„The Times“: aiškūs trys asmenys, V.Putiną įkalbėję pradėti karą

Naujausias penktadienio žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas pareiškė, kad Rusijos okupacinė kariuomenė tris kartus padidino kovinių veiksmų intensyvumą tam tikrose fronto dalyse.

Pasak jo, kasdien fronte įvyksta iki 80 Rusijos Federacijos atakų. 

„Kai kuriose fronto dalyse priešas patrigubino kovų intensyvumą – iki 80 atakų per dieną. Mūsų karių drąsos ir įgūdžių dėka mes išlaikome savo pozicijas“, – sakoma pareiškime. 

Rusija siekia iki gruodžio pabaigos atnaujinti eismą abiem Krymo tilto, kuris praėjusį mėnesį buvo smarkiai apgadintas sprogimo, juostomis, ketvirtadienį sakė Rusijos vicepremjeras Maratas Chusnulinas.

„Planuojame visiškai paleisti eismą abiejose dešiniosios tilto pusės eismo juostose – gruodžio 5 d. vienoje juostoje, o gruodžio 20 d. – kitoje“, – sakė M.Chusnulinas per televizijos transliuotą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir kitais vyriausybės nariais.

Sprogimas ant Krymo tilto

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Švedija ir Suomija yra pasirengusios bendradarbiauti su Turkija sprendžiant rūpestį šiai šaliai keliančius klausimus prieš savo prisijungimą prie Aljanso, ir pridūrė, jog atėjo laikas priimti šias dvi šalis į NATO.

„Atėjo laikas priimti Suomiją ir Švediją į NATO“, – pareiškė jis per Stambule surengtą spaudos konferenciją su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu.

Turkija jau seniai kaltina Suomiją ir ypač Švediją teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK).

„Suprantu jūsų rūpesčius“, – pareiškė NATO vadovas ir pridūrė, kad Suomija ir Švedija  yra pasirengusios glaudžiau bendradarbiauti su Turkija kovojant su terorizmu.

„Tai taip pat atitinka jų interesus“, – pažymėjo J.Stoltenbergas.

Birželį Turkija, Švedija ir Suomija pasiekė susitarimą, į kurį įtraukė nuostatų dėl, be kita ko, ekstradicijos ir dalijimosi informacija, atvėrusį kelią NATO oficialiai pakviesti Švediją ir Suomiją įstoti į Aljansą.

Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Šiaurės šalys tikėjosi, kad įstojimo procesas truks neilgai, tačiau Turkija jį užvilkino, ėmusi prieštarauti jų narystei.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas taip pat priėmė naujojo Švedijos ministro pirmininko prašymą Turkijoje surengti derybas, kurių tikslas – įveikti Ankaros prieštaravimus Stokholmo ir Helsinkio siekiui įstoti į NATO.

Ulfas Kristerssonas Ankaroje turėtų apsilankyti antradienį.

Per Rusijos invaziją į Ukrainą internete „suklestėjo“ į žydus nukreipta dezinformacija ir neapykanta, o tai dar labiau sustiprino tendenciją, prasidėjusią per COVID-19 pandemiją, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje Europos Sąjungos ataskaitoje.

„Koronaviruso pandemija ir Rusijos agresija prieš Ukrainą dar labiau pakurstė“ antisemitizmą, kuris „tebėra rimta mūsų visuomenės problema“, sakė Vienoje įsikūrusios Pagrindinių teisių agentūros (FRA) direktorius Michaelas O'Flaherty.

Birželį vykusiame darbo grupės posėdyje jau buvo pabrėžti pavojai, susiję su „netikrais naratyvais“ ir antisemitizmą skatinančia dezinformacija, Rusijai savo karą teisinus netinkamai vartojant „tokius terminus kaip „nacis“ ir „genocidas“ apibūdinant Ukrainos vyriausybę.

Savo metinėje ataskaitoje, kuri buvo sudaryta šių metų liepą, FRA nurodė, kad „žydų bendruomenės visoje Europoje“ buvo „stipriai paveiktos“ internete kurstytos neapykantos ir Rusijos invazijos kontekste skleistos dezinformacijos.

Europos Sąjungos teisių gynimo agentūra pakartojo, kad „antisemitinių incidentų registravimas visoje Europoje išlieka prastas“, o kiekvienoje šalyje duomenys renkami ir klasifikuojami skirtingai.

Dviejų ES valstybių narių – Vengrijos ir Portugalijos – oficialių duomenų apie užfiksuotus antisemitinius incidentus nebuvo, todėl sunku tinkamai palyginti padėtį visame bloke.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje ir Suomijoje, „daugiausia incidentų užfiksuota internete“.

2021 metų spalį Europos Komisija pristatė pirmąją visų laikų kovos su antisemitizmu strategiją.

Tikimasi, kad Briuselis savo strategijos įgyvendinimo ataskaitas paskelbs atitinkamai 2024 ir 2029 metais ir atliekant vertinimą taip pat remsis FRA duomenimis apie antisemitinius incidentus.

Rusijos pajėgos surengė 6 raketų atakas prieš Pokrovską, Donecko sritį. Trys raketos pataikė į mokyklą, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis nedalyvaus artėjančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime Indonezijoje, jei jame dalyvaus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Jei dalyvautų Rusijos Federacijos lyderis, Ukraina nedalyvautų“, – pareiškė jis per Kyjive surengtą spaudos konferenciją su Graikijos prezidente Katerina Sakelaropulu.

V.Putinas dar nėra patvirtinęs, ar dalyvaus šiame viršūnių susitikime.

G-20 valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas vėliau šį mėnesį įvyks Balyje, Indonezijoje. Jo metu JAV prezidentui Joe Bidenui gali tekti akis į akį susidurti su dviem savo varžovais: V.Putinu bei Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.

Ukraina ir Rusija ketvirtadienį paskelbė, kad per naujausią apsikeitimą belaisviais į savo šalį sugrįžo po 107 karius.

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad namo sugrįžo 107 ukrainiečiai.

Tarp jų – „74 kariai, gynę „Azovstal“ – ukrainiečių pasipriešinimo simboliu tapusią Mariupolio metalurgijos gamyklą.

Balandį Rusija po kelias savaites trukusios apgulties užėmė didžiąją dalį Mariupolio, tačiau šimtai Ukrainos karių liko pasislėpę požeminiuose „Azovstal“ tuneliuose.

„Azovstal“ gynėjai, kurių ilgas pasipriešinimas, nepaisant amunicijos ir atsargų trūkumo, pelnė pagyrų visoje Ukrainoje, pasidavė gegužę.

„Keli savanoriai, (kurie) sraigtasparniu skrido į Mariupolį gelbėti gyvybių ir kovoti už miestą“, taip pat buvo paleisti, sakė A.Jermakas.

Jis paskelbė nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose keliolika paleistų belaisvių eina tiltu, šypsosi ir mojuoja.

Apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ lyderis Denisas Pušilinas patvirtino, kad apsikeitimas įvyko, ir nurodė, kad susigrąžinti 107 asmenys.

Pasak Rusijos gynybos ministerijos, visi grąžinti belaisviai bus nugabenti į Maskvą, kur jiems bus suteikta medicininė pagalba.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ketvirtadienį pareiškė, kad jos inspektoriai neaptiko jokių „nedeklaruotos branduolinės veiklos“ požymių trijose Ukrainos vietose, kuriose lankėsi Kyjivo prašymu, Rusijai pažėrus kaltinimų, esą jos kaimynė gamina vadinamąsias nešvarias bombas.

„Mūsų atliktas techninis ir mokslinis rezultatų įvertinimas parodė, kad šiose trijose vietose nėra jokių nedeklaruotos branduolinės veiklos ir jai vykdyti skirtų medžiagų požymių“, – sakoma agentūros vadovo Rafaelio Grossi pareiškime.

„Kuo greičiau paskelbsime aplinkos mėginių tyrimų rezultatus“, – pridūrė R.Grossi, turėjęs omenyje TATENA inspektorių paimtus mėginius.

Patikrinimai Branduolinių tyrimų institute Kyjive ir dar dviejuose objektuose buvo atlikti gavus atitinkamą rašytinį Ukrainos prašymą.

„Per kelias pastarąsias dienas inspektoriai sugebėjo atlikti visus veiksmus, kuriuos TATENA planavo atlikti, ir jiems buvo suteikta galimybė nevaržomai patekti į šiuos objektus“, – rašoma agentūros pareiškime.

Pirmadienį TATENA skelbė, kad agentūros inspektoriai pradėjo patikrinimus dviejose Ukrainos vietose.

Agentūros atstovas naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad prašymą patikrinti trečią vietą Ukrainoje vėliau pateikė Kyjivas, nes Rusija pažėrė kaltinimų ir dėl veiklos tame objekte.

Kremlius yra apkaltinęs Ukrainą rengiantis panaudoti nešvarias bombas prieš Maskvos karius, tačiau Kyjivas įtaria, kad Rusija pati gali panaudoti nešvarią bombą ir tuo apkaltinti Ukrainą.

Analitikų teigimu, tai galėtų būti pretekstas eskaluoti karą. Manoma, kad tokiu veiksmu Kremlius, negalintis pasiekti savo tikslų rytinėje ir pietinėje Ukrainos dalyse, pateisintų įprastų branduolinių ginklų panaudojimą.

Paprastai nešvari bomba būna tradicinė bomba su radioaktyviosiomis, biologinėmis ar cheminėmis medžiagomis, paskleidžiamomis sprogimo metu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau buvo paraginęs TATENA „kuo greičiau“ patikrinti Ukrainos branduolinius objektus.

Ketvirtadienį iš Rusijos nelaisvės buvo grąžinti dar 107 Ukrainos kariai, iš jų 74 gynė „Azovstal“ gamyklą Mariupolyje, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Namo grįžome daug sužeistųjų mūšiuose. Pavyko apsikeisti sunkiai sužeistais iš Mariupolio, iš „Azovstal“, vaikinais. 

Nuotr. iš A.Jermako „Facebook“ profilio/Iš Rusijos nelaisvės sugrįžę Ukrainos kariai

Šie vyrai su skeveldrų padarytomis rankų ir kojų žaizdomis, šautinėmis įvairių kūno dalių žaizdomis. Yra žmonių su amputuotomis galūnėmis ir nudegimais, kurie nejaučia dalies veido, su užkrėstomis žaizdomis.

Taip pat yra sužeistas karys per sprogimą Olenivkos kolonijoje. Daugelis mūsų vaikinų buvo sužeisti dar kovo mėnesį. Valstybė padarys viską, kas būtina, kad padėtų kiekvienam iš jų“, – tikino A.Jermakas.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė neleis Rusijai šią žiemą sukelti ukrainiečių „bado“ dėl jos puolimo šalyje, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

„Neleisime, kad dėl šio karo žiaurumo ateinančiais žiemos mėnesiais žūtų daugybė pagyvenusių žmonių, vaikų, jaunuolių ir šeimų“, – prieš G7 užsienio reikalų ministrų susitikimą Miunsteryje sakė A.Baerbock.

„Imago“/„Scanpix“/Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock

Rusija ketvirtadienį iškvietė Jungtinės Karalystės ambasadorę ir perspėjo Londoną dėl „pavojingų pasekmių“ po to, kai apkaltino Britaniją padėjus Kyjivui praėjusią savaitę įvykdyti išpuolį prieš Maskvos Juodosios jūros laivyną okupuotame Kryme.

Londonas tokius Maskvos kaltinimus atmeta kaip melagingus.

„Tokie konfrontaciniai anglų veiksmai kelia situacijos eskalavimo grėsmę ir gali sukelti nenuspėjamų ir pavojingų pasekmių“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Maskva pareiškė, kad JK ambasadorei Deborah Bronnert įteikė „griežtą protestą“.

Ji tvirtina, kad britų pajėgos apmokė Ukrainos specialiąsias tarnybas, be kita ko, vykdyti „sabotažo operacijas jūroje“.

Šeštadienį Rusija apkaltino Jungtinę Karalystę padėjus Kyjivui surengti dronų ataką prieš jos laivus Sevastopolio uoste Maskvos aneksuotame Kryme.

Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad perdavė D.Bronnert „konkrečius faktus“ apie Londono „priešiškas provokacijas“.

„Buvo pateiktas reikalavimas nedelsiant jas sustabdyti“, – sakoma pranešime.

Maskva teigė, kad JK kariniai specialistai pietiniame Očakivo mieste rengė Ukrainos specialiųjų pajėgų mokymus, „įskaitant povandeninių diversantų mokymus operacijoms Juodosios ir Azovo jūrų vandenyse“.

Praėjusią savaitę Rusija, nepateikdama jokių įrodymų, taip pat apkaltino JK prisidėjus prie rugsėjį „Nord Stream“ vamzdynus pažeidusių sprogimų.

JK gynybos ministerija šeštadienį atmetė Rusijos teiginius.

Gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Rusijos gynybos ministerija, norėdama nukreipti dėmesį nuo savo katastrofiško neteisėtos invazijos į Ukrainą valdymo, griebiasi melagingų, epinio masto teiginių.“

Ši „išgalvota istorija daugiau pasako apie Rusijos vyriausybėje vykstančius ginčus nei apie Vakarus“, priduriama ministerijos pareiškime.

Rusija JK laiko „nedraugiška šalimi“, o jų santykiai nuo karo Ukrainoje pradžios pasiekė naujas žemumas.

Šveicarija ketvirtadienį uždraudė Vokietijai siųsti į Ukrainą bet kokius Šveicarijoje pagamintus šaudmenis, naudojamus tankuose, kuriuos Berlynas nori išsiųsti į karo draskomą šalį, kad padėtų atremti Rusijos invaziją.

„Nėra pagrindo teigiamai atsakyti į Vokietijos prašymą perduoti šveicarišką karinę įrangą Ukrainai“, – laiške Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht paaiškino ekonomikos ministras Guy Parmelinas, motyvuodamas savo šalies neutralumo principu.

Berlynas nori nusiųsti Ukrainai 12 400 vienetų Šveicarijoje pagamintos amunicijos, kuri būtų naudojama vokiškose savaeigėse priešlėktuvinėse sistemose „Gepard“, kurių Kyjivas paprašė Rusijos invazinių pajėgų naudojamoms sparnuotosioms raketoms ir bepiločiams lėktuvams numušinėti.

„Iš neutralumo teisės kylantis vienodo požiūrio principas neleidžia Šveicarijai pritarti prašymui siųsti šveicariškos kilmės karinę įrangą Ukrainai, kai ši šalis dalyvauja tarptautiniame ginkluotame konflikte“, – sakė G.Parmelinas.

Trečiadienį Šveicarija sutiko skirti 100 mln. dolerių (102,5 mln. eurų) paramą Ukrainai, kad artėjant žiemai padėtų jai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir atkurti pažeistą energetikos infrastruktūrą.

Nepaisant to, kad Šveicarija yra neutrali, sekdama Europos Sąjungos pavyzdžiu, ji įvedė Rusijai sankcijų dėl vasario pabaigoje pradėtos invazijos į Ukrainą, taip pat ir rusų prezidentui Vladimirui Putinui.

Kai kurie Šveicarijos politikai manė, kad tai per didelis žingsnis, tačiau prezidentas Ignazio Cassisas ne kartą gynė šį sprendimą.

Ukrainos telegramo kanalų skelbiamos nuotraukos rodo, kad nuo Chersono srities administracijos pastato dingo Rusijos vėliava. Rusijos šaltiniai taip pat patvirtino šią informaciją. Rusijos paskirtas okupuotos regiono dalies vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas ketvirtadienio rytą laidoje „Solovjovas gyvai“ sakė, kad „tikėtina, jog Rusijos kariai pasitrauks į kairįjį [Dnipro] upės krantą“.

Tačiau Ukrainos valdžios atstovai atsargiai vertina šią informaciją. Rusijos vėliavos nuėmimas nuo Chersono srities administracijos pastato okupuotame Chersone gali būti „provokacijos apraiška“. Tai pareiškė gynybos pajėgų „Pietūs“ jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.

Ukrainos radijo „Svoboda“ tarnyba citavo N.Humeniuk žodžius: „Tai gali būti provokacija, kuria siekiama sudaryti įspūdį, kad gyvenvietės apleistos, kad į jas galima saugiai įžengti. Atsižvelgdami į tai, kad jie jau seniai ruošėsi gatvės mūšiams, į tai, kaip jie išdėstė savo dalinius, žinome planuojamą veiksmų taktiką ir neskubame džiaugtis. Reikėtų suprasti, kad hibridinis karas taip pat apima tokias informacines atakas, kurios gali būti apskaičiuotos taip, kad susilpnintų karius.“

Rusijos įsibrovėliai supranta, kad jiems nepavyks išlaikyti fronto linijos dešiniajame Chersono srities krante, spaudžiami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, ir paskelbė apie vadinamosios „evakuacijos“ pabaigą po to, kai Ukrainos artilerija sudavė galingą smūgį. Apie tai pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovo patarėjas Serhijus Chlanas.

„Vakar vakare okupantai paskelbė, kad pasibaigė vadinamoji „evakuacija“. Jie paskelbė, kad judėjimas upių transportu privatiems asmenims draudžiamas. Okupantai tai paskelbė iškart po to, kai Ukrainos artilerija dirbo labai galingai“, – sakė S.Chlanas.

Jis pridūrė, kad nukentėjo prie Antonivkos tilto buvę rusų kariniai kateriai, kurie užtikrino pontoninių platformų judėjimą. Pastarosios buvo naudojamos karinės technikos gabenimui. 

Anot S.Chlano, po labai galingo smūgio šiems laivams, įskaitant baržas, jie tapo netinkami naudoti.

„Nors šįryt kolaborantas Kirilas Stremousovas iš pradžių išplatino įrašą apie tai, kaip „viskas ramu ir kontroliuojama“, bet baigė sakydamas, kad „kol kas fronto linija vis dar išlaikoma“, – pažymėjo S.Khlanas.

Anot jo, net ir pats šis kolaborantas jau supranta, kad tai tuoj baigsis, o dienos, kai okupantai nesugebės išlaikyti fronto linijos ir neatlaikys Ukrainos karių puolimo, artėja.

Ukraina neprisiėmė jokių naujų įsipareigojimų, kurie peržengtų dabartinį grūdų gabenimo Juodąja jūra susitarimą, ketvirtadienį sakė šalies URM atstovas.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka socialiniame tinkle „Facebook“ komentuodamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kad rusai nusprendė grįžti prie susitarimo po to, kai Ukraina suteikė pakankamas „garantijas“, kad grūdų eksporto koridoriumi nesinaudos kariniams tikslams. 

Diplomatas teigė, kad Ukraina niekada nenaudojo ir neketino naudoti grūdų eksporto koridoriaus kariniams tikslams, o taip pat nurodė, kad ukrainiečiai griežtai laikosi sutarties nuostatų. 

„Priminsiu, kad pagal šį susitarimą šalys įsipareigojo garantuoti saugią ir patikimą aplinką grūdų koridoriaus funkcionavimui. Ukraina niekada nekėlė pavojaus grūdų maršrutui“, – pridūrė O.Nikolenka. 

Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina neprisiėmė jokių naujų įsipareigojimų, kurie viršytų jau esamus susitarime dėl grūdų eksporto.

Rusija šeštadienį dėl atakos prieš jos karinio jūrų laivyno bazę Kryme sustabdė savo dalyvavimą susitarime, bet anksčiau trečiadienį patvirtino, kad sugrįžta į jį, ir sakė sulaukusi iš Kyjivo „pakankamų garantijų“ dėl šio jūrų koridoriaus demilitarizavimo.

„Maskva grįžo prie „grūdų sutarties“ Jungtinių Tautų vadovo Antonio Guterreso ir Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano aktyvios diplomatijos dėka. Derindami su Ukraina jie rado žodžius, kuriuos Putinas suprato. Tai buvo jėgos pozicija, o ne nuolaidos“, – sakė O.Nikolenka.

„Rusijos sugrįžimas vykdyti įsipareigojimus pagal grūdų iniciatyvą aiškiai iliustruoja veiksmingą formulę: stipri pozicija + ryžtingi veiksmai = rezultatas“, – pridūrė jis. 

Ukrainos užsienio reikalų ministerija sakė esanti dėkinga JT ir Turkijai už lyderystę atkuriant grūdų eksporto koridoriaus funkcionavimą, vaidinantį itin svarbų vaidmenį švelninant pasaulinę maisto krizę, išprovokuotą Rusijos invazijos į Ukrainą.

Rusijos Federacija neatsisako planų plėsti įtampos regionus prie Ukrainos sienų. Taigi okupantai ir toliau perkelia savo kariuomenę į Baltarusiją, vykdo jungtinių ginkluotųjų pajėgų mokymo veiklą. Tačiau situacija pasienyje ir toliau kontroliuojama ir stabili, pabrėžė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Pagrindinio operatyvinio skyriaus viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas.

Bendru Rusijos ir Baltarusijos karių dislokavimu šiuo metu siekiama nukreipti dėmesį ir atitraukti kariuomenę iš Rytų ir Pietų. Todėl ateityje gresia tiesioginės agresijos prieš Ukrainą grupės Baltarusijoje susikūrimas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos ir Baltarusijos kariai per bendras pratybas

„Kalbant apie Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų dalinių perkėlimą, šiuo metu visų pirma karių perkėlimas vykdomas daugiausia mobilizuotųjų sąskaita“, – sakė O.Hromovas.

Jis paaiškino, kad naujos karių grupės pasirengimui būtina juos apmokyti, suformuoti padalinių dalis, apibrėžti kai kurias užduotis.

„Artimiausiomis savaitėmis pasiruošimo pakartotinei atakai nesitikima. Tikimės, kad tai gali būti ne anksčiau kaip po 2-3 mėnesių“, – mano O.Hromovas.

Pasak jo, padėtis stabili Voluinės, Žytomyro ir Kyjivo kryptimis. Ukrainos gynėjai nefiksuoja priešo puolamųjų grupių formavimosi ženklų.

Kare Ukrainoje Rusija prarado dvigubai daugiau lėktuvų nei Sovietų Sąjunga per Afganistano karą, apie tai papasakojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Pagrindinio operatyvinio skyriaus viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas.

„Apskritai per plataus masto Rusijos agresiją Ukrainos gynėjai sunaikino dvigubai daugiau rusiškų lėktuvų, nei per 10 metų Afganistano karą prarado Sovietų Sąjunga – 278 Rusijos lėktuvai Ukrainoje prieš 118 sovietų lėktuvų Afganistane“, – sakė O.Hromovas.

Jis taip pat sakė, kad nuo spalio 27 dienos Rusija paleido 68 raketas ir panaudojo 30 bepiločių „Shahed-136“, iš kurių du trečdalius numušė Ukrainos oro gynyba.

Pasak jo, gynybos pajėgos per savaitę „nutupdė“ 4 okupantų lėktuvus ir 9 sraigtasparnius. Dėl to, kad Rusijos pilotai bijo skristi į Ukrainos oro gynybos zoną..

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija dar nenusprendė, ar pratęs savo dalyvavimą susitarime dėl ukrainietiškų grūdų gabenimo Juodąja jūra, kurio galiojimas baigiasi vėliau šį mėnesį.

„Prieš priimdami sprendimą dėl pratęsimo, turėsime pateikti bendrą susitarimo veiksmingumo įvertinimą“, – žurnalistams sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms liepą pasirašytas Kyjivo ir Maskvos susitarimas, vaidinantis itin svarbų vaidmenį švelninant pasaulinę maisto krizę, išprovokuotą Rusijos invazijos į Ukrainą, turi būti pratęstas lapkričio 19 dieną.

Rusija šeštadienį dėl atakos prieš jos karinio jūrų laivyno bazę Kryme sustabdė savo dalyvavimą susitarime, bet trečiadienį patvirtino, kad sugrįžta į jį, ir sakė sulaukusi iš Kyjivo „pakankamų garantijų“ dėl šio jūrų koridoriaus demilitarizavimo.

Savaitgalį Maskva apkaltino Ukrainą dronų atakomis prieš jos laivus okupuotame Kryme. Kyjivas Kremliaus kaltinimus pavadino „melaginga dingstimi“.

Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas sakė, kad „anglosaksai, padedami Ukrainos, nori sukurti precedentą tolesniam rusų etninės grupės susiskaldymui, o jų tikslas – visiškas jos išnaikinimas“.

Valstybės agresorės atstovas dar kartą pakartojo Kremliaus propagandos tezę, kad „rusai ir ukrainiečiai visada buvo viena ir nedaloma tauta, turinti bendrą kultūrą ir likimą“.

Dabar, pasak N.Patruševo, „Ukraina iš tikrųjų virto pagrindiniu pasauliniu kraštutinių dešiniųjų ekstremizmo centru“. Jo vertinimu, Rusija kovoja „su marionetiniu Kyjivo režimu“, o ne su „paprastais ukrainiečiais“.

„Scanpix“ nuotr./Nikolajus Patruševas

„2014 m. Kyjive surengę valstybės perversmą ir pradėję Ukrainos transformaciją į vadinamąją „antirusiją“, anglosaksai ketino ne tik paruošti trampliną spaudimui mūsų šaliai, bet ir sukurti precedentą tolesniam rusų etninės grupės susiskaldymui, siekiant ją visiškai išnaikinti“, – tvirtino N.Patruševas.

Rusijos okupantai prie Vuhledaro Donecko srityje bando apsupti Ukrainos kariuomenę, tačiau patiria didelių nuostolių.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatijus. Anot jo, Ukrainos kariškiai laiko savo pozicijas ir deda daug pastangų naikinti priešą

„Jie turi planus apsupti mūsų pajėgas. Bando pulti Pavlivkos kaimo vietovėje Vuhhedaro srityje, ten nuolat vyksta įnirtingi mūšiai, pozicinis karas. Kažkur turėjome pranašumą, kai kur jie prasiveržė. Tačiau mūsų ginkluotosios pajėgos laikosi savo pozicijų ir daro viską, kad sunaikintų priešo karius ir įrangą“, – aiškino jis.

S.Čerevatijus taip pat pažymėjo, kad priešas šia kryptimi patiria didelių nuostolių.

„Vidutiniškai šioje fronto linijoje – Avdijivkos, Vuhledaro, Marijinkos kryptimis – kasdien žūsta apie 100 žmonių“, – sakė jis.

Lapkričio 3 d. rytą sprogimai nugriaudėjo laikinai okupuotame Melitopolyje esančios gamyklos „Refma“ teritorijoje, kur rusai yra įkūrę savo štabą.

Tai pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas. Okupantų primestos administracijos vadovas Vladimiras Rogovas patvirtino, kad išpuolis buvo, tačiau tikina, kad niekas nenukentėjo.

„Sprogimai vietoj žadintuvo Melitopolio okupantams. 5 val. ryto pietinėje miesto dalyje buvo labai triukšminga. Preliminariais duomenimis, buvo sugriauta dalis rusų užgrobtos gamyklos „Refma“, kurioje buvo vienas iš pagrindinių okupantų štabų“, – savo telegramo kanale rašo I.Fiodorovas.

Meras pridūrė, kad šiuo metu skaičiuojamas likviduotų užpuolikų skaičius. 

Informaciją apie rytinius sprogimus Melitopolyje patvirtino ir V.Rogovas. Pasak jo, apie 5:40–5:50 val. mieste nugriaudėjo šeši galingi sprogimai. Tačiau jis tvirtina, kad atakas sėkmingai atrėmė miesto priešlėktuvinės gynybos sistema.

Savo tradicinėje rytinėje apžvalgoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija daugiausia dėmesio skiria Rusijos prarastai kovinei technikai, kurios vadovybė negali greitai pakeisti.

Rusijos karius Ukrainoje erzina tai, kad jie priversti kovoti senomis pėstininkų kovos mašinomis, kurias jie vadina aliuminio skardinėmis.
Spalio viduryje per Ukrainos puolimą rusų šarvuotosios technikos nuostoliai išaugo iki daugiau kaip 40 vienetų per dieną, t. y. maždaug tiek, kiek turi batalionas.

Panašu, kad pastarosiomis savaitėmis Rusija iš Baltarusijos atsargų įgijo dar bent 100 tankų ir pėstininkų kovos mašinų.
Šarvuočiai ir artilerija yra svarbiausi Rusijos karo strategijoje. Rusijos daliniai Ukrainoje šiuo metu patiria sunkumų, nes trūksta artilerijos šaudmenų ir tinkamų naudoti šarvuočių.

 Iš Ukrainos uostų ketvirtadienį išplaukė šeši grūdų pakrauti laivai, praėjus dienai po to, kai Rusija vėl prisijungė prie susitarimo dėl eksporto per Juodąją jūrą, pranešė Turkijos gynybos ministras.

„Atnaujinus grūdų iniciatyvą, iš Ukrainos uostų išplaukė šeši laivai“, – gynybos ministrą Hulusi Akarą citavo oficialioji Anatolijos naujienų agentūra.

Rusija šeštadienį dėl atakos prieš jos karinio jūrų laivyno bazę Kryme sustabdė savo dalyvavimą susitarime, bet trečiadienį patvirtino, kad sugrįžta į jį, ir sakė sulaukusi iš Kyjivo „pakankamų garantijų“ dėl šio jūrų koridoriaus demilitarizavimo.

Savaitgalį Maskva apkaltino Ukrainą dronų atakomis prieš jos laivus okupuotame Kryme. Kyjivas Kremliaus kaltinimus pavadino „melaginga dingstimi“.

Liepą sudarytas susitarimas vaidina itin svarbų vaidmenį švelninant pasaulinę maisto krizę, išprovokuotą Rusijos invazijos į Ukrainą.

Per naktį Dnipropetrovsko srityje buvo surengti keli bepiločių orlaivių reidai, ne visi jie buvo numušti. Tai paskelbė Dnipropetrovsko srities administracijos vadovas Valentinas Rezničenka. Jis rašo, kad per naktį regione buvo numušti keturi Irano bepiločiai kamikadzės, „tačiau buvo ir pataikiusių“.

V.Rezničenka rašo, kad Kryvyj Rihe priešas smogė energetikos ir vandens infrastruktūrai. „Ten padaryta didelė žala“, – praneša administracijos vadovas.

Pavlograde rusai smogė pramonės įmonei.

Pasak V.Rezničenkos, žuvusiųjų ir sužeistųjų nėra.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba trečiadienį atmetė Rusijos parengtą rezoliuciją, kurioje raginama ištirti jos kaltinimus Vašingtonui prisidėjus prie tariamo biologinio ginklo kūrimo Ukrainoje.

Praėjusią savaitę Rusija oficialiai paprašė, kad JT atliktų tyrimą dėl kaltinimų, kuriuos ji nuolat reiškia nuo pat savo puolimo Ukrainoje pradžios.

Už rezoliuciją balsavo dvi Saugumo Tarybos narės – Rusija ir Kinija, trys balsavo prieš (Prancūzija, Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė), o 10 nenuolatinių Tarybos narių susilaikė.

Tekste buvo raginama „įsteigti iš visų Saugumo Tarybos narių sudarytą komisiją, kuri ištirtų kaltinimus Jungtinėms Valstijoms ir Ukrainai“ dėl jų įsipareigojimų pagal konvenciją, draudžiančią biologinių ginklų kūrimą, gamybą ir naudojimą.

Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis apgailestavo dėl balsavimo rezultatų, sakydamas, kad „Vakarų šalys visais būdais pademonstravo, kad įstatymas joms netaikomas“.

„Tai įprastas kolonijinis mentalitetas, prie kurio esame pripratę ir kuris mūsų net nestebina“, – pridūrė jis ir pažadėjo grįžti prie šio klausimo lapkričio 28–gruodžio 16 dienomis Ženevoje vyksiančioje Biologinių ginklų konvencijos peržiūros konferencijoje.

„JAV balsavo prieš šią rezoliuciją, nes ji pagrįsta dezinformacija, nedorumu, nesąžiningumu ir visišku pagarbos Saugumo Tarybai nebuvimu“, – pareiškė JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield.

Ji pridūrė, kad ši rezoliucija yra „esminis Rusijos apgaulės ir melo etapas“ ir „niekas, išskyrus Kiniją, ja netiki“.

Jungtinės Valstijos ir Ukraina jau praėjusią savaitę kategoriškai atmetė Rusijos kaltinimus, o amerikiečiai juos pavadino „grynu prasimanymu“.

JT vyriausiosios įgaliotinės nusiginklavimo klausimams pavaduotojas Adedeji Ebo tuo metu pakartojo, kad JT neturi jokių žinių apie tokias programas ir neturi įgaliojimų ar techninių galimybių tirti šiuos teiginius.

Rusų okupantai toliau vagia ir išveža greitosios pagalbos automobilius bei įrangą iš Hola Prystanės iki Skadovsko ligoninių Chersono srityje, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Tuo pat metu Rusijos okupacinė kariuomenė tęsia priverstinę gyventojų „evakuaciją“ laikinai okupuotose Zaporožės ir Chersono sričių teritorijose.

„Tai taikoma gyvenviečių kairiajame Dniepro krante nuo Velika Znamjankos kaimo Zaporižios srityje iki Naujosios Kachovkos Chersono srityje gyventojams“, – rašoma pranešime.

Laikinai užgrobtoje Luhansko srities dalyje okupantai ir toliau dengiasi civiliais gyventojais kaip gyvuoju skydu, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, ypač Svatovės mieste rusai toliau dislokuoja savo pajėgas mokyklose ir verčia žmones vesti ten vaikus, nepaisant apšaudymo.

„... Turimais duomenimis, Svatovės mieste okupantai toliau dislokuoja savo dalinius mokyklose ir įmonėse, o vietos gyventojai priversti tęsti darbą ir vesti vaikus į pamokas, nepaisant apšaudymo“, – sakoma pranešime.

Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino raginimai kurti konkurencingą Rusijos karinę pramonę yra atitrūkę nuo realybės, susijusios su Rusijos tiekimo grandinės ir gynybos pramonės bazės problemomis.

V.Putinas, kaip pranešama, pabrėžė, kad reikia užtikrinti konkurenciją tarp Rusijos ginkluotės gamintojų, tačiau jo raginimai kontrastuoja su naujausiais pranešimais, kad Rusija karui Ukrainoje įsigijo ginklų sistemų iš Irano ir Šiaurės Korėjos.

Anksčiau analitikai tvirtino, kad Irano į Rusiją tiekiami bepiločiai lėktuvai ir galbūt balistinės raketos greičiausiai dar labiau padidins Rusijos priklausomybę nuo Irane pagamintų ginklų sistemų.

Tikėtina, kad Rusija derėjosi dėl ginklų sandorių su Iranu ir Šiaurės Korėja, nes ji gerokai išeikvojo savo amunicijos atsargas, skirtas oro, raketų ir artilerijos smūgiams, ir negali jų lengvai papildyti.

„Rusijos priklausomybė ginkluotės srityje nuo izoliuotų ir griežtų sankcijų sulaukusių valstybių neatitinka V.Putino reikalavimo, kad Rusijos karinė pramonė taptų konkurencinga ir per trumpą laiką patenkintų Rusijos ginkluotųjų pajėgų poreikius“, – teigia ISW.