Lenkijos Seimas Rusiją pripažino terorizmą remiančia valstybe

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Lenkijos Seimas trečiadienio vakarą priėmė rezoliuciją, kuria Rusija pripažįstama terorizmą remiančia valstybe. Kartu priimta ir valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ pasiūlyta pataisa dėl 2010 m. Smolensko katastrofos.

Rezoliucija buvo priimta 231 balsų dauguma, o 226 parlamento nariai, įskaitant opozicijos atstovus, balsavime nedalyvavo.

Kaip pažymima priimtame dokumente, Rusijos agresija prieš Ukrainą yra „šiurkštus JT Chartijoje įtvirtinto draudimo naudoti jėgą pažeidimas“ ir „Ukrainos suvereniteto, politinės nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo pažeidimas“. „Rusijos Federacija turi būti izoliuota tarptautinėje arenoje“, – pabrėžė Seimas.

Imago / Scanpix nuotr./Lenkijos Seimo nariai. Centre – Jaroslawas Kaczynskis

Rezoliucijoje kalbama, kad Rusija yra „tiesiogiai atsakinga už 2014 m. liepos mėn. numuštą oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvą (skrydis MH17), kurio metu žuvo 298 keleiviai ir įgulos nariai“, taip pat „už 2010 m. balandžio mėn. Smolenske įvykusią Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvo (skrydis 101) katastrofą, kurios metu žuvo 96 lėktuve buvę žmonės, įskaitant Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynskį, Lenkijos pareigūnus, aukščiausius Lenkijos kariuomenės vadus ir NATO valstybių narių kariuomenės vadus, taip pat Lenkijos parlamento narius“.

„Rusijos kariuomenė vykdo išpuolius visoje užgrobtoje teritorijoje, per kuriuos žūsta tūkstančiai žmonių, tarp jų daug vaikų. Rusijos Federacija ir jai pavaldžios struktūros bei ginkluotos formuotės vykdo teroro aktus prieš civilinę infrastruktūrą, egzekucijas ir grobimus, seksualinį smurtą ir kankinimus, atiminėja vaikus iš šeimų, kad juos surusintų, masiškai deportuoja gyventojus, priverstinai šaukia Ukrainos piliečius į Rusijos ginkluotąsias pajėgas ir grobia turtą. Rusija nuolat pažeidžia Ženevos konvenciją dėl elgesio su karo belaisviais“, – teigiama dokumente.

Pirmą kartą dėl rezoliucijos buvo balsuojama gruodžio 2 d. Tačiau jau svarstymo metu „Teisės ir teisingumo“ atstovas, parlamento narys Antonis Macierewiczius pateikė pataisą, įtraukdamas nuostatą, pagal kurią Rusija yra tiesiogiai atsakinga už Malaizijos lėktuvo numušimą 2014 m. ir už Lenkijos prezidento L.Kaczynskio lėktuvo katastrofą Smolenske 2010 m. Opozicija atsisakė balsuoti už rezoliuciją su A.Macierewicziaus pataisa, motyvuodama nepritarimu teksto pakeitimui, ir Seimo pirmininkas paskelbė balsavimą neįvykusiu.

Lapkričio 23 d. Europos Parlamentas pritarė rezoliucijai, kuria Rusija pripažįstama terorizmą remiančia valstybe. Anksčiau NATO Parlamentinė Asamblėja taip pat pripažino Rusijos Federaciją ir jos režimą teroristine valstybe.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas pastarosiomis savaitėmis nurodė vyriausybei plėtoti glaudesnius ekonominius santykius su Rusija, nors iki šiol per devynis mėnesius trukusią Rusijos invaziją į Ukrainą laikėsi laukimo pozicijos.

Apie tai trečiadienį pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais Pekine.

Kinija ketina didinti Rusijos naftos, dujų ir žemės ūkio prekių importą, stiprinti partnerystę energetikos srityje Arkties regione ir didinti Kinijos investicijas į Rusijos infrastruktūrą, pavyzdžiui, geležinkelius ir uostus.

Be to, Rusija ir Kinija vis dažniau atlieka finansinius sandorius rubliais ir juaniais, o ne eurais ar doleriais, o tai padeda apsaugoti abi šalis nuo galimų būsimų Vakarų sankcijų ir įvesti Kinijos valiutą į platesnę apyvartą.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas

Be to, Rusija jau paskelbė apie galimą Kinijos vadovo vizitą į Maskvą 2023 m. pavasarį, kuris būtų jo keturiasdešimtasis susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

WSJ Xi Jinpingo sprendimą stiprinti Kinijos ir Rusijos ekonominį bendradarbiavimą vadina „posūkiu“ šalių dvišaliuose santykiuose, kurie suintensyvėjo prieš pat Rusijos invaziją į Ukrainą, o po to kurį laiką buvo „pristabdyti“. Pavyzdžiui, WSJ citavo V.Putiną, kuris per Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos aukščiausiojo lygio susitikimą Samarkande (Uzbekistanas) sakė, kad Kinija turi „klausimų ir nuogąstavimų“ dėl karo Ukrainoje.

Tuo pat metu neseniai paaštrėjęs karas Ukrainoje privertė Pekiną užimti labiau subalansuotą poziciją, nes Kinijai vis dar reikia Vakarų technologijų ir glaudžių ryšių su kitomis užsienio šalimis, kad galėtų konkuruoti su JAV.

Baltieji rūmai pakomentavo galimą oro gynybos sistemų „Patriot“ perdavimą Ukrainai. Vašingtonas rengia dar vieną pagalbos paketą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

„Negaliu patvirtinti spaudos pranešimų apie „Patriot“ tiekimą Ukrainai. Visada skaidriai informuojame apie ginklų paketus, kuriuos siuntėme ir siųsime Kyjivui“, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby, paklaustas apie oro gynybos sistemų įtraukimą į naująjį karinės pagalbos paketą.

Tačiau jis pabrėžė, kad Vašingtonas vis dėlto rengia dar vieną pagalbos paketą, kuriame pirmenybė teikiama oro gynybos sistemoms.

DPA/„Picture Alliance“/„Scanpix“ nuotr./Oro gynybos sistema „Patriot“

Antradienį žiniasklaida paskelbė, kad Baltieji rūmai baigia rengtis priešraketinės gynybos sistemų „Patriot“ siuntimui į Ukrainą. Tikimasi, kad Pentagonui ir Baltiesiems rūmams pritarus šiam planui, šios oro gynybos sistemos į Ukrainą bus pristatytos artimiausiu metu.

Vėliau „Amerikos balso“ korespondentė Carla Babb pareiškė, kad jos šaltiniai Pentagone esą patvirtino, jog „Patriot“ sistemos bus perduotos Kyjivui. Pasak jos, šis sprendimas gali būti paskelbtas jau šią savaitę.

Ukraina ne kartą ragino sąjungininkus perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tolimojo nuotolio sistemas „Patriot“, kad būtų sumažinti nuostoliai dėl masinių Rusijos oro smūgių.

Ukrainos gynybos pajėgos artimiausiais mėnesiais ruošiasi įvairiems scenarijams. Tai pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas per pokalbį su vyriausiuoju NATO pajėgų Europoje vadu ir JAV pajėgų Europoje vadu generolu Christopheriu Cavoli.

Pokalbio dalyviai pasikeitė strateginės padėties vertinimais ir aptarė Ukrainos ginkluotės ir įrangos poreikius, praneša UNIAN.

„Dedamos visos pastangos stabilizuoti padėtį rytuose, Ukrainos gynybos pajėgos ruošiasi įvairiems artimiausių mėnesių scenarijams“, – sakė V.Zalužnas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas gruodžio 14 d. vakaro informaciniame biuletenyje praneša, kad Rusijos pajėgos ir toliau bando vykdyti puolimą Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis. „Telegram“ kanaluose paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas Rusijos pozicijų apšaudymas iš minosvaidžių netoli Bachmuto.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentu Thomu Bachu ir papasakojo jam apie 184 Ukrainos sportininkų žūtį karo metu.

„Nuo vasario mėnesio Rusija nužudė 184 Ukrainos sportininkus. Negalime bandyti būti neutralūs, kai griaunami taikaus gyvenimo pagrindai ir ignoruojamos visuotinės vertybės“, – sakė V.Zelenskis.

Pasak prezidento spaudos tarnybos, V. Zelenskis pažymėjo, kad remia Ukrainos sportininkus ir Ukrainos olimpinį judėjimą, ir paragino TOK padėti atstatyti Rusijos sugriautą sporto infrastruktūrą Ukrainoje.

Patvirtintas Rusijos ginkluotųjų pajėgų pirmos klasės piloto pulkininko Romano Vdovičenkos likvidavimas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas, tinklaraštininkas Anatolijus Stefanas „Štirlicas“ pranešė, kad likviduotas okupantas jau palaidotas Rusijoje. Jo duomenimis, okupantas žuvo Kryme, kai Belbeko aerodrome įvyko didelis sprogimas ir gaisras.

Sprogimas ir gaisras Belbeko aerodrome įvyko dar spalio 1 d. Vietos okupacinė valdžia tuomet teigė, kad lėktuvas nusileidimo metu nuvažiavo nuo kilimo ir tūpimo tako ir užsidegė.

Gruodžio 12 d. laikinai okupuotoje Horlivkoje, Donecko srityje, gavusios informacijos iš Ukrainos pogrindžio, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino daugiau kaip šimtą rusų užpuolikų.

„Operaciją pavyko surengti koordinuojant pogrindžio ir Ukrainos pajėgų veiksmus. Kariškiams buvo pateikti duomenys apie okupantų personalo ir įrangos buvimo vietą. Koordinatėmis pasinaudojo Ukrainos pajėgos. Preliminariais duomenimis, buvo sunaikinta daugiau kaip 100 priešo karių ir įrangos“, – skelbia Nacionalinio pasipriešinimo centras.

Centras  pabrėžė, kad kiekvienas toks smūgis mažina priešo puolamąjį potencialą ir artina Ukrainos pergalę.

Pasipriešinimo judėjimas ragina visus, turinčius informacijos apie priešo sandėlių ar vadaviečių buvimo vietą, anonimiškai pranešti koordinates per nuorodą.

Šios informacijos Rusijos pusė nekomentavo, jos patikrinti karo sąlygomis neįmanoma.

Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas paskelbė „gynybinės linijos“, kurią rusai stato pasienyje su Ukraina, nuotraukas.

„Kartu su Vladimiru Bazarovu ir Rusijos gynybos ministerijos atstovais, dalyvaudami kassavaitinėje kelionėje, apžiūrėjome Belgorodo gynybos linijos statybos darbų eigą. Darbai atliekami pagal anksčiau patvirtintą grafiką“, – rašo jis.

Lapkričio 22 d. V.Gladkovas pranešė, kad Rusijos regionuose statoma gynybinė „įtvirtinimų linija“ ir kad rengiamasi galimam „puolimui“ iš Ukrainos. „Kalbu apie Belgorodo linijos – Belgorodo gynybos linijos – formavimą“, – pabrėžė jis.

Laikinai užimtas Zaporižios srities Melitopolis gali būti „kitas svarbus etapas“ Ukrainos pietų deokupacijos srityje, rašo įtakingas Amerikos dienraštis „The New York Times“.

„Ukraina didina pastangas izoliuoti ir susilpninti Rusijos pajėgas strategiškai svarbiame Melitopolio mieste ir aplink jį.

Manoma, kad po to seks kita svarbi karo fazė – Ukrainos puolimas, kuriuo siekiama išstumti Rusijos karius iš Pietų Ukrainos“, - mano leidinys.

Publikacijoje pažymima, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudoja ypač didelio tikslumo tolimojo nuotolio raketų smūgius ir sabotažo priemones, kad perimtų strategiškai svarbaus miesto, esančio dviejų greitkelių ir geležinkelio linijos, jungiančios Rusiją su okupuotu Krymu, sankirtoje.

Gruodžio 14 d. rusų okupantai apšaudė Chersono srities valstybinės administracijos pastatą ir apgadino du jo aukštus.

Tai pranešė Generalinė prokuratūra ir Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko savo telegram kanale.

„Apie 11.00 val. rusai iš salvinių raketų paleidimo įrenginių smogė į Chersono centrą. Šaudmenys pataikė į Chersono srities valstybinės administracijos pastatą – apgadinti du aukštai“, – rašė K.Tymošenko.

K.Tymošenko taip pat pranešė, kad ryte dėl apšaudymo užsidegė sandėlis Chersone.

Gruodžio 14 d. apšaudant Chersoną įvairaus sunkumo sužeidimus patyrė šeši civiliai.

Nenustatyti partizanai susprogdino geležinkelio bėgius Rostovo srityje. Vaizdo įrašą paskelbė „Rospartizan“ ir „Visos Rusijos legiono laisvės judėjimo“ „Telegram“ kanalai.

Ataskaitoje teigiama, kad tai darė legiono nariai ir kad jie ir toliau „ardo geležinkelio bėgius įvairiuose šalies regionuose“. Karinė technika iš Rostovo srities šiuo kelio ruožu buvo gabenama į su Ukraina besiribojančius regionus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį priimdamas prestižinį Europos Parlamento žmogaus teisių apdovanojimą – Sacharovo premiją, paragino Europą padėti įsteigti tribunolą Rusijos vadovybei už „agresijos nusikaltimą“ teisti.

„Raginu jus visus, jūsų partijas ir valstybes veiksmingai paremti šį darbą. Tribunolas privalo pradėti dirbti“, – vaizdo ryšiu Europos Parlamentui sakė V.Zelenskis.

Popiežius Pranciškus trečiadienį paragino žmones mažiau išlaidauti kalėdinėms dovanoms ir šventėms, o sutaupytus pinigus geriau paaukoti karo nuniokotos Ukrainos žmonėms. 

„Malonu švęsti Kalėdas. Tačiau šiek tiek sumažinkime kalėdinių išlaidų lygį“, – sakė pontifikas per savaitinę bendrąją audienciją Vatikane. 

„Surenkime kuklesnes Kalėdas su kuklesnėmis dovanomis. Siųskime tai, ką sutaupome, Ukrainos žmonėms, kuriems to reikia“, – teigė jis. 

Praėjus beveik 10 mėnesių nuo karo pradžios, sunkumai kovojant dar labiau didėja, nes prasidėjo žiema, o Maskva vis taikosi sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą. 

Dėl Rusijos raketų smūgių Ukrainos teritorijoje periodiškai dingsta elektra, šildymas, vanduo ir telefono ryšys. 

Ukrainiečiai „labai kenčia. Jie alkani, jiems šalta. Tiek daug žmonių miršta, nes nėra gydytojų ir slaugytojų“, pridūrė popiežius. 

Vakarų sąjungininkės antradienį Ukrainai pažadėjo skirti papildomą 1 mlrd. eurų skubią žiemos pagalbą, kad padėtų šaliai atlaikyti Rusijos puolimą šaltuoju metų laiku. 

Viskas, kas vyksta Baltarusijos teritorijoje, yra labiau informacinis darbas siekiant destabilizuoti Ukrainą. Šiuo metu antros atakos iš ten pavojaus nėra. Apie tai „RBK-Ukraina“ sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas. Anot jo, Kremlius ir toliau daro spaudimą Minskui.

„Rusijai nepaprastai naudinga pradėti sausumos operaciją per Baltarusiją Ukrainos teritorijoje, kad iš svarbiausių fronto rajonų būtų išvestas tam tikras mūsų kariškių skaičius, kad būtų perskirstyta apkrova jų fronto linijoms ir taip padidėtų jų kontrpuolimo šansai“, – aiškino M.Podoliakas.

Pirmiausia kalbame apie Donecko ir Luhansko kryptis. Tam Rusijos Federacija Baltarusijoje suformavo vadinamąją sąjunginę grupę ir faktiškai perėmė Baltarusijos kariuomenės kontrolę. M.Podoliako teigimu, rusai pamažu perkelia mobilizuotus į Baltarusijos teritoriją. Šiuo metu ten jau yra maždaug 12–15 tūkst. rusų.

„Jie visiškai kontroliuoja Baltarusijos valdžios struktūrą, įskaitant vietos specialiąsias pajėgas. Be to, jie nuolat daro politinį spaudimą Lukašenkai, įrodydami jam, kad jei Rusija pralaimės, jis sės į teisiamųjų suolą kartu su Rusijos atstovais“, – pridūrė jis.

Kaip sakė M.Podoliakas, Ukrainos žvalgyba aktyviai stebi viską, kas vyksta Baltarusijos teritorijoje.

„Matome, kad jie nuolat rotuoja karius, perkelia juos iš vieno poligono į kitą, taip pat ir prie Ukrainos sienų. Bet matome, kad jie perveža didelį kiekį technikos. Rusija pirmiausia atsiuntė priešraketinę techniką į Baltarusiją. Tai ne puolamoji technika, ne tankai, ne šarvuočiai“, – pabrėžė prezidento kanceliarijos patarėjas.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas

Jis ramino ukrainiečius, kad nėra pagrindo teigti, jog „Baltarusijoje gali susiformuoti galintis smogti dalinys“.

„Todėl mes stebėsime viską, kas vyksta Baltarusijoje, bet kol kas reikia būti ramiems, nes tai daugiau informacinis darbas, siekiant destabilizuoti Ukrainą. Tačiau yra vienas niuansas – jie taip nesupranta Ukrainos, kad nedestabilizuoja mus, bet priešingai, jie mus mobilizuoja“, – apibendrino M.Podoliakas.

Ukraina trečiadienį pranešė, kad per naujausią apsikeitimą belaisviais su Rusijos pajėgomis pavyko išlaisvinti JAV pilietį ir 64 Ukrainos kariškius.

„Šešiasdešimt keturi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai, kovoję Donecke ir Luhanske, taip pat dalyvavę ginant Bachmuto miestą, grįžta namo. Taip pat pavyko išlaisvinti JAV pilietį, kuris padėjo mūsų žmonėms – Suedi Murekezi“, – socialiniame tinkle pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Baltieji Rūmai patvirtino, kad JAV pilietis buvo paleistas. 

„Mes tikrai džiaugiamės šia naujiena. Tačiau dėl privatumo priežasčių tikrai negaliu išsamiau pasakoti apie šį asmenį“, – žurnalistams sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad S.Murekezi birželio mėnesį buvo areštuotas Ukrainos rytinėje Donecko srityje ir apkaltintas dalyvavimu antirusiškuose protestuose bei „etninės neapykantos“ kurstymu.

Remdamasi jo advokatu TASS nurodė, kad S.Murekezi gimė Ruandoje, o 1994-aisiais su šeima persikėlė į Jungtines Valstijas. Advokatas tvirtino, kad S.Murekezi dirbo viename naktiniame klube Chersono mieste, ir neigė, kad jo klientas buvo kovotojas.

Ukrainos pareigūnai sako, kad atsiėmus Chersoną kovų epicentru tapo Donecko sritis, kur Rusijos kariuomenė jau keli mėnesiai bando užimti Bachmutą.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad iš Kyjivo negavo jokių pasiūlymų nutraukti kovas Ukrainoje per artėjančias šventes ir kad paliaubų nėra Maskvos darbotvarkėje.

„Ne, jokių pasiūlymų iš niekieno negauta ir tokia tema nėra įtraukta į darbotvarkę“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams, atsakydamas į klausimą, ar Rusija sustabdys karo veiksmus per Kalėdas arba Naujuosius metus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

Baltarusijos kariuomenės staigios „kovinės parengties patikros“ metu mažiausiai 20 tankų perkeliami į poligoną prie sienos su Lenkija ir Lietuva. Apie tai pranešė stebėjimo grupė „Belaruskij Hajun“.

Stebėjimo grupės duomenimis, mažiausiai 20 tankų perkeliama į poligoną netoli Gardino miesto šalies šiaurės vakaruose. Be to, antrąją „kovinės parengties patikros“ dieną į ją pradedami įtraukti nauji Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai.

„Daliniai turi žygiuoti nuo nuolatinio dislokavimo vietos į poligoną Gardino rajone, įveikiant vandens kliūtį, greičiausiai – Lydos rajone. Žinoma, kad dalinys buvo pakeltas šiandien 3 val. Minsko laiku“, – rašo stebėjimo grupė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Naująją Zelandiją imtis vadovaujančio vaidmens atkreipiant dėmesį į tai, kad dėl Rusijos invazijos jo šalis kenčia nuo gamtos niokojimo.

Trečiadienio rytą V. Zelenskis nuotoliu kreipėsi į Naujosios Zelandijos įstatymų leidėjus. Ukrainos lyderis tapo vos antruoju užsienio vadovu, kuris kreipėsi į šios šalies parlamentą po to, kai 2011-aisiais tai padarė tuometinė Australijos premjerė Julia Gillard (Džulija Gilard).

Susitikimo metu V. Zelenskis teigė, kad įmanoma atkurti šalies ekonomiką ir infrastruktūrą, nors tai gali užtrukti ne vienerius metus. 

„Tačiau negalima atstatyti sunaikintos gamtos, kaip ir sunaikintų gyvenimų“, – pridūrė jis. 

Ukrainos prezidentas šiuo metu pristatinėja 10 punktų taikos planą, kuris, be aplinkos apsaugos, apima taip pat tokius klausimus kaip branduolinė sauga ir teisingumas.

V.Zelenskis prašo įvairių šalių imtis iniciatyvos dėl skirtingų plano punktų.

Savo kalboje jis išvardijo kai kuriuos karo padarinius Ukrainos gamtai – užnuodytą požeminį vandenį, nuniokotus miškus, užtvindytas anglies kasyklas ir didžiules šalies teritorijas, kurios tebėra užterštos nesprogusiomis minomis. 

V.Zelenskis taip pat padėkojo Naujajai Zelandijai už jos indėlį į Ukrainos karines pastangas ir perdavė vilties žinią. 

„Įvairūs diktatoriai ir agresoriai niekada nesuvoks laisvojo pasaulio vyriausybių stiprybės“, – sakė jis. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iki metų pabaigos planuoja susitikti su okupuotų Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių dalių vadinamaisiais vadovais. 

Anot propagandinės Rusijos žiniasklaidos, susitikimuose su jais bus aptariamas „federalinių teritorinių valdžios institucijų atidarymo teritorijose“ klausimas, taip pat saugumo klausimai.

Šaltiniai, artimi Rusijos prezidento administracijai, pažymi, kad darbo susitikimas su kolaborantais įvyks gruodžio 20 d. Tačiau šią dieną planuojami kiti renginiai, tvirtina jie.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Saldo, Jevgenijus Beliackis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Denisas Pušilinas ir Leonidas Pasečnikas

Ukrainos Zaporižios srityje netoli okupuoto Melitopolio per sprogdinimą įdubo svarbus tiltas, kuriuo rusų okupantai iš rytų perkeldavo karinę techniką, pranešė miesto meras Ivanas Fedorovas.

„Melitopolyje „pavargo“ tiltas, jungęs miestą su Kostiantynivkos kaimu. Tai vienas iš strategiškai svarbių tiltų „pavargus“ Krymo tiltui. Būtent juo (Kostiantynivkos tiltu) okupantai vežė karinę techniką iš rytų. Ką gi, nebrangūs rašistai, Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau šalia. Bėgsite neatsigręždami!“ – pirmadienio vakarą platformoje „Telegram“ parašė I. Fedorovas.

Rusijos primesta administracija antradienį apkaltino Kyjivą remiančias pajėgas sprogmenimis apgadinus tiltą į Melitopolį – strateginę reikšmę turintį miestą Maskvos okupuotoje Zaporižios srities dalyje.

Ataka įvykdyta Ukrainos kariams savaitgalį smogus Melitopoliui ir atidarius naują frontą šalies pietuose.

Melitopolis kaip didelis transporto mazgas yra labai svarbus norint išvaduoti Ukrainos pietinius regionus.

„Tiltą Kostiantynivkos kaime rytiniame Melitopolio pakraštyje apgadino teroristai“, – per „Telegram“ pranešė Maskvos primestos regiono administracijos pareigūnas Vladimiras Rogovas.

Pasak jo, ataka įvykdyta panaudojant sprogmenis.

V.Rogovas žalos masto neapibūdino, bet jo paskyrose socialinėje žiniasklaidoje paskelbtose nuotraukose matyti, kad vidurinė tilto atkarpa įdubo.

Tiltu buvo naudojamasi aprūpinant Maskvos kontroliuojamas Chersono ir Zaporižios sričių dalis, sudarančias sausumos koridorių tarp Rusijos ir 2014 metais jos aneksuoto Krymo, nurodė V. Rogovas.

Rugsėjo mėnesį Maskva paskelbė aneksavusi dar keturis Ukrainos regionus, nors juos kontroliuoja tik iš dalies.

Rusija yra apkaltinusi Kyjivą remiančias pajėgas virtine sabotažo aktų, įskaitant spalį Krymo tiltą apgadinusį sprogimą.

Šeštadienį vakare Ukraina apšaudė Melitopolį iš JAV pristatytų pažangių raketinės artilerijos sistemų HIMARS, paskelbė prorusiški pareigūnai.

Rusijos pajėgos Melitopolį užėmė pirmuoju vasario 24-ąją pradėtos invazijos etapu.

Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai likvidavo apie 740 rusų okupantų, apskritai nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos Federacija jau neteko apie 96 tūkst. savo karių.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas feisbuke.

Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo 24.02 iki 14.12: 2970 tankų, 5937 šarvuotos kovos mašinos, 281 lėktuvas, 1931 artilerijos sistema. 

Didžiosios Britanijos žvalgyba pranešė, kad kol kas kol kas negalima patvirtinti gandų apie tariamą Rusijos generalinio štabo vadovo Valerijaus Gerasimovo atsistatydinimą, tačiau įtampa tarp skirtingų Rusijos kariuomenės grupių dėl nesėkmių Ukrainoje greičiausiai yra aukščiausio lygio.

Žvalgybos ataskaitoje minima Igorio Girkino-Strelkovo kritika, tariamai pagrįsta jo paties patirtimi dalyvaujant karo veiksmuose prieš Ukrainą. Jis pabrėžė strateginio planavimo Rusijos kariuomenėje trūkumus, didelio masto gynybinių įtvirtinimų statybą, kuri, jo nuomone, nepasiteisins šiuolaikiniame kare.

Didžiosios Britanijos žvalgyba mano, kad I.Girkino kritika yra vienas iš įtemptų Rusijos kariuomenės diskusijų dėl karo vedimo atspindžių.

„Pastarąsias 48 valandas socialiniuose tinkluose sklando gandai, kad Rusijos Federacijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas gali būti atleistas. Jų neįmanoma patikrinti. Tačiau įtampa tarp skirtingų frakcijų greičiausiai yra. Ji yra ir tarp Rusijos kariuomenės viršūnės“, – pažymima apžvalgoje.

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino sprendimas atšaukti kasmetinę spaudos konferenciją rodo jo baimę ir gėdą, rusams patyrus daug pralaimėjimų kare Ukrainoje ir šalyje stiprėjant antikarinėms nuotaikoms, teigia analitikai.

Tai jie kalbėjo praėjus dienai po to, kai Kremlius paskelbė, kad V.Putinas pirmą kartą per dešimtmetį atsisakė kasmetinės spaudos konferencijos maratono. „Iki Naujųjų metų jos nebus“, – pirmadienį per žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Spaudos konferencija Putinui visada buvo nemaloni pareiga. Tačiau tai buvo būtinas ritualas, siekiant išlaikyti, jo manymu, demokratinį režimą“, – sakė Tatjana Stanovaja, Prancūzijoje veikiančios politinių konsultacijų bendrovės „R.Politik“ įkūrėja.

Ji pridūrė, kad prasidėjus karui režimas tapo nesiskaitančiu su kitais ir nemato poreikio palaikyti išorinio padorumo regimybę.

Britų karinė žvalgyba atkreipė dėmesį, kad spaudos konferencija buvo tapusi svarbia V.Putino viešųjų ryšių kalendoriaus dalimi ir dažnai buvo naudojama kaip proga pademonstruoti tariamą V.Putino sąžiningumą.

Plačiau skaitykite ČIA.

JAV žiniasklaida antradienį pranešė, kad Pentagonas baigia rengti planus nusiųsti į Ukrainą „Patriot“ raketų sistemų, galinčių numušti atskriejančias raketas.

Rusijai suintensyvinus oro smūgius į pagrindinę Ukrainos infrastruktūrą, JAV prezidento Joe Bideno administracija gali paskelbti apie raketų dislokavimą jau šią savaitę, pranešė JAV pareigūnai laikraščiui „The New York Times“ ir televizijai CNN.

Ukrainiečių oro gynyba atlieka svarbų vaidmenį Rusijos invazijos metu, tačiau Maskva, patirianti nemažai nuostolių sausumoje, vis dažniau atakuoja energetikos infrastruktūrą, todėl Kyjivas ne kartą spaudė kitas šalis, ypač Jungtines Valstijas, suteikti „Patriot“ sistemų.

JAV kariuomenė „Patriot“, kurią sudaro kelios dalys, įskaitant radarą, valdymo stotį, energijos generavimo įrangą ir iki aštuonių paleidimo įrenginių, apibūdina kaip savo „pažangiausią oro gynybos sistemą“.

Nors vienai baterijai priskiriama dešimtys darbuotojų, tik trys iš jų turi ją valdyti mūšio metu.

DPA/„Picture Alliance“/„Scanpix“ nuotr./Oro gynybos sistema „Patriot“

Pirmasis JAV kariuomenės „Patriot“ batalionas buvo dislokuotas 1982 metais, tačiau sistema mūšyje buvo panaudota tik 1991 metais per operaciją „Audra dykumoje“ – tarptautinį oro ir sausumos puolimą prieš Kuveitą užpuolusias Irako pajėgas.

Nuo 2015 metų ši sistema numušė daugiau kaip 150 balistinių raketų, taip pat su ja atlikta daugiau kaip 3 tūkst. antžeminių ir 1,4 tūkst. skrydžio bandymų, teigia pagrindinė rangovė, JAV ginkluotės gamybos milžinė „Raytheon“.

Kai Rusija vasarį įsiveržė į Ukrainą, Kyjivo oro gynybą daugiausia sudarė sovietinių laikų lėktuvai ir raketų sistemos, kuriomis Kyjivas veiksmingai naudojosi, kad neleistų Maskvai įgyti pranašumo ore.

Vėliau ukrainiečiai sulaukė pastiprinimo: JAV suteikė sistemų NASAMS, o Vokietija – dvi pažangias IRIS-T sistemas. Be to, buvo padovanota senesnės įrangos, pavyzdžiui, S-300 ir HAWK sistemų bei raketų „Stinger“.

Ukrainoje perspėjama, kad Rusija gali surengti dar vieną ataką prieš miestus. 

Kyjivo karinė administracija patikslino, kad per pirmąją ataką sostinės oro gynybos pajėgos sėkmingai dirbo ir 8 val. ryto jau numušė 11 iranietiškų dronų. 8.55 val. patikslinta, kad numušta 13 dronų. 

Pirminiais duomenimis, drono nuolaužos apgadino du administracinius pastatus Ševčenkos ​​rajone. Informacija apie aukas tikslinama.

Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko skelbia, kad Kyjivo Ševčenkos rajone nugriaudėjo sprogimai, į įvykio vietą išsiųstos tarnybos. 

„Telegram“ kanale jis taip pat rašė, kad virš sostinės priešlėktuvinės gynybos sistemos jau numušė 10 Rusijos paleistų iranietiškų dronų.

„Guardian“ žurnalistė Isobel Koshiw, esanti Kyjive, skelbia, kad „oro pavojaus sirenos pasigirdo 05.57 val., tačiau apie pirmąjį sprogimą, kurį galėjo sukelti priešlėktuvinės gynybos sistemos, buvo pranešta viename Ukrainos „Telegram“ kanale 06.08 val. Taigi 11 min. Pastaruoju metu tarp perspėjimo ir sprogimo būdavo mažiausiai 30 min. tarpas“.

Ji paskelbė šį Kyjivo centre darytą vaizdo įrašą, kuriame girdimas vienas iš sprogimų:

Su Kyjivu besiribojančios Žytomyro srities vadovas Vitalijus Bunečko „Telegram“ perspėjo, kad po Rusijos rytinių išpuolių prieš sostinę gali būti ir antroji dronų atakos banga. Žmonės raginami likti slėptuvėse.

Maždaug 6 val. ryto oro pavojus buvo paskelbtas trijose Ukrainos srityse – Kyjivo, Žytomyro ir Vinycios. Netrukus pasirodė pranešimų apie sprogimus Kyjivo srityje, įskaitant sostinę ir jos priemiesčius.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį vykusiame viršūnių susitikime perspėjo Afrikos lyderius, kad Kinija ir Rusija savo didėjančiu įsitraukimu rizikuoja „destabilizuoti“ jų žemyną.

„Manau, kad verta stebėti šių dviejų šalių veiksmų derinį. Ir, be abejo, manau, kad jų įtaka gali būti destabilizuojanti“, – sakė jis trijų dienų JAV ir Afrikos vadovų susitikimo pradžioje vykusioje diskusijoje su keliais prezidentais.

L.Austino teigimu, Pekinas „kasdien“ Afrikoje didina savo įtaką, ypač ekonominę.

„AFP“/„Scanpix“/JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas

„Nerimą kelia tai, kad ne visada aišku, ką jie daro, ir dėl to kyla problemų, kurios ilgainiui destabilizuos padėtį, jei taip dar nėra“, – pridūrė JAV gynybos vadovas.

Tuo metu Rusija, anot jo, „ir toliau platina pigius ginklus“ bei dislokuoja „samdinius visame žemyne“.

„Tai taip pat destabilizuoja padėtį“, – sakė L.Austinas.

Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba „Telegram“ kanale rašo, kad trečiadienį ryte regione pranešta apie oro pavojų, suveikė oro gynybos sistema. Gyventojai raginami likti slėptuvėse.

Jungtinės Karalystės ambasadorė tviteryje rašė, kad "laikosi atokiau nuo langų ir girdi sprogimus lauke".

Kelios svarbiausios JAV Karo studijų instituto išvados:

• Baltarusijos pajėgos greičiausiai nepuls Ukrainos, nors gruodžio 13 d. buvo atliktas skubus Baltarusijos karinės parengties patikrinimas
• Ukrainos pareigūnai ir toliau mano, kad Baltarusija greičiausiai nepuls Ukrainos.
• Aukšto rango Izraelio pareigūnai pareiškė, kad Iranas siekia apriboti raketų, kurias planuoja perduoti Rusijai, veikimo nuotolį, kad nesulauktų sankcijų.

• Ukrainos žvalgyba pranešė, kad Rusijos pajėgos smogia Ukrainai raketomis, kurias Ukraina perdavė Rusijai praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje pagal tarptautinį susitarimą, kuriuo Rusija pripažino Krymą ir visą Donecko bei Luhansko sritis Ukrainos dalimi ir įsipareigojo negrasinti Ukrainai ir jos nepulti.
• JAV pareigūnai pareiškė, kad Pentagonas baigia rengti planus siųsti Ukrainai priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“.
• Rusija ir toliau naudoja terorizmo sąvokas kaip teisinį vidaus represijų pagrindą.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas kontratakas prie Svatovės ir Kreminos.
• Rusijos pajėgos nežymiai pasistūmėjo Bachmuto srityje ir tęsė sausumos puolimus prie Avdijivkos ir Vuchlavo.
• Rusijos pajėgos gali pasitraukti iš tam tikrų teritorijų į pietus nuo Dniepro upės, nes jos toliau stiprina užnugario pozicijas okupuotoje Chersono srityje.
• Tikėtina, kad ukrainiečiai sugriovė tiltą Melitopolyje, Zaporižios srityje, padaugėjus pranešimų apie ukrainiečių smūgius prieš Rusijos karinius objektus netoli Melitopolio per kelias pastarąsias dienas.
• „Wagner“ grupė toliau mūšiuose išnaudoja užverbuotus kalinius.

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) veikiantis Karo studijų institutas naujausioje apžvalgoje pakartojo jau anksčiau ne kartą išsakymą teiginį, kad Baltarusijos pajėgos, nors vakar skelbta apie karių judėjimą link Ukrainos sienos, prie tiesioginių karo veiksmų neprisidės. Tą patį vakar nurodė ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

„Aukšto rango Izraelio pareigūnai pareiškė, kad Iranas siekia apriboti „raketų, kurias planuoja tiekti Rusijai, nuotolį. Gruodžio 12 d. „Axios“ pranešė, kad Iranas baiminasi tarptautinio atgarsio dėl to, kad aprūpins Rusiją ilgo nuotolio raketomis, kurios bus naudojamos kare Ukrainoje, ir pažymėjo, kad 2015 m. priimta Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucija 2231 draudžia perduoti ar gauti Irano balistines raketas, kurių veikimo nuotolis viršija 300 km, o naudingoji apkrova viršija 500 kg, iki 2023 m. spalio. „Axios“ pažymėjo, kad pažeidus šią rezoliuciją gali būti taikomas „snapbac“ mechanizmas, pagal kurį JT vėl įveda sankcijas Iranui“, – rašoma apžvalgoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizuoti Rusijos rezervistai

Ukrainos žvalgyba pranešė, kad Rusijos pajėgos smogia šaliai raketomis, kurias Ukraina perdavė Rusijai praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje pagal tarptautinį susitarimą, kurį Rusija aiškiai pažeidė 2014 ir 2022 m. įsiverždama į Ukrainą. 

Vakar JAV pareigūnai pranešė, kad Pentagonas baigia rengti planus, kuriais remiantis į Ukrainą bus siunčiamos gynybinės "Patriot“ sistemos. Oficialų pranešimą Pentagonas gali paskelbti jau gruodžio 15 d., rašoma toliau.

„Rusija ir toliau naudoja terorizmo sąvokas kaip teisinį vidaus represijų pagrindą. Nepriklausomas Rusijos leidinys „Meduza“ gruodžio 13 d. pažymėjo, kad per pastaruosius du dešimtmečius Rusija išplėtė terorizmo sąvoką savo teisės aktuose, o dar šių metų gruodį Dūma pasiūlė naujas Rusijos baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis sabotažas prilyginamas teroro aktui. „Meduza“ patvirtino kito nepriklausomo Rusijos leidinio „Novaja Gazeta“ tyrimą, kuriame pažymima, kad Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) perėjo nuo orientavimosi į terorizmo kaip islamistų kovotojų veiklos Kaukaze apibrėžimo, prie ukrainiečių „diversantų“ sąvokos.“

Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministras Nanai Mahuta paskelbė apie 3 milijonų Naujosios Zelandijos dolerių skyrimą Ukrainai.

Tarpininkaujant Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui, šios lėšos bus siunčiamos padėti ukrainiečiams užtikrinti pagrindinius humanitarinius poreikius. Planuojama įsigyti vaistų ir įrangos, transformatorių, elektros generatorių, maisto, vandens, higienos reikmenų. 

Rusija į mūšį meta „Wagner“ kovotojus, kuriuos Rusijos kalėjimuose užverbavo Jevgenijus Prigožinas, teigia Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo organizacija. 

Iš viso užverbuota 23 tūkst. kalinių, kurie puolime naudojami kaip „patrankų mėsa“, rašoma pranešime. Taip yra todėl, nurodo valstybinė organizacija, kad tokių „karių“ žūtys šalies visuomenėje nesukelia atgarsių. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Privačios karinės kompanijos „Wagner“ biuras Sankt Peterburge

„Puolimo daliniai formuojami iš belaisvių, puolimo metu naudojama oro žvalgyba, kurios dėka grupių vadai stebi „pavaldinių“ veiksmus. Kartu šie nuostoliai nedemoralizuoja „Wagner“, nes puolime nedalyvauja kvalifikuotas personalas ir vadovybė“, – teigiama toliau.