V.Zelenskis: Rusija dar šiemet praras 100 tūkst. karių

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vakariniame kreipimesi sakė esąs įsitikinęs, kad iki metų pabaigos Rusijos karių nuostolių skaičius pasieks 100 tūkst.

„Šiais metais Rusija neteks šimto tūkstančių savo karių ir Dievas žino, kiek samdinių. Ukraina išliks. Ir pasaulis padarys viską, kad visi, kalti dėl šio nusikalstamo karo, atsidurtų teisiamųjų suole“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Ukrainos lyderis taip pat aptarė padėtį fronto linijoje. Anot jo, situacija išlieka sudėtinga ir nors Rusija patiria didelius nuostolius, ji ir toliau bando žengti į priekį Donecko srityje, įsitvirtinti Luhansko srityje. Taip pat, nurodė jis, priešas ketina „persikelti“ Charkivo srityje ir judėti pietų kryptimi.

„Tačiau mes ginamės ir, svarbiausia, neleidžiame priešui įgyvendinti savo ketinimų. Jie sakė, kad užims Donecko sritį pavasarį, vasarą, rudenį. Šią savaitę jau prasideda žiema.

Jie ten dislokavo savo reguliariąją kariuomenę, kasdien praranda šimtus mobilizuotųjų ir samdinių, naudoja užkardų būrius“, – pabrėžė prezidentas.

Antradienį vienas aukšto rango JAV kariuomenės pareigūnas pareiškė, kad Rusija į taikinius šaudo neginkluotas sparnuotąsias raketas, skirtas nešti branduolines kovines galvutes, ir taip bando išeikvoti Ukrainos priešlėktuvinės gynybos atsargas, rašo „Reuters“.

Pareigūnas, kuris nenorėjo būti įvardytas, buvo paklaustas apie lapkričio 26 d. Didžiosios Britanijos karinės žvalgybos vertinimą, kuriame teigiama, kad Rusija „tikriausiai“ iš raketų pašalina branduolines kovines galvutes ir neginkluotą amuniciją paleidžia į Ukrainą.

JAV prezidento J.Bideno administracija svarsto Ukrainos kare dalyvaujančių privačią Rusijos karinę grupuotę „Wagner“ priskirti teroristinėms organizacijoms, rašo „Bloomberg“. Leidiniui apie tai pasakojo du su informacija susipažinę asmenys, kalbėję anonimiškai. 

Administracija dar nepriėmė galutinio sprendimo. Pripažinus „Wagner“ užsienio teroristine organizacija, JAV galėtų vykdyti baudžiamąjį grupės ir jos narių persekiojimą , taip pat ieškoti jos turto visame pasaulyje.

Ukrainos Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pasidalijo vaizdais iš Rusijos nusiaubtų Sjevjerodonecko ir Rubižnės miestų. „Kaip jaučiasi Sjevjerodonecko ir Rubižnės gyventojai, kai tai mato?“ – rašo jis.

Rusijos nuniokotas Sjevjerodoneckas ir Rubižnė

„Kai kas buvo evakuotas pirmosiomis invazijos dienomis ir savaitėmis ir vis dar prisimena savo gimtąjį miestą daugiau ar mažiau „gyvą“.

Kažkas išvyko jau labai sunkiu metu ir matė, kaip su kiekvienu šūviu miestas buvo vis labiau ir labiau naikinamas...“, – rašo S.Haidajus.

„Kai deokupuosime Sjevjerodonecką ir Rubižnę, būsime pasibaisėję... tai, ką pamatysime įvažiavę į šiuos miestus, dar kartą sudaužys mūsų širdis – nes tai blogiau nei Pripetė <...>“ – pasakoja jis.

VIDEO: Rusų nusiaubto Sjevjerodonecko vaizdai

Rusų nusiaubto Sjevjerodonecko vaizdai

Pasak S.Haidajaus, miestai labai sugriauti, „rusai padarė viską, kad sunaikintų mūsų gyvenvietes, o dabar toliau jas plėš. Orkai supranta, kad esame arti.“

Ukrainos pareigūno teigimu, išlaisvinus šiuos ir kitus užimtus Ukrainos miestus lauks sudėtingi atstatymo darbai.

Rusijos Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas telegrame rašo, kad Ukraina apšaudė pasienyje esantį Sudžansko rajoną. Anot jo, nukentėjo elektros tiekimo infrastruktūra, dalis gyventojų liko be elektros.

15min atkreipia dėmesį, kad ši informacija nebuvo nepriklausomai patikrinta. 

Vakarų sąjungininkams siekiant didinti paramą Kyjivui ir padėti Ukrainai išgyventi žiemą tuo metu, kai Rusija vis rengia raketų smūgius, Ukraina antradienį paragino NATO nares paspartinti ginklų tiekimą ir padėti atkurti smarkiai apgadintą elektros energijos tinklą.

Rusijos pajėgoms patyrus nemažai nesėkmių mūšio lauke, Maskva ėmėsi raketų smūgių kampanijos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Prisijungęs prie Bukarešte susitinkančių NATO šalių užsienio reikalų ministrų, Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba paragino „greičiau, greičiau, greičiau“ tiekti ginklus, ypač pažangias oro gynybos sistemas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

„Kai turėsime transformatorių ir generatorių, galėsime atkurti savo sistemą, savo energijos tinklą ir užtikrinti žmonėms padorias gyvenimo sąlygas“, – sakė D.Kuleba.

„Kai turėsime oro gynybos sistemų, galėsime apsaugoti šią infrastruktūrą nuo kitų Rusijos raketų smūgių.“

„Apibendrinant, Ukrainai labiausiai reikia sistemų „Patriot“ ir transformatorių“, – pareiškė ukrainiečių užsienio reikalų ministras, turėjęs omenyje JAV priešraketines gynybos sistemas.

Išsamiau skaitykite ČIA.

Rusijai raketų smūgiais smarkiai apgadinus ukrainiečių energetikos infrastruktūrą, Vokietija Ukrainai atsiųs daugiau kaip 350 generatorių, antradienį pareiškė vyriausybės atstovas spaudai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir jam pareiškė, kad Vokietija atsiųs generatorių, taip pat suteiks 56 mln. eurų vertės finansinę pagalbą energetikos infrastruktūros remontui, pranešė Steffenas Hebestreitas.

JAV svarsto galimybę siųsti Ukrainai priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“, kad šaliai padėtų geriau atremti Rusijos atakas, rašo CNN, remdamasis antradienį su žurnalistais kalbėjusiu aukšto rango JAV pareigūnu.

„Svarstomi visi pajėgumai“, – sakė pareigūnas, paklaustas, ar JAV svarsto galimybę siųsti „Patriot“ baterijas į Ukrainą.

„Patriot“ yra vienas iš svarstomų oro gynybos pajėgumų“, – pridūrė jis.

Priešlėktuvinės gynybos raketų sistema „Patriot“ skirta atremti ir naikinti atskrendančias trumpojo nuotolio balistines raketas, pažangius lėktuvus ir sparnuotąsias raketas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Patriot“ baterija

Ukrainos oro gynyba yra „svarbiausias JAV prioritetas“, pridūrė pareigūnas.

„Nagrinėjame visus galimus pajėgumus, kurie galėtų padėti ukrainiečiams atremti Rusijos atakas, todėl visos galimybės yra ant stalo ir mes žiūrime, ką gali padaryti Jungtinės Valstijos, žiūrime, ką gali padaryti mūsų sąjungininkai ir partneriai, ir ieškome naudingų pajėgumų derinių“, – pridūrė pareigūnas. 

Rusiškas leidinys „Važnyje istorii“, remdamasis Sverdlovsko srities federalinės bausmių vykdymo tarnybos spaudos tarnyba, praneša, kad apie 250 kalinių, bausmes atliekančių Žemutiniame Tagile, ketinama „įdarbinti“ tankų gamykloje „Uralvagonzavod“.

Teigiama, kad nuteistieji dirbs staklių operatoriais, gręžimo operatoriais, tekintojais, frezavimo operatoriais, šlifuotojais, suvirintojais elektra, mechanikais ir kranų operatoriais. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kalėjimas Rusijoje

„Uralvagonzavod“ yra vienintelė gamykla Rusijoje, modernizuojanti ir gaminanti tankus T-72 ir T-90.

Prasidėjus karui, gamykloje pradėta dirbti trimis pamainomis, o rugpjūtį gamykla pradėjo dirbti visą parą. 

Plačiau skaitykite ČIA.

Maskva antradienį pareiškė, kad itin lauktos svarbios derybos su Vašingtonu dėl branduolinių ginklų kontrolės atidėtos dėl Jungtinių Valstijų „toksiškumo ir priešiškumo“.

Tvyrant didelei įtampai dėl Kremliaus karo Ukrainoje, Rusija pirmadienį paskelbė, kad lapkričio 29–gruodžio 6 dienomis Kaire turėjusios vykti derybos bus surengtos „vėliau“, tačiau galima data nebuvo nurodyta.

„Dvišalio koordinacinio Rusijos ir Amerikos START [Strateginės ginkluotės mažinimo] sutarties komiteto sesija, kurią anksčiau buvo numatyta surengti Kaire lapkričio 29–gruodžio 6 dienomis, nurodytomis datomis neįvyks“, – valstybinei naujienų agentūrai TASS pirmadienį sakė neįvardytas Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marija Zacharova

„Sesija atidedama vėlesnei datai“, – pridūrė agentūros cituojamas atstovas.

Kremlius atsisakė komentuoti šį sprendimą, tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerija kaltę suvertė Jungtinėms Valstijoms, pabrėžusi, kad santykiai tarp dviejų šalių yra „itin neigiami“.

„Visose srityse iš Vašingtono pusės matome aukščiausio lygio toksiškumą ir priešiškumą“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Ji melagingai apkaltino Vašingtoną pradėjus „visišką hibridinį karą“ prieš Rusiją ir pareiškė, kad derybos dėl branduolinių ginklų kontrolės negali vykti dabartinėmis aplinkybėmis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad NATO šalys turėtų pradėti Ukrainai tiekti tankus.

Pasak jo, taip Aljansas išspręstų ir ginkluotės sandėlių tuštėjimo problemą, nes tankų jo valstybėms netrūksta.

URM nuotr./Gabrielius Landsbergis Ukrainoje

„NATO nesibaigia nei tankai, nei tankų amunicija. Todėl, jeigu išplėstume sąrašą ginkluotės, kuri yra siunčiama į Ukrainą, tada NATO turėtų galimybę toliau siųsti paramą“, – antradienį žurnalistams sakė G.Landsbergis, atvykęs į NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Bukarešte.

Pasak jo, NATO šalys turi praktiškai neribotus pagrindinių kovos tankų amunicijos resursus.

Kai kurios šalys, pavyzdžiui Lenkija ar Čekija, jau yra išsiuntusios į Ukrainą tankų.

Plačiau skaitykite ČIA.

Antradienio vakarą garsios Baltarusijos opozicijos veikėjos Maryjos Kalesnikavos socialiniuose tinkluose pasirodė informacija apie tai, kad ji šiuo metu yra gydoma Gomelio greitosios pagalbos ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje.

„Scanpix“/AP nuotr./Maryja Kalesnikava

Teigiama, kad į Gomelio ligoninės chirurgijos skyrių M.Kalesnikava pateko pirmadienį, po to ji buvo perkelta į intensyvios terapijos skyrių.

Šią informaciją, rašoma „Instagram“ paskyroje, patvirtino jos advokatas.

Kaip teigiama, advokatui tris kartus neleista su ja susitikti nurodant, esą taip daroma paprašius pačiai M.Kalesnikavai.

Skelbiama, kad prieš tai Baltarusijos opozicionierė buvo laikoma vienutėje.

M.Kalesnikavos advokatas Vladimiras Pylčenka yra pateikęs skundą, tačiau į jį teisėsaugos institucijos nereagavo.

„Štai tokio neveiklumo rezultatas: Maša paguldyta į ligoninę“, – rašoma pranešime.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijoje teisiamas žinomas opozicijos politikas Ilja Jašinas jam mestus kaltinimus vadina politiškai motyvuotais.

Kremliaus kritikui gresia įkalinimas iki 10 metų už „melagingos“ informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą pagal naują įstatymą, priimtą Maskvai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą.

Kai Kremlius ėmėsi beprecedentėmis priemonėmis slopinti opozicijos balsus, I.Jašinas liko šalyje, tačiau liepą buvo suimtas.

Opozicijos politikas teisiamas dėl balandžio „YouTube“ transliacijos, kurios metu jis kalbėjo apie „civilių žudymą“ netoli Kyjivo esančioje Bučoje. Rusų kariuomenė kaltinama karo nusikaltimais šiame Ukrainos miestelyje.

„Scanpix“ nuotr./Ilja Jašinas

Per Maskvos Meščansko apygardos teismo posėdį antradienį kalbėjęs I.Jašinas aiškino, kad jo byla sufabrikuota ir joje matyti „visi neteisėto politinio persekiojimo požymiai“.

Jis pažymėjo, kad transliacijos metu minėjo ir oficialius Rusijos šaltinius, ir Ukrainos pareiškimus, nes savo auditorijai norėjo padėti susidaryti objektyvų vaizdą.

Ukrainos pareigūnai sakė, kad Rusijos pajėgos apšaudo „visas gyvenvietes“ vakariniame Dniepro upės krante, pietinėje Chersono srityje, įskaitant neseniai išlaisvintą teritoriją.

Chersono srities tarybos narys Serhijus Chlanas spaudos konferencijoje pareiškė, kad „okupantai toliau apšaudo ir Chersono miestą, ir Chersono srities vakarinio kranto dalį“.

„Jie apšaudo absoliučiai visas gyvenvietes, esančias Dniepro upės pakrantėje“, – sakė jis.

Anot jo, antradienį aukų nebuvo, tačiau Rusijos pajėgos toliau smogia gyvybiškai svarbiai infrastruktūrai.

„Elektros energijos bendrovės ekipažai dirba, kad visiškai atkurtų elektros energijos tiekimą Chersono miestui. Kritinė infrastruktūra aprūpinama, tačiau ne visa. Ligoninėms elektra tiekiama“, –  teigė A.Chlanas.

„Deja, kol kas visiškai neįmanoma tiekti vandens“, – komentavo tarybos narys.

„Pradėjo veikti internetas ne visame mieste – bet kai kuriose vietovėse. Dabar galime kalbėti apie 20 proc. prijungtų vartotojų Chersone“.

A.Chlanas paskaičiavo, kad iš prieškarinio 320 tūkst. gyventojų turinčio Chersono miesto gyventojų liko tik ketvirtadalis, o dėl apšaudymų ir komunalinių paslaugų trūkumo kasdien vis daugiau jų išvyksta. Chersono srities tarybos narys pridūrė, kad prie evakuacijos traukinio kasdien prijungiami papildomi vagonai, o evakuacija autobusų maršrutais tęsiama.

„Žmonės pamažu išvyksta. Kol kas žmonės į miestą masiškai negrįžta. Pasitaiko atvejų, kai kas atvyksta patikrinti savo namų ir grįžta atgal į tuos regionus, kuriuose yra dabar. Kol kas išvyko nedidelis skaičius žmonių... bet yra daug žmonių, kurie nori išvykti“, – sakė A.Chlanas.

Jis taip pat tvirtino, kad didžioji Rusijos pajėgų dalis yra dislokuota maždaug už 15-20 km nuo rytinio upės kranto, tačiau Rusijos saugumo tarnybos (FSB) darbuotojai yra užėmę stebėjimo postus netoli upės tokiuose miestuose kaip Kachovka ir Naujoji Kachovka.

A.Chlanas tikisi, kad žmonės, kurie jau yra laikinai apgyvendinti, bus priversti išvykti į Rusiją. Jis taip pat teigė, kad prorusiški administratoriai paliko rytinio kranto miestus ir įsteigė administraciją Heničesko mieste, esančiame arčiau Krymo.

„Jie apibrėžė jį kaip okupacinio regiono centrą, ir dabar visi šalininkai ir kolaborantai yra ten.“

Jungtinės Amerikos Valstijos skirs 53 mln. dolerių paramą Ukrainos elektros sistemai, kuri nukentėjo ir vis dar susiduria su Rusijos atakomis.

Šios lėšos bus skirtos „svarbiausiai elektros tinklo įrangai įsigyti“, kuri „bus pristatyta į Ukrainą skubos tvarka, kad padėtų ukrainiečiams ištverti žiemą“, teigiama JAV valstybės departamento pranešime žiniasklaidai.

„Šį paketą sudarys paskirstymo transformatoriai, automatiniai jungikliai, viršįtampių ribotuvai, atjungikliai, transporto priemonės ir kita svarbi įranga“, – sakoma pranešime.

Finansavimu papildomas 55 mln. JAV dolerių paramos paketas energetikos sektoriui. Apie tai paskelbė JAV valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas antradienį vykusiame G7 susitikime, kuris įvyko NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Bukarešte kuluaruose, teigiama pranešime žiniasklaidai.

JAV ir Europos pareigūnai griežtai pasmerkė Rusijos smūgius Ukrainos civiliams gyventojams ir infrastruktūrai, kaltindami Maskvą sąmoningu kėsinimusi į Ukrainos energetikos tinklą, siekiant palikti žmones be elektros ir šilumos, o tai, pasak jų, prilygsta karo nusikaltimui.

Vokietijos teisingumo ministras Marco Buschmannas, surengęs derybas su kolegomis iš Didžiojo septyneto (G-7), pareiškė, kad Rusijos raketų atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą prilygsta „karo nusikaltimui“. 

Maskvos raketų smūgiai smarkiai pakenkė Ukrainos energetikos sistemai ir paliko milijonus žmonių be elektros ir šildymo, į šalį atėjus žiemiškiems orams. 

„Reuters“/„Scanpix“/Vokietijos teisingumo ministras Marco Buschmannas

M.Buschmannas žurnalistams sakė, kad prieš šalčiausius metų mėnesius „sistemingai naikinamas šildymo ir elektros energijos tiekimas“ ir kad tai yra „siaubingas karo nusikaltimas“. 

„Daug žmonių taps žiemos aukomis“, – pareiškė jis po pirmojo G-7 teisingumo ministrų susitikimo, kuriame dalyvavo Ukrainos teisingumo ministras ir generalinis prokuroras. 

„Karo nusikaltėliams neturėtų ir neturi būti leidžiama kur nors jaustis saugiai“, – sakė M.Buschmannas. 

Pasak jo, G-7 narės turi „geriau bendradarbiauti kovodamos su karo nusikaltimais“.

M.Buschmannas pabrėžė esąs „įsitikinęs, kad galiausiai Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT) bus iškeltos bylos dėl karo nusikaltimų Rusijos aukščiausio rango vadovams“. 

Jis taip pat pridūrė, kad Ukrainos tyrėjai nuo invazijos pradžios vasario mėnesį jau yra užfiksavę „beveik 50 tūkst. karo nusikaltimų atvejų“. 

Susitikimo metu Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas taip pat pakartojo savo šalies pareigūnų raginimą įsteigti specialų tribunolą Rusijai už „agresijos nusikaltimą“ teisti.

Rusijos kariams pasitraukus iš dešiniojo Dniepro upės kranto Pravdino kaime, Chersono srityje, aptiktas kapas, kuriame, kaip įtariama, buvo palaidoti šeši nužudyti žmonės, praneša „The New York Times“.

Pasak laikraščio, pirmadienį Pravdine buvo ekshumuota masinė kapavietė, kurioje aptikti šešių vyrų palaikai su neteisminių egzekucijų žymėmis.

Vyrai buvo nušauti iš arti, jų rankos buvo surištos už nugaros, o akys užrištos raiščiais, rašė leidinys. Netoliese taip pat buvo palaidoti kitų dviejų žmonių, įskaitant jauną merginą, kūnai.

Vietos gyventojai laikrščiui sakė, kad šeši vyrai buvo apsaugos darbuotojai. Pasak jų, vienas iš jų, Vladas, bendravo su mergaite, kurią namuose skriaudė patėvis. Po to, vietinių teigimu, patėvis pranešė Rusijos kariškiams, kad Vladas ir jo kolegos šnipinėja Rusijos pajėgoms.

Vietos gyventojo teigimu, balandžio viduryje viename name nugriaudėjo sprogimas. Po griuvėsiais jis pamatė šešių apsaugininkų kūnus. Vyras pasakojo, kad juos nužudė ne sprogimas, be to, jiems buvo surištos rankos ir užrištos akys. Jis sakė, kad šalia jų gulėjo mergaitės kūnas, kuris atrodė tarsi uždusintas.

Leidinio pašnekovas sakė, kad rusų kariai penkias savaites neleido jam palaidoti kūnų, o po to davė sutikimą. Vyras prisiminė, kad tuo metu kūnus ėmė ėsti benamiai šunys. Jo teigimu, mergaitės šeima palaidojo ją atskirai.

Rusijos Federacijos gyventojai dar pajaus Maskvos pradėto karo Ukrainoje pasekmes. Trečdalį 2023 metų biudžeto Kremlius jau atidavė kariuomenei, tai yra pinigai, kurie turėjo būti skirti gyventojų socialinei apsaugai, mano Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka. Anot jo, laikas gali pakeisti padėtį Rusijoje į blogąją pusę.

„Galiu pasakyti, kad iš karų istorijos, jei paimtume Pirmąjį pasaulinį karą1914 m., visos į jį įstojusios šalys – prancūzai, anglai, rusai ir vokiečiai – šaukė: „ mes neabejotinai nugalėsime priešą“ ir panašiai. Prireikė daugiau nei metų ir šimtų tūkstančių aukų, kad visi suprastų, jog karas veda jų valstybes į visišką žlugimą“, – prisiminė A.Heraščenka.

„Twitter“ nuotr./Antonas Heraščenka

Kartu jis nurodė, kad netiki Rusijos sociologinėmis apklausomis, kurios teigia, kad karui pritaria 75 proc. šios šalies gyventojų.

„Rusija yra valstybė, kurioje visus apėmusi baimė. Ten gali gauti septynerius metus kalėjimo už tai, kad pasisakei prieš karą“, – sakė Ukrainos VRM vadovo patarėjas.

Anot jo, ateityje rusų laukia skurdas. Jis priminė, kad trečdalį kitų metų biudžeto Kremlius jau atidavė Gynybos ministerijai.

„Šiandien trečdalis 2023 metų Rusijos biudžeto skiriama kariuomenei ir saugumo pajėgoms. Tai reiškia, kad iš žmonių bus atimti pinigai iš socialinių programų, medicinos, sveikatos apsaugos.

Anksčiau ar vėliau tai sukels neapykantą. Taip, neturime tokio įrankio, kokį turėjo sąjungininkai per Antrąjį pasaulinį karą, kai fašistinio režimo vokiečiai savo akimis patyrė, ką reiškia pradėti karus prieš kitas šalis. Tuo metu Londono bombardavimą sekė Berlyno bombardavimas, Drezdenas ir kiti miestai. Mes neturime galimybės. Bet manau, kad rezultatą pasieksime kitais metodais“, – apibendrino A.Heraščenka.

Rusijos samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas antradienį pripažino, kad studentas iš Zambijos, kurį jis užverbavo kalėjime, žuvo kovodamas Ukrainoje.

J.Prigožinas tai sakė praėjus dviem savaitėms po to, kai Zambija pareikalavo Maskvos skubiai pasiaiškinti dėl jos piliečio mirties.

Su Kremliumi susijęs verslininkas teigė, kad 23 metų Lemekhani Nathanas Nyirenda „žuvo kaip didvyris“ kovodamas kartu su Rusijos pajėgomis.

„Lemekhani Nathanas Nyirenda rugsėjo 22 dieną vienas pirmųjų įsiveržė į priešo apkasus, parodydamas drąsą ir narsą“, – per savo spaudos tarnybą socialinėje žiniasklaidoje pareiškė J.Prigožinas.

„Wagner“ vadovas, kurio įtaka išaugo per Kremliaus invaziją į Ukrainą, sakė, kad „gerai prisimena šį vaikiną“.

Manoma, kad oligarchas pats važinėdavo po Rusijos kalėjimus ir asmeniškai verbuodavo kovotojus.

J.Prigožinas užverbavo L.N.Nyirendą kalėjime Tverės srityje į šiaurę nuo Maskvos ir teigė, kad šis Zambijos pilietis savo noru sutiko kovoti už „Wagner“.

Pasak Zambijos valdžios institucijų, L.N.Nyirenda studijavo branduolinę inžineriją Maskvos inžinerinės fizikos institute.

2020 metų balandį jam buvo skirta devynerių su puse metų laisvės atėmimo bausmė. Pareigūnai nenurodo, kodėl jis buvo įkalintas.

Lapkričio viduryje Lusaka paprašė Rusijos „skubiai pateikti informaciją“ apie L.N.Nyirendos mirties aplinkybes.

Pastarosiomis dienomis Bachmuto apšaudymas tapo intensyvesnis, priešas niokoja miestą, tačiau jį kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos.

„Pastarosiomis dienomis apšaudymas tapo intensyvesnis. Priešas šaudo į gyvenamuosius pastatus ir civilinę infrastruktūrą. Jis niokoja miestą, bet miestas yra Ukrainos kontroliuojamas. Ir visi pagrindiniai maršrutai į miestą yra Ukrainos kontroliuojami, apie mūsų pajėgų apsupimą tikrai nekalbame“, – sakė Ukrainos nacionalinės gvardijos 4-osios brigados „Svoboda“ bataliono karininkas Andrijus Iljenka.

AP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai prie Bachmuto

Anot A.Iljenkos, vyksta labai sunkios kovos, visa Bachmuto sritis šiandien yra „karščiausia karo sritis“.

„Priešas čia permetė praktiškai visą savo likusią karinę techniką, tačiau Ukrainos kariuomenė laikosi labai stipriai“, – pridūrė karys.

Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos pėstininkai atlaiko intensyvų spaudimą ir nuolatinius priešo puolimus. Artileristų ir aviacijos darbą jis pavadino „fantastišku“.

„Tai yra komanda, koordinuotas gynybos pajėgų darbas, kad Bachmutas būtų neįveikiama siena, į kurią priešas daužo galvą“, – apibendrino karininkas.

Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Dagestano daliniai atvyko į laikinai okupuotą Chersono srities dalį, pareiškė Chersono srities tarybos deputatas Serhijus Chlanas.

Atsakydamas į klausimą apie situaciją laikinai okupuotose Chersono srities teritorijose, jis teigė, kad šiuo metu okupantai „į Kachovką ir Novaja Kachovką atveža daugiausia FSB karių“.

„Pažymima, kad kariškių skaičius sumažėjo, liko tik rusų stebėjimo taškai, kurie yra tiesiai 15 kilometrų atstumu nuo Dniepro kranto“, – sakė jis.

Deputatas pridūrė, kad okupantai savo pagrindines pajėgas atitraukė 15-20 km gylin į Chersono sritį.

„Bet ir technika, ir šie rusų stebėjimo punktai yra visoje pakrantėje. Tačiau FSB pareigūnų skaičius dabar pradėjo ryškėti. Dagestano FSB padaliniai atvyko į Chersono sritį“, – pažymėjo jis S.Chlanas

Anot jo, tai gali reikšti tolesnį „filtravimo“ priemonių stiprinimą.

Nuo rugsėjo 21 d., kai Rusijoje buvo paskelbta dalinė mobilizacija, į Kazachstaną išvyko daugiau nei 400 tūkst. rusų.

Apie tai pranešė Kazachstano darbo ir socialinės apsaugos ministrė Tamara Duisenova.

„Pagal operatyvinius duomenis, kuriais keičiamės kasdien, atvyko kiek daugiau nei 400 tūkstančių rusų, kiek daugiau nei 320 tūkstančių išvyko“, - teigė ji.

Anksčiau buvo pranešta, kad nuo dalinės mobilizacijos Rusijoje paskelbimo pradžios iki spalio 4 d. į Kazachstaną atvyko daugiau nei 200 tūkst. Rusijos piliečių, o išvyko 147 tūkst.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį patvirtino Aljanso įsipareigojimą Ukrainai ir sakė, kad ši šalis vieną dieną taps didžiausios pasaulyje saugumo organizacijos nare.

J. Stoltenbergas kalbėjo JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui ir jo kolegoms iš kitų NATO šalių susirinkus Rumunijoje telkti paramos Ukrainai.

„NATO durys atviros“, – sakė J.Stoltenbergas.

„AP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas susitikimo Rumunijoje metu

Rusija negali vetuoti šalių prisijungimo, pabrėžė jis, turėdamas galvoje neseniai įvykusį Šiaurės Makedonijos ir Juodkalnijos įstojimą į NATO.

Pasak J.Stoltenbergo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netrukus sulauks Suomijos ir Švedijos įstojimo į Aljansą. Šios Šiaurės šalys dėl narystės kreipėsi balandžio mėnesį, susirūpinusios, kad Rusija po Ukrainos gali nusitaikyti į jas.

„Taip pat esame pasirengę dėl Ukrainos narystės“, – nurodė buvęs Norvegijos premjeras.

 „Tuo pačiu metu pagrindinis dėmesys dabar tenka Ukrainos rėmimui, užtikrinimui, kad prezidentas Putinas nelaimėtų ir kad nugalėtų Ukraina, kaip suvereni valstybė Europoje“, – pridūrė jis.

Iš esmės J.Stoltenbergas pakartojo NATO Bukarešte 2008 metais duotą pažadą – kad Ukraina ir Sakartvelas vieną dieną įstos į Aljansą.

NATO užsienio reikalų ministrai dvi dienas tarsis Bukarešte esančiuose Parlamento rūmuose. Būtent čia 2008 metų balandį tuometinis Jungtinių Valstijų prezidentas George'as W.Bushas įtikino savo sąjungininkus atverti NATO duris Ukrainai ir Sakartvelui, nors tam griežtai prieštaravo Rusija.

Kai kurie pareigūnai ir analitikai šį sprendimą vadina didžiule klaida, dėl kurios Rusija pasijuto įvaryta į kampą prieš nuolat besiplečiančią NATO. J.Stoltenbergas su tuo nesutiko.

„Prezidentas Putinas negali uždrausti suverenioms šalims priimti savo suverenius sprendimus, nekeliančius grėsmės Rusijai, – sakė jis. – Galvoju, kad jis bijo demokratijos ir laisvės, tai jam didžiausias iššūkis.“

Vis dėlto Ukraina artimiausiu metu prie NATO neprisijungs. Kadangi Krymo pusiasalis aneksuotas, o Rusijos kariuomenė ir promaskvietiški separatistai kontroliuoja dalį Pietų ir Rytų Ukrainos, net neaišku, kaip apskritai atrodys Ukrainos sienos.

Daugelis iš 30 sąjungininkių mano, kad dabar reikia sutelkti dėmesį vien į tai, kaip nugalėti Rusiją.

Plačiau skaitykite čia

Ilgamečio Rusijos prezidento Vladimiro Putino šalininkas Aleksejus Kudrinas antradienį atsistatydino iš Audito rūmų vadovo posto, pasirodžius pranešimams, kad jam bus patikėta prižiūrėti šalies technologijų milžinės „Yandex“ restruktūrizavimą, pradėtą paskelbus sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. 

Buvęs finansų ministras, 62 metų A.Kudrinas, Maskvoje pagarsėjęs kaip liberalios ekonomikos šalininkas, Rusijos politikoje dalyvauja nuo 1990 metų.

A.Kudrinas teigė „paliekantis Audito rūmų pirmininko postą“ po „maždaug 25 metų darbo viešajame sektoriuje“.

„Scanpix“/AP nuotr./Aleksejus Kudrinas

„Dabar norėtųsi orientuotis į didelius projektus, kurie yra susiję su privačių iniciatyvų plėtra plačiąja prasme, bet kartu turi didelę įtaką žmonėms“, – pažymėjo jis.

Audito rūmų pirmininko pareigas A.Kudrinas ėjo nuo 2018 metų, kai buvo paskirtas V. Putinui tapus prezidentu ketvirtąjį kartą.

Praėjusią savaitę Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad A. Kudrinui iki Naujųjų metų bus suteiktos aukštos pareigos bendrovėje „Yandex“. 

„Sprendimas yra priimtas“, – TASS pacitavo savo šaltinį. 

„Yandex“ – dažnai vadinama „rusiškąja Google“ – turi paieškos sistemą, taip pat teikia taksi ir maisto pristatymo paslaugas Rusijoje. 

Bendrovė yra registruota Nyderlanduose ir turi patronuojamąsias įmones Europoje, JK ir JAV, tačiau didžioji jos verslo dalis yra Rusijoje ir rusakalbėse šalyse. 

Praėjusią savaitę direktorių valdyba pareiškė, kad „atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę aplinką, bus svarstomos galimybės pertvarkyti grupės nuosavybę ir valdymą“. 

Pasak pranešimo, tai gali apimti kai kurių bendrovės paslaugų, įskaitant autonominio vairavimo technologijų, debesų kompiuterijos ir duomenų ženklinimo paslaugas, vystymą „nepriklausomai nuo Rusijos“.

Taip pat priduriama, kad bendrovė „numato“ galimybę „atėjus laikui pakeisti pavadinimą“. 

„Yandex“ teigė galinti „perleisti visų kitų „Yandex“ grupės verslų, tokių kaip reklama, elektroninė prekyba ir maisto pristatymas, nuosavybės teises ir kontrolę. 

Šią vasarą „Yandex“ pranešė parduodanti savo paieškos variklį – didžiausią paieškos variklį rusų kalba internete – vyriausybės kontroliuojamai VK grupei, kuriai priklauso didžiausias šalyje socialinis tinklas „VKontakte“.  

Lapkričio 29 d., 12.41 val., visuose Ukrainos regionuose, išskyrus okupuotą Krymą, paskelbtas oro pavojaus pavojaus signalas.

Jis reiškia, kad kyla atakų iš oro grėsmė, piliečiams patariama eiti į slėptuvę arba laikytis „dviejų sienų“ taisyklės.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad jei Rusija laimės karą prieš Ukrainą, pasaulis turės sumokėti dar didesnę kainą, nes autoritariniai lyderiai įvairiose šalyse gaus „žalią šviesą“ panaudoti brutalią jėgą.

Tai .Stoltenbergas sakė antradienį Aspeno instituto surengtame Bukarešto forume.

„Mes visi mokame kainą už Rusijos karą prieš Ukrainą. Kaina, kurią mokame, skaičiuojama pinigais, o kaina, kurią moka ukrainiečiai, matuojama krauju“, – sakė Aljanso generalinis sekretorius.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

„Jei leisime Putinui laimėti, dar daug metų mokėsime dar didesnę kainą. Nes tada prezidento Putino ir kitų autoritarinių lyderių pamoka yra ta, kad tikslus galima pasiekti naudojant brutalią jėgą. Tai padarys mūsų pasaulį dar pavojingesnį, o mus visus dar labiau pažeidžiamus“, – kalbėjo jis.

J.Stoltenbergo teigimu, būtent todėl ilgalaikis NATO saugumo interesas yra remti Ukrainą.

Kartu jis pabrėžė, kad jei agresorius laimės šį karą, ilgalaikė taika bus neįmanoma.

„Žinome, kad dauguma karų baigiasi prie derybų stalo. Tačiau tai, kas vyksta prie derybų stalo, yra tiesiogiai susiję su tuo, kas vyksta mūšio lauke. Taigi, norėdami sudaryti sąlygas ilgalaikei taikai, turime užtikrinti, kad Ukraina laimėtų kaip suvereni nepriklausoma šalis. Turime ir toliau teikti karinę paramą Ukrainai“, – sakė NATO generalinis sekretorius.

Didžiosios Britanijos žvalgyba tvirtina, kad per pastaruosius tris mėnesius Rusijos pajėgos iš esmės nustojo dislokuoti bataliono taktines grupes (BTG) į Ukrainą, nes per didelio intensyvumo kovines operacijas jos parodė tam tikrus trūkumus.

Kaip pažymėta, BTG koncepcija per pastaruosius dešimt metų vaidino svarbų vaidmenį Rusijos karinėje doktrinoje ir numato batalionus, integruotus su įvairiais pagalbiniais vienetais, įskaitant šarvuočius, žvalgybą ir (priešingai nei įprasta Vakarų praktika) artileriją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Legendinė Čornobajivka po rusų pabėgimo

„Kai kurie vidiniai BTG koncepcijos trūkumai išryškėjo vykdant didelio intensyvumo, didelio masto kovines Ukrainos karo operacijas. BTG skiriamas palyginti nedidelis kovinių pėstininkų skaičius dažnai pasirodo esąs nepakankamas“, – rašoma apžvalgoje.

Didžiosios Britanijos žvalgybos teigimu, decentralizuotas artilerijos paskirstymas neleido Rusijai iki galo išnaudoti savo pranašumo ginklų skaičiumi. Be to, tik kai kurie BTG vadai buvo įgalioti lanksčiai naudoti BTG modelio numatytas galimybes.

Vietinės Evangelikų tikėjimo krikščionių bažnyčios diakono Anatolijaus Prokopčiuko ir jo sūnaus Oleksandro kūnai buvo rasti miške netoli okupuotos Naujosios Kachovkos. Prieš kelias dienas juos pagrobė Rusijos kariškiai. Apie tai pranešė Tiriamosios žurnalistikos centras, remdamasis aukų draugais.

Po to, kai A.Prokopčiukai dingo, jų artimieji ir draugai socialiniuose tinkluose paskelbė paiešką. Jame teigiama, kad lapkričio 22 d. vakare garaže dirbusius Anatolijų ir Oleksandrą rusų kareiviai draugo automobiliu išvežė kaimyninio Rajskoje kaimo link. Ko rusai norėjo iš vyrų, nežinoma.

"Lapkričio 27 d. jų artimieji mums pranešė, kad Anatolijus ir Saša dieną prieš tai buvo rasti nušauti miške netoli miesto. Automobilis dingo", – žurnalistams pasakojo nužudytųjų draugai.

Diakonas A.Prokopčiukas buvo septynių vaikų, įskaitant vieną nepilnametį, tėvas. Jo mirusiam sūnui Oleksandrui buvo 19 metų.

Lapkričio pradžioje Ukrainos kariuomenei pavyko išlaisvinti dešinįjį Chersono srities krantą, tačiau kairysis krantas, įskaitant Naująją Kachovką, tebėra okupuotas.

Anksčiau netoli Iziuumo esančioje masinėje kapavietėje buvo rastas 50-mečio rašytojo, poeto ir daugelio literatūros premijų laureato Volodymiro Vakulenkos kūnas. Masinėje kapavietėje buvo daugiau kaip 400 kūnų. Rašytojas dingo 2022 m. kovo mėn. Kapitolovkos kaime, Iziuumo rajone, Charkovo srityje. V.Vakulenkos tėvai jo ieškojo daugiau nei šešis mėnesius, o vėliau paaiškėjo, kad vyrą pagrobė Rusijos kariškiai.

Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynybos pajėgos likvidavo daugiau nei 88 tūkst. okupantų. Per pastarąją parą Rusijos kariuomenė neteko beveik 500 savo karių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas feisbuke praneša, kad bendri priešo koviniai nuostoliai nuo vasario 24 iki lapkričio 29 dienos tarp karių siekia apie 88 380 (+480 per dieną).

Nuo didelio masto karo pradžios Ukrainos kariai sunaikino 2911 (+3) tankų, 5866 (+5) šarvuočius, 1901 (+2) artilerijos sistemą ir 395 raketines salvines sistemas.

Jungtinės Valstijos antradienį turėtų paskelbti apie „reikšmingos“ finansinės pagalbos paketą Ukrainai, kad padėtų atitaisyti žalą, kurią padarė Rusijos išpuoliai prieš jos energetikos infrastruktūrą, pranešė aukšto rango JAV pareigūnai.

„Scanpix“/AP nuotr./Tamsoje paskendusi Ukrainos sostinė

Paketas, apie kurį išsamiai papasakos valstybės sekretorius Antony Blinkenas NATO susitikimo Rumunijos sostinėje Bukarešte kuluaruose, „yra reikšmingas, ir tai dar ne pabaiga“, pirmadienį žurnalistams sakė vienas aukšto rango pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga ir nepateikdamas išsamesnės informacijos.

Tačiau jis paminėjo, kad J.Bideno administracija biudžete buvo numačiusi 1,1 mlrd. dolerių (1,06 mlrd. eurų) išlaidų energetikai Ukrainoje ir Moldovoje.

Apie tai pranešama prieš gruodžio 13 dieną Prancūzijoje vyksiančią tarptautinę donorų konferenciją dėl paramos Ukrainos pilietiniam pasipriešinimui, pažymėjo jis.

Plačiau skaitykite čia.

Naujausioje JAV Karo tyrimų instituto analizėje teigiama, kad naujausi Rusijos pajėgų dislokavimai Baltarusijoje lapkritį greičiausiai yra dalis Rusijos pastangų padidinti Rusijos mokymo pajėgumus ir vykdyti informacinę operaciją, nukreiptą prieš Ukrainą ir Vakarus, o ne rengtis vėl pulti Ukrainą iš šiaurės. 

Anot analitikų, Rusijos karo tinklaraštininkai plačiai kritikavo Rusijos gynybos ministerijos sprendimą nustatyti griežtus muitinės apribojimus dvejopo naudojimo prekių importui, taip parodydami savo nuolatinį ir plačiai paplitusį nepasitenkinimą Rusijos ministerijos vykdomu karu Ukrainoje. 

Pasak ekspertų, tikėtina, kad Rusijos pajėgos ruošiasi ateinančią savaitę pradėti naują raketų smūgių bangą visoje Ukrainoje, tačiau tokiais pasiruošimais greičiausiai siekiama išlaikyti pastaruoju metu vykstantį smūgių tempą, o ne jį didinti dėl tebesitęsiančių Rusijos raketų arsenalo apribojimų.

Rusijos informacinėje erdvėje padažnėjusios spekuliacijos apie Rusijos pasirengimą pasitraukti iš Zaporižios atominės elektrinės paskatino Kremlių lapkričio 28 d. pateikti atsakymą. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paneigė teiginius, kad Rusijos pajėgos ruošiasi palikti elektrinę.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Rusijos pajėgos toliau stengėsi apsisaugoti nuo Ukrainos kontrpuolimo operacijų aplink Svatovę, nes Rusijos šaltiniai pranešant, kad Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimą į vakarus nuo Kreminos.
• Rusijos pajėgos palaipsniui pasiekė laimėjimų į pietus nuo Bachmuto.
• Rusijos pajėgos toliau stiprino įtvirtintas pozicijas ir diegė saugumo priemones rytinėje Chersono srityje.
• Ukrainos pajėgos toliau smogė Rusijos karinei technikai ir svarbiausioms logistikos linijoms pietų Ukrainoje.
• Rusijos pajėgos ir toliau susiduria su tinkamo mokymo ir įrangos problemomis bei psichologiniais ir drausmės iššūkiais. Rusijos karinės nesėkmės turi didelį socialinį poveikį šalies viduje.
• Rusijos okupacinė valdžia toliau stengėsi palengvinti okupuotos Ukrainos švietimo sistemų integraciją į Rusijos sistemą.

Naujausi Rusijos teiginiai apie lapkričio 27 ir 28 d. pasiektus laimėjimus Bachmuto apylinkėse nereiškia, kad Rusija netrukus apsups Bachmutą, teigia Vašintone įsikūrusio JAV Karo tyrimų instituto analitikai.

Anot analitikų, geolokaciniai vaizdai rodo, kad Rusijos pajėgos greičiausiai užėmė Ozarianivką (kaimą maždaug už 15 km į pietvakarius nuo Bachmuto) apie lapkričio 27–28 d.

Keli Rusijos šaltiniai teigė, kad Rusijos pajėgos taip pat užėmė Kurdiumivką (13 km į pietvakarius nuo Bachmuto), Klišivką (7 km į pietvakarius nuo Bachmuto), Andrijivką (10 km į pietvakarius nuo Bachmuto), Zelenopiliją (13 km į pietus nuo Bachmuto), Pidhorodnę (5 km į šiaurės rytus nuo Bachmuto) ir Spirnę (30 km į šiaurės rytus nuo Bachmuto), ketindamos apsupti Bachmutą iš pietų ir rytų.

Anot ekspertų, šiuo metu nėra jokių atvirų šaltinių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius. Rusijos šaltiniai nuo spalio platino melagingus teiginius apie laimėjimus aplink Bachmutą, kurie yra tęstinės informacinės operacijos dalis, o pastarojo meto nepagrįstos teritorinės pretenzijos gali būti šios tęstinės informacinės operacijos dalis.

„Tačiau net jei Rusijos pajėgoms iš tiesų pavyko perimti gyvenviečių į pietus nuo Bachmuto kontrolę, šie laimėjimai nekelia grėsmės svarbiausiems maršrutams T0513 (Bachmutas-Siverskas) ir T0504 (Bachmutas-Kostantynivka), kurie yra pagrindinės Ukrainos antžeminės komunikacijos linijos (GLOC) į Bachmutą. Taip pat yra mažesnių kaimų kelių tinklas, kurie jungiasi su Bachmutu per miesto šiaurės vakarus“, – rašoma analizėje.

Teigiama, kad arčiausiai Bachmuto esančios Rusijos pozicijos Klišivkoje ir Pidhorodnėje veda tiesiai į parengtą Ukrainos gynybą Bachmute ir jo vakariniuose bei šiauriniuose satelitiniuose kaimuose. Rusijos pajėgos Klišivkoje, norėdamos žengti toliau, turėtų pereiti tris kilometrus laukų, kuriuose yra mažai priedangos ir slėptuvių.

„Dabartinės degradavusios Rusijos pajėgos greičiausiai nesugebės greitai atlikti šios užduoties. Pats „Wagner Group“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas spalį pastebėjo, kad Bachmuto rajone veikiančios „Wagner“ pajėgos per dieną pasistūmėja tik 100–200 metrų. Taigi Rusijos deklaruojamas pasistūmėjimas aplink Bachmutą lapkričio 27 ir 28 d. greičiausiai nesukels operatyvinio lygio efekto ir tikrai ne greitai“, – rašoma kasdieninėje analizėje.

Rusija ruošiasi vykdyti mobilizaciją okupuotose Pietų Ukrainos teritorijose. Šiuo tikslu į šias teritorijas yra atgabenti specialūs Rusijos federalinės gvardijos tarnybos padaliniai, pranešė Ukrainos nacionalinis pasipriešinimo centras. OMON daliniai iš Dagestano jau atvyko į kairįjį Chersono srities krantą.

Kartu su jais buvo atvežti apsišaukėliškų Luhansko ir Donecko respublikų karinių komisariatų darbuotojai. Centro duomenimis, jie yra Krasnojės kaime, Kachovskio rajone.

„Naujai atvykę okupantai neslepia, kad gruodį darbuotojai dalyvaus neteisėtame regiono gyventojų su Rusijos Federacijos pasais šaukime“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad neatmetama galimybė, jog „mobilizacija“ bus taikoma visiems vyrams, ne tik turintiems Rusijos pasus.

Antradienio naktį Rusijos kariuomenė raketomis smogė Dniprui.

Rusijos pajėgos į miestą nukreipė kelias raketas, o smūgio vietoje kilo gaisras, savo „Telegram“ kanale pranešė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.

„Rusai smogė Dnieprui. Nukreipė kelias raketas į naktinį miestą. Smūgis privačiai įmonei. Buvo sunaikintos pramoninės patalpos. Kilo gaisras“, – rašė jis.

Regiono karinės administracijos vadovas pažymėjo, kad šiuo metu vietoje dirba visos tarnybos. Atakos detalės tikslinamos.