Rusijos oligarchų turtu.

Vokietija taip pat turėtų informuoti Ukrainą, kiek Rusijos aktyvų yra Vokietijoje, pridūrė Ukrainos ministras. 

Žinomas karo žurnalistas, portalo Censor.net vyriausiasis redaktorius Jurijus Butusovas savo paskyroje „Facebook“ praneša, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 25-osios oro desanto brigados kariai per kontrpuolimą netoli Balaklijos miesto perėmė visą 152 mm savaeigių artilerijos pabūklų „Msta-S“ bateriją iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų 18-osios Insterburgo motorizuotosios šaulių divizijos.

„Norėdami slapta ištrūkti iš katilo, rusų artileristai paliko puikiai veikiančius savaeigės artilerijos pabūklus su visa amunicija. Ukrainos pajėgų puolimas buvo toks spartus, kad net toliašaudė artilerija, stovėjusi už 20 kilometrų nuo fronto linijos, buvo perimta savo pozicijose. Ypač juokinga matyti rusiškus savaeigius artilerijos pabūklus su išdidžiais užrašais „Į Kyjivą“ ir „Krymas mūsų“. Pagyrūnai pabėgo į Maskvą ir paliko ne tik savo ginkluotę, bet ir asmeninius šaulių ginklus. Rusų kariuomenė nuo Balaklijos bėga apimta visiškos panikos“, – rašo žurnalistas.

Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olegas Synegubovas.

„Šią naktį priešas pradėjo intensyvius raketų ir priešlėktuvinių raketų smūgius į Charkivą ir jo regioną. Kai kurios raketos savaime sprogo Rusijos Federacijos teritorijoje“, - sakė jis.

Pasak O.Synegubovo, Charkivo Saltivskio rajone buvo sugriautas trijų aukštų administracijos pastatas, Charkivo miesto Kyjivo rajone nuo kito smūgio buvo sužeista 53 metų moteris, kuri vėliau mirė.

Per vieną dieną gydytojai hospitalizavo 10 žmonių, žuvo keturi žmonės

Kaip pranešė „UNIAN“, rugsėjo 8 d., Rusijos okupantams užpuolus Charkivą, Pramonės rajone buvo apgadintas administracinis pastatas. Nuo smūgio du vyrai žuvo, 5 žmonės buvo sužeisti. Dviejų iš jų – 49 metų vyro ir 21 metų moters – būklė sunki.

O šiandien naktį okupantai vėl atakavo Charkivo Saltivskio rajoną. Nukentėjo viena iš aukštųjų mokyklų.

Apie vizitą pranešė „Europejska pravda“, remdamasi „Polsat News“, sakė Piotras Mulleris, Lenkijos vyriausybės atstovas.

"Ministras pirmininkas Mateuszas Moravetskis atvyko į Kyjivą. Bus keletas susitikimų. Bus aptariami svarbūs dalykai, susiję su geopolitine situacija ir energetikos rinka, taip pat su energetiniu ir kariniu saugumu", – sakė P.Mulleris.

Imago/„Scanpix“ nuotr./Mateuszas Morawieckis

Vyriausybės atstovas sakė, kad informacija apie vizitą buvo atidėta saugumo sumetimais.

Paklaustas, ko tikėtis iš vyriausybės vadovo vizito, atstovas patikino, kad jo buvimas ir gestas „yra politinis signalas Kremliui“.

"Šis signalas taip pat bus išsiųstas šiandien. Mes palaikysime Ukrainą šioje labai sudėtingoje situacijoje. Manome, kad Rusija pažeidžia visus įmanomus tarptautinius standartus. Ukrainos saugumas yra mūsų saugumo garantas", – pridūrė vyriausybės atstovas.

Paklaustas apie Ukrainos kontrpuolimo eigą, P.Mulleris pažymėjo, kad nors pranešimas apie „kiekvieną atkovotą metrą yra gera žinia“, „nebūtinai seka teigiama informacija apie pilną, tragišką Rusijos sukurtą paveikslą".

P.Mulleris: manome, kad Rusija pažeidžia visus įmanomus tarptautinius standartus. Ukrainos saugumas yra mūsų saugumo garantas

„Nesu per daug optimistiškai nusiteikęs, jog tai yra didelis pokytis šioje karo situacijoje“, – sakė P.Mulleris.

Priminsime, kad Mateuszas Morawieckis paragino Europos Komisiją sumokėti Ukrainai žadėtus 9 milijardus eurų, sakydamas, kad ES pagalbos nepakanka.

Ketvirtadienį JAV Centrinės žvalgybos valdybos vadovas Williamas Burnsas pareiškė, kad septintą mėnesį trunkanti Rusijos invazija į Ukrainą atrodo nesėkminga, praneša radijo stotis „Svoboda“.

CŽV vadovas, kaip pavyzdį pateikdamas sėkmingą Ukrainos pajėgų kontrataką prie Charkivo ir prie Chersono, didžiausia Vladimiro Putino klaida pavadino tai, kad jis neįvertino ukrainiečių drąsos ir karinio potencialo. Nors paskutinis karo skyrius dar neparašytas, „labai sunku vertinti Putino kampanijos eigą kitaip nei kaip nesėkmę“, – sakė W.Burnsas.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Williamas Burnsas

Pasak W.Burnso, viena iš problemų yra ta, kad V.Putiną supa patarėjai, kurie nėra pasirengę pasiūlyti alternatyvų požiūrį. Rusijos vadovas taip pat tikėjosi, kad Europos ryžtas remti Ukrainą greitai išblės, o Amerikos dėmesys bus nukreiptas į kitus užsitęsusio karinio konflikto klausimus. W.Burnso nuomone, šiuo metu V.Putinas tikisi, kad turi didesnes atsparumo atsargas nei ukrainiečiai, europiečiai ir amerikiečiai, ir daro tą pačią klaidą, kuri buvo padaryta prieš prasidedant invazijai. Pasak CŽV direktoriaus, šis naujas klaidingas apskaičiavimas turės toli siekiančių pasekmių, nes „ne tik parodo Rusijos kariuomenės silpnumą, bet ir garantuoja ilgalaikę žalą Rusijos ekonomikai ir ištisoms rusų kartoms“.

Tuo pat metu JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas paskelbė apie dar vieną karinės pagalbos Ukrainai paketą. Kijevas gaus haubicų, valdomų raketų, sviedinių, šarvuočių ir transporto priemonių. Karinės pagalbos suma sieks 675 mln. dolerių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas penktadienio rytą išplatino informaciją, kad Charkivo srityje Ukrainos kariai sėkmingo kontrpuolimo metu per tris dienas jau pasistūmėjo beveik 50 km į rusų okupantų užimtos teritorijos gilumą.

„Sumanių ir suderintų veiksmų dėka, remiant vietos gyventojams, Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasistūmėjo beveik 50 km per tris dienas“, – pažymima pranešime.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad, žvalgybos duomenimis, priešo padaliniai patyrė žymių nuostolių.

„Okupantai mėgina evakuoti sužeistuosius ir apgadintą karinę techniką į Vilchuvatką ir Borodojarskę. Okupantų kariai, persirengę civiliais rūbais, dezertyruoja ir mėgina grįžti į Rusijos Federacijos teritoriją. Per parą nustatyta daugiau nei 15 tokių atvejų“, – kalbama pranešime.

Ukrainos kariai ketvirtadienį socialiniuose tinkluose pradėjo viešinti nuotraukas ir vaizdo įrašus iš Balaklijos miesto Charkivo srityje.

Apie tai, kad šis miestas išlaisvintas, ketvirtadienio vakarą oficialiai patvirtino ir šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Viskas taip, kaip ir turėtų būti. Ukrainos vėliava laisvame Ukrainos mieste po laisvu Ukrainos dangumi!“ – socialinėje žiniasklaidoje parašė prezidentas V.Zelenskis, paskelbdamas vaizdo įrašą, parodantį ukrainiečių karius Charkivo srities mieste Balaklijoje.

Šį maždaug 27 tūkst. gyventojų turintį miestą Rusijos pajėgos, invaziją į Ukrainą pradėjusios vasario 24 dieną, užėmė kovo pradžioje.

Ukrainos kariai taip pat publikuoja vaizdo įrašus, kuriuose matyti jų susitikimai su vietos gyventojais.

Be to, socialiniuose tinkluose plinta ir vaizdo įrašai, kuriuose įamžintas Ukrainos vėliavos iškėlimas Volochivo Jaro ir Borščivkos gyvenvietėse.