CNN: Baltuosiuose rūmuose laukiama V.Zelenskio ir J.Bideno susitikimo

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad ši savaitė yra labai svarbi, kad Ukraina galėtų išgyventi žiemą.

„Ši savaitė Ukrainai labai svarbi. Kad išgyventumėte šią žiemą ir kitus metus. Sulaukti reikiamos paramos ir kad Ukrainos vėliava pagaliau viešpatautų visuose mūsų pasienio ruožuose“, – pabrėžia valstybės vadovas vakariniame kreipimesi į ukrainiečius.

Jis įsitikinęs, kad „mes tikrai išsilaikysime, tikrai gausime reikiamą paramą Ukrainai“.

Po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kelionės į Bachmutą pasirodė informacija, kad fronte buvo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tačiau tyrimą atliekantys žurnalistai tikina, kad tai nėra tiesa.

Praėjus kelioms valandoms po žinios, kad V.Zelenskis yra Bachmute, Rusijos parlamento narys Andrejus Gurulovas paskelbė, kad V.Putinas taip pat yra „specialiosios karinės operacijos zonoje“.

Vakare Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad A.Gurulovo žodžiai esą buvo teisingi: „Jei jis turi omenyje būstinę, kurioje buvo penktadienį, tada taip.“

Visgi nepriklausomi Rusijos tyrėjai išnagrinėjo V.Putino apsilankymo štabe vaizdo įrašą ir padarė išvadą, kad V.Putinas apsilankė Pietų karinės apygardos pajėgų štabe Rostove (Rusijoje) prie Dono.

„Didelis apvalus stalas iš priešlėktuvinės gynybos štabo ir patalpos, kurioje jis yra, interjeras sutampa su tuo, kas matoma Putinui lankantis ginkluotųjų pajėgų štabuose“, – skelbiama tyrime.

Lapkritį toje pačioje būstinėje lankėsi ir gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovas Ukrainoje Jarno Habichtas teigė, kad maždaug ketvirtadalis Ukrainos gyventojų – apie 10 mln. žmonių – gali turėti psichikos sveikatos sutrikimų, susijusių su karu.

Tikėtini šie sutrikimai: nerimas, stresas ir potrauminio streso sutrikimas, kurį sukėlė nerimą keliantys įvykiai. 

Agentūra „Reuters“ praneša, kad Ukrainos sveikatos priežiūros sistema patiria spaudimą nuo Rusijos įsiveržimo vasario mėnesį. PSO duomenimis, iki šiol buvo mažiausiai 700 išpuolių prieš jos sveikatos priežiūros sistemą, o nuo spalio mėnesio padažnėję Rusijos išpuoliai prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą prisidėjo prie sunkumų, nes dėl jų nutrūko elektros energijos tiekimas. Maskva neigia, kad taikosi į civilius gyventojus.

Rusijos teisingumo ministerija paprašė uždaryti Maskvos Helsinkio grupę, antradienį sakė žmogaus teisių gynimo organizacija, pranešdama apie dar vieną valdžios žingsnį susidorojant su bet kokiu kritišku balsu.

„Teisingumo ministerija kreipėsi į Maskvos miesto teismą su prašymu panaikinti Maskvos Helsinkio grupę ir uždrausti jos veiklą Rusijos teritorijoje“, – sakoma nevyriausybinės organizacijos pareiškime jos interneto svetainėje.

Ši grupė yra naujausia iš daugelio pilietinės visuomenės organizacijų, kurios Rusijoje buvo uždarytos arba patyrė susidorojimą; ši tendencija sustiprėjo prasidėjus puolimui Ukrainoje.

Ministerija apkaltino nevyriausybinę organizaciją, kad ji pažeidė savo teisinį statusą, nes vykdė veiklą už Maskvos regiono ribų.

Pareiškime teigiama, kad tai buvo „teismo procesų stebėjimas, kreipimasis į regionines valdžios institucijas ir dalyvavimas organizacijos regioninių partnerių renginiuose“.

„Ministerija mano, kad šie šiurkštūs pažeidimai yra teisiškai nepataisomi, todėl mano, kad organizaciją būtina likviduoti“, – rašoma pareiškime.

Antradienį pateiktas prašymas šiuo metu nagrinėjamas, sakė Maskvos teismo atstovas spaudai.

Maskvos Helsinkio grupė buvo įkurta 1976 metais, sovietmečiu, ir yra seniausia Rusijoje veikianti žmogaus teisių nevyriausybinė organizacija.

Ištisus dešimtmečius jai vadovavo Liudmila Aleksejeva, sovietmečio disidentė, tapusi pasipriešinimo simboliu šiuolaikinėje Rusijoje ir mirusi 2018 metais.

Šie įvykiai primena 2021 metų gruodį įvykusį vienos gerbiamiausių šalies žmogaus teisių organizacijų „Memorial“ likvidavimą.

Vyriausybė, siekdama nutildyti kritikus, taiko daugybę teisės aktų, įskaitant įstatymą, pagal kurį už „melagingos informacijos“ apie kariuomenę skleidimą skiriama iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Dauguma opozicijos atstovų šiuo metu yra kalėjime arba pabėgo iš šalies.

Ukrainos policijos pareigūnai iš „Baltųjų angelų“ būrio kasdien, rizikuodami gyvybe ir nepaisydami apšaudymų, važinėja po fronto miestus Donecko srityje. Jie išveža tuos gyventojus, kurie nori evakuotis į saugias vietas, ir padeda tiekti maistą, vandenį ir medicininę priežiūrą tiems, kurie nenori arba negali palikti nuniokotų miestų. Tačiau šįkart jie turėjo ypatingą misiją: atvežė kalėdinių dovanų mergaitei, kurios šeima jau daug dienų slepiasi rūsyje.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Antradienį į Turkiją saugiai grįžo du Turkijos kariniai transporto lėktuvai, kurie nuo karo pradžios prieš 10 mėnesių buvo įstrigę Ukrainoje, pranešė Gynybos ministerija.

Agentūra „Reuters“ praneša, kad du Turkijos karinių oro pajėgų kariniai transporto lėktuvai „Airbus A400M“ į Kyjivo Borispolio oro uostą atskrido kaip tik tuo metu, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

Gynybos ministerija teigė, kad abu orlaiviai skrido į Kyjivą pristatyti humanitarinių atsargų ir evakuoti Turkijos piliečių, tačiau įstrigo oro uoste, kai dėl prasidėjusių karo veiksmų buvo uždaryta Ukrainos oro erdvė.

Abu orlaiviai iš Ukrainos išskrido antradienio popietę ir vakare atvyko į centrinio Turkijos miesto Kaizerio oro uostą, sakoma gynybos ministerijos pranešime.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas perspėja, kad Ukraina turėtų pasirengti naujoms Rusijos atakoms prieš jos energetikos infrastruktūrą. Jis taip pat teigia, kad Maskva nori, jog Ukrainos žmonės Kalėdas ir Naujuosius metus praleistų tamsoje.

Maskva sako, kad išpuoliai prieš pagrindinę infrastruktūrą yra kariniu požiūriu teisėti. Ukraina sako, kad išpuoliai, kuriais siekiama sukelti civilių gyventojų kančias, yra karo nusikaltimas.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad aplinkybės dėl šalies sunkiosios ginkluotės perdavimo Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai nepasikeitė.

Taip jis pakomentavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą, kad Lietuva perduotų jo šaliai vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Valdemaras Rupšys

„Nenorėčiau komentuoti ar kalbėti už politikus, bet aplinkybių tikrai nėra pasikeitusių“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė V.Rupšys.

Prieš mėnesį Valstybės gynimo taryba nusprendė perduoti Ukrainai artilerijos amunicijos, bet ne vokiškų haubicų ar NASAMS, kurių prašė Kyjivas.

V.Zelenskis dar kartą paprašė jo šailai perduoti NASAMS kreipdamasis į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą per pirmadienį Rygoje vykusį Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) susitikimą.

„(...) prašau jūsų tęsti mūsų bendradarbiavimą ir kitais metais. Mums reikia ir NASAMS, kaip žinote, ir stingerių, kuriuos galime gauti, jei jūsų sprendimas bus priimtas“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Komentuodamas sprendimą neperduoti Ukrainai NASAMS, prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tuomet teigė, kad taip elgtis nutarta, nes derantis su sąjungininkais dar nėra aišku, kaip šie „ypatingos svarbos“ pajėgumai būtų atstatyti.

„Stinger“ yra trumpojo nuotolio oro gynybos sistema, šią įrangą Lietuva jau buvo perdavusi Ukrainai prieš pat Rusijos invazijos pradžią šiemet vasarį.

Trys žmonės antradienį žuvo per gaisrą viename svarbiausių Rusijos vakaruose esančių dujotiekių, kuriuo dujos tiekiamos per Ukrainą ir toliau į Europą, valstybinei televizijai pranešė regiono gubernatorius.

Socialiniuose tinkluose išplatintuose vaizduose matyti didelis ugnies kamuolys, besiveržiantis virš vienaukščių ir dviaukščių pastatų apsnigtame kaime, gyventojams artinantis apžiūrėti liepsnų.

„Preliminariais duomenimis, (įvykio vietoje) dirbo keturi žmonės. Deja, trys iš jų žuvo staiga užsidegus dujoms“, – sakė gubernatorius Olegas Nikolajevas.

„Vienas žmogus, vairuotojas, liko gyvas ir yra šoko būsenoje“, – pridūrė jis kalbėdamas per televiziją.

Gaisras, kuris, pasak gelbėjimo tarnybų, buvo užgesintas, kilo netoli Jambachtino kaimo, maždaug už 600 km į rytus nuo Maskvos.

Vietos avarinių tarnybų padalinys pranešė, kad sprogimas įvyko atliekant planinį remontą naftotiekyje Urengojus-Pomarai-Užgorodas.

Per Ukrainą einantis dujotiekis yra viena pagrindinių dujų jungčių iš Rusijos į Europą.

Reaguodama į Vakarų sankcijas dėl karo Ukrainoje, Maskva smarkiai sumažino tiekimą į Europą.

Ukraina gavo iš Kanados gavo 500 mln. jos dolerių (346 mln. eurų), gautų Kanados vyriausybei pardavus penkerių metų trukmės tarptautinių skolos vertybinių popierių emisiją pagal programą „Ukraine Sovereignty Bonds“ (Ukrainos suverenumo obligacijos), skelbia „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos finansų ministerijos pranešimu.

„Pagal paskolos sutartį Ukraina iš Kanados gavo papildomus 500 mln. Kanados dolerių. Bendras paskolos dydis – 1,95 mlrd. Kanados dolerių (1,35 mlrd. eurų)", – teigiama pranešime.

„Šie pinigai bus panaudoti prioritetinėms valstybės biudžeto išlaidoms finansuoti ir taip pat padės išsaugoti Ukrainos finansinį stabilumą“, – ministerijos pranešime cituojamas jos vadovas Serhijus Marčenka.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF), per kurio specialią sąskaitą šios lėšos pasiekė Ukrainą, vadovė Kristalina Georgijeva patvirtino, kad jos buvo pervestos.

„Dėkoju Kanadai už naują 500 mln. Kanados dolerių įnašą. Tai jau trečias Kanados įnašas į sąskaitą, kuria remiamos pastangos stabilizuoti Ukrainos ekonomiką“, – parašė ji tviteryje.

Birželį Ukraina iš Kanados gavo 1 mlrd. Kanados dolerių, o rugpjūtį – dar 450 mln. dolerių kaip paskolas lengvatinėmis sąlygomis.

Stebėjimo grupė „Belarussian Hajun“ pranešė, kad Rusija pradėjo gabenti techniką ir mobilizuotus rusus į Baltarusijos pietus, tai yra prie sienos su Ukraina.

Pranešama, kad gruodžio 20 d. prasidėjo Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų tankų, sunkvežimių ir karių gabenimas iš Baltarusijos poligonų šiaurinėje ir centrinėje šalies dalyje, kur jie buvo dislokuoti, į Pietus - arčiau sienos su Ukraina.

Gruodžio 19 dieną Minske susitiko Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. 

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį telefonu paragino Kinijos vadovą Xi Jinpingą pasinaudoti savo įtaka Rusijai, kad baigtųsi karas Ukrainoje, pranešė jo biuras.

„Prezidentas pabrėžė bendrą Kinijos ir Europos interesą, kad karas (Ukrainoje) baigtųsi, taip pat pagarbą Ukrainos suverenitetui ir būtiną Rusijos kariuomenės išvedimą“, – sakoma F.-W.Steinmeierio biuro pranešime.

„Jis paprašė Xi [Jinpingo] pasinaudoti savo įtaka Rusijai ir (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui šiuo tikslu“, – priduriama jame.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka po pirmadienio susitikimo Minske su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu bandė paironizuoti Rusijos pradėjo karo Ukrainoje tema.

„Žinote, mes abu esame koagresoriai. Labiausiai kenksmingi, toksiški žmonės šioje planetoje. Turime tik vieną ginčą – kuris labiau? Vladimiras Vladimirovičius, sako, kad aš. Aš jau pradedu manyti, kad jis. Nusprendėme, kad kartu, vienodai. Štai ir viskas. O jei kas nors šiandien galvoja mus suskaldyti, neišeis“, – žurnalistams sakė A.Lukašenka. 

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas, Aliaksandras Lukašenka

Jungtinų Tautų dokumentuose skelbiama, „agresija – tai valstybės ginkluotos jėgos panaudojimas prieš kitos valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę arba bet kokiu kitu būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų Chartija“.

Rusija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą, okupuoja jos teritorijas, atakuoja raketomis ir bepiločiais orlaiviais jos civilius objektus. Karinė invazija bei apšaudymai taip pat vyko ir iš Baltarusijos teritorijos. Baltarusija Rusijai suteikia logistinę ir kitą karinę pagalbą, gydo sužeistus Rusijos karius.

Rusijos teismai areštavo Maskvos pradėtą karą Ukrainoje kritikavusio oligarcho Olego Deripaskos bendrovei „RogSibAl“ priklausantį Imeretinskio viešbučio kompleksą ir jachtų uostą Sočyje po to, kai Kremlius paprašė milijardieriaus liautis kritikavus karą Ukrainoje. Apie tai pranešė laikraštis „Financial Times“, remdamasis dviem gerai informuotais šaltiniais. Areštuoto turto vertė – 1 mlrd. dolerių.

Olegas Deripaska / Scanpix nuotr.

Prasidėjus karui O.Deripaska savo socialinių tinklų paskyrose paskelbė keletą pranešimų, kurie galėjo būti interpretuojami kaip karo kritika. Pavyzdžiui, kovo mėnesį milijardierius tviteryje parašė: „Mums reikia taikos, nes jau peržengėme ribą, iš kurios nėra kelio atgal.“ FT šaltinis, artimas O. Deripaskai, teigė, kad tą patį mėnesį Kremlius paprašė verslininko sušvelninti savo kritiką dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Vėliau šis prašymas buvo pakartotas bent kartą, patikslino jis. Vienas iš laikraščio pašnekovų teigė, kad Kremlius paprašė O. Deripaskos „nusiraminti“.

Ukraina antradienį neteikė didelės reikšmės Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos susitikimui, ir pavadino jį politiniu teatru.

Per pirmadienio susitikimą Minske artimos sąjungininkės Rusija ir Baltarusija pažadėjo glaudesnį bendradarbiavimą karinėje srityje.

„Putino ir Lukašenkos susitikimas yra dar vienas jų atliktas šokis. Kaip rodo turima informacija, jokių svarbių sprendimų per šį susitikimą nebuvo priimta. Kad ir kas nutiktų, mes pasirengę bet kokiam scenarijui“, – per internetinę transliaciją socialiniame tinkle „Facebook“ sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Rusijos Čiuvašijoje dujotiekyje nugriaudėjo sprogimas ir kilo gaisras, pranešė žiniasklaida.

Kaip teigiama, sprogimas įvyko dujotiekyje tarp Kalinino kaimo ir Jambachtino kaimo.

Pirminiais duomenimis, įvyko dujų nuotėkis. Žiniasklaida praneša, kad informacijos apie aukas nėra. Į vietą išvyko Ekstremalių situacijų ministerijos darbuotojai.

Ministerija pranešė, kad gaisras dujotiekyje kilo atliekant planinius remonto darbus.

Propagandinis „RIA Novosti“, remdamasi kaimo gyvenvietės vadovo komentaru, praneša, kad Čiuvašijoje per sprogimą dujotiekyje žuvo trys žmonės, o vienas buvo sužeistas.

Teigiama, kad dujotiekiu, kuriame įvyko sprogimas dujos iš Rusijos per Ukrainą buvo tiekiamos į Vakarų Europą. 

Dujotiekis kerta Rusijos ir Ukrainos sieną Kursko srityje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Donecko srityje esančiame Bachmute. Apie tai iš pradžių pranešė Ukrainos žurnalistai. Vėliau šią informaciją patvirtino ir valstybės vadovo spaudos atstovas Serhijus Nikiforovas.

Apie valstybės vadovo vizitą iš anksto nebuvo pranešta.

Volodymyras Zelenskis apsilankė Bachmute

Prezidento spaudos atstovas S.Nikiforovas komentare „Ukrainska Pravda“ patvirtino, kad V.Zelenskis lankėsi Bachmute.

Bachmute V.Zelenskis susitiko ir kalbėjosi su kariais. Jis taip pat įteikė apdovanojimus šalies gynėjams.

Bachmute vyksta „įnirtingi mūšiai“ tarp Ukrainos gynėjų ir įsiveržusių Rusijos pajėgų, antradienį pranešė prezidento biuras Kyjive.

Anksčiau šį mėnesį V.Zelenskis sakė, kad Rusijos pastangos užkariauti Bachmutą pavertė Rytų Ukrainos miestą griuvėsiais.

„Okupantai faktiškai sunaikino Bachmutą, dar vieną Donbaso miestą, kurį Rusijos kariuomenė pavertė sudegusiais griuvėsiais“, – sakė jis

Gruodžio 20-osios naktį Krymo sąsmaukoje degė rusiškos technikos kolona. Liepsnos užfiksuotos vaizdo įraše.

Melitopolio mero Ivano Fedorovo teigimu, su Rusijos konvojumi atsitiko „paslaptinga situacija“. Be to, jis pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos vis labiau artėja prie Krymo.

„Pastaruoju metu pasitaiko paslaptingų situacijų, kai okupantai manė esą saugūs. Šiąnakt Krymo sąsmaukoje prie Čongaro buvo apšaudyta rusų vilkstinė.

Pačiame pusiasalyje nuolat girdimi keisti sprogimai. Kryme besislapstantys rašistai tikisi kad mūsų pajėgos nepasieks jų gynybos pajėgų arba jas išgelbės jų „patikima oro gynyba“. Tačiau faktai kalba ką kita“, – sakė V.Fedorovas.

Melitopolio meras pažymėjo, kad okupantai turi vis mažiau galimybių pabėgti, „tuo labiau, kad Krymo tiltas nėra patikimas“.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad Rusijos okupantai nesėkmingai kontratakuoja Svatovės-Kreminos kryptimi, o Ukrainos gynėjams iki Kreminos liko keli kilometrai.

„Iki Kreminos liko keli kilometrai, bet pažanga lėta dėl tankaus teritorijos užminavimo.

Mūsų gynybos pajėgoms pavyko stabilizuoti padėtį Bilohorivkoje. Mes užtikrintai laikome savo pozicijas“, – teigė jis. 

S.Haidajaus teigimu, okupuotose teritorijose Luhansko srities miestuose žmonės šąla: „Daugiaaukščiai šildomi gatvėse kertant medžius ir kūrenant baldus“.

Netoli nuo sienos su Ukraina esančiame Rusijos Šebekino mieste nugriaudėjo sprogimai, dalis miesto liko be elektros, yra sužeistas žmogus.

Apie tai pranešė Belgorodo srities gubernatorius Večeslavas Gladkovas.

„Šiuo metu vyksta Šebekino miesto rajono apšaudymas. Pirminiais duomenimis, yra viena auka – vyras su dilbio kaulų lūžiais.

Dėl apšaudymo sutriko elektros tiekimas. Trečdalis miesto gyventojų lieka be elektros“, – teigė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį sakė, kad padėtis keturiose Ukrainos teritorijose, kurias Maskva skelbia aneksavusi, yra „itin sunki“.

„Padėtis Donecko ir Luhansko liaudies respublikose, Chersono ir Zaporižios regionuose itin sunki“, – savo profesinę šventę mininčioms Rusijos saugumo tarnyboms pasakė V.Putinas.

Jis atskirai paminėjo tuos, kas dirba „naujuose Rusijos regionuose“.

„Ten gyvenantys žmonės, Rusijos piliečiai, kliaujasi jumis, jūsų apsauga“, – pareiškė V.Putinas.

Jis taip pat sakė, kad vykdant Rusijos kontržvalgybos operacijas reikia „didžiausio šaltakraujiškumo, jėgų sutelkimo“.

„Būtina griežtai slopinti užsienio žvalgybos tarnybų veiksmus, greitai išaiškinti išdavikus, šnipus ir sabotuotojus“, – pridūrė jis.

Rugsėjo mėnesį V.Putinas paskelbė, kad Rusija aneksuoja keturis regionus Ukrainos rytuose ir pietuose, po Maskvos statytinių ten surengtų pseudoreferendumų.

Tačiau Rusijos kariuomenė nė viename šių regionų, įskaitant nepripažintas prorusiškų separatistų „liaudies respublikas“, niekada nekontroliavo visos jų teritorijos, o praėjusį mėnesį buvo išstumta iš pietinės Chersono srities sostinės.

Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.

Patyrusi nesėkmių mūšio lauke Maskva pakeitė strategiją ir suintensyvino smūgių iš oro kampaniją prieš Ukrainos karinius ir energetinės sistemos objektus.

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė inscenizuotą susitikimą su Rusijos generolais, siekdamas atsikratyti asmeninės atsakomybės už nesėkmes kare prieš Ukrainą.

Kaip socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis, V.Putinas lankėsi jungtiniame vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ štabe ir susitiko su aukšto rango karininkais, tarp jų ir Generalinio štabo viršininku Valerijumi Gerasimovu ir gynybos ministru Sergejumi Šoigu.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„Jis prašė pasiūlymų dėl tolesnių specialiosios karinės operacijos žingsnių. Ataskaitą jam pristatė Rusijos kariuomenės grupės Ukrainoje vadas generolas Sergejus Surovikinas. Šiame surežisuotame susitikime Putinas tikriausiai ketino pademonstruoti kolektyvinę atsakomybę už specialiąją karinę operaciją“, – rašoma pranešime.

„Šiuo demonstravimu tikriausiai buvo siekiama nuimti nuo Putino atsakomybę už karinę nesėkmę, didelį karių mirtingumą ir padidėjusį visuomenės nepasitenkinimą mobilizacija“, – pabrėžiama pranešime.

Be to, žvalgybos agentūra pažymėjo, kad televizijos vaizdo įrašas esą buvo skirtas išsklaidyti socialinių tinklų gandus apie V.Gerasimovo pašalinimą iš pareigų.

Nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos kariai likvidavo daugiau nei 99 200 Rusijos karių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, bendri priešo koviniai nuostoliai nuo vasario 24 dienos siekia apie 99 230 Rusijos karių, iš kurių 430 buvo likviduoti praėjusią parą.

Rusijos kariuomenė taip pat prarado: 2995 tankus (7 per praėjusią parą),  5974 šarvuotas kovines mašinas (5 per dieną), 1960 artilerijos sistemų (7 per dieną), 281 lėktuvą, 266 sraigtasparnius. 

Kanados vyriausybė pirmadienį paskelbė pradedanti procesą, kuriuo siekiama areštuoti 26 mln. JAV dolerių (apie 24,5 mln. eurų) vertės Rusijos oligarchui Romanui Abramovičiui priklausančios bendrovės turtą.

Nors kelios Vakarų sąjungininkės yra areštavusios Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimų asmenų jachtų, naftos ir dujų įmonių bei kito turto, Kanada tai daro pirmą kartą.

Otava sako, kad kreipsis į teismą dėl R.Abramovičiaus įmonės „Granite Capital Holdings“, ir nori gautas lėšas panaudoti Ukrainos atstatymui. 

„Putino oligarchai prisidėjo prie neteisėtos ir barbariškos Rusijos invazijos į Ukrainą“, – pareiškime teigė ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland.

„Kanada netaps prieglobsčiu jų neteisėtai gaunamoms pajamoms, o šiandienos pranešimas rodo mūsų pasiryžimą užtikrinti, kad Rusijos elitas sumokėtų kainą už paramą žiauriam Putino režimui“, – sakė ji.

56-erių R.Abramovičiui, buvusiam Londono futbolo klubo „Chelsea“ savininkui, sankcijas taiko Kanada, Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga.

Nuo vasario mėnesio, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kanada pritaikė sankcijas daugiau kaip 1 500 Rusijos fizinių ir juridinių asmenų bei jų rėmėjų. 

Rusijos karas Ukrainoje keičia geopolitinius procesus ir griauna stereotipus dėl Pietų ir Šiaurės Europos skirtumų, sako vizitą Ispanijoje baigiantis Lietuvos užsienio  reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Rusijos karas prieš Ukrainą keičia pasaulio šalių požiūrį į geopolitinius procesus. Dar niekada Europa nebuvo tokia vieninga vertindama išorines grėsmes. Griūva geografijos padiktuoti stereotipai ir stiprėja Pietų ir Šiaurės Europos bendrystės jausmas“, – ministerijos antradienį išplatintame pranešime pažymėjo ministras G.Landsbergis.

Jis Ispanijoje susitiko su šalies diplomatijos vadovu Jose Manueuliu Albaresu ir Ispanijos parlamento pirmininke Meritxell Batet Lamana. 

Lukas Balandis / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, susitikimo metu užsienio reikalų ministrai aptarė Rusijos karo prieš Ukrainą poveikį ne tik Europai, bet ir Afrikos bei Pietų Amerikos žemynams, energetinės ir ekonominės diversifikacijos būtinybę.

Lietuvos ir Ispanijos diplomatijos vadovai taip pat pažymėjo būtinybę užtikrinti Rusijos vadovų atsakomybę už agresiją prieš Ukrainą.

Lietuvos ir Ispanijos užsienio reikalų ministrai taip pat pasirašė memorandumą, kuriuo sutarta rengti reguliarias konsultacijas tarp abiejų šalių įvairiais užsienio politikos klausimais. Pasak G.Landsbergio, šis dokumentas atveria kelius dar intensyvesniam bendravimui su Ispanija ir diplomatiniam bendradarbiavimui „ne tik Europos Sąjungos ir NATO darbotvarkių rėmuose, bet ir stiprinant ES ir Lotynų Amerikos ryšius“.

Pasak jo, simboliška ir tai, kad po vasarą vykusio NATO viršūnių susitikimo Madride Aljanso vadovai kitąmet kelsis į Vilnių. Jis pabrėžė, kad karas Ukrainoje paskatino debatus apie tarptautinių organizacijų  atsakomybę, užtikrinant Europos kontinento saugumą bei šalių teritorinį integralumą.

„Barbariški Rusijos nusikaltimai Ukrainoje siunčia aiškią žinią – Ukraina turi tapti NATO dalimi“, – sakė G.Landsbergis.

Susitikime su Ispanijos M.Batet Lamana G.Landsbergis padėkojo už solidžią Ispanijos paramą Ukrainai ir aptarė dvišalio bendradarbiavimo klausimus.

„Ukraina turi laimėti, nes derybos reikštų galimybę, jog Europoje vėl būtų jėga perbraižomos sienos – to nė už ką negalime leisti. Vertiname Ispanijos paramą ir vertybėmis grįstą pasirinkimą ginti Ukrainos laisvę, suverenitetą, teritorinį vientisumą“, – pažymėjo ministras.

Lietuvos ir Ispanijos diplomatijos vadovai taip pat dalyvavo viešoje diskusijoje, G. Landsbergis susipažino su Ispanijos archyvuose saugomų dvišalių santykių istorijos dokumentų originalų paroda, skirta Lietuvos ir Ispanijos diplomatinių santykių 100-mečiui.

Analizuodamas Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos susitikimo rezultatus, Karo studijų institutas (ISW) pabrėžė, kad Baltarusijos dalyvavimas kare prieš Ukrainą išlieka mažai tikėtinas.

Instituto analitikai atkreipė dėmesį į tai, kad V.Putinas ir A.Lukašenka susilaikė nuo viešų diskusijų apie Rusijos invaziją į Ukrainą. Kartu jie pažymėjo, kad „Vakarų grėsmė“ Baltarusijai tebeegzistuoja.

ISW ir toliau mano, kad Baltarusija vargu ar pradės karą prieš Ukrainą.

„Faktas, kad Putinas, atrodo, priėmė Lukašenkos tezes, neįtikinęs Lukašenkos jas koreguoti, netiesiogiai patvirtina šį vertinimą“, – sakoma ISW ataskaitoje.

Analitikai taip pat mano, kad Kremlius bando nuslėpti pirminius V.Putino ketinimus daryti spaudimą A.Lukašenkai, siekiant iš jo gauti tolesnių nuolaidų dėl Baltarusijos integracijos į Rusijos Federaciją.

„Putinas pareiškė, kad Rusija nėra suinteresuota ką nors absorbuoti, turėdamas galvoje Baltarusiją. Šis pareiškimas buvo padarytas po to, kai Lukašenka gruodžio 16 d. vėl paskelbė Baltarusijos nepriklausomybę ir visišką suverenitetą, ir atrodo, kad tai gynybinė reakcija į Lukašenkos komentarus“, – mano institutas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paneigė planus absorbuoti Baltarusiją, kai pirmadienį su retu vizitu lankėsi šalyje, kurios autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka padėjo jam įsiveržti į kaimyninę Ukrainą.

V.Putinas su gynybos ir užsienio reikalų ministrais atskrido į Minską, praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusijos pajėgos paleido daugybę dronų į kritinę Kyjivo infrastruktūrą ir dėl to keliolikoje regionų nutrūko elektros energijos tiekimas.

Jo teigimu, Rusiją ir Baltarusiją, kuriai buvo paskelbtos naujos Vakarų sankcijos po to, kai prezidentas A.Lukašenka buvo paskelbtas laimėjusiu šeštąją kadenciją 2020 metų rinkimuose, plačiai kritikuotuose kaip nesąžiningi, „vienija bendra istorija ir dvasinės vertybės“.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka

V.Putinas pavadino šalis „artimiausiomis sąjungininkėmis ir strateginėmis partnerėmis“, tačiau tvirtino, kad gandai, jog Rusija siekia užgrobti Baltarusiją, sklinda iš „piktavalių“.

„Rusija nesuinteresuota ką nors absorbuoti, tai būtų paprasčiausiai beprasmiška“, – sakė V.Putinas.

Vašingtone Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as pasišaipė iš Rusijos vadovo komentarų.

„Manau, kad tokį pareiškimą reikia vertinti kaip didžiausią ironiją iš lyderio, kuris šiuo metu, dabar, siekia smurtu absorbuoti savo kitą taikų kaimyną“, – teigė N.Price'as.

„Matėme, kaip A.Lukašenkos režimas iš esmės perleido savo suverenitetą – perleido savo nepriklausomybę – Rusijai“, – sakė N.Price'as.

Baltarusija leido rusų pajėgoms naudotis savo teritorija, ir likus kelioms valandoms iki V.Putinui nusileidžiant Minske, Maskva paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotos pratybos su Baltarusijos pajėgomis, įskaitant tankų manevrus ir snaiperių šaudymą sniegu padengtame poligone.

A.Lukašenka paragino glaudžiau bendradarbiauti karinėje srityje ir teigė, kad Rusija ir Baltarusija yra „atviros dialogui su kitomis valstybėmis, įskaitant iš Europos“.

„Tikiuosi, kad netrukus jie įsiklausys į proto balsą“, – sakė A.Lukašenka.

Prieš Rusijos vadovo vizitą buvo spėliojama, kad jis darys spaudimą A.Lukašenkai siųsti karius į Ukrainą kovoti kartu su rusais po to, kai Maskva patyrė virtinę pralaimėjimų per beveik 10 mėnesių trukusias kovas.

Tačiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas šiuos pranešimus atmetė kaip „visiškai kvailus, niekuo nepagrįstus prasimanymus“.

Spalio mėnesį Baltarusija paskelbė apie bendrų regioninių pajėgų su Maskva formavimą, į buvusią sovietinę šalį atvykus keliems tūkstančiams Rusijos kariškių.