Lenkijos Seimas Rusiją pripažino terorizmą remiančia valstybe

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Lenkijos Seimas trečiadienio vakarą priėmė rezoliuciją, kuria Rusija pripažįstama terorizmą remiančia valstybe. Kartu priimta ir valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ pasiūlyta pataisa dėl 2010 m. Smolensko katastrofos.

Rezoliucija buvo priimta 231 balsų dauguma, o 226 parlamento nariai, įskaitant opozicijos atstovus, balsavime nedalyvavo.

Kaip pažymima priimtame dokumente, Rusijos agresija prieš Ukrainą yra „šiurkštus JT Chartijoje įtvirtinto draudimo naudoti jėgą pažeidimas“ ir „Ukrainos suvereniteto, politinės nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo pažeidimas“. „Rusijos Federacija turi būti izoliuota tarptautinėje arenoje“, – pabrėžė Seimas.

Imago / Scanpix nuotr./Lenkijos Seimo nariai. Centre – Jaroslawas Kaczynskis

Rezoliucijoje kalbama, kad Rusija yra „tiesiogiai atsakinga už 2014 m. liepos mėn. numuštą oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvą (skrydis MH17), kurio metu žuvo 298 keleiviai ir įgulos nariai“, taip pat „už 2010 m. balandžio mėn. Smolenske įvykusią Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvo (skrydis 101) katastrofą, kurios metu žuvo 96 lėktuve buvę žmonės, įskaitant Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynskį, Lenkijos pareigūnus, aukščiausius Lenkijos kariuomenės vadus ir NATO valstybių narių kariuomenės vadus, taip pat Lenkijos parlamento narius“.

„Rusijos kariuomenė vykdo išpuolius visoje užgrobtoje teritorijoje, per kuriuos žūsta tūkstančiai žmonių, tarp jų daug vaikų. Rusijos Federacija ir jai pavaldžios struktūros bei ginkluotos formuotės vykdo teroro aktus prieš civilinę infrastruktūrą, egzekucijas ir grobimus, seksualinį smurtą ir kankinimus, atiminėja vaikus iš šeimų, kad juos surusintų, masiškai deportuoja gyventojus, priverstinai šaukia Ukrainos piliečius į Rusijos ginkluotąsias pajėgas ir grobia turtą. Rusija nuolat pažeidžia Ženevos konvenciją dėl elgesio su karo belaisviais“, – teigiama dokumente.

Pirmą kartą dėl rezoliucijos buvo balsuojama gruodžio 2 d. Tačiau jau svarstymo metu „Teisės ir teisingumo“ atstovas, parlamento narys Antonis Macierewiczius pateikė pataisą, įtraukdamas nuostatą, pagal kurią Rusija yra tiesiogiai atsakinga už Malaizijos lėktuvo numušimą 2014 m. ir už Lenkijos prezidento L.Kaczynskio lėktuvo katastrofą Smolenske 2010 m. Opozicija atsisakė balsuoti už rezoliuciją su A.Macierewicziaus pataisa, motyvuodama nepritarimu teksto pakeitimui, ir Seimo pirmininkas paskelbė balsavimą neįvykusiu.

Lapkričio 23 d. Europos Parlamentas pritarė rezoliucijai, kuria Rusija pripažįstama terorizmą remiančia valstybe. Anksčiau NATO Parlamentinė Asamblėja taip pat pripažino Rusijos Federaciją ir jos režimą teroristine valstybe.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas pastarosiomis savaitėmis nurodė vyriausybei plėtoti glaudesnius ekonominius santykius su Rusija, nors iki šiol per devynis mėnesius trukusią Rusijos invaziją į Ukrainą laikėsi laukimo pozicijos.

Apie tai trečiadienį pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais Pekine.

Kinija ketina didinti Rusijos naftos, dujų ir žemės ūkio prekių importą, stiprinti partnerystę energetikos srityje Arkties regione ir didinti Kinijos investicijas į Rusijos infrastruktūrą, pavyzdžiui, geležinkelius ir uostus.

Be to, Rusija ir Kinija vis dažniau atlieka finansinius sandorius rubliais ir juaniais, o ne eurais ar doleriais, o tai padeda apsaugoti abi šalis nuo galimų būsimų Vakarų sankcijų ir įvesti Kinijos valiutą į platesnę apyvartą.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas

Be to, Rusija jau paskelbė apie galimą Kinijos vadovo vizitą į Maskvą 2023 m. pavasarį, kuris būtų jo keturiasdešimtasis susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

WSJ Xi Jinpingo sprendimą stiprinti Kinijos ir Rusijos ekonominį bendradarbiavimą vadina „posūkiu“ šalių dvišaliuose santykiuose, kurie suintensyvėjo prieš pat Rusijos invaziją į Ukrainą, o po to kurį laiką buvo „pristabdyti“. Pavyzdžiui, WSJ citavo V.Putiną, kuris per Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos aukščiausiojo lygio susitikimą Samarkande (Uzbekistanas) sakė, kad Kinija turi „klausimų ir nuogąstavimų“ dėl karo Ukrainoje.

Tuo pat metu neseniai paaštrėjęs karas Ukrainoje privertė Pekiną užimti labiau subalansuotą poziciją, nes Kinijai vis dar reikia Vakarų technologijų ir glaudžių ryšių su kitomis užsienio šalimis, kad galėtų konkuruoti su JAV.

Baltieji rūmai pakomentavo galimą oro gynybos sistemų „Patriot“ perdavimą Ukrainai. Vašingtonas rengia dar vieną pagalbos paketą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

„Negaliu patvirtinti spaudos pranešimų apie „Patriot“ tiekimą Ukrainai. Visada skaidriai informuojame apie ginklų paketus, kuriuos siuntėme ir siųsime Kyjivui“, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby, paklaustas apie oro gynybos sistemų įtraukimą į naująjį karinės pagalbos paketą.

Tačiau jis pabrėžė, kad Vašingtonas vis dėlto rengia dar vieną pagalbos paketą, kuriame pirmenybė teikiama oro gynybos sistemoms.

DPA/„Picture Alliance“/„Scanpix“ nuotr./Oro gynybos sistema „Patriot“

Antradienį žiniasklaida paskelbė, kad Baltieji rūmai baigia rengtis priešraketinės gynybos sistemų „Patriot“ siuntimui į Ukrainą. Tikimasi, kad Pentagonui ir Baltiesiems rūmams pritarus šiam planui, šios oro gynybos sistemos į Ukrainą bus pristatytos artimiausiu metu.

Vėliau „Amerikos balso“ korespondentė Carla Babb pareiškė, kad jos šaltiniai Pentagone esą patvirtino, jog „Patriot“ sistemos bus perduotos Kyjivui. Pasak jos, šis sprendimas gali būti paskelbtas jau šią savaitę.

Ukraina ne kartą ragino sąjungininkus perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tolimojo nuotolio sistemas „Patriot“, kad būtų sumažinti nuostoliai dėl masinių Rusijos oro smūgių.

Ukrainos gynybos pajėgos artimiausiais mėnesiais ruošiasi įvairiems scenarijams. Tai pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas per pokalbį su vyriausiuoju NATO pajėgų Europoje vadu ir JAV pajėgų Europoje vadu generolu Christopheriu Cavoli.

Pokalbio dalyviai pasikeitė strateginės padėties vertinimais ir aptarė Ukrainos ginkluotės ir įrangos poreikius, praneša UNIAN.

„Dedamos visos pastangos stabilizuoti padėtį rytuose, Ukrainos gynybos pajėgos ruošiasi įvairiems artimiausių mėnesių scenarijams“, – sakė V.Zalužnas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas gruodžio 14 d. vakaro informaciniame biuletenyje praneša, kad Rusijos pajėgos ir toliau bando vykdyti puolimą Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis. „Telegram“ kanaluose paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas Rusijos pozicijų apšaudymas iš minosvaidžių netoli Bachmuto.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentu Thomu Bachu ir papasakojo jam apie 184 Ukrainos sportininkų žūtį karo metu.

„Nuo vasario mėnesio Rusija nužudė 184 Ukrainos sportininkus. Negalime bandyti būti neutralūs, kai griaunami taikaus gyvenimo pagrindai ir ignoruojamos visuotinės vertybės“, – sakė V.Zelenskis.

Pasak prezidento spaudos tarnybos, V. Zelenskis pažymėjo, kad remia Ukrainos sportininkus ir Ukrainos olimpinį judėjimą, ir paragino TOK padėti atstatyti Rusijos sugriautą sporto infrastruktūrą Ukrainoje.

Patvirtintas Rusijos ginkluotųjų pajėgų pirmos klasės piloto pulkininko Romano Vdovičenkos likvidavimas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas, tinklaraštininkas Anatolijus Stefanas „Štirlicas“ pranešė, kad likviduotas okupantas jau palaidotas Rusijoje. Jo duomenimis, okupantas žuvo Kryme, kai Belbeko aerodrome įvyko didelis sprogimas ir gaisras.

Sprogimas ir gaisras Belbeko aerodrome įvyko dar spalio 1 d. Vietos okupacinė valdžia tuomet teigė, kad lėktuvas nusileidimo metu nuvažiavo nuo kilimo ir tūpimo tako ir užsidegė.

Gruodžio 12 d. laikinai okupuotoje Horlivkoje, Donecko srityje, gavusios informacijos iš Ukrainos pogrindžio, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino daugiau kaip šimtą rusų užpuolikų.

„Operaciją pavyko surengti koordinuojant pogrindžio ir Ukrainos pajėgų veiksmus. Kariškiams buvo pateikti duomenys apie okupantų personalo ir įrangos buvimo vietą. Koordinatėmis pasinaudojo Ukrainos pajėgos. Preliminariais duomenimis, buvo sunaikinta daugiau kaip 100 priešo karių ir įrangos“, – skelbia Nacionalinio pasipriešinimo centras.

Centras  pabrėžė, kad kiekvienas toks smūgis mažina priešo puolamąjį potencialą ir artina Ukrainos pergalę.

Pasipriešinimo judėjimas ragina visus, turinčius informacijos apie priešo sandėlių ar vadaviečių buvimo vietą, anonimiškai pranešti koordinates per nuorodą.

Šios informacijos Rusijos pusė nekomentavo, jos patikrinti karo sąlygomis neįmanoma.

Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas paskelbė „gynybinės linijos“, kurią rusai stato pasienyje su Ukraina, nuotraukas.

„Kartu su Vladimiru Bazarovu ir Rusijos gynybos ministerijos atstovais, dalyvaudami kassavaitinėje kelionėje, apžiūrėjome Belgorodo gynybos linijos statybos darbų eigą. Darbai atliekami pagal anksčiau patvirtintą grafiką“, – rašo jis.

Lapkričio 22 d. V.Gladkovas pranešė, kad Rusijos regionuose statoma gynybinė „įtvirtinimų linija“ ir kad rengiamasi galimam „puolimui“ iš Ukrainos. „Kalbu apie Belgorodo linijos – Belgorodo gynybos linijos – formavimą“, – pabrėžė jis.