V.Zelenskis: okupantai naikina miestus, kad neliktų pastatų, kuriuos Ukrainos kariai galėtų naudoti gynybai

Ketvirtadienio vakaro kalboje Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pasakojo, kad Donbase tęsiasi žiaurios Rusijos atakos, okupantai fiziškai naikina miestus ir kaimus, kad Ukrainos kariuomenė neturėtų pastatų, kuriuos galėtų naudoti gynybai.

„Donbase, kaip ir visas ankstesnes savaites, tęsiasi žiaurios Rusijos atakos. Okupantai į puolimą meta visus ir viską, ką turi.

Jie negali įveikti mūsų kariuomenės, todėl fiziškai naikina kiekvieną miestą ir kaimą, kad neliktų jokių pastatų, kuriuos būtų galima panaudoti gynybai“, – kalbėjo jis.

Anot V.Zelenskio, vienintelis būdas tai sustabdyti – žingsnis po žingsnio išstumti Rusijos teroristus iš Ukrainos teritorijos, taip pat „ir toliau daryti spaudimą Rusijai, ieškoti naujų būdų, kaip patraukti atsakomybėn kiekvieną Rusijos teroristą, kiekvieną Rusijos oligarchą, padedantį teroristinei valstybei, visus Rusijos pareigūnus ir propagandistus už viską, ką jie daro prieš Ukrainą ir prieš pačią laisvę.“

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas mano, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas kasmetinę spaudos konferenciją atšaukė dėl jaučiamos baimės.

Pasak jo, V.Putinas bijo, kad spaudos konferencijos metu gali kas nors nutikti – bus pranešta apie ukrainiečių prasiveržimą ar sprogimą. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

„Įsivaizduokite, kaip jis atrodytų, jei tai nutiktų per jo vadinamąjį bendravimą su žmonėmis. Taigi, žinoma, dabar jis yra išsigandusio žmogaus būsenoje“, – „Ukrainska Pravda“ cituoja O.Danilovą. 

Vis dėlto jis įspėjo, kad tokia situacija yra pavojinga ir V.Putiną palygino su į kampą įvaryta žiurke.

„Esame tam pasirengę ir suprantame, ką turime daryti. Dar kartą pabrėžiu, kad šie teroristai neturi jokių galimybių užimti mūsų teritoriją“, – pabrėžė jis.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį sutarė dėl naujų sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje, nors vanagiškų pažiūrų Rytų Europos lyderiai anksčiau skundėsi, jog kai kurios šalys mėgina sušvelninti siūlomas priemones.

Diplomatai pranešė, kad kompromisinis susitarimas, kuriame, kaip kalbama, be kita ko, numatoma į „juodąjį“ sąrašą įtraukti apie 200 asmenų, buvo pasiektas Briuselyje surengto bloko lyderių aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose, o sankcijos bus oficialiai patvirtintos penktadienį.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia per Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį išsakęs kritišką požiūrį dėl naujame sankcijų Rusijai pakete pasiūlytų išimčių grūdų ir trąšų eksportui.

Europos Sąjungos lyderiai derinti šį klausimą paliko ambasadoriams ir Europos Komisijai (EK).

Po EVT posėdžio Lietuvos prezidentas žurnalistams sakė atkreipęs kolegų dėmesį, kad šie pasiūlymai nėra priimtini, kad „tai yra iš esmės sankcijų sušvelninimas dengiantis gana gražiais humanitariniais klausimais, tai yra maisto saugumo ir maisto trūkumo klausimais“.

„Mūsų įsitikinimu ir mūsų nuogąstavimu, tai gali reikšti, kad pasinaudodami šiomis išlygomis rusų oligarchai galės tvarkytis savo reikaliukus ir tokių būdu finansuoti tolesnį Kremliaus karą, kadangi tai yra artimi Kremliui oligarchai“, – teigė G.Nausėda.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

„Atsirado kelios valstybės, kurios išreiškė solidarumą ir nuogąstavimus, Baltijos valstybės, Lenkija. Sutarėme, kad mūsų ambasadoriai dirbs šiuo klausimu ir kad šiuo klausimu didesnio vaidmens imsis Europos Komisija“, – sakė jis.

Lietuvos vadovas tvirtino, kad palankiai įvertintas buvo jo siūlymas prailgti sankcijų galiojimo ir peržiūros laikotarpį nuo šešių iki dvylikos mėnesių.

Anot jo, sprendimas dėl to galėjo būti priimtas, jeigu dvi šalys nebūtų tam pasipriešinusios.

„Galiausiai sutarėme, kad pasibaigus šešiems mėnesiams šių sankcijų galiojimui grįšime prie šito klausimo, per tą laiką įvertinsime, ar nėra kokių nors juridinių niuansų, ir labai tikėtina, kad šis Lietuvos pasiūlymas bus įgyvendintas šiek tiek vėliau“, – teigė G.Nausėda.

Plačiau skaitykite ŠIAME straipsnyje

Ketvirtadienį prasidėjo Rusijos menininkės, kuriai gresia dešimt metų kalėjimo už tai, kad pakeitė prekybos centrų kainų etiketes užrašais, protestuojančiais prieš Maskvos karinę intervenciją Ukrainoje, teismas.

Aleksandra Skočilenko buvo sulaikyta balandžio mėnesį dėl kaltinimų skleidus „melagingą informaciją“ apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas pagal teisės aktus, priimtus po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė karius į Ukrainą.

Socialiniuose tinkluose jos šalininkų paskelbtame vaizdo įraše 32-ejų mergina šypsojosi, kai buvo atvežta į Sankt Peterburgo teismą surakinta antrankiais ir apsirengusi ryškiaspalviais marškinėliais su širdies emblema.

„Scanpix“/AP nuotr./Aleksandra Skočilenko

Kovo 11 dieną A.Skočilenko pakeitė prekybos centrų lipdukus trumpomis frazėmis apie karą, ypač apie kruviną mūšį dėl Juodosios jūros uostamiesčio Mariupolio. 

Pasak Rusijos nepriklausomos interneto svetainės „Mediazona“, A.Skočilenko teisme neigė savo kaltę ir kritikavo oficialią Rusijos versiją apie šį karą.

Išsamiau skaitykite ČIA.

„Reuters“, „Važnyje istorii“ ir Didžiosios Britanijos gynybos tyrimų institutas (RUSI) paskelbė tyrimą, kuriame atskleidžiama, kad Rusijos specialiųjų technologijų centras, gaminantis žvalgybinius bepiločius orlaivius „Orlan-10“, reguliariai gauna komponentus iš užsienio, o apeiti Vakarų sankcijas padeda tarpininkai JAV, Kinijoje ir Rusijoje.

Pasak RUSI, orlaivių gamyboje naudojami komponentai gaunami iš JAV bendrovių „Altera“ ir „Xilinx“, „Texas Instruments“, „Microchip Technology“, „Analog Devices“, „Linear Technology“ bei Europos bendrovių „STMicroelectronics“ ir „NXP Semiconductors“, taip pat Japonijos bendrovių „Renesas Electronics“ ir „Saito Seisakusho“. 

2016 m. STC buvo taikomos JAV sankcijos dėl „pagalbos GRU [Rusijos Vyriausioji žvalgybos valdyba] vykdant elektroninę žvalgybą“, o 2017 m. pritaikytos dar kartą. Tuo tarpu, žurnalistų teigimu, vien 2022 m. STC pagal sutartis su GRU gavo daugiau nei tris milijardus rublių.

Vienas iš bendrovės savininkų interviu pripažino, kad bepiločiuose orlaiviuose naudojami užsienietiški komponentai.

Orlan 10. Wikimedia nuotr.

Žurnalistai nustatė Rusijos dalių tiekėjo „SMT-Aylogic“, Kinijos bendrovės „Asia Pacific Links“ ir JAV įsikūrusios „Ik Tech“ ryšius.

Nuo karo pradžios tiek Kinijos, tiek Amerikos bendrovės per „SMT-Aylogic“ gaudavo didelius užsakymus. Pavyzdžiui, „Ik Tech“ atveju kalbama apie beveik 1 400 „Gumstix“ pagamintų procesorių modulių GUM3703FEBY, kurie buvo rasti Ukrainoje numuštuose rusiškuose orlaiviuose.

Taip pat skaitykite ČIA.

Ukrainos vyriausybė pasirašė susitarimą su Tarptautine energetikos agentūra (TEA) dėl Ukrainos energetikos sistemos atkūrimo ir plėtros.

Dvejus metus truksiančiame susitarime daugiausia dėmesio bus skiriama energetiniam saugumui, perėjimui prie švariosios energijos, energijos taupymui ir energetikos sektoriaus pertvarkymui.

Vokietijos vyriausybė pranešė, kad perdavė keletą papildomų raketų, skirtų oro gynybos sistemoms IRIS-T, kurias anksčiau suteikė Ukrainai.

Per pastarąją savaitę Vokietija skyrė Ukrainai 34 greitosios pagalbos automobilius, 18 sunkvežimių „su keičiamo kėbulo sistema“, 12 šarvuotų gelbėjimo automobilių, taip pat 78 500 šovinių granatsvaidžiams ir artilerijai, teigiama Vokietijos vyriausybės komentaruose, apie kuriuos pranešė laikraštis „Kyiv Independent“.

Imago / Scanpix nuotr./IRIS-T sistema

Anksčiau, gruodžio 10 d., Vokietijos ambasada Ukrainoje pranešė, kad Vokietijos federalinė techninės pagalbos agentūra suteiks Ukrainai 470 „įvairių galios klasių“ elektros generatorių už 19,5 mln. eurų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas nurodo, kad Rusija ir toliau daugiausia dėmesio skiria puolamiesiems veiksmams Bachmuto ir Avdijivkos sektoriuose.

Rusija bando pagerinti taktinę padėtį Limano sektoriuje ir formuoja grupes Kupjansko ir Zaporižios sektoriuose, rašoma pranešime.

„Per dieną rusų okupantai sudavė 2 raketų smūgius ir surengė daugiau nei 5 atakas iš kelių raketinių paleidimo įrenginių. Ypač nukentėjo Nikopolio ir Chersono civilinė infrastruktūra, nukentėjo civiliai gyventojai“, – rašoma toliau.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Bachmute

Remiantis štabo informacija, gruodžio 13 dieną Zaporižios srityje sunaikinti du Rusijos amunicijos sandėliai, dvi artilerijos sistemos su amunicija, šeši įvairių tipų karinės technikos vienetai, sužeista daugiau kaip 200 karių.

„Dėl perpildytų medicinos įstaigų ir morgų Melitopolyje rusų okupantai veža lavonus ir evakuoja sužeistus kariškius į laikinai okupuotą Krymą“, – nurodo štabas.

„Mūsų aviacija sudavė 11 smūgių į personalo, ginklų ir karinės įrangos koncentracijos vietas ir 2 smūgius į priešo priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas. Ukrainos raketų ir artilerijos kariai pataikė į 2 kontrolės punktus, 4 priešo personalo koncentracijos vietas ir degalų bei tepalų sandėlį“, – teigia generalinis štabas.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pašalino kliūtis suteikti Ukrainai 18 mlrd. eurų pagalbą ir pasiekė susitarimą dėl minimalaus pelno mokesčio, kuriam kone paskutinę minutę buvo paprieštaravusi Lenkija, pranešė diplomatai.

Sutarimas buvo pasiektas po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bloką paragino neleisti vidaus ginčams sutrukdyti remti Kyjivą.

„Labai jūsų prašau užtikrinti, kad mūsų kova už taiką Ukrainoje ir visoje Europoje nepriklausytų nuo nesusipratimų ir nesutarimų tarp kai kurių ES valstybių narių“, – pareiškė V.Zelenskis vaizdo kreipimesi į Briuselyje susitinkančius ES lyderius.

Dvidešimt septynios valstybės narės pirmadienį sudarė sudėtingą susitarimą, kuriuo pritarė ir pagalbai Ukrainai, ir minimaliam pasauliniam pelno mokesčio 15 proc. tarifui.

Buvo tikimasi, kad šis neeilinis sandoris, į kurį įtrauktas kompromisas su Vengrija, atlaisvinantis dalį įšaldytų ES lėšų, bus oficialiai patvirtintas trečiadienio vakarą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Sirskis interviu „The Economist“ sakė, kad Rusija kare prieš Ukrainą sunaudoja panašiai tiek šaudmenų, kiek Antrojo pasaulinio karo metais. Anot jo, mūšius laimi ta pusė, kuri greičiau pristato šaudmenis kovojantiems kariams.

Jis nėra linkęs nuvertinti Rusijoje vykdytos mobilizacijos, nerimą kelia ir ginklų tiekimo Ukrainai klausimas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Bachmutas

„Rusai nėra idiotai. Jie nėra silpni. Kiekvienas, kuris jų neįvertina, yra pasmerktas pralaimėti“, – sakė vadas.

Generolas taip pat paaiškino, kad rusai, vadovaujami naujojo vado Sergejaus Surovikino, keičia taktiką – puola mažesniais, gerai koordinuojamais pėsčiųjų daliniais ir nors tai kainuoja jų gyvybes, jas išsaugoti niekada nebuvo Rusijos prioritetas.

Iždo ir Valstybės departamentai ketvirtadienį pranešė, kad JAV paskelbė finansines sankcijas vienam turtingiausių Rusijos žmonių, Vladimirui Potaninui, ir taip prisidėjo prie pastangų apriboti Maskvos galimybes finansuoti savo karą Ukrainoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Potaninas

„Rosbank“ ir kitų su Rusijos finansų sektoriumi susijusių subjektų įtraukimas į sąrašą atliekamas „kartu su JAV valstybės departamento sprendimu įtraukti į sąrašą vieną turtingiausių Rusijos žmonių, Vladimirą Potaniną“, sakoma Iždo departamento pranešime.

Daugiau skaitykite ČIA.

Vatikanas ketvirtadienį patvirtino, kad atsiprašė Rusijos po to, kai popiežius Pranciškus savo komentaruose išskyrė numanomą žiaurų Rusijos etninių mažumų vaidmenį kare Ukrainoje.

Šventojo Sosto atstovas spaudai Matteo Bruni buvo paklaustas apie Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos ketvirtadienio pareiškimą, kad Vatikanas atsiprašė dėl popiežiaus komentarų.

„Dabar galiu patvirtinti, kad šiuo klausimu būta diplomatinių kontaktų“, – sakė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Popiežius Pranciškus

Popiežius Pranciškus lapkritį viename interviu sakė, kad kai kurie „žiauriausi“ Rusijos pajėgų Ukrainoje veikėjai „yra ne rusų tradicijos“ atstovai, o mažumos, tokios kaip „čečėnai, buriatai ir kiti“.

Tai sukėlė Rusijos pasipiktinimą, o M.Zacharova šiuos komentarus pavadino „daugiau nei rusofobija“ ir „iškrypimu“.

Maskva kaltinama, kad šaukdama vyrus į karą Ukrainoje, neproporcingai daug jų pritraukia iš etninių mažumų Sibire ir Kaukazo regione.

Kremliaus kritikai teigia, kad Ukrainoje vyrų iš skurdžių ir izoliuotų regionų miršta daugiau nei etninių rusų.

Ukrainiečiai taip pat kaltina Rusijos mažumų atstovus palyginti didesniu vaidmeniu tokiose vietose kaip Buča, kur Rusijos kariškiai žudė civilius gyventojus.

Lenkijos policijos viršininkas Jaroslawas Szymczykas buvo paguldytas į ligoninę dėl lengvų sužalojimų, sprogus iš vieno aukšto rango Ukrainos pareigūno gautai dovanai, ketvirtadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.

„Vakar 7 val. 50 min. (vietos, 8 val. 50 min. Lietuvos laiku) įvyko sprogimas šalia policijos viršininko kabineto esančioje patalpoje“, – sakoma pareiškime.

„Viena iš dovanų, kurias policijos viršininkas gavo per savo darbo vizitą Ukrainoje gruodžio 11–12 dienomis, sprogo“, – priduriama pranešime.

Vizito metu J.Szymczykas susitiko su Ukrainos policijos ir valstybinių nepaprastųjų situacijų tarnybų vadovais, o „dovana buvo vieno iš Ukrainos tarnybų vadovų“, nurodė ministerija.

Pasak VRM, policijos viršininkas patyrė „lengvų“ sužalojimų ir tebėra stebimas ligoninėje.

Nacionalinės policijos būstinės civilis darbuotojas taip pat patyrė nedidelių sužalojimų, bet jam hospitalizacijos neprireikė.

„Lenkijos pusė paprašė Ukrainos pusės pateikti paaiškinimą“, – pridūrė ministerija.

Lenkų žiniasklaida pažymi, kad VRM pranešimas pasirodė praėjus daugiau nei parai po incidento.

Lenkijos pasipriešinimas stabdo pastangas ratifikuoti Europos Sąjungos susitarimą dėl minimalaus pelno mokesčio ir plano nusiųsti 18 mlrd. eurų paramą Ukrainai, ketvirtadienį pranešė diplomatai. 

27 valstybės narės pirmadienį sudarė sudėtingą susitarimą, kuriuo pritarė ir pagalbai, ir minimaliam 15 proc. pasauliniam pelno mokesčio tarifui.

Buvo tikimasi, kad trečiadienio vakarą bus oficialiai patvirtintas šis neeilinis sandoris, į kurį įtrauktas kompromisas su Vengrija, atlaisvinantis dalį įšaldytų ES lėšų.

Tačiau Varšuvai išreiškus prieštaravimų dėl mokesčių paketo, jo ratifikavimo terminas nusikėlė.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Mateuszas Morawieckis

Dėl vėlavimo nesutarimai persikėlė į ketvirtadienį Briuselyje vykstantį ES vadovų aukščiausiojo lygio sutikimą ir, kaip tikėtasi, sukėlė įtemptą priešpriešą.

Lenkija, kuri yra viena iš rimčiausių Ukrainos rėmėjų ES, tvirtino neprieštaraujanti 2023 metų finansinei pagalbai Kyjivui.

Tačiau Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis teigė, kad kitos šalys „šantažuojamos“, jei tvirtinama, kad dėl pinigų Ukrainai gali būti susitarta tik tuo atveju, jei bus sudarytas susitarimas dėl pelno mokesčio.

Ginčas kilo Lenkijai siekiant įtikinti ES, jog ji padarė pakankamą pažangą vykdydama reformas, kad galėtų pradėti gauti 35 mlrd. eurų atsigavimui po COVID-19 pandemijos.

Anksčiau Lenkija buvo sustabdžiusi mokesčių plano įgyvendinimą, siekdama pašalinti ankstesnę kliūtį šiame procese, tačiau prieš kelis mėnesius, atrodo, atsisakė prieštaravimo.

Be to, Lenkija ir Lietuva ketvirtadienį užblokavo naujų sankcijų Rusijai priėmimą dėl Vakarų šalių pasiūlytų išimčių grūdų ir trąšų eksportui, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Pasak jo, pasiūlytos išimtys gali tapti landa apeiti sankcijas.

„Financial Times“ pranešė, kad išimtis sankcijoms pasiūlė Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai, iniciatyvai paramą pareiškė ir dalis kitų Vakarų Europos valstybių.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos ruošiasi didelei karinei operacijai, tačiau jos kol kas nematyti. Interviu „The Economist“ sakė Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas. 

„Su tokiais ištekliais, kurie yra, negaliu atlikti naujų didelių operacijų, nors šiuo metu dirbame ties viena jų. Ji jau vyksta, bet jūs to dar nematote“, – teigė V.Zalužnas.

Jis paaiškino, kad ne tik Ukraina turi ribotą sviedinių skaičių, bet ir sąjungininkai Vakaruose.

„Juk jie labai brangūs, o jei bus naudojami per daug, Europa neturės iš ko gyventi“, – kalbėjo V.Zalužnas. 

Todėl būsimai operacijai nereikės daug sviedinių.

Vien pirmosiomis Rusijos invazijos Ukrainoje savaitėmis šimtams civilių buvo įvykdytos neteisminės egzekucijos, ketvirtadienį sakė Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas.

V.Turkas, kuris praėjusią savaitę lankėsi Ukrainoje, kalbėdamas JT Žmogaus teisių taryboje pasmerkė šiuos tikėtinus karo nusikaltimus ir sakė, kad jo biuras dokumentais patvirtino 441 civilio neteismines egzekucijas trijuose Ukrainos regionuose nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą, iki balandžio 6-osios.

Pristatydamas savo biuro ataskaitą, V. Turkas sakė, kad, kaip rodo dokumentai, tuo periodu 102 kaimuose ir miestuose Kyjivo, Černihivo ir Sumų regionuose buvo nužudyti 341 vyras, 72 moterys, 20 berniukų ir aštuonios mergaitės.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos karo medikai gelbėja sužeistus karius

„Tikrasis skaičius tikriausiai yra daug didesnis... Stengiamės patvirtinti dar 198 įtariamus nužudymus šiuose regionuose“, – sakė jis.

„Yra aiškių požymių, kad neteisminės egzekucijos, dokumentuotos šioje ataskaitoje, gali būti karo nusikaltimas – tyčinis žudymas“, – pridūrė V.Turkas.

Jis pateikė šiurpių detalių apie kai kuriuos užfiksuotus atvejus.

„Kai kuriais atvejais Rusijos kariai civilius žudė laikinuose sulaikytųjų centruose, – sakė V. Turkas. – Kitiems egzekucijos be teismo buvo įvykdytos po saugumo patikrinimo tiesiog ten pat... namuose, kiemuose ir tarpduriuose, net tada, kai aukos aiškiai parodydavo, kad nekelia grėsmės, pavyzdžiui, iškeldamos rankas.“

88 proc. ataskaitoje minimų aukų yra vyrai ir berniukai. Tai „rodytų, kad neproporcingai taikytasi į juos dėl jų lyties“.

Be tokių neteisminių egzekucijų, iš rusų šarvuočių ir tankų būdavo šaudoma į gyvenamuosius pastatus ir civiliai žūdavo savo namuose, nurodė V. Turkas.

Negana to, į civilius taikytasi „keliuose, jiems keliaujant gyvenvietėse ar tarp jų, ar į darbą“.

Nors tokių atvejų buvo visur, kai kuriuose rajonuose jie buvo dažnesni.

Šimtai lavonų buvo rasta šalia Kyjivo esančioje Bučoje, kovą iš jos išstūmus rusų kariuomenę.

Pasak V. Turko, jo biuras Bučoje dokumentavo 73 civilių, įskaitant tris vaikus, nužudymą kovo 4–30 dienomis ir siekia patvirtinti „dar 105 įtariamus civilių nužudymo“ atvejus.

Kalbėdamas apie ataskaitoje neminimus karo etapus V. Turkas sakė, kad jo komanda toliau dokumentuoja vykdomus šiurkščius pažeidimus, paveikiančius ir civilius, ir kovų dalyvius... įskaitant savavališką kalinimą, priverstinio dingimo, kankinimo ir lytinio smurto“ atvejus.

Kol kas „atskaitomybės labai trūksta“, įspėjo jis.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU trečiadienį pranešė, kad per kontržvalgybines kratas šalies bažnyčiose ir vienuolynuose rado „propagandinės literatūros“. 

Trečiadienį per kratas SBU, be kita ko, aptiko ir rusiškų pasų. 

Mažiau nei prieš mėnesį SBU paskelbė apie „kontržvalgybines priemones“ daugiau nei dešimtyje religinių vietų keliuose Ukrainos regionuose, įskaitant vakarinę Lvivo sritį, Chersono sritį pietuose ir Žytomyro sritį šiaurės vakaruose. 

„Leidiniuose Rusijos Federacijos atstovai neigia ukrainiečių tautos, jos kalbos ir kultūros egzistavimą ir abejoja Ukrainos valstybingumu“, – teigė SBU.

SBU taip pat paskelbė nuotraukas, kuriose matyti prorusiški dokumentai, rusiški pasai, Georgijaus juostelės ir Rusijos karinė simbolika, kurią šiuo metu aktyviai naudoja karo šalininkai.

Anksčiau šį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas imsis visų įmanomų priemonių, kad pažabotų šalyje veikiančių religinių organizacijų, susijusių su Maskva, veiklą. 

2019-aisiais Rusija neteko daug Ukrainos parapijų, kai dėl istorinės schizmos, kurią paskatino Kremliaus įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija bei parama prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje, buvo įkurtas Ortodoksų Bažnyčios Kyjivo patriarchatas.

Šių metų gegužę Maskvos remiama Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšaka dėl karo šalyje nutraukė visus ryšius su Rusija. 

Tai yra istorinis žingsnis prieš Rusijos dvasininkiją. 

Trečiadienį SBU taip pat pranešė, kad įgyvendina priemones, kuriomis siekiama „užkirsti kelią religines bendruomenes naudoti kaip „rusiškojo pasaulio“ centrą ir apsaugoti gyventojus nuo provokacijų ir teroro aktų“.

Saugumo tarnyba kartu su pranešimu paviešino nuotraukas, kuriose užfiksuoti religines vietas tikrinantys SBU agentai, vilkintys chaki spalvos uniformas. 

Fotografijose taip pat matyti juos lydintys kunigai ilgais juodais drabužiais. 

 Europos Parlamentas ketvirtadienį pritarė rezoliucijai, kuria Josifo Stalino Ukrainoje 4-ajame dešimtmetyje sukeltas badas pripažįstamas genocidu.

Tekste sakoma, kad EP „pripažįsta Holodomorą, dirbtinai Ukrainoje tyčinės sovietų režimo politikos sukeltą 1932–1933 metų badą, ukrainiečių tautos genocidu“.

Chersoną ketvirtadienį apšaudžius Rusijos kariuomenei, pietiniame Ukrainos mieste dingo elektra, pranešė regiono gubernatorius.

Anksčiau pranešta, kad per atakas prieš atkovotą miesto centrą žuvo mažiausiai du žmonės.

„Dėl priešo apšaudymo Chersonas visiškai liko be elektros energijos. Tęsiamas intensyvus kritinės infrastruktūros objekto miesto uosto teritorijoje apšaudymas. Atsiradus pirmai galimybei, elektros tarnybos darbuotojai pradės atkurti elektros tiekimą“, – socialiniame tinkle pranešė Jaroslavas Januševičius.

Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų 38-oji oro desanto brigada, kuri buvo perkelta į Ukrainos pasienio regioną vykdant netikėtą kovinės parengties patikrinimą, jau grįžta atgal į Brestą.

Baltarusijos gynybos ministerijos nuotr./Baltarusijos kariuomenė

Tai ketvirtadienio rytą pranešė Baltarusijos gynybos ministerija bei karinių dalinių judėjimą stebintis savanorių projektas „Belarusian Hajun“ savo telegram kanale.

„38-osios Bresto atskirosios gvardijos oro desantininkų brigados kariai žygiuoja iš misijos rajono į nuolatinės dislokacijos vietą, vykdydami netikėtą ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties patikrinimą“, – rašoma Baltarusijos gynybos ministerijos pranešime. Ministerija taip pat paskelbė tariamo brigados grįžimo nuotraukas.

Rusų kariuomenė antrą kartą per kelias dienas apšaudė Chersono centrą, rusai smogė 100 metrų nuo Chersono srities karinės administracijos pastato. Pranešama apie 2 žuvusius.

Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka.

„Chersonas. Priešas vėl smogė miesto centrui. 100 metrų nuo Chersono srities karinės administracijos pastato, kuris buvo apšaudytas vakar.

Yra duomenų apie 2 žuvusius žmones. Skubios pagalbos tarnybos dirba vietoje“, – rašė jis. 

Regioninio greitosios medicinos pagalbos ir nelaimių centro duomenimis, sviedinys pataikė į vietą, kur yra medicinos pagalbos ir humanitarinės pagalbos pristatymo punktas.

Pasak „Suspilne Cherson“, žuvusieji yra 32 metų paramedikas ir 70 metų vyras, kurie greičiausiai atėjo padėti. Dar du žmonės (44 metų moteris ir 38 metų vyras) buvo sužeisti.

Rusijos pajėgos užėmė Chersoną, kuriame prieš karą gyveno beveik 300 tūkst. žmonių, netrukus po to, kai vasarį įsiveržė į Ukrainą.

Praėjusį mėnesį Ukrainos kariuomenė susigrąžino miestą – tai buvo reikšminga karinė ir simbolinė Maskvos nesėkmė.

Ukrainos ministerija, atsakinga už atkovotų teritorijų reintegraciją, ketvirtadienį pranešė, kad nuo tada, kai Kyjivo ginkluotosios pajėgos atgavo Chersoną, iš jo išvyko 11 tūkst. žmonių, kurių didžiąją dalį evakavo vyriausybė.

Regiono pareigūnai taip pat apskaičiavo, kad rusų okupacijos metu Chersone liko gyventi apie 100 tūkst. gyventojų. 

„Deja, nuolatinis apšaudymas neleidžia (Chersono miestui) visiškai atkurti normalaus gyvenimo“, – ministerijos pranešime cituojama Ukrainos premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk. 

Rusai pasitraukė į priešingą Dnipro upės, tekančios palei Chersoną, krantą ir nuo to laiko ne kartą apšaudė miestą, pažeisdami pagrindinę infrastruktūrą.

Anksčiau ketvirtadienį K.Tymošenka sakė, kad per praėjusią parą visoje Chersono srityje Rusijos surengtus išpuolius žuvo trys žmonės ir dar 13 buvo sužeisti.

Baltijos šalys ir Lenkija ketvirtadienį užblokavo naujų sankcijų Rusijai priėmimą dėl Vakarų šalių pasiūlytų išimčių grūdų ir trąšų eksportui, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Pasak jo, Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų pasiūlytos išimtys gali tapti landa apeiti sankcijas.

„Prieš pusę valandos Lietuva ir Lenkija sustabdė paketo priėmimą ir galimai ta diskusija kelsis į Europos Vadovų Tarybą“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė G.Landsbergis.

URM nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Gabrielius Landsbergis

„Jeigu būtų padaryta tokio dydžio landa politinė, kuriai pritartų visos ES valstybės, manau, kad tai ne tik tiems konkretiems atvejams būtų panaudota spręsti, bet ir, ko gero, sankcijų netgi stipriam apeidinėjimui“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jo teigimu, iš pradžių išimtys buvo siūlomos pusantro tūkstančio Rusijos privačių asmenų ir įmonių, tačiau vėliau sąrašas sutrumpintas.

„Iš pradžių tai buvo pusantro tūkstančio asmenų ir įmonių sąrašas, dabar susiaurėjo šiek tiek, kuriems būtų atlaisvintos ir privačios lėšos, jeigu valstybės nustatytų tų lėšų sąsajas su maisto saugumu. Sunku pasakyti, kaip tiksliai privačios lėšos oligarchų yra susijusios su maisto saugumu, tą klausimą kėlėme“, – kalbėjo G.Landsbergis.

ES Vakarų šalims šalims baiminantis, kad Rusijai naujausios sankcijos trukdys prekybai grūdais ir trąšomis, siūloma taikyti šiems sandoriams išimtis, tačiau G. Landsbergis sako, kad konkrečiais atvejais būtų galima pasitelkti Europos Komisijos išaiškinimą, kaip ir buvo daroma Kaliningrado tranzito per Lietuvą atveju. 

„Suprantame partnerių iš Europos susirūpinimą kai kuriais konkrečiais atvejais, kur gali būti tam tikros problemos, kur bankai atsisako apmokėjimus vykdyti ar tranzitą vykdyti, ar kitus dalykus. Tačiau mūsų Vyriausybės įsitikinimu, tikrai tokius konkrečius atvejus galima spręsti Europos Komisijos išaiškinimu, kaip ir buvo Lietuvos atveju“, – sakė G.Landsbergis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusijos sportininkai turėtų būti „visiškai izoliuoti“ ir nepriimti į 2024 metų vasaros olimpines žaidynes. 

V.Zelenskis Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentui Thomui Bachui pabrėžė, kad griežtai nepritaria JAV olimpinio ir paralimpinio komiteto (USOPC) siūlymams leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti 2024-aisiais Paryžiuje įvyksiančiose žaidynėse su sąlyga, kad jie nerungtyniaus su savo šalių spalvomis ar vėliavomis. 

Jungtinių Valstijų pareigūnai pirmadienį pareiškė, kad TOK aukščiausiojo lygio susitikimo delegatai „vienbalsiai pritarė“ siekiui rasti būdą, kuris suteiktų galimybę Rusijos ir Baltarusijos sportininkams grįžti į varžybas. 

Nuo tada, kai vasario 24-ąją Kremlius pradėjo invaziją į Ukrainą, Rusijos ir Baltarusijos sportininkai buvo izoliuoti nuo tarptautinio sporto. 

Tuo metu Ukrainos lyderis sukritikavo JAV veiksmus, teigdamas, kad „nuo vasario mėnesio dėl Rusijos veiksmų žuvo 184 Ukrainos sportininkai“.

V.Zelenskis  pareiškė Th.Bachui, kad yra nusivylęs tuo, kad lapkričio 9 dieną Rusijos olimpinio komiteto prezidentas dalyvavo TOK aukščiausiojo lygio susitikime. 

„Negalime bandyti būti neutraliais, kai griaunami taikaus gyvenimo pamatai ir ignoruojamos universalios žmogiškosios vertybės“, – teigė V.Zelenskis pareiškime. 

Jis taip pat pridūrė, kad vienintelis atsakas yra „visiška teroristinės valstybės izoliacija tarptautinėje arenoje. Ypač tai taikytina tarptautiniams sporto renginiams“. 

Šių metų Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse Rusijos sportininkams dėl ankstesnių dopingo vartojimo pažeidimų buvo leista varžytis tik su šalies olimpinio komiteto vėliava. 

Tačiau daugelis Rusijos sportininkų nepaisė draudimo ir varžėsi vilkėdami savo šalies vėliavos spalvų uniformas.

JAV du įstatymų leidėjai, vadovaujantys nepriklausomai vyriausybės žmogaus teisių organizacijai, pateikė Kongresui rezoliuciją, raginančią prezidentą Joe Bideną išmesti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos.

Dvipartinė Helsinkio komisija siūlo pripažinti, kad Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą pažeidžia Jungtinių Tautų tikslus ir principus. Tai pranešė „Foreign Policy“, turinti rezoliucijos tekstą.

Kaip žinia, Helsinkio komisija dar spalį kreipėsi į JAV valstybės sekretorių Anthony Blinkeną su prašymu pareikšti protestą prieš Rusijos, kaip nuolatinės Saugumo Tarybos narės, statusą.

Dabar demokratas Steve'as Cohenas ir respublikonas Joe Wilsonas pabrėžia, kad Rusija šiurkščiai pažeidė JT Chartiją, todėl kyla abejonių dėl jos teisės į vietą Saugumo Taryboje. Kalbama apie neteisėtą balsavimą dėl keturių Ukrainos regionų aneksijos, žiaurumų Ukrainos miestuose vykdymą, grasinimą branduoliniu ginklu ir pavojaus pasaulio aprūpinimui maistu kėlimą.

Ekspertai skeptiškai vertina realias galimybes pašalinti Rusijos Federaciją iš Saugumo Tarybos, nes JT chartijoje nėra nuostatų, kurios leistų pašalinti nuolatinę narę. Norint jį panaikinti, prireiks Statuto pataisos, tačiau tam reikalingas visų nuolatinių Saugumo Tarybos narių sutikimas. Taigi Rusija gali vetuoti šį pasiūlymą. Tačiau Rusijos Federacijos atveju yra ir kitas variantas – galima ginčyti Rusijos, kaip Sovietų Sąjungos būstinės paveldėtojos Saugumo Taryboje, statusą.

Britų žvalgyba šiuo metu nemato Baltarusijoje pajėgų, galinčių pradėti naują puolimą Šiaurės Ukrainoje.

Tai socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija. Pažymima, kad 2022 metų gruodžio 13 dieną Baltarusija pradėjo neeilinį savo pajėgų kovinės parengties patikrinimą.

TASS nuotr./Baltarusijos kariai

„Pranešama, kad pratybos vyksta šalies šiaurės vakaruose, toli nuo Ukrainos sienos. Be to, Rusija neseniai Baltarusijai perdavė papildomus mobilizuotų rezervistų dalinius“, – pažymi žvalgybos tarnyba.

Pabrėžiama, kad Baltarusija atliko pagrindinį vaidmenį, prisidėjusi prie Rusijos, kai ši rengė Kyjivo puolimą nuo 2022 metų vasario 24 dienos.

„Tačiau šiuo metu mažai tikėtina, kad Baltarusijos kariai ir Rusijos daliniai, dalyvaujantys mokymuose, sudarytų pajėgas, galinčias įvykdyti naują sėkmingą puolimą Ukrainos šiaurėje“, – mano britų žvalgyba.

Lenkijos parlamentas trečiadienį priėmė rezoliuciją, kurioje Rusijos Federacija paskelbta terorizmo rėmėja ir teroristines priemones naudojančia valstybe. 

Dokumente teigiama, kad Rusija sistemingai pažeidinėja žmogaus teises, tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Chartiją, o taip pat ir daugelį kitų įsipareigojimų. 

Rezoliucijoje taip pat skelbiama, kad Kremlius puola kitų šalių teritorijas, vykdo karo nusikaltimus ir genocidą bei užsiima priešiška ekonomine veikla, ypač energetikos sektoriuje. 

Be to, pažymima, kad Rusija yra tiesiogiai atsakinga dėl oro bendrovės „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo katastrofos Rytų Ukrainoje.

2014 metų liepos 17 dieną iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs orlaivis „Boeing 777“ buvo numuštas virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos Rytų Ukrainoje. Per tą katastrofą žuvo visi 298 orlaivyje buvę žmonės, įskaitant 196 Nyderlandų piliečius. 

Lenkijos parlamento priimtoje rezoliucijoje Maskva taip pat vadinama tiesiogiai atsakinga už Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvo katastrofą Smolenske 2010-ųjų balandį, per kurią žuvo 96 lėktuve buvę asmenys, įskaitant tuometinį šalies prezidentą Lechą Kaczynskį (Lechą Kačynskį), Lenkijos vyriausybės pareigūnus, aukšto rango Lenkijos ir NATO kariuomenės vadus bei Lenkijos parlamento narius.

Parlamentas pažymėjo, kad Rusija ir toliau tęsią „brutalią ir neteisėtą agresiją prieš Ukrainą“.

Jis taip pat pasmerkė Kremliaus įvykdytą „piratavimo aktą“, kai Rusija blokavo Ukrainos uostus ir paralyžiavo į juos vedantį jūros eismą be karo paskelbimo. 

„Rusijos kariai vykdo teroristinius išpuolius visoje užgrobtoje teritorijoje, dėl to žuvo tūkstančiai žmonių, įskaitant daugybę vaikų. Rusijos Federacija ir jos ginkluotosios struktūros bei formuotės vykdo teroro aktus prieš civilinę infrastruktūrą, masinius šaudymus ir grobimus, seksualinį smurtą ir kankinimus, atiminėja vaikus iš šeimų, siekdamos juos rusinti, vykdo masinius gyventojų trėmimus, priverstinai šaukia Ukrainos piliečius į Rusijos ginkluotąsias pajėgas ir vagia turtą. Rusija nuolat pažeidinėja Ženevos konvenciją dėl elgesio su karo belaisviais“, – teigė lenkų parlamento nariai. 

Parlamentas taip pat paragino tarptautinę bendruomenę sukurti karo žalos atlyginimo mechanizmą Ukrainai ir suteikti kompensacijų valstybėms, organizacijoms ir asmenims, patyrusiems nuostolių per karą. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sveikino Čekijos Senato sprendimą 1932–1933 metų Holodomorą pripažinti ukrainiečių genocidu.

„Sveikinu Čekijos Senato sprendimą pripažinti Holodomorą ukrainiečių genocidu. Dėkingas draugams čekams už tiesos įtvirtinimą ir istorinio teisingumo atkūrimą“, – socialiniame tinkle „Twiiter“ parašė jis.

V.Zelenskis pabrėžė, kad Rusija neišvengiamai bus nubausta už visus praeities ir dabartinius nusikaltimus.

Žemieji Čekijos parlamento Deputatų Rūmai analogišką sprendimą priėmė balandžio mėnesį. 

Įvairiais vertinimais, per Josifo Stalino sukeltą 1932–1933 metų badą žuvo nuo 3,9 mln. iki 10 mln. ukrainiečių.

Ukrainiečių genocidu Holodomorą oficialiai yra pripažinusios 23 valstybės, tarp jų Vokietija, tokį sprendimą priėmusi praeitą mėnesį.

Ukrainos Mariupolio mieste rusų okupantai spalį nukėlė paminklą Holodomoro aukoms, pavadinę jį „dezinformacijos valstybiniu lygiu“ simboliu.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad įvyko sprogimas Irkutsko naftos perdirbimo gamykloje Angarske, kuri yra didžiausia naftos perdirbimo gamykla Rytų Sibire. Gaisras apėmė 2500 kvadratinių metrų.

Žinoma, kad per gaisrą naftos perdirbimo gamykloje žuvo du žmonės. Yra ir sužeistųjų. Sprogimo Rusijos Federacijoje priežastis buvo įvardinta kaip „technologinio įrenginio sistemų užteršimas“.

Rusijos teisėsaugininkai jau iškėlė baudžiamąją bylą. Tačiau socialiniuose tinkluose žmonės juokauja, kad rusai iš tiesų vėl „rūkė ne vietoje“.

Visai neseniai šioje naftos perdirbimo gamykloje jau buvo kilęs gaisras. Lapkričio 27 dieną daugiau nei 100 žmonių ir 25 technikos vienetai jame apie 4 valandas kovojo su gaisru.

Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai padarė nemažų nuostolių priešui, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Ukrainos aviacija sudavė 13 smūgių į priešo personalo, ginkluotės ir karinės technikos koncentracijos vietas.

Be to, rusų pajėgoms buvo suduoti penki smūgiai į priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas.

Ukrainos gynybos pajėgų raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai smogė 2 vadavietėms, 8 priešo personalo koncentracijos vietoms, degalų ir tepalų sandėliui.

„Priešas ir toliau sutelkia pastangas vykdyti puolamuosius veiksmus Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis. Juo bandoma pagerinti taktinę padėtį Kupjansko, Lymano ir Zaporižios kryptimis. Kitomis kryptimis priešas bando stabdyti Ukrainos gynybos pajėgų veiksmus“, – pridūrė Generalinis štabas.

Taip pat pranešta, kad per pastarąją parą Ukrainos gynėjai atrėmė rasistų atakas Donecko srities Verchnekamensko, Jakovlevkos, Soledaro, Bachmuto, Veselojės ir Marinkos gyvenvietėse.

Ukrainos pareigūnai prognozuoja, kad Rusija gali bandyti pradėti plataus masto puolimą 2023 m. pirmaisiais mėnesiais, pastebi Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Antradienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad tokie požymiai kaip Rusijos mobilizacijos pastangos, šaukimo į kariuomenę paskelbimas ir sunkiosios ginkluotės judėjimas rodo, kad Rusija gali ruoštis plataus masto puolimui 2023 m. sausį ir vasarį.

D.Kulebos pareiškimas atitinka ISW ilgalaikį vertinimą, kad žiemos mėnesiais abiejose pusėse padidės operacijų tempas ir kad sąlygos visoje Ukrainoje greičiausiai bus palankios puolamosioms operacijoms.

„Artimiausiais mėnesiais Rusijos pajėgos greičiausiai galėtų atnaujinti puolamąsias operacijas dviem pagrindinėmis judėjimo kryptimis – palei Charkivo ir Luhansko sieną šiaurės rytų Ukrainoje arba Donecko srityje. Atrodo, kad Rusijos pajėgos perkelia sunkiąją techniką iš užnugario rajonų Luhansko srityje į rajonus netoli dabartinės fronto linijos palei Charkivo ir Luhansko srities sieną ir, kaip neseniai pranešė ISW, iš naujo suformavo ir sutelkė savo pajėgų grupes palei šią liniją.

Ukrainos ir Rusijos šaltiniai neseniai pranešė, kad Rusijos kariai vykdo ribotas puolamąsias operacijas palei šią liniją, ypač siekdami atgauti prarastas pozicijas į vakarus nuo Kreminos. Neseniai šioje teritorijoje nukritus temperatūrai iki nuolat žemesnės už nulį, žemė sutvirtėjo, o tai tikriausiai sudaro sąlygas padidinti puolamųjų operacijų tempą“, – rašo analitikai.

Anot ekspertų, Rusijos kovinės pajėgos, kurios atsilaisvino pasitraukus iš vakarinio (dešiniojo) Chersono srities kranto, buvo perdislokuotos į įvairias Donbaso vietoves, sustiprintos mobilizuotais rezervistais. Rusijos pajėgos taip pat gali tikėtis pradėti puolimą vakarinėje Donecko srityje, kad galėtų remtis lapkričio mėnesį pasiektais nežymiais laimėjimais Vuhledaro-Pavlivkos rajone.

ISW toliau vertina, kad Rusijos pajėgos siekia užimti visą Donecko sritį, o galimais būsimais puolimais vakarinėje Donecko srityje gali būti siekiama papildyti šiuo metu vykstančius puolimo veiksmus vakariniame Donecko miesto pakraštyje ir Bachmuto apylinkėse, kad būtų pasiektas šis platesnis teritorinis tikslas. Tačiau, nepaisant galimų naujų puolamųjų operacijų, ISW toliau vertina, kad Rusijos koviniai pajėgumai tebėra susilpnėję ir mažai tikėtina, kad Rusijos kariai artimiausiais mėnesiais sugebės užimti strategiškai svarbią teritoriją.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė visus bepiločius orlaivius, kuriuos Rusijos pajėgos paleido į atakas gruodžio 14 d.
• Ukrainos šaltiniai pranešė, kad į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją grįžo 64 karo belaisviai.
• Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas, o Rusijos pajėgos surengė kontratakas Svatovės ir Kreminos rajonuose.
• Tikėtina, kad Kremlius suintensyvins informacines operacijas, kurių tikslas – parodyti, kad Ukrainos vyriausybė engia religines laisves ir spaudos laisvę.  
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Bachmuto ir Avdijivkos rajonuose.
• Rusijos pajėgos tęsė gynybines operacijas į pietus nuo Dniepro upės Chersono srityje.
• Kremliaus pareigūnai pripažino, kad gauna skundų dėl mobilizacijos, nepaisant to, kad mobilizacija „de facto baigėsi“.
• Ukrainos partizanai toliau padeda Ukrainos pajėgoms nustatyti vertingus Rusijos taikinius. 

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas atidėti metinį kreipimąsi į Rusijos asamblėją rodo, kad jis vis dar nėra tikras dėl savo gebėjimų formuoti Rusijos informacinę erdvę, nes vis dažniau kritikuojamas jo elgesys dėl invazijos į Ukrainą, kasdieninėje analizėje rašo JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Prezidento kreipimasis į Rusijos Federacijos Asamblėją, skirtas Rusijos Valstybės Dūmai ir Federacijos Tarybai, yra metinė kalba, įvesta į Rusijos konstituciją 1994 m. vasario mėn. ir maždaug prilygstanti JAV prezidento metiniam kreipimuisi. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad V.Putinas kreipimąsi į Federacijos Asamblėją gali pasakyti 2023 m., ir paragino rusus liautis „spėlioti iš kavos tirščių“ dėl kito kreipimosi laiko.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Neįvardytas vyriausybinis šaltinis Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė, kad naujo kreipimosi skaičiavimas prasideda nuo ankstesnio kreipimosi datos, pažymėdamas, kad kreipimasis greičiausiai neįvyks 2022 m. Paskutinį kreipimąsi V.Putinas surengė 2021 m. balandžio pabaigoje, aptardamas savo metų iniciatyvas po pirmosios krizės, kurią jis sukėlė 2021 m. pradžioje dėl Rusijos karinių pajėgų telkimo Ukrainos pasienyje.

Anot analitikų, Rusijos pasitraukimas iš Kyjivo srities ir Šiaurės Ukrainos 2022 m. balandį tikriausiai sugriovė V.Putino planus paskelbti pergalę per kreipimąsi į Federacijos Asamblėją.

„Gali būti, kad V.Putinas nepasitiki savo gebėjimu pateisinti savo karo kainą Rusijos vidaus ir pasaulio reikalams kreipdamasis į Rusijos visuomenę ir elitą“, – rašoma analizėje.

V.Putinas jau atšaukė kasmetinę spaudos konferenciją su Rusijos visuomenės atstovais, veikiausiai siekdamas išvengti atsakymų į klausimus apie Rusijos karines nesėkmes, nesiimdamas pernelyg akivaizdaus manipuliavimo klausiančiaisiais ir klausimais.
 

Per vieną iš puolimų netoli Bachmuto Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo 17 „Wagner“ samdinių. Dar 70 buvo sužeisti, skelbia „Unian“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Stefanas-Štirlicas citavo vieną iš nekrologų, kuriame rašoma, kad Rusija neseniai palaidojo „Wagner“ okupantą Aleksandrą Kudriašovą.

Pažymima, kad A.Kudriašovas „žuvo drąsia mirtimi“ netoli Bachmuto. Kartu su juo į puolimą vyko iki šimto užpuolikų. Dėl to žuvo 17 samdinių ir mažiausiai 70 buvo sužeista.

Nors nekrologe neparašyta, kad A.Kudriašovas priklausė „Wagner“, jo autorius prideda nuorodą į likviduoto okupanto kriminalinę praeitį. Štirlicas patvirtino, kad jis buvo kalėjime užverbuotas samdinys.

„PMC „Dembel“ (Wagner) ir toliau užtikrintai šalina rusų recidyvistus gaidžius. Puolimas – minus 87 orkai. Tai geras mūsų karių darbo rodiklis“, – pažymėjo karininkas.

Norvegija nusiųs į Ukrainą dešimt laikinų tiltų konstrukcijų, kad būtų atkurtas pravažiavimas mūšio nuniokotuose regionuose.

Apie tai pranešė „Ukravtodor“ spaudos tarnyba savo oficialiame „Telegram“ kanale. Pažymima, kad tai yra laikinosios akrow/bailey tipo tiltų konstrukcijos, tinkamos sunkiasvorėms transporto priemonėms judėti. Jie ne tik sujungs gyvenvietes, bet ir leis pristatyti humanitarinę pagalbą, vežti greitosios pagalbos automobilius, remonto brigadas ir evakuoti gyventojus.

„Tiltai, kurie iš viso kainavo 30 mln. Norvegijos kronų (3 mln. dolerių), finansuojami iš Užsienio reikalų ministerijos humanitarinės pagalbos biudžeto. Tikimasi, kad jie atvyks į Ukrainą sausio mėnesį“, – sakoma pranešime.

Rusija pareiškė, kad „Patriot“ oro gynybos sistemų perdavimas Ukrainai gali sukelti nenuspėjamų pasekmių, skelbia „Unian“.

Rusijos propagandinė žiniasklaida išplatino Rusijos ambasados Vašingtone komentarą. Ji teigė, kad oro gynybos sistemų perdavimas būtų „dar vienas provokacinis Baltųjų rūmų žingsnis“. 

„JAV pradėta informacinė kampanija apie tariamą pasirengimą siųsti Kyjivui aukštųjų technologijų oro gynybos sistemas. Jei ši informacija pasitvirtins, tapsime dar vieno provokuojančio administracijos žingsnio, kuris gali sukelti nenuspėjamų pasekmių, liudininkais“, – sakė ambasada.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/„Patriot“ raketų sistemos

Rusijos diplomatai pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „vis labiau įsitraukia“ į karą Ukrainoje ir kad jų veiksmai „daro milžinišką žalą ne tik Rusijos ir Amerikos santykiams, bet ir kelia papildomą pavojų pasaulio saugumui“.

Antradienį žiniasklaida paskelbė, kad Baltieji rūmai baigia rengtis priešraketinės gynybos sistemų „Patriot“ siuntimui į Ukrainą. Tikimasi, kad Pentagonui ir Baltiesiems rūmams pritarus šiam planui, šios oro gynybos sistemos į Ukrainą bus pristatytos artimiausiu metu.

„Negaliu patvirtinti spaudos pranešimų apie „Patriot“ tiekimą Ukrainai. Visada skaidriai informuojame apie ginklų paketus, kuriuos siuntėme ir siųsime Kyjivui“, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby, paklaustas apie oro gynybos sistemų įtraukimą į naująjį karinės pagalbos paketą.

Tačiau jis pabrėžė, kad Vašingtonas vis dėlto rengia dar vieną pagalbos paketą, kuriame pirmenybė teikiama oro gynybos sistemoms.

Partizanai laikinai okupuotame Berdiansko mieste Zaporižios srityje susprogdino transformatorinę pastotę, iš kurios buvo tiekiama elektros energija rusų okupantų kareivinėms, praneša „Unian“.

Nacionalinio pasipriešinimo centro duomenimis, incidentas įvyko antradienį vakare. Nežinomi asmenys trotilu susprogdino transformatorinę pastotę ir perdavimo linijos stulpą.

Pastotė tiekė elektros energiją Kosos mikrorajonui, kuriame buvo dislokuoti Rusijos kariuomenės mobilizaciniai daliniai. Dėl sprogimo jų kareivinės liko be elektros. Pažymima, kad po to rusų okupantai padidino patikrinimų skaičių, tačiau partizanų nerado.

„Nacionalinio pasipriešinimo centras pažymi, kad tokį sabotažą vykdo patyrę kariškiai. Kartu raginame nepasirengusius žmones saugotis pavojaus ir, jei įmanoma, palikti laikinai okupuotas teritorijas“, – pažymima pranešime.