Rusai bėga iš okupuoto Melitopolio: vagia civilių automobilius, kad išgabentų pavogtus daiktus

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas pokalbyje su dviem JAV generolais sakė, kad padėtis fronte yra įtempta, bet visiškai kontroliuojama.

Jis socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad du kartus telefonu kalbėjosi su vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu ir vadu Europoje generolu Christopheriu G.Cavoliu ir JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Marku Milley.

Rusijos pajėgos bėga iš okupuoto Melitopolio, Zaporižios srityje. Teigiama, kad jie bėga okupuoto Krymo link.

Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.

„Užpuolikai bėga iš Melitopolio link laikinai okupuoto Krymo. To ir buvo galima tikėtis – spartus Ukrainos puolimas nepalieka jiems jokių šansų“, – pabrėžė I.Fiodorovas.

Kaip sakė meras, siekdami „išvežti iš Zaporižios srities pavogtus daiktus, „antrosios pasaulio armijos“ kariškiai įsilaužia į garažus ir vagia civilių automobilius“.

„Automobilių savininkai turėtų iš anksto apsaugoti savo transportą. Gali atsitikti taip, kad juo bus evakuojami evakuojamieji“, – sako I.Fiodorovas.

JT branduolinės priežiūros tarnybos generalinis direktorius pranešė, kad visos trys atsarginės elektros tiekimo linijos Rusijos kontroliuojamoje Zaporižios elektrinėje vėl veikia, praneša „Reuters“.

Šeštadienį elektros tiekimo linijos buvo sugedusios, tačiau nuo to laiko visos jos buvo atkurtos.

Europos Sąjunga ketina skirti daugiau pinigų Ukrainos karinėms išlaidoms, antradienį sakė bloko diplomatijos vadovas.

Bendrija Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, jau yra skyrusi 2,5 mlrd. eurų paramos. Josepas Borrellis nesakė, kiek bus skirta šį kartą, bet jo biuras užsiminė, kad naujas paketas bus panašus į ankstesnius penkis paketus po 500 mln. eurų.

„Netrukus pateiksime konkrečių prašymų. Judėsime prie šeštos karinės pagalbos išmokėjimo dalies... pagal Europos taikos priemonę (European Peace Facility, EPF)", – Europos Parlamentui sakė J.Borrellis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

Ukraina už tuos pinigus perka ginklus. NATO šalys taip pat teikia paramą iš savo arsenalų.

Pastarosiomis dienomis Ukrainos pajėgos, pasinaudodamos moderniomis vakarietiškomis raketomis ir artilerija, šalies rytuose privertė Rusijos pajėgas skubiai trauktis.

Papildomai ES sutiko skirti 9 mlrd. eurų nekarinio finansavimo Ukrainai. 1 mlrd. jau išmokėtas, dar 5 mlrd. leista išmokėti.

J.Borrellis sakė, kad likusių 3 mlrd. eurų išmokėjimui dar turi pritarti šalys narės.

„Be abejo, privalu padaryti daug daugiau. Tačiau tam yra tarptautinės finansų institucijos, ne vien Europos Sąjunga“, – sakė jis ir pažymėjo, kad Kyjivas derasi su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF).

Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad „artimiausiomis dienomis“ tikriausiai paskelbs apie papildomą karinės pagalbos paketą, pranešė „Reuters“.

„Aš tikrai manau, kad artimiausiomis dienomis čia pamatysite dar vieną“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby.

Iki šiol JAV Ukrainai skyrė 15,2 mlrd. dolerių, praėjusią savaitę paskelbė Valstybės departamentas.

Popiežius Pranciškus antradienį pradėdamas trijų dienų vizitą Kazachstane ragino siekti taikos ir nutraukti „beprotišką ir tragišką karą“ Ukrainoje.

Popiežius, kuris dėl kelių skausmo turi naudotis neįgaliojo vežimėliu ir yra pripažinęs, kad jam reikia sulėtinti tempą arba net pagalvoti apie pasitraukimą, į Kazachstaną atvyko dalyvauti Septintajame pasaulinių ir tradicinių religijų lyderių kongrese.

Tuo pačiu metu vizitą į Kazachstaną rengia ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, todėl spėliojama dėl jų istorinio susitikimo galimybės. Tai pirma Kinijos lyderio kelionė į užsienį nuo koronaviruso pandemijos pradžios.

123RF.com nuotr./Popiežius Pranciškus

„Atvykau kalbėti daugybės žmonių, kurie prašo taikos, balsu“, – sakė Pranciškus, Kazachstane kreipdamasis į diplomatus ir pilietinės visuomenės narius.

„Reikia vengti varžybų eskalavimo ir priešiškų blokų stiprinimo“, – kalbėjo pontifikas.

„Reikia sukurti naują „Helsinkio dvasią“, – sakė jis, turėdamas galvoje 1975 metų susitarimus, padėjusius užbaigti Šaltąjį karą.

Prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas sakė, kad „didelė garbė“ priimti 85 metų Pranciškų Nur Sultane per jo 38-ąją užsienio kelionę nuo išrinkimo popiežiumi 2013 metais.

Iš pradžių Pasaulinių ir tradicinių religijų vadovų kongrese buvo laukiamas ir Rusijos stačiatikių dvasinis lyderis Kirilas, artimas prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas. Tačiau Maskvos patriarchas vėliau nusprendė nedalyvauti rugsėjo 14–15 dienomis vyksiančiame renginyje – taigi, žlugo viltys, kad Pranciškus su juo galėtų aptarti karą Ukrainoje.

Popiežius ragina siekti taikos ir pasmerkė „žiaurų ir beprasmį karą“, o Kirilas savo ruožtu gina V.Putino inicijuotą „karinę operaciją“ bei kovą prieš Rusijos „išorinius ir vidinius priešus“.

Iš viso apie 100 delegacijų iš 50 šalių ketina dalyvauti religinių lyderių susitikime Kazachstane, kuris nepriklausomybę įgijo 1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai.

„Dialogas, suartėjimas, taikos tarp skirtingų religinių ir kultūrinių pasaulių paieškos yra šios kelionės ramstis“, – pirmadienį apie pontifiko naujausią vizitą kalbėjo Vatikano atstovas Matteo Bruni.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną išvesti savo karius iš Ukrainos, Kyjivo pajėgoms vykdant kontrpuolimą.

Pasak kanclerio atstovo spaudai Steffeno Hebestreito, per pusantros valandos trukusį pokalbį telefonu O.Scholzas paragino V. Putiną „kuo greičiau rasti diplomatinį sprendimą, grindžiamą paliaubomis, visišku Rusijos pajėgų išvedimu ir pagarba Ukrainos teritoriniam vientisumui bei suverenitetui“.

O.Scholzas taip pat paragino Kremliaus šeimininką laikytis svarbaus susitarimo dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, kurį Rusija ne kartą kritikavo.

Pokalbio metu kancleris paragino V.Putiną „nediskredituoti ir toliau visapusiškai įgyvendinti“ susitarimą dėl grūdų, atsižvelgiant į tai, kad pasaulinė maisto pasiūla yra ribota, sakė S.Hebestreitas.

Ukrainos, kuri yra viena didžiausių javų augintojų ir eksportuotojų pasaulyje, grūdų eksportas jūra buvo keliems mėnesiams užblokuotas dėl vasario gale prasidėjusios Rusijos karinės invazijos.

Eksporto blokada lėmė didelį pasaulinį maisto brangimą ir pakurstė nuogąstavimus dėl galinčio kilti bado, ypač neturtingiausiose šalyse.

Pagal Kyjivo ir Maskvos susitarimą, sudarytą liepą tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai, rugpjūčio pradžioje buvo atnaujintas ukrainietiškų grūdų ir kitų maisto produktų bei trąšų eksportas per tris Juodosios jūros uostus.

Susitarimas, įpareigojęs Rusiją nutraukti Ukrainos uostų blokadą, nustatė kviečių ir kitų grūdų eksporto sąlygas.

Tačiau Rusija vis dažniau kritikuoja šį susitarimą, teigdama, kad dėl to nukentėjo jos eksportas. Praėjusią savaitę V.Putinas pareiškė, kad didžioji dalis siuntų atkeliavo į Europą, o ne į neturtingas šalis, kuriose grūdų reikia labiausiai.

Ukrainos pareigūnai paneigė šį teiginį, o duomenys, kuriuos pagal susitarimą renka stebėsenos grupė, irgi neatspindi to V.Putino pareiškimo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olafas Scholzas

Ukrainos užsienio reikalų ministras antradienį sukritikavo Berlyną, dar neatsiuntusį tankų „Leopard“, kurių Kyjivas ne kartą prašė.

„Nė vieno racionalaus argumento, kodėl šių ginklų negalima tiekti, tik abstraktūs nuogąstavimai ir pasiteisinimai“, – sakė Dmytro Kuleba.

„Ko bijo Berlynas, bet nebijo Kyjivas?“ – klausė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Iš pradžių nenorėjusi tiekti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai letalios ginkluotės, vėliau Vokietija padidino paramą Kyjivo pajėgoms.

Ukrainai buvo pristatyta nemažai šaudmenų ir raketų leidimo įrenginių, dešimtys zenitinių savaeigių ir haubicų.

Tačiau Kyjivas siekia daugiau ginklų, kad galėtų įtvirtinti pastarojo meto pergales mūšio lauke. Tarp prašomų ginklų yra koviniai tankai „Leopard“.

Berlynas kol kas atsisako nusiųsti kovinių tankų. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį sakė, kad jo šalis dėl ginklų tiekimo nespręs viena, nederindama veiksmų su sąjungininkėmis.

Vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht pirmadienį taip pat pabrėžė, kad jokia šalis nėra nusiuntusi Ukrainai vakarietiškos gamybos kovinių tankų.

„Sutarėme, kad Vokietija neveiks viena pati“, – sakė ministrė, per kitą renginį pakartodama O.Scholzo žodžius.

Kancleris akcentavo, kad Vokietija jau „pristatė labai veiksmingų ginklų, šiuo metu keičiančių padėtį mūšio lauke“.

Vokietija „rems Ukrainą, kol to reikės“, pridūrė jis.

Ukraina rugsėjo pradžioje pradėjo kontrpuolimą ir jau atkovojo nemažai teritorijų šalies šiaurės rytuose bei pietuose.

Pirmadienį daugiau nei 40 išrinktų savivaldybių pareigūnų visoje Rusijoje pasirašė dviejų sakinių peticiją, kuri baigėsi tokiais žodžiais: „Reikalaujame Vladimiro Putino atsistatydinimo iš Rusijos Federacijos prezidento posto!“

Ukrainos invazijos priešininkų peticija neturėjo kokio nors praktinio poveikio, o Rusijos valstybės kontroliuojama žiniasklaida ją visiškai ignoravo.

Vis dėlto ji buvo stulbinanti vien savo egzistavimu, nes parodė, kad, nepaisant žiauraus Kremliaus susidorojimo su jam prieštaraujančiais, Ukrainos kontrpuolimo sėkmė suteikė V.Putino oponentams naujos drąsos, o jo šalininkai suskubo ieškoti atpirkimo ožio.

Karui pritariantys apžvalgininkai ir politikai nukreipė žvilgsnį į karinę vadovybę ar aukštus pareigūnus, sakydami, kad jie kariauja nepakankamai ryžtingai, jiems trūksta kompetencijos arba jie nepateikė V.Putinui visų faktų.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija skaičiuoja, kad nuo vasario 24 d., kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą, žuvo mažiausiai 53 000 Rusijos karių.

15min atkreipia dėmesį, kad karo metu šios informacijos negalima patikrinti.

Estija perdavė Ukrainai antrą karo lauko ligoninę, antradienį pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir paskelbė nuotrauką su Estijos gynybos ministru Hanno Pevkuru ir simboliniu ligoninės raktu.

Rugpjūčio 18 d. Estijos vyriausybė patvirtino dar vieną karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įtraukta ir karo lauko ligoninė.

Be ligoninės, į paketą įtraukti minosvaidžiai ir prieštankiniai ginklai.

Karo pradžioje Estija Ukrainai suteikė pirmąją karo lauko ligoninę.

Neskaitant šio paskutinio paketo, Estija, kurios karinis biudžetas yra apie 600 mln. eurų, Ukrainai suteikė karinės pagalbos už beveik 250 mln. eurų, praneša BBC.

Kontrpuolimo planas, padėjęs Ukrainai atgauti didžiosios Charkivo srities dalies kontrolę, buvo parengtas vasaros viduryje padedant JAV ir Didžiosios Britanijos ekspertams. Apie tai pranešė laikraštis „The New York Times“, remdamasis šaltiniais.

Pasak laikraščio, pasirengimas puolimui prasidėjo po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis kariuomenės vadams pareiškė, kad nori parodyti, jog jo šalis gali pasipriešinti Rusijos invazijai. Iš pradžių Ukrainos ginkluotosios pajėgos parengė puolimo šalies pietuose planą, pagal kurį turėjo būti atkovotas Chersonas ir atkirstas Mariupolis nuo Rusijos kariuomenės rytuose. Tačiau tiek Ukrainos, tiek JAV ekspertai padarė išvadą, kad tokia operacija pareikalautų daug aukų ir galbūt nepavyktų greitai užimti teritorijų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Palikta Rusijos karinė technika Charkivo regione

Paskui, pasak leidinio, Ukrainos vadovybė aktyviau dalijosi savo planais su JAV ir Didžiosios Britanijos žvalgyba ir prašė jų patarimų. Pasak laikraščio šaltinių, JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas kelis kartus aptarė puolimo planus su Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovu Andrijumi Jermaku, o Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley reguliariai kalbėjosi su Ukrainos vadovybe dėl žvalgybos ir karinės pagalbos. Kyjive prasidėjo kasdieniai Ukrainos aukšto rango karininkų susitikimai su Didžiosios Britanijos ir JAV kariškiais.

Plano autoriai manė, kad kontrpuolimą būtina surengti prieš žiemą, kai Vladimiras Putinas turės galimybę spausti Europą dujomis.

Rugpjūtį Kyjivo prašymu Vašingtonas pradėjo perduoti žvalgybinę informaciją apie Rusijos pozicijas ir ieškoti silpnų vietų. Žvalgybos duomenų analizė parodė, kad Maskva vargu ar greitai sustiprins savo pozicijas šiaurės rytuose, net jei ir pastebėtų, kad Ukraina ruošiasi puolimui. „Matėme, kad rusai iš tikrųjų perkėlė didelę dalį savo geriausių pajėgų į pietus, ruošdamiesi kitam kontrpuolimui“, – sakė Pentagono vadovo pavaduotojas Colinas Kahlas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai išlaisvintame Kupjanske

Todėl Ukraina parengė planą, pagal kurį numatė du puolimus – prie Chersono ir prie Charkivo. Šį kartą ir Londonas, ir Vašingtonas, ir Kijevas sutarė, kad puolimas gali būti sėkmingas. Dar daugiau pasitikėjimo operacijos sėkme Kijevui suteikė reguliarus amerikietiškų ginklų tiekimas, teigė NYT šaltiniai.

Baltieji rūmai pavadino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veržimąsi į frontą „greitu ir stulbinančiu“, ypač šalies šiaurės rytuose.

Atitinkamą pareiškimą padarė JAV Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby, praneša CNN.

Pasak jo, tokiam efektyviam ginkluotųjų pajėgų puolimui įgyvendinti prireikė „savaičių planavimo“.

„Pool“/„Scanpix“ nuotr./John Kirby

"Jie tikrai turi tam tikrą pagreitį, ypač ten, šalies šiaurės rytuose, Donbase. Vien iš šio pranešimo matėte, kokia greita ir stulbinanti buvo jų sėkmė", - sakė jis.

Kalbant apie Ukrainos gynėjų veržimąsi į pietus, kaip pažymėjo J.Kirby, Ukrainos ginkluotosios pajėgos irgi padarė tam tikrą pažangą, tačiau sulaukė stipresnio Rusijos okupantų pasipriešinimo.

Kalbėdamas apie diplomatinio susitarimo perspektyvas, J.Kirby pabrėžė, kad „V.Putinas neparodė jokio noro baigti šį karą“.

Tuo pačiu metu, anot jo, JAV aktyviai stebi, kas vyksta pačioje Rusijoje.

„Labai įdomu žiūrėti, ar gi ne, kai jis (V.Putinas) sulaukia viešų priekaištų ne tik iš opozicijos, bet ir išrinktų Rusijos pareigūnų. Tai yra svarbu.

Priminsime, kad rugsėjo 6 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo atsakomąją kampaniją okupuotose Charkivo srities teritorijose.

Rugsėjo 13 dieną Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Malyar patikslino, kad tikrasis Charkivo srities išlaisvintų teritorijų skaičius yra beveik dvigubai didesnis nei nurodytas skaičius (daugiau nei 300 gyvenviečių).

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kremlius nesvarsto galimybės Rusijoje skelbti mobilizaciją.

Pastarosiomis dienomis raginimai skelbti mobilizaciją ne kartą nuskambėjo iš tinklaraštininkų, remiančių invaziją į Ukrainą, nes Ukrainos kontrpuolimas Charkivo srityje buvo sėkmingas.

„Šiuo metu – ne, apie tai nėra kalbos“, – sakė D.Peskovas.

Tass/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

D.Peskovas taip pat pasisakė apie tuos, kurie kritikuoja Rusijos gynybos ministeriją dėl karių atsitraukimo: „Kalbant apie kitas nuomones ir kritiškus požiūrius į pareiškimus, jei jie lieka galiojančių įstatymų ribose, tai yra pliuralizmas. Tačiau riba yra labai plona. Čia turite būti labai atsargūs“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba apkaltino Vokietiją, kad ši ignoruoja Kijevo prašymus perduoti Ukrainai tankus „Leopard“ ir BMP „Marder“.

„Signalai iš Vokietijos nuvilia, o Ukrainai dabar reikia „Leopardų“ ir „Marderių“, kad išlaisvintų žmones ir išgelbėtų juos nuo genocido. Nė vieno racionalaus argumento, kodėl šių ginklų negalima pateikti, tik abstrakčios baimės ir pasiteisinimai. Ko bijo Berlynas, ko nebijo Kyjivas?“ – rašo D.Kuleba „Twitter“.

Ankstesnę dieną Vokietijos gynybos ministerija atmetė Ukrainos prašymus tiekti kovinius tankus.

„Iki šiol nė viena šalis netiekė [Ukrainai] pėstininkų kovos mašinų ar vakarietiškų pagrindinių kovos tankų, – sakė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht. – Su partneriais sutarėme, kad Vokietija nesiims tokių veiksmų vienašališkai“.

Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas ir buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas Kyjive pristatė rekomendacijas dėl saugumo garantijų Ukrainai. Jos buvo sukurtos prezidento Volodymyro Zelenskio nurodymu.

Autoriai siūlo sudaryti Kyjivo saugumo sutartį – bendros strateginės partnerystės dokumentą, kuris suvienytų Ukrainą ir valstybes saugumo garantes.

Ukrainai turėtų būti leista gintis nuo agresoriaus pagal JT Chartijos 51 straipsnį („Dėl savigynos teisės“). Tam Ukrainai reikia išteklių, kad galėtų išlaikyti stiprias ginkluotąsias pajėgas.

Kad turėtų tokių išteklių, Kijevui reikia daugiamečių investicijų į Ukrainos gynybos pramonę, sąjungininkų ginklų perdavimo ir žvalgybos paramos bei bendrų pratybų, kurias globotų ES ir NATO.

Saugumo garantijos turi būti „aiškiai suformuluotos“, jose turi būti „apibrėžti įsipareigojimai“, kuriuos prisiima grupė garantų kartu su Ukraina. Jos turėtų būti politiškai ir teisiškai privalomos dvišaliais susitarimais, tačiau turėtų būti sujungtos į bendrą strateginės partnerystės dokumentą, vadinamą Kyjivo saugumo sutartimi.

Potenciali sutartis suburtų pagrindinę sąjungininkių grupę ir Ukrainą. Šią valstybių garantų grupę galėtų sudaryti JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Lenkija, Italija, Vokietija, Prancūzija, Australija, Turkija, Šiaurės ir Baltijos šalys, Vidurio ir Rytų Europa.

„Kai šis karas baigsis, privalome užtikrinti, kad Rusija daugiau niekada negalėtų įsiveržti į Ukrainą. Geriausias būdas tai padaryti – Ukrainai turėti dideles karines pajėgas, galinčias pasipriešinti bet kokiam būsimam Rusijos puolimui“, – pristatyme sakė buvęs NATO generalinis sekretorius.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino daugiau nei 300 gyvenviečių Charkivo srityje, kontroliuotų Rusijos karių, antradienį pranešė gynybos viceministrė Hana Maliar.

„Charkivo srities išvadavimo operacija truko kelias dienas, ji ir buvo planuota kelioms dienoms. Nuo rugsėjo 6 dienos iki šiandien buvo išlaisvinta 3 800 kv. km [teritorija], daugiau nei 300 gyvenviečių ir apie 150 tūkst. mūsų žmonių tapo laisvi nuo okupacijos, kur jie iš tikrųjų buvo įkaitai“, – sakė H.Maliar per Ukrainos televiziją.

Ji pridūrė, kad atnaujinti duomenys bus paskelbti trečiadienį.

Ji taip pat pažymėjo, kad operacija tęsiasi toliau ir vyks iki visiško Charkivo srities išlaisvinimo.

„Nepasakosime visų detalių, tikime, kad tai įvyks kuo greičiau“, – pridūrė viceministrė.

Rusija antradienį pranešė, kad užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui ir jo delegacijos nariams išduotos vizos dalyvauti vėliau šį mėnesį Niujorke vyksiančioje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.

Maskva anksčiau išreiškė susirūpinimą, kad 56 Rusijos delegacijos, kuriai vadovauja S.Lavrovas, nariams dar neišduotos JAV vizos, artėjant rugsėjo 20–26 dienomis JT būstinėje vyksiančiai asamblėjai.

Jungtinės Valstijos negali neleisti valstybių narių atstovams atvykti į JT būstinę, nors dėl Maskvos invazijos į Ukrainą aukšto rango Rusijos pareigūnų atžvilgiu buvo paskelbtas kelionių draudimas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

„Šiandien buvo išduotos vizos S.Lavrovui ir jį lydintiems asmenims“, – Rusijos naujienų agentūros citavo Užsienio reikalų ministerijos pranešimą. Vis dėlto nenurodoma, kiek vizų buvo išduota.

„Tikimės, kad likusiems delegacijos nariams bus išduotos vizos ir bus greitai išspręsti logistikos klausimai, atsižvelgiant į Jungtinių Valstijų įvestas neteisėtas sankcijas“, – sakoma pranešime.

Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia anksčiau šį mėnesį išsiuntė laišką JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui, kuriame skundėsi dėl neišduotų vizų.

„Vizų išdavimas yra teisinė priimančiosios šalies pareiga, o ne teisė ar privilegija“, – rašė jis.

Antradienio, rugsėjo 13 d., popietę laikinai okupuotame Chersone vietos gyventojai išgirdo garsius sprogimus. Apie tai savo feisbuke paskelbė Chersono regiono karinės administracijos vadovo patarėjas Serhijus Chlanas.

„Chersone girdėti garsūs sprogimai. Panašu, kad okupantai nukentėjo labai stipriai“, – sakoma jo žinutėje.

Ukrainos kariai likvidavo dar vieną aukšto rango Rusijos Federacijos karininką – pulkininką leitenantą Pavelą Kryvovą. Jis nukautas netoli Iziumo.

Likviduotas P.Kryvovas buvo 137-ojo parašiutų pulko, kurio dalis karių dalyvavo kare Donbase, vadas. Okupantas buvo likviduotas netoli Iziumo, Charkivo srityje. Miestas buvo išlaisvintas prieš kelias dienas.

Ukrainos kariuomenė antradienį pirmą kartą pareiškė, kad mūšio lauke susidūrė su Irano Rusijai tiekiamu bepiločiu orlaiviu, o tai rodo stiprėjančius Maskvos ir Teherano ryšius, šiitiškos respublikos branduoliniam susitarimui su pasaulio galybėmis pakibus ant plauko.

JAV žvalgyba liepą viešai perspėjo, kad Teheranas planuoja siųsti šimtus sprogmenis galinčių nešti bepiločių orlaivių į Rusiją, kad padėtų jai kariauti Ukrainoje. Nors Iranas iš pradžių tai neigė, pastarosiomis dienomis jo sukarintos Revoliucinės gvardijos vadovas gyrėsi, kad apginkluoja galingąsias pasaulio valstybes.

Vienas Ukrainos kariuomenės pareigūnas ir su kariuomene glaudžiai susijusi interneto svetainė paskelbė to drono nuolaužų nuotraukas. Skraidyklė priminė trikampio formos iranietišką droną, žinomą kaip „Shahed“.

Tiek minimas kariškis, tiek interneto svetainė teigė, kad Ukrainos kariai susidūrė su bepiločiu lėktuvu netoli Kupjansko, ukrainiečiams vykdant kontrpuolimą, kuris pralaužė Rusijos pajėgų linijas aplink Charkivą rytiniame fronte.

Iš nuotraukos galima spręsti, kad droną „Shahed“ numušė Ukrainos pajėgos ir kad jis nesprogo nuo smūgio, kaip buvo numatyta, tačiau Kyjivas nepaskelbė daugiau detalių. Užrašas ant drono, „M214 Geran-2“, pirminiais duomenimis, neatitinka žinomos Rusijos ginkluotės.

Irano misija Jungtinėse Tautose dar neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

Iranas suartėjo su Rusija, susidurdamas su gniuždančiomis sankcijomis, kurios jam buvo sugrąžintos 2018 metais JAV vienašališkai pasitraukus iš branduolinio susitarimo. Derybos dėl susitarimo, pagal kurį Iranas mainais į sankcijų panaikinimą apribojo urano sodrinimą, atgaivinimo vėl atsidūrusios aklavietėje.

Kyjivo ir Teherano santykiai taip pat įtempti dėl to, kad 2020 metais Irano revoliucinė gvardija numušė Ukrainos keleivinį lėktuvą ir žuvo visi 176 juo skridę žmonės.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin antradienį paragino Europos Sąjungą laikytis vienybės dėl Rusijos „šantažo“, susijusio su energijos tiekimu, ir taikyti daugiau sankcijų Maskvai.

Ji kreipėsi į Strasbūre Prancūzijoje posėdžiaujantį Europos Parlamentą Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen metinio pranešimo išvakarėse.

EK pirmininkės pranešime daugiausia dėmesio veikiausiai bus skiriama karo Ukrainoje poveikiui Europai.

Kaltindama Rusiją, kad ši, smarkiai sumažindama dujų tiekimą, energiją verčia ginklu, S. Marin EP nariams sakė: „Šantažuoti mūsų visuomenes per energijos tiekimą – tai būdas Rusijai sugriauti ir sunaikinti europiečių paramą Ukrainai bei mūsų vienybę.“

„Scanpix“ nuotr./Sanna Marin

Ji sakė, jog „negalima leisti, kad [Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui] tai pavyktų“, ir paragino ES pasitelkti „vienybę, ryžtą ir drąsą“, kad išgyventų artėjančią žiemą.

U.von der Leyen vadovaujama Europos Komisija, pasak S. Marin, turi pasiūlyti „naujų, drąsių sprendimų“, kad sumažintų sparčiai augančias elektros energijos kainas Europos namų ūkiams ir įmonėms.

Tikimasi, kad trečiadienį savo kalboje U.von der Leyen išdėstys Komisijos pasiūlymą, tačiau ES šalys nesutaria, kokių priemonių imtis ir kokios apimties jos turėtų būti.

„Rusija griauna savo pačios ekonomiką ir ateitį“, versdama Europą nutraukti priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro, sakė S. Marin.

Tačiau to pasekmės jaučiamos Europoje ir už jos ribų.

„Dabar mokame didelę kainą už priklausomybę nuo rusiškos energijos. Karas ir energijos kainos taip pat grasina pasauliui sukelti maisto krizę“, – sakė suomių premjerė.

Suomija kartu su Švedija yra pradėjusios stojimo į NATO procesą; šį sprendimą paskatino Rusijos invazija į Ukrainą.

S.Marin sakė, jog ES turi taikyti Rusijai daugiau sankcijų, kad ji pajustų karo kainą, ir teigė, jog naujausias bloko susitarimas panaikinti susitarimą dėl vizų režimo supaprastinimo rusams yra nepakankamai griežtas.

„Sankcijos turi atsispindėti kasdieniniame paprastų rusų gyvenime.... Turime labai stipriai apriboti vizų išdavimą“, – sakė ji.

Rugsėjo 13-osios rytą rusų okupantai visiškai paliko Kreminą Luhansko srityje, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos dar neįžengė į miestą, kovos tęsiasi aplink Limaną Donecko srityje, pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Šiandien Kremina visiškai tuščia. Nėra nei policijos, nei komendanūros, nei prokuratūros – nebėra, visi išvažiavo. Kreminoje ant administracinio pastato kabo Ukrainos vėliava. Tai rodo, kad visi okupantai ir kolaborantai pabėgo“, – teigė S.Haidajus.

Kartu jis pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos dar nebuvo įžengusios į miestą.

Jis įsitikinęs, kad plataus masto Luhansko srities deokupacija prasidės nuo Kreminos ir Svatovo, nes rusai jau pradėjo techniką perkelti arčiau šių miestų. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sunaikinta Rusijos karinė technika Charkivo regione

Anot administracijos vadovo, Starobilskas, kuris rusams buvo savotiškas „tarpinis, perkrovimo miestas“, šiuo metu iš tiesų yra tuščias.

Okupantai bando sukurti kažkokią gynybinę liniją Svatovo ir Troickio srityje, nes šalia yra siena su Rusija ir „perėjimas iš Limano į Luhansko sritį“.

Ukrainos kontrpuolimas Charkivo srityje artimiausiu metu sulėtės, o kažkuriuo metu išvis sustos. Tai neišvengiama. Tokią nuomonę išsakė karo ekspertas Olegas Ždanovas.

Anot jo, kontrapuolamieji veiksmai tikrai bus stabdomi, nes kariuomenė negali nuolat pulti. Visuomenė turi būti tam pasirengusi.

O.Ždanovas pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau atliko didžiulį darbą plėsdamos užnugarį. Dabar reikia įsitvirtinti deokupuotoje teritorijoje ir organizuoti ten gynybą, nes Rusijos Federacija tikrai stengsis atsakyti į gėdingą pralaimėjimą.

„Rusija pamažu pradeda atsigauti po sukrėtimo. Dabar matome bandymus suburti dalį karių ir bandyti pradėti kontrataką. Jie gali, gal ir nesugebės, bet turime tam pasiruošti“, – sakė O.Ždanovas.

Anot jo, Ukrainos rezervinės pajėgos pradėjo puolimą. Kariai, kurie turėjo išlaikyti gynybą, liko savo pozicijose. Dabar puolamosios pajėgos turi būti atitrauktos ir pergrupuotos, į naują fronto liniją nukreipiant pagrindines kovai parengtas pajėgas.

Yra dar vienas pasiruošimo antrajam kontrpuolimo etapui variantas – jėgų kaupimas. Tokiu atveju puolamieji veiksmai leis rezervinėms pajėgoms pasiekti didžiausią tikslumą. Tada jie išeis, o paskui juos ateis naujas rezervas.

„Jei turėsime tokią bangą – judėsime toliau. Jei tokios bangos nebus – reikia pauzės, kad galėtume persigrupuoti. Manau, kad greičiausiai bus persigrupavimo pauzė. Be to, mes iš tikrųjų išvalėme didžiąją dalį Charkivo srities. Noriu pasakyti, kad šiandien pasiekta sėkmė yra įspūdinga. Tai labai įspūdinga“, – pažymėjo O.Ždanovas.

Rusijos kariuomenė patyrė didelį operatyvinį pralaimėjimą, nes per greitą kontrpuolimą Ukrainos pajėgos atkovojo beveik visą Charkivo regioną, teigiama Amerikos karo studijų instituto (ISW) kasdienėje suvestinėje. BBC Rusijos tarnyba analizuoja, kaip klostėsi įvykiai, kurie baigėsi Rusijos kariuomenės pralaimėjimu.

Per šešias kontrpuolimo dienas Ukrainos pajėgos visiškai likvidavo Iziumo iškyšulį virš Charkivo ir Donbaso ir išstūmė Rusijos dalinius į rytus už Oskilo upės krantų ir į šiaurę už valstybinės sienos. „Ukrainai išvadavus Iziumą, Rusija nebeturi galimybių pasiekti savo užsibrėžtų tikslų Donecko regione“, – mano ISW.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Palikta Rusijos karinė technika Charkivo regione

„Dabartinis kontrpuolimas neužbaigs karo. Anksčiau ar vėliau tai baigsis, ir Rusija galės sustyguoti gynybą – ir galbūt net pradėti vietines kontratakas. Tikėtina, kad karas tęsis iki 2023 m. Tačiau Ukraina pakeitė konflikto eigą ir perėmė iniciatyvą. Dabar Kyjivas gali primesti Maskvai mūšių vietas ir pobūdį“, – teigiama instituto kasdienėje ataskaitoje.

Kaip viskas prasidėjo?

Nuo pavasario iki šiol Rusijos pajėgos šturmuoja stiprius įtvirtinimus Donbase. Daugiausia dėmesio buvo skiriama dideliam kiekybiniam artilerijos pranašumui ir finansiškai motyvuotų privačių karinių bendrovių profesionalų veiksmams. Tačiau ši taktika taip pat žlugo.

Paskutinė didelė rusų pajėgų sėkmė buvo Sjevjerodonecko ir Lysyčansko užėmimas birželio pabaigoje ir liepos pradžioje. Nuo to laiko Rusijai nepavyko smarkiai pasistūmėti į priekį Donbase.

Pranešimų apie artėjantį didelį Ukrainos kariuomenės kontrpuolimą šalies pietuose pasirodė dar vasarą. Daugelis karo analitikų atkreipė dėmesį į pažeidžiamą rusų grupuotės padėtį Chersone ir dešiniajame Dnipro upės krante, į galimybę nutraukti tiekimo kelius, o vėliau grupuotę apsupti ir sunaikinti.

Ukrainos vadovybės veiksmai pietiniame fronte puikiai atitiko šį vaizdą. Ukrainos kariuomenė pritraukė pastiprinimą, surengė keletą vietinių kontrpuolimų, užėmė prietiltį kairiajame Inhuleco upės krante ir pradėjo metodiškai naikinti tiltus per Dniprą neseniai gautais amerikietiškais „Himars“. Rusijos pajėgų užnugaryje esantys kariniai objektai buvo nuolat apšaudomi, o nuo rugpjūčio vidurio galingi sprogimai prasidėjo ir aneksuotame Kryme.

Visą straipsnį apie tai, kaip iki šiol vystėsi Ukrainos kontrpuolimas skaitykite ČIA.

Luhansko ar Donecko išvadavimas sugriaus Rusijos frontą ir sukels politinę destabilizaciją Rusijos Federacijoje, savo tviterio puslapyje parašė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Pirma, būtina ypatingos svarbos infrastruktūros objektus apsaugoti oro gynybos sistemomis. Nes Rusija kovos tik su civiliais. Antra, Luhansko ar Donecko išlaisvinimas sukels domino efektą, sugriaus Rusijos frontą ir sukels politinę destabilizaciją Rusijoje“, – pareiškė jis.

Rusijos komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas, kalbėdamas Valstybės Dūmoje vykusiame posėdyje, pavadino „specialiąją operaciją Ukrainoje“ karu ir paragino imtis visuotinės mobilizacijos, pranešė „Sota“.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Genadijus Ziuganovas

„Kuo specialioji karinė operacija skiriasi nuo karo? Karinę operaciją galite sustabdyti bet kuriuo metu. Karo sustabdyti neįmanoma, jis arba baigiasi pergale, arba pralaimėjimu. Aš bandau pasakyti, kad vyksta karas ir mes neturime teisės jo pralaimėti. Dabar neturime panikuoti. Mums reikia visiškos šalies mobilizacijos. Mums reikia kitokių įstatymų“, – cituoja G.Ziuganovo žodžius „Sota“.

Per mūšius Donecko srityje žuvo Ukrainos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Oleksandras Šapovalas.

„Šiandien, rugsėjo 12 d., mūšyje prie Maiorsko, Donecko srityje, žuvo Šapovalas Oleksandras Nikolajevičius – Ukrainos nusipelnęs artistas, Taraso Ševčenkos vardo Ukrainos nacionalinio  operos ir baleto teatro solistas“, – pranešė „Ukraina Moloda“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Valentina Samčenko.

Nacionalinio teatro primabalerina Kateryna Kuchar patvirtino šią informaciją. „Jis buvo nepaprastas artistas, kiekvienas mūsų vaidmuo buvo pripildytas tokios gyvybės... Nes jis yra vienas iš nedaugelio, kurie gyveno scenoje... O dabar jo šokis tapo amžinas“, – rašė ji.

Centrinės Azijos šalių išteklius Kremlius bando panaudoti kare prieš Ukrainą. Visų pirma, Rusijos Federacija domisi galimybe papildyti sovietinės amunicijos ir karinės technikos atsarginių dalių atsargas, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.

„Neseniai Rusijos Federacijos karinio-techninio bendradarbiavimo tarnyba kreipėsi į Tadžikistano Respublikos gynybos ministeriją su prašymu perduoti 220 mm raketas į „Žemė-oras“, sviedinius sistemoms Uragan“. Rusai yra taip pat domisi šaudmenimis savaeigiams pabūklams ir varikliais BMP-1 ir BMP-2, kurie dideliais kiekiais saugomi Tadžikistano kariniuose sandėliuose“, – rašoma pranešime.

Taip pat žvalgyboje pažymėta, kad į pensiją išėję Tadžikistano kariškiai ir Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai sulaukia pasiūlymų pasirašyti sutartį su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis ir dalyvauti kare prieš Ukrainą.

„Kirgizijos Respublikoje vyksta verbavimo kampanija. Biškeko aukštosios karo mokyklos absolventų pokalbiuose sulaukiama pranešimų su pasiūlymais pasirašyti sutartis su Rusijos Federacijos ginkluotosiomis pajėgomis ar viena iš privačių karinių įmonių.

Panašios verbavimo žinutės yra platinamos visoje respublikoje buvusių kariškių ir Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų profesiniuose pokalbiuose“, – teigia Ukrainos žvalgyba.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad Kyjivo kontrpuolimas praėjo daug „geriau, nei tikėtasi“, tačiau Ukrainai reikia apginti didžiulę teritoriją.

„Kontrpuolimas išlaisvina teritoriją, o po to privalai ją kontroliuoti ir būti pasiruošęs ją ginti. Žinoma, yra priežasčių“, – sakė jis.

Taip O.Reznikovas komentavo faktą, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sumušė Kremliaus karius ir susigrąžino 3000 kvadratinių kilometrų teritorijos, o Rusija į tai atsakė smogdama infrastruktūrai ir atjungdama elektros energiją apgyvendintose vietose įvairiuose Ukrainos regionuose.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Oleksijus Reznikovas

Ukrainos kontrpuolimas, kurį O.Reznikovas apibūdino kaip „sniego gniūžtę, riedančią nuo kalno“, yra didžiausia Rusijos nesėkmė nuo vasario 24 d. jos prezidento Vladimiro Putino pradėtos plataus masto invazijos.

Gynybos ministras sakė, kad Ukrainos kariai buvo pavargę po šešias dienas trukusios atakos, tačiau jų kovinė dvasia buvo aukšta, nes „tai ženklas, kad Rusiją galima nugalėti“.

JAV žvalgybos sluoksnių atstovai mano, kad po sėkmingo Ukrainos kontrpuolimo okupuotoje Charkivo srityje Rusijos kariai gali būti priversti atiduoti kitas jų užgrobtas teritorijas, rašo „The Washington Post“.

„Rusija turi bėdų. Dabar kyla klausimas, kaip rusai reaguos. Jų silpnumas buvo atskleistas ir jie neturi didelių karių ar įrangos atsargų“, – leidiniui sakė vienas iš JAV pareigūnų, pageidavęs likti anonimiškas.

Kitas leidinio pašnekovas pastebi, kad Ukrainos pajėgos žengia į priekį atsargiai, konsoliduodamos savo laimėjimus. Tuo pačiu Vašingtonas netiki, kad Rusijos traukimasis Charkivo srityje rodo jos strateginį pralaimėjimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Iziumas 2022 rugsėjo 11 d.

JAV žvalgyba skeptiškai vertina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, dar nepaskelbęs mobilizacijos, nuspręs imtis ekstremalių priemonių, pavyzdžiui, panaudoti cheminius ar taktinius branduolinius ginklus. Be to, Rusija vis dar turi galimybių persigrupuoti ir duoti stiprų smūgį.

„The Washington Post“ pašnekovai mano, kad galima tikėtis Ukrainos kariuomenės proveržio Chersono ir Mariupolio srityse.

Kinija kartu su Rusija siekia formuoti tarptautinę tvarką „teisingesne ir racionalesne kryptimi“, pirmadienį pareiškė vienas aukšto rango Kinijos diplomatas, abiejų šalių vadovams rengiantis susitikti šią savaitę.

Kinija ir Rusija – buvusios Šaltojo karo sąjungininkės, turėjusios audringus santykius – pastaraisiais metais suartėjo, plėtodamos „beribę“ partnerystę, turinčią tapti atsvara JAV dominuojančiai pozicijai pasaulyje.

„Strategiškai vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui ir prezidentui [Vladimirui] Putinui, abiejų šalių santykiai visuomet ėjo teisingu keliu“, – pirmadienį Rusijos ambasadoriui Kinijoje Andrejui Denisovui sakė Komunistų partijos užsienio reikalų vadovas Yang Jiechi.

Remiantis Užsienio reikalų ministerijos pareiškimu, Yang Jiechi sakė, kad Kinija yra „pasirengusi bendradarbiauti su Rusija, kad nuolat palaikytų abiejų šalių aukšto lygio strateginio bendradarbiavimo dvasią, apsaugotų bendrus abiejų šalių interesus ir skatintų tarptautinės tvarkos vystymąsi teisingesne ir racionalesne kryptimi“.

A.Denisovas savo ruožtu gyrė dvišalių ryšių duodamus „vaisingus rezultatus“, sakoma pareiškime.

Vakarų šalims paskelbus beprecedenčio masto sankcijas į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai, Maskva pradėjo stiprinti ryšius su Azijos šalimis, ypač su Kinija.

Tačiau Pekinas nepasmerkė Rusijos pradėto karo ir suteikė jai diplomatinę priedangą, kritikuodamas Vakarų sankcijas ir ginklų tiekimą Kyjivui. Toks Kinijos požiūris padidino įtampą tarp Kinijos ir Vakarų.

V.Putinas ir Xi Jinpingas šią savaitę susitiks Uzbekistane vyksiančio regioninio forumo kuluaruose.

Praėjusią savaitę aukščiausio rango Pekino įstatymų leidėjas Li Zhanshu tapo įtakingiausiu Komunistų partijos nariu, apsilankiusiu Rusijoje nuo karo Ukrainoje pradžios.

Vizito metu Li Zhanshu gyrė „beprecedenčio lygio“ Maskvos ir Pekino bendradarbiavimą.

Ginkluotosios pajėgos išlaisvino Vovčanską, Charkivo srityje, praneša Ukrainos Valstybės sienos tarnyba.

„Vovčanskas yra namuose. Pasieniečiai pašalino nereikalingų daiktų likučius. Šlovė Ukrainai!“ – sakoma žinutėje.

Miestas buvo Rusijos kariuomenės okupuotas nuo 2022 metų vasario 24 dienos.

Vovčanskas yra miško stepių zonoje ant Vovčos upės kranto, kuri už 6 km įteka į Siversko Doneco upę.

Ukrainos siena su Rusijos Federacija yra už 5 km.

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija naujausiame savo pranešime rašo, kad pastarąją savaitę iš Charkivo srities išvestos Rusijos 1-osios gvardijos tankų armijos (1 GTA) pajėgos patyrė rimtų nuostolių dar pradiniame karo etape ir iki Ukrainos kontrpuolimo pradžios nebuvo pilnai atstatytos.

JK žvalgyba atkreipė dėmesį, kad 1 GTA pajėgos Rusijos armijoje laikomos prestižinėmis, o karinio konflikto su NATO atveju būtent jos būtų naudojamos Maskvos gynybai ir kontrpuolimams.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai Ukrainoje

Gynybos ministerijos teigimu, Rusijos pajėgos, skirtos kovai su NATO, yra labai nusilpusios. 

„Tikėtina, kad Rusijai prireiks ne vienerių metų, kol ji atkurs šį pajėgumą“, – rašoma pranešime.

Kare prieš Ukrainą Rusija jau neteko 53 300 karių, 2 157 tankų ir 4 662 šarvuotų kovinių mašinų, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 

Kaip teigiama, per pastarąją parą daugiausia nuostolių Rusijos kariuomenė patyrė Charkivo ir Donecko kryptimis. 

JAV gynybos departamentas mano, kad Rusija atidavė savo pozicijas Ukrainos pajėgoms aplink Charkivą šiaurės rytuose ir kad daug Rusijos karių ne buvo perdislokuoti, o pasitraukė per valstybės sieną.

Apie tai pirmadienį, su anonimiškumo sąlyga, pranešė vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas, praneša CNN.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Apleista Rusijos karinė bazė Charkivo regione

„Apskritai manome, kad ukrainiečiai daro pažangą kovodami už teritorijos išlaisvinimą ir jos susigrąžinimą pietuose ir rytuose. Mūsų vertinimais, netoli Charkivo Rusijos pajėgos didžiąja dalimi atidavė savo teritorinius laimėjimus ukrainiečiams ir pasitraukė į šiaurę ir rytus. Daugelis jų kirto Rusijos sieną“, – sakė jis.

Šis pareiškimas paneigia Rusijos propagandos teiginį, kad okupantų pasitraukimas iš Charkivo srities buvo suplanuotas ir skirtas sustiprinti grupuotę Donbase.

Kita vertus, Rusijos Federacija sutelkė dėmesį į fronto ruožą nuo Siversko iki Bachmuto Donecko srityje, mano Pentagonas.

„Bachmutas tebėra centras, kuriame Rusijos pajėgos bando įsitvirtinti. Ir toliau intensyviai naudojama artilerija ir oro antskrydžiai“, – sakė jis.

Taip pat skaitykite ČIA.

Jungtinių valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos pajėgos pasiekė reikšmingų laimėjimų per kontrpuolimą prieš įsiveržusią Rusijos kariuomenę, bet pabrėžė, kad prognozuoti šių veiksmų rezultatus dar per anksti.

„Akivaizdu, kad ukrainiečiai padarė didžiulę pažangą, ypač šiaurės rytuose, ir tai yra mūsų teikiamos paramos rezultatas. Tačiau pirmiausia tai yra ypatingos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir ukrainiečių tautos drąsos ir atsparumo rezultatas“, – žurnalistams Meksike sakė A.Blinkenas.

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas

„Dar negalima tiksliai pasakyti, kur tai nuves. Rusai Ukrainoje tebeturi labai daug pajėgų, taip pat įrangos, ginklų ir šaudmenų. Kaip matėme, jie ir toliau beatodairiškai ją naudoja ne tik prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, bet ir prieš civilius gyventojus bei civilinę infrastruktūrą“, – pridūrė A.Blinkenas.

Plačiau šia tema skaitykite ČIA.

Okupuoto Chersono valstybinio universiteto rektorės Tatjanos Tomilinos bute Chersone sprogo sprogstamasis užtaisas. Per sprogimą T.Tomilina buvo sužeista, o jos apsaugininkas žuvo.

Apie tai praneša vietos leidinys MOST, remdamasis šaltiniais teisėsaugos institucijose, taip pat Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Stop kadras iš „YouTube“/Tatjana Tomilina

Birželio mėnesį buvo pranešta, kad Rusijos kariai okupuotame Chersone pagrobė Chersono valstybinio universiteto prorektorių Maksimą Vinniką.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas naujausioje apžvalgoje teigia, kad Rusija ir toliau daugiausiai pastangų deda tam, kad įtvirtintų Donecko srities kontrolę ir išlaikytų užimtas teritorijas, sutrikdytų Ukrainos puolimą. 

„Priešas vykdo oro žvalgybą ir apšaudo mūsų karių dalinius, bando imtis priemonių prarastoms pozicijoms atkurti ir perkelia savo karius. Išlieka tolesnė oro ir raketų smūgių grėsmė visoje Ukrainos teritorijoje“, – teigiama pranešime.

Rusija tęsia Ukrainos gyvenviečių apšaudymus. 

Remiantis Generalinio štabo informacija, dėl patirtų didelių nuostolių Rusijos karių kovinė dvasia ženkliai krito.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas po Rusijos apšaudymo

„Remiantis turima informacija, siekiant pagerinti 2-ojo armijos korpuso 2-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados kovinės parengties būklę, brigados vadovybė išleido įsakymą nemokėti atlyginimų laikinai nesantiems kariams, ypač tiems, kurie gydosi. Mokėjimai atnaujinami tik pateikus pateisinančius dokumentus ir gavus asmeninį vado leidimą“, – rašoma toliau.

Laikinai okupuotose ir išlaisvintose Ukrainos teritorijose kasdien užregistruojama iki dviejų šimtų kruvinų karo nusikaltimų, kuriuos įvykdė Rusijos okupantai, teigiama pranešime. Jame taip pat rašoma, kad išvaduotose gyvenvietėse išlieka didelis minų pavojus, „daugiau kaip septyniasdešimt tūkstančių kvadratinių kilometrų dešimtyje regionų užminuota šaudmenimis ir sprogmenimis. Gynybos pajėgos imasi priemonių, kad išlaisvintose bendruomenėse kuo greičiau vėl pradėtų vykti taikus gyvenimas.“

Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby pranešimus apie Ukrainos kontrpuolimą pavadino „įspūdingais“, tačiau kalbėdamas su CNN žurnalistais jis sakė, kad šiandien dar anksti tvirtai teigti, ar toks spartus šalį ginančių pajėgų pasistūmėjimas taps esminiu posūkiu kare.

„Ką mes ketiname daryti, tai toliau užtikrinti, kad suteiktume priemones ir pajėgumus, kurių jiems reikia, kad jie ir toliau sėkmingai veiktų“, – sakė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai Sjevjerodonecke

Nors J.Kirby nesiėmė vertinti, kiek teritorijos ukrainiečiai atgavo, jis sakė, kad operacijos „turėjo įtakos rusams, privertė juos atsitraukti, neabejotinai privertė juos atsisakyti teritorijos“.

Interviu CNN Pentagono atstovas pabrėžė, kad jau nuo pirmųjų karo dienų Rusijos kariai nepasižymėjo nei sutelktumu, nei geru vadovavimu ar pasiryžimu kovoti, „jie bėgo iš kovos, net ir per pirmąsias porą savaičių Kyjive ir jo apylinkėse.“

Pasak J.Kirby, V.Putinui „vis sunkiau sekasi slėpti nuo Rusijos žmonių savo nesėkmių Ukrainoje dydį, mastą ir apimtį“.

Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ pranešė, kad šalies ginkluotosios pajėgos vakar smogė 3 Rusijos ginklų ir įrangos „koncentracijos vietoms“, 2 kontrolės punktams.

„Priešas bandė pagerinti taktinę padėtį vykdydamas šturmo operacijas kryptimis nuo Ternovy Podo iki Ljubomyrovkos ir nuo Čkalovės iki Bezimenės su tankų parama. Abiem atvejais jam nepasisekė, jis patyrė nuostolių ir pasitraukė„, – teigiama pranešime. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Nurodoma, kad Rusija tęsė artilerijos atakas, bei apšaudymus iš lėktuvų. 

„Nepaisant to, mūsų daliniai išlaiko užimtas pozicijas, atsako ugnimi ir atremia priešo bandymus pagerinti taktinę padėtį“, teigiama operacinės vadovybės „Pietūs“ pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino informaciją, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino iš okupantų 6 tūkst. kvadratinių kilometrų šalies teritorijos. Tai jis pareiškė savo vaizdo kreipimesi 201-osios karo dienos pabaigoje.

„Nuo rugsėjo pirmųjų dienų iki šiol mūsų kariai jau išlaisvino daugiau kaip 6 tūkst. kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos – rytuose ir pietuose. Mūsų karių puolimas tęsiasi. Dėkoju 57-ajai atskirajai motorizuotajai pėstininkų brigadai, kuri atsigavo po sunkių mūšių rytuose ir labai drąsiai bei užtikrintai žengia į pietus. Dėkoju 59-ajai atskirajai motorizuotajai pėstininkų brigadai už tai, kad nepaisant visko – nepaisant atviros vietovės ypatumų, nepaisant okupantų artilerijos – nuolat judėjo pirmyn. Dėkoju 128-osios atskirosios kalnų šturmo brigados kariams už kelių gyvenviečių išlaisvinimą ir labai veiksmingus veiksmus neutralizuojant priešo veiklą. Jūs esate tikri didvyriai!“ – pabrėžė valstybės vadovas.

Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis

„Vakar visi matėme Rusijos smūgių pasekmes. Vis dėlto daugumą teroristų raketų pavyko numušti. 9 iš 12 raketų buvo numuštos. 7 raketas numušė 138-osios Dnepro zenitinių raketų brigados, priklausančios oro pajėgų vadovybei “Rytai„, kariai, o 2 raketas numušė 96-osios Kijevo zenitinių raketų brigados, priklausančios oro pajėgų vadovybei „Centras“, dangaus gynėjai. Ačiū, mūsų gynėjai, mūsų gynėjos!“ – sakė Zelenskis.