Ukrainos žvalgyba: Rusija ruošiasi dar mobilizuoti iki 500 tūkst. karių

„Rašizmas“ turi pralaimėti, o Ukraina kartu su partneriais kasdien artėja prie nuosprendžio Rusijos teroristams, vaizdo pranešime sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Nuo šiol Ukraina turi daugiau priešlėktuvinės gynybos, daugiau šarvuotos technikos, pirmą kartą – vakarietiškų tankų, daugiau patrankų ir sviedinių, daugiau energijos ir politinių galimybių. Ir visa tai reiškia didesnę ukrainiečių ir visų europiečių apsaugą nuo bet kokių Rusijos teroro apraiškų“, – pabrėžia Ukrainos prezidentas.

V.Zelenskis sako, kad „rašizmas turi pralaimėti šį karą“, o pasaulis kasdien vis labiau prie to artėja.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad laisvajam pasauliui trūksta suvokimo, kad Rusija užpuolė visus.

„Trūksta susivokimo. Tinkamas atsakas ir būtų susivokimas, kad Rusija užpuolė visus. O yra linkstama manyti, kad ji užpuolė savo kaimynę Ukrainą ir tai tartum vietinis dalykas. Tai ne vietinis, tai yra pasaulinis dalykas. Ir pasaulio ateitis dabar lemiama to karo laukuose. Tai nėra karas Ukrainoje, kaip labai mėgstama sakyti. Tartum Ukraina yra vietovė, kurioje kažkas kariauja. Tai yra nesąmonė, klaidinimas savęs ir visų, kas klausosi tokių kalbų. Tai yra karas prieš susivienijusius kurti bendrą, laisvą, demokratinį pasaulį“, – LRT laidai „Dienos tema“ penktadienį sakė V.Landsbergis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas – Vytautas Landsbergis

Pasak jo, dabartinis Rusijos imperijos karas prieš laisvąjį pasaulį visai nėra naujas dalykas, tai sena istorija, besitęsianti, galbūt net nuo šimtmečių pradžios, bet ypač nuo Sovietų Sąjungos susidarymo ar sudarymo.

„Tai karas tęsiasi nuo tada. Kai kurios tautos, kurios buvo užgrobtos ir pavergtos, kaip Lietuva, mėgino, o gal net ir sėkmingai išsilaisvino“, – sakė V.Landsbergis.

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas sako, kad au Rusija niekada neatsisakė savo tikslų valdyti kuo daugiau tautų ir žemių.

„Taigi, naujienų šitoje srityje nėra. Jei dabar ten kažkoks vadas paskelbė, kad dvi dienas žmonių nežudys, tai reiškia, kad trečią dieną vėl žudys. Ir tas iš anksto pasakyta. Jokio džiaugsmo nėra. Jeigu pasakytų, kad „mes nutraukiam ir šaudymą, ir žudymą, ir bombardavimus“, na, tada būtų šis tas naujo, galbūt vilties prošvaistė. Bet apie tai dar nieko negirdėti“, – sakė V. Landsbergis, kalbėdamas apie Rusijos prezidento paskelbtas paliaubas.

V.Putinas ketvirtadienį nurodė paskelbti 36 valandų trukmės paliaubas Ukrainoje per stačiatikių Kalėdas.

Paliaubos turėjo prasidėti penktadienį 9 val. Grinvičo (11 val.) laiku ir būtų buvęs pirmas visiškas ugnies nutraukimas nuo Maskvos invazijos pradžios 2022 metų vasarį.

Ukraina šį žingsnį pavadino „veidmainyste ir propaganda“, o penktadienį Kyjivas pranešė, jog Rusijos pajėgos po paliaubų pradžios smogė Kramatorsko miestui Ukrainos rytuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo JAV prezidentui Joe Bidenui ir visiems amerikiečiams už naują karinės pagalbs Ukrainai paketą. 

„Paskelbtas labai galingas Amerikos gynybos paramos mūsų valstybei paketas. Pirmą kartą gausime „Bradley“ šarvuočių – būtent to mums ir reikia. Nauji ginklai ir sviediniai, naujos didelio tikslumo raketos, nauji bepiločiai orlaiviai – tai laiku ir stipriai.

Dėkoju prezidentui J.Bidenui, visiems kongresmenams ir amerikiečiams, kurie vertina laisvę ir žino, kad laisvę verta ginti“, – sakoma V.Zelenskio pranešime.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos karinė žvalgyba teigia, kad Rusija ketina sausio mėnesį įsakyti mobilizuoti iki 500 000 šauktinių, be spalio mėnesį jau pašauktų 300 000. Tai dar vienas akivaizdus ženklas, kad Vladimiras Putinas neketina nutraukti karo, rašo „The Guardian“.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis sakė, kad Ukraina mano, jog šauktiniai bus pavasarį ir vasarą rengiamų Rusijos puolimų šalies rytuose ir pietuose dalis.

Berlynas planuoja Kyjivui atsiųsti apie 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, pareiškė žurnalistams oficialus Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas, kurį cituoja „Deutsche Welle“.

Pasak pareigūno, šarvuočiai gali būti pristatyti jau šių metų pirmąjį ketvirtį.

Be to, iki kovo pabaigos Ukrainai turėtų būti perduota oro gynybos sistema „Patriot“.

Ukrainos kariai bus apmokomi Vokietijoje ir mokymas tęsis maždaug aštuonias savaites, pridūrė S.Hebestreitas.

Tuo tarpu Rusijos ambasada Berlyne griežtai sukritikavo Vokietijos vyriausybės sprendimą perduoti Ukrainai šarvuočių „Marder“ ir „Patriot“ sistemą.

„Ryžtingai smerkiame šį sprendimą, kurį vertiname kaip eilinį žingsnį eskaluojant konfliktą Ukrainoje“, – rašoma ambasados svetainėje paskelbtame pareiškime.

Pasak ambasados, Vokietija ir „kolektyvinių Vakarų šalys“ nėra suinteresuotos „taikiu konflikto sureguliavimu“.

Ambasada taip pat pabrėžė, kad Berlyno sprendimas perduoti Kyjivui sunkiosios ginkluotės „turės itin neigiamos įtakos Rusijos ir Vokietijos santykiams“.

Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus pareiškė, kad per pirmąsias tris vienašališkų paliaubų, kurias Vladimiras Putinas paskelbė minint stačiatikių Kalėdas, valandas Rusijos kariai Ukrainos regione šaudė 14 kartų.

Rusija verbuoja samdinius karui prieš Ukrainą Balkanuose, už tai atsakingi du serbai, skelbia Nacionalinis pasipriešinimo centras.

„Pagrindinis samdinių verbavimo regionas yra Balkanai. Vienas iš už tai atsakingų asmenų yra Rusijos Federacijoje gyvenantis serbas Dejanas Beričius. Jis pats taip pat yra buvęs samdinys ir 2014 m. kovojo prieš Ukrainą. 

Kitas gerai žinomas samdinys yra kitas serbas Žika Radoičičius, kuris šiuo metu priešų pusėje dalyvauja plataus masto Rusijos invazijoje į Ukrainą“, – nurodoma paskelbtame pranešime, kurį cituoja pravda.ua.

Ukrainos vyriausybė susigrąžino pagrindinę Rusijos remiamo vienuolyno Kyjive katedrą ir leido Ukrainos stačiatikių bažnyčiai naudoti ją stačiatikių Kalėdų pamaldoms.

Tūkstančio metų senumo Kyjivo Pečorų laura buvo Rusijos remiamo Ukrainos stačiatikių bažnyčios sparno, priklausančio Maskvos patriarchatui, būstinė. Vienuolynas taip pat yra Ukrainos kultūros vertybė ir UNESCO pasaulio paveldo objektas.

Ukrainos kultūros ministerijos duomenimis, Pečorų lauros Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedrą ir Refektoriaus bažnyčią Ukrainos vyriausybė perėmė po to, kai 2022 m. pabaigoje baigėsi Rusijos remiamo Ukrainos stačiatikių bažnyčios spano nuomos sutartis.

Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka sakė, kad Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia paprašė leidimo šeštadienį katedroje surengti stačiatikių Kalėdų pamaldas ir gavo leidimą.

Karas paaštrino Ukrainos ir Rusijos stačiatikių bažnyčių skilimą ir sustiprino nesantaiką dėl religinės ištikimybės. 2019 m. Ukraina gavo viso pasaulio stačiatikių dvasinio vadovo leidimą kurti nuo Maskvos nepriklausomą bažnyčią, iš esmės nutraukdama šimtmečius trukusius religinius ryšius tarp abiejų šalių.

Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas penktadienį pareiškė, kad Rusijos paskelbtos laikinos vienašališkos paliaubos Ukrainoje yra nepatikimos, ir pavadino jas veidmainyste.

„Kremliui visiškai trūksta patikimumo, o šis vienašališkas paliaubų paskelbimas nėra patikimas“, – sakė Maroke viešintis Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Zuma press“/„Scanpix“/ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis

„Šią neteisėtą agresiją pradėjo Rusija. Kai agresorė kalba apie paliaubas, manau, mums visiems kyla skeptiškas požiūris į tokią veidmainystę“, – teigė J.Borrellis.

Jis paragino imtis „konkrečių veiksmų vietoje“, įskaitant „visišką karinių atakų sustabdymą“ ir Maskvos karių bei karinės įrangos išvedimą iš Ukrainos teritorijos.

„Nesant tokių konkrečių veiksmų, vienašališkos paliaubos atrodo kaip Rusijos bandymas laimėti laiko savo kariuomenei pergrupuoti ir bandyti pataisyti sugadintą tarptautinę reputaciją.“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį nurodė paskelbti 36 valandų trukmės paliaubas Ukrainoje per stačiatikių Kalėdas.

Ukraina šį žingsnį pavadino „veidmainyste ir propaganda“, o penktadienį Kyjivas pranešė, jog Rusijos pajėgos po paliaubų pradžios smogė Kramatorsko miestui Ukrainos rytuose.