Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Rusijos gebėjimui kurti sudėtingus tiksliuosius ginklus jau pakenkė įvestos sankcijos, ribojančios Rusijos galimybes naudotis pažangiomis technologijomis, rašo „The New York Times“
- Rusija jau panaudojo du trečdalius savo raketų arsenalo, tačiau vis dar turi daugiau kaip 600 įvairių tipų raketų rezerve, pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas
- „Nord Stream“ dujotiekio vamzdžiuose aptikta aštuonių metrų skylė
- Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad nemato poreikio sėsti prie derybų stalo su JAV lyderiu Joe Bidenu
- Vladimiras Putinas, kalbėdamas apie mobilizacijos Rusijoje rezultatus, sakė, kad iš planuotų 300 000 karių mobilizuota 222 000.
Svarbiausias penktadienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Belgorodo srityje kariniame dalinyje įvyko susišaudymas
23:23
Rusijoje, kariniame Soločių poligone, esančiame su Ukraina besiribojančioje Belgorodo srityje, įvyko kruvinas incidentas, kuriame, kaip neoficialiai pranešama, žuvo 22 ir buvo sužeista 16 žmonių.
Įvairiuose „Telegram“ kanaluose šeštadienio vakarą imta skelbti informacija, kad trys vyrai ėmė šaudyti į kitus mobilizuotus karius. Du iš šaudžiusiųjų patys buvo nukauti, o vienam su ginklais pavyko pabėgti.
Ukrainos naujienų agentūra UNIAN rašo, kad Rusijos propagandistai jau gavo nurodymus iš Kremliaus, kaip užglaistyti šį incidentą, kaltę suverčiant „teroristams“.
Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ skelbia, kad Vakarų karinės apygardos poligone Belgorodo srityje „vienos iš NVS šalių“ piliečiai apšaudė „savanorius“, besirengusius karui Ukrainoje. Žuvo 11 žmonių, dar 15 buvo paguldyti į ligoninę.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
E.Muskas persigalvojo ir nenutrauks „Starlink“ paslaugų finansavimo Ukrainoje
22:10
Ūmia nuotaikų ir pozicijos kaita išgarsėjęs E.Muskas ir vėl nustebino. Prieš kelias dienas pareiškęs, kad jo kompanija „SpaceX“ nebeišgali prisiimti milijoninių išlaidų už palydovinio interneto „Starlink“ ryšį Ukrainoje, šeštadienį staiga pareiškė priešingai.
„Velniai griebtų... net jeigu „Starlink“ vis dar praranda pinigus ir kitos kompanijos gauna milijardus mokėtojų pinigų, mes ir toliau nemokamai finansuosime Ukrainos vyriausybę“, – tviteryje paskelbė E.Muskas.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
E.Muskas: Rusija aktyviai mėgina nužudyti „Starlink“
21:02
Kompanijos „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas tviteryje pareiškė, kad Rusija mėgina sunaikinti palydovinio interneto „Starlink“ veikimą.
„Starlink“ – vienintelė ryšio sistema, vis dar veikianti fronte – visos kitos nebegyvos. Rusija aktyviai mėgina nužudyti „Starlink“. „Spacex“ apsaugai paskyrė milžiniškus išteklius. Nepaisant to, „Starlink“ gali numirti“, – perspėjo E.Muskas.
G.Landsbergis kviečia rasti alternatyvų „Starlink“ ryšiui Ukrainoje arba už jį sumokėti
19:42
Kosminių technologijų bendrovei „SpaceX“ atsisakant finansuoti palydovinio ryšio „Starlink“ paslaugą Ukrainoje, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Vakarus už ją sumokėti arba ieškoti tam alternatyvų.
„Ukrainos interneto ryšys yra per svarbus, kad būtų paliktas vieno privataus asmens rankose. Raskime būdą suformuoti Ukrainos sąjungininkų koaliciją sumokėti „Starlink“ arba raskime kitą alternatyvų tiekėją. Lietuva pasirengusi prisidėti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ šeštadienį pareiškė G.Landsbergis.
JAV, Vokietijos žiniasklaida šią savaitę pranešė, kad turtingiausiu pasaulio žmogumi laikomo Elono Musko kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ atsisako finansuoti jos sukurtą palydovinio ryšio „Starlink“ paslaugą Ukrainoje. Šią paslaugą Kyjivo prašymu pati bendrovė ir pradėjo teikti pirmosiomis Rusijos sukelto karo dienomis.
JAV televizija CNN penktadienį pranešė, jog „SpaceX“ pasiūlė Pentagonui perimti „Starlink“ naudojimo Ukrainoje finansavimą, kuris, jos skaičiavimais, iki šių metų pabaigos viršys 120 mln. JAV dolerių, o per artimiausius 12 mėnesių – 400 mln. dolerių.
CNN, remdamasi šaltiniais, nurodo, kad „SpaceX“ teigia nebegalinti „toliau dovanoti Ukrainai“ arba neribotą laiką finansuoti esamų terminalų po pranešimų apie plataus masto šios ryšio sistemos veikimo sutrikimus per ukrainiečių armijos kontrpuolimus.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Rusijos Belgorodo srityje po apšaudymo dega naftos bazė
17:22
Su Ukraina besiribojančioje Rusijos Belgorodo srityje po apšaudymo šeštadienį dega naftos bazė, pranešė Belgorodo srities gubernatorius.
„Mus vėl bombarduoja. Vienas iš sviedinių pataikė į naftos bazę Belgorodo srityje“, – sakė Viačeslavas Gladkovas.
Jis pažymėjo, kad „pagalbos tarnybos jau dirba vietoje“, ir pridūrė, kad gaisro išplitimo „rizikos nėra“.
V.Gladkovas socialiniuose tinkluose paskelbė nuotrauką, kurioje matyti iš pastato kylančios liepsnos ir juodų dūmų kamuoliai.
Šaltinį pagalbos tarnybose citavusi Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad deganti naftos bazė yra kaime pavadinimu Razumnoje-71, esančiame netoli Belgorodo miesto.
Rusija praėjusią savaitę skundėsi, kad padaugėjo artilerijos ir raketų smūgių su Ukraina besiribojančiai jos teritorijai.
Pasak Rusijos pareigūnų, reguliariai apšaudoma Belgorodo sritis, rečiau – srities administracinis centras Belgorodas.
Tačiau penktadienį, kaip pranešė V.Gladkovas, po Ukrainos smūgio mieste užsidegė elektros pastotė ir buvo nutrūkęs elektros tiekimas.
Dieną anksčiau raketa apgadino gyvenamąjį namą Belgorode, o srityje buvo sunaikintas šaudmenų sandėlis.
Vokietijos URM vadovė įspėja, kad Rusija galėtų panaudoti „žmones, kaip ginklus“
17:14
Vokietijos užsienio reikalų ministrė šeštadienį įspėjo, kad, Maskvai siekiant didinti savo „hibridinio karo“ mastą, Rusija galėtų mėginti provokuoti nesutarimus Vakaruose per pabėgėlius.
„Šiame kare kariaujama ne tik ginklais, kariaujama taip pat energija ir čia mes esame radę atsakymą. Tačiau taip pat bus kariaujama pasitelkiant baimę ir nesutarimus, ir būtent tam mes turime užkirsti kelią“, – pareiškė Annalena Baerbock Žaliųjų partijos, kuriai ji atstovauja, kongrese.
„Šioje situacijoje yra aišku, kas bus toliau – pabėgėliai ir ne pabėgėliai iš Ukrainos... bet kadangi šis karas yra hibridinis, taip pat dalyvauja kitos šalys“, – pažymėjo ministrė, bedusi pirštu į Serbiją, kurią apkaltino įsileidus daugybę migrantų be vizų.
Ministrė pabrėžė, kad būtina užkirsti kelią situacijoms, kuriose „žmonės naudojami kaip ginklai“, ir pridūrė, kad Vokietija šiuo klausimu derasi su Čekija ir Slovakija.
Serbijos, kuri nėra ES narė, bet siekia ja tapti, piliečiams galioja bevizis kelionių į bloką režimas. Tačiau bloko nares, įskaitant Vokietiją, nepatenkintos tuo, kad Serbija tapo svarbia tarpine stotele migrantams iš kitų valstybių, įskaitant Siriją, Afganistaną, Turkiją, Indiją, Burundį, Kubą ir Tunisą, siekiantiems patekti į ES.
Nors šių šalių piliečiams reikia ES vizos, daugumai jų, išskyrus sirus ir afganistaniečius, nereikia Serbijos vizos.
Šiais metais jau užregistruota daugiau kaip 106 tūkst. neteisėtų atvykimų į ES vadinamuoju Vakarų Balkanų keliu, einančiu per Serbiją. Šis skaičius yra 170 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Iranas neigia patiekęs Rusijai ginklų, skirtų „naudoti“ Ukrainoje
16:11
Iranas vėl atmetė kaltinimus, esą Teheranas Rusijai patiekė ginklų, „skirtų naudoti kare Ukrainoje“, šeštadienį pareiškė šalies užsienio reikalų ministerija.
Kyjivas ir daugelis jo Vakarų sąjungininkų yra apkaltinę Maskvą smūgiams Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis naudojant Irane pagamintas bepilotes skraidykles. Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai rengiasi svarstyti šį klausimą pirmadienį Liuksemburge įvyksiančiame susitikime.
Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas „pabrėžė, kad Irano Islamo Respublika nėra patiekusi ir netieks jokių ginklų, skirtų naudoti kare Ukrainoje“, rašoma užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime.
„Manome, kad apginkluojant kiekvieną krizės pusę karas tik užsitęs“, – pareiškė Irano diplomatijos vadovas per pokalbį telefonu su savo Portugalijos kolega Joao Cravinho.
„Mes nemanėme ir nemanome, kad karas yra teisingas kelias, ar tai būtų Ukraina, ar Afganistanas, Sirija, ar Jemenas.“
Penktadienį H.Amiras-Abdollahianas telefonu kalbėjosi su Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovu Josepu Borrelliu, kuriam vėl išdėstė oficialią Irano poziciją laikytis neutralumo dėl prieš beveik aštuonis mėnesius prasidėjusio karo.
„Bendradarbiaujame su Rusija gynybos srityje, bet mūsų politika dėl karo Ukrainoje yra tokia: nesiųsti ginklų konflikto šalims ir sustabdyti karą, kad žmonėms nebereikėtų palikti savo namų“, – pareiškė jis.
Dėl dronų pardavimo Ukrainos užsienio reikalų ministerija prezidento V.Zelenskio pavedimu panaikino Irano ambasadoriaus akreditaciją ir smarkiai sumažino Irano ambasados Kyjive diplomatinių darbuotojų skaičių.
Iranas pareiškė, kad toks sprendimas buvo „paskatintas nepagrįstos informacijos, kurią tiekia užsienio žiniasklaidos propaganda“.
Į Baltarusiją atvyko pirmieji rusų kariai, tarnausiantys bendrose pajėgose
13:38 Atnaujinta 17:18
Į Baltarusiją atvyko pirmieji rusų kariai, prisijungsiantys prie naujų bendrų abiejų šalių pajėgų, šeštadienį pranešė Minsko gynybos ministerija.
„Pirmieji Rusijos konvojai iš regioninės pajėgų grupės atvyko į Baltarusiją“, – pranešė ministerija.
Ji pabrėžė, kad jų misija yra „išskirtinai tik sustiprinti sienos apsaugą ir gynybą“.
Ministerijos paskelbtose nuotraukose matyti kariai, sutinkami tautiniais kostiumais vilkinčių moterų, siūlančių jiems duoną bei druską.
Praėjusį pirmadienį Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, jog Ukraina rengia ataką prieš jo valstybę ir paskelbė apie bendras pajėgas su Maskva.
Jis apkaltino Lenkiją, Lietuvą ir Ukrainą treniruojant baltarusių radikalus „vykdyti sabotažą, teroristines atakas ir organizuoti šalyje karinį sukilimą“.
Karių dislokavimas paskatino nerimą, kad Baltarusijos kariai gali prisijungti prie Rusijos pajėgų, vykdančių puolimą Ukrainoje.
Penktadienį A.Lukašenka rusų žurnalistams sakė, kad Baltarusijos kariuomenė ir „jos 70 tūkst. žmonių“ sudarys šių bendrų pajėgų „pagrindą“.
Baltarusijos autoritarinis lyderis nenurodė, kiek Rusijos karių turėtų prisijungti prie bendrų pajėgų, bet pažymėjo, kad „mums dabar nereikia reikalauti 10–15 tūkst. žmonių iš Rusijos. Kaip žinote, jie ten turi kitų problemų.“
Minskas antradienį pareiškė, kad kontingentas yra „tik gynybinis“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Didžiojo septyneto (G-7) susitikime antradienį apkaltino Rusiją „mėginant tiesiogiai įtraukti Baltarusiją į karą“.
Jis ragino organizuoti tarptautinę stebėtojų misiją Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje.
Penktadienio vakare paskelbtame interviu televizijai NBC A.Lukašenka sakė, kad jo šalis remia Rusiją, bet „mes nieko nenužudėme ir neketiname nieko žudyti“.
„Niekas, šiuo atveju – Rusija, mūsų neprašė prisijungti prie šios operacijos, ir mes neketiname prisijungti“, – aiškino Baltarusijos autoritarinis lyderis.
A.Lukašenka taip pat pareiškė, kad jo šalis „gydo rusus ir ukrainiečius, maitina rusus ir ukrainiečius“ bei priima ukrainiečių pabėgėlius.
A.Lukašenka yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ir jis leido Maskvos pajėgoms pasinaudoti Baltarusijos teritorija vasarį pradedant karinę operaciją prieš Kyjivą.
Tačiau Baltarusijos pajėgos puolime iki šiol nedalyvavo.
Baltarusija yra politiškai ir finansiškai priklausoma nuo Rusijos, savo pagrindinės sąjungininkės.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia jau sunaikinusios 64 700 okupantų
12:58
Ukrainos kariai per 24 valandas nukovė dar 400 rusų okupantų. Apie tai rytiniame brifinge pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Pažymima, kad nuo vasario 24 d. iki spalio 15 d. priešo koviniai gyvosios jėgos nuostoliai jau pasiekė 64 700. Iš viso sunaikinti 2524 tankai (+3 per praėjusią parą), 5179 šarvuotos kovos mašinos (+7), 1582 artilerijos sistemos (+16), 365 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos (+3).
Irano dronai tampa vis mažiau efektyvūs
12:41
Ukrainiečiams įgudus kovoti su Rusijos naudojamais Irane pagamintais nepilotuojamais orlaiviais-kamikadzėmis „Shahed-136“, vis mažiau jų pasiekia taikinius.
Praėjusią naktį Ukrainos oro gynyba šalies pietuose sunaikino šešis tokius dronus ir vieną atakos sraigtasparnį.
Be to, kaip pranešama, dar penkis „Shahed-136“, mėginusius atakuoti Kryvyj Rihą, numušė operatyvinio vadovavimo grupės „Rytai“ pajėgos.
G.Skaistė JAV pareigūnų prašo plėsti sankcijas Rusijai, užtikrinti paramą Ukrainai
11:49
Jungtinėse Valstijose (JAV) viešinti finansų ministrė Gintarė Skaistė Iždo departamento atstovus kvietė plėsti sankcijas Rusijai, užtikrinti paramą jos agresiją patiriančiai Ukrainai.
Susitikime su JAV Iždo sekretorės pavaduotoju Wally Adeyemo ji taip pat kvietė priimti koordinuotus sprendimus, kurie padėtų sumažinti globalias energijos kainas.
Anot ministrės, JAV lyderystė koordinuojant tarptautines sankcijas agresorėms ir telkiant finansinę paramą Ukrainai, yra įkvepianti ir Europą nepasiduoti karo nuovargiui.
„Negalime pasyviai stebėti Rusijos agresijos Ukrainoje. Su Vakarų partneriais turime ir toliau stiprinti tarptautines sankcijas, apimant daugiau ekonomikos sektorių ir plačiau – finansų sektorių. Susitelkus būtina mobilizuoti lėšas, kurios padėtų Ukrainai ir toliau sėkmingai gintis nuo agresorės“, – pranešime teigė G.Skaistė.
„Taip pat reikia priimti sprendimus, kurie mažintų Rusijos biudžeto pajamas ir galimybes vykdyti karinius veiksmus – šiuo atžvilgiu itin svarbi rusiškos naftos kainos apribojimo iniciatyva, kurioje lyderiauja JAV“, – pažymėjo ji.
Susitikime ministrė akcentavo ir plataus masto finansinės ir humanitarinės pagalbos Ukrainai būtinybę, atliepiant tiek trumpojo, tiek ir ilgesniojo laikotarpio šalies atstatymo poreikius.
Pasak jos, būtina pagalbos Ukrainai sąlyga – glaudus Vakarų partnerių bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas, tam ji pasiūlė sukurti vieningą visus Ukrainos donorus apjungiantį mechanizmą.
„Strategiškai vertinant Ukrainos perspektyvą tapti viena iš Europos Sąjungos narių, privalome sukurti vieningą veikiančią platformą, kuri apjungtų visus donorus. Be to, turime panaudoti ir įšaldytą Rusijos turtą, kuriuo ilgalaikėje perspektyvoje galėtų būti kompensuojama už karo nuostolius Ukrainai“, – sakė G.Skaistė.
JAV Iždo sekretorės pavaduotojas W.Adeyemo yra antrasis Departamento vadovaujantis pareigūnas ir vykdomasis vadovas. Jis vadovauja Iždo nacionalinio saugumo, ekonominės nelygybės ir su pandemija susijusio ekonomikos atkūrimo darbams.
Ministrė Vašingtone taip pat dalyvavo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko (PB) Šiaurės ir Baltijos šalių grupės susitikimuose, Valdytojų tarybų plenarinėje sesijoje, TVF Tarptautinio pinigų ir finansų komiteto posėdyje, PB diskusijoje dėl paramos Ukrainai.
V.Putinas tvirtina, kad Rusija Ukrainoje „viską daro teisingai“
11:46
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtina, kad Maskva beveik aštuonis mėnesius trunkančios invazijos Ukrainoje metu „viską daro teisingai“.
Taip jis teigė nepaisydamas gėdingų pralaimėjimų prieš Kyjivo pajėgas, gausiančias 725 mln. dolerių (apie 746 mln. eurų) naujos Jungtinių Valstijų karinės paramos.
V.Putino komentarai penktadienį pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Kremliaus primestos okupacinės valdžios pareigūnai pietiniame Chersono regione ragino gyventojus išvykti, o Kyjivas pranešė, jog jo kariai artėja prie apskrities pagrindinio miesto.
Maskva taip pat užsiminė apie žalos, padarytos Krymo tiltui, mastą, teigdama, jog taisymo darbams pabaigti gali prireikti mėnesių. Vienintelė jungtis tarp Rusijos ir jos aneksuoto Ukrainos pusiasalio apgadinta per praėjusį šeštadienį įvykusį sprogimą.
„Tai, kas vyksta šiandien, nėra malonu. Bet vis dėlto (jei Rusija nebūtų užpuolusi Ukrainos vasario mėnesį) mes būtume atsidūrę tokioje pačioje situacijoje, tik sąlygos mums būtų buvusios blogesnės. Taigi, viską darome teisingai“, – Kazachstano sostinėje vykusiame viršūnių susitikime žurnalistams sakė V.Putinas.
Vis dėlto jis pripažino, kad Rusijos partnerės iš buvusios Sovietų Sąjungos yra susirūpinusios.
V.Putinas tvirtino, kad šiuo metu nėra poreikio tęsti Ukrainos apšaudymo ir kad Kremlius nesiekia sunaikinti savo provakarietiškos kaimynės.
„Kol kas nėra poreikio rengti masinius smūgius. Yra kitų užduočių. Kol kas“, – kalbėjo jis.
Šią savaitę Rusijos pajėgos surengė masinių raketų ir dronų smūgių Kyjivui ir kitiems Ukrainos miestams. Per juos žuvo bent 20 civilių.
Pasak V.Putino, šiais smūgiais buvo atsilyginta už sprogimą ant Krymo tilto, kurį jis pavadino „terorizmo aktu“.
Šis tiltas yra logistiškai svarbi transporto jungtis karinės technikos, skirtos Ukrainoje kariaujantiems Rusijos kariams, judėjimui.
Nauja JAV pagalba
Vašingtonas penktadienį paskelbė apie papildomą 725 mln. dolerių karinę pagalbą Kyjivui. Į ją įeis daugiau amunicijos HIMARS raketų sistemoms, kurias Ukraina jau naudoja niokoti Rusijos taikiniams.
Pagalba teikiama „po Rusijos brutalių raketų atakų prieš civilius visoje Ukrainoje“ ir „daugėjant įrodymų dėl Rusijos pajėgų žiaurumo“, pareiškime sakė Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Bendra Jungtinių Valstijų karinė pagalbos Ukrainai suma nuo Rusijos invazijos vasario 24-ąją pradžios pasiekė 17,6 mlrd. dolerių (18,1 mlrd. eurų).
„Mes ir toliau palaikysime Ukrainos žmones, ginančius savo laisvę ir nepriklausomybę su išskirtine narsa ir beribiu ryžtu“, – teigė A.Blinkenas.
Savo ruožtu Elonas Muskas pareiškė, kad jo kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ negalės neterminuotai mokėti už savo sukurtą palydovinio interneto „Starlink“ paslaugą, kuri yra būtina Ukrainos komunikacijai kovojant su Rusijos puolimu.
Jungtinių Valstijų kariuomenė patvirtino, kad su milijardieriaus kompanija kalbasi apie šio būtino tinklo finansavimą.
Ukraina, atsiimanti savo teritorijas rytuose ir pietuose, minėjo pirmąją valstybinę Gynėjų dieną nuo Maskvos invazijos pradžios, žadėdama pergalę.
„Spalio 14 dieną reiškiame savo dėkingumą... dėkingumą visiems, kurie praeityje kovojo už Ukrainą. Ir visiems, kurie už ją kovoja dabar. Visiems, kurie laimėjo tada. Ir visiems, kurie tikrai laimės dabar“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo kreipimesi šiai progai pažymėti.
„Pasaulis yra su mumis. Labiau nei bet kada mūsų istorijoje“, – pridūrė prezidentas, turėdamas omenyje precedento neturinčią Vakarų paramą.
Saudo Arabija paskelbė apie 400 mln. dolerių (apie 412 mln. eurų) humanitarinę paramą Ukrainai, šeštadienį pranešė oficiali SPA naujienų agentūra. Jos duomenimis, šalies princas Mohammedas bin Salmanas kalbėjosi telefonu su V.Zelenskiu.
Saudo Arabija praėjusį mėnesį suvaidino netikėtą vaidmenį, paskatinusi apsikeitimą karo belaisviais tarp Maskvos ir Kyjivo.
Vis dėlto karalystė sulaukė kritikos iš Vašingtono, kai jos vadovaujama naftos eksportuotojų grupė OPEC su Rusija ir kitais sąjungininkais susitarė dėl drastiško gavybos sumažinimo, galinčio dar labiau išauginti ir taip aukštas energijos kainas.
Juda Chersono link
Pietų Ukrainoje Kyjivo pajėgos juda artyn ir artyn link Chersono, pagrindinio miesto to paties pavadinimo regione, esančiame į šiaurę nuo Krymo.
Rusijos primesta regiono valdžia penktadienį pakartojo raginimą gyventojams laikinai išvykti.
„Chersono regiono bombardavimas yra pavojingas civiliams, – sakė prorusiškos regioninės administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremusovas, ragindamas gyventojus išvykti „pailsėti ir atsigauti“ kur nors kitur.
Kyjivas, rugpjūtį paskelbęs apie savo kontrpuolimą, Chersono regione per savaitę atkovojo daugiau kaip 400 kv. kilometrų.
Vis dėlto rytuose prorusiškos pajėgos teigia artėjančios prie industrinio Bachmuto miesto, o šią savaitę paskelbė užėmusios du kaimus miesto apylinkėse.
Vadinamosios Luhansko „liaudies respublikos“ atstovas pareiškė, kad Bachmute „netrukus vyks aktyvūs mūšiai“.
„Mūsų pajėgos užtikrintai žygiuoja ir išlaisvina šią vietovę“, – Rusijos valstybinei TASS naujienų agentūrai sakė regiono atstovas Andrejus Maročka.
G.Skaistė: Ukrainos finansinei pagalbai kitąmet prireiks 37 mlrd. JAV dolerių
08:56
Rusijos karinę agresiją patiriančios Ukrainos finansinei pagalbai kitąmet prireiks 37 mlrd. JAV dolerių tarptautinių donorų paramos, jos gairės jau aiškios, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Vašingtone Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko susitikime dalyvavusi finansų ministrė LRT radijui teigė, kad bus užtikrinama trumpalaikė pagalba, tačiau tariamasi ir dėl ilgalaikės finansinės paramos, kuri būtų skiriama Ukrainos atstatymui po karo.
„Jei neįvyks kažkas papildomo netikėto, kas nebuvo suplanuota, ateinančiais metais Ukrainos kasdieniams poreikiams finansuoti reikia apie 37 mlrd. dolerių, todėl pastangos reikalingos intensyvios ir didelės. Tačiau preliminarios gairės, kaip galėtų būti sudėliota tarptautinių donorų parama, yra daugmaž aiškios“, – LRT sakė ministrė.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vakarų donorų iš viso prašo apie 55 mlrd. JAV dolerių – 38 mlrd. padengti kitų metų biudžeto deficitui ir dar 17 mlrd. JAV dolerių – pradėti atstatyti šalies kritinę infrastruktūrą.
G.Skaistės teigimu, tiek šiemet, tiek kitąmet trumpalaikė pagalba skiriama finansuoti viešojo sektoriaus darbo užmokestį, pensijų mokėjimą ir kitoms kasdienėms valstybės reikmėms. Tuo metu kalbantis dėl tolesnės paramos Ukrainos atstatymui donorės svarsto panaudoti ir užšaldytus Rusijos aktyvus.
Anot jos, preliminarios pagalbos gairės yra aiškios, prie jos prisidės Jungtinės Valstijos, Tarptautinis valiutos fondas, Europos Komisija – per Europos Sąjungos šalių indėlius.
Pasak G.Skaistės, dėl Rusijos karo sukeltų problemų, taip pat sumažėjus mokesčių surinkimui, padidėjus karinėms išlaidoms, Ukrainai kas mėnesį šiemet trūksta apie 4–5 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad kitąmet šis trūkumas kas mėnesį sudarys apie 3–4 mlrd. eurų.
Naktį aršiausiai bombarduota Zaporižia
08:51
Rusija šeštadienio naktį vėl raketomis apšaudė Ukrainos teritoriją. Taikiniu tapo vienas iš Kyjivo rajonų, tačiau pranešama, kad aukų išvengta.
Naktį taip pat keturiais nepilotuojamais orlaiviais atakuota Zaporižia, o ryte į šį miestą paleista dar dešimt raketų S-300.
Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas savo „Telegram“ kanale pranešė, kad priešas dronais atakavo infrastruktūros objektus, o po atakų kilo gaisrų, kuriuos lokalizavo vietos ugniagesiai. Nukentėjusiųjų nėra.
O.Staruchas taip pat informavo, kad ryte raketomis rusai taip pat taikėsi į energetikos ir pramoninės infrastruktūros objektus. Duomenys apie nukentusiuosius dar tikslinami.
