Luhansko srityje Ukrainos pajėgos kasdien į priekį pasistumia apie 500 metrų

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko neatmeta, kad sostinėje elektros tiekimas gali visiškai nutrūkti. Gyventojus jis paragino apsirūpinti atsargomis, taip pat apsvarstyti galimybę laikinai išvykti iš miesto.

Kalbėdamas apie situaciją mieste jis nurodė, kad sostinėje nakvoja apie 3 mln. žmonių, dienomis šis skaičius didesnis, nes dalis jų atvyksta iš regiono. Be to, anot V.Klyčko, apie 350 tūkst. žmonių – kitų regionų gyventojai, į Kyjivą atvykę dėl Rusijos vykdomo karo. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kyjivas

Ukrainos kariuomenė tęsia Luhansko srities išlaisvinimą. Anot šios srities karinės administracijos vadovo S.Haidajaus, kasdien šalį ginančios pajėgos į priekį pasistumia apie 500 metrų. 

S.Haidajaus teigimu, netrukus ukrainiečiai iš Generalinio štabo sulauks gerų žinių. 

Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad Rusijos pajėgos turėjo laiko pasiruošti Ukrainos kontrpuolimui, todėl išlaisvinti Luhansko sritį nėra lengva.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

„Jiems nuolat tiekiami mobilizuoti vyrai. Taip, jie nėra kariai. Jie  prastai apmokyti. Tačiau jei jie turi ginklų, jie šaudo ir žudo. Taigi, neturime pamiršti teritorijų išlaisvinimo kainos. Galbūt ne taip greitai, kaip norėtume, bet mūsų kariai kasdien pasistūmėja 500 metrų į priekį“, – kalbėjo jis. 

Anot pareigūno, smarkūs mūšiai tęsiasi rajone nuo Svatovės iki Kreminos ir netoli Bilohorivkos. 

Tarptautinės atominės energijos agentūra (TATENA) nurodo, kad Zaporižios atominėje elektrinėje (AE) atnaujintas išorinis elektros energijos tiekimas, nutrūkęs lapkričio 3 dieną.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

Vakariniame kreipimesi V.Zelenskis teigė, kad situacija fronto linijoje išlieka nepakitusi – Rusija aktyviausiai puola Donecko srityje. Anot jo, kovos tęsiasi visoje fronto linijoje, nusidriekusioje daugiau kaip tūkstantį kilometrų.

Anot Ukrainos lyderio, artimiausiomis savaitėmis galima tikėtis gerų žinių, susijusių su šalies oro ir priešraketine gynyba. 

Šeštadienį vyko Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo vadų posėdis, kuriame aptarta situacija fronte.

„Mes žinome, kam priešas ruošiasi. Mes atsakysime ir toliau laisvinsime savo žemę“, – sakė Ukrainos lyderis.

Portalas eurointegration.com.ua, remdamasis Vokietijos leidiniu „Der Spiegel“ rašo, kad Vokietijos bendrovės „Wintershall Dea“ įmonė parduoda „Gazprom“ dujų kondensatą, kurį pastaroji perduoda Rusijos oro bazėms, iš kurių kyla Ukrainą bombarduojantys lėktuvai. Šis dujų kondensatas naudojamas kuriant reaktyvinius degalius.

„Wintershall Dea“ kartu su „Gazprom“ eksploatuoja dujų telkinius Vakarų Sibire ir kaip šalutinį produktą išgauna didelius dujų kondensato kiekius.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Donecko sritis

„Wintershall Dea“ teigimu, kondensatas „Gazprom“ perduodamas „tiesiai iš gręžinio“.

„Wintershall Dea“ pripažįsta, kad ji neturi įtakos tolesniam išgauto dujų kondensato perdirbimui. Bendrovė teigia negalinti garantuoti, kad jis bus naudojamas tik civiliniais tikslais.

Pagrindinis „Wintershall Dea“ akcininkas yra chemijos milžinė BASF.

Vakarinėje kalboje Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pabrėžė, kad Iranas, teigiantis, kad nedidelį kiekį dronų kamikadzių Rusijai perdavė dar prieš užpuolant Ukrainą, meluoja. Pasak Ukrainos lyderio, Rusijai perduotas didelis kiekis dronų. 

„Šiandien buvo pranešimų iš Irano, iš oficialių atstovų. Jie nusprendė prisipažinti, kad tiekė bepiločius orlaivius Rusijos terorui. Tačiau ir šiame prisipažinime jie melavo.

Kasdien numušame bent dešimt Irano bepiločių orlaivių, o Irano režimas tvirtina, kad neva dar prieš visišką invaziją jiems šiek tiek davė. Vien vakar buvo sunaikinta 11 <...>

Mes tikrai žinome, kad Irano instruktoriai mokė Rusijos teroristus naudotis bepiločiais lėktuvais, o Teheranas apie tai visiškai tyli“, – kalbėjo V.Zelenskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Pasak jo, jei Iranas ir toliau „meluos apie tai, kas akivaizdu“, pasaulis dar labiau stengsis ištirti Rusijos ir Irano režimų teroristinį bendradarbiavimą ir tai, „ką Rusija moka Iranui už tokį bendradarbiavimą“.

„Šiuolaikiniame pasaulyje nebus taip, kad kuris nors iš teroristų ar jų bendrininkų liktų nenubaustas“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Prie Ukrainos Makijivkos miesto, Donecko srityje, žuvo apie 500 mobilizuotų Rusijos karių, apmokytų 11079 kariniame dalinyje. Apie tai leidiniui rusų kalba „Verstka“ pasakojo vienas iš išgyvenusių vyrų – Aleksejus Agafonovas.

Pasak jo, bataliono vadas kariams žadėjo, kad jie bus vežami į Luhansko srities Svatovės rajoną, esantį maždaug už 15 kilometrų nuo fronto linijos, kur papildys „teritorinės gynybos“ gretas. 

Vis dėlto, naktį iš lapkričio 1-osios į lapkričio 2-ąją visas batalionas buvo atgabentas prie fronto, o kariams įsakyta įsitvirtinti ir išlaikyti gynybos liniją.

„Vienam batalionui turėjome po tris kastuvus, nebuvo jokio aprūpinimo. Įsikūrėme, kaip galėjome, bet ryte mus pradėjo apšaudyti – iš artilerijos, salvinės ugnies sistemų, minosvaidžių, dronų, mus tiesiog žudė“, – pasakojo vyras.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai

Pasak jo, karininkai paliko batalioną iš karto po to, kai prasidėjo apšaudymas. Kariai dar bandė slėptis, tačiau virš jų nuolat kabojo dronai ir koregavo ugnį.

Pasak A.Agafonovo, anksčiau tose pačiose pozicijose buvo sunaikinti dar bent vieno mobilizuotų vyrų bataliono nariai. Jis sakė, kad matė dešimtis lavonų. Mobilizuotieji siunčiami į priešakines pozicijas Luhansko srityje, o sutartininkai ir savanoriai – į trečiąją liniją, teigė jis.

Visą istoriją skaitykite ČIA.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nemano, kad Rusija Ukrainoje panaudos branduolinį ginklą.

„Rizika, kad Rusija Ukrainoje panaudos branduolinį ginklą, nėra didelė, bet tokio žingsnio pasekmės būtų milžiniškos, todėl mes tai vertiname labai rimtai“, – pareiškė jis interviu Turkijos televizijai NTV, kurį cituoja „Deutsche Welle“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

Pasak J.Stoltenbergo, Rusija elgiasi neatsakingai ir beatodairiškai.

Jo teigimu, panaudojus branduolinius ginklus, pasikeistų karo Ukrainoje esmė.

„Branduoliniame kare nugalėtojų nėra“, – pridūrė NATO generalinis sekretorius.

Plačiau skaitykite ČIA.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus teigia, kad Luhansko srities išminavimui prireiks mažiausiai 10 metų.

Prisidėti prie išminavimo darbų ketina Kroatija, rašo jis.

„Nepaisant visų priešo bandymų ir didėjančio priešo technikos bei karių skaičiaus mūsų kryptimi, Ukrainos ginkluotosios pajėgos užtikrintai žengia į priekį“, – savo „Telegram“ kanale rašo S.Haidajus.

Pasak jo, visos deokupuotos gyvenvietės tebėra kasdien apšaudomos Rusijos pajėgų, stengiamasi evakuoti gyventojus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

„Okupantai neketina atkurti teritorijų ir nesirūpina šildymo sezonu. Miestuose žmonės šąla. Nėra net plėvelės langams uždaryti“, – teigia Ukrainos pareigūnas.

Pasak jo, išlaisvintose teritorijose pirmiausiai vykdomas išminavimas.

„Visam regionui išminuoti prireiks metų. Pirmiausia tikrinsime kelius ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Kroatija sutiko teikti pagalbą išminavimo srityje – tiek specialistus, tiek įrangą“, – sako jis.

Vis didėja tikimybė, kad NATO generalinio sekretoriaus postą iš Jenso Stoltenbergo perims moteris ir tarp galimų kandidačių minima Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, rašo estų laikraštis „Postimees“, remdamasis straipsniu, kuris buvo paskelbtas JAV laikraštyje „The New York Times“.

J.Stoltenbergo įgaliojimai baigiasi kitų metų rudenį ir Aljanso nariai jau rimtai galvoja apie tai, kas galėtų tapti jo įpėdiniu. „The New York Times“ rašo, kad, atsižvelgiant į eskalacijos ir didesnio masto karo riziką, naujasis generalinis sekretorius pareigas pradės eiti neabejotinai vienu kritiškiausių momentų Aljanso 73 metų istorijoje.

Postimees/Scanpix Baltics nuotr./Kaja Kallas

Pasak JAV leidinio, Vašingtone aktyviai svarstoma idėja šį postą patikėti 54 metų Chrystiai Freeland, Kanados vicepremjerei ir finansų ministrei, tačiau jos šansus gali sumažinti tai, kad Kanados išlaidos gynybai yra kur kas mažesnės už 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o būtent tokį rodiklį Aljanso valstybės narės yra įvardijusios kaip tikslą, kurį norima pasiekti iki 2024 metų.

Tuo tarpu Europos Sąjunga (ES) nori, kad kitas NATO generalinis sekretorius atstovautų kuriai nors iš ES valstybių narių, nes 21-a iš 27 ES šalių taip pat yra NATO narės. Nors Europa dar nesusitarė dėl kandidatūros, kurią palaikys, tarp galimų kandidatų svarstoma ir K.Kallas, rašo JAV laikraštis.

Visą straipsnį skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas šeštadienio suvestinėje rašo, kad Rusija stengiasi išlaikyti užimtų teritorijų kontrolę, o prie Bachmuto, Avdijivkos ir Novopalvivkos tęsia puolimą.

„Per šią dieną priešas surengė 4 raketų ir 5 oro smūgius, atliko daugiau kaip 20 atakų iš kelių raketų paleidimo įrenginių.
Priešas smogė daugiau kaip 20 Charkivo, Donecko, Zaporižios, Chersono ir Mykolajivo sričių gyvenviečių“, – rašoma pranešime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai netoli Chersono

Remiantis štabo informacija, Ukrainos pajėgos atakavo 9 Rusijos „karinės jėgos, ginklų ir karinės technikos bei amunicijos sandėlių koncentracijos rajonus“

Virš Ukrainos numuštas bepilotis, patvirtinta, kad vakar sunaikinti du Rusijos sraigtasparniai.

Ukrainos pajėgų „Pietūs“ operatyvinė vadovybė nurodo, kad dešiniajame Dnipro upės krante (pietų kryptimi) rusai rengia gynybos linijas, o kairiajame krante kasinėja pakrantę, rengia „ugnies pozicijas“.

„[Priešas] aktyviai ginasi ir bando išlaikyti užimtas linijas. Dešiniajame krante jie manevruoja jėgomis ir priemonėmis, rengia gynybos linijas, kairiajame krante – kasinėja pakrantę, evakuoja gyventojus už penkiolikos kilometrų zonos, kasa įrangą, rengia ugnies pozicijas“, – teigiama pranešime.

Naktį Ukrainos pajėgos smogė priešo pozicijoms, logistikos centrams, karių ir technikos koncentracijos vietoms.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos karinės pajėgos

„Buvo atlikta daugiau kaip 70 šaudymo užduočių“, – nurodo operatyvinė vadovybė.

Remiantis pranešimu, sunaikinus okupantų įrengtą alternatyvią perėją palei Antonivkos tiltą, sunaikintas ir vilkikas. Dar du plaukiojantys laivai buvo apgadinti. Be to, rašoma toliau, patvirtinta, kad nukentėjo Rusijos kolona, laukusi prie Olhivkos.

Taip pat pranešama, kad netoli Novovasylivkos, Mykolajivo srityje, sunaikintos 6 priešo degalų cisternos. 

Irano režimas ketvirtadienį į Maskvą išsiuntė lėktuvą su, kaip įtariama, Rusijos karui prieš Ukrainą skirtais ginklais. Apie tai rašo Vokietijos portalas „Bild“.

Ryte iš Teherano pakilęs krovininis lėktuvas „Iljušin Il-76“ apie vidurdienį nusileido Maskvos Vnukovo oro uosto krovinių terminale.

Dviejose anoniminių šaltinių pateiktose nuotraukose matyti, kaip lėktuvas iškraunamas – krautuvai iš orlaivio į angarą perkelia padėklus su didelėmis dėžėmis.

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Kyjivas

Tačiau ne tik krovinio forma leidžia manyti, kad Irano režimas tiekia ginklus Rusijai.

1992 m. pagamintas lėktuvas oficialiai priklauso privačiai Irano oro bendrovei „Pouya Air“. Savo ruožtu „Pouya Air“ iki 2012 m. vadinosi „Yas Air“ ir pakeitė pavadinimą tik po to, kai JAV įtraukė ją į sankcijų sąrašą.

JAV Iždo departamentas yra nurodęs, kad oro transporto bendrovė „revoliucinės gvardijos vardu vežė nelegalius krovinius, įskaitant ginklus, Irano klientams Artimuosiuose Rytuose“.

Paprastai tariant, ketvirtadienį į Maskvą skridęs lėktuvas priklauso Irano revoliucinės gvardijos fiktyviai bendrovei, rašoma leidinyje. Iš visko sprendžiant, tai galinga mulų režimo ranka, kuri taip pat atsakinga už modernių kamikadzių bepiločių lėktuvų ir balistinių raketų gamybą.

Per pastaruosius du mėnesius Rusija Ukrainoje dislokavo šimtus bepiločių orlaivių kamikadzių „Shahed-136“ ir keletą kovinių bepiločių orlaivių „Mohajer-6“. Tai ginklai, kurie labai sustiprino Maskvos teroro kampaniją prieš civilius taikinius.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas penktadienį perspėjo, kad pirmoji Irano dronų kamikadzių partija, skirta Putino diktatūrai, jau beveik išnaudota.

„Bet nesidžiaukite per anksti. Žinome, kad yra sudarytos sutartys, pagal kurias Iranas planuoja Rusijai tiekti dar 1500-2400 bepiločių orlaivių“, – sakė jis.

Taigi visai įmanoma, kad ketvirtadienį „Pouya Air“ lėktuvu revoliucijos gvardija jau pradėjo tiekti naujus teroro ginklus, skirtus atakoms prieš Ukrainą, rašo „Bild“.

Rusijos okupacinė valdžia Pietų Ukrainos Melitopolio mieste šeštadienį paskelbė vėl pastačiusi Vladimiro Lenino statulą, kuri buvo nugriauta prieš septynerius metus, po Kyjivo proeuropietiškos revoliucijos.

Maskvos primestas Zaporižios srities vadovas Vladimiras Rogovas socialiniuose tinkluose paskelbė nuotrauką, kurioje matyti darbininkai, mieste vėl įrengiantys bolševikų lyderio statulą.

„Po septynerių metų Vladimiro Lenino statula sugrįžo į savo vietą Melitopolyje“, – parašė jis ir pridūrė, kad miesto valdžia ją nuvertė 2015 metais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai Ukrainoje

Ukraina V. Lenino statulas visoje šalyje nugriovė po 2014 metais įvykusios revoliucijos, per kurią buvo nuverstas Maskvos remtas režimas.

Statulos buvo šalinamos siekiant atsikratyti Rusijos ir sovietinės įtakos. Maskva tokius veiksmus pasmerkė.

Beveik visi Rusijos miestai savo centrinėse aikštėse yra pasistatę Sovietų Sąjungos įkūrėjo statulą.

Melitopolį Maskvos pajėgos okupavo vasario 24 dieną pradėtos invazijos pradžioje.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmitrijus Lubinecas teigia, kad okupacinė valdžia ir toliau iš Chersono srities neteisėtai išveža vaikus. 

„Gavome patikrintą informaciją apie dar vieną vaikų nuo 9 iki 17 metų išvežimą iš Chersono srities tarybos Oleškivo vaikų namų į Simferopolio rajono klinikinę psichiatrijos ligoninę.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Ukrainos karo pabėgėliai

Rusai tokius nusikalstamus veiksmus patvirtina savo neįvykdytais įsakymais. Dėl šio fakto kreipiuosi į teisėsaugos institucijas, kad būtų užfiksuotas dar vienas Rusijos nusikaltimas“, – rašo jis.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija sureagavo į Irano teiginius, kad dronus kamikadzes, kuriais Rusija dabar atakuoja Ukrainos gyvenvietės, perdavė dar prieš prasidedant karui.

Ministerijos atstovas Olegas Nikolenka feisbuke rašo: 

AP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių numuštas iranietiškas dronas „Shahed“

„Irano ministras taip pat paskleidė insinuacijas apie tariamą Ukrainos pusės atsisakymą susitikti su Irano ekspertais dėl Vakarų partnerių spaudimo. Ukraina mokoma pasitikėti tik faktais. Todėl Dmytro Kulebos vadovaujama Užsienio reikalų ministerija, taip pat glaudžiai bendradarbiaudama su susijusiomis Ukrainos tarnybomis, ir toliau imsis griežčiausių priemonių, kad užkirstų kelią Rusijai naudoti Irano ginklus ukrainiečiams žudyti ir mūsų svarbiausiai infrastruktūrai naikinti. Teheranas turi suvokti, kad bendrininkavimo vykdant Rusijos agresijos prieš Ukrainą nusikaltimus pasekmės bus daug didesnės nei paramos Rusijai nauda.“

Plačiau skaitykite ČIA.

Artėjant žiemai, tarptautiniai partneriai Ukrainai padovanojo 700 generatorių, pranešė Lenkijos visuomeninio radijo naujienų agentūra (IAR).

Netrukus bus pristatyti dar 900 generatorių, penktadienį vykusiame vyriausybės posėdyje paskelbė ukrainiečių ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

„Rengiamės kiekvienam scenarijui, kaupiame energijos generavimo įrangą kritinėms situacijoms“, – sakė jis.

Ketvirtadienį D.Šmyhalis Ukrainos pasirengimą artėjančiai žiemai aptarė su Jungtinių Tautų Organizacija ir humanitarinės pagalbos agentūra USAID.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Denysas Šmyhalis

Pasak premjero, Ukraina turi pakankamai gamtinių dujų, kad galėtų aprūpinti savo piliečius šiluma iki žiemos pabaigos.

Anot jo, Ukraina turi apie 15 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, taip pat tikimasi, kad bus patiekta dujų iš užsienio.

„Šiuo metu prie šildymo tinklo prijungta beveik pusė pastatų visoje Ukrainoje. Tai, be kita ko, yra mokyklos, vaikų darželiai, ligoninės ir gyvenamieji pastatai“, – sakė D.Šmyhalis.

Pasak ukrainiečių premjero, sostinėje Kyjive šiuo metu šildomi 78 proc. pastatų.

Šalis toliau stengiasi sutvarkyti elektros energijos tiekimą po virtinės Rusijos smūgių, per kuriuos buvo sunaikinta dalis ypatingos svarbos infrastruktūros.

Vienas Maskvos kontroliuojamo Ukrainos miesto teisėjas išgyveno pasikėsinimą nužudyti, bet jo būklė yra „sunki“, šeštadienį pranešė Donecko separatistų lyderis.

„Buvo bandyta panaudojant šaunamuosius ginklus nužudyti Donecko Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėją Aleksandrą Nikuliną“, – platformoje „Telegram“ parašė apsišaukėliškos respublikos sukilėlių lyderis Denisas Pušilinas.

Dėl išpuolio, kuris, anot jo, buvo penktadienio vakare įvykdytas Vuhlehirsko mieste rytinėje Donecko srityje, jis apkaltino Kyjivą.

„Ukrainos režimas ir toliau rodo savo niekšiškus teroristinius metodus“, – pareiškė D.Pušilinas ir pridūrė, kad pašautas teisėjas „skyrė nuosprendžius naciams karo nusikaltėliams“.

„Gydytojų vertinimu, jo būklė yra stabili, bet sunki“, – pridūrė jis.

Rusija melagingai vadina ukrainiečių ginkluotąsias pajėgas „naciais“, o prezidentas Vladimiras Putinas yra sakęs, kad savo pajėgas į Ukrainą vasario pabaigoje nusiuntė siekdamas „denacifikuoti“ šalį.

Ukrainos krašto apsaugos spaudos tarnyba nurodo, kad nuo karo pradžios namo sugrįžo į Rusijos nelaisvę patekę 268 Nacionalinės gvardijos kariai. Tarp šių karių yra 24 moterys.

Naujausiais apsikeitimas belaisviais įvyko lapkričio 3 dieną, jo metu iš nelaisvės sugrįžo 33 Ukrainos nacionalinės gvardijos kariai.

„Visiems jiems teikiama būtina medicininė ir psichologinė pagalba. Tęsiamas darbas dėl visų mūsų gynėjų grąžinimo. Pagrindinis valstybės, visų kompetentingų institucijų ir struktūrų tikslas – grąžinti visus mūsų karius ir piliečius namo“, – rašoma pranešime.

BBC žurnalistas Jeremy Bowenas praleido kelias dienas prie fronto linijos tarp Ukrainos miesto ir netoliese esančio Rusijos kontroliuojamo Chersono. Anot jo, Ukrainos pajėgos rimtai ruošiasi susigrąžinti Chersono kontrolę. 

Pareigūnų teigimu, rusų vadai gali ruoštis atsitraukti į kairįjį upės krantą, kad gynybai išnaudotų gamtines kliūtis.

Apie planus atsiimti Chersoną ukrainiečiai atvirai kalba jau nuo vasaros, kai kurie analitikai mano, kad tokios kalbos buvo išnaudotos ir siekiant nukreipti Rusijos dėmesį, kuomet Ukraina netikėtai kontratakavo šiaurės rytinėje šalies dalyje. 

„Scanpix“/AP nuotr./Mobilizacija Rusijoje

Vienas sutiktas karys žurnalistui pasakojo:

„Čia labai sunku daryti pažangą. Norint pralaužti fronto liniją, reikia sutelkti daug pajėgų viename taške. Mūsų užduotis – išlaikyti savo pozicijas. Retkarčiais puolame, kad jie nepasiimtų savo rezervų ir neperkeltų jų kur nors kitur. Tai labai sunku ir lėta. Jie kontroliuoja dangų. Jie turi daug daugiau karinės technikos, daugiau žmonių ir amunicijos. Jų žmonės nėra apmokyti, bet jie tiesiog puola į priekį šaukdami „Ura“. Mes neturime tiek šovinių, kiek jie turi žmonių.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Nyderlandams, Čekijai ir JAV už 90 tankų T-72, kuriuos gaus Ukraina.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos veržiasi į priekį ir joms reikia šios įrangos. Vertiname partnerių pagalbą. Kartu mes ginsime laisvę ir demokratiją!“ – rašo V.Zelenskis. 

Karo pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms šalims Europos Komisija (EK) skyrė 100 mln. eurų, maždaug dešimtadalis šios sumos – 8 mln. eurų – atiteks Lietuvai.

„Pinigus tikimės gauti kitąmet. Iš tos sumos milijoną pasidalys Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos. Likusi suma bus panaudota patirtoms išlaidoms padengti už šiuos metus ir ukrainiečiams priimti ateityje“, – BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrės atstovas Tomas Kavaliauskas.

Karolinos Stažytės nuotr./Lvivo geležinkelio stoty

100 mln. eurų iš viso pasidalys septynios valstybės: ne tik Lietuva, bet ir Lenkija, Slovakija, Čekija, Bulgarija, Estija bei Latvija. Tai jau antroji paramos dalis.

Iš viso EK įsipareigojo skirti maždaug 400 mln. eurų daugiausiai pabėgėlių iš Ukrainos priimančioms šalims.

Plačiau skaitykite ČIA.

Remdamasis iš skirtingų Ukrainos regionų gauta informacija portalas „Ukrainska Pravda“ skelbia informaciją apie pastarosios paros įvykius visoje šalyje.

Pranešama, kad naktį oro gynybos sistema suveikė Vinycioje, kuri atakuota dronais kamikadzėmis.

Po vidurnakčio Rusija raketos S-300 atakavo gyvenvietę Zaporižios srityje. Apgadinti pastatai, automobiliai. Aukų išvengta.

Sumų srityje Rusija iš minosvaidžių apšaudė Krasnopilio bendruomenės kaimą. Dnipropetrovsko srityje atakuotas Nikopolio rajonas. Nikopolyje apgadinti daugiabučiai, komercinės paskirties pastatai, dujotiekis, licėjus. Laimei, aukų nėra. 

Charkivo srityje praėjusią parą apšaudytos Kupjansko, Charkivo, Čuhujivo, Bohodukhivo rajonų gyvenvietės, esančios netoli fronto linijos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Ukrainos gynybos pajėgų raketų ir artilerijos daliniai Luhansko srityje per dieną atakavo 2 priešo valdymo punktus, 7 darbo jėgos, ginklų ir karinės technikos koncentracijos zonas, amunicijos sandėlį ir 4 kitus svarbius okupantų karinius objektus. Priešas septynis kartus bandė šturmuoti ukrainiečių pozicijas, surengdamas 29 artilerijos ir minosvaidžių atakas.

Vakar vėlai vakare apšaudyti Donecko srities Pokrovsko miestas ir Kurachivkos kaimas. Sugriauti ir apgadinti namai. Naktį artilerija apšaudytas Lymanas. Per vieną dieną Donecko srityje žuvo 3 žmonės, 8 buvo sužeisti.

Ryte apšaudyta Mykolajivo sritis, apgadinti trys namai, įmonė. Aukų išvengta. Pranešama, kad virš Mykolajivo vakar numušta Rusijos paleista „Kalibr“ raketa ir 6 dronai kamikadzės.

Chersono srityje Rusija toliau bando išlaikyti užimtas linijas, steigia pozicijas kairiajame Dnipro krante. Nova Kamjankos ir Trifonivkos gyvenvietės buvo apgadintos nuo rusų įsibrovėlių raketų ir vamzdžių artilerijos ugnies. Rusai susprogdina vandens transporto priemones ir laivus prie Dnipro ir jo intakų prieplaukų, švartavimosi vietų. Laikinai okupuotose regiono teritorijose Rusijos kariuomenė ir toliau grobia žmones. Paskutinę dieną tokie faktai buvo užfiksuoti Chersone ir Kalančako kaime.

Ukrainos elektros perdavimo operatoriaus „Ukrenergo“ šeštadienį paskelbė elektros energijos ribojimą kai kuriems vartotojams Kyjivo mieste ir Kyjivo, Černihivo, Černiachovo, Čerkasų, Žytomyro, Sumų, Charkivo ir Poltavos srityse.

Numatyta, kad tam tikroms vartotojų grupėms elektros energijos tiekimas bus ribojamas kiekvieną dieną, tačiau pagal tam tikrą grafiką, kurį kiekvienam regionui sudaro skirstomųjų tinklų operatoriai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tamsoje paskendęs Kyjivas

Vartojimo apribojimai būtini siekiant sumažinti tinklų apkrovą, užtikrinti tvarų energetikos sistemos subalansavimą ir bandant išvengti pakartotinių avarijų po to, kai elektros tinklams pakenkė Rusijos raketų atakos ir dronų atakos, rašoma pranešime.

Rusijoje beveik nebėra iš ko surinkinėti tankų, lėktuvams trūksta elektronikos, naujos raketos jau tapo deficitu. Apie apverktiną situaciją, kurioje atsidūrė Rusijos ginkluotės pramonė, rašo portalas novayagazeta.eu.

Spalio 25 d. Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas atvyko patikrinti „Uralvagonzavod“ (UVZ), vieną iš svarbiausių Rusijos gynybos pramonės komplekso bendrovių. D.Medvedevas tikrino, jo paties žodžiais tariant, kokia yra situacija su tankų gamyba.

„Scanpix“/AP nuotr./Dmitrijus Medvedevas

Savo „Telegram“ kanale D.Medvedevas papasakojo apie išvažiuojamojo pasitarimo metu iškeltus uždavinius: pagreitinti kariuomenės aprūpinimą technine įranga, skirta naudoti vykdant „specialiąją karinę operaciją“, griežtai laikytis valstybės gynybos užsakymo pagal visus pagrindinius parametrus, užkirsti kelią pagamintos technikos tiekimo sutrikimams.

Tačiau pagrindines išvadas po apsilankymo didžiausioje šalies šarvuotosios technikos gamykloje D.Medvedevas skyrė užsieniniams savo kanalo skaitytojams: „Ir dar. Skaitydamas priešo analitiką ne kartą susidūriau su pranešimais, kad Rusijoje netrukus baigsis karinė technika ir reikalinga ginkluotė. Atseit viskas išnaudota. Nepuoselėkite vilčių. Ginklų ir specialiosios technikos gamyba visose srityse auga kartais: nuo tankų ir patrankų iki didelio tikslumo raketų ir bepiločių orlaivių. Laukite!“ Ant kortos pastatyta beveik penki trilijonai rublių, skirtų Rusijos gynybos biudžetui 2023 metams.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sunaikinto prie Iziumo Rusijos tanko bokštelis

„Novaja gazeta Europa“ išsiaiškino, kiek praktiškai įgyvendinami yra buvusio Rusijos prezidento žodžiai apie tankų ir kitų karinių mašinų gamybos „augimą kartais“. Tai padaryti padėjo ginkluotės ekspertai ir Rusijos karinio pramoninio komplekso darbuotojai. Kadangi už tokį bendradarbiavimą jiems mažų mažiausiai gresia persekiojimas pagal straipsnius dėl „klastočių“ ir „diskreditavimo“, Rusijoje esančių šaltinių nuomonė pateikiama anonimiškai.

Visą straipsnį skaitykite ČIA.

JK gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip britų kariai rengia Ukrainos naujokus kovai savo šalyje.

Jame rodomas interviu su ukrainiete moterimi, kuri dirba vertėja tarp dviejų karių grupių, ir karių vadu.

Panašu, kad Rusijai sunkiai sekasi rengti karinius mokymus mobilizuotiems rezervistams, o situaciją dar labiau apsunkins prie kariuomenės prisijungsiantys nauji šauktiniai, pastebi Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija. Šauktinių turėtų būti apie 120 tūkst.

„Tikėtina, kad naujai mobilizuoti karo prievolininkai bus minimaliai apmokyti arba iš viso nebus apmokyti. Patyrę karininkai ir instruktoriai buvo išsiųsti kariauti į Ukrainą, o kai kurie iš jų tikriausiai žuvo per konfliktą“, – rašoma naujausioje apžvalgoje. 

Rusijos pajėgos vykdo mokymus Baltarusijoje, nes Rusijoje trūksta mokymo personalo, amunicijos ir patalpų. Siunčiant mažai apmokytas arba visai neapmokytas pajėgas suteikiama mažai papildomų puolamųjų kovinių pajėgumų, rašoma toliau. 

Ankara oficialiai nepritars Suomijos ir Švedijos narystei NATO, kol šios dvi šalys nesiims reikiamų veiksmų, penktadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė Aljanso vadovui Jensui Stoltenbergui.

Turkija jau seniai kaltina Suomiją ir ypač Švediją teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK).

Birželį Turkija, Švedija ir Suomija pasiekė susitarimą, į kurį įtraukė nuostatų dėl, be kita ko, ekstradicijos ir dalijimosi informacija, atvėrusį kelią NATO oficialiai pakviesti Švediją ir Suomiją įstoti į Aljansą.

„Pongracic“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Šiaurės šalys tikėjosi, kad įstojimo procesas truks neilgai, tačiau Turkija jį užvilkino, ėmusi prieštarauti jų narystei.

„Prezidentas Erdoganas pažymėjo, kad nuo veiksmų, kurių imsis Švedija ir Suomija, priklausys, kaip greitai vyks patvirtinimo procesas... ir kada jis bus baigtas“, – nurodė Turkijos prezidentūra.

R.T.Erdoganas ir J.Stoltenbergas Stambule surengė privatų susitikimą, į kurį žiniasklaida negalėjo patekti.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos kariuomenė nurodo, kad per praėjusią parą sunaikinta apie 600 Rusijos karių. Iš viso šis skaičius siekia daugiau kaip 75 tūkst.

Be to, vakar sunaikinti 8 tankai, 21 šarvuotis, 4 artilerijos sistemos, 2 sraigtasparniai. 

Teigiama, kad didžiausius nuostolius Rusija patyrė prie Lymano ir Avdijivkos.

15min atkreipia dėmesį, kad ši informacija nebuvo nepriklausomai patikrinta. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas rašo, kad pastarąją parą šalies pajėgos atrėmė okupantų atakas prie 14 gyvenviečių, tarp kurių minima Bilohorivka, Spirnė, Bachmutas, Ivanhradas, Kamjanka, Pavlivkla ir kt. vietovės. 

Tęsiasi Rusijos atakos prieš civilius ir infrastruktūros objektus. 

Per praėjusią parą priešas surengė 6 raketinius ir 21 oro smūgį, atliko daugiau kaip 60 MLRS atakų, nurodo štabas. 

„Rusijos okupantai smogė maždaug 20 Lvivo, Charkivo, Donecko, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Chersono, Mykolajivo ir Vinycios sričių gyvenviečių teritorijoms“, – rašoma pranešime. 

Wikipedia.org nuotr./Rusijos savaeigis artilerijos pabūklas 2S19 „Msta-S“ Ukrainoje

Remiantis štabo duomenimis, vakar apgadinta okupantų kolona, buvusi Olhivkos gyvenvietės rajone. Informacija apie priešo nuostolius tikslinama.

Lapkričio 4 dieną į Melitopolį atvežta apie 80 sužeistų Rusijos karių, tačiau okupacinėms pajėgoms labai trūksta kvalifikuotų medikų, ypač chirurgų.

„Chersone rusų okupantai bando nustatyti vietos gyventojus, kurie atsisakė evakuotis į rusų okupantų laikinai kontroliuojamą teritoriją. Miestas plėšiamas, naikinama infrastruktūra“, – rašoma toliau.

„Gynybos pajėgų aviacija per praėjusią parą 11 kartų smogė priešui. Nukentėjo 4 personalo, ginkluotės ir karinės technikos koncentracijos vietos, taip pat 7 priešo priešlėktuvinės gynybos pozicijos. Priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė bepilotį orlaivį “Orlan-10„, 11 bepiločių orlaivių “Shahed-136„ ir 2 sparnuotąsias raketas “Kalibr„. Per dieną Gynybos pajėgų raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai smogė 2 priešo kontrolės punktams, 7 gyvosios jėgos, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietoms, šaudmenų sandėliui ir 4 kitiems svarbiems okupantų kariniams objektams“, – nurodo štabas.

JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas penktadienį Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir dar kartą patvirtino, kad Jungtinės Valstijos remia šalį Rusijos sukeltame kare, pranešė Baltieji rūmai.

J.Sullivanas susitiko su V.Zelenskiu, gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu ir ukrainiečių prezidento administracijos vadovu Andrijumi Jermaku, kad „pabrėžtų, jog Jungtinės Valstijos tvirtai remia Ukrainą ir jos žmones, kurie gina savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, sakoma atstovės spaudai pareiškime.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Jake'as Sullivanas

J.Bideno patarėjas, apsilankęs šalyje, kuri nukentėjo nuo Rusijos smūgių energetikos infrastruktūrai, pareiškė, kad Ukrainai „šiuo kritiniu momentu labai reikia oro gynybos“.

„Pripažįstame, kad šiuo kritiniu momentu, kai Rusija ir rusų pajėgos raketomis ir iranietiškais bepiločiais lėktuvais apšaudo šios šalies civilinę infrastruktūrą, labai reikalinga oro gynyba“, – spaudos konferencijoje Kyjive kalbėjo J.Sullivanas.

Ukrainos žiniasklaida, remdamasi „Financial Times“ rašo, kad užimtame Skadovske, Chersono srityje, Rusijos okupantai viešai įvykdė mirties bausmę 56 metų vietos gyventojai, medicinos seselei Tatjanai Mudrenko už šūkius „Skadovskas – tai Ukraina!“. Apie tai leidiniui pasakojo nužudytos moters sesuo Natalija Čorna.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Tatjana Mudrenko

Rašoma, kad T.Mudrenko dirbo medicinos seserimi ir aktyviai protestavo prieš Rusijos okupaciją.

Vienas iš paskutinių konfliktų įvyko spalio pradžioje, kai ji priekaištavo ukrainiečiams policijos pareigūnams dėl bendradarbiavimo su Rusijos kariuomene ir šaukė: „Skadovskas – tai Ukraina!“

Liudininkų teigimu, moteris ir jos civilis vyras, 60-metis Anatolijus Orechovas, po to buvo sulaikyti. Spalio 15 d. N.Čornai buvo pranešta apie sesers mirtį.

AP/„Scanpix“ nuotr./Chersonas

„Tanią pakorė. Jai kažką įkišo į burną ir pakorė prie teismo pastato“, – pasakė žinią apie sesers mirtį pranešusi moteris. 

N.Mudrenko vyras buvo paleistas, jam sulaužyta ranka ir liko sumušimo ženklų. Jam buvo leista palaidoti žmoną, po laidotuvių jis vėl dingo.

Nužudytosios sesuo pažymėjo, kad ji paskambino į vietos morgą, bet darbuotojai atsisakė kalbėtis. Po kurio laiko jai atsiuntė sesers mirties liudijimą, kuriame mirties priežastis buvo įvardyta kaip „mechaninė asfiksija“.

„Financial Times“ atkreipia dėmesį, kad kai kurių detalių, susijusių su tariamu N.Mudrenko pagrobimu ir mirtimi, patikrinti nepavyko, nes įvykiai nutiko Vakarų žurnalistams neprieinamose vietovėse.

Leidinys taip pat analizavo  moters mirties liudijimą, jos sesers pasakojimą patvirtino vietos gyventojai ir liudininkai.