2022 12 09 /22:15

V.Zelenskis: padėtis Donbase išlieka labai sudėtinga

Dėl raketų atakų milijonai žmonių Ukrainoje patiria elektros ir vandens trūkumą, o Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ketvirtadienį pažadėjo ir toliau atakuoti Ukrainos energetikos sistemas. Kremlius pareiškė, kad Maskva nesiekia užgrobti naujų teritorijų, bet mėgins atgauti sritis, iš kurių pasitraukė praėjus vos kelioms savaitėms po įvykdytų pseudoreferendumų.
Volodymyras Zelenskis
Volodymyras Zelenskis / ZUMAPRESS / Scanpix nuotr.

Svarbiausios naujienos iš Ukrainos

  • Pentagonas pateikia didelius užsakymus Ukrainos artilerijos sviediniams
  • Rusija ir JAV įvykdė kalinių mainus – į tėvynę sugrįžo krepšininkė Brittney Griner ir „mirties pirkliu“ vadinamas ginklų prekeivis Viktoras Butas
  • Ukraina teigia judanti į priekį Luhansko srityje
  • V.Putinas žada toliau atakuoti Ukrainos energetikos sistemas
  • Rusai į Zaporižios AE atvežė sistemas „Grad“

Svarbiausias ketvirtadienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Smarkiai atakuota Sumų sritis

00:04

Per parą rusų okupantai 48 kartus smogė Sumų srities pasienio rajonuose. Gruodžio 8 d. rusų pajėgos numetė sprogmenis ant gyvenamojo namo. Žmonės buvo išgelbėti per stebuklą, nes tuo metu jų nebuvo namuose.

Sumų regiono karinės administracijos pirmininkas Dmytro Žyvyckis „Telegram“ pranešė apie priešo atakas. 

„Per dieną priešas sudavė 48 smūgius pasienio zonoje. Konkrečiai: Šalyhynės komuna: priešas 120 mm minosvaidžiais apšaudė pasienio kaimą. Įvyko 8 smūgiai. Junoškos komuna: 40 rusiškų 120 mm minosvaidžio minosvaidžių sprogo pasienio zonos pakraščiuose“, – pažymėjo D.Žyvyckis.

Jo teigimu, abiem atvejais aukų ir nuostolių nebuvo.

„Gruodžio 8 d. taip pat yra naujausia informacija: Bilopilsko komunoje priešas iš drono ant namo numetė sprogmenų. Kilo gaisras ir namas sudegė iki pamatų. Žmones išgelbėjo tik tai, kad jų tuo metu nebuvo namuose“, – informavo srities vadovas.

J.Bidenas patvirtino 275 mln. dolerių karinę pagalbą Ukrainai 

23:23

JAV ruošiasi nusiųsti Ukrainai naują 275 mln. dolerių karinės pagalbos paketą, kuriame siūlomi nauji pajėgumai bepiločiams lėktuvams naikinti ir oro gynybai stiprinti.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį leido teikti šį paketą, patvirtinta Baltųjų rūmų išplatintame pranešime.

Jį sudaro korporacijos „Lockheed Martin Corp“ pagamintos raketos didelio judrumo artilerijos raketų sistemos (HIMARS) paleidimo įrenginiams, 80 tūkst. 155 mm artilerijos sviedinių, kariniai automobiliai „Humvee“ ir apie 150 generatorių. 

„AP“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas
„AP“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas

Tai jau 27-asis Prezidento įgaliojimų mažinti atsargas (angl. Presidential Drawdown Authority, PDA) panaudojimas Ukrainoje, kuris leidžia JAV, reaguojant į nepaprastąją padėtį, greitai, be Kongreso pritarimo, iš atsargų perkelti gynybos reikmenis ir paslaugas. 

Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby sakė, kad didžioji dalis įrangos jau „pakeliui“. 

Tačiau apie dvi sistemas – „priešlėktuvinės gynybos pajėgumus“ ir „bepiločių orlaivių sistemų įrangą“, kurios, atrodo, yra nauji pajėgumai Ukrainai, informacijos buvo nedaug. 

Iki šiol JAV yra nusiuntusios Kyjivui karinės pagalbos už maždaug 19,3 mlrd. dolerių. 

Baltarusija sutiks vežti ukrainietiškus grūdus, skirtus eksportui iš Lietuvos uostų

23:11

Baltarusija pranešė Jungtinėms Tautoms, kad be išankstinių sąlygų sutiktų, jog per jos teritoriją būtų tranzitu vežami ukrainietiški grūdai, skirti eksportui iš Lietuvos uostų, pranešė JT atstovas spaudai. 

Generalinis sekretorius Antonio Guterresas penktadienį Niujorke susitiko su Baltarusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Jurijumi Ambrazevičiumi, sakoma atstovo spaudai Stephane'o Dujarrico pranešime.

J.Ambrazevičius taip pat „pakartojo savo vyriausybės prašymus leisti eksportuoti savo trąšų produktus, kuriems šiuo metu taikomos sankcijos“.

Anksčiau Ukraina, JT ir Rusija susitarė dėl grūdų eksporto, pagal kurį Ukrainos laivams buvo leista išplaukti iš Juodosios jūros uostų.

Po karo buvo nuogąstaujama dėl pasaulinio aprūpinimo maistu saugumo, nes kelios šalys labai priklauso nuo ukrainietiškų grūdų importo.

V.Putinas prabilo apie galimybę atsisakyti doktrinos, pagal kurią Rusija „nenaudotų branduolinių ginklų pirmoji“

22:15

Antrą kartą šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iškėlė galimybę, kad Rusija gali oficialiai pakeisti savo dabartinę doktriną, pagal kurią konflikto metu ji pirmoji nenaudos branduolinių ginklų. 

V.Putinas pažymėjo, kad Jungtinių Valstijų politika neatmeta „nuginkluojančio“ branduolinio smūgio galimybės. 

„Jie tai turi savo strategijoje, dokumentuose tai yra išdėstyta – prevencinis smūgis. Mes to neturime. Kita vertus, mes savo strategijoje esame suformulavę atsakomąjį smūgį“, – sakė V.Putinas.

Net jei Rusija, pamačiusi, kad į ją paleistos branduolinės raketos, iš karto imtųsi atsakomojo smūgio, V.Putinas sakė: „Tai reiškia, kad priešo raketų kovinių galvučių kritimas Rusijos Federacijos teritorijoje yra neišvengiamas – jos vis tiek nukris.“ 

„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Taigi, jei kalbame apie šį nuginkluojantį smūgį, tai gal pagalvokime apie tai, ar nevertėtų perimti mūsų partnerių Amerikoje geriausią praktiką ir jų saugumo užtikrinimo idėjas. Mes apie tai tik galvojame. Ankstesniais laikais ir metais niekas nesigėdijo, kai apie tai garsiai kalbėjo, – pridūrė jis. - Jei potencialus priešininkas mano, kad galima pasinaudoti prevencinio smūgio teorija, o mes – ne, tai vis tiek verčia mus susimąstyti apie tas grėsmes, kurios mums kyla.“ 

Prevencinį branduolinį smūgį V.Putinas apibūdino kaip „taikomą valdymo taškams, atimti iš priešo šias valdymo sistemas ir taip toliau“, leisdamas suprasti, kad jis gali net užkirsti kelią atsakomajam smūgiui. 

Trečiadienį V.Putinas pripažino, kad konfliktas „užtruks“, taip pat įspėjo apie „didėjančią“ branduolinio karo grėsmę.

„Kalbant apie mintį, kad Rusija jokiomis aplinkybėmis nenaudotų tokių ginklų pirmoji, tai reiškia, kad mes taip pat negalėtume būti antrieji, kurie juos panaudotų – nes galimybė tai padaryti užpuolimo prieš mūsų teritoriją atveju būtų labai ribota“, – sakė jis trečiadienį.

V.Putino komentarai pasirodė karui įžengus į žiemą, Rusijai toliau apšaudant rytines ir pietines Ukrainos dalis – ir susiduriant su išpuoliais savo teritorijoje.

J.Bideno administracijos pareigūnai anksčiau yra sakę, kad Maskva aukščiausiu lygiu buvo įspėta apie branduolinio ginklo panaudojimo kare pasekmes.

Bulgarija išsiųs pirmąjį karinės pagalbos paketą Ukrainai

22:11

Bulgarijos parlamento nariai patvirtino pirmąjį šalies karinės pagalbos Ukrainai paketą, apimantį vyriausybės parengtą įslaptintą ginklų sąrašą.

Nacionalinė asamblėja 148-46 balsais, vienam susilaikius, pritarė ginklų perdavimui Kyjivui po kelis mėnesius trukusių politinių ginčų šiuo klausimu Balkanų NATO valstybėje narėje.

Bulgarija anksčiau sutiko savo gamyklose remontuoti Ukrainos karinę įrangą, tačiau atsisakė tiesiogiai siųsti ginklus dėl prezidento Rumeno Radevo ir Maskvai palankių šalies politinių partijų pasipriešinimo.

Kartu su Vengrija Bulgarija buvo vienintelė Europos Sąjungos valstybė narė, kuri iš pradžių atsisakė suteikti Ukrainai ginklų po Rusijos invazijos.

Nors visas ginklų sąrašas tebėra įslaptintas, prieš balsavimą kabineto nariai žurnalistams sakė, kad į paketą įtraukti šaulių ginklai ir šaudmenys.

Gynybos ministras Dimitaras Stojanovas interviu televizijai sakė, kad pagalba „visiškai atitinka Ukrainos prioritetus“, tačiau pridūrė, kad Bulgarija nesuteiks nei raketų sistemų S-300, nei naikintuvų MiG-29.

Politikai taip pat ratifikavo Bulgarijos ir Ukrainos gynybos ministerijų susitarimą dėl ginkluotės, įrangos ir šaudmenų perdavimo.

Susitarime numatyta, kad iki 60 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių bus apmokyti koviniais medikais.

Vokietijos bendrovė „Rheinmetall“ Ukrainai pagamins dvi „Skynex“ oro gynybos sistemas

21:56

Vokietijos bendrovė „Rheinmetall“ Ukrainai pagamins dvi „Skynex“ oro gynybos sistemas.

Penktadienį bendrovė patvirtino užsakymą, tačiau nenurodė šalies gavėjos. Tačiau vyriausybės šaltinių duomenimis, tai yra Ukraina, rašo „Handelsblatt“.

Sistemas planuojama pristatyti 2024 m. pradžioje. „Rheinmetall“ šias dvi sistemas vertina 182 mln. eurų. Be to, apie 12 mln. eurų bus skirta šioms sistemoms skirtiems HX sunkvežimiams.

Vokietijos federalinė vyriausybė ketina padengti išlaidas. Šiuo metu ji nagrinėja, kuriuos biudžeto punktus galima naudoti šiam tikslui.

Rusija per parą surengė keturis raketinius ir devynis oro smūgius prieš Ukrainą

21:14

Šiomis dienomis Rusijos pajėgos surengė keturis raketinius ir devynis oro smūgius Ukrainai.

Taip pat užfiksuota 25 priešo daugkartinių raketų paleidimo įrenginiai, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo paskelbtoje Rusijos įsiveržimo suvestinėje.

„Raketų atakos buvo nukreiptos į taikias Kamyševachos, Hryhoryjivskės ir Juljevkos gyvenvietes Zaporižios regione. Visoje Ukrainoje išlieka grėsmė, kad priešo raketos gali atakuoti energetikos sistemos objektus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą“, – sakoma pareiškime.

Anot Generalinio štabo, Baltarusijos Mozyriaus, Gomelio ir Mogiliovo miestuose padaugėjo mobilizuotų Rusijos kariškių. Gomelio srities karinės registracijos ir šaukimo į karinę tarnybą tarnybos toliau tikrina duomenis apie karo prievolininkus.

Be to, kaip pranešė Generalinis štabas, atskiri rusų daliniai yra Briansko ir Kursko sričių pasienio rajonuose Siversko kryptimi. Sumų regiono Chodino miestas buvo apšaudytas iš minosvaidžių.

Okupantai taip pat apšaudė Slobožansko, Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos, Novopavlovsko, Zaporižios ir Chersono fronto kryptis.

„Chersono miestas ir jo apylinkės vėl buvo apšaudytos artilerijos ugnimi, nukentėjo civiliai gyventojai“, – pridūrė Generalinis štabas.

A.Blinkenas: JAV pasirengusios palaikyti „ryšius“ su Kremliumi

21:11

Baltieji rūmai yra pasirengę palaikyti „ryšius“ su Kremliumi, kad „skatintų nacionalinius interesus“.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas tai pasakė komentuodamas Rusijos ginklų prekeivio Viktoro Buto mainus į krepšininkę Brittney Griner, praneša „Amerikos balsas“.

„Parodėme, kad, nepaisant bendrų santykių sunkumų ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, galime dirbti konkrečiais klausimais, atsižvelgdami į savo interesus, kad pamatytume, ar galime padaryti pažangą“, – sakė jis CBS.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas
„Reuters“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas

„Šį kartą siekėme susigrąžinti Rusijos Federacijoje neteisėtai sulaikytus amerikiečius. Esama ir kitų aspektų, dėl kurių toliau palaikome ryšius, pavyzdžiui, ginklų kontrolės klausimais, ir tai darysime tol, kol bus būtina JAV nacionaliniams interesams įgyvendinti“, – paaiškino valstybės sekretorius.

Generalinis štabas: Rusija toliau vykdo puolimą Bachmuto kryptimi

20:44

Rusų pajėgos ir toliau sutelkia pastangas vykdyti puolimą Bachmuto kryptimi.

„Priešas ir toliau telkia pastangas vykdyti puolimą Bachmuto kryptimi. Lymano ir Avdijivkos kryptimis stengiamasi pagerinti taktinę padėtį“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Bachmute
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Bachmute

Kitomis kryptimis rusai stengiasi atgrasyti Ukrainos gynybos pajėgas, apšaudo Ukrainos karių pozicijas ir civilinius objektus. Okupantai taip pat stato gynybines linijas ir pozicijas.

ES pildys Ukrainai apginkluoti skirtą fondą

20:25

Europos Sąjunga 2 milijardais eurų papildys fondą, skirtą padėti Ukrainai apsiginkluoti, apmokėjimams už ginklų tiekimą jį ištuštinus, penktadienį pranešė Europos diplomatai.

Diplomatai teigė, kad 27 valstybių narių blokas preliminariai susitarė dėl Europos taikos priemonės, kuri jau yra skyrusi daugiau kaip 3 mlrd. eurų Kyjivo ginkluotės išlaidoms padengti.

Buvo tikimasi, kad pirmadienį Briuselyje susitiksiantys užsienio reikalų ministrai oficialiai pritars šiam žingsniui.

Tačiau diplomatai sakė, kad dėl atskiro ginčo su Vengrija dėl jos pačios įšaldytų ES lėšų Budapeštas gali atidėti patvirtinimą.

Praėjusiais metais buvo įsteigta Europos taikos priemonė, kuria siekiama padėti ES finansuoti karinę pagalbą tarptautiniams partneriams, blokui siekiant didinti savo įtaką pasaulyje.

Vasario mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, didžioji fondo lėšų dalis buvo nukreipta į pagalbą ginkluojant Ukrainą, Briuseliui sulaužius ilgametį tabu nemokėti už ginklų tiekimą.

Iš pradinio 5,7 mlrd. eurų biudžeto iki 2027 metų liko tik 800 mln. eurų.

Pareigūnai nori jį padidinti, kad blokas besitęsiančio karo akivaizdoje galėtų įsipareigoti kitais metais toliau padėti Ukrainai.

Fondas naudojamas kompensuoti atskirų valstybių narių Kyjivui tiekiamus ginklus.

Iki šiol ES kartu su savo valstybėmis narėmis karinei paramai Ukrainai skyrė apie 8 mlrd. eurų, tai yra apie 45 proc. sumos, kurią skyrė Jungtinės Valstijos.

Paskutinis atnaujinimas 2022-12-09 20:25

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų