Ukrainos gynėjai jau išlaisvino beveik 6 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino informaciją, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino iš okupantų 6 tūkst. kvadratinių kilometrų šalies teritorijos. Tai jis pareiškė savo vaizdo kreipimesi 201-osios karo dienos pabaigoje.

Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis

„Nuo rugsėjo pirmųjų dienų iki šiol mūsų kariai jau išlaisvino daugiau kaip 6 tūkst. kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos – rytuose ir pietuose. Mūsų karių puolimas tęsiasi. Dėkoju 57-ajai atskirajai motorizuotajai pėstininkų brigadai, kuri atsigavo po sunkių mūšių rytuose ir labai drąsiai bei užtikrintai žengia į pietus. Dėkoju 59-ajai atskirajai motorizuotajai pėstininkų brigadai už tai, kad nepaisant visko – nepaisant atviros vietovės ypatumų, nepaisant okupantų artilerijos – nuolat judėjo pirmyn. Dėkoju 128-osios atskirosios kalnų šturmo brigados kariams už kelių gyvenviečių išlaisvinimą ir labai veiksmingus veiksmus neutralizuojant priešo veiklą. Jūs esate tikri didvyriai!“ – pabrėžė valstybės vadovas.

„Vakar visi matėme Rusijos smūgių pasekmes. Vis dėlto daugumą teroristų raketų pavyko numušti. 9 iš 12 raketų buvo numuštos. 7 raketas numušė 138-osios Dnepro zenitinių raketų brigados, priklausančios oro pajėgų vadovybei „Rytai“, kariai, o 2 raketas numušė 96-osios Kijevo zenitinių raketų brigados, priklausančios oro pajėgų vadovybei „Centras“, dangaus gynėjai. Ačiū, mūsų gynėjai, mūsų gynėjos!“ – sakė Zelenskis.

Ukraina prašo Jungtinių Valstijų suteikti daugiau ginklų, įskaitant 300 kilometrų galinčių nuskrieti raketų sistemų ATACMS.

Apie tai pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis atitinkamu JAV įstatymų leidėjams perduotu dokumentu.

Jame išvardyta dešimtys ginklų rūšių, kurių Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms prireiks 2023 m. tęsiant kontrpuolimą.

Tarp jų – taktinės raketų sistemos ATACMS, kokias JAV prezidento Joe Bideno administracija anksčiau atsisakė tiekti. 

Ukrainos puolamųjų operacijų reikalavimų sąraše yra 29 tipų ginkluotės sistemos ir šaudmenys. Tarp jų – tankai, bepiločiai orlaiviai, artilerijos sistemos, priešlaivinės raketos „Harpoon“ ir 2000 raketų HIMARS sistemoms.

Rugpjūčio pabaigoje Jungtinių Valstijų prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas pareiškė, kad jie nesuteiks Ukrainai 300 km nuotolio raketų ATACMS, skirtų reaktyvinėms salvinės ugnies sistemoms HIMARS.

Anksčiau generolas leitenantas Ihoris Romanenka, buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas, sakė, kad Ukrainos kariuomenei reikia ilgojo nuotolio raketų ATACMS, daugiau reaktyvinių sistemų HIMARS, tankų ir aviacijos, kad būtų galima veiksmingai kontratakuoti.

Ukrainos gynėjai jau išlaisvino beveik 6 tūkst. kvadratinių kilometrų šalies teritorijos, kurią buvo užgrobę rusų okupantai. Apie tai paskelbė Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas tęsiasi pietuose ir Charkivo srityje. Ukrainos kariuomenės generalinis štabas praneša apie dešimtis išlaisvintų kaimų ir miestelių. Charkivo srityje ukrainiečių kariai daugelyje vietų pasiekė valstybės sieną su agresore Rusija, o kontrpuolimo veiksmai tęsiasi ir Luhansko srities teritorijoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai išlaisvintoje Hoptivkoje

Per pastarąsias dvi savaites Ukrainos kariuomenė įvairiose pietinėse teritorijose pasistūmėjo nuo 4 iki kelių dešimčių kilometrų ir išlaisvino beveik 500 kvadratinių kilometrų plotą.

Pirmadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad išlaisvintose Ukrainos teritorijose toliau vykdomos apylinkių šukavimo ir išminavimo operacijos. Taip pat užfiksuoti masiniai priešo nusikaltimai Ukrainos teritorijoje, tarptautinės humanitarinės teisės ir karo taisyklių pažeidimai.

Oficialioje Pentagono ataskaitoje teigiama, kad nuo vasario 24 d. JAV Ukrainai perdavė 140 artilerijos sistemų ir 660 000 sviedinių bei raketų.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos kariuomenė Zaporižios srityje naudoja JAV raketines sistemas „Himars“

Be to, Ukraina gavo:

• 41 000 nešiojamų raketų sistemų, skirtų kovai su šarvuotais taikiniais;
• 1,4 tūkst. nešiojamų priešlėktuvinių raketų sistemų;
• 15 sraigtasparnių;
• 38 radarus;
• 10 200 automatų ir pistoletų;
• apie 63,8 mln. šaulių ginklų šaudmenų;
• 18 patrulinių laivų.

Rusijos okupantų paskirtas Zaporožės regiono vienas vadovų Vladimiras Rogovas teigia, kad Ukrainos pajėgos rengia puolimą prie Zaporižios atominės elektrinės, praneša Rusijos propagandinė naujienų agentūra TASS.

„Perkeliama daug sunkiųjų ginklų, M777, HIMARS ir kt.“, – sakė jis.

Be to, rugsėjo 11 d. apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos bataliono „Vostok“ vadas Aleksandras Chodakovskis sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos prie Donecko perkelia įrangą ir karius. Pasak jo, traukinių ešelonai atvyksta į Pokrovską, kuris yra už 50 kilometrų nuo miesto. Anot jo, į vieną ešeloną buvo paleistos „Iskander“ patrankos, tačiau nepavyko pataikyti.

Ukrainos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad iš Rusijos pajėgų atkovotame kaime svarbioje šiaurės rytinėje Charkivo srityje rasti keturi civilių kūnai su kankinimo žymėmis.

Regiono prokuratūra pranešė, kad po to, kai buvo atkovotas Zaliznyčnės kaimas, vietos gyventojai pranešė, kad Rusijos kariai nužudė žmonių.

„Rugsėjo 11 dieną teisėsaugos pareigūnai aptiko keturis kūnus. Ant visų jų yra kankinimo žymių“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė prokurorai.

„Trys iš jų buvo užkasti netoli privačių namų, o dar vienas asfalto gamyklos teritorijoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ sakė prokurorai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai išlaisvintame Kupjanske

Pareiškime priduriama, kad, remiantis preliminaraus tyrimo duomenimis, civilius gyventojus nužudė Rusijos kariai, kai užėmė kaimą.

Prokurorai teigė, kad kūnai buvo perduoti teismo medicinos ekspertizei ir pradėtas tyrimas „dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo kartu su tyčiniu nužudymu“.

Penktadienį naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip Ukrainos pareigūnai, atlikdami tyrimą dėl dar vieno galimo karo nusikaltimo, ekshumavo du kūnus kitame atkovotame Charkivo srityje esančiame Hrakovės kaime.

Ukraina anksčiau šiemet apkaltino Rusijos pajėgas karo nusikaltimais prie Kyjivo esančioje Bučoje, kurios kontrolę ji atgavo kovą.

Atsitraukus rusų pajėgoms šio miestelio gatvėse buvo rasta dešimtys lavonų civiliais drabužiais, dalis – surištomis rankomis.

Maskva neigia kaltinimus karo nusikaltimais ir tvirtina, kad tai Kyjivo su Vakarų parama surežisuotos „klastotės“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad jo šalis nesutiks su jokiais Minsko susitarimų variantais.

Taip jis kalbėjo per interviu CNN paklaustas apie Ukrainos pajėgų kontrpuolimą pietinėje Chersono srityje ir Ukrainos rytuose.

Prezidentas pabrėžė, kad ukrainiečiai siekia savo valstybės teritorijos deokupacijos.

Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis

„Pagrindinis deokupacijos tikslas – neleisti Rusijai tęsti 2014 metais pradėtą labai lėtą okupaciją“, – sakė jis.

V.Zelenskis pažymėjo, kad negali pateikti išsamios informacijos apie karinių pajėgų operatyvinius veiksmus mūšio lauke.

„Mes nestovėsime vietoje. Visą laiką lėtai, palaipsniui eisime. Kitaip su jais nekalbėsime. Kai tik sustosime ir stovėsime, žinau, kad kai kurios valstybės stums mus link Minsko proceso“, – kalbėjo prezidentas.

„Noriu, kad pasaulis suprastų – tai skirtingi dalykai. Diplomatinis sprendimas ir antri, treti, penkti, dešimti Minsko [susitarimai] yra skirtingi dalykai. Minsko [susitarimai] yra tuščias popieriaus lapas, kad Rusija galėtų pailsėti prieš kitą invaziją“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Vakarų šalių remti Minsko taikos susitarimai, taip pat formaliai palaikyti Maskvos, buvo sudaryti tarp Kyjivo ir Donbase veikusių separatistų 2014 metų pabaigoje ir pertvarkyti kitų metų pradžioje, bet buvo nuolat pažeidinėjami.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kelios dienos prieš karo Ukrainoje pradžią pareiškė, kad Minsko susitarimai, kuriais siekta užbaigti separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje nebeegzistuoja, Maskvai pripažinus Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę.

V.Zelenskis per 17-ojo Jaltos europinės strategijos susitikimo (YES) organizuotą diskusiją praėjusią savaitę pabrėžė, kad šiuo metu jokios derybos su Rusija dėl karo pabaigos nėra įmanomos, nes Maskva negali suformuluoti adekvačių pozicijų.

Kyjivas ir Maskva parodė „ženklus, kad yra suinteresuoti“ sukurti saugumo zoną aplink didžiausią Europoje atominę elektrinę Ukrainoje, kuriai gresia apšaudymai nuo tada, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę šalį, pirmadienį pranešė Tarptautinės atominės energijos agentūra (TATENA).

Apšaudymai aplink Rusijos kontroliuojamą Zaporižios atominę elektrinę pietų Ukrainoje padidino būgštavimus dėl branduolinės nelaimės.

TATENA, kurios du ekspertai dirba elektrinėje po šio mėnesio pradžioje vykdytos palaikymo ir pagalbos misijos, paragino nutraukti kovas aplink šį objektą.

AP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys Zaporižios AE

„Mums čia tikrai reikia, kad Ukraina ir Rusija susitartų dėl labai paprasto principo nepulti ar neapšaudyti elektrinės“, – žurnalistams sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi.

„Iš esmės tai įsipareigojimas, kad jokiais kariniais veiksmais nebus taikomasi į elektrinę ar jos teritoriją, kas galėtų turėti įtakos normaliam jos veikimui. To mes ir tikimės“, – teigė R.Grossi.

Jis pridūrė, kad Kyjivas ir Maskva „bendradarbiauja“ su agentūra spręsdami šią problemą ir užduoda „daug klausimų“.

„Mačiau ženklų, kad jie suinteresuoti šiuo susitarimu“, – sakė R.Grossi, prasidėjus eiliniam Vienoje įsikūrusios agentūros 35 narių Valdytojų tarybos posėdžiui.

Kyjivas primygtinai reikalauja, kad Rusijos pajėgos pasitrauktų iš elektrinės, tačiau R.Grossi sakė, kad „sritys, susijusios su didesne demilitarizacija ar karių judėjimu, nepriklauso mano įgaliojimams“.

Šią savaitę TATENA Valdytojų tarybos posėdyje turėtų būti priimta rezoliucija, raginanti Rusiją „nedelsiant nutraukti“ visus veiksmus prieš Zaporižios elektrinę ir „bet kurį kitą“ branduolinį objektą Ukrainoje, kad „kompetentingos institucijos“ atgautų visišką kontrolę, sakė keli diplomatai naujienų agentūrai AFP.

Ukraina sekmadienį pranešė, kad buvo išjungtas šeštasis ir paskutinis Zaporižios elektrinės reaktorius.

R.Grossi teigė, kad padėtis kol kas yra „stabili“, tačiau perspėjo, kad ilgalaikėje perspektyvoje ji bus „netvari“, jei apšaudymai tęsis.

Tiek Kyjivas, tiek Maskva dėl apšaudymo kaltina vienas kitą.

Anot Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono biuro, sekmadienį jis telefonu paprašė Rusijos vadovo Vladimiro Putino išgabenti iš elektrinės rusišką sunkiąją ir lengvąją ginkluotę.

V.Putinas sakė, kad Rusijos specialistai elektrinėje imasi veiksmų užtikrinti jos saugumą, ir pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi tęsti darbą su TATENA, kad susitartų dėl „nepolitizuotų“ objekto problemų sprendimų, teigia Kremlius.

Rusijos aneksuoto Krymo administracijos vadovas Sergejus Aksionovas, paskirtas iš Maskvos po to, kai pusiasalį okupavo Rusijos kariuomenė, įrašė vaizdo pranešimą, kuriame grasina kriminaline bausme Krymo gyventojams, kurie „eina į viešus renginius, gieda Ukrainos himną ir šaukia nacionalistinius šūkius“.

Pasak jo, tokie vaizdo įrašai neseniai pradėti platinti internete.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./partijos „Rusų vienybė“ lyderis Sergejus Aksionovas Sevastopolyje

„Per viešus renginius skanduojami nacionalistiniai šūkiai ir giedami himnai, ypač per specialią karinę operaciją. Už tai bus baudžiami – ir organizatoriai, ir dalyviai“, – sakė S.Aksionovas.

Pasak jo, dėl tokių veiksmų galima netekti darbo arba teisės užsiimti verslu Kryme.

„Jei jums nepatinka mūsų šalis, keliaukite į tą, kurią mylite“, – sakė S.Aksionovas.

Ukrainos kariuomenės ir Nacionalinės gvardijos kariai Donecko srityje įžengė į Sviatohirsko miestą ir valo teritoriją. Sviatohirsko miestas yra ant Šiaurinio Doneco upės kranto už 30 km nuo Slovjansko, kurį nesėkmingai iki šiol atakavo Rusijos pajėgos.

Apie tai pranešė portalo „Ukraina pravda“ šaltiniai kariuomenėje.   

Nuotr. iš socialinių tinklų/Ukrainos vėliava Sviatohirske

Oficialių pranešimų iš Generalinio štabo ar Gynybos ministerijos kol kas nėra.

Socialiniuose tinkluose pasirodė Ukrainos vėliavos, iškeltos ant miesto tarybos prieangio, taip pat Nacionalinės gvardijos kovotojo Vitalijaus Markivo ir užrašo „Mes esame Sviatohirske“ nuotrauka.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Vitalijus Markivas