Okupuotoje Luhansko srityje sprogo magistralinis dujotiekis

Šeštadienio vakarą rusai smogė Charkivo sričiai. Dvi raketos sprogo už 30 km nuo Charkivo esančiame Merefos mieste.

„Merefoje užfiksuoti du priešo raketų sprogimai. Pirminiais duomenimis, yra vienas nukentėjusysis. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai“, – pranešė srities administracijos pirmininkas Olehas Synehubovas.

Vėliau Charkovo srities tarybos pirmininko patarėja Natalija Popova pranešė, kad medikams nepavyko išgelbėti nukentėjusiojo. „Deja, vienas žmogus mirė. Medikams nepavyko jo atgaivinti“, – rašė ji.

Šią informaciją patvirtino ir O.Sinehubovas.

„Patikslintais srities greitosios medicinos pagalbos centro duomenimis, dėl okupantų smūgių Merefoje žuvo 50 metų vyras“, – sakė jis.

Kiek anksčiau šeštadienį rusų okupantai apšaudė Zaporižios apylinkes. Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas sakė: „Sprogimai, kuriuos neseniai girdėjo visas miestas, dar kartą įrodo, kad Rusija yra šalis be garbės ir sąžinės. Nepaisant to, kad priešas neva paskelbė laikinas paliaubas Kalėdoms, rašistai apšaudė Zaporižios apylinkes.“

Miesto tarybos sekretorius pridūrė, kad šiuo metu tiriamos visos raketų atakos detalės.

Vietinių „Telegram“ kanalų žiniomis, rusai galėjo apšaudyti Zaporižią iš S-300 zenitinių raketų sistemų ir reaktyvinių salvinės ugnies sistemų. Nepatvirtintais duomenimis, okupantai galėjo panaudoti kasetinius šaudmenis.

Okupuotoje Luhansko srityje esančiame Lutugyno mieste įvyko magistralinio dujotiekio sprogimas, po kurio kilo gaisras, pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Po sprogimo maždaug 13 tūkst. abonentų liko be dujų tiekimo.

Vėliau pranešta, kad gaisras užgesintas. Okupacinė valdžia nenurodė, kas sukėlė sprogimą.

Jungtinėje Karalystėje (JK) kovą bus surengtas teisingumo ministrų susitikimas, kuriame bus svarstomi būdai paremti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje, šeštadienį pranešė JK vyriausybė.

Hagoje įsikūręs TBT šiuo metu vykdo karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje tyrimą.

Londonas pranešė, kad kovą įvyksiančiame susitikime, be ministrų iš įvairių pasaulio šalių, dalyvaus ir TBT vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas.

K.Khanas gruodį paragino tarptautinę bendruomenę prisijungti ir finansuoti TBT tyrimą.

„Mums reikia priemonių šiam darbui padaryti. Mes neturime tų priemonių“, – tuomet pareiškė jis.

JK vyriausybė pranešė, kad susitikime bus „siekiama padidinti pasaulinę finansinę ir praktinę paramą, teikiamą TBT, ir koordinuoti pastangas siekiant užtikrinti, kad jis [TBT] turėtų viską, ko jam reikia, kad tyrimai būtų atlikti, o atsakingieji būtų patraukti atsakomybėn“.

JK ministro pirmininko pavaduotojas ir vienas iš susitikimo organizatorių Dominicas Raabas pareiškė, kad dalyviai svarstys, kaip padėti rinkti informaciją ir dalytis įvykdytų žiaurumų įrodymais, taip pat kaip paremti aukas.

„Rusijos pajėgos turėtų žinoti, kad jos negali veikti nebaudžiamos, ir mes remsime Ukrainą tol, kol triumfuos teisingumas“, – pažymėjo D.Raabas.

Jis pabrėžė, kad „tarptautinė bendruomenė privalo kuo stipriausiai remti TBT, kad karo nusikaltėlius būtų galima patraukti atsakomybėn už žiaurumus, kurių liudininkais mes esame“.

Nyderlandų teisingumo ministrė ir kita susitikimo organizatorė Dilan Yesilgoz-Zegerius pareiškė, kad susitikimo dalyviai „koordinuos veiksmus su mūsų partneriais, siekdami užtikrinti paramos teikimą TBT ir Ukrainos valdžiai“.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen gruodį pareiškė, kad TBT negalėtų teisti Rusijos, kuri nėra šio teismo sutarties dalyvė, už „vadovybės“ agresijos nusikaltimą be Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos, kurią Maskva tučtuojau vetuotų.

Vietoj to ji pasiūlė įkurti JT remiamą specializuotą teismą, kuris teistų Rusijos vadovybę už „agresijos nusikaltimą“ dėl Maskvos pajėgų invazijos į Ukrainą.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis praėjusį mėnesį pareiškė, kad Rusijos masiniai raketų smūgiai Ukrainai, kuriais taikomasi į civilinę infrastruktūrą, „yra karo nusikaltimai ir yra barbariški. Visi atsakingieji turi būti patraukti atsakomybėn.“

Rusijos okupantai ir toliau stengiasi vykdyti puolamuosius veiksmus Bachmuto, Avdijivkos ir Lymano kryptimis. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, nepaisant vadinamųjų paliaubų, Rusijos okupantai ir toliau tankų, minosvaidžių ir artilerijos ugnimi apšaudo Ukrainos dalinių pozicijas.

Be to, per dieną priešas surengė oro smūgį ir septynis išpuolius reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis.

„Priešas telkia pastangas vykdyti puolamuosius veiksmus Bachmuto, Avdijivkos ir Lymano kryptimis ir stengiasi pagerinti taktinę padėtį Kupjansko kryptimi. Novopavlivskėje, Zaporižioje ir Chersone jie ir toliau aktyviai gina anksčiau užimtas pozicijas“, – rašoma pranešime.

Slobožanskės kryptimi užgrobėjai apšaudė keturių Charkivo srities gyvenviečių teritorijas.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos kariai mūšio lauke

Kupjansko ir Lymano kryptimis priešo ugnis buvo užfiksuota 13-oje gyvenviečių; Bachmuto kryptimi priešas apšaudė daugiau kaip 15 gyvenviečių; Avdijivkos kryptimi priešas apšaudė šešias Donecko srities gyvenvietes.

Novopavlivskės kryptimi buvo apšaudytos keturios Donecko srities gyvenvietės; Zaporižios kryptimi apšaudyta 16 gyvenviečių; Chersono kryptimi nuo minosvaidžių ir artilerijos ugnies nukentėjo civilinė infrastruktūra greta 17-os gyvenviečių.

Generalinis štabas taip pat įspėjo, kad visoje Ukrainoje išlieka priešo oro ir raketų smūgių kritinei infrastruktūrai pavojus.

Augant išlaidoms karui Ukrainoje, Rusijos valdžia nusprendė iš trąšų gamybos ir anglių gavybos bendrovių pareikalauti „vienkartinės išmokos“ ir taip pat sumažinti išlaidas, nesusijusias su gynyba, rašo agentūra „Bloomberg“, kurią cituoja „Deutsche Welle“.

„Bloomberg“ duomenimis, apie tai rašoma dokumente, kurį dar gruodžio viduryje parengė Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas. Oficialiai apie dokumentą kol kas nebuvo skelbta.

Pasak agentūros šaltinių, Rusijos valdžia iš valstybinių bendrovių ketina pareikalauti dividendų, kurie sudarytų daugiau nei 50 proc. jų grynojo pelno, tačiau ši priemonė būtų vienkartinė, o ne nuolatinė.

Šaltinių duomenimis, sprendimo dėl dividendų dydžio ir jų taikymo vyriausybė dar nepriėmė ir jis priklausys nuo to, koks bus galutinis 2022 metų biudžeto deficitas.

Be to, pasak šaltinių, dokumente esą kalbama apie biudžeto išlaidų, nesusijusių su gynyba ir saugumu, mažinimą ir tokiu būdu planuojama sutaupyti bent 150 mlrd. rublių (1,94 mlrd. eurų). Be kita ko, bus sumažintos socialinės išlaidos – švietimui ir sveikatos priežiūrai.

Gautomis lėšomis planuojama padengti dėl karo atsiradusias išlaidas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys

Agentūros duomenimis, dokumente taip pat rašoma apie papildomų 175 mlrd. rublių (2,26 mlrd. eurų) skyrimą priverstiniam 100 tūkst. žmonių perkėlimui iš Chersono srities į Rusiją.

Pasak „Bloomberg“, tai akivaizdžiai rodo, jog Kremlius turi mažai vilčių grąžinti Chersono srities dalį, kurią Rusijos pajėgos paliko rudenį, praėjus kelioms savaitėms po neteisėtos aneksijos.

Rusijos vyriausybė ir finansų ministerija į „Bloomberg“ atsiųstus klausimus kol kas neatsakė. 

Suomijos valdžia svarsto perduoti Ukrainai kovinių tankų „Leopard 2“ ir bus pasirengusi tai padaryti, jei sprendimas pradėti tokią praktiką bus priimtas Europos lygmeniu, interviu Suomijos televizijos kanalui „MTV Uutisille“ pareiškė nacionalinio gynybos komiteto vadovas Antti Hakkanenas, kurį cituoja „Deutsche Welle“.

„Žinoma, mūsų indėlis bus nedidelis, nes, kaip šalis, besiribojanti su Rusija, mes visada teikiame pirmenybę savo gynybos pajėgumams“, – sakė jis.

Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad, palyginti su Suomija, daugelis Europos šalių turi daugiau galimybių perduoti Ukrainai šarvuotos technikos.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad jų šalys Ukrainai atsiųs galingai ginkluotų pėstininkų kovos mašinų, siekdamos padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją.

Jiedu sakė, kad Jungtinės Valstijos perduos šarvuočių „Bradley“, kurie paprastai būna ginkluoti 25 mm automatine patranka, 7,62 mm kulkosvaidžiu ir prieštankinėmis raketomis, o Vokietija atsiųs šarvuočių „Marder“.

Oficialus Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas penktadienį žurnalistams pranešė, kad Berlynas planuoja Kyjivui atsiųsti apie 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“.

O Jungtinės Valstijos taip pat penktadienį paskelbė apie 3 mlrd. JAV dolerių (2,8 mlrd. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai, kurią Baltieji rūmai pavadino iki šiol didžiausiu pagalbos Kyjivui paketu.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre pareiškė, kad į šį karinės pagalbos paketą turėtų būti įtraukta pėstininkų kovos mašinų „Bradley“, ratinių šarvuotų mašinų ir kitų šarvuotųjų transporterių bei savaeigių haubicų.

Rusų okupantai nebeturi „gilaus užnugario“ pietinėje fronto dalyje. Tai pareiškė brigados generolas, operatyvinės-strateginės kariuomenės grupės „Tavrija“ vadas Oleksandras Tarnavskis.

„Tauridės kryptyje iš tikrųjų nebėra tokios sąvokos kaip „gilus priešo užnugaris“. Kontroliuojame visus okupacinių pajėgų bandymus organizuoti veiksmingą gynybą ir sudaryti sąlygas aktyviems veiksmams“, – sakė jis.

Pasak vado, Ukrainos kariai dabar aktyviai naikina okupantų gyvąją jėgą ir techniką net tada, kai fronto linija yra gana stabili.

„Kuo labiau juos naikinsime dabar, tuo mažiau darbo reikės galutinai išlaisvinant Ukrainą nuo okupantų“, – sakė generolas.

Rusija iš Juodosios ir Azovo jūrų patraukė karo laivus, galinčius paleisti raketas „Kalibr“. Apie tai pranešė Ukrainos karinių jūrų pajėgų spaudos tarnyba.

Turimais duomenimis, šiuo metu Rusija Azovo jūroje laiko tik du karo laivus, kurie nėra skirti raketoms paleisti. Juodojoje jūroje apskritai nėra karo laivų.

Didelė Rusijos karo laivų grupė tebėra Viduržemio jūroje – devyni laivai, įskaitant penkis „Kalibr“ sparnuotųjų raketų nešėjus, kurių bendra salvė – 72 raketos. Tačiau iš ten į Ukrainą dar niekada nebuvo paleista nė viena raketa. Tiesą sakant, tą padaryti būtų labai sunku, nes į Ukrainą paleistos raketos turėtų kirsti NATO valstybių teritoriją, o tai būtų labai rimta konflikto eskalacija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, paskelbęs vadinamąsias „kalėdines paliaubas“, sulaukė savo paties propagandistų kritikos. Prie netiesioginės kritikos prisidėjo net vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderis Denisas Pušilinas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Denisas Pušilinas

Kaip pažymi Karo studijų institutas (ISW), Rusijos karinė vadovybė „paliaubas“ sutiko nepalankiai.

Tuo pat metu kiti propagandistai, tarp jų ir Dmitrijus Medvedevas, toliau skleidė pasakojimą, kad V.Putinas yra religinių vertybių ir moralės gynėjas.

Pentagonas pareiškė, kad Rusija pažeidė savo pačios paskelbtas vadinamąsias „kalėdines paliaubas“.

Pasak JAV gynybos departamento pareigūnės Lauros Cooper, Rusijos ginkluotosios pajėgos gruodžio 6 d. nenutraukė kovų, nors dieną prieš tai V.Putinas įsipareigojo vienašališkai nutraukti ugnį.

L.Cooper pavadino V.Putino pareiškimą „propagandiniu triuku“, kuris galiausiai nesuveikė.

Pentagono teigimu, Rusija tęs beprasmišką Ukrainos pozicijų puolimą kaliniais.