O.Reznikovas apie Rusijos šantažą: „Vagies kepurė dega“

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukraina pakvietė Jungtinių Tautų bei Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) stebėjimo misijas ir reikalauja laikytis Budapešto memorandumo 4 punkto. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tai pranešė tviteryje.

„Kiekvieną dieną Ukrainos kariuomenė išlaisvina mūsų žemę nuo rusiško purvo. Mintis apie „nešvarią bombą“ mums kelia pasibjaurėjimą. Kviečiame JT ir TATENA stebėjimo misijas apsilankyti Ukrainoje. Pasaulis turi reaguoti į Rusijos branduolinį šantažą. Reikalaujame laikytis Budapešto memorandumo 4 punkto“, – parašė jis.

Jis taip pat pakomentavo „nešvarų“ Rusijos Federacijos branduolinį šantažą.

„Vagies kepurė dega. Šiandien Rusijos Federacija aukštu tarptautiniu lygiu pateikė oficialią šios patarlės iliustraciją“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė O.Reznikovas.

Pasak jo, melas apie „nešvarią bombą“, kurią neva ruošiasi panaudoti Ukraina, yra „jau žinomos Kremliaus taktikos elementas, kai Rusijos nusikaltėliai bando iš anksto apkaltinti agresijos auką dėl savo nusikaltimo“.

J. Reznikovas priminė, kad tokią taktiką Rusija ne kartą naudojo nuo 2014 m.

„Po vasario 24 d. Rusija atvirai pagrasino panaudoti branduolinius ginklus. Pavasarį ji sąmoningai provokavo Černobylio katastrofą, o dabar ji šantažuoja pasaulį Zaporižios atominės elektrinės katastrofa. Jos raketos kelia pavojų kitiems Ukrainos branduoliniams objektams. Priešingai nei Maskva, Ukraina visada labai atsakingai žiūrėjo į branduolinės saugos klausimus. Mūsų branduoliniai objektai ir šiandien atviri TATENA. Paprasta įsitikinti, kad Rusijos pareiškimai yra nesąmonė“, – sakė ministras.

O.Reznikovas pabrėžė, kad geriausias atsakas į Rusijos kaltinimus turėtų būti ryžtingi žingsniai didinant spaudimą nusikalstamam teroristiniam režimui Maskvoje, taip pat aktyvi pagalba Ukrainai, suteikianti priemonių greičiau išvalyti Ukrainos žemę nuo agresoriaus, kad niekam net nekiltų mintis įvykdyti branduolinį nusikaltimą Europoje.

„Ne kaip ministras, o kaip pilietis noriu pažymėti: požiūris į žemę Ukrainoje visada buvo ypatingas. Šiandien iš mūsų karių ir visų mūsų žmonių reakcijos matau, kaip nuoširdžiai jie siekia išlaisvinti Ukrainos žemę nuo rusiško purvo. Nuo sviedinių, įrangos likučių, šiukšlių, kurias palieka rusų ordos. Tai net ne karinis poreikis – tai mentalinis poreikis“, – rašė O.Reznikovas.

Jis pridūrė, kad net teoriškai neįmanoma įsivaizduoti, jog Ukraina gali padaryti kažką tokio, kas galėtų sukelti ilgalaikį Ukrainos dirvožemio užteršimą, nes „tai yra nesąmonė“.

O.Reznikovas padėkojo partneriams, „kurie tinkamai suvokia šiuos pavojingus rusiškus plepalus“.

Ukraina sekmadienį paneigė planuojanti panaudoti „nešvarią bombą“ prieš Rusijos pajėgas, apie ką Maskvos gynybos ministras užsiminė per pokalbius telefonu su kolegomis iš NATO šalių.

„Rusijos melas apie tai, kad Ukraina neva planuoja panaudoti „nešvarią bombą“, yra toks pat absurdiškas, kaip ir pavojingas“, – socialiniame tinkle pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Pirma, Ukraina yra įsipareigojusi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties narė: neturime jokių „nešvarių bombų“ ir neplanuojame jų įsigyti. Antra, rusai dažnai kaltina kitus tuo, ką patys planuoja“, – pareiškė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sekmadienį telefonu pasikalbėjo su savo kolegomis iš NATO šalių ir aptarė padėtį Ukrainoje, pranešė Rusijos gynybos ministerija. Pokalbių metu S.Šoigu išsakė „susirūpinimą dėl galimų Ukrainos provokacijų panaudojant „nešvarią bombą“.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija anksčiau sekmadienį išplatino pranešimą, kuriame gynybos sekretorius Benas Wallace'as paneigė, jog Vakarų šalys siekia padėti Ukrainai eskaluoti konfliktą.

Jis taip pat „įspėjo, kad tokie kaltinimai neturėtų būti naudojami kaip pretekstas didesniam eskalavimui“.

Sekmadienį S.Šoigu taip pat aptarė padėtį Ukrainoje su Pentagono vadovu Lloydu Austinu. Tai buvo jų antrasis pokalbis nuo praėjusio penktadienio, tačiau tuomet Rusijos pusė savo pareiškime neminėjo tariamos „nešvarios bombos“ provokacijos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad ukrainiečiai nuspręs, kada yra galima taika.

Nuo karo Ukrainoje pradžios vasario pabaigoje E.Macronas, skirtingai nei kiti Vakarų lyderiai, siekė, kad derybos su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu liktų atviros.

„Neleiskime, kad taika taptų Rusijos galios įkaite“, – pareiškė Prancūzijos vadovas, kalbėdamas Romoje prasidedant aukščiausiojo lygio susitikimui taikos klausimui Romoje.

Susitikimą surengė Romoje įsikūrusi katalikiška labdaros organizacija „Sant'Egidio“.

„Taika įmanoma, bet tik jie (ukrainiečiai) nuspręs dėl to, kai nuspręs. Taika bus kuriama kartu su kita puse, kuris šiandien yra priešas, prie vieno stalo“, – Prancūzijos prezidentas pareiškė aukščiausio lygio susitikime, kuriame dalyvavo šimtai politinių ir religinių lyderių iš viso pasaulio.

E.Macronas taip pat pateisino Vakarų paramą Kijevui, „kad tam tikru momentu Ukrainos žmonės galėtų pasirinkti taiką... tokiomis sąlygomis, kokias jie patys nuspręs“.

Norvegijos naftos ir dujų sektoriaus darbuotojai paprastai nesusiduria su nieku grėsmingesniu už Šiaurės jūros bangas, atsitrenkiančias į plienines jūroje stūksančių gavybos platformų atramas. Tačiau pastaruoju metu jiems vis didesnį nerimą kelia virš jų danguje dūzgiantys neatpažinti dronai.

Kadangi Norvegija pakeitė Rusiją kaip pagrindinį gamtinių dujų šaltinį Europoje, kariuomenės ekspertai įtaria, kad toks dronų skaičiaus padidėjimas yra Maskvos darbas: kaip galimas tokių dronų skraidymo priežastis jie įvardija šnipinėjimą, sabotažą ir bauginimą.

Norvegijos vyriausybė pasiuntė karo laivų, pakrančių apsaugos tarnybos laivų ir naikintuvų patruliuoti aplink jūroje esančius įrenginius. Norvegijos nacionalinė gvardija prie sausumoje esančių naftos perdirbimo gamyklų, prie kurių taip pat buvo pastebėta dronų, taip pat dislokavo karių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Norvegijos pareigūnai

Šalies ministras pirmininkas Jonas Gahras Store pakvietė NATO sąjungininkių – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos – karo laivynus padėti stebėti tai, kas gali būti ne tik Norvegijos problema.

5,4 mln. šalies gyventojų naudoja labai nedaug jūros naftos, kuri Norvegijai suteikia didelių pajamų. Didžioji dalis šios naftos yra eksportuojama į kitas Europos šalis. Gamtinės dujos yra dar viena žemynui svarbi prekė.

„Norvegijos dujų vertė Europai dar niekada nebuvo tokia didelė, - pažymėjo Norvegijos karališkosios jūrų akademijos mokslininkas Stale Ulriksenas. – Norvegijos dujotiekiai, kaip strateginis sabotažo taikinys, tikriausiai yra didžiausios vertės taikinys Europoje.“

Praėjusią savaitę dėl pastebėtų dronų Norvegijoje buvo uždaryti oro uostai, evakuoti naftos perdirbimo gamykla ir dujų terminalas, kas sukėlė didžiulių trikdžių. Tačiau artėjant žiemai Europoje nerimaujama, kad dronai gali kelti dar didesnę grėsmę 9000 km ilgio dujotiekiams, nutiestiems nuo Norvegijos jūrinių platformų iki terminalų Didžiojoje Britanijoje ir žemyninėje Europos dalyje.

Vasario pabaigoje prasidėjus karui Ukrainoje, Europos Sąjungos šalys stengėsi pakeisti rusiškų dujų importą dujomis iš Norvegijos. Įtariamas „Nord Stream I“ ir „Nord Stream II“ dujotiekių Baltijos jūroje sabotažas praėjusį mėnesį įvyko dieną prieš tai, kai Norvegija atidarė naują Baltijos jūros dujotiekį į Lenkiją.

Norvegijos pietvakarių policijos Šiaurės jūros ir aplinkosaugos grupei vadovaujantis Amundas Revheimas sakė, kad jo komanda apklausė daugiau kaip 70 jūroje dirbančių žmonių, kurie netoli savo objektų pastebėjo dronų.

„Darbinė versija yra ta, kad jie buvo valdomi iš netoliese esančių laivų arba povandeninių laivų“, – sakė pareigūnas.

Norvegijos policija glaudžiai bendradarbiauja su kariniais tyrėjais, kurie analizuoja laivų eismą. Kai kurie platformos operatoriai pranešė netoliese matę su Rusijos vėliava plaukiojančių mokslinių tyrimų laivų.

Įtampą neseniai dar labiau padidino tai, kad buvo sulaikyti mažiausiai septyni Rusijos piliečiai, gabenę arba neteisėtai skraidinę dronus virš Norvegijos teritorijos. Praėjusį trečiadienį, kai dėl pastebėto drono buvo nutupdyti lėktuvai Bergene, antrame pagal dydį Norvegijos mieste, Norvegijos policijos saugumo tarnyba perėmė bylą iš vietos pareigūnų.

„Scanpix“ nuotr./Dėl pastebėto drono buvo imtasi saugumo priemonių Bergeno oro uoste.

Norvegijos premjeras įspėjo, kad jo šalis imsis veiksmų prieš užsienio žvalgybos agentūras. „Nepriimtina, kad užsienio žvalgybos tarnybos skraidintų dronus virš Norvegijos oro uostų. Rusams neleidžiama skraidyti dronais Norvegijoje“, – sakė jis.

Savo ruožtu Rusijos ambasada Osle ketvirtadienį atšovė, kad Norvegijoje esą pasireiškia tam tikra „psichozės“ forma, sukelianti „paranoją“.

Aktyvūs veiksmai Ukrainoje šiuo metu vyksta įvairiose fronto dalyse. Žinoma, kad Donecko ir Luhansko regionuose padėtis išlieka labai sudėtinga. Sunkiausios kovos su rusų okupantais vyksta Bachmuto apylinkėse. Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos laikosi savo pozicijose.

Kaip rašo UNIAN, analitikų vertinimu, Rusijos Federacija imituoja Bachmuto užėmimą, kad atrodytų „nugalėtoja“ bent jau viena kryptimi. Po nuolatinių pralaimėjimų Ukrainos šiaurės rytuose ir pietuose fone rusai turi „išspausti“ įsivaizduojamus laimėjimus.

Spalio 15 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Donbase išlieka labai sudėtinga padėtis. Ukrainos kariams didžiausi išbandymai tenka Bachmuto kryptimi. Valstybės vadovas pabrėžė, kad Ukrainos gynėjai laiko savo pozicijas.

Spalio 21 d. Rusijos kariai vėl apšaudė civilius gyventojus Bachmute, Donecko srityje, iš reaktyvinių salvinės ugnies įrenginių „Grad“, naudodami kasetinius šaudmenis.

Pasak V.Zelenskio, aktyvūs kovos veiksmai tęsiami rytuose ir pietuose, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaiko iniciatyvą.

Pasak karinio eksperto Oleksandro Kovalenkos, padėtis Bachmuto vietovėje yra labai sudėtinga, tačiau yra ir teigiamų tendencijų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo žemėlapis/Situacija fronte ties Bachmutu spalio 23 d.

Sekmadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad rusai buvo išvaryti iš asfalto gamyklos Bachmute ir nustumti du kilometrus į rytus. Pažymima, kad rusai dėl šios teritorijos kovėsi du mėnesius, o per dvi dienas buvo vėl iš jos išvaryti.

Sekmadienį netoli Donecko buvo sužeistas vienas žinomiausių Rusijos fronto propagandistų Semionas Pegovas. Apie tai paskelbta paties S.Pegovo propagandiniame projekte „WarGonzo“.

Rusijos „Telegram“ kanalų duomenimis, S.Pegovas buvo paguldytas į ligoninę su kojos žaizda. Tvirtinama, kad S.Pegovui nustatytas atviras dešinės pėdos dviejų pirštų lūžis ir plėštinė pėdos žaizda. „NEXTA Live“ kanalo duomenimis, S.Pegovas užmynė ant minos.

S.Pegovas yra Rusijos žurnalistas, propagandistas ir rašytojas, projekto „WarGonzo“, kuriame nagrinėjamos karinės temos ir konfliktai, įkūrėjas. Jis taip pat turi savo „Telegram“ kanalą, kuris siejamas su Rusijos saugumo tarnybomis.

S.Pegovas pastaruoju metu nuolat šmėžavo okupuotoje Ukrainos teritorijoje ir vadino save „karo korespondentu“. Ne kartą buvo įrodyta, kad S.Pegovo pasakotos istorijos buvo inscenizuotos.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as sekmadienį atmetė Maskvos teiginius, kad Vakarų šalys padeda planuojamam karo Ukrainoje eskalavimui. Tai jis pareiškė per itin retą pokalbį su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu.

„Scanpix“/AP nuotr./Benas Wallace'as

„Gynybos sekretorius paneigė šiuos teiginius ir įspėjo, kad tokie kaltinimai neturėtų būti naudojami kaip pretekstas didesnei eskalacijai“, – nurodoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos pranešime, kuriame pažymima, kad pokalbį inicijavo Maskva.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sekmadienį aptarė padėtį Ukrainoje su Pentagono vadovu Lloydu Austinu, pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Tai buvo antrasis jų pokalbis per mažiau nei savaitę.

„Gynybos žinybų vadovai aptarė padėtį Ukrainoje“, – nurodoma Rusijos ministerijos pranešime, išplatintame socialiniame tinkle.

Anksčiau sekmadienį S.Šoigu kalbėjosi apie Ukrainą su kolegomis iš Prancūzijos, Turkijos ir Jungtinės Karalystės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Lloydas Austinas ir Sergejus Šoigu

Šių pokalbių metu, kaip ir per ankstesnius pokalbius, S.Šoigu išsakė savo susirūpinimą dėl esą galimų Ukrainos provokacijų panaudojant „nešvarią bombą“.

Rusijos ir JAV gynybos ministrai paskutinį kartą kalbėjosi praėjusį penktadienį.

„Buvo aptarti aktualūs tarptautinio saugumo klausimai, įskaitant padėtį Ukrainoje“, – tuomet teigta Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.

Tuo metu JAV gynybos departamentas nurodė, kad Ll.Austinas pabrėžė, jog „svarbu išlaikyti ryšių linijas vykstant karui prieš Ukrainą“.

Tai buvo antras S.Šoigu ir L.Austino pokalbis nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios vasario 24-ąją.

Ankstesnį kartą, gegužės 13 dieną, kalbėdamasis su S.Šoigu, Ll.Austinas paragino Maskvą „nedelsiant nutraukti ugnį“ Ukrainoje.

Rusija to nepadarė, ir nuo to laiko Ukrainos pajėgos susigrąžino iš rusų kariuomenės teritorijų rytuose ir pietuose.

Nuo karo pradžios Maskvos ir Vašingtono santykiai pasiekė naujas žemumas.

Rusija apkaltino JAV siekiu pratęsti konfliktą teikiant finansinę ir karinę pagalbą provakarietiškai Ukrainai, o Vašingtonas pasmerkė Maskvos invaziją kaip neteisėtą.

Su Ukraina besiribojančiame Rusijos Kursko regione įrengtos dvi gynybos linijos reaguojant į galimą puolimą, sekmadienį pranešė vietos gubernatorius.

Gubernatoriaus Romano Starovoito socialinių tinklų paskyrose paskelbtose nuotraukose matyti statiniai, kurie atrodo kaip gynybinių bunkerių serija, kuriuose kariai gali laikyti šaudmenis ir šaudyti iš siaurų plyšių.

„Šią savaitę Kursko srityje baigti dviejų sustiprintų gynybos linijų įrengimo darbai, – pranešė R.Starovoitas ir pridūrė, kad dar viena gynybos linija bus pastatyta iki lapkričio 5 d. – Esame pasirengę atremti bet kokį kėsinimąsi į mūsų teritoriją.“

Kaimyninėje Belgorodo srityje, kuri taip pat ribojasi su Ukraina, gubernatorius šeštadienį pranešė, kad kai kuriose srities dalyse pradėtos gynybinių statinių statybos.

Šis pranešimas buvo paskelbtas po to, kai tą pačią dieną per išpuolį viename iš regiono miestų žuvo du žmonės, o 15 tūkst. žmonių, vietos valdžios duomenimis, kelioms valandoms liko be elektros energijos.

„Belgorodo srities rajonuose pradėjome statyti gynybines statinius“, – socialiniame tinkle pranešė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, paskelbęs nuotraukų, kuriose matyti, kaip vieno kaimo pakraštyje stovi keli piramidės formos betoniniai blokai.

Anksčiau šį mėnesį Rusija pranešė apie „gerokai padidėjusį“ apšaudymą jos teritorijoje iš ukrainiečių pusės ir nurodė, kad išpuoliai daugiausia buvo nukreipti į Belgorodo sritį ir kaimynines Briansko ir Kursko sritis.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sekmadienį su Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriumi Benu Wallace'u aptarė Ukrainos reikalus, po ankstesnių ministro pokalbių su kolegomis iš Prancūzijos ir Turkijos pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Kaip ir per ankstesnius pokalbius, S.Šoigu „išsakė britų kolegai savo susirūpinimą dėl galimų Ukrainos provokacijų panaudojant „nešvarią bombą“, – nurodoma ministerijos pranešime.

Kiek anksčiau sekmadienį S.Šoigu apie Ukrainą kalbėjosi telefonu su Prancūzijos ir Turkijos atstovais, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešimuose.

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė sunaikinusi centrinėje Ukrainoje esantį sandėlį, kuriame buvo laikoma daugiau kaip 100 tūkst. tonų aviacinio kuro.

„Netoli Smilos kaimo Čerkasų srityje buvo sunaikintas kuro sandėlis, kuriame buvo laikoma daugiau kaip 100 tūkst. tonų Ukrainos oro pajėgoms skirto aviacinio kuro“, – kasdieniniame pranešime teigė Gynybos ministerija.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu kalbėjosi telefonu su Prancūzijos ir Turkijos atstovais ir aptarė Ukrainos klausimą, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešimuose.

Juose nurodoma, kad su Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministru Sebastienu Lecornu „buvo aptarta padėtis Ukrainoje, kuri turi nuolatinę tendenciją toliau nekontroliuojamai eskaluotis“.

Vėliau sekmadienį ministerija pranešė, kad rusų gynybos ministras telefonu kalbėjosi su Turkijos kolega Hulusi Akaru.

Rusijos gynybos ministerija pranešime stengėsi akcentuoti, kad abiejuose pokalbiuose S.Šoigu išreiškė „susirūpinimą dėl galimų Ukrainos provokacijų, panaudojant „nešvarią bombą“.

Penktadienį Rusijos gynybos ministras surengė retą pokalbį telefonu su Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu. Abi šalys patvirtino, kad kalbėjo apie Ukrainą.

Tai buvo tik antrasis ministrų pokalbis nuo tada, kai Maskva vasario 24 dieną išsiuntė karius į Ukrainą. Dar gegužę Ll.Austinas ragino Maskvą „nedelsiant“ paskelbti paliaubas.

Kyjivo energetikos įmonė DTEK sekmadienį pranešė, kad po pakartotinių Rusijos smūgių šalies energetikos infrastruktūrai Ukrainos sostinėje pradėti planiniai „stabilizaciniai“ elektros energijos tiekimo nutraukimai.

„Spalio 23 dieną nacionalinis energetikos operatorius „Ukrenerho“, siekdamas išvengti avarijų, Kyjive įvedė stabilizacinius energijos tiekimo sustabdymus“, – sakoma energetikos bendrovės DTEK pranešime, kuriame priduriama, kad tiekimo nutraukimas turėtų trukti „ne ilgiau kaip keturias valandas“, tačiau gali būti ilgesnis „dėl elektros energijos tiekimo sistemai padarytos žalos masto“.

Energiją nustota tiekti 11 val. 13 min. vietos ir Lietuvos laiku, o vartotojai Kyjive buvo suskirstyti į tris grupes, kurioms tiekimas bus „tam tikrą laiką atjungtas“, pranešė DTEK.

Bendrovė dar kartą paragino gyventojus „taupiai“ naudoti elektros energiją, o įmones – apriboti išorinio apšvietimo naudojimą.

Šeštadienį Rusijai sudavus smūgius energetikos objektams visoje šalyje, daugiau kaip milijonas Ukrainos namų ūkių liko be elektros energijos, pranešė Ukrainos prezidentūra.

Pastarosiomis dienomis Rusija ne kartą kėsinosi į Ukrainos energetikos tinklą ir prieš žiemą sugriovė bent trečdalį šalies elektrinių.

Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas momentas, kai spalio 17 d. Rusijoje, Jeiske, sudužo karinis naikintuvas-bombonešis Su-34.

Paviešintoje filmuotoje medžiagoje taip pat matyti, kaip katapultuojasi pilotas.

Lėktuvas nukrito šalia daugiabučio pastato miesto gyvenamajame rajone. Katastrofos aukomis tapo 15 žmonių.

Pranešama, kad likus kelioms valandoms iki katastrofos lėktuvas bombardavo Ukrainą. Pilotas katapultavosi nebandydamas išvengti lėktuvo kritimo ant gyvenamųjų namų.

Pagal oficialią versiją, lėktuvo variklis užsidegė kylant.

Per avariją žuvo 15 žmonių, iš kurių 12 buvo suaugusieji ir trys vaikai. 19 žmonių buvo sužeista (14 suaugusiųjų ir 5 vaikai).

Pranešama, kad per avariją žuvo didelė septynių asmenų šeima.

Praėjusią naktį Mykolajivo srityje buvo numušta 14 Irano dronų-kamikadzių. Apie tai savo „Facebook“ puslapyje pranešė Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė „Pietūs“.

„Naktį iš spalio 22 į 23 d., virš Mykolajivo srities karinių oro pajėgų vadovybės „Pietūs“ oro gynybos pajėgomis ir priemonėmis numušta vienuolika priešo bepiločių orlaivių-kamikadzių „Shahed-136“, dar tris numušė kiti šalies pietų gynybos pajėgų daliniai“, – sakoma pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Numušto drono „Shahed-136“ nuolaužos Kyjive

Kaip skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas sakė, kad per pastarąsias dvi savaites Ukrainos kariuomenės efektyvumas numušant Irano dronus „Shahed-136“ yra 85 proc. Nuo rugsėjo 13 d. iki spalio 19 d. Ukrainoje numušti 223 tokiė dronai.

Per pastarąją parą buvo sunaikinti mažiausiai 5 priešo tankai, 20 bepiločių orlaivių, 2 lėktuvai, 14 artilerijos sistemų, 18 šarvuočių.

Per 24 valandas sunaikinta 400 okupantų, o priešo karių nuostoliai priartėjo prie 67 500.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Nuo vasario 24 d. iki spalio 23 d. priešo patirti koviniai nuostoliai preliminariai yra tokie: personalo – apie 67470 (+400 per pastarąją parą) sunaikintų žmonių“, – teigiama pranešime.

Šių skaičių karo sąlygomis neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Rusijos pajėgos toliau traukiasi iš vakarinės Chersono srities ir ruošiasi manevrinei gynybai, praneša JAV karo tyrimų institutas (ISW). Ukrainos generalinio štabo duomenimis, Rusijos kariškiai paliko Charivnės ir Čkalovo kaimus, o iš Beryslavo miesto evakuoti karininkai ir medikai. Chersoną paliko dauguma likusių gyventojų.

Ataskaitoje pažymima, kad Rusijos kariuomenė rengiasi atgrasymo veiksmams: Naujosios Kachovkos okupacinės administracijos vadovas šeštadienį pareiškė, kad buvo padidintas vandens išleidimas iš Kachovkos rezervuaro tuo atveju, jei būtų pažeista Novokachovskajos hidroelektrinės užtvanka. ISW ekspertai anksčiau ne kartą yra pabrėžę, kad Rusijos kariuomenė gali sugriauti HES užtvanką, jei ji atsitrauktų, ir užtvindyti didelę regiono dalį.

Naktį Mykolajivas buvo apšaudomas S-300 tipo raketomis. Vienas iš jų pataikė į penkiaaukštį gyvenamąjį namą ir visiškai sunaikino penktame aukšte esantį butą, sakė miesto meras Aleksandras Senkevičius.

Pasak jo, taip pat buvo apgadintas gretimas 10 aukštų gyvenamasis namas. Nuolaužos išmušė langus ir duris, o sprogimo banga sugriovė balkonus. Taip pat buvo apgadintas šilumos mazgas, žaidimų aikštelė ir keli stovėję automobiliai.

Nuotr. iš K.Tymošenkos telegram kanalo/Apšaudytas namas Mykolajive

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka paskelbė nuotraukas, kuriose matyti apšaudymo padariniai. 
 

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) skyrė 2200 eurų baudą viešajai įstaigai „Mūsų TV“ už dezinformacijos platinimą interneto svetainėje. 

Kaip pranešė komisija stebėseną ji atliko skundo pagrindu ir nustatė, kad joje buvo skleidžiama informacija, pažeidžianti Lietuvos visuomenės informavimo įstatymą: joje buvo platinama dezinformacija.

Anot komisijos, portale paskelbtuose reportažuose jų dalyviai formuoja palankią nuomonę Rusijos ir Baltarusijos vykdomos užsienio politikos atžvilgiu, diskredituojant Lietuvos valdžios institucijas, jų teisėtumą, nepriklausomumą ir demokratiškumą.

Taip pat šališkai atsiliepiama apie įvykius Donecke ir Luhanske, iš esmės kvestionuojant Ukrainos suverenitetą ir jos teritorinį vientisumą, pateisinant Rusijos karinę agresiją minėtose srityse.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Maskvos primesta Pietų Ukrainos miesto Chersono valdžia šeštadienį nurodė visiems gyventojams „nedelsiant“ palikti miestą prieš numatomą Ukrainos pajėgų, siekiančių susigrąžinti vieną pirmųjų Rusijos pajėgų užimtų miestų, puolimą.

Prokremliška Chersono srities administracija platformoje „Telegram“ paragino visus civilius gyventojus „dėl įtemptos padėties fronte, padidėjusio masinio miesto apšaudymo pavojaus ir teroristinių išpuolių grėsmės“ keltis į kairįjį Dniepro krantą, gilyn į Rusijos kontroliuojamą teritoriją.

Chersoną Rusijos pajėgos kontroliuoja nuo pirmųjų vasario pabaigoje Kremliaus pradėtos invazijos dienų. Chersono sritis – vienas iš keturių regionų, kuriuos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį neteisėtai aneksavo, o vėliau įvedė karo padėtį pagal Rusijos įstatymus.

„Scanpix“/AP nuotr./Iš Chersono evakuojami gyventojai

Penktadienį Ukrainos pajėgos apšaudė rusų pozicijas visoje srityje, taikydamosi į prokremliškų pajėgų tiekimo kelius per Dniepro upę.

Pasak pranešimų, Rusijos primestos valdžios pareigūnai desperatiškai bando paversti Chersono miestą – svarbų pramonės centrą ir upių bei jūrų uostą – tvirtove ir siekia perkelti dešimtis tūkstančių jo gyventojų.

Anot Ukrainos kariuomenės generalinio štabo, Kremlius, siekdamas kompensuoti praradimus ir sustiprinti priešakinius dalinius, į aplinkinį regioną atsiuntė net 2 tūkst. šauktinių.

Dniepro upė yra itin svarbi mūšyje dėl regiono, nes per ją keliauja atsargos, kariai ir civiliai gyventojai, ji tiekia geriamąjį vandenį Pietų Ukrainai ir aneksuotam Krymo pusiasaliui, o hidroelektrinė gamina elektros energiją. Didžiąją dalį teritorijos, be kita ko, elektrinę ir kanalą, kuriuo vanduo tiekiamas į Krymą, kontroliuoja Rusija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Maisto produktų gabenimas per Dnieprą Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje

Kremliaus remiama Chersono valdžia anksčiau paskelbė planus per upę evakuoti visus Rusijos paskirtus pareigūnus ir net 60 000 civilių gyventojų, o vietos lyderis Volodymyras Saldo teigė, kad tai bus „organizuotas, laipsniškas perkėlimas“.

Kitas Rusijos paskirtas pareigūnas šeštadienį suskaičiavo, kad per Dnieprą jau persikėlė apie 25 tūkst. žmonių iš viso regiono. Kirilas Stremousovas platformoje „Telegram“ teigė, kad gyventojai persikelia savo noru.

„Žmonės aktyviai juda, nes šiandien prioritetas yra gyvybė. Mes nieko niekur netempiame“, – pareiškė jis, matyt, atsakydamas į Ukrainos ir Vakarų susirūpinimą dėl galbūt priverstinio gyventojų perkėlimo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kirilas Stremousovas

Ukrainos pareigūnai ragina vietos gyventojus priešintis bandymams juos perkelti, o vienas vietos pareigūnas tvirtina, kad Maskva siekia paimti civilius įkaitais ir panaudoti juos kaip gyvuosius skydus.

„Rimta grėsmė“

Anksčiau šeštadienį Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida pasmerkė Maskvos pasisakymus dėl galimo branduolinių ginklų panaudojimo Ukrainos konflikte.

„Rusijos grasinimas panaudoti branduolinį ginklą yra rimta grėsmė tarptautinės bendruomenės taikai ir saugumui ir yra visiškai nepriimtinas“, – sakė jis.

Australijoje kalbėjęs F.Kishida teigė, kad 77 metus trukęs branduolinių ginklų nenaudojimo laikotarpis „neturi būti nutrauktas“.

Nuo vasario mėnesio, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, V.Putinas yra kelis kartus užslėptai pagrasinęs, kad yra pasirengęs panaudoti taktinius branduolinius ginklus.

Anksčiau šį mėnesį Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis perspėjo, kad Rusijos kariuomenė būtų „sunaikinta“, jei Rusija pradėtų tokią ataką.

Vašingtonas taip pat perspėjo Maskvą dėl „katastrofiškų“ pasekmių, jei ji panaudotų tokius ginklus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Japonija yra vienintelė šalis, kurioje kada nors buvo panaudotas branduolinis ginklas: 1945 metų rugpjūčio 6 dieną JAV numetė atominę bombą ant Hirošimos, kuri pražudė 140 tūkst. žmonių, o po trijų dienų ant Nagasakio numetė antrąją, kuri pražudė 74 tūkst. žmonių.

Oro gynyba – „aukščiausias prioritetas“

Šeštadienio vakariniame kreipimesi Ukrainos prezidentas  V.Zelenskis sakė, kad šalis bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, kad sankcijos būtų taikomos „visiems Rusijos propagandistams, vadinamiesiems „nuomonių lyderiams“ ir šou verslo atstovams, kurie remia ar pateisina terorą“.

Rusijos žiniasklaidos darbuotojams ir įžymybėms, parėmusioms Rusijos invaziją, „turėtų būti taikomas visas individualių sankcijų paketas, kad jie apskritai negalėtų nieko daryti visame pasaulyje“, – pridūrė jis.

Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pranešė, kad pirmą kartą kalbėjosi su naujai paskirtu Italijos užsienio reikalų ministru Antonio Tajani.

Linkėdamas jam sėkmės, D.Kuleba pabrėžė, kad Ukrainos „aukščiausias prioritetas“ yra „greitai gauti priešlėktuvinės gynybos sistemas“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

Dėl Rusijos antskrydžių prieš energetikos objektus visoje šalyje daugiau kaip milijonas Ukrainos namų ūkių liko be elektros, anksčiau šeštadienį pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka.

Ukrainiečių energetikos operatorius „Ukrenerho“ socialiniuose tinkluose paskelbė, kad nauji smūgiai buvo nukreipti į energetikos infrastruktūrą Ukrainos vakaruose, o kelių karo draskomos šalies regionų pareigūnai pranešė apie elektros energijos tiekimo sutrikimus.

„Tai niekšiški smūgiai kritiniams objektams, – anksčiau šeštadienį sakė V.Zelenskis. – Pasaulis gali ir turi sustabdyti šį terorą.“

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Kitose šalies dalyse taip pat buvo pranešta apie elektros energijos tiekimo sutrikimus, o vietos pareigūnai dar kartą paragino mažinti energijos vartojimą. Pasak „Ukrenerho“, kai kuriose Ukrainos vietovėse elektros energijos suvartojimas jau sumažintas iki 20 proc.

Pasak vietos gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, šeštadienį per smūgius su Ukraina besiribojančioje Rusijos Belgorodo srityje žuvo mažiausiai du civiliai.

Beveik 15 tūkst. žmonių liko be elektros, pridūrė jis.

Praėjusią savaitę Rusija pranešė, kad jos teritorijoje „gerokai padaugėjo“ ukrainiečių atakų, ir teigė, kad išpuoliai daugiausia buvo nukreipti į Belgorodo sritį ir kaimyninius Briansko ir Kursko regionus.