„The New York Times“: Vakarų sankcijos trukdo Rusijai aprūpinti kariuomenę

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Rusijoje jau tvyro pralaimėjimo ir beviltiškumo atmosfera.

„Pažiūrėkite, kaip nerimauja priešas. Pasiklausykite, ko ir kaip jie klausia šių teroristų lyderio, kai jis vis dėlto išeina pas žmones, pas žurnalistus. Rusija jau yra savo pralaimėjimo atmosferoje, jau yra savo pačios beviltiškumo atmosferoje.

Taip, jie vis dar turi žmonių, kuriuos meta į išpuolius. Jie turi ginklų, raketų, kurias naudoja prieš Ukrainą. Jie vis dar turi galimybę terorizuoti mūsų miestus ir visus europiečius, šantažuoti pasaulį. Tačiau jie neturi jokių galimybių. Ir jų nebus. Nes Ukraina juda į priekį“, – vakariniame kreipimesi kalbėjo V.Zelenskis.

Portugalija perduos Ukrainai šešis sovietų gamybos sraigtasparnius „Kamov“, kuriems dėl antirusiškų sankcijų buvo atimta eksploatavimo licencija.

Apie tai pranešė Portugalijos gynybos ministrė Elena Carreiras po NATO ministrų susitikimo Briuselyje, skelbia portugalų leidinys „Observador“.

Estija, Airija, Latvija, Lietuva, Latvija ir Lenkija nusiuntė Europos Komisijai pasiūlymus dėl devintojo sankcijų paketo, kuriame vienas iš pasiūlymų yra Baltarusijai taikyti tokius pačius apribojimus kaip ir Rusijai.

Apie tai pranešė Lenkijos žiniasklaida, rašo pravda.ua.

Po Ukrainos smūgio penktadienį užsidegė elektros pastotė Rusijos Belgorodo mieste netoli sienos su Ukraina, pareiškė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

„Po smūgio Belgorodui užsidegė ... elektros pastotė“, – parašė jis platformoje „Telegram“.

Gubernatorius pridūrė, kad atsarginei sistemai įjungti ir elektros tiekimui atkurti prireiks „iki keturių valandų“.

Rusijos gebėjimui kurti sudėtingus tiksliuosius ginklus jau pakenkė įvestos sankcijos, ribojančios Rusijos galimybes naudotis pažangiomis technologijomis. Dėl Vakarų sankcijų Rusijos Federacijoje taip pat trūksta mažiau sudėtingų technologijų, pavyzdžiui, guolių, o tai apsunkina tankų, lėktuvų, povandeninių laivų ir kitų karinių sistemų gamybą ir remontą, rašo „The New York Times“.

Leidinys cituoja JAV vyriausybės ataskaitą.

„Scanpix“/AP nuotr./Mobilizacija Rusijoje

Joje teigiama, kad nuo gegužės mėnesio Rusijai trūksta itin svarbių dyzelinių variklių, sraigtasparnių ir lėktuvų variklių dalių, taip pat šarvuotų tankų dalių. Be to, Maskvai kilo problemų vykdant užsienio šalių gynybos užsakymus.

Siekiant apeiti sankcijas, Rusijos specialiosioms tarnyboms buvo nurodyta „neteisėtai pirkti Vakarų technologijas ir dalis“, pažymima ataskaitoje. Rusija taip pat siekia gauti prekių iš tokių šalių kaip Iranas ir Šiaurės Korėja, kurioms taip pat taikomos Vakarų sankcijos.

Anksčiau NATO taip pat pažymėjo, kad Vakarų įvestos sankcijos Rusijai dėl visiškos invazijos į Ukrainą jau pradėjo kenkti gynybos pramonei – ji patiria sunkumų gamindama sudėtingus ginklus.

Rusijos invazija į Ukrainą verčia Airiją permąstyti savo ilgametę karinio neutralumo tradiciją, naujienų agentūrai AFP sakė šalies Europos reikalų ministras Thomas Byrne'as.

Visuomenė dar gali būti nepasirengusi narystei JAV vadovaujamame NATO aljanse, tačiau nėra abejonių, kur nukreiptos airių simpatijos, sakė Th.Byrne'as per interviu, kurį davė viešėdamas Prancūzijoje.

„Rusija, įsiveržusi į Ukrainą, visiškai prieštaraudama JT chartijai, elementariems teritorinio vientisumo principams, labai tvirtai, instinktyviai pastatė Airijos žmones į teisingą poziciją“, – sakė jis.

„Nesame neutralūs, kai kalbama apie tokią invaziją, bet esame neutralūs, kai kalbama apie prisijungimą prie karinio aljanso“, – pridūrė jis.

Airijos neutralumas praeityje yra sukėlęs nerimą tarp jos sąjungininkių Europos Sąjungoje ir kitur, tačiau ministras teigė, kad tokiai pozicijai yra rimtų istorinių priežasčių.

Norvegija penktadienį pranešė sulaikiusi rusą, kuris mėgino įvažiuoti į Rusiją per pasienio punktą Skandinavijos šalies tolimojoje šiaurėje ir su savimi turėjo dvi bepilotes skraidykles bei daugybę nuotraukų ir vaizdo įrašų.

Tokios priemonės buvo imtasi tuo metu, kai Norvegija yra padidinusi budrumo lygį, nes buvo gauti keli pranešimai apie paslaptingus dronus, pastebėtus netoli jūrinių naftos ir dujų gręžimo platformų, kurias eksploatuoja didelė energetikos bendrovė.

Praėjusį mėnesį Baltijos jūroje įvyko keli sprogimai „Nord Stream“ dujotiekiuose, kurie plačiai laikomi sabotažu.

Vyras, įvardytas kaip 50 metų Vitalijus Rustanovas, buvo sulaikytas šią savaitę Sturskugo sienos perėjimo punkte – vieninteliame tranzito punkte tarp Norvegijos ir Rusijos.

Vadsės teismo teisėjas, atsižvelgęs į policijos prašymą, liepė suimti V.Rustanovą dviem savaitėms.

„Yra ... priežasčių manyti, kad kaltinamasis mėgins pabėgti ..., jei jam nebus skirtas laikinas kardomasis kalinimas“, – nusprendė teisėjas.

Anot jo, V.Rustanovas su savimi turėjo du Rusijos pasus ir vieną Izraelio pasą, kai buvo sulaikytas mėgindamas įvažiuoti į Rusiją.

Teisėjo sprendime rašoma, kad V.Rustanovas pripažino skraidinęs bepilotes skraidykles „visoje šalyje“, bet neigė padaręs kokių nors pažeidimų.

Norvegijoje jis viešėjo nuo rugpjūčio. Sulaikymo metu jo kompiuteryje buvo rasti keturi terabaitai nuotraukų ir vaizdo įrašų ir ta informacija buvo iš dalies šifruota.

„Jis paaiškino, kad Norvegijoje viešėjo kaip turistas ir kažką čia lankė“, – dienraščiui „Verdens Gang“ sakė policijos pareigūnė Anja Indbjor.

„Jis paaiškino, kad nuotraukas jis darė ir bepilotę skraidyklę skraidino dėl asmeninių priežasčių, taip pat sakė, kad jam patinka fotografuoti ir jis yra fotografas“, – pridūrė ji.

Pasak pareigūnės, „tai, ką iki šiol matėme, patvirtina jo pareiškimą, kad jis yra turistas“.

Norvegija, kaip ir kelios kitos Vakarų šalys, po Kremliaus vasarį pradėtos invazijos į Ukrainą yra uždraudusi Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims skristi virš savo teritorijos.

Už to draudimo pažeidimą baudžiama trejų metų laisvės atėmimo bausme.

V.Rustanovas policijai sakė nežinojęs apie šį draudimą. Pasak policijos, sulaikytasis bendradarbiauja su pareigūnais.

Vyras tvirtino, kad Norvegijoje viešėjo nuo rugpjūčio ir buvo atvykęs pas čia gyvenantį tėvynainį. Policija pranešė, kad jo minėtas rusas taip pat buvo apklaustas.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą gerokai sumažėjus Maskvos energijos išteklių tiekimui, Norvegija atėmė iš Rusijos pagrindinės Vakarų Europos gamtinių dujų tiekėjos statusą.

Po „Nord Stream“ dujotiekių sprogimų ir pastebėtų bepiločių skraidyklių Norvegija gerokai sustiprino saugumą aplink savo energijos infrastruktūros objektus.

Po pranešimų, kad Elono Musko kompanija „SpaceX“ nebegali mokėti už itin svarbias palydovų paslaugas, Ukraina pareiškė, kad ras sprendimą, kaip išlaikyti „Starlink“ veikimą.

šalies prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas sakė, kad tikisi, jog „Starlink“ užtikrins „stabilų ryšį“ iki derybų pabaigos, praneša „Reuters“.

Raudonasis Kryžius penktadienį paragino jam „nedelsiant ir netrukdomai“ suteikti prieigą prie tūkstančių karo belaisvių, kurių iki šiol negalėjo aplankyti per karą Ukrainoje.

„Dalijamės nusivylimu dėl to, kad negalime patekti pas visus karo belaisvius, laikomus tarptautiniame ginkluotame konflikte tarp Rusijos ir Ukrainos“, – žurnalistams Ženevoje sakė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) atstovas spaudai Ewanas Watsonas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Kyjivas

Jis nenurodė, kiek karo belaisvių buvo paimta nuo vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, tačiau apgailestavo, kad jo organizacijai iki šiol nepavyko gauti prieigos prie tūkstančių iš jų.

Pagal Ženevos konvencijas visos tarptautinių ginkluotų konfliktų šalys privalo suteikti Tarptautiniam Raudonajam Kryžiui „neatidėliotiną prieigą prie visų karo belaisvių ir teisę juos aplankyti, kad ir kur jie būtų laikomi“, pažymėjo E.Watsonas.

Jis atsisakė detalizuoti, ar viena, ar kita konflikto pusė labiau bendradarbiauja, suteikiant prieigą.

„Mums pavyko aplankyti šimtus karo belaisvių abiejose pusėse, tačiau yra tūkstančiai kitų, kurių mums nepavyko pamatyti, ir esame susirūpinę dėl jų likimo“, – sakė jis.

Jis sakė, kad TRKK komandos dar turi patekti į kalėjimą Kremliaus kontroliuojamoje Olenivkoje Rytų Ukrainoje, kur per liepos mėnesį įvykdytą bombardavimą, dėl kurio abi pusės kaltina viena kitą, žuvo dešimtys ukrainiečių karo belaisvių.

„Norime pabrėžti, kad mūsų komandos yra parengtyje, ir jau kelis mėnesius yra pasirengusios apsilankyti Olenivkoje ar bet kurioje kitoje vietoje, kur laikomi karo belaisviai“, – sakė E.Watsonas.

Maskva teigė, kad Ukraina smogė šiai įstaigai, siekdama atgrasyti savo karius, jeigu šie svarstytų pasiduoti. Tuo metu Kyjivas kaltina Rusiją įvykdžius „karo nusikaltimą“ ir subombardavus vietą, kurioje buvo laikomi belaisviai, siekiant nuslėpti jų kankinimus ir žudymus.

Po to Jungtinės Tautos įspėjo, kad įstaigoje likusių asmenų sanitarinės sąlygos yra siaubingos, o daugelis karo belaisvių, kaip pranešama, serga infekcinėmis ligomis, įskaitant hepatitą A ir tuberkuliozę.

E.Watsono teigimu, TRKK labai norėjo apsilankyti, bet turėjo laukti, kol jam bus suteiktas leidimas ir saugumo garantijos, užtikrinančios, kad Raudonojo Kryžiaus komandoms negresia pavojus.

Baltarusijos gynybos ministerija pranešė, kad artimiausiomis dienomis į šalį atvyks pirmieji Rusijos kariai. Jie bus kaip abiejų šalių jungtinių pajėgų dalis, praneša „Reuters“.