Baltieji rūmai įvertino pakartotinio puolimo prieš Kyjivą tikimybę

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Pranešama, kad Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas nurodė atlikti karo Ukrainoje eigos auditą.

Vienas šaltinis „BBC Newsnight“ sakė, kad auditas, vadinamas duomenimis pagrįstu vertinimu, skirtas įvertinti karo pažangą ir Jungtinės Karalystės karinio indėlio Ukrainoje svarbą.

„Scanpix“/AP nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Rishi Sunakas

Pranešama, kad šis prašymas sukėlė nerimą kai kuriems Baltųjų rūmų darbuotojams, o šaltinis teigė, kad „karai nėra laimimi [pagal informacines lenteles]. Karus laimi instinktas. Pradžioje Borisas (Johnsonas) atsisėdo ir pasakė: „Tiesiog eikime į tai“. Taigi Rishi turi nukreipti savo vidinį Borisą į užsienio politiką, nors, žinoma, ne į ką nors kitą.“

BBC žiniomis, prezidentas Volodymyras Zelenskis žino apie Jungtinėje Karalystėje vykstančius debatus dėl jos paramos Ukrainai ir ragina R.Sunaką išlaikyti tvirtą karinę paramą savo šaliai.

Šaltinis pridūrė: „Prezidentas V.Zelenskis jaučia, kas vyksta. Todėl jis kalbėjosi su Rishiu. Jis bando jį įkvėpti, sakydamas, kad Jungtinė Karalystė yra didieji išvaduotojai, didieji kovotojai. Jūs mums reikalingi.“

Penktadienį Baltieji rūmai pareiškė, kad bus parengtas naujas  paramos Ukrainai saugumo srityje paketas ir kad į jį turėtų būti įtraukta daugiau oro gynybos pajėgumų šaliai.

„Kaip matėte ankstesniuose paketuose, manau, kad galite tikėtis papildomų oro gynybos pajėgumų“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Šiuose vaizduose matyti gelbėtojai, dirbantys Rusijos raketos apgadinto gyvenamojo namo vietoje Kryvyj Rihe.

Po kelių pralaimėjimų mūšio lauke Rusija nuo spalio pradžios beveik kas savaitę raketomis apšaudo Ukrainos energetikos infrastruktūrą, tačiau penktadienio ataka, atrodo, padarė daugiau žalos nei daugelis kitų.

Atakos Kryvyj Rihe padariniai

+5

Ukrainos kariuomenės vadas sakė, kad 60 iš 76 Rusijos raketų buvo numuštos, tačiau energetikos ministras Hermanas Haliuščenka teigė, kad buvo pataikyta į mažiausiai devynis elektros energijos gamybos objektus.

Maskva teigia, kad atakomis siekiama išvesti iš rikiuotės Ukrainos kariuomenę. Ukrainiečiai jas vadina karo nusikaltimais.

Dabar Jungtinės Valstijos nemato jokių požymių, kad Rusija pradės pakartotinį puolimą prieš Kyjivą, penktadienį žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby, pranešė „Defense One“.

„Nematėme nieko, kas rodytų, kad V.Putinas atsisakė savo maksimalistinių tikslų Ukrainoje. Nematome jokių ženklų, kad Kyjivo atžvilgiu bus neišvengiamas judėjimas, tačiau atidžiai stebime situaciją“, – sakė jis.

„Pool“/„Scanpix“ nuotr./Johnas Kirby

Dniepropetrovsko srityje dėl raketų atakos po žeme įstrigo daugiau kaip 3 000 kalnakasių.

„Daugiau kaip 3 tūkst. kalnakasių įstrigo po žeme Kryvyj Riho, Pavlogrado ir Sinelnikovsko rajonuose dėl masinio užpuolimo ir elektros energijos tiekimo trūkumo. Dabar visi jie iškelti į paviršių“, – savo „Telegram“ kanale pranešė Dniepropetrovsko srities tarybos pirmininkas Mykola Lukašukas.

M.Lukašukas pažymi, kad elektros tiekimo padėtis regione tebėra sunki, nes okupantai padarė didelę žalą elektros sistemai.

„Turime dar vieną užtemimą. Pasiruoškite ilgalaikiams elektros energijos tiekimo sutrikimams“, – sakė jis.

Rusijos kariuomenė gali tęsti puolimą, tačiau jos technologinė ir psichologinė būklė karo metu pablogėjo, sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas  žinių teletilto eteryje, atsakydamas į klausimą, ar masinis apšaudymas gali būti rusų pasirengimo naujam puolimui dalis.

„Akivaizdu, kad ne dalinė, o visiška Rusijos mobilizacija suteikia papildomų žmogiškųjų išteklių, kurie naudojami kaip patrankų mėsa“, – sakė jis.

Pasak A.Jusovo, smūgiais kritinei ir civilinei infrastruktūrai Kremlius bando kompensuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmę ir savo kariuomenės nesėkmes, taip pat nori palaužti ukrainiečių dvasią, kad paskatintų juos derėtis.

„Tolimesni puolimai naudojant naująjį rezervą yra įmanomi, tačiau Rusijos kariuomenės sveikata per visus karo mėnesius nebėra tokia pati. O jei tokius sprendimus priima Rusijos diktatorius, tuo blogiau jam. Tačiau ši rizika išlieka. Turime reikalų su didele agresoriaus ir teroristo armija, todėl turime būti pasirengę“, – pridūrė žvalgybos atstovas.

Pasak Ukrainos sostinės mero Vitalijaus Klyčko, po to, kai penktadienį miestas patyrė kelis Rusijos raketų smūgius, Ukrainos sostinės pareigūnai stengiasi grąžinti elektrą daugumai gyventojų.

Tik trečdalis žmonių turi vandenį ir šilumą, o apie 40 proc. žmonių turi elektrą, sakė jis „Telegram“ žinutėje. 

„Miesto tarnybos dirba, kad iki ryto visiems sostinės gyventojams būtų grąžinta šiluma ir vanduo. Energetikai dirba, kad stabilizuotų elektros tiekimo sistemą“, - sakė jis.

„AP“/„Scanpix“/Į tamsą nugrimzdęs Kyjivas

Miesto metro sistema uždaryta, o regione galioja avarinis elektros energijos tiekimo nutraukimas.

„Rytoj sostinėje bus paleisti papildomi autobusai, kurie dubliuos tramvajaus maršrutus. Be to, mieste bus organizuojamas autobusų, kurie iš dalies dubliuos metro maršrutus, judėjimas“, - sakė V.Kličko.

Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba sakė, kad per smūgius buvo sunkiai sužeistas vienas žmogus.
 

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija vis dar turi pakankamai raketų dar keliems masiniams smūgiams, panašiems į tą, kurį ji anksčiau dieną pradėjo prieš Ukrainą, rašo „Sky News“.

Šiandien po raketų atakų kalbėdamas vaizdo kreipimesi V. Zelenskis sakė: „Kad ir ko tikėtųsi Maskvos raketų garbintojai, tai vis tiek nepakeis jėgų pusiausvyros šiame kare.“

Pasak Ukrainos pareigūnų, penktadienį Rusija į Ukrainą paleido daugiau kaip 70 raketų.

Jų teigimu, trys žmonės žuvo pataikius į gyvenamąjį namą Kryvyj Riho centre, o dar vienas žuvo per apšaudymą Chersone pietuose. 

Kyjivas vakar perspėjo, kad Maskva planuoja naują totalinį puolimą kitų metų pradžioje, praėjus maždaug metams po vasario 24 d. invazijos.

Ukrainos įmonės importavo apie pusę milijono elektros generatorių, tačiau šaliai reikia dar tūkstančių didesnių ir stipresnių, kad galėtų išgyventi žiemą, sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas, skelbia „Sky News“.

Nuo spalio dėl Rusijos atakų prieš energetikos infrastruktūrą Ukrainoje vis dažniau nutrūksta elektros energijos tiekimas.

O Ukrainos elektros tinklų operatorius „Ukrenerho“ po naujausių Rusijos oro antskrydžių šiandien pareiškė, kad remonto laikas bus ilgesnis nei po ankstesnių atakų, o elektros energijos tiekimo atkūrimas užtruks ilgiau.

Per šiandien vykusį vyriausybės posėdį D.Šmyhalas sakė, kad žiemos mėnesiais Ukrainai reikės daugiau generatorių.

„Ukrainos smulkieji ir vidutiniai verslininkai jau importavo 500 000 mažos galios generatorių. Tačiau, kad išgyventume žiemą, mums reikės apie 17 000 didelių ir pramoninių generatorių.

Tikimės, kad dalį šių poreikių pavyks patenkinti padedant mūsų partneriams“, – kalbėjo jis.

Rusija nenaudos biologinių ginklų, penktadienį patikino šalies aukšto rango diplomatas, nors pasaulyje nerimaujama, kad dėl Maskvos invazijos į Ukrainą didėja masinio naikinimo ginklų panaudojimo rizika.

Konstantinas Voroncovas, Rusijos užsienio reikalų ministerijos Ginklų neplatinimo ir kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojas, tvirtino, jog klausimas, kad Rusija galėtų panaudoti biologinius ginklus, „apskritai nekyla“.

Jis žurnalistams pareiškė, kad Maskva „visapusiškai ir visiškai laikosi savo įpareigojimų“ pagal tarptautines sutartis, pagal kurias draudžiama naudoti biologinius ir cheminius ginklus bei bakteriologines medžiagas.

„Karinėje srityje neturime jokių programų, susijusių su biologiniais ginklais“, – aiškino jis.

Plačiau skaitykite čia.

Penktadienį Bulgarijos parlamentas antruoju ir galutiniu svarstymu patvirtino Bulgarijos ir Ukrainos susitarimą dėl ginklų, įrangos ir šaudmenų tiekimo Ukrainai.

Pasak „The Sofia Globe“, už šį sprendimą balsavo 166 parlamentarai. Tuo pat metu 48 parlamento nariai buvo prieš. 

Pažymėtina, kad Bulgarijos socialistų partija ir prorusiška Renesanso partija balsavo prieš susitarimo patvirtinimą. Socialistai paragino Bulgarijos prezidentą Rumeną Radevą vetuoti šį dokumentą. Pažymima, kad parlamento sprendimu pritarta lapkričio mėnesį Bulgarijos vyriausybės pateiktam pasiūlymui teikti karinę pagalbą Ukrainai.

Bulgarijos gynybos ministras Dimitaras Stojanovas tuo pat metu pareiškė, kad jo šalis negali pristatyti Ukrainai sunkiosios ginkluotės. Galima perduoti tik šaulių ginklus ir šaudmenis. 

D.Stojanovas taip pat pažymėjo, kad ginklų sąrašas buvo įslaptintas, nes jame buvo pateikta informacija apie visus Bulgarijos ginklus. Jis pridūrė, kad nė viena šalis neatskleidžia visos informacijos apie Ukrainai siunčiamus ginklus.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį pasmerkė „beatodairišką terorą“, kurį naują didelę raketų ataką surengusi Rusija vykdo Ukrainoje.

„Šiomis žiauriomis, nežmoniškomis atakomis siekiama didinti žmonių kančias ir Ukrainos žmones, o taip pat ligonines, skubios pagalbos ir kitas svarbiausias paslaugas teikiančias tarnybas palikti be elektros, šildymo ir vandens“, – pabrėžė jis pranešime.

„Šie bombardavimai yra karo nusikaltimai ir yra barbariški. Visi atsakingieji turi būti patraukti atsakomybėn.“

„Zuma press“/„Scanpix“/ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis

Rusijos pajėgos visoje Ukrainoje penktadienį paleido mažiausiai 60 raketų, informavo vietos pareigūnai, pranešę apie sprogimus mažiausiai keturiuose miestuose, įskaitant Kyjivą.

Per visą šalį aidėjo griausmingi sprogimai ir šaudymas iš oro gynybos sistemų, o valdžios institucijos socialiniuose tinkluose pranešė apie sprogimus ir raketų smūgius Kyjive, centriniame Kryvyj Rihe, pietrytinėje Zaporižioje, šiaurės rytiniame Charkive, šiaurės rytinėje Poltavos srityje bei centriniame Kirovohrado regione.

Visoje šalyje skambėjo oro pavojaus sirenos, perspėjančios apie naują Rusijos smūgių bangą.

Pasak Ukrainos pareigūnų, žuvo keli civiliai, kai kur sutriko elektros ir vandens tiekimas.

Tuo tarpu Maskva pareiškė, kad per šią ataką taikėsi į infrastruktūrą, susijusią su kariuomene.

Tačiau J.Borrellis pranešime pabrėžė, jog „masinės raketų atakos, kurias Rusija šiandien surengė visoje Ukrainoje, kurioje toliau kasdien vykdo civilių ir civilinės infrastruktūros apšaudymus, yra dar vienas Kremliaus vykdomo beatodairiško teroro pavyzdys.“

Kroatijos įstatymų leidėjai atmetė vyriausybės pasiūlymą, kad šalis prisijungtų prie ES misijos, kurios tikslas – padėti mokyti Ukrainos karius, rašo „The Guardian“.

Balsavimas įvyko po kelias valandas trukusių karštų diskusijų parlamente, po to, kai Kroatijos prezidentas anksčiau atsisakė pasirašyti pasiūlymą, teigdamas, kad jis neatitinka šalies konstitucijos.

Pasiūlymui pritarti reikėjo dviejų trečdalių balsų daugumos; iš 107 balsavusiųjų 151 vietų parlamente jam pritarė 97. Dešimt balsavo prieš.

Pasiūlyme buvo numatyta per ateinančius dvejus metus leisti Kroatijoje apmokyti iki 100 ukrainiečių karių, o jam prieštaravo prezidentas Zoranas Milanovičius, atvirai kritikuojantis Vakarų politiką Ukrainoje.

Reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, ES sutiko įsteigti karinės paramos Ukrainai misiją (EUMAM Ukraine) ir paskyrė Lenkijos generolą vadovauti mokymams, kurie daugiausia vyks Lenkijoje.

Misija buvo įsteigta spalio mėnesį numatant, kad 27 ES valstybės narės teiks įvairią paramą ir mokymus Ukrainai.

Z.Milanovičius atsisakė svarstyti vyriausybės pasiūlymą, kad Kroatija prisijungtų prie EUMAM Ukraine, motyvuodamas tuo, kad Kroatija neturėtų dalyvauti kare.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas penktadienį vyriausybės posėdyje paskelbė baisų perspėjimą po to, kai nauja Rusijos smūgių serija smogė šalies infrastruktūrai.

„Jie užsibrėžė tikslą palikti ukrainiečius be šviesos, vandens ir šilumos, – sakė D.Šmyhalas. - Pasaulis neabejotinai turėtų greitai ir ryžtingai reaguoti į šiuos Rusijos veiksmus“.

Premjeras teigė, kad oro gynyba numušė 60 iš 76 raketų. „Dėkojame už tai Ukrainos dangaus gynėjams“, – sakė D.Šmyhalas.

Tačiau kai kurios iš raketų, kurios rado numatytus taikinius, pataikė į aukštos įtampos pastotes ir elektros generatorius, sakė premjeras.

„Vėl rimtai trūksta elektros energijos sistemoje, – sakė D.Šmyhalas susitikimo dalyviams. - Ir dabar beveik visoje šalyje taikomi avariniai elektros energijos tiekimo nutraukimai.“

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis

Vietos vadovai praneša apie dabartinį energijos tiekimą. Šiaurės rytų Charkivo srities vadovas Olehas Syniehubovas „Telegram“ pranešė, kad inžinieriai pradėjo atkurti elektros tiekimą Charkivo mieste ir daugiau nei pusšimtyje aplinkinių miestų, įskaitant Iziumą.

Vidurio Ukrainoje esančios Kirovohrado srities karinės administracijos vadovas Andrijus Rajkovičius sakė, kad elektros tiekimas atkurtas daugiau kaip 30 proc. vietos vartotojų.

„Pirmiausia elektra tiekiama kritinės infrastruktūros objektams, medicinos įstaigoms. Paskui – namai“, – aiškino jis.

Valstybinė elektros energijos bendrovė „Ukrenergo“ penktadienį dar turi paskelbti nacionalinius duomenis apie elektros energijos tiekimo sutrikimus.

Pasak pareigūnų, per penktadienio rytą Rusijos surengtą raketų ataką pietiniame Dniepropetrovsko srities Kryvyj Riho mieste žuvo trys žmonės ir 13 buvo sužeista.

Srities gubernatorius Valentinas Rezničenka pateikė atnaujintus duomenis apie aukas, kaip praneša „Kyiv Independent“.

„Tarp sužeistųjų yra keturi vaikai – berniukas ir mergaitė, abiem treji metai, taip pat septynerių metų berniukas ir mergaitė“, – teigė Kryvyj Riho miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas.

Dniepropetrovsko srities tarybos pirmininkas Mykola Lukašukas vėliau penktadienį pranešė, kad 16 žmonių buvo sužeista, po griuvėsiais ieškoma vaiko.

Jis pažymėjo, kad oro gynybos pajėgos danguje virš Dniepropetrovsko srities numušė 10 priešo raketų.

„...Šešiolika žmonių buvo sužeisti. Trys žuvo. Šį nusikaltimą, kaip ir šimtus kitų, įvykdė Rusija“, – sakė jis.

„Gelbėtojai vis dar ieško berniuko, tęsiami nuolaužų šalinimo darbai. Trylika žmonių, įskaitant keturis vaikus, buvo sužeisti. Visi jie paguldyti į ligoninę“, – sakė regiono tarybos pirmininkas.
Jis pridūrė, kad, preliminariais duomenimis, į namą pataikė raketa X-101.

Be to, M.Lukašukas pažymėjo, kad raketos pataikė į energetikos infrastruktūros objektus įvairiuose Dniepropetrovsko srities rajonuose. Buvo sužeisti trys pastočių darbuotojai, jie šiuo metu gydomi ligoninėse.

Rusija rengiasi ilgam karui Ukrainoje ir Kyjivo NATO rėmėjai privalo toliau siųsti ginklus, kol prezidentas Vladimiras Putinas suvoks, kad jis „negali laimėti mūšio lauke“, naujienų agentūrai AFP penktadienį pareiškė aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Nuo Maskvos invazijos pradžios praėjus jau beveik 10 mėnesių, Kremlius patyrė ne vieną pralaimėjimą prieš Kyjivo pajėgas, kurios išlaisvino nemažą dalį okupuotos teritorijos.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Tačiau J.Stoltenbergas įspėja, jog nėra jokių ženklų, kad V.Putinas „yra atsisakęs savo bendro tikslo kontroliuoti Ukrainą“.

„Neturėtume nuvertinti Rusijos. Rusija rengia planus ilgam karui“, – pareiškė jis interviu AFP.

Plačiau skaitykite čia.

JAV krepšinio žvaigždė Brittney Griner išvyko iš Teksase esančios karinės medicinos įstaigos, kurioje praleido savaitę po 10 mėnesių, praleistų Rusijos nelaisvėje, pranešė CNN.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Brittney Griner

32 metų B.Griner buvo paleista praėjusią savaitę apsikeičiant kaliniais mainais į Rusijos ginklų prekeivį Viktorą Butą.

Savo „Instagram“ įraše ji, be kita ko, padėkojo savo šeimai, WNBA, advokatams ir JAV prezidentui Joe Bidenui.

Ji pridūrė, kad „kiekviena šeima nusipelno būti vientisa“, turėdama omenyje JAV pilietį Paulą Whelaną, kuris nuo 2018 m. buvo kalinamas Rusijoje.

Penktadienį Rusijos raketų taikiniais tapo didžioji Ukrainos dalis. Pietinis Chersono miestas penktadienį buvo apšaudomas artilerijos ir raketų ugnimi, rašo CNN.

Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad nuo apšaudymo ankstų penktadienio rytą užsidegė keli daugiaaukščio namo butai. Viename iš butų buvo rastas vyro kūnas.

Vietiniai „Telegram“ kanalai pranešė, kad penktadienio popietę Chersone ir toliau į šiaurę netoli Kachovkos taip pat buvo apšaudomi Rusijos kariuomenės objektai.

Penktadienio apšaudymas baigėsi savaitę trukusių nuolatinių Rusijos atakų prieš lapkričio mėn. išvaduotą miestą ir aplinkines vietoves pabaigoje.

Chersono srities karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševičius sakė, kad ketvirtadienį Chersono sritis buvo apšaudyta 30 kartų.

„Priešas smogė kritinei infrastruktūrai, gyvenamiesiems pastatams, viešajam transportui, medicinos pagalbos ir humanitarinės pagalbos paskirstymo punktui“.

Jis sakė, kad iš viso žuvo keturi žmonės.

Kova dėl pagrindinių paslaugų atkūrimo Chersone tęsiasi. Ukrainos pareigūnai teigia, kad atkurtas beveik visas vandens tiekimas ir maždaug trys ketvirtadaliai šildymo katilų.

Be to, įrengti dar du „Starlink Wi-Fi“ prieigos taškai.

Toliau teikiama pagalba maistu – regioninė taryba teigia, kad šiuo metu yra 23 nemokamų maisto paketų dalijimo punktai.

JAV svarsto išplėsti savo karinę paramą Ukrainai, nes Kyjivas baiminasi naujo Rusijos bandymo užgrobti sostinę jau sausio mėnesį.

Be to, kad užbaigia derinti planus išsiųsti priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“, Joe Bideno administracija taip pat svarsto galimybę siųsti kitus ginklus. Apie tai rašo „Politico“, cituodama šešių su tema susipažinusių žmonių žodžius.

Visų pirma tai gali būti apie ginkluotės koregavimo kompleksus, kurie nevaldomą aviaciją paverčia „išmaniosiomis“ bombomis, taip pat apie mažo skersmens antžemines bombas, kurios žymiai padidins smūgio diapazoną.

Pentagonas ketvirtadienį taip pat paskelbė, kad plečia Ukrainos kariuomenės mokymus JAV bazėje Vokietijoje.

Wikipedia.org nuotr./Oro gynybos sistema „Patriot“

„Politico“ primena, kad ketvirtadienio rytą JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir Jungtinio štabo viršininkų tarybos pirmininkas generolas Markas Milley informavo Atstovų rūmų narius apie situaciją Ukrainoje. Jie aptarė „Patriot“ sistemų siuntimą į Ukrainą, tačiau teigė, kad sprendimas dar nepatvirtintas.

Pentagono ir JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovai atsisakė komentuoti.

Pasak vieno iš „Politico“ šaltinių, tarp svarstytų variantų yra „Advanced Capability-3“ versijos raketų baterijos „Patriot“, skirtos balistinėms raketoms perimti, perdavimas Ukrainai. Kita galimybė yra sudaryti sutartį su „Raytheon Technologies“, kad būtų sukurtos naujos sistemos nuo nulio, tačiau tai gali užtrukti ne vienerius metus.

Viena iš problemų, kurią sprendžia pareigūnai, yra Ukrainos karių mokymas dirbti su sudėtinga sistema. Vienai „Patriot“ baterijai valdyti ir prižiūrėti gali prireikti iki 90 karių, o atitinkami mokymai trunka mėnesius, rašo laikraštis. Kongreso nario padėjėjas sakė, kad Pentagonas dar turi atsakyti į įstatymų leidėjų klausimus apie mokymus, įskaitant tai, kur jie vyks.

„Patriot“ sistemos gali tapti vienu pažangiausių ginklų, kuriuos JAV siuntė nuo karo pradžios, ir padėti Kyjivui atremti Rusijos lėktuvų ir raketų smūgius. Tačiau Ukrainos pusė taip pat prašo naujų ilgesnio nuotolio ginklų, kad būtų galima vykdyti kontratakas Rusijos teritorijoje.

Nors JAV atsisakė suteikti ATACMS, pareigūnai svarstė galimybę siųsti „Boeing“ pasiūlytas mažo skersmens antžemines bombas, kurių nuotolis yra maždaug 150 kilometrų.

Pasak vieno JAV pareigūno, Amerikos pareigūnai Europoje su sąjungininkais tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija ir Vokietija diskutavo apie tokios ginkluotės perdavimą, įskaitant galimas pasekmes.

„Nors JAV planai išsiųsti „Patriot“ gali reikšti esminį lūžio tašką J.Bideno administracijos palaikyme Ukrainai, JAV ir kitų sąjungininkių besitęsiančios dvejonės siųsti tolimojo nuotolio šaudmenis kelia klausimų, ar ukrainiečiams pavyks pasiekti laimėjimų mūšio lauke artimiausiomis savaitėmis“, – rašo „Politico“.

Po Rusijos raketų atakos gruodžio 16-osios rytą energetikos sistema veikia subalansuotai, tačiau gali užtrukti ilgiau, kol bus atkurta energija, skelbia „Ukrenerho“.

„Šiandien priešas vėl surengė didžiulę raketų ataką prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Kariuomenės skaičiavimais, į mūsų energetikos objektus buvo paleista apie 70 raketų. Tai jau devinta tikslinė Rusijos teroristinė raketų ataka prieš Ukrainos energetikos sistemą“, – pranešė „Ukrenerho“.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Ukraina po apšaudymų

Pažymima, kad pagrindiniu taikiniu vėl tapo energetikos tinklai ir gamybos įrenginiai. Dėl apšaudymo elektros energijos trūkumas sistemoje smarkiai išaugo, o tai buvo reikšminga ir prieš tai.

„Deja, yra smūgių. Labiausiai nukentėjo šiaurinis, pietinis ir centrinis regionai. Kur įmanoma, remonto brigados jau vertina žalos mastą ir pradeda remonto bei avarinius darbus“, – pažymėjo bendrovės spaudos tarnyba.

Šiuo metu avarinio išjungimo režimas galioja visoje Ukrainos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad tai jau devintoji raketų smūgių į energetikos objektus banga, elektros tiekimo atkūrimas gali užtrukti ilgiau nei anksčiau.

„Elektra pirmiausia bus tiekiama kritinės infrastruktūros objektams: ligoninėms, vandens kanalams, šilumos tiekimo įrenginiams, nuotekų valymo įrenginiams“, – aiškino bendrovė.

Charkivo meras Igoris Terechovas po penktadienio Rusijos raketų atakų pranešė, kad miestas patyrė didelę žalą, ypač jo energetikos objektai.

„Šiandien mūsų priešas vėl apšaudė Charkivo miestą. Infrastruktūros sunaikinimai milžiniški, ypač energetikos sistemos. Mūsų komunalininkai kartu su energetikais jau pradėjo šalinti tai, ką padarė priešas“, – rašė jis savo telegram kanale.

Miesto vadovas paragino Charkivo gyventojus būti kantrius. Dėl šviesos, šildymo ir vandens tiekimo nutrūkimo jis paprašė piliečių naudotis „atsparumo punktų“ paslaugomis.

„Ten gausite maisto ir karštų gėrimų, galėsite įkrauti mobiliuosius telefonus“, – sakė jis.

I.Terechovas pažadėjo, kad valdžios institucijos bandys kuo greičiau atstatyti tai, kas buvo sunaikinta per apšaudymą. „Prašome laikytis ramybės ir santūrumo“, – paragino jis.

Gruodžio 16 d. rytą Rusija surengė masinę ataką prieš Ukrainos miestus daugiau kaip šešiomis dešimtimis raketų.

Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas sakė, kad gruodžio 16 dieną rusai į Ukrainą paleido 76 raketas, iš kurių 72 buvo sparnuotosios, o 60 įsibrovėlių raketų buvo numuštos.

„Preliminariais duomenimis, šį rytą priešas iš Kaspijos ir Juodosios jūros regionų paleido 76 raketas, iš jų 72 sparnuotąsias raketas (X-101, „Kalibr“, X-22) ir 4 valdomas raketas (X-59/X-31P) į Ukrainos kritinės infrastruktūros objektus“, – teigė jis.

Pasak kariuomenės vado, 60 priešo raketų buvo sunaikintos.

„Raketų teroras ir priešo bandymai prasiveržti pro Kyjivo priešlėktuvinę gynybą neprivers mūsų padėti ginklų“, – pabrėžė V.Zalužnas.

Penktadienį, gruodžio 16 d., Rusija atakavo Kyjivą, Ukrainos sostinės oro erdvėje aptikta apie 40 raketų, 37 iš jų sunaikino oro gynybos pajėgos.

Kyjivo miesto karinės administracijos (KMVA) duomenimis, miestas atlaikė vieną didžiausių raketų atakų nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios.

„Informacija apie sunaikinimą ir aukas tikslinama. Nors žinoma apie vieną nukentėjusįjį Dnipro rajone, medicinos pagalba asmeniui suteikta vietoje, nepaguldžius į ligoninę“, – rašoma pranešime.

ICTV laidos „Fakty“ žurnalistė Iryna Šlepnina iš lėktuvo nufilmavo vaizdo įrašą, kuriame matomi Rusijos apšaudymo sukelti sprogimai Ukrainoje.

„Štai kaip atrodo sprogimai Ukrainoje pro lėktuvo langą Moldovoje“, – sakoma „Telegram“ kanalo vaizdo įraše.

Iš Baltarusijos teritorijos vienu metu pakilo keli lėktuvai. Tarp jų yra naikintuvai, tarp kurių vienas hipergarsinių raketų „Kinžal“ nešėjas.

Stebėtojai iš „Belarussian Hajun“ grupės pranešė apie Rusijos lėktuvų judėjimą Baltarusijos Respublikoje. Kilimai buvo pradėti fiksuoti 10 valandą ryto. Pirmasis pakilo lėktuvas Il-76 A-50U. Šis orlaivis naudojamas valdyti naikintuvus ir atakos lėktuvus, nukreiptus į oro, žemės ir jūros taikinius.

Po to stebėtojai užfiksavo vieno naikintuvo Su-25 ir atakos lėktuvo pakilimą. Tada į orą buvo pakeltas MiG-31K – vienas iš trijų „Kinžal“ naudojimui modifikuotų orlaivių, esančių Baltarusijos teritorijoje.

Kryvyj Rihe rusiška raketa pataikė į gyvenamąjį namą, kol kas žinoma apie 2 žuvusius, yra sužeistų, pranešė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.

„Kryvyi Rihp mieste rusų raketa pataikė į gyvenamąjį namą. Laiptinė buvo sunaikinta.

Žuvo du žmonės. Mažiausiai penki žmonės buvo sužeisti, tarp jų du vaikai. Visi guli ligoninėje“, – teigė jis.

V.Rezničenko socialinių tinklų nuotr./Apšaudymas Kryvyj Riho mieste

Anksčiau Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas pranešė, kad per masinį Ukrainos apšaudymą gruodžio 16-osios rytą Rusijos raketos pataikė į Kryvyj Riho miestą, Dniepropetrovsko srityje.

Jis ragino gyventojus nieko nefilmuoti ir neskelbti socialiniuose tinkluose.

Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenka sakė, kad Rusijos raketa pataikė į gyvenamąjį namą Kryvyj Riho mieste, o po griuvėsiais gali būti žmonių.

Rusija surengė didžiulę ataką su daugiau nei 6 dešimtimis raketų, kad atitrauktų Ukrainos oro gynybos dėmesį, pranešė Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas.

„Šiuo metu yra duomenų apie daugiau nei 60 raketų, praskridusių virš Ukrainos teritorijos. Tradiciškai paleistos iš lėktuvų Tu-95, tai yra X-555 ir X-101 raketos, taip pat raketos „Kalibr“ iš Juodosios jūros.

Taip pat turime S-300 paleidimų. Taip pat yra Tu-22 M3 bombonešių, paleidžiančių X-22 raketas. 

„Scanpix“/AP nuotr./Sparnuotoji raketa „Kalibr“

Priešas norėjo masiškai atitraukti priešlėktuvinės gynybos dėmesį.

Lėktuvai Su-35 taip pat dirbo X-59 raketomis. Priešlėktuvinė gynyba veikė gerai, pranešime apie rezultatus“, - kalbėjo jis.

Anot J.Ihnato, šį kartą rusų okupantai pirmą kartą panaudojo strateginius bombonešius tiesiai iš Engelso aerodromo teritorijos.

Dėl penktadienio Rusijos puolimo Poltava liko be elektros, paskelbė miesto meras Oleksandras Mamajus.

„Poltava be elektros... Išjunkite visus elektros prietaisus“, – rašė jis „Telegram“.

Penktadienio rytą buvo pranešta, kad Charkivas taip pat liko be elektros dėl Rusijos atakų.

Penktadienį maždaug per valandą Rusija į Ukrainos teritoriją paleido 72 raketas, pranešė „Ukrainska Pravda“. 

Visoje šalyje tęsiasi oro pavojaus signalai. Skirtingi miestai praneša apie sprogimus. 

Kryvyj Rihe rusiška raketa pataikė į gyvenamąjį namą, po griuvėsiais gali būti žmonių.

Apie tai pranešė prezidento kanceliarijos viršininko pavaduotojas Kyrylo Tymošenka ir Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas.

„Kryvyj Rihas. Nukentėjo gyvenamasis namas. Po griuvėsiais gali būti žmonių“, – rašė K.Tymošenka.

Jis pridūrė, kad įvykio vietoje dirba pagalbos tarnybos.

Rusai surengė raketų ataką į Zaporižios sritį. Apie tai pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.

„Priešas surengė raketų atakas“, – sakė jis ir ragino žmones likti saugiose vietose.

Vėliau Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas pranešė, kad rusai apšaudė ir Zaporižią. Jo duomenimis, 09.40 val., miestui suduoti apie 15 raketų smūgių.

Gruodžio 16-osios rytą per masinį Ukrainos apšaudymą į Dniepropetrovsko srityje esantį Kryvyj Riho miestą atskriejo raketa.

Apie tai pranešė Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas. 

„Kryvyj Rihas. Yra raketų smūgiai. Nieko nefilmuojame ir neskelbiame socialiniuose tinkluose“, – rašė jis. 

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė raginsiąs Rusijos vadovą Vladimirą Putiną nutraukti civilių gyventojų bombardavimą Ukrainoje ir baigti rengti didžiausio Europoje branduolinio reaktoriaus saugos planą.

„Šiandien neatidėliotinas klausimas – toliau raginti sudaryti paliaubas dėl bombardavimų ir dronų atakų“, – sakė E.Macronas spaudos konferencijoje po ketvirtadienį Briuselyje įvykusio viršūnių susitikimo.

„Ketinu aptarti šį klausimą su V.Putinu, nes akivaizdu, kad šios atakos,.. kai kurios iš jų yra karo nusikaltimai, jos (nukreiptos) prieš civilinę infrastruktūrą ir pačius civilius gyventojus“, – teigė jis.

Prancūzijos prezidentas išreiškė viltį, kad prie spaudimo Rusijai kampanijos prisijungs „kai kurios galybės, Kinija, Indija ir kitos“.

Savaitės pradžioje Kambodžos ministras pirmininkas ir dabartinis regioninio bloko ASEAN pirmininkas Hun Senas prisijungė prie prancūzų lyderio ir paragino nedelsiant nutraukti oro ir dronų smūgius prieš civilius gyventojus ir infrastruktūrą.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas

E.Macronas taip pat dalyvauja derybose, kurioms vadovauja Jungtinių Tautų Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), kad būtų užtikrintas penkių Ukrainos branduolinių elektrinių saugumas, įskaitant didžiausią žemyne atominę jėgainę Rusijos okupuotoje Zaporižioje.

Pasak Prancūzijos prezidento, siekiama atitraukti ginklus ir ginkluotąsias pajėgas iš branduolinių objektų.

Kyjivas yra apkaltinęs Maskvą, kad ši branduolines jėgaines pavertė taikiniais, o tai sukėlė didelį nerimą visame pasaulyje, tuo tarpu V. Putinas taip pat dažniau skelbia užslėptus grasinimus dėl galimų branduolinių atakų.

„Kai ateis tinkamas metas, kreipsiuosi į prezidentą V.Putiną, kad jis padėtų užbaigti šiuos susitarimus“, – pridūrė jis.

Kyjivo ir srityje gyventojai girdi sprogimų garsus. Pirminiais duomenimis, oro gynyba veikia tiek sostinėje, tiek regione.

„Kyjivo srities gyventojai! Srityje veikia oro gynyba. Priešas masiškai puola Ukrainą. Pavojus išaugęs. Likime slėptuvėse“, – rašė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.

Kyjive veikia oro gynybos pajėgos, patvirtino miesto karinė administracija. Vėliau informacija pasirodė ir iš miesto mero Vitalijaus Klyčko.

„Sprogimai sostinės Desnos rajone. Visos tarnybos vyksta į vietą. Likite slėptuvėse!“ – rašė jis.

Dar vienas sprogimas Kyjive, Dnipro rajone, pranešė meras V.Kličko.

Oro gynybos pajėgos netoli Bučos numušė priešo raketą, sakė meras.

Rusai apšaudo infrastruktūros objektus Charkive, raketos skrenda Dniepropetrovsko srities kryptimi. Apie tai pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.

„Charkive sprogimai. Priešas apšaudo infrastruktūros objektus. Prašau visų būti kiek įmanoma atsargesniems ir, jei įmanoma, likti slėptuvėse“, – sakė jis.

Gruodžio 16-osios rytas prasidėjo oro pavojaus signalu visoje Ukrainos teritorijoje. Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas paskelbė apie 60 rusų raketų paleidimą.

Karo studijų instituto analitikų teigimu, labai mažai tikėtina, kad Rusijos kariams pavyks užimti Kyjivą, net jei jie vėl puls Ukrainos sostinę iš Baltarusijos teritorijos.

Kaip žinia, Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas interviu „The Economist“ sakė, kad rusai rengia apie 200 tūkst. naujų karių. Ginkluotųjų pajėgų vadovas neabejoja, kad jie vėl bandys užimti Kyjivą.

ISW įsitikinęs, kad pakartotinio atakos prieš Ukrainos šiaurę atveju vargu ar Rusijos kariams 2023 metų žiemą pasiseks daugiau nei 2022 metų vasarį.

Instituto analitikai mano, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos labai degradavo ir joms trūksta kovinės galios, kurią turėjo, kai Rusijos Federacija 2022 m. vasario mėn. bandė užgrobti Kyjivą, bet jai teko trauktis.

Institutas taip pat pažymi, kad Rusijos kariai nesugebėjo apsaugoti savo laimėjimų visoje Ukrainoje ir prarado daugiau nei 70 tūkst. kvadratinių km okupuotos teritorijos nuo pasitraukimo iš Kyjivo.

Analitikai pabrėžia, kad šiuo metu rusai, sutelkę pagrindines jėgas, Bachmute per dieną žengia ne daugiau kaip 100-200 m.

Be to, ISW ataskaitoje teigiama, kad Rusija neturi pranašumo ore ir iš esmės išnaudojo savo tiksliosios amunicijos arsenalą.

„Ukrainos kariai savo ruožtu parengė reikšmingus gynybinius įtvirtinimus Ukrainos šiaurėje ir dabar yra geriau pasiruošę gynybai nei 2022 metų vasarį. Vietovė prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos nėra palanki manevriniam karui vykdyti“, – priduria instituto analitikai.

Penktadienio, gruodžio 16 d., rytas dalyje Ukrainos prasidėjo oro pavojaus signalu. Jis buvo paskelbtas daugelyje regionų. Perspėjama, kad rusai gali paleisti raketas. 

Ukrainiečiai primygtinai raginami neignoruoti oro pavojaus signalų, Rusijai paleidžiant raketas iš strateginių lėktuvų.

Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas, įspėjo, kad „atskrieja pirmosios raketos“.

Vėliau V.Kimas pridūrė, kad tikimasi apie 60 rusiškų raketų.

„Laukiame apie 60 vienetų. Šiaurėje dalis jau virš Ukrainos teritorijos. Taip pat manau, kad mūsų oro gynyba numuš bent 50+“, – rašė jis.

Savo ruožtu Žytomyro srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Bunečka perspėjo apie didžiulės raketų atakos grėsmę.

Rusijos pajėgos Ukrainos Chersono miestui ketvirtadienį sudavė daugiau kaip 16 smūgių, pranešė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Vien nuo šios dienos (ketvirtadienio) pradžios Rusija Chersoną bombardavo daugiau kaip 16 kartų, vos per vieną dieną!“ – sakė jis tradiciniame vakaro pranešime socialinėje žiniasklaidoje.

V.Zelenskis pridūrė, kad tą pačią dieną taip pat būta „žiaurių rusų atakų“ Donbase ir Charkivo regione.

Anksčiau pranešta, kad Rusijos pajėgoms ketvirtadienį bombarduojant Ukrainos pietuose esančiame Chersoną žuvo du žmonės, mieste dingo elektra.

„Scanpix“ nuotr./Apšaudytas Chersonas

Nepaisant to, kad lapkritį Rusija pasitraukė iš Chersono, jis tebėra Maskvos ginkluotės pasiekiamumo zonoje ir patiria nuolatinę grėsmę.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas patvirtino, kad per smūgius žuvo vienas jo ukrainiečių komandos narys, ir paragino tausoti humanitarinės pagalbos „personalą ir turtą“.

Tuo metu Maskvos paskirti pareigūnai Rusijos okupuotame Donecko mieste teigė, kad Ukrainos pajėgos surengė čia vieną smarkiausių pastaraisiais metais apšaudymų ir kad per jį žuvo vienas žmogus.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį įspėjo, kad jei Jungtinės Valstijos patvirtins pranešimus apie planus pristatyti Ukrainai modernias priešlėktuvines gynybos raketas, tai bus „dar vienas provokacinis JAV žingsnis“, kuris gali išprovokuoti Maskvos atsaką.

Ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova per kassavaitinę informacinę spaudos konferenciją sakė, kad Jungtinės Valstijos „faktiškai tapo karo Ukrainoje šalimi“, nes buvo pranešta, kad Vašingtonas Kyjivui suteiks „Patriot“ raketų „žemė–oras“ – pažangiausių raketų, kurias Vakarai iki šiol yra pasiūlę, kad padėtų Kyjivui atremti Rusijos oro atakas.

Didėjanti JAV karinė pagalba, įskaitant tokių sudėtingų ginklų perdavimą, „reikštų dar platesnį karinio personalo įsitraukimą į karo veiksmus ir galėtų turėti galimų pasekmių“, pridūrė M.Zacharova.

Ji nenurodė, kokios tai galėtų būti pasekmės.

JAV pareigūnai antradienį pranešė, kad Vašingtonas yra pasirengęs pritarti raketų „Patriot“ išsiuntimui į Ukrainą ir pagaliau patenkinti skubų Ukrainos lyderių prašymą perduoti veiksmingesnių ginklų, kurie leistų numušti į šalį skriejančias rusiškas raketas, kurios jau apgadino didelę dalį šalies gyvybiškai svarbios infrastruktūros. Tikimasi, kad netrukus bus paskelbtas oficialus pranešimas.

Ukraina kol kas atsargiai reaguoja į tokius pranešimus. Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar ketvirtadienį Kyjive žurnalistams sakė, kad tokios ginkluotės tiekimas tebėra „opus klausimas ne tik Ukrainai, bet ir mūsų partneriams“, ir kad oficialų pranešimą apie tokį susitarimą gali padaryti tik prezidentas Volodymyras Zelenskis arba gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.