Ukraina skelbia sunaikinusi 58-osios armijos vadovybę

Pagrindinė Rusijos okupantų baimė dėl karo Ukrainoje – tiesioginis Ukrainos karių smūgis laikinai užgrobtam Krymui.

Ukrainos smūgis Krymui sugriautų visą priešo pietinį frontą, sako Oleksijus Arestovičius.

„...Jie labiausiai baiminasi tiesioginio smūgio į Krymą. Jis sugriaus visą pietinį frontą, Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir kitos gynybos pajėgos eis tiesiai prie Krymo sienos...“, – UNIAN cituoja jį.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą, kuriuo panaikinamas Kyjivo apygardos administracinis teismas.

Apie tai pranešama Aukščiausiosios Rados interneto svetainėje.

Dokumente rašoma, kad šiandien įstatymas buvo grąžintas parlamentui su prezidento parašu.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį pareiškė, kad didžiulės Rusijos raketų atakos prieš Ukrainą pavertė „visą šalį fronto linija“. 

D.Kuleba  sakė, kad „nesvarbu, ar esi karys, ar civilis, esi puolamas. Ir mes taip jaučiamės“.

Kalbėdamas su užsienio žurnalistais iš Kyjivo, D.Kuleba, atsakydamas į klausimą, kam teikia didesnę reikšmę – ginklams ar energijos tiekimui, atsakė, kad abu šie dalykai yra „beveik vienodai svarbūs“.

Baltarusija antradienį netikėtai surengė savo ginkluotųjų pajėgų patikrinimą, pranešė šalies Gynybos ministerija po pakartotinių Ukrainos perspėjimų apie grėsmę, kurią kelia jos šiaurinė kaimynė.

„Pradėtas skubus kovinės parengties patikrinimas“, – nurodė ministerija ir pridūrė, kad tai padaryti įsakė Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka.

Ministerija teigė, kad kariai turės kuo greičiau patekti į „paskirtąsias teritorijas“.

„Scanpix“/AFP/Aliaksandras Lukašenka

Jie sieks „organizuoti saugumą ir gynybą bei nutiesti tiltų perėjas per Nemuno ir Berezinos upes“, teigiama pranešime.

Anot pranešimo, ministerija planuoja perkelti karinę įrangą ir personalą, o tai „laikinai apribos piliečių judėjimą... tam tikrais viešaisiais keliais ir vietovėmis“.

Ukraina pareiškė atidžiai stebėsianti pratybas.

„Ukrainos gynybos pajėgos stebi šią situaciją, kad suprastų, kokią grėsmę ji gali kelti mūsų šaliai“, – žurnalistams sakė ukrainiečių sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka.

„Tokie veiksmai kaip bendros pratybos, regioninės karių grupės dislokavimas, kovinės parengties patikrinimai rodo, kad Baltarusija aktyviai bendradarbiauja su Rusija ir veikia pagal jų bendrą planą“, – teigė jis.

Nuo 1994 metų valdžioje esantis A.Lukašenka yra ilgametis Kremliaus sąjungininkas.

Vasario 24 dieną Rusijos kariai į Ukrainą įžengė iš kelių krypčių, taip pat ir iš Baltarusijos teritorijos.

Prieš pradėdama puolimą Maskva surengė karines pratybas Baltarusijoje.

Nuo to laiko Kyjivas stiprina savo šiaurinės sienos su Baltarusija ir Rusija gynybą.

Visgi pats A. Lukašenka ne kartą yra sakęs, kad neketina siųsti savo karių į Ukrainą.

Per pastarąją parą Ukrainos kariuomenė smogė dviem objektams, kuriuose buvo rusų okupantų. Apie tai gruodžio 13 d. socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos kariuomenės generalinis štabas taip pat paskelbė, kad dėl ankstesnių smūgių buvo pataikyta į priešo taikinius.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos kariuomenė

„Gruodžio 11 d. pataikius į Rusijos okupacinės kariuomenės dislokacijos punktą netoli Kadijivkos kaimo Luhansko srityje, žuvo iki 60 kariškių ir iki 100 buvo sužeista“, – rašoma pranešime.

Generalinis štabas taip pat tvirtina, kad ankstesnėmis dienomis Zaporižios regione per smūgius buvo sunaikinta 58-osios armijos vadovybė.

„Be 58-osios armijos vadovybės sunaikinimo Melitopolio mieste, Enerhodaro, Tokmako ir Huliajpolės gyvenviečių rajonuose buvo sunaikinti trys artilerijos pabūklai, iki 10 vienetų įvairaus tipo karinės technikos ir sužeista apie 150 priešo karių“, – skelbiama pranešime.

Rusijos pusė šių pranešimų nekomentavo, jų patvirtinti karo sąlygomis neįmanoma. 
 

Kai Sergejaus sūnus buvo išsiųstas kariauti į Ukrainą, jis maldavo jo nevažiuoti. „Tu ten turi giminių. Tiesiog atsisakyk“, – Sergejus sakė sūnui Stasui, kuris jau buvo karininkas. „Bet jis pasakė, kad eina. Jis tikėjo, kad tai teisinga. Aš jam pasakiau, kad jis yra zombis. Ir kad, deja, gyvenimas tai įrodys.“ BBC pakalbino artimuosius tų, kurie nusprendė su ginklu rankose pulti Ukrainą, o vėliau atsisakė stoti į mūšį.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Stiprėjant Rusijos atakoms Ukrainoje, Europos atsakas turi būti kaip niekada stiprus ir vieningas, sako užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė. 

„Rusijos teroristiniai veiksmai tik stiprėja. Taikomasi į civilius gyventojus ir griaunama šaliai išgyventi būtina infrastruktūra. Europos atsakas šiandien turi būti kaip niekada stiprus ir vieningas: daugiau karinės paramos Ukrainai, daugiau finansinės paramos, dar daugiau ribojamųjų priemonių Rusijai“, – Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdyje diskutuojant apie pasirengimą gruodžio 15-ąją vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai antradienį sakė viceministrė. 

„Jau randami būdai, kaip panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas Ukrainos atstatymui ir kaip patraukti atsakomybėn Rusijos vadovybę, tačiau turime dirbti toliau siekdami greitų ir tvarių sprendimų“, –cituojama J.Neliupšienė Užsienio reikalų ministerijos pranešime.  

Pasak ministerijos, J.Neliupšienė taip pat paragino toliau ir nedelsiant stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, naikinti esamas sankcijų išimtis, užkirsti kelią naujų išimčių kūrimui, metams pratęsti sankcijų Rusijai galiojimą ir siekti Rusijos izoliacijos tarptautiniuose forumuose. 

J.Neliupšienė antradienį dalyvavo ES BRT posėdyje, kuriame aptartos šiuo metu aktualiausius ES darbotvarkės klausimai: karinės ir finansinės paramos teikimas Ukrainai, naujos ribojančios priemonės Rusijai, ES gynybinių pajėgumų stiprinimas, ES plėtros perspektyvos, diskusija dėl Europos ateities.

BRT priėmė išvadas dėl ES plėtros, stabilizacijos bei asociacijos proceso, kuriose įvertinta narystės ES siekiančių šalių pažanga. Pirmą kartą tarp šių šalių minimos šiemet ES kandidačių statusą gavusios Ukraina ir Moldova bei šio statuso dar siekiantis Sakartvelas.

BRT pripažino ir palankiai įvertino didžiules Ukrainos pastangas šiais sunkiais laikais vykdant reformas ir siekiant būsimos narystės ES. Taryba taip pat paprašė Europos Komisijos parengti veiksmų gaires, kuriose būtų išdėstyti tolesni veiksmai siekiant palengvinti Ukrainos galimybes patekti į ES bendrąją rinką.

„Ukraina nuosekliai ir kryptingai siekia pažangos, vykdydama reformų procesą. Labai svarbu, kad Komisija ne tik kitų metų rudenį, bet ir gerokai anksčiau – jau ateinantį pavasarį –įvertintų Ukrainos, taip pat Moldovos bei Sakartvelo pasiektą pažangą įgyvendinant Komisijos rekomendacijas. Tai padės efektyviau vykdyti reikiamas reformas, tuo pačiu mūsų rytinėms partnerėms suteiks daugiau pasitikėjimo savo jėgomis“, – akcentavo J.Neliupšienė.

Kremlius antradienį pareiškė, esą nebus jokios pažangos ieškant sprendimo karui Ukrainoje, kol Kyjivas nepripažins okupuotų teritorijų kaip Rusijos. 

Rusijos lyderio Vladimiro Putino atstovas spaudai taip pat atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymą, kad Maskva turėtų pradėti išvedinėti karius per Kalėdas. 

„Ukrainos pusė turi atsižvelgti į realijas, kurios susiklostė [Ukrainos] žemėje“, – žurnalistams teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. 

„Šios realijos rodo, kad Rusijos Federacija turi naujų teritorijų“, – pridūrė jis. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

„Neatsižvelgus į šias realijas, neįmanoma jokia pažanga“, – sakė D.Peskovas. 

Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiuose Ukrainos regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.

Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje V. Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.

Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.

Nuo to laiko Rusija prarado nemažai Ukrainoje kontroliuotų teritorijų.

Lapkritį Rusijos pajėgos pasitraukė iš pagrindinio Chersono miesto, bet Maskva ir toliau kontroliuoja didžiąją regiono dalį.

V.Zelenskis, pirmadienį kreipdamasis į Didžiojo septyneto (G-7) valstybes nares, paragino Maskvą įrodyti, kad ji sugeba atsisakyti „agresijos“, ir dar per šias Kalėdas pradėti savo karių išvedimą iš Ukrainos teritorijų.

Kremlius antradienį atmetė Ukrainos lyderio pasiūlymą. 

„Apie tai negali būti ne kalbos“, – teigė D.Peskovas.

Kreipimosi metu V.Zelenskis taip pat paragino G-7 lyderius suteikti Ukrainai papildomų ginklų ir ekonominę pagalbą.

Tuo metu D.Peskovas sakė, jog šie Kyjivo reikalavimai užtikrins, kad kovos tęsis.

V.Putinas vasario 24 dieną pasiuntė karius į Ukrainą, teigdamas, kad ši provakarietiška šalis turi būti „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.

Situacija pasienyje su Baltarusija išlieka nepakitusi ir visiškai kontroliuojama, pranešė Ukrainos valstybės sienos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka, komentuodamas Baltarusijos telegram kanalų informaciją apie šalies karinės technikos kolonos judėjimą Ukrainos sienos link. Anot jo, šiuo metu stebima, kur ji nukeliaus.

„Neturėtumėte panikuoti. Mums tai nieko nekeičia. Anksčiau pranešėme, kad Baltarusija ir Rusija gali ruoštis pakurstyti situaciją“, – sakė jis.

Pasieniečių atstovas pabrėžė, kad visi Ukrainos gynybos pajėgų padaliniai – pasieniečiai, karinės pajėgos, Nacionalinės gvardijos padaliniai, esantys pasienyje su Baltarusija, yra pasirengę bet kokios situacijos vystymuisi.

„Mes jau sustiprinome savo gynybines pozicijas ir toliau jas stipriname tiek ant sienos, tiek pasienyje. Taip pat Ukrainos kariškiai minuoja teritoriją grėsmingiausiomis kryptimis. Situacijai pasienyje kontroliuoti aktyviai naudojami dronai“, – sakė A.Demčenka.

Jis pabrėžė, kad situacija pasienyje su Baltarusija „išlieka visiškai kontroliuojama“.

„Tie Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų daliniai, kurie anksčiau buvo pasienyje su mūsų šalimi, tokie ir lieka – jų skaičius nesikeičia, jų veiksmų pobūdis nesikeičia“, – teigė A.Demčenka.

Anot jo, Baltarusijos grupuotės, kuri galėtų įvykdyti invaziją, sukūrimas šiuo metu nepastebimas.

Antradienio popietę laikinai okupuoto ​​Melitopolio centre nugriaudėjo stiprus sprogimas, po kurio rusų okupantai užtvėrė kelius, pranešė Melitopolio meras Ivanas Fedorovas „Telegram“ kanale.

„Apie 14 val. šachmatų mokyklos teritorijoje (pačiame miesto centre) nugriaudėjo stiprus sprogimas. Iš karto po to rusai užtvėrė kelius“, – rašė jis. 

I.Fedorovas pridūrė, kad vietos gyventojai taip pat pranešė apie automatinio šaudymo garsus ir kūną, padengtą juoda plėvele.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė antradienį pranešė, kad Paryžiuje į pagalbos Ukrainai konferenciją susirinkusios šalys pažadėjo karo nuniokotai šaliai suteikti pagalbos už maždaug milijardą eurų.

Catherine Colonna teigė, kad tai „nauji įsipareigojimai, atsiradę dėl šios konferencijos organizavimo. Tai pagalba arba dovanos natūra. Tai nėra paskolos.“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pradėdamas konferenciją sakė, kad ji turi padėti „ukrainiečiams ištverti šią žiemą“.

Pasak prezidento, didžiausias dėmesys skiriamas pagalbai artimiausioje ateityje, Rusijai bandant „sėti siaubą“ Ukrainoje jos civilinės infrastruktūros bombardavimu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

„Konkrečiai tai yra įsipareigojimai tiekti generatorius, padėti remontuoti infrastruktūrą, tiekti šviesos diodus (LED) apšvietimui“, – sakė jis.

E.Macronas pabrėžė, kad „tai bus labai praktiška“ pagalba, ir pridūrė, kad tai daroma „prezidento (Volodymyro) Zelenskio“, kuris konferencijoje kalbėjo vaizdo ryšiu, prašymu.

Dešimtys šalių ir tarptautinių organizacijų prisideda prie naujos skubios pagalbos, kad Ukraina turėtų elektros, šilumos, maisto ir galėtų išsilaikyti Rusijai tęsiant oro smūgius, dėl kurių milijonai žmonių žiemą liko be šviesos ir šilumos.

Pirmieji Baltarusijos kariniai daliniai, paskelbus apie staigų kovinės parengties patikrinimą, iš nuolatinės dislokacijos taškų Breste pajudėjo link sienos su Ukraina. Tai pranešė „Beloruskij Gajun“ stebėjimo grupė.

Teigiama, kad 38-oji atskira oro desanto brigada ir jos karinės technikos kolona juda į pietryčius nuo Bresto į Malarytos miestą.

Kolonos, judančios link sienos su Ukraina, sudėtyje yra ne mažiau kaip 25 šarvuotos kovos mašinos, apie 30 MAZ sunkvežimių su personalu, 
3 120 mm minosvaidžiai, 2 ryšio mašinos, 2 lauko virtuvės.

Be to, vėliau tapo žinoma, kad į Bresto sritį, arčiau sienos su Ukraina, perkeliamas specialiųjų operacijų pajėgų padalinys – 103-ioji Vitebsko atskiroji gvardijos desantininkų brigada, pažymi stebėjimo grupė. 

Stebėjimo grupė neneigia, kad 103-ioji Vitebsko brigada taip pat dalyvauja staigiame kovinės parengties patikrinime.

„Yra ir kitų 103-iosios brigados perkėlimo į Bresto sritį variantų: tai gali būti, pavyzdžiui, jų dalinių rotacija į pasienio zonas su Ukraina arba kovinio koordinavimo su Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniais, kurie buvo vakar pastebėti Bresto srityje, operacijos dalis“, – rašo stebėtojai.

Rusijos žiniasklaidoje pasirodė vaizdo įrašas iš sprogimo vietos Klincų mieste, Rusijos Federacijos Briansko srityje – jame matyti didžiulė duobė ir apvirtęs šarvuotis. Šie vaizdai prieštarauja Briansko gubernatoriaus žodžiams, kad į Klincus skriejusi raketa buvo numušta priešlėktuvinės gynybos, ir žalos padaryta nebuvo.

Duobė vaizdo įraše gali reikšti, kad sprogimas įvyko jau ant žemės. Be to, sprogimo banga greičiausiai apvertė šarvuotą mašiną. Vaizdo įraše matyti ir kita vikšrinė transporto priemonė. 

Vaizdo įrašą filmuojanti moteris taip pat teigė, kad dėl sprogimo nukentėjo kareivinės. 

Zerkalo.io, remdamasi OSINT tyrėjais, praneša, kad sprogimas įvyko Rusijos Federacijos gynybos ministerijos karinės technikos stovėjimo aikštelėje. Tiesa, nežinoma, ar ji buvo šiuo metu naudojama. 

Pirmadienį vienas aukšto rango JAV kariuomenės pareigūnas pareiškė, kad Rusija, siekdama toliau vykdyti jau 10 mėnesių trunkančią Ukrainos invaziją, ėmė naudoti dešimtmečių senumo šaudmenis, kurie labai dažnai genda.

„Tai rodo, kad Rusija pasiryžusi naudoti senstančios amunicijos atsargas, o dalis jos buvo pagaminta daugiau kaip prieš 40 metų”, – „Reuters” agentūrai sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„Reuters“/„Scanpix“/MLRS ir artilerijos sviedinių, sparnuotųjų ir balistinių raketų, kurias Rusijos kariai naudojo kariniams smūgiams, liekanos

Aukšto rango JAV karinis pareigūnas įvertino, kad Rusija iki 2023 m. pradžios Rusija išnaudos savo tinkamų naudoti šaudmenų atsargas, jei nesikreips į užsienio tiekėjus papildymo ir neperžiūrės senesnių karinių atsargų.

Jungtinės Amerikos Valstijos jau pažėrė Rusijai kaltinimų, kad, išeikvojusi šaudmenų atsargas, ji kreipiasi į Iraną ir Šiaurės Korėją.

„Vertiname, kad tokiais tempais, kokiais Rusija naudoja savo artilerijos ir raketinę amuniciją,  jiems tikriausiai pakaks atsargų iki 2023 m. pradžios”, – sakė pareigūnas.

Pareigūnas teigė, kad senesnių atsargų naudojimas kelia didelę riziką.

„Kitaip tariant, užtaisai šaudmenis, sukryžiuoji pirštus ir tikiesi, kad jie iššaus arba, kai nukris, jog sprogs", – atkreipė dėmesį pareigūnas.

Iranas perdavė Rusijai bepiločių orlaivių, skirtų naudoti Ukrainoje, teigia JAV ir Ukrainos pareigūnai.

Maskva taip pat bando iš Irano įsigyti šimtus balistinių raketų ir mainais siūlo Teheranui precedento neturinčią karinę ir techninę paramą, penktadienį pareiškė Didžiosios Britanijos pasiuntinys Jungtinėse Tautose.

Didžioji Britanija pranešė, kad pritaikė sankcijas 12 Rusijos karinių vadų, susijusių su raketų smūgiais Ukrainos miestams, ir Irano verslininkams, dalyvavusiems gaminant ir tiekiant Rusijai per atakas naudotus karinius bepiločius orlaivius.

Pirmadienį Ukraina pranešė, kad Rusijos raketos, artilerija ir bepiločiai orlaiviai smogė taikiniams Rytų ir Pietų Ukrainoje.

Didžioji Britanija teigė, kad Irano pagaminti bepiločiai orlaiviai atliko pagrindinį vaidmenį atakose prieš civilius gyventojus, remdamasi JAV informacija, rodančia, kad Iranas tapo vienu iš pagrindinių Rusijos karinių rėmėjų, siunčiančių Rusijai šimtus bepiločių orlaivių.

Gruodžio 13 d., antradienį, Rusijos Sankt Peterburge esančioje „Zvezda“ gamykloje, kurioje gaminami dyzeliniai varikliai Rusijos kariniam jūrų laivynui, kilo gaisras.

Apie tai pranešė Ukrainos ir Rusijos žiniasklaida. 

Kaip pranešama, didelio masto gaisras „Zvezda“ mašinų gamykloje kilo 200 kv. m ploto pastate antradienio rytą. Įvykio vietoje dirbusios ugniagesių tarnybos gaisrą priskyrė prie didelių.

Sankt Peterburge esanti „Zvezda“ gamykla specializuojasi greitaeigių dyzelinių variklių ir jų pagrindu pagamintų agregatų, kurie naudojami Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariniuose laivuose, gamyboje.

Tuo metu gamyklos spaudos tarnyba teigė, kad jų patalpose gaisro nebuvo, tačiau pramoninėje zonoje degė su gamykla tiesiogiai nesusijęs pastatas.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis antradienį pareiškė, kad Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sutiko siųsti nuolatines grupes į šalies branduolines jėgaines, įskaitant Rusijos kontroliuojamą Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra kovų židinys.

Ukrainos branduoliniai objektai kelia didelį susirūpinimą nuo pat karo pradžios prieš beveik 10 mėnesių. Atakos apink kelis iš šių objektų, įskaitant Černobylio elektrinę, kursto nuogąstavimus dėl branduolinės nelaimės.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis

„Misijų tikslas – apsaugoti elektrines ir užfiksuoti visus bandymus jas paveikti iš išorės, ypač Rusijos agresoriaus vykdomus apšaudymus“, – po susitikimo Paryžiuje su TATENA vadovu Rafaeliu Grossi socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime teigė D.Šmyhalis.

Ukrainiečių premjeras sakė, kad TATENA komandos bus nusiųstos į Zaporižios, Rivnės, Chmelnyckio, Pietų Ukrainos ir Černobylio elektrines, bet terminų nenurodė.

D.Šmyhalis nurodė per susitikimą su R.Grossi dar kartą paraginęs demilitarizuoti Zaporižios elektrinę ir pavadino tai Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio prioritetu.

TATENA jau yra atsiuntusi komandų į Zaporižios elektrinę, esančią regione, kurį Rusija paskelbė aneksavusi. 

„Elektrinės padėtis vis dar labai rizikinga“, – prieš susitikimą sakė R.Grossi. – Pradėjome aiškintis, kaip stiprinti jos apsaugą ir, visų svarbiausia, pasiekti susitarimą elektrinei apsaugoti, kuriame, akivaizdu, turės dalyvauti rusai.“

Ukraina praėjusią savaitę apkaltino Rusijos pajėgas po „žiauraus sumušimo“ sulaikius du svarbius Zaporižios atominės elektrinės – didžiausios Europoje – darbuotojus.

Pastaraisiais mėnesiais reguliariai Rusijos vykdomas Ukrainos energetinės sistemos apšaudymas sutrikdė elektros tiekimą į atomines elektrines ir iš jų, o tai pakurstė nerimą dėl jų saugumo.

Baltarusijoje autoritariško prezidento Aliaksandro Lukašenkos nurodymu antradienį buvo netikėtai pradėtas kariuomenės kovinio pasirengimo patikrinimas, pranešė baltarusių Gynybos ministerijos spaudos tarnyba.

„Priemonės bus kompleksinio pobūdžio, kariuomenė turi per trumpiausią laiką dislokuotis paskirtuose rajonuose, aprūpinti juos inžinerine įranga, organizuoti apsaugą ir gynybą, taip pat pastatyti pontoninius tiltus per Nemuno ir Beržuonos upes“, – sakoma pranešime.

Jame pažymima, kad suplanuotas karinės technikos ir karių judėjimas, todėl kai kuriuose keliuose ir vietovėse bus įvesti laikini apribojimai transportui.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Baltarusijos kariai

Nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą, Baltarusija neigia dalyvaujanti invazijoje. Tačiau A.Lukašenka leidžia rusų kariuomenei naudotis savo šalies teritorija raketomis apšaudant Ukrainą.

Be to, pradėdama karą Rusija įsiveržė iš Baltarusijos teritorijos, o šiuo metu nuolat pasirodo pranešimų, kad Ukraina vėl gali būti puolama iš Baltarusijos, nors kol kas toks scenarijus vadinamas mažai tikėtinu.

A.Lukašenka savo ruožtu nuolat skelbia, kad Baltarusiją esą buvo rengiamasi užpulti ir kad jis visiškai pateisina Maskvos agresiją Ukrainos atžvilgiu.

Rusijos Federacijos Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas sakė, kad naktį į Klincų miestą buvo paleista raketa. Dėl apšaudymo jis apkaltino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

„Šiąnakt Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo puolimą Klincų miesto teritorijoje. Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos sistemos sunaikino raketą, bet kai kurios dalys nukrito į pramoninės zonos teritoriją. Žalos padaryta nebuvo. Vietoje dirba operatyvinės tarnybos“, – teigė A.Bogomazas.

Klincų miestas yra maždaug 60 kilometrų nuo sienos su Ukrainos Černihivo sritimi. Atvirų šaltinių duomenimis, mieste yra dislokuotas Rusijos motorizuotų šaulių pulkas.

Vietinių leidinių duomenimis, prieš tai Klymovo kaime, esančiame maždaug už 30 kilometrų nuo Ukrainos sienos, kilo gaisras. Ten taip pat yra karinis dalinys ir karinis aerodromas.

Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per praėjusią dieną sunaikino 500 priešų.

Štabas paskelbė, kad bendri Rusijos koviniai nuostoliai nuo vasario 24 iki gruodžio 13 dienos sudarė apie 95 260 karių.

Per tą laiką taip pat sunaikinti 2966 tankai, 5930 šarvuotos kovos mašinos, 1931 artilerijos sistema. 

Didžiosios Britanijos žvalgyba teigia, kad Kremlius nusprendė nerengti tradicinės Vladimiro Putino didžiosios spaudos konferencijos metų pabaigoje, kad šio įvykio fone neparodytų nepasitenkinimo dėl „specialios karinės operacijos“.

Taip teigiama gruodžio 13-osios Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos apžvalgoje apie karą Ukrainoje.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Gruodžio 12 dieną Kremlius patvirtino, kad Vladimiras Putinas pirmą kartą per dešimtmetį nesurengs tradicinės metų pabaigos spaudos konferencijos. Didžiosios Britanijos žvalgyba pažymi, kad ši spaudos konferencija jau įsitvirtino kaip svarbus viešas įvykis V.Putinui.

„Nors klausimai spaudos konferencijai beveik neabejotinai yra iš anksto išnagrinėti, panašu, kad renginio atšaukimas yra susijęs su didėjančiu susirūpinimu dėl stiprėjančių antikarinių nuotaikų Rusijoje. Kremlius tikriausiai yra labai susirūpinęs, kad bet koks įvykis, susijęs su Putinu, lydimas neleistinų diskusijų apie „specialią karinę operaciją“, – teigia žvalgyba.

Du sprogimai apgadino automobilių tiltą netoli aneksuoto Melitopolio miesto Zaporižios srityje Ukrainoje, pranešė Rusijos paskirtos okupacinės regioninės administracijos atstovas Vladimiras Rogovas.

Stop kadras iš video/Apgadintas tiltas

Pasak jo, sprogmenys buvo padėti prie tilto atramos. V.Rogovas dėl incidento kaltino Ukrainos pusę. Nuotraukose ir vaizdo medžiagoje matyti, kad po sprogimo viena tilto dalis smuktelėjo žemyn, bet asfalto danga nesuaižėjo.

Oficialiai Ukrainos valdžia kol kas nekomentuoja sprogimo prie tilto, tačiau karinė spauda, tiek Ukrainos, tiek Rusijos, sabotažo tikslu vadina vienos iš svarbių Rusijos ginkluotųjų pajėgų logistikos grandžių, per kurią Rusijos kariuomenė gauna įrangos ir šaudmenų okupuotoje okupuotoje Zaporižios regiono teritorijoje, sutrikdymą.

Anksčiau kelių Vakarų šalių kariniai analitikai ir žvalgybos atstovai ne kartą teigė, kad Zaporižios regionas ir ypač Melitopolis yra labiausiai tikėtini kito Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo taikiniai.

Vengrija sugebėjo priversti Briuselį atšaldyti dalį jai skirtų lėšų, kad Budapeštas atšauktų veto kai kuriais svarbiais klausimais, įskaitant 18 mlrd. makrofinansinę pagalbą Ukrainai. Apie tai praneša „Politico“.

ES atstovai vienbalsiai patvirtino sprendimą suteikti Ukrainai 18 mlrd. eurų makrofinansinę pagalbą.

Ar pavyks pasiekti susitarimą dėl šio paketo buvo neaišku iki pat pabaigos, ypač dėl Vengrijos pozicijos. Viktoras Orbanas oficialiai pareiškė, kad Budapeštas prieštarauja bendram lėšų skyrimui iš bloko. Todėl Briuselis pradėjo rengti „planą B“, kad Ukraina vis tiek galėtų gauti šias lėšas be Vengrijos sutikimo – per individualias 26 valstybių narių garantijas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas

Anksčiau ES Vengrijai nesutiko skirti 7,5 mlrd. eurų jai numatytų europinių lėšų dėl teisinės valstybės problemų. Budapeštas savo ruožtu blokavo 18 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos skyrimą Ukrainai ir susitarimą dėl minimalaus pasaulinio pelno mokesčio.

Galiausiai pirmadienį ES valstybės narės susitarė atblokuoti 6,3 mlrd. eurų lėšų, taip pat pritarė Vengrijos planui išleisti koronaviruso fondo lėšas – 5,8 mlrd. eurų. Tačiau šis pritarimas atėjo su sąlygomis – Vengrija turės įgyvendinti 27 pokyčius kovos su korupcija ir teismų sistemos nepriklausomumo srityje.

Karo studijų instituto (ISW) ekspertai teigia, kad Kremliaus karas prieš Ukrainą griauna V.Putino geopolitines kampanijas.

Rusijos pajėgos toliau formuoja ir stiprina savo junginius Rytų Ukrainoje, kad sustiprintų gynybą prieš Ukrainos kontrpuolimą netoli Charkivo ir Luhansko sričių sienos ir vykdytų ribotus puolimus Donecko srityje.

Analitikai pažymi, kad „Wagner“ kovotojai, palaikomi 1-ojo ir 2-ojo armijos korpuso dalinių, yra atsakingi už puolimo operacijų vykdymą Donecko srityje, ypač aplink Bachmutą ir vakarinį Donecko pakraštį.

Institutas teigia, kad Rusijos karas prieš Ukrainą greičiausiai ir toliau kenks Rusijos prezidento Vladimiro Putino geopolitinėms kampanijoms visame pasaulyje.

Tačiau V.Putinas vis dar nenori paaukoti savo geopolitinių iniciatyvų trumpuoju laikotarpiu ir rizikuoja susidurti su finansine keblia padėtimi.

Pasak ekspertų, V.Putinas, pavyzdžiui, ir toliau bando atkurti Rusijos pozicijas Centrinėje Azijoje, nesėkmingai siūlydamas sukurti trišalį aljansą tarp Rusijos, Kazachstano ir Uzbekistano.

V.Putino nuolatinės išlaidos regioninėms „minkštosios galios“ iniciatyvoms jau nuliūdino kai kuriuos karinius tinklaraštininkus, kurie kritikavo Kremlių už tai, kad jis tariamai skyrė beveik šešis milijardus rublių (apie 95,5 mln. USD) rusakalbių mokyklų plėtrai Tadžikistane, vietoje to, kad skirtų juos kariuomenei. 

Be to, tinklaraštininkai pridūrė, kad Kremlius neefektyviai naudoja savo „minkštąją galią“ Tadžikistane, o tai dar labiau kelia abejonių dėl tokių išlaidų reikalingumo.

Remdamasi surinktais duomenimis, ISW siūlo, kad Ukrainos gynybos pajėgos tęs atsakomąjį puolimą atėjus šalčiui.

Pasaulis turi „iš naujo apsvarstyti branduolinę saugą“ po to, kai Rusija užgrobė didžiausią Europoje Zapirižios atominę elektrinę, prieš antradienį Paryžiuje vyksiančią konferenciją naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka.

Prancūzijos organizuojamu tarptautiniu susitikimu siekiama surinkti lėšų pažeistai Ukrainos infrastruktūrai atkurti ir pabrėžti šalies paramą Kyjivui kovoje su Rusija.

Per pastaruosius du mėnesius mažiausiai 40 proc. Ukrainos energetikos infrastruktūros tapus sunaikintai, H.Haluščenka dalyvaus konferencijoje ir prašys skirti reikmenų ir lėšų, kad ukrainiečiai galėtų išgyventi žiemą.

Pirmadienį kalbėdamas su AFP jis teigė, kad Rusijos karas Ukrainoje „visiškai keičia mūsų supratimą apie branduolinį saugumą“, o Zaporižios atominės elektrinės užgrobimą nurodė kaip lūžio momentą.

„Reuters“/„Scanpix“/Zaporižios atominė elektrinė

Ukrainos rytuose esančią elektrinę Rusijos kariuomenė užėmė kovo mėnesį, o jos apylinkės toliau apšaudomos.

Nepaisant to, kad Vakarų valstybės ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) kėlė susirūpinimą dėl elektrinės, kurioje yra šeši branduoliniai reaktoriai, saugumo, derybos, kuriomis siekiama demilitarizuoti teritoriją, yra įstrigusios.

„Niekas nesitikėjo, kad kažkas gali užgrobti atominę elektrinę... Ši situacija verčia mus iš naujo apsvarstyti, ką turėtume daryti saugos požiūriu“, – AFP sakė H.Haluščenka.

Jis pridūrė, kad Rusijos įvykdytas branduolinės jėgainės užgrobimas „sugriovė“ bet kokią Vakarų šalių ir TATENA sudarytuose susitarimuose numatytą apsaugos sistemą.

„Tai taip pat klausimas visoms pasaulio šalims, – teigė jis. – (...) Tai ne tik Ukrainos branduolinės saugos klausimas. Tai reiškia, kad bet kokios raketos, kurios gali nuskrieti, tarkime, iki 2000 kilometrų, gali pasiekti bet kurį branduolinį reaktorių.“

H.Haluščenka sakė, kad nuo Zaporižios elektrinės užėmimo Maskvos pajėgos toliau apšaudo elektros linijas, jungiančias jėgainę su Ukrainos energetikos tinklais. Jis pridūrė, kad elektrinėje energijos tiekimas buvo nutrauktas „penkis kartus“.

Didžiausią nerimą jam kelia tai, kad atominei jėgainei reikia nuolatinio energijos tiekimo kurui aušinti.

Jei ji bus atjungta, gali įvykti „klasikinis Fukušimos scenarijus“, – teigė H.Haluščenka, turėdamas omenyje 2011 metais Japonijoje įvykusią katastrofą.

„Jie apšaudo ukrainiečių linijas, sunaikina linijas, tada stotis įsijungia dyzelinius generatorius, o tai reiškia, kad esi vienu žingsniu priekyje avarijos“, – sakė jis.

Tačiau sutvarkius elektros linijas ir atnaujinus tiekimą į elektrinę, atsinaujinus apšaudymui vėl prasideda nerimą keliantis procesas.

„Tai beprotiškas žaidimas aplink branduolinį saugumą“, – AFP tvirtino H.Haluščenka.

Nuo spalio mėnesio Rusija pakeitė taktiką ir pradėjo vykdyti antskrydžius, nukreiptus prieš Ukrainos energetikos tinklus, dėl kurių milijonai žmonių žiemos pradžioje skendi tamsoje ir šaltyje.

Prancūzijoje vykstančioje konferencijoje daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kaip Vakarų sąjungininkės galėtų suteikti neatidėliotiną paramą Ukrainos civilinei infrastruktūrai, kad ji veiktų nesiliaujant bombardavimams.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Didžiojo septyneto (G-7) šalis suteikti papildomų dujų ir ginklų, kad padėtų Ukrainai išgyventi žiaurią žiemą, dėl kurios milijonai karo nuniokotos šalies gyventojų gali dar labiau nukentėti.

Krentant sniegui ir dėl Rusijos smūgių nukentėjus Ukrainos energetikos tinklams, daugelis žmonių be elektros ar ir šildymo susiduria su šalčiu.

Pirmadienį per vaizdo konferenciją su G-7 turtingųjų šalių klubu V.Zelenskis sakė, kad Ukrainai reikia „maždaug dviejų milijardų kubinių metrų“ papildomų dujų, kad galėtų išgyventi žiemą.

Jis taip pat paragino G-7 siųsti Ukrainai daugiau ginklų, įskaitant „modernius tankus“, taip pat „raketinę artileriją ir daugiau tolimojo nuotolio raketų“.

„AFP“/„Scanpix“/Volodymyras Zelenskis

Vakarų tiekiama ginkluotė padėjo pakeisti karo eigą, o aukšto rango JAV kariuomenės pareigūnas pirmadienį pareiškė, kad Rusija, baigiantis naujesnėms atsargoms, tikriausiai ima naudoti senesnę, mažiau patikimą artilerijos ir raketų amuniciją.

Tačiau V.Zelenskis sakė, kad „Rusija vis dar turi artilerijos ir raketų pranašumą“.

„Tai faktas, – teigė jis G-7 susitikime. – Šie okupacinės kariuomenės pajėgumai skatina Kremliaus aroganciją“.

Teroras prieš energetikos infrastruktūrą

Kyjivas sako, kad buvo pažeista 40 proc. svarbiausios Ukrainos energetikos infrastruktūros, o tikslingos Rusijos atakos buvo vykdomos viena po kitos.

Ukrainos energetikos ministerija pareiškime nurodė, kad Rusijos raketos pataikė į visas šalies šilumines elektrines, nukentėjus 44 aukštos įtampos oro linijoms.

Energetikos bendrovė YASNO teigė, kad tiekimo apribojimai Kyjive yra „dideli“, apie 40 proc. tiekimo esant nukreiptam į kritinę infrastruktūrą.

Naftos ir dujų bendrovė DTEK nurodė, kad jos specialistai „nuolat ieško įrangos Rusijos sugriautai energetikos infrastruktūrai atkurti“ ir susitarė dėl sutarčių su Europos tiekėjais ABB ir „Siemens“.

Kaip teigiama V.Zelenskio biuro išplatintame pranešime, ukrainiečių lyderis G-7 susitikime sakė, kad „dėl teroro, nukreipto prieš mūsų elektrines, teko sunaudoti daugiau dujų nei tikėtasi“.

„Todėl šią žiemą mums reikia papildomos paramos“, – teigė jis.

Jis pakvietė G-7 pramonines valstybes „ir kitas doras šalis“ „parodyti savo lyderystę“.

Ukrainos vadovas taip pat paragino Rusiją „žengti konkretų ir reikšmingą žingsnį, siekiant diplomatinio susitarimo“.

V.Zelenskis paragino „okupantę“ Maskvą iki Kalėdų palikti Ukrainos teritoriją.

„Tas, kuris mums sukėlė karą, turi jį atsiimti“, – sakė jis.

Prancūzijos rengiama tarptautinė konferencija Paryžiuje prasidės antradienį.

Politikų, žinomų bendrovių ir pagalbos agentūrų atstovų susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kaip Vakarų sąjungininkės galėtų suteikti neatidėliotiną paramą Ukrainai, kad išliktų jos civilinė infrastruktūra, Rusijai ją nuolat bombarduojant.