V.Zelenskiui perdavė žinią – V.Putinas kalba apie būtinybę sėstis prie derybų stalo

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino ukrainiečius atsakingai vartoti elektros energiją.

„Rusijos teroristai mūsų energetikams sukūrė tokias sudėtingas sąlygas, kokių niekas Europoje nėra matęs ar sutikęs. Tokių iššūkių, kuriuos mūsų specialistai dabar priversti įveikti, nebuvo. Jie garbingai juos įveikė.

Daugelyje Ukrainos miestų ir rajonų avariniu būdu nutrūksta elektros energijos tiekimas, todėl turime riboti energijos vartojimą. Tačiau visi turime prisiminti vieną dalyką: mums reikia pergalės prieš Rusiją ir energetikos sektoriuje“, – vakariniame kreipimesi sakė V.Zelenskis.

„Telegram“ tinkle plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip garsi Rusijos žurnalistė ir televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčak vidury dienos pėsčiomis kerta Baltarusijos ir Lietuvos sieną. Ji spėjo išvykti iš Rusijos prieš tai, kai į jos namus Rusijos sostinėje Maskvoje atvyko pareigūnai, ketinę ją sulaikyti dėl kaltinimų turto prievartavimu.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

VIDEO: Paskelbtas vaizdo įrašas, kaip Ksenija Sobčak pėsčiomis kerta Lietuvos sieną

Paskelbtas vaizdo įrašas, kaip Ksenija Sobčak pėsčiomis kerta Lietuvos sieną

Trečiadienį Kyjive apsilankęs Bisau Gvinėjos prezidentas pareiškė, kad V.Putinas paprašė per jį perduoti žinią Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui apie būtinybę pradėti derybas, skelbia UNIAN.

Ukrainos prezidentas pažymi, kad Rusija turi pradėti gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir sienas, kad ateityje būtų galima užmegzti dialogą.

„Manau, kad būtent nuo tokių labai paprastų fundamentalių dalykų, būtent nuo tokių labai paprastų fundamentalių dalykų viskas prasideda... kol kas viso to nėra, o Rusijos prezidento noras kalbėti, manau, yra ne kas kita, kaip suplanuota retorika, kuri turėtų suveikti jo vidinei auditorijai ir auditorijai tų valstybių, kurios dar neišskyrė politikos tarp savo valstybės ir valstybės, kuri vadinasi Rusija“, – pabrėžė V.Zelenskis.

BBC Rusijos tarnyba praneša, kad trečiadienį

į tai atkreipė dėmesį „Ukrainska pravda“. Spalio 24 d. Rusijos užsienio reikalų ministerijos „Twitter“ paskyroje anglų kalba buvo paskelbta: „Remiantis turima informacija, dvi Ukrainos organizacijos gavo tiesioginį nurodymą sukurti vadinamąją nešvariąją bombą. Darbas jau baigiamas.“

Įraše buvo pateiktos keturios nuotraukos: pakuotės su įspėjamuoju paveikslėliu, kad viduje yra radioaktyviųjų medžiagų; kažkokia, kaip spėjama, branduolinė jėgainė, nufotografuota iš viršaus, ir atliekų saugyklos.

Trečiadienį Slovėnijos vyriausybė „Twitter“ paskyra paskelbė tas pačias nuotraukas, patikslindama, kad jos darytos 2010 m. ir priklauso nacionalinei radioaktyviųjų atliekų agentūrai, todėl su šiandiena nesusijusios.

„Radioaktyviosios atliekos Slovėnijoje saugomos saugiai ir prižiūrimos. Jos nenaudojami nešvarioms bomboms gaminti“, – tviteryje rašė šalies vyriausybė.

Trečiadienį Indijos gynybos ministras Rajnathas Singhas Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu per pokalbį telefonu pasakė, kad per karą Ukrainoje „neturėtų būti naudojamas branduolinis variantas“.

Tai pranešė JAV trasnliuotojas CNN, kuri citavo Indijos gynybos ministerijos pranešimą spaudai.

R.Singhas pareiškė, kad Indijos pozicija yra tokia, jog „reikia eiti dialogo ir diplomatijos keliu, kad konfliktas būtų kuo greičiau išspręstas“.

Jis sakė, kad nė viena šalis neturėtų griebtis branduolinio varianto, nes branduolinio ar radiologinio ginklo panaudojimo perspektyva prieštarauja pagrindiniams žmonijos principams.

Ukrainai ir Izraeliui pasidalijus žvalgybine informacija apie maždaug 400 Irano dronų, kuriuos Rusija panaudojo per savo invaziją, ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė Kyjivo santykiuose su Izraeliu matąs „teigiamą tendenciją“.

„Taigi, esame bendradarbiavimo [proceso] pradžioje, tai teigiama tendencija santykiuose su Izraeliu“, – pareiškė V.Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive.

„Po ilgos pertraukos matau, kad judame į priekį“, – pridūrė jis.

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas antradienį sakė perduodantis Jungtinėms Valstijoms žvalgybinės informacijos, įrodančios, kad Iranas tiekia Rusijai dronus, jos naudojamus Ukrainoje, ir paragino imtis griežto atsako.

JAV ir Europos Sąjunga jau yra priėjusios prie panašios išvados, bet Izraelis siekia griežtų veiksmų Irano, kurį laiko didžiausia grėsme sau, atžvilgiu.

I.Herzogas, kurio postas didele dalimi yra reprezentacinio pobūdžio, lankydamasis Vašingtone susitiko su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, o trečiadienį susitiks su prezidentu Joe Bidenu.

Visgi, nepaisydamas savo išvadų dėl Irano dronų, Izraelis atsargiai demonstruoja paramą Ukrainai, nepamiršdamas Rusijos aktyvaus karinio vaidmens žydų valstybės kaimynėje Sirijoje.

Izraelis nenori skirti Ukrainai modernios oro gynybos sistemos „Iron Dome“, sukurtos padedant Jungtinėmis Valstijomis.

Dviejų Luhansko srities gyvenviečių teritorijose buvo sunaikinta iki 60 rusų užpuolikų, iš kurių mažiausiai 10 yra karininkai.

Tai teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Per pastarąsias valandas Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė rusų okupantų atakas 11 gyvenviečių teritorijose.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Lenkijos Senatas priėmė rezoliuciją, kuria Rusijos Federacijos valdžios institucijos pripažįstamos teroristiniu režimu, skelbia UNIAN.

Už rezoliuciją dėl Rusijos Federacijos valdžios institucijų pripažinimo teroristiniu režimu balsavo visi posėdyje dalyvavę senatoriai.

Kyjivas trečiadienį pranešė, kad Rusija per apsikeitimą belaisviais grąžino JAV piliečio, kuris žuvo kovodamas su Maskvos pajėgomis Ukrainoje, palaikus.

Be to, namo grįžo 10 ukrainiečių karių.

„Taip pat buvo perduotas amerikiečio savanorio, JAV kariuomenės veterano Joshua Alano Joneso, kuris kovojo už Ukrainą ir žuvo mūšyje su okupantais, kūnas“, – sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas trečiadienį pareiškė netikįs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas panaudos branduolinius ginklus.

V.Putinas ne kartą yra perspėjęs, kad Rusija turi teisę gintis naudodama bet kokius savo arsenale, kuriame yra didžiausios pasaulyje branduolinių ginklų atsargos, esančius ginklus.

Rusijos nesėkmės kare Ukrainoje padidino Vakarų susirūpinimą, kad V.Putinas gali panaudoti taktinį branduolinį ginklą, pranešė „Reuters“.

„Mano asmeninė nuomonė yra tokia, kad V.Putinas nenaudos branduolinių ginklų“, – sakė V.Reznikovas,.

Neseniai išlaisvintose Charkovo srities teritorijose ekshumuota apie 1 tūkst. kūnų, įskaitant civilius ir vaikus.

Tarp jų - 447 kūnai, rasti masinėje kapavietėje Iziume.

Rusijos garsi žurnalistė ir televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčak atvyko į Lietuvą, patvirtino 15min šaltiniai. Rusijos žiniasklaida skelbia, kad jos namuose netoli Maskvos atliekama krata. Užvakar buvo pranešta, kad sulaikytas jos komercijos direktorius Kirilas Suchanovas. Pranešama, kad pati K.Sobčak į Lietuvą atvyko per Baltarusiją naktį į trečiadienį.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ksenija Sobčiak

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį stebėjo Maskvos karių, atsakingų už reagavimą į branduolinio karo grėsmę, pratybas, pranešė Kremlius.

 „Vadovaujant vyriausiajam ginkluotųjų pajėgų vadui Vladimirui Putinui, su sausumos, jūrų ir oro strateginėmis atgrasymo pajėgomis buvo surengti mokymai, kurių metu vyko praktiniai balistinių ir sparnuotųjų raketų paleidimai“, – pranešė Kremlius.

Valstybinė televizija parodė, kaip V.Putinas prižiūrėjo pratybas iš kontrolės patalpų.

JAV kairiojo sparno įstatymų leidėjai antradienį atšaukė raginimą prezidentui Joe Bidenui derėtis su Rusija ir sakė neprisidedantys prie respublikonų, abejojančių parama Ukrainai.

Likus kelioms dienoms iki Kongreso rinkimų, Atstovų Rūmų narė Pramila Jayapal, progresyviųjų frakcijos lyderė, prisiėmė atsakomybę ir sakė, kad darbuotojai paskelbė prieš kelis mėnesius parengtą ir nepatikrintą laišką.

Ji apgailestavo, jog pirmadienį paskelbtas laiškas buvo „jungiamas“ su neseniai išsakytomis Atstovų Rūmų respublikonų lyderio Kevino McCarthy pastabomis, kad jei jo partijai per lapkričio 8-osios rinkimus pavyks pasiekti laukiamų rezultatų ir perimti Atstovų Rūmų kontrolę, ji neišrašys „tuščio čekio“ karo draskomai Ukrainai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Tai, kad šie pareiškimai pasirodė panašiu metu, „sudarė netinkamą įspūdį, kad demokratai... kažkaip susivienijo su respublikonais, siekiančiais nutraukti Amerikos paramą prezidentui [Volodymyrui] Zelenskiui“, sakoma P.Jayapal pareiškime.

Pasak jos, tai visiškai neatitinka tiesos.

„Kiekvienas karas baigiasi diplomatija, ir šis [karas] taip pat [ja] baigsis po Ukrainos pergalės“, – pridūrė ji.

Pradiniame laiške 30 Atstovų Rūmų narių iš J.Bideno Demokratų partijos rašė nepritariantys Rusijos „siaubingai ir neteisėtai invazijai į Ukrainą“, ir sutinkantys su Baltaisiais rūmais, kad susitarimas priklauso nuo Kyjivo.

„Tačiau kaip įstatymų leidėjai, atsakingi už JAV mokesčių mokėtojų dešimčių milijardų dolerių eikvojimą karinei pagalbai šiame konflikte, manome, kad toks dalyvavimas kare taip pat nulemia Jungtinių Valstijų atsakomybę rimtai aiškintis visus įmanomus kelius“, – rašė jie ir paragino tiesiogiai bendrauti su Rusija ieškant sprendimo, „priimtino Ukrainos žmonėms“.

Laiške buvo užsimenama apie galimybes švelninti sankcijas Rusijai ir sukurti naują Europos saugumo struktūrą suteikiant garantijas visoms šalims.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš tai, kai vasario 24 dieną pradėjo invaziją į Ukrainą, pareikalavo garantijų, kad ši buvusi sovietinė respublika niekada neįstos į NATO.

JAV pareigūnai skeptiškai vertino galimybę, kad V. Putinui iš tikrųjų rūpėjo NATO, ir akcentavo, kad Ukraina neturėjo daug šansų įstoti į Aljansą. Vis dėlto amerikiečiai iki pat invazijos dalyvavo aukšto lygio derybose su Rusija.

J.Bideno administracija sako, kad Rusija apie diplomatiją kalba nerimtai ir rengia niokojamas atakas Ukrainoje, taip pat ir prieš civilinę infrastruktūrą.

Minimas įstatymų leidėjų laiškas pirmadienį privertė kai kuriuos jį pasirašiusius demokratus teisintis, o kai kas kėlė klausimus dėl jo paskelbimo laiko.

Atstovų Rūmų narys Markas Takano paskelbė savo pareiškimą ir jame pažadėjo palaikyti tolesnį finansavimą remiant „Ukrainos apsisprendimo teisę“ ir užtikrinant, kad „Ukrainos žmonės turėtų reikalingų įrankių savo sunkiai iškovotai demokratijai apginti“.

JAV įstatymų leidėjai iš abiejų partijų gegužės mėnesį patvirtino 40 mlrd. dolerių (40,6 mlrd. eurų) pagalbą Ukrainai. Nepritarimas buvo ribotas, jį daugiausia reiškė griežtai dešiniųjų pažiūrų respublikonai, artimi buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui. Šis praeityje yra reiškęs susižavėjimą V.Putinu.

Naujai nuo rusų okupantų išlaisvintose Ukrainos teritorijose buvo atkasta apie tūkstantis žuvusiųjų kūnų. Apie tai pranešė Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerijos spaudos tarnyba.

Pažymima, kad Dingusių asmenų reikalų komisaro tarnyba dirba ką tik iš okupantų išlaisvintose teritorijose esančiose vietose.

„Vykdant paieškos darbus jau buvo ekshumuota apie tūkstantis žuvusių didvyrių ir civilių kūnų. Visų pirma, beveik 450 Iziume – vienoje masiškiausių laidojimo vietoje“, – sakoma ataskaitoje.

Pabrėžiama, kad „atskleidžiami šokiruojantys okupantų žiaurumo faktai: tarp žuvusiųjų yra ne tik kariškiai, bet ir civiliai – suaugusieji ir vaikai“.

„Bet tikslūs duomenys paaiškės tik po ekspertizės“, – pažymėjo ministerija.

Departamentas pridūrė, kad darbas tęsiamas bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis, prie regioninių karinių administracijų sukurtomis pirotechnikos ir paieškos grupėmis.

Pasak Oleksijaus Reznikovo, Ukrainos kariai pietinėje ir Charkivo srityje dėl prasidėjusių liūčių pradėjo lėčiau judėti į priekį. „Tačiau mes naudojame taktiką žingsnis po žingsnio ir kilometras po kilometro išlaisvinti savo kaimus. Ir mes tai darysime toliau“, – „Hromadske“ citavo O.Reznikovo interviu televizijai "Fox News" ištrauką.

Ukrainos gynybos ministras taip pat sakė nemanąs, kad Rusijos kariai velsis į gatvės mūšius Chersone, nes jiems tai būtų didelė rizika. Pasak jo, Ukrainos kariai kontroliuoja visus tiltus per Dnipro upę.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Oleksijus Reznikovas

„Jiems yra didelė rizika likti Chersone. Jie neturi jokių galimybių pabėgti, kaip tai buvo padaryta Charkivo kryptimi, pavyzdžiui, Iziume“, – sakėO.Reznikovas.

Anksčiau Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Rusija, paskelbusi apie Chersono evakuaciją, tik „sukūrė iliuziją, kad visi išvyksta“, nors iš tikrųjų ruošiasi ginti miestą.

Ukrainiečių branduolinės energetikos operatorius antradienį pranešė, kad Kremliaus pajėgos vykdo slaptus darbus okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje pietų Ukrainoje.

Manoma, kad Rusija bando nukreipti dėmesį nuo tų slaptų darbų melagingais teiginiais apie Ukrainos „nešvarią bombą“.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sekmadienį kalbėdamasis telefonu su NATO kolegomis iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Turkijos pateikė nepagrįstus įrodymus, kad Ukraina planuoja panaudoti vadinamąją „nešvarią bombą“, turėdamas omenyje ginklą, kuris naudoja tradicinius sprogmenis radioaktyvioms medžiagoms išsklaidyti. 

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės greitai atmetė Maskvos kaltinimus, o Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame atmetė „akivaizdžiai melagingus“ Rusijos teiginius.

Ukraina taip pat teigė, kad tokiais pareiškimais rusai bando atitraukti dėmesį nuo savo pačių planuojamų veiksmų susprogdinti radioaktyviąją „nešvarią bombą“, kuri pasėtų siaubą pasaulyje.

Ukrainos branduolinių jėgainių operatorius „Enerhoatom“ pranešė, kad praėjusią savaitę Rusijos pajėgos vykdė slaptus statybų darbus okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje. 

„Enerhoatom“ išplatintame pranešime teigiama, kad Zaporižios AE kontroliuojantys Rusijos pareigūnai nei Ukrainos personalui, kuris yra atsakingas už atominės veikimą, nei Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) atstovams neleidžia patekti į elektrinę, kad, kaip teigiama, šie nepamatytų ką rusai daro iš tikrųjų. 

„Enerhoatom“ daro prielaidą, kad Rusija „rengia teroristinį aktą naudodama atominės bei elektrinėje saugomas radioaktyvias medžiagas ir atliekas“. Teigiama, kad Zaporižios AE panaudoto branduolinio kuro saugykloje iš viso buvo 174 konteineriai, o kiekviename iš jų yra saugoma po 24 panaudoto kuro rinkinius. 

„Šių konteinerių sunaikinimas dėl sprogimo sukels radiacinę avariją ir kelių šimtų kvadratinių kilometrų gretimos teritorijos užterštumą“, – teigė „Enerhoatom“.

Operatorius taip pat paragino TATENA išsiaiškinti, kas šiuo metu vyksta Zaporižios AE.  

Rusijos prašymu JT Saugumo Taryba antradienį surengė uždarą susitikimą dėl Ukrainos tariamos „nešvarios bombos“.

Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia prieš posėdį visiems Saugumo Tarybos nariams išsiuntinėjo penkių puslapių laišką, kuriame, remiantis Rusijos gynybos ministerija, teigiama, kad Ukrainos institucijos „gavo tiesioginius nurodymus iš (prezidento Volodymyro) Zelenskio režimo sukurti tokią „nešvarią bombą“ ir kad „darbai jau yra baigiamajame procese“.

Jis taip pat perspėjo, kad Ukrainos valdžia ir Vakarų rėmėjai bus „visiškai atsakingi už visas pasekmes“, atsirasiančias dėl „nešvarios bombos“ panaudojimo, kurį Rusija laikys „branduolinio terorizmo veiksmu“.

Žurnalistai po JT Saugumo Tarybos posėdžio teiravosi Rusijos ambasadoriaus prie JT pirmojo pavaduotojo Dmitrijaus Polianskio, kokius įrodymus turi Rusija dėl tariamo V.Zelenskio įsakymo sukurti „nešvarią bombą“. Tuo tarpu jis atsakė, kad „tai žvalgybos informacija“.

D.Polianskis taip pat pridūrė, kad TATENA gali nusiųsti savo inspektorius, kad šie surinktų įrodymus dėl Ukrainos tariamai kuriamos „nešvarios bombos“.

JK ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Jamesas Kariuki po susitikimo žurnalistams teigė, kad „mes nematėme ir negirdėjome jokių naujų įrodymų“, o JK, Prancūzija ir JAV jau aiškiai išreiškė, kad tai yra „aiškiai melagingas kaltinimas“ ir „gryna Rusijos dezinformacija“. Jis pridūrė, jog „Ukraina aiškiai pasakė, kad neturi ko slėpti“, o „TATENA inspektoriai jau yra pakeliui“.

Rusija paprašė JT Saugumo Tarybos sudaryti komisiją, kuri ištirtų ir įrodytų Kremliaus teiginius, esą JAV ir Ukraina pažeidžia konvenciją, draudžiančią naudoti biologinį ginklą Ukrainos laboratorijose. 

Netrukus po Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją V.Nebenzia pareiškė, kad slaptos amerikiečių finansuojamos laboratorijos Ukrainoje vykdė biologinį karą. Šiuo kaltinimus atmetė tiek JAV, tiek Ukraina.

Rusija taip pat ketvirtadienį sušauks JT Saugumo Tarybos posėdį dėl Ukrainos biologinio ginklo laboratorijų.

Kremlius reikalavo, kad jos perspėjimai apie Ukrainos tariamą planą panaudoti „nešvarią bombą“ būtų vertinami labai rimtai, bei kritikavo Vakarų valstybes už tai, kad šios yra abejingos šiems Rusijos perspėjimams. 

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad šio Rusijos įspėjimo atmetimas yra „nepriimtinas, atsižvelgiant į pavojaus, apie kurį kalbėjome, rimtumą“.

JAV žurnalas „Foreign Policy“, remdamasis savo šaltiniais, teigia, kad Rusija bando verbuoti buvusius Afganistano komandosus karui Ukrainoje.

Žurnalo duomenimis, JAV ir Didžiosios Britanijos instruktorių apmokyti buvę Afganistano nacionalinės armijos labiausiai kovai parengtų desantininkų korpuso kariai gauna žinutes iš Rusijos verbuotojų, žadančių dosnų atlygį už dalyvavimą kare Ukrainoje. Nežinia, kieno vardu veikia įdarbintojai, tačiau žurnalo šaltiniai teigia, kad už šių bandymų stovi privati karinė kompanija „Wagner“. Pasak vieno iš žurnalo pašnekovų, 35 metų buvusio komandosų kapitono, jis padėjo keliems buvusiems bendražygiams susisiekti su verbuotoju, kuris suorganizavo jų skrydį į Teheraną, iš kurio jie išskrido į Rusiją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Afganų kariai patruliuoja Kabule

Šiuo metu Afganistane gali būti 20-30 tūkst. buvusių komandosų, kuriems nepavyko evakuotis į Vakarų šalis. Daugelis jų yra priversti slapstytis nuo Talibano. Toli gražu ne visi jie pasirengę kovoti Rusijos, kurią laiko priešu, pusėje, tačiau, pasak leidinio pašnekovų, beviltiška padėtis, kurioje jie atsidūrė, gali priversti kelis tūkstančius žmonių žengti tokį žingsnį.

Rusijos Federacijos branduolinio ginklo panaudojimo Ukrainoje scenarijus mažai tikėtinas, pranešė Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas spaudai Andrijus Jusovas.

„Kalbant apie branduolinius ginklus, tai yra atgrasymo ginklai ir jais bus žvanginama. Putinas jais žvangins kuo garsiau, kad būtų išgirstas ir atkreiptas dėmesys.

Bet jei įsivaizduojate, kad Putinas išdrįstų panaudoti branduolinį ginklą, tai yra paskutinis koziris, kurį jis panaudos. O kas toliau? Ar Ukraina nustos kovoti? Ne. Ar pasaulis taps labiau simpatizuojantis Putino režimui ir kitiems rašistams? Žinoma, ne. Tai bus jo finalas“, – tikino jis. 

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas antradienį sakė perduodantis Jungtinėms Valstijoms žvalgybinės informacijos, įrodančios, kad Iranas tiekia Rusijai dronus, jos naudojamus Ukrainoje, ir paragino imtis griežto atsako.

JAV ir Europos Sąjunga jau yra priėjusios prie panašios išvados, bet Izraelis siekia griežtų veiksmų Irano, kurį laiko didžiausia grėsme sau, atžvilgiu.

I.Herzogas, kurio postas didele dalimi yra reprezentacinio pobūdžio, lankydamasis Vašingtone susitiko su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, o trečiadienį susitiks su prezidentu Joe Bidenu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Apšaudytas Kyjivas

„Iranietiški ginklai vaidina svarbų vaidmenį destabilizuojant mūsų pasaulį, ir tarptautinė bendrija privalo išmokti pamokas, dabar ir ateityje, – sakė I. Herzogas. – Pasaulis privalo kalbėtis su Iranu ta pačia kalba – griežta, vieninga ir bekompromise.“

A.Blinkenas prasidėjus susitikimui su I. Herzogu sakė, kad JAV ir Izraelis „drauge stoja prieš pavojingus, destabilizuojamus ir bauginamus Irano veiksmus“.

JAV diplomatijos vadovas taip pat pasisakė dėl smurto okupuotame Vakarų Krante, kur antradienį per reidus prieš vieną kovotojų grupę žuvo šeši palestiniečiai. Dėl jų žūties į gatves išėjo tūkstančiai žmonių.

Pasak A.Blinkeno, jis pasikalbės su I. Herzogu apie JAV susirūpinimą „smurtu... Vakarų Krante“.

I. Herzogo vizitas surengtas likus kelioms dienoms iki penktų per mažiau nei ketverius metus Izraelio rinkimų. Per juos į valdžią bandys grįžti buvęs premjeras Benjaminas Netanyahu, kurio santykiai su JAV demokratų administracijomis būdavo įtempti.

Nepaisydamas savo išvadų dėl Irano dronų, Izraelis atsargiai demonstruoja paramą Ukrainai, nepamiršdamas Rusijos aktyvaus karinio vaidmens žydų valstybės kaimynėje Sirijoje.

Izraelis nenori skirti Ukrainai modernios oro gynybos sistemos „Iron Dome“, sukurtos padedant Jungtinėmis Valstijomis.

Rusų raketai vėlų vakarą smogus Ukrainos Dnipro miestui, žuvo du žmonės, dar keturi buvo sužeisti, trečiadienį pranešė Dnipropetrovsko srities administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.

Visi sužeistieji – du vyrai ir dvi moterys – hospitalizuoti. Trijų asmenų būklė sunki.

Pasak V.Rezničenkos, rusai taip pat apšaudė Nikopolio rajoną raketomis „Grad“, bet aukų pavyko išvengti.

Jis nurodė, kad per apšaudymą pažeista elektros linija. Daugiau nei 600 namų ūkių liko be elektros.

Iki lapkričio 15 d. Rusija gali pradėti masinę kruviną raketų ataką prieš Ukrainą, kaip ir spalio 10 d. Tikslas – palenkti Ukrainą deryboms. Tokią prognozę pateikė karo ekspertas Olegas Ždanovas.

„Labai tikėtina, kad kai kurios raketų atsargos yra atvežamos iš saugyklų, aptarnaujamos, sutvarkomos ir paruošiamos kitam raketų smūgio etapui“, – sakė jis.

O.Ždanovas priminė, kad G-20 viršūnių susitikimas Balyje vyks lapkričio 15 d.

„Rusija turės ką nors pasakyti. Iki lapkričio 15 d. Putinas turi ką nors pasakyti. O ką jis gali pasakyti? Kad jie pradėjo karą, kruviniausią Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, didžiausią Europos žemyne, ir jie tęsia tai? Kokiam tikslui? Ukrainos užgrobimas ir Ukrainos žmonių genocidas? Putinui reikia rezultato. Rezultatas, kurį jis gali parduoti G-20, yra derybos“, – mano ekspertas. 

Todėl, kaip pažymėjo ekspertas, Rusijos Federacija gali smogti Ukrainai, bandydama ją įtikinti šioms deryboms.

„Iki 15 dienos galime tikėtis dar poros tokių Rusijos Federacijos atakų, sunkių, kruvinų ir galingų... Neatmetu variacijų ta tema, kad jie telkia pajėgas ir gali paleisti masinį raketos smūgį arba pakartoti, tarkim, spalio 10 d. išpuolius. Kaip matome, jie neriasi iš kailio, kad kažkaip priverstų mus derėtis. Tuo pat metu Rusija nenori net girdėti apie savo kariuomenės išvedimą iš Ukrainos teritorijos“, – sakė O.Ždanovas.

Chersono regiono gyventojų „evakavimas“ į rytinį Dnipro krantą yra plačios perkėlimo schemos dalis. Okupantai planuoja perkelti daugumą vietos gyventojų, teigiama Karo studijų instituto ataskaitoje.

Instituto ekspertai mano, kad „perkėlimo programos“ tikslas yra perkelti didžiąją dalį Chersono srities gyventojų.

Be to, Rusijos kariai rytiniame Dnipro krante kuria rezervines ir gynybines pozicijas.

Pačioje Rusijoje tęsiasi mobilizacija pažeidžiant šaukimo taisykles, o tai kelia įtampą Rusijos darbo rinkoje.

Karo studijų instituto analitikai padarė išvadą, kad Rusijos valdžia pasinaudos karo padėties paskelbimu mobilizacijai palengvinti.

Spalio 25 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė Koordinacinės tarybos posėdį, kuriame Maskvos meras Sergejus Sobianinas paskelbė apie būtinybę įvesti papildomas saugumo priemones pasienio regionuose.

VPutinas taip pat sakė, kad Rusijos vyriausybė turi dirbti dideliu tempu ir pagal itin realistišką nacionalinio saugumo situacijos vertinimą.

ISW daro išvadą, kad šie komentarai rodo, jog Kremlius ketina panaudoti neseniai paskelbtą karo padėtį, kad palengvintų mobilizaciją ir karines pastangas, vykstančias Rusijos Federacijoje.

Be to, Rusijos pareigūnai vis dažniau bando suderinti Rusijos karą Ukrainoje su religinėmis koncepcijomis, kurios tariamai prieinamos tiek krikščionims, tiek musulmonams, o tai gali nuraminti religines mažumų grupes Rusijos ginkluotosiose pajėgose.

Rusijos Saugumo Tarybos sekretoriaus padėjėjas Oleksijus Pavlovas sustiprino spalio 25 d. Čečėnijos Respublikos vadovo Ramzano Kadyrovo teiginius, kad karo Ukrainoje tikslas turi būti „visiška desatanizacija“.

Sudėtingos priešlėktuvinės gynybos sistemos NASAMS, skirtos Ukrainai, jau perduotos JAV vyriausybei. Kompleksai bus dislokuoti netolimoje ateityje. Apie tai praneša „Defense News“.

Kompanijos „Raytheon Technologies“ direktorius Gregory Hayesas sakė, kad JAV vyriausybei abi sistemos buvo perduotos prieš kelias savaites.

„Ką tik pristatėme dvi NASAMS sistemas. Prieš kelias savaites dvi iš jų perdavėme vyriausybei. Netrukus jos bus dislokuotos Ukrainoje“, – pažymėjo G.Hayesas.

KAM nuotr./Oro gynybos sistema NASAMS

NASAMS yra mobili priešlėktuvinių raketų sistema, skirta raketoms, orlaiviams ir kitiems oro taikiniams mažame ir vidutiniame aukštyje perimti. Kompleksą sukūrė Norvegijos bendrovė „Norwegian Kongsberg“ ir JAV bendrovė „Raytheon“.

Sistema pasižymi šiomis savybėmis:

• šūvio nuotolis – nuo 2,5 iki 40 km;
• šūvio aukštis: nuo 30 m iki 16 km;
• reakcijos laikas: 10 sekundžių.

Spalio 10 d. Rusija sudavė masinį raketų smūgį Ukrainos miestams. Po to JAV pareiškė, kad Kyjivas gaus pažangių oro gynybos sistemų. Tuomet niekas neįvardijo konkrečių terminų, tik patikino, kad tai įvyks kuo greičiau.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį įspėjo Rusiją nenaudoti kare Ukrainoje branduolinio ginklo ir sakė, kad tokia eskalacija būtų labai rimta klaida.

Reporterių paklaustas, ar, jo nuomone, Rusija rengia „nešvarios bombos“ ataką, dėl kurios paskui apkaltintų Ukrainą, J.Bidenas atsakė: „Rusija padarytų nepaprastai rimtą klaidą, jei panaudotų taktinį branduolinį ginklą.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Rusija šia savaitę pareiškė, kad Ukraina savo teritorijoje galėtų panaudoti vadinamąją nešvarią bombą.

Paprastai nešvari bomba yra tradicinė bomba su radioaktyviosiomis, biologinėmis ar cheminėmis medžiagomis, paskleidžiamomis sprogimo metu.

JAV ir jų sąjungininkės įtaria, kad Rusija pati galėtų panaudoti nešvarią bombą ir tuo apkaltinti Ukrainą, galbūt siekdama pateisinti galimą branduolinio ginklo panaudojimą šiame kare.

J.Bidenas antradienį nurodė dar negalintis tiksliai pasakyti, kad Rusija rengia tokią operaciją siekdama apkaltinti Ukrainą. „Mes nežinome“, – sakė jis.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir naujasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas antradienį sutarė drauge remti Ukrainą ir spręsti Kinijos iššūkius, pranešė Baltieji rūmai.

Abu lyderiai pirmą kartą telefonu pasikalbėjo kelios valandos po to, kai R.Sunakas tapo trečiu šiais metais JK ministru pirmininku ir iš 49 dienas valdžiusios savo pirmtakės Liz Truss „paveldėjo“ ekonominę krizę.

J.Bidenas ir R.Sunakas taip pat patvirtino „ypatingus santykius“ tarp Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos, ir sakė drauge dirbsiantys dėl saugumo bei klestėjimo visame pasaulyje, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

AP/„Scanpix“ nuotr./Rishi Sunakas

„Lyderiai sutarė, kad svarbu drauge remti Ukrainą ir reikalauti Rusijos atsakomybės už jos agresiją [Ukrainoje]", – sakoma pranešime.

J.Bidenas ir R.Sunakas taip pat sutarė „spręsti Kinijos keliamus iššūkius“. Kiniją Vašingtonas vadina šiuo metu pagrindine savo geopolitine ir ekonomine varžove pasaulio scenoje.

Dauningo gatvė anksčiau paskelbė savo pranešimą apie lyderių pokalbį ir nurodė, kad jie „aptarė JK ir JAV bendradarbiavimo – dvišalio ir tokiuose regionuose kaip Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas – mastą“, taip pat keblesnį Šiaurės Airijos klausimą.

Dauningo gatvės pranešime nurodoma, jog J.Bidenas R.Sunakui pasakė, kad „JK išlieka artimiausia Amerikos sąjungininkė“.

Anksčiau antradienį J.Bidenas socialiniame tinkle „Twitter“ pasveikino R.Sunaką tapus JK ministru pirmininku.

Britanija yra svarbi JAV sąjungininkė apginkluojant ir remiant Ukrainos kariuomenę, bandančią atremti Rusijos vasario mėnesį pradėtą invaziją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė antradienį telefonu kalbėjęsis su naujuoju Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku ir išreiškė įsitikinimą, kad ryšiai tarp abiejų valstybių bus plėtojami.

„Tikiu, kad mūsų valstybių partnerystė, taip pat Britanijos lyderystė ginant demokratiją ir laisvę toliau stiprės“, – sakė V.Zelenskis savo tradiciniame vakaro pranešime.

Ukrainos lyderis taip pat pakvietė britų ministrą pirmininką apsilankyti Ukrainoje.

Vėliau socialiniame tinkle „Twitter“ V.Zelenskis pridūrė: „Per puikų pokalbį su @RishiSunak sutarėme rašyti naują Ukrainos ir JK santykių skyrių, bet istorija yra ta pati – visiška parama Rusijos agresijos akivaizdoje.“

Tuo metu Dauningo gatvė savo pareiškime nurodė, kad R.Sunakas patikino V.Zelenskį dėl JK „tvirtos paramos“.

„Ministras pirmininkas sakė, kad Jungtinės Karalystės parama Ukrainai jam vadovaujant bus stipri kaip visuomet ir kad prezidentas Zelenskis gali tikėtis jo vyriausybės tolesnio solidarumo“, – sakė R.Sunako atstovė.

R.Sunakas, antradienį tapęs trečiu JK ministru pirmininku šiais metais, pažadėjo įveikti ekonomikos krizę, sukeltą per jo pirmtakės Liz Truss 49 valdymo dienas padarytų „klaidų“.