Vietoje Ukrainos pajėgų sunaikinto Darivkos tilto Chersone rusai pastatė du naujus

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pranešė, kad į Ukrainą iš Jungtinių Valstijų atvyko dar keturios mobilios artilerijos raketų sistemos HIMARS.

Galbūt Vladimiras Putinas blefuoja, bet mes neturime bet kokia kaina drąsinti ukrainiečių mūšyje. Mes turime ir toliau juos remti, tačiau jie patys turi nuspręsti, kiek rizikuoti, mano Varšuvos universiteto profesorius, buvęs Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio patarėjas tarptautiniais klausimais Romanas Kuzniaras. Politologas savo komentare didžiausiam Lenkijos nepriklausomam dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ svarsto, kiek rimti Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimai panaudoti branduolinį ginklą.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka CNN sakė, kad nuo pirmadienio Rusijos raketos pataikė į maždaug 30 proc. šalies energetikos infrastruktūros.

„Mes siunčiame šią žinią savo partneriams: turime saugoti dangų. Rusai nežaidžia kažkokių žaidimų dėl tarptautinių įstatymų. Jiems nerūpi jokie tarptautiniai susitarimai ar konvencijos“, – cituojamas ministras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovui Rafaeliui Grossi antradienį pareiškė, kad jis yra „atviras dialogui“ dėl Zaporižios atominės elektrinės, esančios Maskvos pajėgų Ukrainos pietinėje dalyje kontroliuojamoje teritorijoje.

Prieš pradėdamas Sankt Peterburge surengtą susitikimą su R. Grossi, V.Putinas TATENA vadovui prieš televizijos kameras pareiškė, kad jis yra pasirengęs svarstyti visus klausimus, kuriais yra suinteresuotos abi pusės ar kurie kelia susirūpinimą, pavyzdžiui, dėl situacijos, susijusios su Zaporižios elektrine“. 

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Jis pridūrė esąs „atviras šiam dialogui“.

TATENA po šio susitikimo paskelbtame pranešime nurodė, kad R. Grossi „vėliau šią savaitę“ Kyjive susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu tolesnių derybų dėl didžiausios Europos atominės elektrinės.

Praėjusią savaitę R.Grossi buvo susitikęs su V.Zelenskiu, su kuriuo kalbėjosi apie apsauginės zonos aplink elektrinę kūrimą. Jos teritorija yra reguliariai apšaudoma, o Ukraina ir Rusija dėl smūgių kaltina viena kitą.

„Negalime sau leisti prarasti daugiau laiko. Ant kortos pastatyta labai daug“, – sakė TATENA vadovas ir pridūrė, kad būtina padaryti viską, kad būtų išvengta branduolinės katastrofos.

Ukraina antradienį pareiškė, kad iš Maskvos pajėgų neseniai atkovotuose dviejuose rytinės Donecko srities miestuose rasti per Rusijos invaziją nužudytų dešimčių civilių gyventojų palaikai.

„Išlaisvintuose Sviatohirsko ir Lymano miestuose teisėsaugos pareigūnai aptiko masinio civilių gyventojų laidojimo vietų“, – sakoma generalinio prokuroro pareiškime, kuriame priduriama, kad Sviatohirske buvo ekshumuoti 34 palaikai, o Lymane – dar 44.

Prokuratūros teigimu, Lymano kapinėse valdžia rado apie 110 kapų.

„Jauniausiam žmogui – tik vieneri metai. Ji palaidota šalia visos savo šeimos“, – pranešė prokuratūra.

Atkovotoje teritorijoje aptikusi daug masinių kapaviečių ir kapų, kuriuose palaidoti nužudyti civiliai gyventojai ar aukos, kurios buvo kankinamos ar kurioms buvo įvykdyta skubi egzekucija, Ukraina apkaltino Rusijos pajėgas didelio masto nusikaltimais.

Rusija sistemingai neigia šiuos kaltinimus.

Pasirodžius informacijai, kad milijardierius Elonas Muskas, prieš paskelbdamas savo skandalingąjį taikos planą karui Ukrainoje užbaigti, kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, SpaceX“ ir „Tesla“ įkūrėjas neigia, kad tai yra tiesa.

E.Muskas tviteryje paskelbė žinutę, kad I.Bremmerio paviešinta informacija yra klaidinga.

Milijardierius savo įraše nurodo, kad pastarąjį kartą su Rusijos prezidentu kalbėjosi prieš aštuoniolika mėnesių. E.Muskas pabrėžia, kad tai buvo vienintelis kartas, kai jis bendravo su V.Putinu, o tuometinio pokalbio tema buvo „kosmosas“.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai po derybų apie Ukrainą su prezidentu Volodymyru Zelenskiu antradienį pareiškė, kad atsakingu už masinius raketų smūgius, kurie pastaruoju metu buvo suduoti įvairiems Ukrainos miestams, įskaitant sostinę Kyjivą, laikys Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

„Griežčiausiai smerkiame šiuos išpuolius ir primename, kad beatodairiški išpuoliai prieš nekaltus civilius gyventojus yra karo nusikaltimas“, – rašoma po vaizdo konferencijos paskelbtame G-7 pareiškime.

VIDEO: Ukrainiečiai užfiksavo, kaip Rusijos raketos smogia Kyjivo verslo centrui

Ukrainiečiai užfiksavo, kaip Rusijos raketos smogia Kyjivo verslo centrui

Viber „Bliskavka“

„Sieksime prezidento Putino ir [kitų] atsakingųjų už šiuos išpuolius atsakomybės.“

Turtingas demokratines valstybes vienijanti grupė pareiškė „patikinusi“ V.Zelenskį, kad grupės šalys yra „ryžtingai nusiteikusios ir tvirtai laikosi savo įsipareigojimo teikti paramą, kuri Ukrainai reikalinga siekiant išsaugoti savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.

G-7 lyderiai pažadėjo toliau teikti „finansinę, humanitarinę, karinę, diplomatinę ir teisinę paramą“, taip pat „tvirtai remti Ukrainą tiek, kiek reikės“.

„Esame pasiryžę padėti Ukrainai patenkinti savo pasirengimo žiemai poreikius“, – rašoma pranešime.

„Nėra nė vienos šalies, kuri taikos norėtų labiau negu Ukraina, kurios žmonės dėl Rusijos agresijos susidūrė su mirtimi ir begale žiaurumų, taip pat buvo priversti palikti savo namus“, – pabrėžė G-7 lyderiai.

Išreiškę „solidarumą“ su Ukraina, lyderiai pareiškė sveikinantys V.Zelenskio „pasirengimą siekti sąžiningos taikos“.

Tai, be kita ko, apimtų Jungtinių Tautų Chartijos nuostatų dėl teritorinio vientisumo ir suvereniteto apsaugos laikymąsi ir Ukrainos „gebėjimo apsiginti ateityje“ išsaugojimą.

Be to, bet kokiame taikos susitarime turėtų būti užtikrintas „Ukrainos atstatymas“, be kita ko, vertinant galimybes tai daryti Rusijos lėšomis, ir siekiama „atsakomybės už karo metu Rusijos padarytus nusikaltimus“.

Kanada antradienį pranešė, kad netrukus į NATO sąjungininkę Lenkiją atsiųs karo inžinierių, padėsiančių apmokyti Ukrainos pajėgas, jau daugiau nei septynis mėnesius besipriešinančias Rusijos invazijai.

„Artimiausiomis savaitėmis Kanada atsiųs apie 40 kovos inžinierių į Lenkiją, kad padėtų lenkų pajėgoms apmokyti ukrainiečius inžinerinių žvalgybos, sprogmenų, kasybos ir išminavimo paslapčių“, – Varšuvoje pranešė Kanados gynybos ministrė Anita Anand.

„Jie padidins Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinį efektyvumą, šiems ir toliau sėkmingai judant į priekį bei atsiimant savo žemes“, – pridūrė ji.

Anot  A.Anand, ši iniciatyva papildys kitus Kanados organizuojamus projektus: ukrainiečių naujokų mokymus Jungtinėje Karalystėje ir Kanados vykdomus ukrainiečių personalo mokymus apie M777 haubicų – kurių Kanada padovanojo Kyjivui – naudojimą.

Ji taip pat pasmerkė neseniai Rusijos surengtas raketines atakas visoje Ukrainoje, pavadindama tai „pasibaisėtinu“ aktu.

Naujoji kariuomenės inžinierių iniciatyva priklauso operacijai UNIFIER – per ją Kanada nuo 2015 metų parėmė ir apmokė daugiau nei 33 000 Ukrainos kariuomenės ir saugumo darbuotojų.

Milijardierius Elonas Muskas, prieš paskelbdamas savo taikos planą karui Ukrainoje užbaigti, pagal kurį okupuotas Krymas visam laikui būtų perduotas Rusijai, tiesiogiai kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, rašo „The Guardian“, cituodamas politinių tyrimų bendrovės „Eurasia Group“ vadovą, politologą Ianą Bremmerį.

Plačiau skaitykite čia.

Scanpix nuotr. /Elonas Muskas

Antradienį iš rusų nelaisvės paleisti 32 Ukrainos kariai, praneša Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrejus Jermakas „Telegram“ tinkle.

Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos planas dislokuoti bendrą baltarusių ir rusų karių kontingentą yra naujas jo bendrininkavimo su Maskva pavyzdys, antradienį pareiškė Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai, įspėję Minską „liautis talkinus“ Vladimiro Putino karui Ukrainoje.

„Paskelbimas apie bendrą karinį kontingentą su Rusija yra naujausias Baltarusijos režimo bendrininkavimo su Rusija pavyzdys“, – rašoma G-7 lyderių pareiškime, kuriame „A.Lukašenkos režimas“ raginamas „visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę“.

BELTA nuotr./Aleksandras Lukašenka

Anksčiau šią savaitę A.Lukašenka, artimas Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas, paskelbė, kad abi šalys drauge dislokavo pajėgų, bet nenurodė, kur tai buvo padaryta.

Pasak jo, šių pajėgų formavimas sutapo su Krymo tiltą apgadinusiu sprogimu, dėl kurio Maskva apkaltino Ukrainą.

Bendrų pajėgų dislokavimas pakurstė nuogąstavimus, kad baltarusių kariai gali prisidėti prie Rusijos pajėgų Rytų Ukrainoje.

Tačiau baltarusių saugumo tarybos vadovas Aliaksandras Valfovičius antradienį sakė, kad toks susirūpinimas nepateisinamas ir kad Vakarų šalys neva svarsto galimybę šiuo pretekstu užpulti Baltarusiją.

Baltarusių gynybos ministras Viktaras Chreninas savo ruožtu pareiškė: „Dar kartą pabrėžiame, kad Regioninės pajėgų grupės užduotys yra tik gynybinės, o visa šiuo metu vykdoma veikla siekiama duoti pakankamą atsaką veiksmams netoli mūsų sienų.“

Baltarusija yra finansiškai ir politiškai priklausoma nuo Rusijos. Keli mėnesiai prieš Rusijos invaziją į Ukrainą A.Lukašenka esą pratyboms įsileido į šalį rusų pajėgas.

Ukrainos Kultūros ministras Oleksandras Tkačenko savo socialiniuose tinkluose pranešė, kad po atakos Kyjive buvo pažeisti svarbūs kultūros, švietimo bei architektūros objektai.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino Didžiojo septyneto (G-7) nares padėti jo šaliai nusipirkti ir dislokuoti oro gynybos sistemas, Rusijos raketoms smarkiai apgadinus Ukrainos energetikos objektus.

„Prašau jūsų sustiprinti bendras pastangas finansiškai padėti Ukrainai sukurti oro skydą. Milijonai žmonių bus dėkingi Didžiajam septynetui už tokią pagalbą“, – sakė jis vaizdo kreipimesi į G-7 lyderius.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis taip pat perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po antrą dieną iš eilės besitęsiančių plataus masto raketinių atakų Ukrainos miestuose, įskaitant Kyjivą, vis dar turi „erdvės eskalacijai“.

„Rusijos lyderis, kuris dabar yra paskutiniame savo valdymo etape, vis dar turi erdvės tolesnei eskalacijai“, – sakė V.Zelenskis ir pridūrė, kad tai yra „grėsmė mums visiems“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino įsteigti tarptautinę Ukrainos ir Baltarusijos sienos stebėjimo misiją.

V.Zelenskis, prisijungęs prie virtualaus susitikimo su G-7 vadovais, paragino lyderius paremti tarptautinę misiją.

Raginimas pateiktas po to, kai Aliaksandras Lukašenka pareiškė davęs nurodymą kartu su Rusijos pajėgomis dislokuoti karius netoli Ukrainos.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Rusija Ukrainos infrastruktūrai smogia siekdama kompensuoti savo pajėgų nuostolius mūšio lauke, ir pažadėjo, kad sąjungininkai „padidins“ paramą Kyjivui „ir toliau ją teiks“.

„Manau, kad tai, ką matėme vakar, yra silpnumo požymis, nes iš tikrųjų jie nesugeba daryti pažangos mūšio lauke. Tiesa ta, kad Rusija pralaimi, – NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse žurnalistams sakė J.Stoltenbergas. – Tad vienintelis jų būdas atsakyti yra beatodairiškas Ukrainos miestų atakavimas, smogiant civiliams, itin svarbiai infrastruktūrai.“

Masinius raketų smūgius visoje Ukrainoje Rusija surengė po jai labai svarbų tiltą į aneksuotą Krymą apgadinusio sprogimo, dėl kurio Kremlius kaltina Kyjivą.

Ukrainos rėmėjai iš Vakarų trečiadienį susitiks Briuselyje aptarti tolimesnę ginklų tiekimo Kijevui strategiją, siekiant padėti Ukrainai apsiginti ir „išvaduoti teritoriją iš Rusijos okupacijos“, sakė NATO vadovas.

Jis palankiai įvertino JAV ir Vokietijos pranešimus apie Ukrainai išsiųstas pažangias oro gynybos sistemas ir sakė nekantriai laukiantis „tolimesnių siuntų“.

NATO sąjungininkės jau yra parėmusius Kyjivą milijardų dolerių vertės ginkluote ir dabar stengiasi pačios papildyti savo sumažėjusias atsargas.

„Priimsime sprendimus, reikalingus savo amunicijos ir įrangos atsargų didinimui, kad būtų paspartintas pristatymas, – sakė J.Stoltenbergas. – Rusijos pozicijos pokyčių nepastebėjome, bet išliekame budrūs.“

Ministrų posėdis bus surengtas po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padidino įtampą menkai užslėptais grasinimais panaudoti branduolinį ginklą.

NATO kitą savaitę planuoja surengti kasmetines branduolinio atgrasymo pratybas „Steadfast Noon“. Organizacijos vadovas tai pavadino „įprastiniais mokymais“.

Šią savaitę Briuselyje vyksiančiame susitikime taip pat daug dėmesio bus skirta ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos stiprinimui po įtartinų nuotėkių – NATO pavadintų „sabotažu“ – „Nord Stream“ dujotiekiuose, jungiančiuose Rusiją su Europa.

J.Stoltenbergas teigė, jog aljansas „padvigubino buvimą Baltijos ir Šiaurės jūrose iki daugiau nei 30 laivų, kuriuos saugo jūrų patruliavimo orlaiviai ir povandeniniai pajėgumai“.

Švedija ir Danija šiuo metu tiria nuotėkius. NATO nėra oficialiai pareiškusi kaltinimų dėl šio incidento.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis antradienį paragino ukrainiečius riboti elektros energijos vartojimą, dėl Rusijos smūgių visoje šalyje smarkiai nukentėjus energetikos objektams

„Šiandien dar kartą prašome jūsų apriboti elektros energijos vartojimą. Piko valandomis – nuo 17 iki 23 val. – prašome neįjungti daug energijos naudojančių prietaisų,.. nes teroristinė valstybė jau antrą dieną iš eilės tęsia masinius išpuolius prieš mūsų šalies energetikos infrastruktūrą“, – platformoje „Telegram“ rašė premjeras.

Dnipropetrovsko srities vadovas anksčiau antradienį pranešė, kad Rusijos smūgiai padarė rimtos žalos energetikos objektams centrinėje Ukrainos dalyje.

„Rusai raketomis apšaudė energetikos infrastruktūrą Pavlohrado ir Kamianskės rajonuose. Yra rimtų sugriovimų. Daugelyje gyvenviečių vis dar nėra elektros“, – socialiniame tinkle pranešė srities gubernatorius Valentynas Rezničenka.

Anksčiau antradienį vietos pareigūnai pranešė, kad Ukrainos vakaruose esančiai Lvivo sričiai suduota naujų smūgių, jais taikytasi į energetikos sistemos objektus.

„Kol kas buvo trys sprogimai dviejuose energetikos objektuose Lvivo srityje“, – antradienį per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė srities administracijos vadovas Maksymas Kozyckis.

Lvivo meras Andrijus Sadovas sakė, kad smūgių buvo suduota ir jo vadovaujamam pagrindiniam regiono miestui.

Jis taip pat pridūrė, kad trečdalis miesto buvo likęs be elektros, o vandens tiekimas sutriko dviejuose miesto rajonuose.

Ukrainos kariuomenės pietinė vadovybė savo ruožtu pranešė, kad Rusijos pajėgos raketomis apšaudė pietinius Mykolajivo ir Odesos regionus ir taip pat padarė žalos energetikos infrastruktūrai.

„Pirmoje dienos pusėje per masinį puolimą priešas paleido 16 sparnuotųjų raketų... į pietų Ukrainą. Jis taip pat pasiuntė du dronus-kamikadzes prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus“, – pranešė kariškiai.

„Po bepiločių lėktuvų ir raketų atakų buvo apgadinti du tokie objektai“ pietvakariuose, Vinycios regione, ir „du darbuotojai buvo sužeisti“, nurodė jie.

Pranešimai pasirodė kitą dieną po to, kai Rusija sudavė Ukrainai dešimtis raketinių ir aviacijos smūgių. Pirmadienį žuvo 19 žmonių, dar per 100 buvo sužeisti.

Vėliau pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad Maskva apšaudė Ukrainos miestus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą ir pagrasino šaliai naujomis atakomis.

Ukrainiečių pareigūnai skelbė, kad Kyjivo, Lvivo, Sumų, Ternopilio ir Chmelnyckio regionuose be elektros energijos antradienio rytą tebebuvo 301 gyvenvietė.

Dėl raketų smūgių Lvivo srityje buvo sunaikintos mažiausiai dvi elektros pastotės, pranešė Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis.

„Pagrindinis smūgis suduotas energetikos infrastruktūrai. Šiuo metu nukentėjo 4 stotys, dvi iš jų ne kartą buvo atakuotos raketomis. Tiesą sakant, iš jų nieko neliko.

Keturios pastotės suvaidino labai svarbų vaidmenį ne tik tiekiant elektros energiją Lvivo regionui, bet ir eksportuojant elektrą į užsienį. Jos visiškai sunaikintos.

Tikimės, kad vėl pavyks atkurti elektros ir vandens tiekimą be pastočių eksploatavimo, aplinkkeliais“, – tikino jis. 

M.Kozyckis kreipėsi į srities gyventojus prašydamas taupyti elektros energiją. Jis pridūrė, kad 15.00 val. apie 30 proc. Lvivo vis dar buvo be elektros.

Rusijos smūgiai centrinei Ukrainos Dnipropetrovsko sričiai antradienį padarė rimtos žalos energetikos objektams, pranešė regiono vadovas.

„Rusai raketomis apšaudė energetikos infrastruktūrą Pavlohrado ir Kamianskės rajonuose. Yra rimtų sugriovimų. Daugelyje gyvenviečių vis dar nėra elektros“, – socialiniame tinkle pranešė srities gubernatorius Valentynas Rezničenka.

Anksčiau antradienį vietos pareigūnai pranešė, kad Ukrainos vakaruose esančiai Lvivo sričiai suduota naujų smūgių, jais taikytasi į energetikos sistemos objektus.

„Kol kas buvo trys sprogimai dviejuose energetikos objektuose Lvivo srityje“, – antradienį per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė srities administracijos vadovas Maksymas Kozyckis.

Lvivo meras Andrijus Sadovas sakė, kad smūgių buvo suduota ir jo vadovaujamam pagrindiniam regiono miestui.

Jis taip pat pridūrė, kad trečdalis miesto buvo likęs be elektros, o vandens tiekimas sutriko dviejuose miesto rajonuose.

Pranešimai pasirodė kitą dieną po to, kai Rusija sudavė Ukrainai dešimtis raketinių ir aviacijos smūgių.

Rusija antradienį įtraukė JAV technologijų milžinę „Meta“, socialinių tinklų „Instagram“ ir „Facebook“ patronuojančiąją bendrovę, į savo „teroristinių ir ekstremistinių“ organizacijų sąrašą, rodo Federalinės finansinės stebėsenos tarnybos („Rosfinmonitoring“) duomenų bazė.

123RF.com nuotr./Meta

Kovo pabaigoje Rusija uždraudė „Facebook“ ir „Instagram“ dėl „ekstremistinės veiklos“, valdžios institucijoms apkaltinus „Metą“ toleruojant „rusofobiją“ Rusijos karo Ukrainoje metu.

Spalio 10 d. Rusijos okupantams apšaudžius Ukrainą, žuvo 20 žmonių, pranešė Ukrainos Valstybinės pagalbos tarnybos atstovas spaudai Oleksandras Chorunžis.

„ Antradienį 12 val. turime naują žuvusiųjų skaičių – 20 žmonių. 108 buvo sužeisti“, – sakė jis.

Valstybinės pagalbos tarnybos atstovas pažymėjo, kad buvo apšaudyta 13 Ukrainos regionų ir Kyjevo miestas. Kilo 51 gaisras, beveik visi jie jau užgesinti.

Be to, energetikai stengiasi atkurti elektros tiekimą.

„Jei vakar vakare, 21.00 val., elektra buvo nutraukta daugiau nei 1 300 gyvenviečių visoje Ukrainoje, tai dabar šis skaičius siekia 180“, – sakė O.Chorunžis.

Jo teigimu, iš viso buvo apgadinti 205 objektai. 

Spalio 10 dieną Rusijos teroristai pagrobė Zaporižios AE generalinio direktoriaus pavaduotoją Valerijų Martyniuką ir laiko jį nežinomoje vietoje, greičiausiai jį kankindami ir baugindami, pranešė „Enerhoatom“.

„Tokiu būdu rusai bando gauti jiems labai reikalingą informaciją apie asmeninius Zaporižios AE darbuotojų reikalus, kad kuo greičiau priverstų ukrainiečius darbuotis „Rosatom“ kompanijai.

„Enerhoatom“ nuotr./Valerijus Martyniukas

Okupantai tiesiogine prasme kankina atominės elektrinės darbuotojus, nevengdami žiauriausių būdų“, – teigė „Enerhoatom“.

Agentūra kreipėsi į TATENA generalinį direktorių, prašydama padėti paleisti Zaporižios AE darbuotoją.

Rusija kontroliuoja Zaporižios AE, bet ji yra eksplotuojama Ukrainos darbuotojų. 

Ši elektrinė jau ne vieną savaitę yra geopolitinės įtampos centre. Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą šios elektrinės apšaudymais, kurie sukėlė nuogąstavimų, kad gali įvykti branduolinė katastrofa.

Anksčiau šį mėnesį Ukrainos valdžia pranešė, kad Rusijos pajėgos sulaikė Zaporižios AE generalinį direktorių Ihorį Murašovą. 

Teigiama, kad I.Murašovo automobilis buvo sustabdytas, vyras buvo išlaipintas ir „užrištomis akimis išvežtas nežinoma kryptimi“.

Jungtinių Tautų atominės energijos agentūros vadovas praėjusią savaitę pranešė, kad jis buvo paleistas po kelių dienų.

Kremlius antradienį pareiškė, kad tikisi dar didesnės „konfrontacijos“ su Vakarais prieš neeilinį Didžiojo septyneto (G-7) susitikimą, skirtą aptarti naujausius Rusijos smūgius Ukrainai.

„Nuotaikos prieš aukščiausiojo lygio susitikimą yra gerai suprantamos, jas lengva nuspėti. Konfrontacija tęsis“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Rusija „pasieks savo užsibrėžtus tikslus“ Ukrainoje.

D.Peskovas taip pat kritikavo Vašingtono pažadą aprūpinti Ukrainą „pažangiomis oro gynybos sistemomis“.

„De facto Jungtinės Valstijos jau yra įsivėlusios į šį reikalą“, – sakė jis ir pridūrė, kad dėl ginklų tiekimo „šis konfliktas taps ilgesnis ir skausmingesnis Ukrainos pusei“.

„Tačiau tai nepakeis mūsų tikslų ir galutinio rezultato“, – pridūrė jis.

Šios turtingų valstybių grupės vadovai ir Volodymyras Zelenskis antradienį po pietų aptars naujausias Rusijos atakas Ukrainoje, pirmadienį paskelbė Berlynas.

Britų premjerės Liz Truss biuras teigė, kad JK vadovė per šį pokalbį „paragins savo kolegas lyderius laikytis kurso“.

„Didžiulė tarptautinė parama Ukrainos kovai yra ryškus kontrastas Rusijos izoliacijai tarptautinėje arenoje“, – pasakys ji.

„Jų drąsa žiauriausių smurto aktų akivaizdoje pelnė visuotinį susižavėjimą Ukrainos žmonėmis. Niekas labiau už Ukrainą nenori taikos. O mes, pasiryžę padėti jiems ją iškovoti, privalome nė trupučio nedvejoti“, – kalbės L.Truss.

Pirmadienį anksti ryte buvo pranešta apie smūgius keliems Ukrainos miestams, įskaitant retas atakas sostinėje Kyjive ir vakariniame Lvivo regione.

V.Zelenskis apkaltino Rusiją kėsinimusi į jo šalies energetikos infrastruktūrą.

Rusijos raketų smūgiai buvo suduoti po šeštadienį įvykusio sprogimo ant Kerčės tilto, jungiančio okupuotą Krymo pusiasalį su Rusija. Dėl atakos prieš šį tiltą, kurį 2018 metais jis asmeniškai atidarė, V. Putinas apkaltino Kyjivą.

Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas  pirmadienį žurnalistams sakė, kad kancleris Olafas Scholzas telefonu kalbėjosi su V.Zelenskiu ir patikino jį dėl „Vokietijos ir kitų G-7 valstybių solidarumo“.

Jis patvirtino, kad antradienį 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku grupė pradės kalbėtis vaizdo ryšiu ir kad V.Zelenskis dalyvaus pirmojoje susitikimo dalyje.

Tai pirma G-7 vadovų diskusija po to, kai Kyjivas prieš kelias savaites pradėjo kontrpuolimą Rytų ir Pietų Ukrainoje, per kurį, iš dalies dėl Vakarų tiekiamos ginkluotės, ukrainiečiai atkovojo didelius teritorijos plotus.

Susitarus su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rengiamas oficialus pranešimas apie gyvenviečių išlaisvinimą Ukrainos pietuose.

Pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos centro jungtinio koordinavimo štabo viršininkė Natalija Humeniuk tai pasakė antradienį.

„Šiuo metu rengiame oficialų pranešimą, kuris bus pasvertas ir suderintas su Ukrainos vyriausiuoju pajėgų vadu, kuris galės informuoti, kurios gyvenvietės jau yra išlaisvintos ir gali būti paskelbtos tokiomis, ir kada bus pakankamai saugios civiliams gyventojams, kurie bandys ten grįžti“, – sakė N.Humeniuk.

Ji patikslino, kad yra teigiamų naujienų apie naujų gyvenviečių išlaisvinimą.

Rusijos Gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas Sergejaus Šoigu apsilankymas Vakarų karinės apygardos poligone, kur rengiami mobilizuoti kariai.

Vaizdo įraše matyti, kad kai kurie kariai dėvi bendrosios paskirties apsaugos priemones, kurios apsaugo nuo cheminių ir biologinių ginklų bei radioaktyvių dulkių.

Vaizdo įraše matyti, kaip gynybos ministras ir kiti kariškiai eina pro grupę kelių žmonių, dėvinčių dujokaukes ir bendrąsias karines apsaugos priemones.

Šis vaizdo įrašas pasirodė vykstant diskusijoms apie galimą Rusijos taktinių branduolinių ginklų panaudojimą. Tačiau gali būti, kad šio vaizdo įrašo tikslas yra ne dar vienas signalas apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą, o sukurti labai kruopštaus mobilizuotųjų pasirengimo įspūdį.
 

Ukraina antradienį pranešė, kad susigrąžino iš Rusijos kelių dešimčių ukrainiečių karių palaikus, įskaitant Olenivkos kalėjime, kurį, Kyjivo teigimu, apšaudė rusų pajėgos, nužudytų karių kūnus.

„Įvyko dar vienas perkėlimas: 62 žuvę didvyriai buvo grąžinti namo. Derybos buvo sunkios, bet... pavyko grąžinti mūsų karius, įskaitant karius iš... Olenivkos“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija.

Liepą Rusija ir Ukraina apkaltino viena kitą kruvinų bombardavimų vykdymu kalėjime, kuriame laikomi suimti kariškiai Kremliaus kontroliuojamoje Olenivkoje, rytinėje Ukrainos Donecko srityje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį paskelbė apie Ukrainos Donecko, Luhgansko, Zaporoižios ir Chersono regionų aneksiją po juose surengtų pseudoreferendumų.

Kyjivas neigė, kad taikėsi į civilinę infrastruktūrą ar karo belaisvius. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Olenivikos apšaudymą pavadino Rusijos įvykdytu „karo nusikaltimu“.

Rusija teigė, kad tarp Olenivkoje laikomų ukrainiečių belaisvių buvo ukrainiečių karių iš pulko „Azov“, gynusių metalurgijos įmonės „Azovstal“ kompleksą pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje ir gegužę sutikusių pasiduoti po daug savaičių trukusios brutalios rusų pajėgų apsiausties.   

85 Estijos parlamento nariai antradienį pateikė svarstyti pareiškimo projektą, kuriuo smerkiama Ukrainos teritorijų aneksija, o Rusija skelbiama teroristiniu režimu.

Pareiškimo projekte sakoma, kad parlamentas griežtai smerkia Rusijos karinius veiksmus prieš Ukrainą ir neteisėtą agresijos metu užkariautų teritorijų aneksiją, taip pat deklaruojama, kad Estija niekada nepripažins Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimo agresija ar pseudoreferendumais.

„Iš neteisės teisė neatsiranda. [Vladimiro] Putino režimas su savo branduolinės atakos grasinimais pavertė Rusiją didžiausiu pavojumi taikai Europoje ir visame pasaulyje“, – rašoma projekte.

Jame skelbiama, jog parlamentas remia Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) ir Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) inicijuotus tyrimus dėl Ukrainos teritorijoje įvykdytų nusikaltimų ir laikosi nuomonės, kad būtina specialiame tarptautiniame tribunole teisti dėl agresijos kaltus asmenis.

„Remdamas Ukrainos parlamento raginimą šalims ir tarptautinėms organizacijoms, Rygikogas skelbia Rusiją teroristiniu režimu, Rusijos Federaciją – terorizmą remiančia šalimi, prieš kurios veiksmus turime stoti drauge. Rygikogas ragina tarptautinę bendriją priimti panašias deklaracijas“, – sakoma projekte.

Jame taip pat smerkiamas bet kokių ginkluotų grupių, įsteigtų remiant Rusijos valdžiai, pavyzdžiui, „Wagner“, pasitelkimas agresijai, reiškiama pozicija, kad būtina paskelbti teroristinėmis organizacijomis apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ ginkluotąsias pajėgas ir privačią karinę kompaniją „Wagner“.

Dokumente taip pat smerkiama Rusijos paskelbta mobilizacija, sakoma, kad ja pažeidžiami tarptautiniai įstatymai, nes jos vykdymas siekiant tęsti agresijos nusikaltimą yra nusikaltimas taikai.

Rygikogas remia prašymą atimti iš Rusijos Federacijos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinės narės statusą ir ragina Europos Sąjungos nares vieningai įgyvendinti papildomas ekonomines sankcijas Rusijai bei jos sąjungininkei Baltarusijai, stebėti anksčiau paskelbtų sankcijų taikymą, sakoma pareiškimo projekte.

Jei priimtų šį pareiškimą, Rygikogas taip pat ragintų ES ir NATO nares smarkiai didinti karinę pagalbą Ukrainai.

Dokumento projekte taip pat yra rašoma apie būtinybę didinti humanitarinę pagalbą Ukrainai ir remti šalį atstatymo metu pasibaigus karui. 

„Estija visomis turimomis priemonėmis remia Ukrainos žmones, valstybę ir kariuomenę ir tiki Ukrainos pergale, nes tai yra vienintelis būdas atkurti taiką Europoje“, – teigiama projekte. 

Estijos užsienio reikalų komitetas antradienį popiet aptars projekto pareiškimo siuntimą plenarinei asamblėjai ir svarstys dėl balsavimo. 

Šiais metais Rygikogas jau paskelbė tris pranešimus, kuriais pasmerkė Rusijos veiksmus ir išreiškė paramą Ukrainai.

Sausio 18 dieną Estijos parlamentas priėmė pareiškimą dėl paramos Ukrainos teritoriniam vientisumui, jį inicijavo 28 įstatymų leidėjai. Vasario 23 dieną Rygikogas priėmė pareiškimą dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, jį inicijavo 86 parlamento nariai.

Balandžio 21 dieną 84 parlamento nariai priėmė pareiškimą dėl Rusijos įvykdytų karo nusikaltimų ir genocido Ukrainoje. 

Antradienį, spalio 11 d., per 5 valandas trukusį oro pavojaus signalą Ukrainos ginkluotosios pajėgos netoli Kyjivo numušė kelias Rusijos raketas, pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

„Mūsų ginkluotųjų pajėgų dėka, artėjant prie Kyjivo buvo numuštos kelios raketos. Ukrainos sostinėje sprogimų neįvyko. Todėl galiu pasakyti, kad šiandiena prasidėjo normaliai, be jokių incidentų“, – tikino jis.

„Scanpix“ nuotr./Vitalijus Klyčko

Minskas antradienį pareiškė, kad dislokuojamas bendras baltarusių ir rusų karių kontingentas yra „tik gynybinis“, o jo tikslas yra ginti šios buvusios sovietinės respublikos, Rusijos artimos sąjungininkės, sienas.

„Dar kartą pabrėžiame, kad Regioninės pajėgų grupės užduotys yra tik gynybinės, o visa šiuo metu vykdoma veikla siekiama duoti pakankamą atsaką veiksmams netoli mūsų sienų“, – sakė baltarusių gynybos ministras Viktaras Chreninas.

Anksčiau šią savaitę autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, artimas Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas, paskelbė, kad abi šalys drauge dislokavo pajėgų, bet nenurodė, kur tai buvo padaryta.

Pasak jo, šių pajėgų formavimas sutapo su Krymo tiltą apgadinusiu sprogimu, dėl kurio Maskva apkaltino Ukrainą.

Bendrų pajėgų dislokavimas pakurstė nuogąstavimus, kad baltarusių kariai gali prisidėti prie Rusijos pajėgų Rytų Ukrainoje.

Tačiau baltarusių saugumo tarybos vadovas Aliaksandras Valfovičius antradienį sakė, kad toks susirūpinimas nepateisinamas ir kad Vakarų šalys neva svarsto galimybę šiuo pretekstu užpulti Baltarusiją.

„Deja, Vakaruose diegiama nuomonė, kad Baltarusijos armija gali įsitraukti į specialiąją karinę operaciją Ukrainos teritorijoje, – sakė jis, pavartodamas Maskvos naudojamą terminą karui Ukrainoje pavadinti. – Europos šalys jau atvirai svarsto agresijos prieš mūsų šalį galimybes. Ukrainoje aukščiausiuose valdžios ešelonuose taip pat aptarinėjama galimybė smogti Baltarusijai.“

A.Valfovičiaus žodžius citavo Gynybos ministerija.

Baltarusija yra finansiškai ir politiškai priklausoma nuo Rusijos. Keli mėnesiai prieš Rusijos invaziją į Ukrainą A.Lukašenka esą pratyboms įsileido į šalį rusų pajėgas.

Ukraina antradienį pranešė, kad susigrąžino iš Rusijos kelių dešimčių ukrainiečių karių palaikus, įskaitant Olenivkos kalėjime, kurį, Kyjivo teigimu, apšaudė rusų pajėgos, nužudytų karių kūnus.

„Įvyko dar vienas perkėlimas: 62 žuvę didvyriai buvo grąžinti namo. Derybos buvo sunkios, bet... pavyko grąžinti mūsų karius, įskaitant karius iš ... Olenivkos“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija.

Dėl raketos smūgio spalio 11 d. 30 proc. Lvivo liko be elektros, pranešė meras Andrijus Sadovijus.

 „Dėl raketos smūgio 30 proc. Lvivo laikinai yra be elektros. Taip pat yra vandens tiekimo sutrikimų miesto rajonuose“, – teigė jis.

Meras paprašė visų pasirūpinti vandens atsargomis, nes artimiausiomis valandomis galimi vandens tiekimo sutrikimai.

Artimiausiu metu raketų smūgių Ukrainai grėsmė išliks. Bombardavimo strategiją pasirinko naujasis Rusijos okupacinių pajėgų vadas generolas Sergejus Surovikinas. Tokią prognozę pateikė karo ekspertas Olegas Ždanovas.

„Labiausiai tikėtinas Rusijos Federacijos demonstruojamas raketų aktyvumas. Manau, kad vargu ar pavyks artimiausiu metu pakartoti tai, kas nutiko vakar. Tam būtina dar kartą atgabenti raketas į aerodromus, paruošti juos paleidimui“, – sakė jis. 

Žurnalistai paklausė eksperto apie S.Surovikino taktiką – ar generolas ir toliau rengs didžiulius sprogdinimus, ar sugalvos ką nors kita?

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Apšaudyta Zaporižia

„Manau, kad tai bus vienintelė taktika. Tiksliau, tai ne taktika, tai jau strategija, kalbant apie visos karinės kampanijos vykdymą. Jis sutelks dėmesį į raketų pajėgas, bet be aviacijos. Nes aviacija vargu ar bus pajėgi skristi į mūsų oro erdvę. Oro gynybos sistema veikia labai gerai. Turime problemų su priešraketine gynyba“, – tęsė O.Ždanovas.

Ekspertas toliau paaiškino, kad S.Surovikinas yra įpratęs taip pelnyti pergales. Generolas panaudojo kiliminį bombardavimą ir Skartvele, ir Sirijoje. O dabar panašiai nori priversti kapituliuoti Ukrainą.

Tačiau O.Ždanovas mano, kad tokia strategija nieko neduos, nes viskas spręsis mūšio lauke. Dabar Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir toliau juda į priekį, nors kontrpuolimo tempas šiek tiek sulėtėjo.

Tokie didžiuliai raketų smūgiai, kuriuos Rusija atliko spalio 10 d., yra išimtis, ir tokiu intensyvumu priešas negalės nuolatos bombarduoti Ukrainos teritorijos, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas.

„Tokie masiniai raketų smūgiai yra greičiau išimtis ir tokiu intensyvumu priešas negalės nuolat bombarduoti Ukrainos teritorijos, be to, jis negali efektyviai papildyti raketų, ypač didelio tikslumo ginklų, atsargų ir pakankamai jų pagaminti.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Apšaudytas Kyjivas

Galime sakyti, kad dalis kariuomenės Rusijos Federacijoje buvo kategoriškai prieš šią politinę teroristinę akciją, nes tai yra beprasmis raketų atsargų švaistymas“, – sakė A.Jusovas.

Anot jo, masiniam smūgiui Ukrainos teritorijoje spalio 10 dieną buvo ruošiamasi gana ilgai – daugiau nei mėnesį, o galutinis sprendimas buvo priimtas spalio 9–10 dienomis.

Jungtinės Tautos antradienį pareiškė, kad pastarojo meto Rusijos išpuoliai prieš Ukrainą galėjo pažeisti karo įstatymus ir prilygtų karo nusikaltimams, jei buvo sąmoningai taikytasi į civilius gyventojus.

Pirmadienį ryte rusai sudavė Ukrainai dešimtis raketinių ir aviacijos smūgių. Jų užfiksuota Vinycios, Lvivo, Kirovohrado, Mykolajivo, Poltavos, Ternopilio, Žytomyro ir Kyjivo regionuose.

Žuvusiųjų per išvakarėse Rusijos surengtą apšaudymą Ukrainoje skaičius išaugo iki 19, dar 105 žmonės buvo sužeisti, antradienį pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Apšaudymą Rusija surengė po jai labai svarbų tiltą į aneksuotą Krymą apgadinusio sprogimo.

„Tyčinis atakų nukreipimas prieš civilius gyventojus ir civilinius objektus, tai yra objektus, kurie nėra pritaikyti kariniams tikslams, prilygsta karo nusikaltimui“, – žurnalistams Ženevoje sakė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė spaudai Ravina Shamdasani.

„Ypač šokiruoja smūgiams pasirinkta vieta ir laikas – žmonės tuo metu važiavo į darbą ir vežė vaikus į mokyklą“, – pridūrė ji, neslėpdama susirūpinimo, kad kai kurios atakos buvo nukreiptos į itin svarbią civilinę infrastruktūrą.

„Daugybė civilinių objektų – dešimtys gyvenamųjų pastatų ir gyvybiškai svarbi civilinė infrastruktūra, įskaitant mažiausiai 12 energetikos objektų – buvo apgadinti arba sunaikinti aštuoniuose regionuose, o tai rodo, kad šie smūgiai galėjo pažeisti karo veiksmų vykdymo principus pagal tarptautinę humanitarinę teisę“, – aiškino R.Shamdasani.

Jos teigimu, pagrindinėms jėgainėms bei elektros tinklams padaryta žala prieš artėjančią žiemą kelia dar didesnį susirūpinimą dėl civilių gyventojų apsaugos ir poveikio pažeidžiamoms gyventojų grupėms.

Atstovė paragino Rusiją susilaikyti nuo tolesnio situacijos aštrinimo ir imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų išvengta civilių aukų ir žalos civilinei infrastruktūrai. Ji taip pat reiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie namuose dėl atakų įstrigusius pagyvenusius žmones bei neįgaliuosius.

JT Žmogaus teisių stebėtojų delegacija Ukrainoje ir toliau tvirtins informaciją apie civilių aukas dėl surengtų išpuolių ir dokumentuos žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus visoje šalyje, nurodė R.Shamdasani.

Pranešama apie sprogimus Lvive ir Vinycioje. Tokią informaciją išplatino Lvivo meras Andrijus Sadovijus ir „Ukrainska pravda“ žurnalistai. 

Korespondentas iš vietos pranešė, kad į Lvivą pataikyta du kartus, miestas yra be elektros.

Miesto meras A.Sadovijus patvirtino, kad Lvive girdėti sprogimai ir „yra problemų su elektra“.

Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis patikslino, kad, pirminiais duomenimis, įvykdytas išpuolis prieš energetikos objektą Lvivo srityje.

„Preliminariai: išpuolis prieš energetinį objektą Lvivo srityje. Likite slėptuvėse! Neplatinkite nuotraukų, vaizdo įrašų ir gandų“, – rašė jis.

M.Kozyckis kiek vėliau patikslino, kad kalbama apie tris sprogimus dviejuose energetikos objektuose Lvivo srityje. Informacija apie aukas kol kas negauta. Gyventojai įspėjami dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo.

Taip pat pranešama apie du sprogimus Vinycioje. Tiesa, kol kas neaišku, ar juos sukėlė raketų smūgiai, ar garas pasklido dėl oro gynybos sistemų darbo. 

Turkija antradienį paragino kuo greičiau sudaryti realias paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos, sakydama, kad abi pusės tolsta nuo diplomatijos, tęsiantis karui.

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas jau seniai siekia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis susėstų Stambule derybų dėl paliaubų.

„Ugnis turi būti kuo greičiau nutraukta. Kuo greičiau, tuo geriau“, – sakė užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu interviu per televiziją.

Turkija, kuri Rusijos karo Ukrainoje metu bando išlikti neutrali, palaiko gerus santykius su abiem savo Juodosios jūros kaimynėmis – Rusija ir Ukraina. 

Nuo kovą Stambule vykusio Rusijos ir Ukrainos derybininkų susitikimo, „deja, abi pusės greitai nutolo nuo diplomatijos“, sakė M.Cavusoglu.

„Užsitęsus Ukrainos ir Rusijos karui, deja, situacija darosi vis blogesnė ir sudėtingesnė“, – pridūrė jis.

Jis taip pat paragino siekti „teisingos taikos“, pagrįstos Ukrainos teritoriniu vientisumu.

„Ukrainoje turi būti teisinga taika. Kur vyksta karas? Jis vyksta Ukrainos teritorijoje“, – sakė jis.

„Turėtų prasidėti procesas, kuris užtikrins Ukrainos sienų ir teritorinį vientisumą. Be paliaubų neįmanoma sveikai kalbėti apie šiuos klausimus: gyvybingas paliaubas ir teisingą taiką“, – tvirtino turkų diplomatijos vadovas.

Rusų okupantai toliau į Baltarusijos teritoriją permeta Irano kamikadzės bepiločius orlaivius „Shahed-136“, pranešė Ukrainos Vyriausioji žvalgybos valdyba.

Spalio 10 d. į šalį buvo įvežti 32 nurodyti bepiločiai, o dar 8 planuojama įvežti iki spalio 14 d.

Be to, Baltarusija iš savo sandėlių aprūpina Rusijos kariuomenę materialinėmis ir techninėmis priemonėmis bei amunicija. Visų pirma, į Krymo geležinkelio stotį atvyko traukinių ešelonas su amunicija – 12 vagonų/492 tonos, kuri buvo atsiųsta iš Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų 43-ojo raketų ir šaudmenų saugyklos arsenalo Gomelio srityje.

„Artimiausiu metu iš Baltarusijos kariuomenės arsenalų ir saugojimo bazių planuojama perkelti dar 13 ešelonų su ginkluote ir karine technika.

Per pirmadienio masinį Ukrainos miestų apšaudymą raketomis suniokota gatvė Dnipro mieste sutvarkyta per 24 valandas.
Sugadinto ir sutvarkyto kelio nuotraukas paskelbė miesto meras Borisas Filatovas.

„Vakar ir šiandien. Visą naktį dirbome sukandę dantis. Komunikacijos, kelio danga ir ženklai, kontaktinis tinklas, medžiai. 

Tegul užspringsta, šunsnukiai.

Viską atstatysime ir atkursime.

Tačiau mūsų neapykanta išliks šimtmečius“, – rašo meras.

Vienas turkų pareigūnas naujienų agentūrai AFP antradienį pranešė, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį regiono viršūnių susitikime Kazachstano sostinėje Astanoje susitiks su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu. 

Turkija, kuri Rusijos karo Ukrainoje metu išlieka neutrali, palaiko gerus santykius su abiem savo Juodosios jūros kaimynėmis – Rusija ir Ukraina. 

R.T.Erdoganas dar nekomentavo pirmadienį Ukrainoje surengtų masinių Rusijos smūgių, per kuriuos žuvo mažiausiai 19 žmonių ir daugiau kaip 100 buvo sužeista.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Recepas Tayyipas Erdoganas

Tačiau užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu po šių atakų telefonu kalbėjosi su kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba, nedetalizuodamas sakė Turkijos diplomatinis šaltinis.

Praėjusį mėnesį R.T.Erdoganas susitiko su V.Putinu Uzbekistane vykusio regioninio aukščiausiojo lygio susitikimo metu.

Jis vis dar tikisi, kad V. Putinui ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pavyks susitarti dėl paliaubų, kurių nė viena pusė nelabai nori, bet kurios, kaip tvirtina Turkijos pareigūnai, yra būtinos ir realios.

NATO narė Turkija susilaikė nuo prisijungimo prie Vakarų sankcijų Rusijai.

R.T.Erdoganas nori skatinti prekybą su Maskva, nes prieš kitų metų birželį vyksiančius rinkimus stengiasi stabilizuoti nusilpusią Turkijos ekonomiką.

Visgi Jungtinių Valstijų spaudimas privertė Turkiją nusileisti – šalis praėjusį mėnesį patvirtino, kad paskutiniai trys likę bankai, vis dar aptarnaudavę Rusijos sistemos „Mir“ mokėjimo korteles, atsisako šių vakariečių pasipiktinimą keliančių paslaugų teikimo.

Tokį žingsnį išprovokavo jau kelias savaites aštrėję Vašingtono įspėjimai Ankarai. Baltieji rūmai iškėlė ultimatumą – arba Turkija apriboja savo ekonominius santykius su Rusija, arba jai pačiai iškils grėsmė sulaukti sankcijų.

Spalio 10 d. masiškai apšaudžiusi Ukrainos teritoriją raketomis, Rusija nebeturi sparnuotųjų raketų atsargų tokioms masinėms atakoms. Tai  Rusijos karinis ekspertas Pavelas Luzinas sakė interviu „The Insider“:

„Tos 83 raketos, kurias panaudojo Rusija, buvo kaupiamos kelis mėnesius. Jei kalbame apie sparnuotąsias raketas. O senų sovietinių X-22 raketų, priešlėktuvinių raketų S-300, raketų „Točka-U“, „Uragan“ vis dar yra pakankamai, bet nedaug. Terorui vykdyti pakanka, bet niekam daugiau.

Spalio 10 dieną apšaudyta Ukrainos sostinė ir kiti miestai

+15

Rusija kasmet pagamina ne daugiau kaip 50 vienetų kiekvieno tipo tolimojo nuotolio sparnuotųjų ir operatyvinių-taktinių balistinių raketų: jūroje ir sausumoje dislokuojamų „Kalibr“, aviacinių X-101, priešlaivinių raketų „Onyx“ ir raketų kompleksams „Iskander“. Iš viso apie 200 raketų per metus. Be to, Rusijoje kasmet pagaminama ne daugiau kaip 20 iš oro paleidžiamų X-32 raketų. Organizaciniu, techniniu ar technologiniu požiūriu neįmanoma padidinti gamybos apimčių ar įsigyti raketų iš kitų šalių tokiam masiniam išpuoliui kaip spalio 10 d. Gali būti paleistos tik mažiau pažangios raketos arba Irano bepiločiai lėktuvai“, – sakė ekspertas.

Spalio 10 d. rytą Rusija apšaudė Ukrainos teritoriją. Išpuoliai buvo nukreipti į įvairius miestus, įskaitant Kyjivą. Buvo paleistos 83 raketos, iš kurių 43 numušė oro gynybos sistemos. Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad per smūgius žuvo 19 žmonių, o dar 105 buvo sužeisti. Daugiau nei 1300 gyvenviečių, daugiausia Sumų regione (766), Lvivo regione (353) ir Ternopilio regione (169), lieka be elektros energijos. Kai kuriuose miestuose, tarp jų ir sostinėje Kyjive, ribojamas elektros tiekimas.

Spalio 11-osios rytą Rusijos kariuomenė tęsė Ukrainos apšaudymą raketomis. Šį kartą jos paleistos į Kyjivo sritį. Tai pranešė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.

Anot jo, viename regiono rajonų oro gynybos pajėgos numušė raketą. Tuo pačiu metu vis dar skambėjo oro pavojaus signalas.

Maždaug 11 valandą vietos (ir Lietuvos) laiku O.Kuleba pranešė, kad Ukrainos kariai Kyjivo srityje numušė dar vieną raketą. Jis paragino žmones likti slėptuvėse. 

Ukrainos pietuose rusų okupantai, bijodami maišto, mobilizuotiesiems neišduoda amunicijos. Apie tai telegramoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos departamentas.

Visų pirma, okupantų vadai „mobilizuotiesiems šovinių neišduoda, nes bijo maišto“.

„Kovos zonoje Ukrainos pietuose mobilizuoti Rusijos kariai priversti judėti su neužtaisytais ginklais. Visa amunicija keliauja atskirai. Rezultatas nuspėjamas: mirtis arba nelaisvė“, – rašoma pranešime.

Rusijos Federacija galėjo suplanuoti didžiulius smūgius Ukrainai dar prieš sprogimą ant Krymo tilto. Tai komentare CNN sakė JAV Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby.

„Greičiausiai tai buvo kažkas, kas buvo suplanuota tam tikram laikotarpiui. Dabar tai nereiškia, kad sprogimas ant Krymo tilto gali paspartinti kai kuriuos jų planus“, – sakė J.Kirby.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Apšaudytas Kyjivas

Tuo pat metu jis negalėjo pasakyti, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagaliau pakeitė savo strategiją iš pralaimėto karo mūšio lauke į kampaniją, kuria siekiama pakirsti civilių gyventojų moralę ir padaryti niokojančios žalos Ukrainos miestams ir infrastruktūrai, tačiau Atstovų Rūmų atstovas teigė, kad tokia tendencija pastaruoju metu jau formuojasi.

Agresijos kare prieš Ukrainą Rusija jau prarado daugiau nei 63 tūkst. karių, 2 504 tankus ir 1 496 artilerijos sistemas, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas feisbuke.

Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo vasario 24 d. iki spalio 11 d. sudarė maždaug: 63 110 karių, 2504 tankų, 5162 šarvuotų kovos mašinų, 268 lėktuvų, 235 sraigtasparnių.

Didžiausius nuostolius priešas patyrė Bachmuto, Avdijivkos ir Kramatorsko kryptimis.

Antradienį sakydamas kalbą Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūros GCHQ vadovas teigs, kad Ukraina priešinasi „išsekusioms“ Rusijos pajėgoms.

Nepaisant pirmadienį surengtų raketų atakų prieš taikinius visoje Ukrainoje, seras Jeremy Flemingas tvirtins, kad Maskvai baigiasi amunicija.

Jis sakys, kad prezidento Vladimiro Putino sprendimų priėmimas pasirodė esąs „ydingas“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jeremy Flemingas

Žvalgybos vadovas taip pat tvirtins, kad Jungtinė Karalystė ir jos sąjungininkės išgyvena lemiamą momentą, kai kalbama apie Kiniją.

Žvalgybos, kibernetinio saugumo ir žvalgybos agentūros direktorius sakys, kad karo Ukrainoje kaštai Rusijai – tiek žmonių, tiek įrangos prasme – yra „stulbinantys“, nes ankstyvi laimėjimai dabar yra atšauktini.

„Mes žinome, o Rusijos vadai vietoje taip pat, kad jų atsargos ir amunicija baigiasi“, – sakys seras J.Flemingas savo kalboje kasmetinėje Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto saugumo paskaitoje.

Jis teigs, kad kalinių ir nepatyrusių vyrų mobilizacija „byloja apie beviltišką padėtį“, taip pat tiesiogiai kritikuos prezidentą V.Putiną kaip izoliuotą ir darantį klaidas.

„Esant mažai veiksmingų vidaus iššūkių, jo sprendimų priėmimas pasirodė esąs ydingas. Tai didelių statymų strategija, dėl kurios daromos strateginės sprendimo klaidos“.

Seras J.Flemingas taip pat teigs, kad Rusijos žmonės dabar pradeda suprasti problemas, kurias sukėlė tai, ką jis vadina V.Putino „pasirinkimo karu“.

„Jie mato, kaip blogai Putinas įvertino situaciją“, – sakys jis.

„Jie bėga iš projekto, suprasdami, kad nebegali judėti pirmyn. Jie žino, kad jų galimybės naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir išorine įtaka bus drastiškai apribotos“.

Kovo mėnesį sakydamas kalbą seras Džeremis sakė, kad žvalgybos duomenys parodė, jog kai kurie rusų kariai Ukrainoje atsisakė vykdyti įsakymus, sabotavo savo pačių įrangą ir netyčia numušė vieną savo lėktuvą.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vadovas pirmadienį perspėjo, kad dar daugiau žmonių bus priversti bėgti iš savo namų Ukrainoje po to, kai Kyjive ir kituose šalies miestuose krito Rusijos raketos.

Anksčiau pirmadienį Maskva, keršydama už šį savaitgalį įvykusį sprogimą ant jai svarbaus tilto, jungiančio Rusiją su Krymo pusiasaliu, surengė didžiausią per kelis mėnesius smūgių Ukrainai bangą.

Tiltas yra 2014 metais Kremliaus įvykdytos Krymo aneksijos simbolis.

„Siaubas, šiandien įvykęs Ukrainoje, yra nepateisinamas“, – Ženevoje žurnalistams sakė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi.

„Daugelyje Ukrainos miestų beatodairiškai bombarduojami civiliai, namai..., nekarinė infrastruktūra, o tai reiškia, kad karas tampa vis sunkesnis ir sunkesnis civiliams“, – sakė jis.

„Bijau, kad pastarųjų valandų įvykiai išprovokuos dar daugiau gyventojų persikėlimų“, – pridūrė F.Grandi.

Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, visoje Europoje užregistruota daugiau kaip 7,6 mln. ukrainiečių pabėgėlių.

Nors nemažai šių žmonių sugrįžo į Ukrainą, daugiau kaip 4,2 mln. ukrainiečių užsiregistravo ES šalyse, kad gautų laikinosios apsaugos statusą.

JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, dar beveik 7 milijonai žmonių buvo priversti persikelti į kitas vietas Ukrainos teritorijoje.

F. Grandi sakė manantis, kad po pirmadienio išpuolių, per kuriuos, Kyjivo teigimu, žuvo mažiausiai 14 žmonių ir beveik 100 buvo sužeisti, žmonės daugiausia persikels Ukrainos teritorijoje.

„Mano prognozė... yra tokia, kad daugiausia persikėlimų bus šalies viduje“, – sakė jis, kalbėdamas JT pabėgėlių agentūros prestižinio Nanseno apdovanojimo, kuris šiemet atiteko buvusiai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, įteikimo ceremonijos kuluaruose.

F.Grandi teigė, kad šiuo metu Ukrainoje padėtis dėl perkeltų asmenų yra „labai nepastovi“.

„Yra žmonių, kurie pabėga tik kelioms valandoms, kad išvengtų bombų, o paskui bando grįžti namo“, – sakė jis.

Tačiau, pasak jo, tais atvejais, kai sugriovimo mastas didesnis ir žmonės nebeturi šildymo ar maisto, jų „persikėlimas tikriausiai truks ilgiau“.

Dėl pirmadienį įvykdytos didžiulės raketų atakos prieš Ukrainos miestus jau žuvo 19 žmonių, dar 105 buvo sužeisti.

Apie tai pranešė Ukrainos Valstybinės pagalbos tarnybos spaudos tarnyba.

Dėl apšaudymo 12 regionų ir Kyjive kilo daugiau nei 30 gaisrų, kuriuos gesino Valstybinės pagalbos tarnybos pajėgos.

Spalio 10 dieną apšaudyta Ukrainos sostinė ir kiti miestai

+15

301 gyvenvietė Kyjivo, Lvivo, Sumų, Ternopilio ir Chmelnickio srityse liko be elektros.

„Valstybinės pagalbos tarnyboje elektros energijos tiekimui užtikrinti buvo įtrauktos 22 elektrinės, iš jų 15 sveikatos priežiūros įstaigoms Dnipropetrovsko, Zaporižios, Sumų, Charkivo ir Černihivo srityse, taip pat 7 elektrinės ypatingos svarbos infrastruktūros objektams. pranešime sakoma.

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss antradienį per Didžiojo septyneto (G-7) lyderių skubiai rengiamą pokalbį su ukrainiečių prezidentu kolegoms pasakys, kad jie „privalo nė trupučio nedvejoti“ dėl paramos Ukrainai.

Šios turtingų valstybių grupės vadovai ir Volodymyras Zelenskis antradienį po pietų susirinks aptarti naujausių Rusijos atakų Ukrainoje, pirmadienį paskelbė Berlynas.

L.Truss biuras teigė, kad JK vadovė, kuri Dauningo gatvėje Borisą Johnsoną pakeitė tik prieš daugiau nei mėnesį, per šį  pokalbį „paragins savo kolegas lyderius laikytis kurso“.

„Didžiulė tarptautinė parama Ukrainos kovai yra ryškus kontrastas Rusijos izoliacijai tarptautinėje arenoje“, – pasakys ji.

„Jų drąsa žiauriausių smurto aktų akivaizdoje pelnė visuotinį susižavėjimą Ukrainos žmonėmis. Niekas labiau už Ukrainą nenori taikos. O mes, pasiryžę padėti jiems ją iškovoti, privalome nė trupučio nedvejoti“, – kalbės L.Truss.

Pirmadienį anksti ryte buvo pranešta apie smūgius keliems Ukrainos miestams, įskaitant retas atakas sostinėje Kyjive ir vakariniame Lvivo regione.

V.Zelenskis apkaltino Rusiją kėsinimusi į jo šalies energetikos infrastruktūrą.

Rusijos raketų smūgiai buvo suduoti po šeštadienį įvykusio sprogimo ant Kerčės tilto, jungiančio okupuotą Krymo pusiasalį su Rusija. Dėl atakos prieš šį tiltą, kurį 2018 metais jis asmeniškai atidarė, V.Putinas apkaltino Kyjivą.

Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas pirmadienį žurnalistams sakė, kad kancleris Olafas Scholzas telefonu kalbėjosi su V.Zelenskiu ir patikino jį dėl „Vokietijos ir kitų G-7 valstybių solidarumo“.

Jis patvirtino, kad antradienį 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku grupė pradės kalbėtis vaizdo ryšiu ir kad V. Zelenskis dalyvaus pirmojoje susitikimo dalyje.

Tai pirma G-7 vadovų diskusija po to, kai Kyjivas prieš kelias savaites pradėjo kontrpuolimą Rytų ir Pietų Ukrainoje, per kurį, iš dalies dėl Vakarų tiekiamos ginkluotės, ukrainiečiai atkovojo didelius teritorijos plotus.

„Vokietija padarys viską, kas nuo jos priklauso, kad sutelktų papildomą pagalbą ir, visų pirma, padėtų suremontuoti ir atkurti pažeistą ir sugriautą (Ukrainos) civilinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, elektros ir šilumos tiekimo [tinklus]“, – pridūrė S. Hebestreitas.

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) naujausioje apžvalgoje atkreipė dėmesį, kad pirmadienį į Ukrainos gyvenvietes apie 80 raketų paleidusi Rusija ginkluotę panaudojo prieš civilius, o ne karinius objektus. 

Nors Rusijos gynybos ministerija teigė priešingai, tačiau tarp atakuotų nekarinių objektų – vaikų žaidimų aikštelė, parkas, Vokietijos konsulatas ir verslo centras. Ukrainos oro gynyba numušė pusę Rusijos bepiločių lėktuvų ir sparnuotųjų raketų, rašoma apžvalgoje. Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos tinklus nepalauš valios kovoti, tačiau tai, kad Rusija panaudojo savo ribotas tiksliųjų ginklų atsargas, gali atimti iš V.Putino galimybes sužlugdyti vykstančias Ukrainos kontrpuolimo operacijas Chersono ir Luhansko srityse, pastebi ekspertai. 

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka

ISW analitikai kritiškai vertina pasirodžiusią informaciją, kad apie bendros regioninės karinės grupės steigimą paskelbęs Baltarusijos režimas įsitrauks į tiesioginius karo veiksmus Ukrainoje. 

„Rusijos ir Baltarusijos pajėgos greičiausiai nepuls Ukrainos iš šiaurės“, – rašoma apžvalgoje.

Joje taip pat teigiama, kad Rusijos kariai Baltarusijoje, tikėtina, bus žemos parengties mobilizuotieji ar šauktiniai, kurie nekels didelės konvencinės karinės grėsmės Ukrainai. ISW nuomone, Rusija ketina išnaudoti Baltarusijos karinę infrastruktūrą savo mobilizuotų karių apgyvendinimui ir mokymams, „tačiau labai mažai tikėtina, kad tai yra pagrindiniai artėjančio Baltarusijos dalyvavimo Ukrainoje Rusijos vardu rodikliai“. Be to, analitikų teigimu, Rusija neturi galimybių greitai suformuoti antžeminių smogiamųjų pajėgų nuo nulio arba iš esamų dalinių Baltarusijoje.

Svarbiausios Karo studijų instituto išvados:

• Rusijos pajėgos surengė masinius ir koordinuotus raketų smūgius daugiau kaip 20 Ukrainos miestų.
• V.Putinas teigė, kad koordinuoti raketų smūgiai buvo atsakomieji veiksmai dėl sprogimo ant Kerčės sąsiaurio tilto, greičiausiai iš dalies siekiant užsitikrinti „karą remiančių“ grupuočių palankumą.
• Tikėtina, kad Rusijos ir Baltarusijos sausumos pajėgos ir toliau nepuls Ukrainos iš Baltarusijos teritorijos šiaurėje.
• Spalio 10 d. Ukrainos pajėgos greičiausiai išlaisvino daugiau kaip 200 kvadratinių kilometrų teritorijos vakarinėje Luhansko srityje.
• Rusijos pajėgos toliau nesėkmingai bandė susigrąžinti neseniai prarastą teritoriją šiaurės vakarų Chersono srityje, o netoliese esančias pozicijas stiprino nukentėjusiais ir skubiai mobilizuotais daliniais.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas Donecko srityje.
• Rusijos ir okupacinės administracijos pareigūnai sudaro sąlygas iš Chersono srities į Rusijos okupuotą Krymą ir Rusijos Federaciją perkelti iki 40 tūkst. gyventojų.
• Rusijos pajėgos negali aprūpinti mobilizuojamų pajėgų, greičiausiai dėl ilgus metus trukusio kontraktinių karių ir vadų tiekimo grobstymo.

Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas antradienį ryte savo telegram kanale pranešė, kad Rusija raketomis atakavo šią sritį. Anot jo, taikytasi į infrastruktūros objektus. 

Informacija apie sunaikinimus ir aukas tikslinama, nurodė jis. 

Užsienio valstybių ambasados neketina palikti Kyjivo dėl rusų pradėtų raketų atakų, sako Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas.

„Mes tikrai neplanuojame, nuolat palaikau ryšį su kitų valstybių, visų pirma, Europos valstybių, ambasadoriais, tikrai tokių planų niekas neturi“, – antradienį LRT radijui sakė jis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas šalia Aukščiausiosios Rados

Diplomato teigimu, pirmadienį rusų žiniasklaida bandė paleisti „antį“, kad užsienio šalių ambasados evakuojasi iš Kyjivo.

„Tai visiška netiesa“, – tvirtino V.Sarapinas.

Jo teigimu, antradienio naktis Kyjive buvo rami, tačiau atakuoti kiti Ukrainos regionai – Sumai, Zaporižia.

Taip pat skaitykite ČIA.

Per skubų Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdį Ukraina pirmadienį pasmerkė Rusiją kaip „teroristinę valstybę“ po jos naujausių atakų, o Vakarų galybės siekė pabrėžti Maskvos izoliaciją.

JT sušaukė debatus, kad aptartų Rusijos paskelbtą keturių iš dalies okupuotų Ukrainos regionų aneksiją, tačiau juos užtemdė smūgiai Kyjivui ir kitiems miestams – vienas skaudžiausių išpuolių prieš Ukrainą per pastaruosius kelis mėnesius.

„Rusija dar kartą įrodė, kad tai teroristinė valstybė, kuri turi būti atgrasoma pačiais griežčiausiais būdais“, – įžanginėje kalboje sakė Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose Serhijus Kyslycia. Jis pridūrė, kad Rusijos smūgiai paveikė ir jo paties artimiausius giminaičius.

„Deja, vargu ar galima reikalauti stabilios ir sveikos taikos, kol šalia egzistuoja nestabili ir beprotiška diktatūra“, – sakė jis ir informavo valstybes nares, kad per išpuolius žuvo mažiausiai 14 žmonių, o dar 97 buvo sužeisti.

Atsakydamas Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia tiesiogiai nekalbėjo apie raketų smūgius, bet gynė savo šalies įvykdytą Ukrainos regionų aneksiją.

„Esame kaltinami, kai bandome apginti savo brolius ir seseris Rytų Ukrainoje, visų pirma jų teisę į gyvybę, teisę kalbėti savo kalba, mokyti vaikus savo kalbos, pagerbti didvyrius, kurie išvadavo jų žemes nuo fašizmo“, – sakė jis.

Prieš Generalinės Asamblėjos sesiją, įtampai pasiekus aukščiausią tašką, JT vadovas Antonio Guterresas Rusijos išpuolius pavadino „nepriimtina karo eskalacija“, sakė jo atstovas spaudai.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pažadėjo aprūpinti Ukrainą pažangiomis oro gynybos sistemomis po to, kai Rusija raketomis apšaudė savo kaimynės sostinę Kyjivą ir kitus miestus, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

J.Bidenas kalbėjosi su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir „pažadėjo toliau teikti Ukrainai paramą, reikalingą gynybai, įskaitant pažangias oro gynybos sistemas“, sakoma pranešime.

Po pokalbio su J.Bidenu V.Zelenskis platformoje „Twitter“ parašė, kad „oro gynyba šiuo metu yra mūsų bendradarbiavimo gynybos srityje prioritetas numeris 1“.

Imago / Scanpix nuotr./Joe Bidenas

Kyjivas teigė, kad Rusijos pajėgos paleido daugiau kaip 80 raketų į šalies miestus ir kad Rusija taip pat panaudojo Irane pagamintus dronus, paleistus iš kaimyninės Baltarusijos.

J.Bidenas „pareiškė užuojautą per šiuos beprasmiškus išpuolius žuvusių ir sužeistų žmonių artimiesiems“, pranešė Baltieji rūmai.

„Jis taip pat pabrėžė nuolat bendradarbiaujantis su sąjungininkais ir partneriais, siekdamas, kad Rusija ir toliau mokėtų (bei) atsakytų už savo karo nusikaltimus ir žiaurumus“, – sakoma pranešime.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukraina pirmadienį pažadėjo, kad jos neįbaugins kruvinų raketinių smūgių banga iš teroristinės valstybės Rusijos, Maskvai savo grasinimais pakursčius nuogąstavimus dėl tolesnio keršijimo.

Intensyviausią per kelis mėnesius apšaudymą, per kurį Ukrainoje pirmadienį žuvo mažiausiai 11 ir buvo sužeista dar daugiau kaip 80 žmonių, Rusija surengė po jai labai svarbų tiltą į Krymą apgadinusio sprogimo savaitgalį.

Spalio 10 dieną apšaudyta Ukrainos sostinė ir kiti miestai

+15

„Ukrainos neįbauginsi. Ji gali tik dar labiau susivienyti. Ukrainos nesustabdysi“, – pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbtame vaizdo įraše.

Prezidentas taip pat pažadėjo, kad „mūšio laukas bus dar skaudesnis“ Rusijos kariams.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad atakos nebuvo išprovokuotos ir kad raketų smūgiai buvo Maskvos atsakas į virtinę karinių pralaimėjimų Rytų Ukrainoje.

„Putinas dėl pralaimėjimų mūšio lauke apimtas nevilties ir naudoja raketinį terorą bandydamas savo naudai pakreipti karo eigą“, – socialinėje žiniasklaidoje rašė D.Kuleba.

Plačiau skaitykite ŠIAME straipsnyje

Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad pirmadienį intensyviai Ukrainą apšaudžiusi Rusija kariniu požiūriu nieko nepasiekė. Apie tai jis pasisakė „Youtube“ pasirodžiusiame pokalbyje su Rusijos teisininku ir visuomenininku Marku Feiginu. 

Jo nuomone, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas ieškojo dingsties eskaluoti konfliktą.

„Jį ypač domina grupės, su kuria jis tiesiogiai bendrauja, nuomonė. Tai vidinis ratas: saugumo pajėgos, oligarchai, kurie žiūri į jo gebėjimą vis dar laikyti vairą“, – aiškino jis.

O.Arestovyčius taip pat sakė, kad Ukrainos miestų apšaudymas Rusijai kainavo apie 300 mln. dolerių.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Oleksijus Arestovyčius

„Kariniu požiūriu jie nieko nepasiekė. Didžioji dalis jų netrukus bus atstatyta arba jau yra atstatyta. Kas iš to? Jie radikaliai nuteikė pasaulį prieš save. O žmonės, su kuriais jie galėtų flirtuoti Vakaruose ir kurie pastarąją savaitę ten gvildeno temą, kad reikia derėtis su Rusija, nebeturi jokių argumentų. Su kuo norite derėtis – su tais, kurie smogia civilinei infrastruktūrai?“ – kalbėjo patarėjas.

Jo manymu, naujausias Rusijos žiauraus elgesio atvejis prisidės prie to, kad ginklų ir oro gynybos priemonių tiekimas Ukrainai bus paspartintas. Pasak O.Arestovyčiaus, išpuolio žala „gerokai viršys bet kokią įsivaizduojamą naudą Rusijai ir V.Putinui.“

Keturiose Dnipropetrovsko srityje esančiose šachtose dėl pirmadienį priešo vykdyto masinio Ukrainos apšaudymo raketomis įstrigo 118 kalnakasių. Vyksta gelbėjimo darbai. Apie tai tiesioginės transliacijos metu kalbėjo šalies vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis, kurį cituoja portalas „Unian“.

„Dnipropetrovsko srityje buvo atjungtos keturios šachtos, kuriose elektros energijos tiekimo nutraukimo metu dirbo 854 kalnakasiai. Dabar ten tebėra 118 žmonių, o planiniai iškėlimai į paviršių tęsiasi“, – sakė ministras.

AP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Kaip pranešė „Unian“, anksčiau Dnipropetrovsko srities tarybos pirmininkas Nikolajus Lukašiukas teigė, kad po priešo smūgių kasyklose po žeme liko daugiau kaip 850 kalnakasių, dalis Kryvyj Riho buvo atjungta nuo elektros energijos. Tarp jų buvo ir moterų. Dauguma jų jau iškelta į paviršių.

Naktį paskelbtoje pirmadienio ataskaitoje Ukrainos operatyvinė vadovybė (OV) „Pietūs“ teigia, kad šalies pietinę dalį ginančios pajėgos sunaikino 174 priešo karius, taip pat haubicas, šarvuotąją techniką, šaudmenų sandėlius. Pranešama, kad Ukrainos aviacija smogė priešo priešlėktuvinei gynybai.

„Per dieną [priešas] puolė mūsų pozicijas, bendruomenes, esančias greta fronto linijos, taip pat užnugario rajonus, kur buvo smogta svarbiems infrastruktūros objektams, naudojant strateginę ir karinę aviaciją, daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, sunkiąją artileriją, minosvaidžius.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai prie Lymano

Siekiant patikslinti mūsų karių pozicijas ir sureguliuoti artilerijos ugnį, toliau aktyviai naudojami bepiločiai orlaiviai.

Mūsų pozicijas atakavo pora sraigtasparnių K-52, tačiau nuostolių nepadarė“, – sakoma pranešime. 

Kaip rašo portalas „Ukrainska pravda“, vien Mykolajivo srityje vakar Rusija panaudojo 14 raketų, Odesos – 3 bei 4 dronus kamikadzes. Kryvyj Rihe 2 priešo raketos sunaikino 2 elektros pastotes. 

Pranešama, kad vakare Kryvyj Rihas vėl atakuotas panaudojant du bepiločius iranietiškus dronus, tačiau jie buvo sunaikinti.