JAV: Šiaurės Korėja yra perdavusi ginklų Rusijos „Wagner“ grupei

Nuo plataus masto invazijos Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo 100 950 priešo karių. Per pastarąją dieną Rusijos kariuomenė neteko 550 savo karių.

Ukrainos kariuomenės generalinio štabo spaudos centras oficialiame „Facebook“ puslapyje pasidalijo atnaujintais duomenimis apie Rusijos nuostolius Ukrainoje. Statistika tradiciškai skirstoma į bendrąją ir kasdieninę.

Nuo invazijos pradžios Rusija neteko: apie 100 950 (+550) karių,  3005 (+2) tankų, 5 986 (+5) šarvuotų kovos mašinų, 283 (+1) lėktuvų,  267 (+0) sraigtasparnių. 

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

JAV Senatas patvirtino kitų metų biudžetą, kuriame numatyta 45 mlrd. dolerių pagalba Ukrainai. Biudžetas siekia apie 1,7 trilijono dolerių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Bachmutas

Šiais metais Kongresas jau patvirtino maždaug 67 mlrd. dolerių ekonominės ir karinės pagalbos paketus Ukrainai.

G-7 šalys nuotoliniame susitikime aptarė taikos planą, apie kurį kalbėjosi J.Bidenas ir JAV lankęsis V.Zelenskis.

A.Blinkenas taikos pasiūlymą pavadino „gera pradžia“.

Kreipdamasis į Kongresą prezidentas V.Zelenskis sakė, kad su J.Bidenu aptarė Ukrainos taikos formulę, o JAV vadovas pritarė idėjai surengti taikos aukščiausiojo lygio susitikimą. Kol kas nėra jokios informacijos apie aukščiausiojo lygio susitikimą, tačiau žinoma, kad jį norima surengti šią žiemą.

Kreipimesi į Kongresą V.Zelenskis kitus metus taip pat pavadino lemiamais karo metais.

JAV Kongrese priimta Respublikono senatoriaus Lindsey Grahamo pataisa, susijusi su areštuotu Rusijos oligarchų turtu ir jo perdavimu Ukrainos žmonėms, rašo CNN.

„Ši pataisa leistų Teisingumo departamentui per valstybės sekretorių pervesti pajamas, gautas iš konfiskuoto oligarchų turto ar kitų subjektų, kuriems taikomos sankcijos, Ukrainos žmonėms“, – sakė L.Grahamas. 

JK gynybos ministerija tviteryje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti Ukrainos karių mokymai. 

Vokietijoje dėl įtariamos išdavystės suimtas šalies užsienio žvalgybos agentūros BND pareigūnas, kuris tariamai perduodavo valstybės paslaptis Rusijai, ketvirtadienį pranešė federaliniai prokurorai.

Pareigūnas, įvardytas kaip Carstenas L., „Rusijos žvalgybos tarnyboms perduodavo informaciją, kurią gaudavo vykdydamas savo profesinę veiklą“, rašoma prokurorų paskelbtame pranešime.

„Scanpix“ nuotr./Vokietijos policija

Jis buvo suimtas trečiadienį Berlyne ir jo bei dar vieno asmens darbo vietoje ir bute buvo atlikta krata.

„Tyrimai buvo atliekami glaudžiai bendradarbiaujant su BND“, – rašoma pranešime.

Įtariamasis informaciją Rusijai tariamai perdavė šiais metais. Teisėjas jam paskyrė kardomąjį kalinimą.

Išsamiau skaitykite ČIA.

Ukrainos kariai naudotis oro gynybos sistema „Patriot“ turėtų būti pradėti apmokyti netrukus, rašo CNN.

DPA/„Picture Alliance“/„Scanpix“ nuotr./Oro gynybos sistema „Patriot“

Pasak JAV gynybos departamento atstovo, kiekviena „Patriot“ sistema, priklausomai nuo konfigūracijos, kainuoja nuo 450 iki 550 mln. JAV dolerių. Viena šio komplekso raketa kainuoja apie 4 mln. dolerių.

JAV jau apmokė apie 3100 Ukrainos karių – beveik pusę iš jų – naudoti haubicas M777 arba HIMARS raketų paleidimo įrenginius.

V.Putinui išreiškus viltį, kad konfliktas Ukrainoje bus greitai išspręstas, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį pabrėžė, kad Rusija nerodo jokio tikro susidomėjimo užbaigti karą Ukrainoje.

JAV valstybės sekretorius pareiškė, jog ketvirtadienį su Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrais kalbėjosi apie „teisingos taikos“ idėjas, kurias dieną anksčiau per savo istorinį vizitą į Vašingtoną iškėlė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos lyderio idėjas A.Blinkenas pavadino „gera pradžia“ ir pridūrė, kad bet kokia taika turi būti „teisinga ir ilgalaikė“. Jis taip pat pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos neprimes savo sprendimų Ukrainai.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas

„Iš esmės dabar Rusija nerodo jokio susidomėjimo prasminga diplomatija, … kuri leistų užbaigti šį karą“, – pareiškė JAV valstybės sekretorius per spaudos konferenciją.

Anot jo, Rusija galėtų nedelsdama užbaigti karą, atitraukusi savo pajėgas, tačiau, „jai to nedarant, turime pamatyti kažkokių prasmingų įrodymų, jog Rusija yra pasirengusi realiai derėtis dėl teisingos ir ilgalaikės taikos“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Per dieną Rusijos okupantai surengė 5 raketų ir 5 oro smūgius, taip pat apie 15 atakų iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, įskaitant naktinį civilinės infrastruktūros apšaudymą Marhaneco mieste Dniepropetrovsko srityje. Dieną priešas apšaudė Chasiv Jarą Donecko srityje, kur nukentėjo civiliai gyventojai“, – ketvirtadienį vakare pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Remiantis pranešimu, Rusija ir toliau aktyviausiai puola Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis, bando pagerinti taktinę padėtį prie Kupjansko ir Lymano.

Ukrainos kariuomenė patvirtino, kad gruodžio 20 dieną šalies pajėgos atakavo Rusijos karius prie Mykolajivkos, Chersono srityje. Atakos metu sužeista apie 140 priešo karių, sunaikinti 8 sunkvežimiai „Kamaz“ su amunicija. 

Šiaurės Korėja yra patiekusi ginklų Rusijos privačiai samdinių grupei „Wagner“, ketvirtadienį pareiškė Baltieji rūmai, grupę pavadinę gynybos ir kitų Kremliaus ministerijų „varžove“ dėl valdžios.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Privačios karinės kompanijos „Wagner“ biuras Sankt Peterburge

Šiaurės Korėja praėjusį mėnesį „Wagner“ grupei pardavė raketų ir sviedinių, pažeidusi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, pareiškė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby ir pridūrė, kad Jungtinės Valstijos sugriežtins sankcijas samdinių grupei.

„Wagner“ visame pasaulyje ieško ginklų tiekėjų, siekdama paremti savo karines operacijas Ukrainoje“, – pareiškė J.Kirby žurnalistams.

„Galime patvirtinti, kad Šiaurės Korėja yra pristačiusi pradinę ginklų siuntą grupei „Wagner“, kuri sumokėjo už tą įrangą“, – pridūrė jis.

Pasak J.Kirby, grupė „Wagner“, kuri yra nepriklausoma nuo oficialių Rusijos gynybos struktūrų ir tęsia kruviną Ukrainos Bachmuto miesto apgultį, vykdydama savo operacijose Ukrainoje, kas mėnesį išleidžia daugiau kaip 100 mln. JAV dolerių (94 mln. eurų).

„Wagner“ iškyla kaip su Rusijos kariuomene ir kitomis Rusijos ministerijomis konkuruojantis galios centras“, – pažymėjo Baltųjų rūmų atstovas.

Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerija neigia, kad siūlė ir perdavė amuniciją Rusijai.

Plačiau skaitykite ČIA.

JAV prezidento J.Bideno administracija įvedė naujas sankcijas 10 Rusijos jūrų subjektų po Rusijos atakų prieš Ukrainos uostus, ketvirtadienį pranešė JAV valstybės sekretorius A.Blinkenas.

„Esame pasiryžę prezidentui V.Putinui ir jo pagalbininkams taikyti papildomas griežtas pasekmes dėl Rusijos nesąžiningo karo prieš Ukrainą. Po Rusijos jūrų operacijų prieš Ukrainos uostus, įskaitant tuos, kurie tiekia pasauliui labai reikalingą maistą ir grūdus, Jungtinės Valstijos šiandien įveda sankcijas Rusijos jūrų subjektams“, – sakė A.Blinkenas. 

Tarp subjektų, kuriems taikomos sankcijos, yra įmonės, gaminančios įvairius Rusijos karinio jūrų laivyno pajėgumų aspektus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

Viena iš bendrovių, kuriai taikomos sankcijos, yra akumuliatorių bendrovė „Rigel“, daugiau kaip 15 metų tiekianti baterijas Rusijos kariniam jūrų laivynui, nurodė JAV valstybės departamentas. Sankcijos taip pat pritaikytos centriniam mokslinių tyrimų institutui „Elektropribor“, kuris gamina navigacijos sistemą Rusijos koviniams laivams. 

„Jungtinės Valstijos tebėra pasiryžusios naudoti visas tinkamas priemones, kad atgrasytų Rusiją nuo išpuolių prieš Ukrainą – nesvarbu, ar tie išpuoliai būtų vykdomi iš oro, sausumos, ar jūros. Šios atskaitomybės priemonės pabrėžia paprastą žinią: Kremlius turi nutraukti savo brutalią kampaniją prieš Ukrainą“, – sakė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesureikšmino Jungtinių Valstijų pranešimo apie tai, kad Ukrainai bus perduota pažangios oro gynybos sistemos „Patriot“ baterija siekiant padėti Kyjivui atremti oro smūgius.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

„Tie, kas stoja prieš mus, sako, kad tai gynybai skirtas ginklas ... visada bus priešnuodžių. Taigi žmonės, kurie tai daro, daro tai be reikalo. Tai tiesiog pratęsia konfliktą ir tiek“, – ketvirtadienį pareiškė jis žurnalistams.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock teigė, kad G7 šalys dės daugiau pastangų stiprinant Ukrainos oro gynybą.

„Kiekviena raketa, kurią Ukraina numuša iš dangaus, reiškia šiek tiek mažiau kančių Ukrainos žmonėms“, – sakė ji.

Ji taip pat palankiai įvertino JAV sprendimą pristatyti Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“.

Tuo tarpu bendrame G7 finansų ministrų pareiškime teigiama, kad grupė yra „pasirengusi ateinančiais metais, jei reikės, daugiau prisidėti prie biudžeto ir ekonominės paramos“ Ukrainai.

G7 sutelkė „iki 32 mlrd. JAV dolerių biudžetinės ir ekonominės paramos Ukrainai ir toliau siekia tolesnės pažangos“, sakoma jame.

Irano užsienio reikalų ministerija reiškia nepasitenkinimą ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio kalba JAV Kongrese, kurioje jis paragino sustabdyti Teherano ir Maskvos aljansą kare prieš Ukrainą.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani ketvirtadienio pareiškime pasmerkė JAV Kongrese nuskambėjusius „pasikartojančius kaltinimus ir griežtas pastabas“ Teheranui.

Išvakarėse kreipdamasis į abiejų JAV Kongreso rūmų narius V.Zelenskis pareiškė, kad Iranas tapo Rusijos genocidinio karo prieš Ukrainą bendrininku.

„Jei Rusija negali pasiekti mūsų miestų artilerija, ji bando juos sunaikinti raketomis. Be to, šioje genocido politikoje Rusija rado sąjungininką. Tai Iranas. Irano žudantys dronai, kurių šimtai iškeliauja į Rusiją, tapo grėsme mūsų ypatingos svarbos infrastruktūrai. Taip vienas teroristas suranda kitą. Ir tik laiko klausimas, kada jie smogs kitiems jūsų sąjungininkams, jei nesustabdysime jų dabar. Turime tai padaryti!“ – pabrėžė V.Zelenskis.

„AP“/„Scanpix“/Volodymyras Zelenskis kreipiasi į JAV Kongresą

N.Kanani sakė, kad Iranas ne kartą atsakė į „nepagrįstus kaltinimus“ dėl dronų, ir pakartojo, kad „Irano Islamo Respublika netiekė jokių ginklų jokiai šaliai, kad jie būtų naudojami kare Ukrainoje“.

Anot N.Kanani, Iranas visada gerbė visų šalių, įskaitant Ukrainą, teritorinį vientisumą, o „V.Zelenskiui derėtų žinoti, kad Irano strateginė kantrybė tokiems nepagrįstiems kaltinimams nėra beribė“.

Jis taip pat sakė, kad V.Zelenskiui derėtų „pasimokyti iš likimo kai kurių kitų politinių lyderių, kurie pasitenkino JAV parama“.

Vakarų šalys kaltina Iraną tiekiant Rusijai bepiločius orlaivius, kurie, kaip įtariama, naudojami Ukrainai pulti, ir įvedė sankcijas Teheranui. Pastarasis šiuos kaltinimus neigia.

Gruodžio 9-ąją Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby pavadino Teherano ir Maskvos karinę partnerystę „kenksminga“ Ukrainai, Irano kaimynėms ir pasauliui.

Praėjusį mėnesį Teheranas pripažino, kad siuntė dronus Rusijai, tačiau tvirtino, kad jie buvo pristatyti prieš Maskvai pradedant invaziją į Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Amerikos visuomenei ir įstatymų leidėjams pateikė „labai įtikinamą“ argumentą dėl būtinybės JAV teikti ilgalaikę pagalbą Ukrainai, CNN sakė vienas Baltųjų rūmų administracijos pareigūnas.

Respublikonams, kurių dalis abejoja pagalbos Ukrainai ateitimi, ruošiantis perimti Atstovų Rūmus, minėtas pareigūnas teigė, jog Baltieji rūmai tiki, kad V.Zelenskio kalba padėjo įrodyti to būtinybę.

„Manome, kad V.Zelenskis įstatymų leidėjams ir Amerikos žmonėms įtikinamai papasakojo apie aukas, kurias patyrė ir tebepatiria Ukraina“, – sakė jis. „Mūsų įsitikinimu, [Ukrainos] prezidentas išsamiai paaiškino, kodėl JAV parama buvo tokia svarbi praeityje ir kaip jis tiki mūsų teikiama parama.“

Nors prieš Kongresą pasakyta kalba ir gali padėti Baltiesiems rūmams būsimose kovose dėl Ukrainos paramos paketų formavimo, tačiau Baltųjų rūmų pareigūnas atkreipė dėmesį, jog V.Zelenskis nesiekė naudos dėl turimos rūmų įtakos.

„Jis viską padarė pats“, – komentavo pareigūnas.

Baltųjų rūmų administracijai JAV prezidentas Joe Bidenas davė tokį pat atsakymą kaip ir CNN žurnalistui Philui Mattingly: J.Bidenas pripažino, jog jam asmeniškai buvo naudinga susitikti su Ukrainos lyderiu.

Aukšto rango valdžios pareigūnas teigė, kad J.Bidenas „tikrai mėgavosi laiku, praleistu su Zelenskiu“, ir manė, kad jis yra „energingas“ bei atsidavęs.

Pasibaigus V.Zelenskio vizitui, J.Bidenas tviteryje pasidalino V.Zelenskį ir Ukrainą palaikančia žinute, jog „tiek Ukrainos vadovo, tiek Ukrainos žmonių pasiekimai yra svarbūs visam pasauliui“.

Prie įrašo prisegęs bendrą nuotrauką J.Bidenas pridūrė, jog Jungtinių Valstijų ir Ukrainos kartu palaikoma ryški laisvės liepsna „ir vėl nugalės tamsą“. 

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanaani paskelbtame pareiškime sakė, kad Volodymyro Zelenskio kalboje, pasakytoje iš Kapitolijaus Jungtinėse Amerikos Valstijose, Irano adresu kartojami „kaltinimai ir nepadorūs pareiškimai“. 

„Mes visada gerbėme šalių, įskaitant Ukrainą, teritorinį vientisumą, ir ponas Zelenskis turėtų žinoti, kad Irano strateginė kantrybė nepagrįstiems kaltinimams yra ribota“, – sakoma N.Kanaani pareiškime. 

„Ponas Zelenskis turėtų pasimokyti iš kai kurių šalių lyderių, kurie pasikliovė Amerikos parama, likimo.“ 

Savo kalboje JAV Kongrese V.Zelenskis teigė, kad šimtai Irano į Rusiją atsiųstų mirtinų bepiločių orlaivių tapo grėsme „kritinei infrastruktūrai“. 

Nors praėjusį mėnesį Irano vyriausybė pripažino, kad likus keliems mėnesiams iki invazijos į Ukrainą pradžios išsiuntė Rusijai ribotą skaičių bepiločių orlaivių, tačiau neigė, kad tiekė karinę įrangą, skirtą naudoti kare prieš Ukrainą.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas įsitikinęs, jog Rusija „rado sąjungininką“ Irane.

„Taip vienas teroristas surado kitą“, – sakė V. Zelenskis.

„Tik laiko klausimas, kada jie smogs kitiems jūsų sąjungininkams, jei nesustabdysime jų dabar“.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas socialiniuose tinkluose pranešė, kad po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito Vašingtone ir pranešimo, jog JAV suteiks Ukrainai priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“, jis telefonu kalbėjosi su JAV kolega Lloydu Austinu.

O.Reznikovas tviteryje džiaugdamasis paskelbė, kad „PATRIOTic kariai greitai įvaldys šias sistemas“. Žaisdamas žodžiais šalies Gynybos ministras sugretino gynybos sistemos pavadinimą su ukrainiečių karių patriotizmu.

Jis pridūrė esąs „dėkingas už dar vieną pagalbos paketą saugumui užtikrinti, ypač už naujus pajėgumus ginti [Ukrainos] dangų nuo žiaurių Rusijos atakų“.

Trečiadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paskelbė apie papildomą 1,85 mlrd. dolerių paramą Ukrainai saugumo srityje.

Be to, Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas sakė manąs, kad Ukrainos karių mokymas naudotis priešraketinės gynybos sistema „Patriot“ „bus paspartintas“. 

Jis pridūrė, kad amerikiečiai į šiuos mokymus žiūri „labai rimtai“ ir jog mokymai „vyksta griežtai pagal taisykles“. 

J.Ihnatas vienai iš Ukrainos televizijų sakė, kad tikisi, jog viena baterija „turėtų būti tik pradžia“ ir kad „Patriot“ gali padėti apsaugoti „svarbius strateginius objektus“, tokius kaip infrastruktūra ir štabų vietos. 

Prezidentas Volodymyras Zelenskis, pakeliui namo iš pirmojo užsienio vizito į JAV nuo didelio masto karo pradžios, susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.

„Kelyje namo susitikau su Ukrainos draugu – Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Apibendrinome metus, atnešusius istorinių iššūkių dėl plataus masto karo. Aptarėme strateginius ateities planus, dvišalius santykius 2023 m.“, – feisbuke rašė V.Zelenskis.

Okupuotoje Kachovkoje buvo susprogdintas Maskvos statytinis Andrijus Štepa, „vadovavęs“ Liubimivkos kaimui kairiajame Chersono srities krante.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Andrijus Štepa

Visų pirma, „gelbėtojų tarnybos“ informavo Rusijos žiniasklaidą, kad vadinamasis „Liubimivkos kaimo, esančio kairiajame Dniepro krante Chersono srityje, vadovas žuvo per automobilio sprogdinimą“.

Propagandistai praneša, kad A.Štepa automobilyje sudegė gyvas.

Naujienų agentūra „The Associated Press“, išanalizavusi nuo kovo pradžios iki gruodžio darytas palydovines nuotraukas ir atkreipusi dėmesį į vietas, kur žemė buvo suardyta, ketvirtadienį paskelbė nustačiusi, kad Mariupolyje ir jo apylinkėse yra mažiausiai 10 300 naujų kapų, daugiausia Senojo Krymo kapinėse.

AP išmatavo kiekvieną tinklelio atkarpą, kurioje buvo praplėstos kapinės, ir apskaičiavo, kad bendras naujų kapų užimamas plotas yra daugiau nei 51 500 kvadratinių metrų.

Tuomet AP peržiūrėjo dronų ir vaizdo įrašų medžiagą, iš kurios matyti, kad rusai sunkiąja technika iškasė ilgus griovius, kuriuos vėliau vėl užpylė. Kapai buvo žemių krūvų pavidalo, kartais su mediniais kryžiais su vardais ir datomis, bet dažniausiai su ranka užrašytais numeriais ant mažų lentelių.

Keletas kapų buvo pažymėti daugiau nei vienu numeriu, o tai galėjo reikšti, kad juose palaidoti keli žmonių palaikai.

AP išanalizavo vaizdo medžiagą, kad suskaičiuotų kapų skaičių konkrečiose kapinių dalyse, ir apskaičiavo, kad vienas kapas užima maždaug šešis kvadratinius metrus. Šį rodiklį AP pritaikė visam plotui, kuriame buvo iškastos naujos kapavietės.

Po to AP tą pačią metodiką pritaikė dviem mažesnėms netoliese esančioms kapinėms Manhušo ir Vynohradnės kaimuose, kuriose nuo kovo buvo iškasta panašių masinių kapaviečių. Be to, ten yra ir masinė kapavietė, kurią apgulties metu iškasė ukrainiečiai.

Trys teismo ekspertizės archeologai, turintys patirties tiriant masines kapavietes karo nusikaltimų atvejais, teigė, kad analizė yra pagrįsta, nes turima ribota informacija ir nėra galimybės prieiti prie kapų. Rolandas Wessingas, padėjęs tyrinėti masines kapavietes Bosnijoje, Kroatijoje ir Irake, įspėjo, kad kapų skaičius nebūtinai atitinka nužudytų ukrainiečių skaičių.

Atlikus analizę negalima nustatyti, kaip mirė palaidotieji. Tačiau tarptautinių teismo medicinos tyrėjų ekshumuotose ir AP stebėtose masinių kapaviečių vietose kitur Ukrainoje dažnai būdavo randama daugiau nei vienas žmogaus palaikų komplektas viename kape. Ant daugelio jų buvo aiškių smurtinės mirties požymių, tokių kaip sprogimo sužeidimai, kulkų žaizdos ir virve surištos rankos.

Rusijos kariuomenės vadas ketvirtadienį bendras rusų ir kinų karinių laivų pratybas pavadino atsaku į esą agresyvų JAV karinio potencialo didinimą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

„Šis bendradarbiavimas yra natūrali reakcija į agresyvų JAV karinio potencialo didinimą regione... Mūsų vykdomos pratybos griežtai atitinka tarptautinę teisę“, – tvirtino Valerijus Gerasimovas.

Maskva pirmadienį paskelbė, kad keli jos karo laivai gruodžio 21–27 dienomis Rytų Kinijos jūroje dalyvauja bendrose karinio laivyno pratybose su Pekinu.

Pranešimas atspindi stiprėjančius Rusijos ir Kinijos ryšius, abiem šalims patiriant Vakarų spaudimą.

Rusijos gynybos ministerija anksčiau šią savaitę sakė, kad pratybų metu bus leidžiamos raketos, naudojama artilerija ir rengiamos kovos su povandeniniais laivais pratybos.

Šaltojo karo laikų sąjungininkės Kinija ir Rusija – turinčios audringą santykių istoriją – pastaraisiais metais suartėjo. Jų vadinamieji santykiai „be ribų“ veikia kaip atsvara JAV dominavimui pasaulyje.

„Šių renginių tikslas – padidinti abiejų šalių karių ir pajėgų kovinę parengtį ir gebėjimą atremti naujus iššūkius ir grėsmes“, – sakė V.Gerasimovas per susitikimą su užsienio šalių kariniais atstovais.

„Mes neketiname kurti jokių aljansų ir naujų skiriamųjų linijų regione, kaip tai daro Vašingtonas“, – pridūrė jis.

Buvęs Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas anksčiau šią savaitę lankėsi Kinijoje susitikti su prezidentu Xi Jinpingu. Pasak D.Medvedevo, per derybas aptartas tarptautinis saugumas ir karas Ukrainoje.

Ukrainos kariuomenė per kelis mėnesius gali įvaldyti „Patriot“ oro gynybos sistemas.

Tai gruodžio 22 d. Ukrainos televizijos eteryje pareiškė oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas.

„Taikos sąlygomis tai yra tam tikras procesas, mūsų partneriai į tai žiūri labai rimtai, viskas turi vykti aiškiai pagal taisykles. Tačiau šiandien, tokiomis sąlygomis, kokiose atsidūrė Ukraina, manau, procesas bus paspartintas, galbūt iki kelių mėnesių“, – paaiškino jis.

JAV vyriausybė kol kas nepateiks Ukrainai ginklų, galinčių lemti greitą Rusijos armijos pralaimėjimą, nes ji nežino, ką daryti su postrusišku pasauliu. Apie tai „Feigin Live“ laidoje sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

Anot jo, Amerikos pusė neturi koncepcijos, ką daryti su Rusijos Federacija po Vladimiro Putino.

Pasak O.Arestovyčiaus, JAV atitinkamai negali vykdyti strateginio planavimo ir aprūpinti Ukrainos tokiomis priemonėmis tiek, kad situacija greitai apsiverstų, nes „neturės laiko sugalvoti, ką daryti toliau“.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Oleksijus Arestovyčius

„Kalbant apie ATACMS (Amerikos tolimojo nuotolio raketą – red.). Nepaisant mūsų šalies prašymo, esu skeptiškas. Nemanau, kad amerikiečiai duos, kol nesupras, ar jiems reikia greito Rusijos kariuomenės pralaimėjimo, kaip greitai jiems to reikia.

Jie tai daro ne todėl, kad yra piktadariai, cinikai, niekšai ir prekiauja ukrainiečių gyvybėmis. Ne. Dėl vienos paprastos priežasties – jie nežino, ką daryti su poputinine Rusija ar postrusišku pasauliu“, – sakė O.Arestovičius.

Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros institucijos vadovas Maskvoje ketvirtadienį susitiko su Rusijos kariuomenės ir valstybinės atominės energetikos bendrovės pareigūnais, siekdamas susitarti dėl apsaugos zonos aplink Rusijos okupuotą atominę elektrinę Ukrainoje.

Rusijos bendrovė „Rosatom“ derybas dėl Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės ir aplinkinio regiono apsaugai reikalingų priemonių pavadino „esminėmis, naudingomis ir nuoširdžiomis“.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi nurodė, kad po „dar vieno būtinų diskusijų raundo“ reikės daugiau derybų.

„Labai svarbu, kad zonoje būtų sutelktas dėmesys tik į branduolinės avarijos prevenciją, – rašė jis tviteryje. – Toliau stengiuosi siekti šio tikslo su didžiausios skubos pojūčiu.“

„Reuters“/„Scanpix“/Zaporižios atominė elektrinė

Susitikimas Maskvoje įvyko kitą dieną po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė vizitą į JAV sostinę – pirmąją kelionę už šalies ribų nuo Rusijos invazijos pradžios.

V.Zelenskio vizito Vašingtone tikslas – sustiprinti paramą Ukrainai JAV ir visame pasaulyje tuo metu, kai Rusija patyrė virtinę karinių pralaimėjimų. Susirūpinimą kelia Kyjivo sąjungininkų, teikiančių jam karinę ir ekonominę pagalbą, kuri leido Ukrainai tęsti kovą, nuovargis dėl beveik 10 mėnesių tebesitęsiančio karo. 

TATENA vadovas R.Grossi daugiau kaip tris mėnesius ragina Rusiją ir Ukrainą susitarti dėl saugos zonos aplink Zaporižios AE – didžiausią Europos atominę elektrinę. Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Zaporižios sritis ir teritorijos aplink atominę elektrinę yra nuolat apšaudomos.

Ukrainos pareigūnai ne kartą ragino sukurti demilitarizuotą zoną aplink elektrinę, kurią Rusijos pajėgos užėmė karo pradžioje.

Baltieji rūmai mano, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis Amerikos visuomenei ir įstatymų leidėjams pateikė „labai įtikinamą“ argumentą dėl būtinybės teikti nuolatinę JAV pagalbą Ukrainai, sakė aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas.

Baltiesiems rūmams ruošiantis respublikonams, kurių dalis abejoja pagalbos Ukrainai ateitimi, perimti Atstovų Rūmus, pareigūnas sakė, kad V.Zelenskiui pavyko įtikinti juos dėl pagalbos būtinybės. 

„Manome, kad jis įstatymų leidėjams ir Amerikos žmonėms įtikinamai papasakojo apie aukas, kurias patyrė ir tebepatiria Ukraina“, – sakė aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas. „Mes manome, kad jis labai įtikinamai paaiškino, kodėl parama buvo tokia svarbi praeityje ir kaip jis tiki ta parama.“

Trečiadienį Vašingtone apsilankęs V.Zelenskis Kapitolijaus kalvoje pasakė istorinę kalbą, kurioje padėkojo už neįkainojamą Amerikos paramą kovojant su Rusijos agresija nuo pat karo pradžios ir paprašė nenuleisti rankų bei padėti daugiau.

CNN kalbėjosi su visuomenės atstovais visoje Ukrainoje, kad išsiaiškintų šalies gyventojų reakciją į V.Zelenskio vizitą ir tai, kaip jį priėmė JAV įstatymų leidėjai.

Rinkodaros direktorė iš Kyjivo, Marija Hrachova CNN atviravo, kad V.Zelenskio kalbos visada ją sujaudina, ir trečiadienį buvo ne kitaip.

„Kai jis kalbėjo Atstovų rūmuose, tai, kaip jis atrodė, jis nedėvėjo kostiumo, jis buvo savimi“, – sakė ji. „Jis kalbėjo tiesą, sakė tai, ką norėjo, ką turėjo pasakyti, aš tuo žaviuosi“.

Jo priėmimas buvo „labai jaudinantis“, vertino M.Hrachova, kuri pabrėžė vizito veiksmingumą „atgabenant ginklus ir šimtus milijonų dolerių pagalbos“, net jei ateityje reikės daugiau.

„Suprantame, kad reikės didesnės paramos“, – sakė M.Hrachova. „Žinau, kad Amerikos vyriausybėje yra įvairių nuomonių dėl padėties Ukrainoje ir JAV paramos Ukrainai, bet mes tikimės, kad dauguma vyriausybėje ir Kongrese mus palaikys.“

Sužinokite daugiau apie kitų Ukrainos gyventojų reakcijas į V.Zelenskio kalbą JAV Kongrese ir šalies lyderio susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Ketvirtadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad JAV, tiekiančios Ukrainai raketų sistemas „Patriot“, tik pratęs Ukrainos žmonių „kančias“.

„Matome, kad iš tikrųjų Jungtinės Valstijos ir kitos šalys eina keliu, kuriame nuolat plečiamas Ukrainai tiekiamos ginkluotės diapazonas ir keliamas jos techninis lygis“, – sakė D.Peskovas skambučio metu. „Tai neprisideda prie greito situacijos sureguliavimo, priešingai“.

D.Peskovas dar kartą pridūrė, kad tai nesutrukdys Rusijai pasiekti savo tikslų Ukrainoje.

„Dėl to, deja, Ukrainos žmonių kančios tęsis ilgiau, nei galėtų tęstis“, – pridūrė jis.

JAV prezidento administracija svarsto tris galimus modelius, kaip derybomis užbaigti karą Ukrainoje. Du iš jų numato, kad Ukraina neteks dalies savo teritorijų. Apie tai rašo „The Washington Post“.

Leidinys pažymi, kad pagrindinė trečiadienio prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Joe Bideno susitikimo tema buvo ginklų tiekimas Ukrainai tolesniam jos teritorijų išlaisvinimui. Tačiau abu lyderiai aptarė ir galimo taikaus konflikto sprendimo viziją.

„Savo ruožtu Bideno administracija siekė aptarti Zelenskio požiūrį į diplomatiją. Kur jis yra ir ko jam reikia, kad Kyjivas būtų kuo stipresnėje pozicijoje, jog atsirastų galimybė sėsti derybų stalo“, – tikino aukšto rango pareigūnas iš Baltųjų rūmų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis atvyko į JAV

Pareigūnas patvirtino, kad JAV neketina primesti Ukrainai savo taikaus susitarimo su Rusijos Federacija vizijos. Tačiau tai „nereiškia, kad Vašingtonas ir Kyjivas žengia koja kojon“ šiuo klausimu.

„Yra trys skirtingi modeliai, kaip galėtų atrodyti karo užbaigimas derybomis, kurių kiekvienas turi šalininkų Bideno administracijoje“, – rašo laikraštis.

Pirmasis modelis numato Rusijos pasitraukimą iš visos Ukrainos teritorijos, kaip reikalauja oficialus Kyjivas. Antrasis modelis – grįžimas „į vasario 24-osios ribas“. Trečiasis modelis – Rusijos Federacijos pasitraukimas iš visų teritorijų, išskyrus Krymą.

„Zelenskis aiškiai pasakė, kad nepalaikys dviejų paskutinių variantų, pažymėdamas, kad taika gali ateiti tik tada, kai rusų okupantai pasitrauks iš visos okupuotos teritorijos“, – sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.

Asmeniniame susitikime J.Bidenas pasiteiravo V.Zelenskio nuomonės, kaip turėtų atrodyti taikus susitarimas. Tačiau Baltieji rūmai pripažįsta, kad dabar tai „tam tikra akademinė diskusija“, nes Rusija nerodo susidomėjimo derybomis.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu aplankė karius „fronto linijoje“, „pasikalbėjo su kariais ir jiems padėkojo“, ketvirtadienį pranešė jo ministerija.

Ministerija paviešino filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip S.Šoigu apžiūrinėja kareivines ir vaikšto po apkasus, ir teigė, kad jis „patikrino personalo ir karinės technikos dislokavimo sąlygas... ir apžiūrėjo karinių dalinių pozicijas, personalo apgyvendinimo ir šildymo sąlygas“.

Gynybos ministerijos pranešime „Telegram“, kuriame pavartotas Kremliaus terminas karui Ukrainoje pavadinti, sakoma, kad S.Šoigu lankėsi „specialiosios karinės operacijos zonoje“, bet kur būtent jis buvo, nepranešama. 

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Šoigu

Sekmadienį Rusijos gynybos ministerija skelbė, kad S.Šoigu aplankė karius, dalyvaujančius Maskvos kare Ukrainoje, nors jos pranešime nebuvo nurodyta, kur konkrečiai buvo ministras ir ar jis lankėsi Ukrainoje.

Apie jo vizitą pranešta po to, kai Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas per susitikimą su aukščiausio rango kariškiais trečiadienį pareiškė, kad Maskvos puolimo Vakarų remiamoje Ukrainoje fone Rusija toliau plėtos savo karinį potencialą ir branduolinių pajėgų kovinę parengtį.

Praėjusią savaitę Rusija paleido virtinę raketų į kelis Ukrainos miestus, kurie paskendo tamsoje, liko be vandens ir šilumos.

Patyrusi nesėkmių mūšio lauke, Maskva pradėjo raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos civilinę energetikos infrastruktūrą.

Prancūzija ir Europos Sąjunga pareiškė, kad šąlantiems civiliams sukeltos kančios yra karo nusikaltimai, o bloko užsienio politikos vadovas bombardavimus pavadino „barbariškais“.

Po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio istorinio vizito Jungtinėse Valstijose Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Vašingtonas ir Kyjivas nesiklauso Rusijos susirūpinimo.

V. Zelenskis trečiadienį Vašingtone buvo sutiktas kaip didvyris, jo trumpo vizito metu JAV prezidentas Joe Bidenas įsipareigojo dėl beveik 1,8 mlrd. dolerių (1,69 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos, įskaitant – pirmą kartą – raketinės gynybos sistemą „Patriot“.

„Apgailestaudami galime pasakyti, kad kol kas nei prezidentas Bidenas, nei prezidentas Zelenskis nėra pasakę nors kelių žodžių, kuriuos būtų galima suprasti kaip galimą pasirengimą išklausyti Rusijos susirūpinimą“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kremlius ne kartą savo sprendimą siųsti karius į Ukrainą aiškino kaip atsaką į tariamą Vakarų kėsinimąsi į gyvybiškai svarbius Rusijos saugumo interesus.

Šis puolimas, kurį Vakarai laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu, supurtė visą pasaulį.

„Nesigirdėjo nė vieno žodžio, įspėjančio Zelenskį nebeapšaudyti gyvenamųjų pastatų Donbaso miestuose ir kaimuose, nebuvo jokių realių raginimų dėl taikos“, – sakė D.Peskovas.

„Tai rodytų, kad Jungtinės Valstijos toliau laikosi savo linijos de facto iki paskutinio ukrainiečio kariauti netiesioginį karą su Rusija“, – pridūrė jis.

Kelios valandos prieš V.Zelenskio vizitą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Maskva kitais metais toliau plėtos savo karinį potencialą ir branduolinių pajėgų kovinę parengtį.

Rusija, vasario mėnesį užpuolusi savo kaimynę ir  mūšio lauke patyrusi ne vieną pralaimėjimą, pradėjo sistemingai taikytis į svarbią Ukrainos infrastruktūrą ir savo smūgiais jau sutrikdė elektros, vandens bei šilumos tiekimą milijonams žmonių.

Prancūzija ir Europos Sąjunga pareiškė, kad šąlantiems civiliams sukeltos kančios yra karo nusikaltimai, o bloko užsienio politikos vadovas bombardavimus pavadino „barbariškais“.

Vakarai, nesiliaujantys teikti Ukrainai karinę ir finansinę paramą, bei Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas į Vašingtoną dar kartą įrodo, kad „susitelkę Vakarai nusiteikę ilgai konfrontacijai su Rusija“, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai.

Marija Zacharova toliau kalbėjo apie „monstriškus nusikaltimus“, kuriuos vykdo „režimas Kyjive“, ir pridūrė, kad nesvarbu, kiek Vakarai padės apginkluoti Ukrainos vyriausybę, „jie nieko nepasieks“.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio ministerijos atstovė Marija Zacharova

„Kaip pareiškė mūsų šalies vadovybė, užduotys, iškeltos specialiosios karinės operacijos rėmuose, bus įvykdytos atsižvelgiant į padėtį vietoje ir faktines realijas“, – pridūrė M. Zacharova, turėdama omenyje Rusijos karą Ukrainoje, kurį ji vadina specialiąja operacija. 

Jos komentarai pasirodė po to, kai V.Zelenskis pasakė istorinę kalbą iš JAV Kapitolijaus, dėkodamas už Amerikos paramą kovojant su Rusijos agresija nuo pat karo pradžios ir pasinaudodamas galimybe paprašyti daugiau paramos.

Ukrainoje kovojanti Rusijos samdinių grupė „Wagner“ siekia verbuoti Rusijoje kalinamas moteris ir pradėti siųsti jas į frontą, sakė su Kremliumi glaudžiai susijęs šios grupės įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas.

„Reikalingos ne tik slaugytojos ir ryšių darbuotojos, bet ir sabotažo grupėms priklausančios bei snaiperės moterys. Visi žino, kad taip daryta ir anksčiau“, – teigė jis, turėdamas omenyje Antrojo pasaulinio karo laikų moteris snaiperes, kurias šlovino sovietų propaganda.

„Mes artėjame prie to. Esama tam tikro pasipriešinimo, bet manau, kad mes jį įveiksime“, – pridūrė A. Prigožinas socialinėje žiniasklaidoje.

Kaip žinoma, pastaraisiais mėnesiais „Wagner“ grupė masiškai verbavo kalinius iš Rusijos kalėjimų kovoti fronto linijose Ukrainoje, žadėdamas mažesnes bausmes ir didelius atlyginimus.

Kilo gaisras kreiseryje „Admiral Kuznecov“, prišvartuotame prie gamyklos „Zvezdočka“ Murmanske, pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS, remdamasi avarinės tarnybos atstovu.

Pasak agentūros šaltinio, iš kreiserio buvo evakuota 20 žmonių, niekas nebuvo sužeistas. Apie gaisro priežastis kol kas nepranešama.

Prieš dvejus metus, 2019 m. gruodį, taip pat kilo gaisras laive „Admiral Kuznecov“, kuris remontuojamas Murmanske. Tuomet žuvo du žmonės, dar 14 buvo sužeisti.

„Google Maps“ palydovinė nuotrauka/Šiuo metu remontuojamas vienintelis Rusijos lėktuvnešis „Admiral Kuznecov“

2018 m. spalį nuskendo plaukiojantis dokas, kuriame buvo remontuojamas „Admiral Kuznecov“, ir kreiserio viduje atsirado penkių metrų ilgio skylė.

„Admiral Kuznecov“ yra vienintelis Rusijos lėktuvnešis, buvo pradėtas eksploatuoti 1991 m. pradžioje. 2017 m. paskelbta apie planus kapitališkai suremontuoti ir modernizuoti laivą. Laivas turėjo grįžti į rikiuotę 2021 m., tačiau dėl kelių nelaimingų atsitikimų ši data buvo atidėta.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikisi, kad Ukrainai perduodamos JAV oro gynybos sistemos „Patriot“ paskatins ir kitas šalis tiekti sunkiąją ginkluotę Ukrainai.

„Šitas JAV žingsnis parodo, kad „Patriot“ nėra eskalacija. Mano lūkestis yra, kad tai paragins ir kitas valstybes įvertinti ar pervertinti, kokią ginkluotę jos gali siųsti papildomai Ukrainai“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui trečiadienį atvykus į Vašingtoną, Jungtinės Valstijos paskelbė apie dar vieną 1,85 mlrd. JAV dolerių (1,74 mlrd. eurų) vertės pagalbos Ukrainai paketą.

Į šį paketą pirmą kartą įtraukta pažangios oro gynybos sistemos „Patriot“ baterija, gebanti numušti sparnuotąsias raketas ir trumpojo nuotolio balistines raketas.

G.Landsbergio teigimu, „Patriot“ lūžio kare greičiausiai nelems, tačiau tai yra žingsnis į priekį, kuris rodo, jog „galima siųsti papildomą ginkluotę“.

„Jeigu kitos valstybės (nuspręs), įvertinusios situacija, kad jeigu „Patriot“ neeskaluoja, tai galbūt „Leopard“ neeskaluoja, ir galima juos siųsti. O jau sunkiųjų šarvuočių atsidūrimas fronto linijoje būtų galimas proveržis kare“, – sakė G.Landsbergis.

Ukraina anksčiau ne kartą ragino Jungtines Valstijas perduoti sistemų „Patriot“.

Pats V.Zelenskis po trečiadienio derybų sakė, jog sistema „Patriot“ labai sustiprins Ukrainos oro gynybą. Pasak jo, tai svarbus žingsnis kuriant veiksmingą Ukrainos oro erdvės apsaugą.

JAV ginkluotės gamybos milžinės „Raytheon“ gaminama „MIM-104 Patriot“ yra „žemė – oras“ tipo raketų sistema, kuri iš pradžių buvo sukurta dideliame aukštyje skrendančių orlaivių atpažinimui ir numušimui. 9-ajame dešimtmetyje sistema buvo modifikuota ir pritaikyta naujai taktinių balistinių raketų grėsmei.

Paramos organizacija „Stiprūs kartu“ į Ukrainą išsiuntė dar vieną pagalbos siuntą. Organizacijos vadovas Edmundas Jakilaitis savo paskyroje „Facebook“ pranešė, kad į Ukrainą iškeliavo 50 elektros generatorių, tiek pat kuro bakų, prailgintuvų, tepalo komplektų, 20 dyzelinių šildytuvų, 50 akumuliatorinių šviestuvų su USB krovimo funkcija telefonams krauti, 50 pakraunamų prožektorių.

Akcijai „Sušildyk Ukrainą“ galima aukoti paskambinus trumpuoju numeriu 1409 – skambučio kaina 5 eurai ‒ arba pavedimu į „Stiprūs kartu“ sąskaitą LT387044090101401806.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savo paskyroje „Facebook“ paskelbė, kad trečiadienį į Ukrainą kariams iškeliavo pirma partija Lietuvoje pagamintų šiltų džemperių ir šiltų komplektų.

„Per artimiausias savaites bus išgabenta visas užsakymas – 19 tūkst. šiltų džemperių ir 15 tūkst. šiltų komplektų. Taigi, bent trys ukrainiečių karių brigados būtų iš dalies aprūpintos žiemai pritaikyta apranga“, – rašo ministras.

Baltųjų rūmų sprendimas perduoti vieną pažangios oro gynybos sistemos „Patriot“ bateriją atveria kelią šių sistemų perdavimui ir iš kitų Vakarų valstybių, sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Ministras socialiniame tinkle „Facebook“ pažymėjo, kad prezidento Volodymyro Zelenskio trečiadienio vizitas Vašingtone „įvykiu numeris vienas“ tapo ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje, tačiau pridūrė, kad šiuo atveju svarbiau ne simbolika, o „konkretūs sprendimai, stiprinantys Ukrainos gynybą ir padedantys mušti okupantus“.

„Ukraina greit gaus pirmąją šių superšiuolaikiškų kompleksų („Patriot“) bateriją, o tai visiškai naujas dangaus gynimo lygis. Dar svarbiau tai, kad šis [JAV] prezidento [Joe] Bideno sprendimas atveria kelią ir kitoms „Patriot“, – pabrėžė D.Kuleba.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė manantis, kad mažai tikėtina, jog Ukraina prisijungs prie NATO. Apie tai jis tai sakė interviu Prancūzijos žiniasklaidai.

E.Macronas pažymėjo, kad Ukrainai reikia suteikti saugumo garantijas priimant sprendimą nutraukti karą, tačiau tokių garantijų reikia ir Rusijai.

Jo nuomone, Ukrainos įstojimą į NATO Kremlius bet kokiomis aplinkybėmis vertins kaip konfrontaciją.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

„Su šia Rusija tai sunku įsivaizduoti... Bet ar Ukraina įstos į NATO – o tai nėra pats tikriausias scenarijus – ar ne, jai reikia duoti saugumo garantijas, juolab kad ją užpuolė Rusija“, – sakė E.Macronas.

„Galų gale visi turės sėsti prie derybų stalo... Ir aš nenoriu, kad ateityje derėtųsi tik Kinija ir Turkija“, – pridūrė E.Macronas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis baigė savo pirmąją kelionę į užsienį nuo Rusijos invazijos pradžios ir sugrįžo namo po to, kai JAV įstatymų leidėjams pateikė jaudinantį prašymą suteikti papildomą karinę pagalbą, galinčią padėti pakeisti mūšio eigą.

Po didvyriško sutikimo Vašingtone, kur jį pasitiko ovacijos ir prezidento J.Bideno pažadas palaikyti Ukrainą „tiek, kiek reikės“, jis grįžta į šaltą žiemą Ukrainoje, kur jo laukia galima perspektyva, kad karas baigsis brangiai kainuojančia aklaviete, praneša „New York Times“.

„Zuma press“/„Scanpix“/JAV Volodymyras Zelenskis buvo pasitiktas ovacijomis

Trečiadienį, kreipdamasis į Kongresą, jis siekė, kad karo fronto linijos garsai ir kvapai pasiektų sprendimus priimančius Kongreso narius, kurie, pasak jo, gali paspartinti Ukrainos pergalę ir užbaigti karą.

„Kiekvienas tos žemės centimetras yra permirkęs krauju; kas valandą skamba riaumojantys ginklai, – sakė jis apie Bachmutą šalies rytuose, kur jo kariuomenė laikosi vienoje kruviniausių karo kampanijų. – Rusų taktika yra primityvi. Jie degina ir naikina viską, ką mato.“

Jei jo kreipimasis ir pakeitė ką nors sostinėje, tai buvo matyti ne iš karto. Trečiadienio vakarą JAV išlaidų įstatymo projekto, kuriame numatyta beveik 50 mlrd. dolerių parama Ukrainai, priėmimas sustojo, kai senatoriai išsiskirstė taip ir nesurengę balsavimo. Kai kurie respublikonų įstatymų leidėjai garsiai pasisakė prieš didesnių pinigų siuntimą į užsienį.

V.Zelenskis iš Jungtinių Valstijų namo išsiveža bent vieną reikšmingą postūmį: trečiadienį paskelbtą papildomą 1,8 mlrd. dolerių karinę pagalbą, įskaitant „Patriot“ raketų bateriją – vieną pažangiausių oro gynybos sistemų. „Patriot“ padės sustiprinti Ukrainos gebėjimą atremti raketas ir bepiločius lėktuvus, kuriuos Rusija nukreipia į šalies energetikos infrastruktūrą, o tai dar labiau didina civilių gyventojų kančias, kai žiemą krinta temperatūra.

„Jei jūsų „Patriotai“ sustabdys Rusijos terorą prieš mūsų miestus, tai leis Ukrainos patriotams dirbti visu pajėgumu ginant mūsų laisvę, –sakė Ukrainos vadovas savo kalboje. – Kai Rusija negali pasiekti mūsų miestų savo artilerija, ji bando juos sunaikinti raketų atakomis“.

Ši kelionė, rizikingas žaidimas, suderintas slapta, taip pat buvo stiprybės ir pasitikėjimo savimi projekcija kasdien kaukiančių oro pavojaus sirenų dėl Rusijos atakų ir nuolatinių elektros energijos tiekimo sutrikimų akivaizdoje. Ukrainos pareigūnai džiaugėsi savo prezidento kalba ir išreiškė viltį, kad ji ką nors pakeis.

„Kiekvienas žodis buvo įkrautas milžiniška Ukrainos energija ir dvasia, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė šalies užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. – Tegul tai įkvepia milijonus žmonių JAV ir visame pasaulyje ginti tai, kas mums visiems brangu – laisvę.“

Volodymyro Zelenskio vizitas Vašingtone parodė, kad nei Jungtinės Valstijos, nei Ukrainos prezidentas nėra „pasiruošę taikai“, trečiadienį pareiškė Rusijos ambasadorius JAV.  

Jo komentarai nuskambėjo po to, kai V.Zelenskis Kapitolijuje pasakė istorinę kalbą, kurioje padėkojo už Amerikos paramą kovojant su Rusijos agresija nuo pat karo pradžios – ir paprašė jos daugiau.

J.Bideno administracijos „pareiškimai apie tai, kad neketinama pradėti konfrontacijos su Rusija, tėra tušti žodžiai“, – teigė ambasadorius Anatolijus Antonovas Rusijos ambasados išplatintame pareiškime, kuriame smerkiama tai, ką jis pavadino V.Zelenskio „Holivudo stiliaus kelione“.

„Tai, kas iš esmės buvo paskelbta plojimams ir sarkastiškiems šypsniams, buvo būtinybė tęsti “tarpinį karą„ prieš mūsų šalį“, – sakė A.Antonovas. „Iki visiškos pergalės prieš mus“.

Kartu su V.Zelenskiu spaudos konferencijoje dalyvavęs JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad JAV suteiks Kyjivui priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“, kuri yra papildomo 1,8 mlrd. dolerių paramos Ukrainai paketo dalis.

A.Antonovas sakė, kad J.Bidenas apie tai paskelbė nepaisant to, kad Rusija perspėjo JAV nesuteikti šios gynybos sistemos Ukrainai. „Manau, kad visi puikiai supranta, koks likimas gali ištikti personalą, aptarnaujantį šiuos kompleksus Ukrainos teritorijoje“, – atkreipė dėmesį jis.

Rusijos ambasadorius taip pat perspėjo, kad JAV įsitraukimas į problemas Ukrainoje gali paskatinti konflikto suintensyvėjimą. „Provokaciniai JAV veiksmai nuolat veda prie eskalacijos, kurios pasekmių net neįmanoma įsivaizduoti“, – sakė A.Antonovas.

Idėja apie drąsią Volodymyro Zelenskio karo meto kelionę į Vašingtoną sklandė jau kurį laiką iki pranešimų apie Ukrainos prezidento vizitą, pasirodžiusių likus vos kelioms valandoms iki jo atvykimo.

Spalio mėnesį aukščiausiojo lygio susitikime Zagrebe JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi su savo kolega iš Ukrainos parlamento aptarė galimybę V.Zelenskiui kreiptis į Jungtinių Valstijų Kongresą. Amerikiečių prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnai kelis mėnesius taip pat kalbėjosi su Ukraina apie V.Zelenskio vizitą Baltuosiuose rūmuose, tikėdamiesi, jog jis įvyks iki metų pabaigos, kad būtų pasiųstas nedviprasmiškas paramos signalas prieš sunkią žiemą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Anksčiau V.Zelenskis J.Bidenui ir kitiems aukšto rango pareigūnams buvo užsiminęs, kad kai tik bus tinkamas metas jam keliauti, jis pirmiausia norėtų apsilankyti JAV, sakė vienas amerikiečių pareigūnas, informuotas apie šiuos pokalbius. Tad gruodžio 11 dieną per abiejų prezidentų pokalbį telefonu J.Bidenas pakartojo kvietimą.

Šį kartą, kaip sakė V.Zelenskis J.Bidenui, metas vizitui buvo tinkamas.

„Labai norėjau atvykti anksčiau. Ponas Prezidentas apie tai žino, bet negalėjau to padaryti, nes situacija buvo labai sudėtinga“, – trečiadienį Ovaliajame kabinete kalbėjo V.Zelenskis. Pasak Ukrainos lyderio, kelionė galėjo įvykti dabar, nes „mes kontroliavome situaciją ir... visų pirma, dėl jūsų paramos“.

Apie slaptos V.Zelenskio kelionės į Vašingtoną planavimą papasakojo su anonimiškumo sąlyga kalbėję N.Pelosi padėjėjas ir du pareigūnai, kurių vienas eina svarbias pareigas administracijoje.

Skaitykite plačiau apie V.Zelenskio ir J.Bideno susitikimo organizavimą.

Dėl Rusijos karinės sistemos pertempimo Rusijos Federacija buvo priversta įtraukti į savo mobilizuojamų karių mokymą Baltarusijos instruktorius. Taip teigiama ketvirtadienį Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje.

Remiantis žvalgyba, Rusija ir Baltarusija plačiai skelbė apie Rusijos dalinių dislokavimą Baltarusijoje, Baltarusijos ginkluotosios pajėgos pastaruoju metu greičiausiai ėmėsi reikšmingo, bet subtilesnio vaidmens apmokydamos tūkstančius neseniai mobilizuotų Rusijos rezervistų.

Tikėtina, kad Baltarusijos instruktorių panaudojimas yra bandymas iš dalies užpildyti Rusijos karinių instruktorių trūkumą, kurių daugelis yra dislokuoti Ukrainoje arba tapo karo veiksmų aukomis, teigia britų žvalgyba.

„Nors Rusija ir Baltarusija turi didelę karinio bendradarbiavimo patirtį, baltarusių mobilizuojamų Rusijos karių rengimas rodo vaidmenų pasikeitimą.

Baltarusijos ginkluotąsias pajėgas Rusija tradiciškai laiko prastesnėmis už Rusijos pajėgas, o jų, kaip instruktorių, naudojimas rodo Rusijos karinės sistemos pertempimą“, – rašoma santraukoje.

Karo ekspertas Egidijus Papečkys pasidalijo džiugia žinia, kad paskelbus pinigų rinkimo akciją dešimčiai dronų, vienai eskadrilei, pavyko viršyti lūkesčius ir surinkta pinigų dviem eskadrilėm.

Nuotr. iš „Praeities žvalgo“ telegram kanalo/Ukrainos kariuomenei perduoti dronai

„Per dvi savaites buvo surinkta lėšų 21 brangesniam dronui, numetimo sistemoms, pakrovimo hub'ams ir papildomoms baterijoms! Iš viso virš 50.000 eurų.

VIDEO: Už lietuvių suaukotus pinigus nupirkti dronai perduoti Ukrainos kariuomenei

Už lietuvių suaukotus pinigus nupirkti dronai perduoti Ukrainos kariuomenei

Praeities žvalgas

Dronai užvakar pasiekė Kyjivą, vakar buvo perprogramuotas dažnis, kad priešų skeneriai nematytų. Ir šiandien ryte pradėjo dirbti“, – savo paskyroje „Facebook“ rašo E.Papečkys.

Garsus Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius pasidalijo skaudžia žinia, kad prie Bachmuto žuvo jo draugas.

„Prie Bachmuto žuvo mano draugas Aleksandras Snegurovskis.
Jis buvo “Juodojo kvadrato„ aktorius, dirbo restorano šefu, ilgą laiką gyveno Kalifornijoje, persikėlęs ten gyventi su šeima, bet po karo pradžios už visas savo santaupas prisipirko karinės įrangos, atvyko čia kaip savanoris ir labai greitai tapo kareiviu.

Atkakliai mokėsi, dešimtis kartų ėjo už fronto linijos ir buvo vienas geriausių žvalgų. Jis atsisakė palikti itin pavojingą poziciją (nors turėjo galimybę) ir ten žuvo sunkiame mūšyje. Liko žmona ir mažametis sūnus“, – savo paskyroje „Facebook“ rašo O.Arestovyčius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad iš JAV į šalį grįš su geromis naujienomis, ypač dėl šalies gynybos pajėgų stiprinimo.

„Aiškiai suprantame, kaip artimiausiais mėnesiais bus stiprinami mūsų gynybos pajėgumai. Šiandien nenoriu apie tai išsamiai kalbėti, manau, suprantate, kodėl. Tačiau esu labai dėkingas prezidentui Joe Bidenui", – sakė V.Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje su JAV prezidentu. 

Pasak V.Zelenskio, pagrindinis jo trečiadienio derybų klausimas – Ukrainos stiprinimas. 

„Tai yra kiti metai. Tai mūsų judėjimas link pergalės kare už nepriklausomybę. Turime puikių naujienų, su kuriomis grįžtu namo. Prezidentas J.Bidenas šiandien paskelbė apie naują maždaug 2 mlrd. JAV dolerių (1,88 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketą, kurio stipriausias elementas – sistema „Patriot“, kuri labai sustiprins mūsų oro gynybą. Tai svarbus žingsnis kuriant veiksmingą Ukrainos oro erdvės apsaugą“, – teigė Ukrainos lyderis. 

Jis taip pat pabrėžė, kad itin svarbi pokalbio su J.Bidenu dalis – suderinti tolesnius strateginius veiksmus.

„Ilgai kalbėjome apie tai, ko tikimės iš kitų metų ir kam ruošiamės. Tai svarbu visiems ukrainiečiams“, – sakė V.Zelenskis. 

Jis pridūrė, kad šalių lyderiai aptarė ir nuniokotos Ukrainos infrastruktūros, ypač energetikos, atstatymą, taip pat tolesnes sankcijas ir spaudimą Rusijai. 

„Per 300 šio karo dienų mes pradėjome naują Ukrainos ir JAV santykių etapą, pasiekėme tikros sąjungos lygį, kuris 100 proc. užpildytas tikru turiniu. Šiandien tai jaučiau visuose savo susitikimuose, visose mūsų derybose“, – pabrėžė V.Zelenskis. 

Jis taip pat padėkojo amerikiečiams ir JAV prezidentui už paramą ir supratimą Ukrainos atžvilgiu. 

V.Zelenskis išsakė viltį, kad JAV Kongresas patvirtins beveik 45 mlrd. JAV dolerių (42,26 mlrd. eurų) finansinės paramos Ukrainai paketą. 

„Dėkoju už tokią didelę paramą. Kiekvienas JAV doleris, investuotas į laisvės gynimą, reiškia realų ir apčiuopiamą pasaulio saugumo padidėjimą“, – sakė Ukrainos prezidentas. 

Rusijos įstatymų leidėjai trečiadienį pritarė naujam teisės aktui, pagal kurį „sabotuotojams“ galės būti skiriamos ilgos įkalinimo bausmės.

Tokio įstatymo poreikį jie grindė esą kylančiomis terorizmo grėsmėmis – įskaitant užsieniečių – karo Ukrainoje metu.

Šiais metais Maskva vykdo aktyvią teisėkūros kampaniją, kad užgniaužtų bet kokias „grėsmes“ šalyje dėl beveik 10 mėnesių trunkančios Kremliaus invazijos Ukrainoje.

Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – pareiškime teigiama, kad įstatymų leidėjai per trečiąjį ir galutinį svarstymą patvirtino priemonių paketą, kuriuo siekiama „apsaugoti mūsų šalį ir piliečius nuo terorizmo bei sabotažo grėsmių“.

„Rusijos Federacija vykdo specialiąją karinę operaciją ir tuo pat metu priima pabėgėlius bei išlieka atvira užsienio piliečių įvažiavimui ir išvažiavimui“, – pareiškime cituojamas Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas, aiškinęs įstatymo poreikį.

„Sabotuotojams bus taikomos kaip įmanoma griežtesnės bausmės“, – sakė jis.

Įstatyme, kurį turės patvirtinti aukštieji parlamento rūmai ir pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas, numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė už dalyvavimą sabotažinėje veikloje, jos finansavimą ar kitų asmenų verbavimą joje dalyvauti.

„Mokymas vykdyti sabotažą ir bet kokios nusikalstamos grupės kūrimas siekiant vykdyti sabotažą bus baudžiamas baudžiamąja tvarka“, – priduriama pareiškime.

Už prisijungimą prie sabotažo grupės grės laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė, o tiems, kas prisidėjo prie teroro ar sabotažo incidentų, maksimali laisvės atėmimo bausmė bus 20 metų.

Pastaraisiais mėnesiais Rusijoje įvyko nemažai incidentų, įskaitant sprogimus svarbiuose kariniuose ir infrastruktūros objektuose, dėl kurių Maskva daugiausia kaltina Kyjivą.

Likus kelioms dienoms iki metų pabaigos švenčių, trečiadienį Vašingtono centro gatvėse dominavo ne tik kalėdinės dekoracijos, bet ir Ukrainos vėliavos, iškeltos netikėtam šios šalies prezidento Volodymyro Zelenskio vizitui Jungtinėse Valstijose.

Ukrainos prezidento vienos dienos vizito metu buvo uždarytas Pensilvanijos prospektas, jungiantis Baltuosius rūmus ir Kongresą, o Ukrainos geltonos ir mėlynos spalvų vėliavos plevėsavo šalia JAV vėliavų.

Prie Baltųjų rūmų, kurie buvo pirmoji V.Zelenskio dienos stotelė, televizijos iš viso pasaulio filmavo karo lyderio vizitą – vienintelę žinomą jo kelionę už savo šalies ribų nuo tada, kai lygiai prieš 300 dienų į Ukrainą įsiveržė Rusija. 

Amerikiečiai vadino jį didvyrišku ir lygino jo vizitą su britų karo laikų ministro pirmininko Winstono Churchillio apsilankymu Vašingtone 1941-aisiais, kai jis kreipėsi į Kongresą dėl abiejų sąjungininkių bendradarbiavimo karo metu. Trečiadienį vakare apie tai kalbėjo ir V.Zelenskis. 

Prieš kreipimąsi į neeilinę jungtinę Kongreso sesiją, V.Zelenskį  Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete prie spragsinčio židinio pasveikino prezidentas Joe Bidenas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Joe Bidenas ir Volodymyras Zelenskis prie Baltųjų rūmų

Tuo metu lauke, nepaisydami šalčio, prie saugumo užtvarų buvo susirinkę Ukrainos rėmėjai, norėję parodyti savo palankumą.

Jungtinėse Valstijose besimokantis 17-metis Jarema, kuris buvo įsisupęs į Ukrainos vėliavą, tikėjosi pamatyti V.Zelenskį ir aplankyti miestą.

„Norėjau išreikšti paramą mūsų prezidentui ir Ukrainai“, – sakė jis. 

Paklaustas, ko V. Zelenskis turėtų prašyti iš J. Bideno, Jarema atsakė: „Ginklų, ginklų ir dar daugiau ginklų.“

Sustiprintas saugumas

35 metų Bakhtiaras Mendybay, kuris iš savo namų Virdžinijoje į Baltuosius rūmus su vaikais keliavo beveik valandą, sakė, kad negalėjo praleisti šio renginio.

Viena ranka jis laikė vaikišką vežimėlį, o kita – ženklą, kuriame pavaizduotas V.Zelenskis, reikalaujantis daugiau ginklų.

„Šiandien esu čia, kad pasveikinčiau geriausią iš visų gyvų žmonių“, – sakė iš Kazachstano, kuris kaip ir Ukraina, kažkada priklausė Sovietų Sąjungai ir vis dar patiria didelę Rusijos įtaką, kilęs vyras.

„Ukrainiečiai kovoja už visus, įskaitant mano šalį, mano žmones. Jie priešinasi Rusijos imperializmui“, – sakė B.Mandybay, kuris jau 10 metų gyvena Jungtinėse Valstijose.

Saugumas buvo griežtas – per V.Zelenskio vizitą dirbo šimtai policijos ir Slaptosios tarnybos pareigūnų.

„Labai gerai žinome, kad Rusija turi turto šioje šalyje ir gali bandyti ką nors padaryti“, – televizijai ABC sakė JAV Kapitolijaus policijos aukšto rango pareigūnas. 

„Žinome, kas pastatyta ant kortos“, – sakė jis. 

„Slava Ukraini“

Kitame Pensilvanijos prospekto gale, už mėlynai ir geltonai apšviestos Vašingtono miesto rotušės, įstatymų leidėjai ir J.Bideno administracijos aukščiausio rango pareigūnai susirinko pasiklausyti V.Zelenskio kalbos Kongresui.

Daug susirinkusiųjų vizito proga vilkėjo mėlynos spalvos kostiumus ar turėjo geltonų akcentų, kai kurie vyrai atlapuose segėjo Ukrainos vėliavėles.

Įžengęs į Atstovų Rūmų salę, kur vėliau šią savaitę, kaip tikimasi, bus priimtas dar vienas didžiulis pagalbos Ukrainai paketas, V.Zelenskis sulaukė audringų ovacijų.

Keletas su buvusiu prezidentu Donaldu Trumpu susijusių respublikonų, kurie reiškė susirūpinimą dėl JAV paramos Ukrainai, ploti atsisakė. 

Angliškai pasakyta V.Zelenskio kalba truko ilgiau nei 20 minučių, per kurias nuskambėjo dar daugiau audringų ovacijų ir kartais kildavo juoko protrūkiai, pavyzdžiui, kai Ukrainos prezidentas, buvęs komikas, pajuokavo dėl Vladimiro Putino vardo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyro Zelenskio kalba JAV Kongrese

Įteikęs Ukrainos vėliavą iš karo fronto ir priėmęs JAV vėliavą, kuri trečiadienį plevėsavo virš Jungtinių Valstijų Kapitolijaus, V.Zelenskis išvyko lydimas dar vienos plojimų bangos. 

Grupė ukrainiečių lankytojų zonoje skandavo „Slava Ukraini“ („Šlovė Ukrainai“), o keli Amerikos įstatymų leidėjai salėje prisijungė prie jų.

Buvęs Rusijos vyriausybės vicepremjeras ir „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas ir apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos vyriausybės pirmininkas Vitalijus Chocenka buvo sužeisti trečiadienio vakarą per Donecko apšaudymą.

Nuotr. iš Telegram/Restorano salė, kurioje gimtadienį šventė Dmitrijus Rogozinas, po apšaudymo

BBC praneša, kad, kaip patikino D.Rogozino ir V.Chocenkos aplinkos atstovai, jų gyvybei pavojus negresia. Pats D.Rogozinas Rusijos valstybiniam televizijos kanalui RT sakė, kad jį į nugarą sužeidė šrapnelis. Pasak jo, šrapnelis prasiskverbė per centimetrą nuo jo stuburo.

„Aš gyvensiu“, – patikino D.Rogozinas, kuris, kaip teigiama oficialiuose pranešimuose, vadovauja Donbase veikiančiai karinių patarėjų grupei „Caro vilkai“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį (ketvirtadienį Lietuvos laiku) per savo pirmąją kelionę į užsienį po Rusijos invazijos pradžios tiesiogiai paprašė ilgalaikės JAV paramos, sakydamas, kad pagalba nėra labdara ir kad ji padėjo jo šaliai išlikti „gyvai bei gyvybingai“.

Praėjus trims šimtams dienų po to, kai Rusijos lyderis Vladimiras Putinas užpuolė Ukrainą, tikėdamasis greitai ją užkariauti, V.Zelenskis Vašingtone buvo sutiktas kaip didvyris.

Tuo metu JAV prezidentas Joe Bidenas pasinaudodamas proga skyrė Ukrainai beveik 1,8 mlrd. dolerių (1,69 mlrd. eurų) karinėms reikmėms, įskaitant pirmą kartą suteiktą priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“.

V.Zelenskis, kurio sumanumas bendraujant su žiniasklaida ir tvirtas elgesys padėjo sutelkti pasaulio nuomonę, vesdamas derybas Baltuosiuose rūmuose ir kreipdamasis į Kongresą vilkėjo jam įprastą žalią karinę aprangą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis JAV Kongrese

Jis taip pat perdavė Ukrainos karių pasirašytą savo šalies vėliavą, ką tik parvežtą iš fronto linijos Bachmuto mieste Ukrainos rytuose.

Kongresui baigiant rengti naują 45 mlrd. JAV dolerių (42,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą, V.Zelenskis išreiškė padėką ir sakė, kad naujieji metai kovoje su Rusija bus „lūžio taškas“.

„Nepaisant visų bėdų ir niūrių scenarijų, Ukraina gyvuoja ir klesti“, – sakė jis savo kalboje, sulaukusioje audringų ovacijų.

„Jūsų pinigai – ne labdara, o investicija i pasaulinį saugumą ir demokratiją“, – pridūrė Ukrainos lyderis.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi, kuriai V.Zelenskio priėmimas buvo vienas iš paskutiniųjų tokių pasirodymų prieš respublikonams perimant valdžią, prilygino šį kreipimąsi Winstono Churchillio pasirodymui Kapitolijuje Kalėdų laikotarpiu 1941-aisiais, praėjus kelioms dienoms po Japonijos surengto Perl Harboro užpuolimo.

Ukrainos prezidentas nepabijojo paskatinti šių paralelių sugretinimo.

Lygindamas Ukrainos pajėgas su amerikiečiais Antrojo pasaulinio karo ir JAV nepriklausomybės karo frontuose, V.Zelenskis teigė, kad rusai „viską degina ir naikina panašiai kaip kita tironija“, turėdamas omenyje Hitlerį.

„Ukraina laikosi savo pozicijų ir niekada nepasiduos“, – pridūrė jis.

Kyjivas sulaukia didelio palaikymo Jungtinėse Valstijose, tačiau kai kurie respublikonų kraštutiniai dešinieji kritikuoja šią pagalbą, laikydami ją mokesčių mokėtojų pinigų švaistymu.

Kevinas McCarthy, kuris po trapios respublikonų pergalės kadencijos vidurio rinkimuose kitą mėnesį greičiausiai taps Atstovų Rūmų pirmininku, pagyrė V.Zelenskio kalbą, tačiau įspėjo, kad nesuteiks Ukrainai „tuščio čekio“.

„Manau, kad tai labai gera kalba. Jis išdėstė daugybę priežasčių, kodėl laisvasis pasaulis nori tęsti kovą. Mano pozicija niekada nesikeitė. Palaikau Ukrainą, bet niekada nepalaikau tuščio čekio. Mes norime būti tikri, kad už kiekvieną mūsų išleistą pinigų sumą būtų atsiskaitoma“, – sakė jis.

Paklaustas, ką prieš kalbą aptarė su V.Zelenskiu, K.McCarthy atsakė: „Kalbėjomės apie tai, kokioje padėtyje yra karas, ko mums reikia, kad galėtume laimėti?“

Šie konservatorių lyderio komentarai pasirodė kai kai kuriems jo partijos nariams nepritariant didesnės pagalbos Ukrainai teikimui. 

„Jūs niekada neliksite vieni“

J.Bidenas, vilkėdamas mėlynos ir geltonos spalvų – Ukrainos vėliavos – kaklaraištį, meiliai uždėjo ranką ant karo laikmečio lyderio peties, asmeniškai jį matydamas pirmą kartą nuo Maskvos invazijos pradžios.

„Jūs niekada neliksite vieni“, – bendroje spaudos konferencijoje jam sakė JAV prezidentas.

„Amerikos žmonės yra su jumis kiekviename žingsnyje ir mes būsime su jumis, mes būsime su jumis tiek, kiek reikės“, – pridūrė jis.

J.Bidenas teigė, kad amerikiečiai „giliai širdyje supranta, jog Ukrainos kova yra kažko daug didesnio dalis“.

„Neabejoju, kad kartu išlaikysime ryškiai degančią laisvės liepsną, ir ši šviesa išliks bei nugalės tamsą“, – kalbėjo Baltųjų rūmų šeimininkas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Joe Bidenas

J.Bidenas taip pat patvirtino dar 1,85 mlrd. dolerių (1,74 mlrd. eurų) iš anksčiau biudžete Ukrainai numatytų lėšų, įskaitant „Patriot“ sistemas, galinčias numušti sparnuotąsias ir trumpojo nuotolio balistines raketas.

Kyjivas baiminasi vis didėjančio raketų antpuolio – šalis pastaruoju metu kenčia nuo daugybės dronų, kurių didelę dalį Rusija nusipirko iš Irano, atakų.

Maskva bombarduoja energetinę ir kitą civilinę infrastruktūrą tuo metu, kai Ukrainoje įsivyravęs žiemos šaltis.

V.Zelenskis savo kalboje Kongrese nepraleido progos pabrėžti Irano, kurio atžvilgiu respublikonai beveik visuotinai pasisako už griežtą poziciją, vaidmenį.

Ukrainos vadovas į Jungtines Valstijas slapta išskrido iškart po rizikingo savo vizito į fronto liniją Bachmute, kur Ukrainos ir Rusijos kariai per pastaruosius du mėnesius patyrė didelių nuostolių.

Jis įteikė J.Bidenui apdovanojimą, gautą iš kapitono, mūšio lauke valdančio raketinės artilerijos sistemą HIMARS, kuri tapo itin svarbiu veiksniu, pakeitusiu situaciją fronte.

„Jis labai drąsus ir pasakė, kad atiduočiau jį labai drąsiam prezidentui“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas trečiadienį (ketvirtadienį Lietuvos laiku) kreipėsi į JAV Atstovų Rūmų ir Senato narius.

Pirmo užsienio vizito nuo karo pradžios į JAV atvykusį prezidentą Kapitolijuje kongresmenai pasitiko audringomis ovacijomis.

„Nepaisant visų bėdų, Ukraina nekrito. Ukraina gyvuoja ir klesti“, – sakė V.Zelenskis, pradėdamas savo kreipimąsi.

Jis taip pat padėkojo amerikiečiams ir „visiems, kurie brangina laisvę ir teisingumą“, už jų pastangas padėti Ukrainai.

„Mes nugalėjome Rusiją kovoje dėl pasaulio protų. Mes neturime baimės. Niekas pasaulyje neturėtų bijoti. Ukrainiečiai pelnė šią pergalę, ir tai suteikia mums drąsos“, – kalbėjo V.Zelenskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis JAV Kongrese

„Tai įkvepia visą pasaulį. Amerikiečiai tai pasiekė. Jums pavyko suvienyti pasaulio bendruomenę ginti laisvę ir tarptautinę teisę. Europiečiai tai pasiekė, todėl dabar jie yra daug stipresni nei anksčiau. Rusijos tironija prarado mūsų kontrolę. Ir tai daugiau niekada neturės įtakos mūsų protui“, – pridūrė jis.

Savo kalboje Ukrainos lyderis papasakojo išvakarėse apsilankęs fronto linijoje esančiame Bachmute, kur vyksta įnirtingi mūšiai tarp Ukrainos gynėjų ir įsiveržusių Rusijos pajėgų.

„Vakar, prieš atvykdamas į Vašingtoną, buvau fronte. Bachmuto miestas Ukrainos rytuose, Donbase. Rusijos ginkluotosios pajėgos ir samdiniai nuo gegužės bando užimti Bachmutą. Bet Bachmutas stovi. Praėjusiais metais Bachmute gyveno 70 tūkst. žmonių, o dabar – vos keli. Kiekvienas šios žemės metras suteptas krauju“, – sakė V.Zelenskis.

Prezidentas suteikė vilties Ukrainos žmonėms, sakydamas, kad rusai „naudoja viską“ prieš tokius miestus kaip Bachmutas, tačiau Ukraina „laikosi savo pozicijų ir niekada nepasiduos“. 

„Rusai prieš Bachmutą ir kitus gražius mūsų miestus naudoja viską, ką turi, okupantai turi didelį artilerijos pranašumą. Jie turi pranašumą amunicijos srityje. Jie turi daug daugiau raketų ir lėktuvų nei mes kada nors turėjome. Tai tiesa. Tačiau mūsų gynybos pajėgos atsilaiko“, – sakė jis.

„Rusijos taktika yra primityvi. Jie degina ir naikina viską, ką mato“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį (ketvirtadienį Lietuvos laiku) atvyko į JAV Kapitolijų, kur vėliau kreipėsi į Kongresą.

V.Zelenskį Kapitolijuje pasitiko JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi, pavadinusi jį „drasiu ir atkakliu“ prezidentu bei pagerbusi „drąsius, susivienijusius Ukrainos žmones“.

N.Pelosi pabrėžė, kad ukrainiečiai į Rusijos prezidento Vladimiro „Putino brutalumą atsakė stipria valia“.

Ji taip pat priminė apie prieš kelis mėnesius įvykusį Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos vizitą JAV.

Kongresas artimiausiomis dienomis rengiasi priimti naują ekonominės ir humanitarinės paramos Ukrainai paketą, sakė N.Pelosi, taip pat pagyrusi JAV planus perduoti Ukrainai pažangios oro gynybos sistemos „Patriot“ bateriją ir kitos ginkluotės.

Ukrainiečių lyderis savo ruožtu padėkojo JAV už paramą „kovoje už mūsų laisvę, demokratiją, už mūsų namus, šeimas, puikius vaikus“.

Jis taip pat paminėjo, kad tai jau antras jo, kaip Ukrainos prezidento, vizitas JAV – pirmasis įvyko 2021-ųjų rugsėjį, prieš Rusijai šių metų vasarį pradedant invaziją į jo šalį.

„JAV Kongresas – didelis Ukrainos, ukrainiečių draugas“, – sakė V.Zelenskis.

V.Zelenskis, atvykęs į JAV pirmos savo užsienio kelionės nuo karo pradžios, anksčiau trečiadienį susitiko su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu.