V.Zelenskis: kita savaitė gali būti sudėtinga, Rusija ruošia naujus išpuolius

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas sako, kad Rusija neišlaikys šiuo metu užimtos Zaporižios AE kontrolės.

Anot jo, Rusija tikėjosi Zaporižios srityje pakartoti Krymo scenarijų, kai pasaulis pasmekė okupaciją, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys prie Zaporižios atominės elektrinės

„Jie iš ten pasitrauks, nes jų gynybos linija pamažu pradeda trauktis prie Rusijos Federacijos sienų“, – M.Podoliaką cituoja UNIAN.

„Rusija nei faktiškai, nei teisiškai negalės išlaikyti Zaporižios AE. Bet kuriuo atveju mes ją atsiimsime“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis sekmadienio kreipimesi įspėjo, kad kita savaitė gali būti tokia pat sunki kaip ir praėjusi, nes Rusija ruošia naujus išpuolius.

„Suprantame, kad teroristai rengia naujus smūgius, tai tikrai žinome. Ir kol jie turės raketų, jie nenusiramins...

Ateinanti savaitė gali būti tokia pat sunki kaip ir praeinanti. Mūsų gynybos pajėgos ruošiasi. Tam ruošiasi visa mūsų valstybė. Šiuo metu svarstomi visi scenarijai, taip pat ir su mūsų partneriais“, – kalbėjo jis. 

Prezidentas šalies gyventojus įspėjo reaguoti į oro pavojaus perspėjimus ir, kaip tik įmanoma, padėti kitiems žmonėms.

Prezidentas pažymėjo, kad padėtis fronte išlieka „labai sudėtinga“, ypač Donecko regione.  

Estijos gynybos pajėgų spaudos tarnyba pranešė, kad per eismo įvykį Latvijoje žuvo estas autobuso vairuotojas, sužeisti Ukrainos kariai.

Skelbiama, kad šeštadienio vakarą Latvijoje, kelyje „Via Baltica“, iš Talino į Rygą važiavęs autobusas susidūrė su sunkvežimiu, vienas žmogus žuvo, 26 buvo sužeisti, skelbia Estijos žiniasklaida.

Netoli Estijos sienos įvykusios avarijos metu kelioms valandoms buvo uždarytas kelias, gelbėjimo operacijoje dalyvavo abiejų šalių gelbėjimo brigados. 

Estijos gynybos pajėgų generalinio štabo duomenimis, per avariją žuvo gynybos karius vežęs autobuso vairuotojas, sužeistas Estijos karys, kuris nuvežtas į ligoninę apžiūrai. Pranešama, kad jo gyvybei pavojaus nėra. 

Eismo įvykio metu sužeisti Ukrainos kariai taip pat išvežti į ligonines.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainoje viešintį Belgijos premjerą atlydėjo užsienio reikalų ministrė Hadja Lahbib, pernai keliavusi į Rusijos okupuotą Krymą. 

Kaip skelbia BBC, vizito derinimas dėl to buvo įstrigęs. Teigiama, kad Kryme Hadja Lahbib lankėsi kaip žurnalistė ir dėl to yra viešai atsiprašiusi. 

Dėl vizito Kryme H.Lahbib yra sulaukusi kritikos ir iš politinių konkurentų savo šalyje. 

Jau tapusi ministre ji parašė laišką Ukrainos užsienio reikalų ministrui Dmytro Kulebai, kuriame išreiškė paramą ir pabrėžė, kad Krymas ir Donbasas priklauso Ukrainai, nors anksčiau šiais klausimais buvo dviprasmiškai nusiteikusi.

JK gynybos ministerija oficialiai patvirtino, kad Ukrainai buvo išsiųstos raketos „Brimstone 2“. 

Sekmadienį oficialioje tviterio paskyroje paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip raketos kraunamos į Karališkųjų oro pajėgų karinę transporto priemonę C-17.

JK pirmą kartą perdavė Ukrainai pirmosios kartos raketas „Brimstone“ maždaug prieš šešis mėnesius, tačiau tuo metu jų modifikacijos buvo senesnės, dabar kalbama apie antrosios kartos „Brimstone 2“ raketas.

„Brimstone 2“ turi kombinuotą nukreipimo sistemą – lazerinius jutiklius ir radiolokacinę kovinę galvutę.

Labai tikslus milimetrinio nuotolio radaras leidžia savarankiškai atrinkti taikinius tam tikroje teritorijoje. Lazerinio nukreipimo sistemai paprastai reikia išorinio taikinio nurodymo iš oro arba iš žemės.

Vokietijos žiniasklaida praneša, kad nuo karo pradžios šioje šalyje jau užregistruoja 1,03 mln. pabėgėlių iš Ukrainos. 

JT pabėgėlių agentūros UNHCR duomenimis, nuo vasario 24 d. apie 7,9 mln. žmonių iš Ukrainos dėl karo ieškojo apsaugos užsienyje.

Lenkija priėmė daugiausia ukrainiečių pabėgėlių – daugiau nei 1,5 mln. žmonių. Čekijoje yra apie 463 tūkst. pabėgėlių, Prancūzijoje 119 tūkst., Italijoje šis skaičius siekia apie 173 tūkst., Ispanijoje – 154 tūkst.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Ukrainos karo pabėgėliai

Anksčiau Europos Komisija teigė, kad Ukrainos pabėgėlius priimančios šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Lenkija, turės prisitaikyti prie to, kad ukrainiečiai dar daug metų po karo liks šalyje. 

Kaip pranešta, ES sukūrė darbo paieškos platformą nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas sekmadienio suvestinėje rašo, kad Rusija ir toliau atakuoja civilinę šalies infrastruktūrą. 

„Priešas toliau perkelia personalą ir karinę įrangą, kad papildytų nuostolių patyrusius dalinius. Tikėtina, kad sustiprės priešo pajėgų, veikiančių laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, pergrupavimas dėl atskirų dalinių perkėlimo iš Baltarusijos Respublikos teritorijos po to, kai jie įgis kovinių pajėgumų“, – nurodo štabas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos ir Baltarusijos kariai per bendras pratybas

Remiantis pranešimu, sekmadienį Rusija paleido 4 raketas į civilinius objektus Zaporižios, Dniepropetrovsko srityse. 

„Jis surengė apie 10 atakų iš kelių raketų paleidimo įrenginių“, – tai pat rašoma pranešime.

Švedijoje sulaikyta šnipinėjimu įtariama rusų pora Maskvoje turi butą tame pačiame pastate, kaip ir keli kiti Rusijos žvalgybos darbuotojai. Tai parašė „Bellingcat“ įkūrėjas Elliotas Higinsas socialiniame tinkle „Twitter“.

Šią savaitę buvo suimta pastaruosius 20 metų Švedijoje gyvenusi rusų pora, vyras sulaikytas įtariant, kad dirba Rusijos žvalgybos tarnyboms. Kaip pastebėjo E.Higinsas, pora Maskvoje turi „įdomių“ kaimynų.

Pasak jo, 1999 m. spalio mėn. vyras, žmona ir šeimos narys buvo įregistruoti kaip buto, esančio Maskvoje, Zorgės g. 36, savininkai. Neaišku, ar jie kada nors gyveno šiame bute, nes netrukus pora persikėlė į Švediją.

„Šiame pastate gausu įdomių gyventojų. Švedijoje suimtos poros buto numeris yra 282, o visai šalia – 288 butas, kuriame gyvena Denisas Sergejevas, trečiasis įtariamasis dėl Skripalių apnuodijimo“, – tviteryje rašo E.Higinsas. 

Tačiau tai dar ne viskas – tame pačiame pastate gyvena ir generolas majoras Andrejus Averjanovas, Rusijos žvalgybos (GRU) padalinio Nr. 29155, vykdžiusio slaptą sabotažą ir žmogžudystes, prisidėjusio prie daugybės ginklų sandėlių sprogdinimų ir apsinuodijimų, įskaitant Skripalių ir Emeliano Gebrevo.

Tame pačiame pastate gyvena generolas majoras Andrejus Ilčenka, susijęs su GRU dezinformacijos operacijomis, bei daugiau 29155-ojo būrio narių, rašo E.Higinsas.

Sutuoktiniams Švedijoje priklausė nemažai bendrovių, kai kurios jų prekiavo laivų ir orlaivių įranga, kompiuteriais, teigė IT paslaugas. 

Keletą metų vieną iš šių bendrovių per Kipre įsikūrusią bendrovę iš tikrųjų kontroliavo į pensiją išėjęs GRU pulkininkas.

„Šis vyras kelerius metus dirbo Karinės saugumo ir žvalgybos tarnybos MUST vadovu. Poros ir buvusio MUST vadovo šeimyniniai ryšiai buvo užmegzti po to, kai jis išėjo į pensiją“, – teigia jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko teigia, kad mieste atidaryta daugiau nei 430 šilumos punktų ir visi jie veikia – tai galima pasitikrinti miesto svetainėje esančiame žemėlapyje.

„Visų taškų adresai yra žemėlapyje, paskelbtame oficialioje mūsų miesto svetainėje. Žurnalistai gali patikrinti, ar visi deklaruoti punktai veikia. Jų yra daugiau nei 430, žemėlapis nuolat atnaujinamas.

„Scanpix“/AP nuotr./Vitalijus Klyčko

Nenoriu, ypač dabartinėje situacijoje, veltis į politines kovas. Tai apgailėtina. Turiu ką veikti mieste.

Bet pažymėsiu, kad nereikia manipuliuoti! Nes keistai atrodo: kai vakar nuėjau tikrinti punktų veikimo, sutikau deputatus iš valdančiųjų. Ir jie man privačiame pokalbyje sako, kad visi taškai, kuriuose jie lankėsi, yra atviri ir veikia gerai. Ir tada jie paskelbia keletą nesuprantamų nuotraukų.

Atrodo negražiai, švelniai tariant. Tiek ukrainiečiams, tiek mūsų užsienio partneriams. Šiandien labiau nei bet kada visi turi susivienyti ir dirbti kartu, ir prasideda tam tikri politiniai šokiai“, – teigė jis. 

V.Klyčko sakė, kad tuo metu, kai Kyjive trūko elektros energijos po masinės raketų atakos, 3700 žmonių kreipėsi į daugiau nei 430 šilumos punktų – daugiausia norėdami įkrauti telefonus ir kitus įtaisus.

Nelaimės atveju miestas ruošiasi greitai dislokuoti daugiau nei 100 tokių taškų.

Meras pranešė, kad šilumos punktų darbe dalyvauja apie tūkstantis žmonių, iš kurių 90% yra švietimo sektoriaus darbuotojai, kurių pagrindu ir yra dislokuota dauguma tokių punktų.

V.Klyčko pažymėjo, kad šaltuoju metų laiku taškai atlieka savo pagrindinę funkciją – šildo žmones laikinai nutrūkus šilumos tiekimui jų namuose.

Šiems taškams valdyti miestas suteikė daugiau nei 400 generatorių. Dar apie 100 generatorių parūpino savanoriai ir labdaros organizacijos, todėl kai kuriuose taškuose yra po du generatorius, iš kurių vienas yra atsarginis. Taip pat punktų patalpose yra geriamojo vandens, arbatos ir sausainių tiekimas, autonominiai įrenginiai patalpoms šildyti.

„Dalis punktų bus šildomi centralizuotai. Tam tikslui šalia esančiose katilinėse įrengti galingi generatoriai. Tokių katilinių yra 40. Miestas taip pat netrukus gaus 12 mobilių modulinių katilinių, kurias užsakė specialiai šilumos punktai. Viena tokia katilinė galės palaikyti komfortišką temperatūrą keliose patalpose vienu metu“ , – sakė Kyjivo meras.

Jis pabrėžė, kad miesto valdžia daro viską, kad sostinė palaikytų gyvybę ir jos gyventojų komfortą.

Išsamiau skaitykite ČIA.