Analitikas įspėja: S.Surovikino patraukimas gali reikšti, kad Kremlius ruošiasi dideliam puolimui

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Amerikos bendrovė „Maxar“ paskelbė Donecko srities Soledaro ir Bachmuto miestų, kuriuos nuolat apšaudo okupantai, palydovines nuotraukas.

Palydovinėse nuotraukose matyti, kad Soledare visiškai sugriauti gyvenamieji pastatai ir mokyklos.

Bachmute palei kelius ir laukuose yra tūkstančiai sviedinių paliktų žymių.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ne veltui invazijai į Ukrainą pavedė vadovauti Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkui Valerijui Gerasimovui, iš šių pareigų pašalinęs Sergejų Surovikiną. Tai gali reikšti, kad Kremlius ruošiasi dideliam puolimui, sako politikos analitikas Markas Galeotti, kurį cituoja ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir generolas Sergejus Surovikinas

M.Galeotti mano, kad šiuo sprendimu nubaudžiamas ir S.Surovikinas, ir pats V.Gerasimovas. Jei V.Gerasimovui nepavyks pateisinti grandiozinių Vladimiro Putino planų Ukrainoje, jis bus paprasčiausiai pašalintas.

Pasak eksperto, V.Putinas tikriausiai vis dar turi daug „nerealių idėjų“, kurias planuoja įgyvendinti per naują didelį puolimą, o naujas paskyrimas yra patvirtinimas, kad artėja rimtas puolimas.

Pirmosios atskiros Ivano Boguno specialiosios paskirties brigados karininkas Tarasas Berezovecas sakė, kad visas Rusijos kariuomenės elitas, bandęs užimti Bachmutą, persikėlė į Soledarą.

„Situacija tokia: priešas sumažino spaudimą Bachmute, iš kur buvo perdislokuota nemažai Rusijos „Wagner“ dalinių, taip pat rusų oro desantininkų dalinių. Tai reiškia, kad visas Rusijos kariuomenės elitas iš Bachmuto persikėlė į Soledarą. Todėl spaudimas Bachmutui gerokai sumažėjo, o Soledarui – atitinkamai padidėjo“, – radijo stoties „NV“ eteryje sakė T.Berezovecas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos rytuose esančiame Soledaro mieste, kurį anksčiau kontroliavo Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“, tebevyksta kovos ir kad frontas laikosi.

„Teroristinė valstybė ir jos propagandistai bando apsimesti“, kad pasiekė tam tikrų laimėjimų Soledare, sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi ir pridūrė, kad „mūšis tęsiasi“.

Jis sakė, kad Donecko frontas laikosi, „ir mes darome viską, kad sustiprintume Ukrainos gynybą be jokios pertraukos, net ir vienai dienai“.

Buvo penktadienio vidurdienis, kai Ukrainos bepiločio orlaivio kamera užfiksavo rusų kareivį, slapta manevruojantį tarp medžių miesto pakraštyje. Bachmuto laukė dar vienas priešo puolimas.

Drono pilotas pasižymėjo koordinates, tada palydoviniu ryšiu išsiuntė jas artilerijos vadams.

Po keleto minučių Ukrainos artilerijos daliniai atidengė ugnį į namus, kuriuose buvo aptikti besislepiantys rusai. Drono operatoriaus ekrane buvo matyti tyliai kylantys dūmai.

Tačiau vėliau tą pačią dieną iš vieno miesto rytuose esančio rajono išskubėjo šarvuotas automobilis, vežęs sužeistus Ukrainos karius link stabilizavimo taško vakarinėje miesto dalyje – Ukrainos kariuomenė taip pat sulaukė smūgių.

Kova dėl Bachmuto tapo niūria aklaviete, kuri įgavo bokso sunkiasvorių kovos dėl titulo ritmą – mūšis dėl šio miesto abiem pusėms yra vienas ilgiausių šiame kare.

Čia susidariusi padėtis kontrastuoja su Ukrainos strategija kitose vietovėse palei fronto liniją, kur jai pavyko išvengti tiesioginių konfrontacijų, pasitelkus veržlius manevrus, apgaulę bei Vakarų tiekiamus tolimojo nuotolio ginklus, ir priversti Rusiją trauktis.

Ankstesniame karo etape Ukrainos vadovybė nebuvo tokios tvirtos nuomonės dėl tokių mūšių kaip Bachmuto.

Visą tekstą skaitykite čia.

Trečiadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino NATO ne tik pažadėti Ukrainai atviras duris, bet ir padaryti daugiau, sakydamas, kad Kyjivui, siekiančiam įstoti į karinį aljansą, reikia „galingų žingsnių“, praneša „Reuters“.

Kyjivas paprašė skubios narystės NATO praėjusių metų rugsėjį, praėjus septyniems mėnesiams po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. NATO teigia, kad vykdo atvirų durų politiką Ukrainos atžvilgiu, tačiau nepasakė, ar paspartins veiksmus, kuriais siekiama galimo Kijevo prisijungimo.

„Šiandien Ukrainai neužtenka vien NATO kolegų paramos Ukrainai ir retorikos apie atviras duris. Būtent, nepakanka motyvuoti mūsų valstybę... mūsų karius“, – cituojamas V.Zelenskis.

Didžiosios Britanijos vyriausybė pirmą kartą patvirtino, kad planuoja tiekti tankus „Challenger 2“ Ukrainai.

Apie tai kalbėjo vyriausybės atstovas, kurį cituoja „Financial Times“.

Atstovas žurnalistams sakė, jog ministras pirmininkas Rishi Sunakas paprašė gynybos sekretoriaus Beno Wallace'o artimiausiomis savaitėmis „dirbti su partneriais“, kad būtų „paspartintas paramos Ukrainai teikimas, įskaitant tankų suteikimą“.

Privati saugos bendrovė „GardServis“, kuriai apsišaukėlis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka leido turėti šaunamųjų ginklų, rengiasi dalyvauti kovinėse operacijose, pranešė vokiečių leidinys „Deutsche Welle“.

Jungtinės pereinamojo laikotarpio vyriausybės, tremtyje gyvenančios opozicijos aktyvistės Sviatlanos Cichanouskajos, atstovas gynybos ir nacionalinio saugumo klausimais Valerijus Sachaščikas „Deutsche Welle“ teigė, kad bendrovė padidino savo darbuotojų skaičių maždaug iki tūkstančio, o jos samdiniai jau kelis mėnesius dalyvauja mokymuose.

V.Sachaščiko teigimu, „GardServis“ darbuotojai rengiami dalyvauti kovinėse operacijose, o mokymai vyksta keliuose Baltarusijos poligonuose.

„Žinau, kad 5-osios specialiųjų pajėgų brigados (įsikūrusios Marijinos Gorkoje, Minsko srityje) karininkai savo poligone rengia „GardServis“ darbuotojus. Be to, bendrovė perėmė buvusio „Dynamo“ specialiojo mokymo centro bazę, kurioje taip pat vykdoma aktyvi veikla“, – sakė V.Sachaščikas.

„Mokymai ir įdarbinimas vyksta jau kelis mėnesius. Personalą papildė karininkai, seržantai ir kariai, tarnavę Baltarusijos specialiųjų operacijų pajėgose ir specialiuosiuose Baltarusijos saugumo tarnybų padaliniuose“.

Atstovas gynybos ir nacionalinio saugumo klausimais mano, kad „GardServis“ darbuotojai gali būti naudojami sabotažo ir žvalgybos grupėse, o vėliau – užpuolimams.

V.Sahaščiko teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas investavo „labai daug pinigų“ į PMC ir kuria „baltarusišką „Wagner“ atitikmenį“.

„Deutsche Welle“ priminė, kad 2022 m. vasarą kai kurios nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, remdamosis anoniminiu „GardServis“ darbuotoju, pranešė, kad liepos pabaigoje-rugpjūčio mėnesį į Minską atvyko samdiniai iš „Wagner PMC“ apmokyti privačios saugos bendrovės.

Šaltinių tvirtinimu, tuo metu „GardService“ dirbo apie pusė tūkstančio žmonių, kaip kalbama, darbuotojams buvo pažadėtos komandiruotės ir maždaug 3700 eurų atlyginimas.

Privati saugos bendrovė „GardServis“ Baltarusijoje pasirodė 2020 m. birželį. Tada A.Lukašenka asmeniniu dekretu leido jos darbuotojams nešiotis, laikyti ir naudoti tarnybinius ir civilinius ginklus, taip pat specialiąją įrangą ir fizinę jėgą.

Bendrovei taip pat buvo suteiktas specialus mokymo centras, kuriame anksčiau buvo rengiami Baltarusijos ir kitų šalių, daugiausia Afrikos ir Pietų Amerikos, specialieji kariai.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda per vizitą Lvive sakė, kad Kyjivas iš Varšuvos gaus „Leopard 2 tankų kuopą“ kaip tarptautinės koalicijos dalį, pranešė Lenkijos naujienų agentūra „PAP“.

Pasak A.Dudos, Lenkija nusprendė suteikti Ukrainai „Leopard“ tankų kuopą (matyt, kalbama apie dešimt tankų), tačiau „kaip tarptautinės koalicijos dalį“.

Kol kas neaišku, kokią tarptautinę koaliciją turėjo omenyje Lenkijos prezidentas. Antradienį Vokietija, kurios leidimas reikalingas „Leopard 2“ reeksportui, pareiškė, kad negavo atitinkamų prašymų iš sąjungininkų. 

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas V.Zelenskis ir Lenkijos lyderis A.Duda

Europos Komisija (EK) kitą mėnesį planuoja vizitą į Kyjivą, kuriuo siekiama pademonstruoti paramą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

Idėją 10–15 eurokomisarų, dirbančių su klausimais, susijusiais su Ukraina, nuvykti į Kyjivą, iškėlė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys Virginijus Sinkevičius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Virginijus Sinkevičius

BNS jis trečiadienį teigė, kad komisarų kolegijos vasario planuojamas vizitas į Kyjivą „yra ženklas, kad Ukrainos likimas yra ne pavienių komisarų, bet visos Europos Komisijos prioritetas“.

Plačiau skaitykite ČIA

Ukraina gali laimėti karą šiais metais, jei Vakarų šalys padidins ginklų, ypač ilgojo nuotolio raketų sistemų, tiekimą, trečiadienį sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas

„Tik daugiau kaip 100 kilometrų nuotolio raketos leis mums gerokai paspartinti teritorijų deokupaciją“, – sakė jis interviu naujienų agentūrai AFP ir pridūrė, kad pagal tokį scenarijų karas baigtųsi vėliausiai rudenį.

Tolimojo nuotolio raketos leistų Ukrainai taikytis į Rusijos ginklų sandėlius, esančius giliai Maskvos kontroliuojamoje Ukrainos teritorijoje, tačiau šiuo metu nepasiekiamus Kyjivo arsenalo ginklams.

Praėjusiais metais Jungtinės Valstijos tiekė Ukrainai ilgojo nuotolio raketų sistemas, kurių veikimo nuotolis siekia apie 80 kilometrų ir kurios, kaip manoma, padėjo pakreipti konflikto eigą Kyjivo naudai keliuose frontuose.

Kyjivas taip pat neseniai gavo panašių prancūziškų sistemų, tačiau jis ragina Vašingtoną pristatyti ATACMS raketas, kurios pasižymi maždaug 300 km nuotoliu.

Šios sistemos leistų Ukrainos pajėgoms „sunaikinti visą Rusijos karinę infrastruktūrą okupuotose teritorijose, įskaitant Donbasą“ Rytų Ukrainoje ir Krymą – Juodosios jūros pusiasalį, kurį Maskva aneksavo 2014 metais, – sakė M.Podoliakas.

„Mes nepulsime Rusijos. Vykdome tik gynybinį karą“, – pridūrė jis.

Tačiau jis perspėjo, kad be didelio masto Vakarų sunkiosios ginkluotės tiekimo karas gali tęstis dešimtmečius.

Reikalingi sunkieji tankai

Ukrainai taip pat reikia šarvuočių, ypač sunkiųjų tankų, tokių kaip vokiški „Leopard“, ir artilerijos, sakė M.Podoliakas.

„Prancūzija jau tiekia mums lengvuosius tankus. Tai labai gerai. Tačiau mes vis dar norime gauti nuo 250 iki 350 sunkiųjų tankų“, – pridūrė jis.

Kiti prioritetiniai Kyjivo poreikiai – daugiau 155 mm kalibro sviedinių, koviniai dronai, galintys vykdyti gilumines atakas okupuotose teritorijose, ir priešlėktuvinės sistemos, įskaitant vokiškus priešlėktuvinius šarvuočius „Cheetah“, sakė M.Podoliakas.

Jis pridūrė, kad Europa ir Jungtinės Valstijos netrukus gali paspartinti tiekimą, nes supranta, kad šios atsargos yra labai svarbios siekiant užbaigti karą.

„Mūsų partneriai šiandien aiškiai suprato, kad pakankamo kiekio ginklų perdavimas Ukrainai leis apriboti šį karą tik okupuotose teritorijose“, – pridūrė M.Podoliakas.

Pasak jo, naujos priešlėktuvinės gynybos sistemos, tokios kaip JAV „Patriots“ ar prancūzų „Crotale“, netrukus galės neutralizuoti grėsmę, kurią kelia Rusijos bombardavimo kampanijos prieš Ukrainos energetikos objektus.

„Per mėnesį galėsime uždaryti savo oro erdvę“, – sakė jis.

Pasak jo, Ukraina netrukus galės numušti 95 proc. Rusijos paleidžiamų raketų, o ne 75 proc. kaip šiuo metu.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Lvive susitiko su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda, rašoma prezidentūros pranešime spaudai.

Antrajame Liublino trikampio valstybių vadovų susitikime dar kartą pabrėžta šimtmečius trunkančios strateginės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos partnerystės svarba ir Lietuvos bei Lenkijos pasiryžimas teikti Ukrainai visokeriopą pagalbą ginantis nuo Rusijos karinės agresijos.

„Lietuva ir Lenkija patvirtino ryžtą toliau teikti Ukrainai karinę, politinę, diplomatinę, ekonominę ir humanitarinę pagalbą. Karas Ukrainoje yra mūsų visų karas. Laisvojo pasaulio karas prieš diktatorių. Būsime su Ukraina kartu iki pergalės tiek, kiek reikės“, – sakė Lietuvos Prezidentas.

Prezidentūros nuotr./Gitanas Nausėda trečiadienį Lvive susitiko su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda

Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva ne tik yra tarp didžiausių Ukrainos rėmėjų pagal suteikiamą pagalbą, tenkančią vienam gyventojui, bet ir veiksmingai padeda Ukrainai diplomatinėmis priemonėmis buriant tarptautinę paramą įgyvendinti Ukrainos euroatlantinės integracijos tikslus.

Plačiau skaitykite ČIA.

Mūšiai Soledare ir Bachmute Rytų Ukrainoje laikomi kruviniausiais per visą karą, trečiadienį naujienų agentūrai AFP teigė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas.

„Viskas, kas dabar vyksta aplink Bachmutą ir Soledarą, yra kruviniausios šio karo scenos“, – interviu metu sakė M.Podoliakas.

Rusijos ginkluotosios pajėgos, ypač „Wagner“ samdinių daliniai, jau kelis mėnesius bando perimti šią teritoriją rytiniame Donbaso regione.

„Daug kraujo, daug artilerijos dvikovų, daug artimo kontakto kovų, ypač šiandien Soledare“, – pridūrė M.Podoliakas įvardindamas apgriautą druskos kasyklų miestą kaip „karščiausią karo vietą“.

Jis įsitikinęs, kad Maskvos kariai mūšyje dėl miesto patiria „didžiulių nuostolių“, bet pripažįsta, kad Ukraina taip pat susiduria su netektimis. 

„Ukrainos kariuomenė taip pat praranda žmones. Neabejotinai daugiau nei bet kur anksčiau“, – teigė prezidento patarėjas. 

M.Podoliakas sakė, kad priešingai nei ankstesniuose mūšiuose Ukrainos miestų teritorijose, Bachmute ir Soledare liko palyginti nedaug civilių gyventojų.

Kyjivas yra sakęs, kad pirmaisiais karo mėnesiais Mariupolio uostamiesčio apgultis nusinešė tūkstančius ukrainiečių gyvybių.

„Mariupolyje 90 proc. žuvusiųjų buvo civiliai, o Soledare ir Bachmute – kariai“, – sakė M.Podoliakas. 

„Matome visiškai neatsakingą, švelniai tariant, Rusijos elito požiūrį į savo karius, kurie ten žūsta tūkstančiais“, – sakė jis. 

M.Podoliakas neįvardijo, kiek ukrainiečių žuvo ar buvo sužeista, tačiau nurodė, kad nuo vasaros kovose prie Bachmuto Maskva neteko „10–15 tūkst. vyrų, o gal net ir daugiau“.

„Mes patiriame nuostolių, didelių nuostolių. Jiems šie nuostoliai yra tiesiog neregėti“, – sakė M.Podoliakas. 

Jis teigė, kad Kremlius į šiuos mūšius pasiuntė geriausius savo kariuomenės dalinius, taip pat samdinių grupę „Wagner“, bet netgi pergalė šioje kovoje nepakeistų karo eigos. 

„Strateginiu požiūriu Rusijos kariuomenei tai neturi didelės prasmės“, – pridūrė V.Zelenskio patarėjas. 

„Mums tai atramos taškas, kad galėtume judėti Donecko link“, – sakė jis, omenyje turėdamas svarbų miestą ir prorusiškų separatistų tvirtovę Donecko regione Rytų Ukrainoje. 

„Tačiau rusai neturi strateginio tikslo. Tai atvira erdvė, o mūsų pozicijos yra pranašesnės“, – teigė M.Podoliakas. 

Rudenį Kyjivui pradėjus kontrpuolimą Ukrainos pietuose ir rytuose, Maskva patyrė keletą triuškinančių pralaimėjimų karo lauke. 

Rusija sustiprino savo pajėgas pranešusi apie 300 000 vyrų dalinę mobilizaciją, tačiau kritikai mano, kad dauguma atsargos karių neturi jokios karinės patirties, jie yra nepakankamai apmokyti ir prastai aprūpinti. 

Trečiadienį Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ paskelbė, kad Rusijos pajėgos nesėkmingai bando pralaužti Ukrainos gynybines linijas ir visiškai užimti rytinį Soledaro miestą, kur šiuo metu vyksta įnirtingos kovos.

„Priešas, patyręs nuostolių, vėl pakeitė savo dalinius, padidino „Wagner“ samdinių skaičių ir bando pralaužti mūsų pajėgų gynybos linijas bei visiškai užimti miestą, tačiau nesėkmingai“, – rašė H.Maliar.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

Chersono srities karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševičius pranešė, kad Rusijos pajėgos apšaudė Chersono perinatalinį centrą.

"Perinatalinis centras Chersone užsidegė sprogus priešo paleistam sviediniui. Galinga sprogimo banga išdaužė vaikų skyriaus langus ir apgadino vieną iš gydytojų kabinetų", – pareiškė J.Januševičius.

Jo teigimu, centro darbuotojai, pacientai bei vaikai liko gyvi ir nenukentėjo.

Pranešama, kad šiuo metu šalinami išpuolio padariniai.

Į Vlisingeną, Nyderlandus, atgabentos JAV kariuomenės transporto priemonės, įskaitant šimtus tankų, atgabenamos į krantą vykdant misiją, kuria siekiama sustiprinti NATO rytinį flangą.

Į Europą atvyko JAV karinė įranga

+2

Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimas apmokyti Ukrainos kariškius naudotis raketų sistema „Patriot“ savo šalies teritorijoje yra Vašingtono „faktinio dalyvavimo Ukrainos konflikte“ patvirtinimas, antradienį pareiškė Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas.   

„JAV gynybos departamento sprendimas organizuoti mokymus Fort Sill forte Oklahomoje yra dar vienas faktinio Vašingtono dalyvavimo Ukrainos konflikte Kyjivo nacistinių nusikaltėlių pusėje patvirtinimas“, – sakė A.Antonovas.  

„Mūsų pastangas atkreipti Amerikos auditorijos dėmesį į tikrąjį tokių Baltųjų rūmų veiksmų pavojingumą žingsnis po žingsnio pripažįsta vietos ekspertų bendruomenė“, – teigė diplomatas.

„Pavyzdžiui, „Washington Post“ apžvalgininkai atvirai pripažino, kad Ukrainos karių mokymas Jungtinėse Valstijose reiškia, jog JAV įsitraukimas į konfrontaciją didėja. Jie pažymėjo, kad administracija nebeapsiriboja Kyjivo gynybinio potencialo stiprinimu, bet perduoda respublikai naujų ginklų, siekdama padidinti jos puolamuosius pajėgumus“, – sakė Rusijos ambasadorius.   

„Pastarasis argumentas, kurį išsakė vietos žurnalistai, vaizdžiai rodo, kad Vašingtonas sąmoningai klaidina mūsų šalį ir pasaulį, kalbėdamas apie siekį stiprinti Ukrainos savigynos pajėgumus“, – komentavo jis.

„Tikrasis administracijos tikslas – padaryti Rusijai kuo daugiau žalos mūšio lauke, pasinaudojant ukrainiečiais kaip įgaliotiniais“, – pridūrė A.Antonovas.  

Maskva atidžiai stebi informaciją, kurioje teigiama, kad Turkija galėjo tiekti kasetinę amuniciją Kyjivui, trečiadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Tačiau jis teigė, kad vis dar „sunku“ nustatyti tokių pranešimų patikimumą.

„Žinoma, mes visa tai atidžiai stebime“, tačiau „sunku kalbėti apie šių pranešimų patikimumą“, – sakė D.Peskovas per kasdienį pokalbį su žurnalistais.

„Yra daugiau netikrų naujienų nei teisingų pranešimų. Visi puikiai žino apie „Bayraktar“ orlaivių tiekimą Ukrainai iš Turkijos, taip pat apie jiems skirtą amuniciją“, – pabrėžė Maskvos Kremliaus atstovas spaudai.

Praėjusiais metais Vakarų ir Ukrainos pareigūnai gyrė Turkijos bepiločius lėktuvus „Bayraktar TB2“ už jų vaidmenį atremiant Rusijos atakas.

„Turkija turi savo įsipareigojimų kaip NATO šalis narė, mes tai taip pat žinome. Tačiau kartu Turkiją ir [Rusiją] vienija labai partneriški santykiai, grindžiami abipuse nauda, supratimu, pagarba ir abipusiu noru aptarti sudėtingiausias problemas“, – pridūrė D.Peskovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį lankosi Ukrainoje.

Tai LRT patvirtino Lietuvos Garbės konsulas Ternopilio srityje Jaroslavas Vizniakas.

„Šiandien yra prezidentas, prezidentas ponas Gitanas Nausėda, Lenkijoje ir Ukrainoje. Čia jis yra Lvive (...). Tai yra darbo vizitas, dėl tos situacijos, kuri yra Ukrainoje“, – teigė J.Vizniakas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Kaip teigia LRT, garbės konsulas nurodė, jog G.Nausėdą šalyje priėmė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Lietuvos prezidentūra BNS kol kas nekomentavo šios informacijos.

Tai jau trečias G.Nausėdos vizitas Ukrainoje nuo Rusijos karinės invazijos šioje šalyje pradžios.

Taip pat skaitykite ČIA.

Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina turi būti pasirengusi saugoti sieną su Rusijos sąjungininke Baltarusija, nors iš kaimynės girdi tik „galingus pareiškimus“.

Šie Ukrainos prezidento komentarai nuskambėjo po vizito Lvivo srityje, kur jis aptarė sienos apsaugą ir saugumo padėtį šiaurės vakarų Ukrainoje, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„AP“/„Scanpix“/Volodymyras Zelenskis kreipiasi į JAV Kongresą

„Aptarėme valstybės sienos apsaugą, operatyvinę situaciją pasienyje su Baltarusijos Respublika, kovos su diversijomis priemones šiose teritorijose... Suprantame, kad, be galingų pareiškimų, ten nieko galingo nematome, bet vis dėlto turime būti pasirengę ir pasienyje, ir regionuose“, – sakė V.Zelenskis.

Kyjivas įspėjo, kad Rusija gali bandyti pasinaudoti Baltarusija naujai sausumos invazijai į Ukrainą iš šiaurės.

Savo komentaruose susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ V.Zelenskis neužsiminė apie perspėjimus, taip pat prezidentas nepaminėjo kovų, vykstančių Rytų Ukrainoje, kur Ukrainos kariuomenė neigia per įnirtingus mūšius praradusi Soledaro miesto kontrolę.

Estija nurodė Rusijai iki vasario mėn. sumažinti diplomatų skaičių savo ambasadoje Taline, trečiadienį pranešė Estijos užsienio reikalų ministerija.

Pareiškime teigiama, kad Rusija turėtų sumažinti diplomatų skaičių iki aštuonių, t. y. tiek, kiek Estijos diplomatų yra Maskvoje. Rusijos ambasada Taline savo interneto svetainėje nurodo 17 diplomatų.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą Estija jau išsiuntė tris diplomatus.

„Postimees“/„Scanpix“/Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu

„Atsižvelgiant į tai, kad agresijos karo metu Rusijos ambasados darbuotojai nedalyvavo plėtojant Estijos ir Rusijos santykius, mūsų nuomone, nėra pagrindo dabartiniam Rusijos ambasados dydžiui“, - trečiadienį pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.

„Nuo karo pradžios Estija sumažino dvišalius santykius su Rusija iki absoliutaus minimumo. Pavasarį uždarėme Rusijos konsulatus Narvoje ir Tartu, išsiuntėme tris Rusijos ambasados diplomatinio personalo narius, kurie aktyviai kenkė Estijos saugumui ir skleidė propagandą, pateisinančią Rusijos karinius veiksmus. Dabar nustatome Estijoje dirbančių Rusijos diplomatų skaičiaus ribą, kad pasiektume paritetą. Šiandienos žingsnis koreliuoja su žemiausiu mūsų santykių tašku apskritai “, – pridūrė jis. 

Užsienio reikalų ministerijos diplomatinėje notoje, cituojant Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 11 straipsnį, nurodoma, kad iki šių metų vasario 1 dienos turi būti pasiektas diplomatinių atstovybių dydžio paritetas. 

Graikija ir Malta atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, įšaldžiusių Rusijos turtą, kuriam taikomos sankcijos dėl Maskvos karo prieš Ukrainą, teigiama ES pareigūno pranešime ir vidaus dokumente.

27 ES šalys iki šiol pranešė įšaldžiusios apie 20,3 mlrd. eurų sankcionuoto Rusijos turto. Beveik kiekviena kita ES šalis įšaldė milijoninės vertės turtą, teigiama ES vykdomosios Europos Komisijos dokumente, su kuriuo susipažino naujienų agentūra „Reuters“.

Palyginimui, Graikija pranešė blokui tik apie 212 000 eurų vertės turto įšaldymą, o Malta – apie 147 000 eurų.

„Tai šiek tiek stebina... Arba jie neturi daug, arba jie neatlieka savo darbo. Arba jie kažką padarė, bet nepranešė mums, nors turėjo galimybių“, – su anonimiškumo sąlyga komentavo vienas ES pareigūnas.

Įnirtingas mūšis už Ukrainos Soledaro miestą tęsiasi, trečiadienį paskelbė Rusijos kariuomenė.

Pranešimas prieštarauja anksčiau trečiadienį paskelbtam Rusijos privačios samdinių bendrovės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino pareiškimui, kad jo kovotojai kontroliuoja Soledarą.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kareivis prie Soledaro miesto

„Šturmo būriai kovoja mieste“, – sakoma Rusijos kariuomenės pranešime. Jame nurodoma, kad kariuomenė „blokavo Soledarą iš šiaurinės ir pietinės miesto dalių“ ir kad oro pajėgos smogia ukrainiečių „atramos punktams“.

Kiek anksčiau Kremlius pareiškė, kad svarbu neskubėti skelbti pergalės Soledaro mieste.

Ankstyvą trečiadienio rytą „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas teigė, kad jo kovotojai kontroliuoja druskos kasyklų miestą, tačiau taip pat sakė, kad jo centre vis dar vyksta „miesto mūšiai“.

Ukraina paneigė šiuos teiginius, o jos kariuomenė pareiškė, kad „Soledaras buvo, yra ir bus Ukrainos“.

Tiek Kyjivo, tiek Maskvos pajėgos yra teigusios, kad mūšiai dėl Soledaro, esančio už svarbaus Bachmuto miesto, buvo kruvini ir intensyvūs.

Rusijos pajėgų Soledaro užėmimas būtų didelė pergalė Maskvai, kuriai sunkiai sekėsi įgyvendinti tikslus, kuriuos prezidentas Vladimiras Putinas deklaravo praėjusių metų vasarį pasiųsdamas karius į Ukrainą.

Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti 40 karo belaisvių, pranešė Rusijos žmogaus teisių komisarė Tatjana Moskalkova, kuri trečiadienį Turkijoje vykstančioje tarptautinėje ombudsmenų konferencijoje susitiko su savo kolega ukrainiečiu Dmytro Lubinecu.

Ukrainiečių ir rusų žmogaus teisių įgaliotiniai taip pat „aptarė įvairias humanitarines problemas ir klausimus, susijusius su pagalbos žmogaus teisių srityje teikimu abiejų šalių piliečiams“, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė D.Lubinecas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad mūšiai dėl Soledaro ir Bachmuto rodo, kaip svarbu stiprinti karinę paramą Ukrainai kare prieš Rusiją.

„Pastarosiomis dienomis rytų Ukrainoje matėme įnirtingas kovas aplink Bachmutą ir Soledarą. Tai dar kartą parodo Ukrainos kariškių, kovojančių ginti savo tėvynę, drąsą. Tai taip pat parodo, kaip labai svarbu didinti savo karinę paramą Ukrainai“, – sakė J.Stoltenbergas.

„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

Jis pasidžiaugė neseniai paskelbtais JAV, Prancūzijos ir Vokietijos pranešimais, kad netrukus Ukrainai pateiks pėstininkų kovos mašinas ir lengvuosius tankus, taip pat precedento neturinčią visų NATO sąjungininkių ir ES valstybių narių paramą.

„Mūsų parama mūšio lauke iš tikrųjų daro įtaką. Šiuo lemtingu karo metu turime padaryti daug daugiau, daug greičiau“, – sakė J.Stoltenbergas.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad svarbu neskubėti skelbti pergalės Soledaro mieste, praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“ pareiškė perėmusi šio miesto Rytų Ukrainoje kontrolę.

„Neskubėkime. Palaukime oficialių pranešimų“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridūręs, kad Soledare pastebima „teigiama pažangos dinamika“, ir pasveikino „mūsų kovotojų didvyriškumą“.

„Taktiniai laimėjimai, žinoma, yra labai svarbūs“, – pridūrė jis.

Ankstyvą trečiadienio rytą „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas teigė, kad jo kovotojai kontroliuoja druskos kasyklų miestą, tačiau taip pat sakė, kad jo centre vis dar vyksta „miesto mūšiai“.

Ukraina paneigė šiuos teiginius, o jos kariuomenė pareiškė, kad „Soledaras buvo, yra ir bus Ukrainos“.

D.Peskovas sakė, kad pažanga Soledare buvo pasiekta „gana aukšta kaina“.

Tiek Kyjivo, tiek Maskvos pajėgos yra teigusios, kad mūšiai dėl Soledaro, esančio už svarbaus Bachmuto miesto, buvo kruvini ir intensyvūs.

Rusijos pajėgų Soledaro užėmimas būtų didelė pergalė Maskvai, kuriai sunkiai sekėsi įgyvendinti tikslus, kuriuos prezidentas Vladimiras Putinas deklaravo praėjusių metų vasarį pasiųsdamas karius į Ukrainą.

Šveicarija nebepriima naujų kelionės dokumentų iš Rusijos okupuotų teritorijų Ukrainoje ir separatistinių Gruzijos regionų kertant išorines Šengeno sienas ir išduodant vizas, trečiadienį pranešė Federalinė taryba.

Tarybos pareiškime priduriama, kad išimtį dėl politikos pakeitimo, kuris įsigalioja nedelsiant, galima padaryti, jei dokumentą turintis asmuo ir anksčiau buvo Rusijos pilietis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį netikėtai apsilankė netoli Rusijos sienos esančiame Ukrainos rytiniame Charkivo mieste ir pažadėjo daugiau ginklų bei „konkrečių pasiūlymų“ padėsiančių Ukrainai įstoti į Europos Sąjungą.

„Mes, kaip vyriausybė, norime pateikti labai konkrečių pasiūlymų Ukrainai, kad būtų padaryta pažanga stiprinant teisinę valstybę, nepriklausomas institucijas ir kovą su korupcija, taip pat derinant su ES standartais“, – sakė užsienio reikalų ministrė.

Jos teigimu, Vokietija skirs 20 mln. eurų (21,47 mln. JAV dolerių) išminavimo darbams ir dar 20 mln. eurų Ukrainos prieigai prie „Starlink“ interneto terminalų padidinti.

„AFP“/„Scanpix“/Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Pareiškime prieš susitikimą su užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba A.Baerbock išreiškė Vokietijos solidarumą su ukrainiečiais, išgyvenančiais Rusijos invaziją ir atšiaurias žiemos sąlygas.

„Šis miestas simbolizuoja absoliučią Rusijos agresijos karo Ukrainoje beprotybę ir nesibaigiančias kančias, su kuriomis kasdien susiduria žmonės, ypač šalies rytuose“, – teigė A.Baerbock.

Po to, kai praėjusią savaitę Vokietija pažadėjo Ukrainai atsiųsti kovos mašinų „Marder“ kaip didesnės karinės paramos dalį, A.Baerbock kalbėjo apie paramą ir kitais ginklais, tačiau nenurodė kokiais.

„Charkive matome drąsą, atsparumą, taigi ir viltį gyventi taikiai“, – po savo atvykimo spaudos konferencijoje sakė Vokietijos politikė.

Aukšto rango Rusijos įstatymų leidėjas, vadovaujantis Dūmos žemųjų parlamento rūmų užsienio reikalų komitetui, Leonidas Sluckis, kartodamas Maskvos liniją, kad ji pradėjo karą siekdama „denacifikuoti“ Ukrainą, sakė, jog istorija griežtai įvertins A.Baerbock komentarus.

Ji „deja, negali nuslėpti savo simpatijų nacizmo reinkarnacijai Ukrainos projekte ir aiškiai nostalgiškų natų“, – susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ paskelbė politikas.

JAV atsargos generolas Benas Hodgesas sakė, kad galima sustabdyti Rusijos raketų atakas prieš svarbiausią Ukrainos infrastruktūrą, smogiant raketų ir dronų paleidimo aikštelėms.

Interviu „RBK-Ukraina“ generolas paragino ukrainiečius nustoti skaičiuoti rusiškų raketų likučius. Anot jo, vietoj to geriau pulti Rusijos Federaciją.

„Aš nebegalvoju apie tai, ar rusams gali pritrūkti raketų. Atrodo, kad jų liko nemažai. Taip pat atrodo, kad yra šimtai dronų, kuriuos suteikė Iranas. Taigi pagrindinės užduotys yra šios: pirma, padaryti viską, kas įmanoma, kad apsaugotume gyventojus. Antra, toliau gerinti oro ir priešraketinę gynybą. Trečia – smogti į vietas, iš kurių paleidžiamos šios raketos ir bepiločiai“, – sakė B.Hodgesas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Benas Hodgesas

Pasak amerikiečių generolo, norėdami atimti iš priešo galimybę nebaudžiamai šaudyti iš savo teritorijos gilumos, Vakarai turėtų aprūpinti Ukrainą tolimojo nuotolio ginkluote.

„Negalime leisti Rusijai nebaudžiamai šaudyti iš „slėptuvių“. Vakarų apribojimas tiekti ginklus, kurių nuotolis yra didesnis nei daugkartinių raketų paleidimo sistemų, iš tikrųjų suteikia Rusijai tokias „slėptuves“, – aiškino buvęs JAV pajėgų Europoje vadas.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau antradienį paskelbė, kad jo vyriausybė nupirks amerikietišką oro gynybos sistemą ir padovanos ją Ukrainai.

Ši JAV gamybos sistema kainuoja 406 mln. Kanados dolerių (282,3 mln. eurų), sakė gynybos ministrė Anita Anand.

Pranešimas pasirodė po dvišalio J.Trudeau ir JAV prezidento Joe Bideno susitikimo Meksike.

Kanada siūlo Ukrainai oro gynybos sistemą NASAMS, kad šalis galėtų gintis nuo intensyvių Rusijos smūgių ukrainiečių ypatingos svarbos infrastruktūrai, sakė A.Anand.

„Kanada ir toliau palaikys Ukrainos žmones, kovojančius su neteisėta ir nepateisinama Rusijos invazija“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė A.Anand.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakė, kad Kanada „gyvai įrodė“ savo paramą.

„Ačiū, kad padedate mums saugoti savo dangų. Kanados mums parūpinta NASAMS bus tvirtas skydas mūsų miestams ir piliečiams“, – tviterio žinutėje rašė V.Zelenskis.

Dovanojama NASAMS pridedama prie šarvuotų mašinų, artilerijos, šaudmenų, dronų kamerų ir žieminių drabužių, kuriuos Kanada jau skyrė su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

Oro gynybos sistemų Kyjivui yra pristačiusios kelios kitos šalys, įskaitant JAV, Norvegiją, Ispaniją, Vokietiją ir Prancūziją.

Sistema NASAMS pasirodė esanti labai veiksminga ginantis nuo dronų, raketų ir lėktuvų atakų.

Maskvai tęsiant savo puolimą Ukrainoje ir Kremliui didinant išlaidas gynybai, Rusijos biudžeto perteklių pernai pakeitė deficitas, pranešė pareigūnai.

Finansų ministras Antonas Siluanovas vyriausybės posėdyje pareiškė, kad deficitas pasiekė 3,3 trilijono rublių (apie 44 mlrd. eurų), arba 2,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

2021 metais Rusija turėjo biudžeto perteklių.

A.Siluanovas sakė, kad, palyginti su 2021 metais, valstybės išlaidos padidėjo daugiau kaip 6 trln. rublių, ir pridūrė, kad šios išlaidos „daugiausia buvo skirtos padėti gyventojams“.

Rusijos vyriausybė yra skyrusi lėšų paremti Ukrainoje kovojančių karių šeimas, taip pat įmones, nukentėjusias dėl rugsėjį paskelbtos dalinės karinės mobilizacijos.

Pernykštės biudžeto pajamos vyriausybės prognozes viršijo 2,8 trilijono rublių, sakė A.Siluanovas.

Jis teigė, kad šalis papildomų pajamų gavo iš naftos ir dujų pardavimo, nes, vasario 24 dieną prasidėjus puolimui, padidėjo energijos kainos.

Prognozuojama, kad 2023 metais šalies biudžeto deficitas sudarys 2 proc. BVP.

Analitikų vertinimu, Rusija gynybai ir saugumui šiais metais planuoja išleisti apie trečdalį viso savo biudžeto.

Rusijos kariuomenės teiginiai apie Soledaro užgrobimą nėra tiesa, teigia Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

„Rusai sako, kad Soledaras yra jų kontroliuojamas, tai netiesa. Išsamiau, Generalinio štabo suvestinėje, palaukite“, – teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatijus.

Naktį „Wagner“ savininko Jevheno Prigožino spaudos tarnyba paskelbė neva nuotrauką iš Soledaro druskos kasyklos ir pranešė, kad visa miesto teritorija tariamai paimta į jų kovotojų kontrolę.

Ukrainos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas šią informaciją pavadino priešiška informacine ir psichologine operacija:

„Atrodo, kad Prigožino informacija neatitinka tikrovės. Soledaro kasyklose jo nėra. Prigožino viešųjų ryšių personalo informacinių manipuliacijų elementas, skirtas vidinei auditorijai, siekiant kaip nors pateisinti beprotiškus nuostolius tarp kalinių.“

„Soledaras buvo, yra ir bus Ukrainos“, – sakoma departamento pareiškime, kuriame teigiama, kad „Wagner“ paskelbtos nuotraukos buvo padarytos ne Soledare, kaip kad tvirtina Rusijos žiniasklaida.

„Soledaras buvo, yra ir bus Ukrainos“, – sakoma departamento pareiškime, kuriame teigiama, kad „Wagner“ paskelbtos nuotraukos buvo padarytos ne Soledare, kaip kad tvirtina Rusijos žiniasklaida.

Tuo metu Karo studijų instituto analitikai praneša, kad Rusijos kariai neužėmė viso Soledaro, tačiau net ir užėmimo atveju Bachmutas nebus apsuptas.

Ukraina yra sakiusi, kad jos kariai laikosi Soledare, esančiame druskų kasyklų rajone Donecko srityje, maždaug 15 km nuo Bachmuto, kurį Rusija jau keli mėnesiai bando užimti.

Abi šalys yra sakiusios, kad mūšiai už Soledarą yra kruvini ir intensyvūs.

Anksčiau J.Prigožinas skelbė, kad Soledarą šturmuoja vien tik „Wagner“ junginiai.

J.Prigožino ir „Wagner“ įtaka Rusijoje reikšmingai padidėjo nuo praėjusių metų vasario, kai Kremlius pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą.

Suomijos vyriausybė dar nepriėmė jokių sprendimų dėl galimo „Leopard“ tankų perdavimo Ukrainai, pranešė Suomijos nacionalinis transliuotojas „Yle“.

Šiuo metu Suomijos gynybos pajėgose iš viso yra apie 200 „Leopard“ tankų.

Pasak „Yle“ šaltinio, Suomija dar nepriėmė jokių sprendimų dėl kovinių tankų perdavimo Ukrainai. Tačiau, jei kelių šalių grupė bus pasirengusi perduoti tankus Ukrainai, Suomija svarstys galimybę prisidėti.

Suomijos politinė vadovybė laukia Vokietijos ir kitų didžiųjų šalių sprendimų. Negana to, Suomija galėtų perduoti Ukrainai tik nedidelį skaičių tankų, nes valdžios institucijos laikosi pozicijos, kad ginkluotė reikalinga jos pačios gynybai.

Užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto sekmadienį per Saugumo politikos konferenciją Švedijoje sakė, kad šio klausimo nekomentuos, nes Suomija neatskleidžia, kokius ginklus perduoda Ukrainai.

Anksčiau šiais metais gynybos ministras Mikko Savola sakė, kad Suomija rengia 12-ąjį karinės pagalbos Ukrainai paketą.

Soledaro ir jo didžiulių druskos kasyklų užėmimas Rusijai turėtų simbolinę, karinę ir komercinę vertę, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Tačiau, nepaisant pranešimų iš Rusijos pusės, padėtis Soledare ir aplink jį atrodo nepastovi.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija anksčiau teigė, kad Rusijos kariai ir „Wagner“ kovotojai po keturias dienas trukusio žygio tikriausiai perėmė didžiąją dalį Soledaro teritorijos.

Tačiau Jevgenijaus Prigožino komentaras, kad Soledaro centre tebevyksta kovos, rodo, kad Rusijos kontrolė nėra visiška, nepaisant jo pareiškimo, kad visas miestas yra „Wagner“ grupės rankose.

Vėliau Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, kad „Wagner Group“ po „įnirtingų kovų“ užėmė Soledaro druskos kasyklas. Druskos kasyklos yra Soledaro priemiestyje. Vašingtono teigimu, J.Prigožinas, ko gero, nori asmeniškai kontroliuoti srities kasyklas.

Vėlai antradienį Ukrainos gynybos ministerija tviteryje paskelbė: „Net patyrusi milžiniškų nuostolių, Rusija vis dar maniakiškai bando užgrobti Soledarą – didžiausią Europoje druskos kasyklą.“

Anksčiau Ukraina teigė, kad jos pajėgos vis dar laikosi pozicijose Soledare, atlaikydamos Rusijos pajėgų, siekiančių pirmosios per kelis mėnesius pergalės mūšio lauke, puolimą, kuris vyksta banga po bangos.

Kai kurie žinomi Rusijos kariniai tinklaraštininkai ragino atsargiai vertinti padėtį Soledare ir teigė, kad naktį miesto centre ir pakraščiuose tęsėsi intensyvūs mūšiai.

Ukrainos karinės pajėgos trečiadienį pranešė, jog atrėmė priešo atakas 13 gyvenviečių Luhansko, Charkivo ir Donecko srityse, įskaitant Bachmutą.

Soledaro užėmimas būtų reikšmingiausias Rusijos laimėjimas nuo rugpjūčio mėn. po žeminančios atsitraukimų grandinės didžiąją 2022 m. antrojo pusmečio dalį. 

Tačiau bet kokia pergalė atsieitų labai brangiai – abiejų pusių kariai patyrė didelių nuostolių per vienus intensyviausių mūšių nuo tada, kai Rusija beveik prieš 11 mėnesių įsiveržė į Ukrainą.

Maskva teigia, kad užėmus Bachmutą būtų žengtas svarbus žingsnis siekiant visiškai kontroliuoti Donecko regioną, vieną iš keturių provincijų, kurias ji teigė aneksavusi prieš tris mėnesius, pranešė „Reuters“.

Netoli Bachmuto ukrainiečių karių grupė iš sunkiosios priešlėktuvinės ginkluotės paleido sviedinių salves į, jų teigimu, Rusijos sausumos pozicijas per nevaisingą snieguotą lauką.

„Mes kepame orkus“, – sakė vienas karys, pasivadinęs slapyvardžiu „Pilotas“, vartodamas įprastą ukrainiečių keiksmažodį rusų kariams.

Jo įgula gauna rusų bazių koordinates iš stebėtojų arba dronų. Jie periodiškai apšaudo rusų bazes, o priešo kariams žygiuojant į priekį paleidžia smarkią ugnį: „Jei jie labai aktyviai šliaužia, mes juos gausiai žudome“.

Mūšiai prie Bachmuto ir Soledaro

+6

Įprastame savo kreipimęsi į tautą vaizdo ryšiu antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, jog, nors Rusija telkia jėgas dar vienam eskalavimui.

„Dabar Rusija telkia pajėgas dar vienam eskalavimui. Kartu su savo partneriais privalome daryti ir darome, kad Rusijos šeimininkams jau būtų aišku: jokia eskalacija jiems nepadės. Rusijos agresijos pralaimėjimas turi likti be jokios alternatyvos“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis V.Zelenskis susitikimo video ryšiu metu su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu

Padėtį Donecko srityje V.Zelenskis pavadino sudėtinga, pažymėdamas, kad priešas vykdo nuolatinius išpuolius, neskaičiuoja savo žmonių, nesigaili vietos gyventojų ir nesustoja prieš bet kokią nusikalstamą veiklą.

„Tam gali ir turi būti pasipriešinta tik pasitelkus naujo lygio modernią karinę įrangą, kurią Ukraina gali gauti iš savo partnerių.

Dabar atėjo laikas naujiems galingiems sprendimams, naujai galingai paramai“, – pridūrė prezidentas.

Rusijos samdinių grupės „Wagner“ įkūrėjas ir vadovas Jevgenijus Prigožinas anksti trečiadienį pareiškė, kad jo kovotojai po intensyvių šios savaitės kovų perėmė Ukrainos Soledaro miesto kontrolę, bet pridūrė, kad tęsiasi kažkiek „miesto mūšių“.

„Wagner“ junginiai perėmė visos Soledaro teritorijos kontrolę“, – per savo spaudos tarnybą socialinėje žiniasklaidoje paskelbė J.Prigožinas.

Jis pridūrė, kad dar vyksta kovos miesto centre.

Kokiu mastu „Wagner“ kontroliuoja Soledarą, neaišku. Naujienų agentūra AFP negalėjo patikrinti J.Prigožino pareiškimo.

Ukraina yra sakiusi, kad jos kariai laikosi Soledare, esančiame druskų kasyklų rajone Donecko srityje, maždaug 15 km nuo Bachmuto, kurį Rusija jau keli mėnesiai bando užimti.

Abi šalys yra sakiusios, kad mūšiai už Soledarą yra kruvini ir intensyvūs.

Anksčiau J.Prigožinas skelbė, kad Soledarą šturmuoja vien tik „Wagner“ junginiai.

Mūšiai prie Bachmuto ir Soledaro

+6

Leidinys „The Guardian“ pranešė, jog Vakarų žvalgybos pareigūnai mano, kad Jevgenijaus Prigožino vadovaujama „Wagner“ grupė vaidina vis svarbesnį vaidmenį Rusijos kampanijoje ir kad, pasak vieno pareigūno, kalbėjusio su anonimiškumo sąlyga, „yra reali galimybė, kad „Wagner“ darbuotojai dabar sudaro ketvirtadalį ar daugiau Rusijos kovotojų".

Tačiau jų karinis veiksmingumas Bachmuto sektoriuje – kur sutelktos jų pajėgos – vis dar laikomas ribotu, o tas pats pareigūnas apibūdino, kad jų žengimo į priekį tempas toks lėtas, kad „kartais užimti vieną namą prireikia dviejų savaičių“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./J.Prigožinas su V.Putinu ir D.Peskovu

Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadovas teigė, kad jo pajėgos baigė užimti Ukrainos miestą Soledarą, o tai, jei pasitvirtintų, būtų pirmoji didelė Maskvos sėkmė mūšio lauke nuo praėjusios vasaros.

„Wagner“ daliniai perėmė visą Soledaro teritorijos kontrolę“, – vėlai antradienį susirašinėjimo programėlės „Telegram“ kanale paskelbtame garso pranešime sakė J.Prigožinas.

Antradienį J.Prigožinas taip pat pareiškė, jog ukrainiečių pajėgos apsupo miesto centrą ir „vyksta gatvių mūšiai. Paimtų belaisvių skaičius bus paskelbtas rytoj“.

JAV oro pajėgų bazė Ramšteine antradienį pranešė, kad kitą savaitę Jungtinės Valstijos Vokietijoje surengs naują derybų dėl karinės paramos Ukrainai etapą.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sausio 20 dieną Ramšteine surengs Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą, sakoma bazės pranešime.

L.Austinas „vėl pakvietė gynybos ministrus ir aukšto rango karinius pareigūnus iš viso pasaulio aptarti besitęsiančios krizės Ukrainoje ir įvairių saugumo klausimų, su kuriais susiduria JAV sąjungininkai ir partneriai“, teigiama pranešime.

Ukrainos gynybos kontaktinę grupę sudaro apie 50 šalių, remiančių Kyjivo karinius veiksmus prieš Rusiją.

„AP“/„Scanpix“/JAV lyderis Joe Bidenas ir JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau sakė, kad Kyjivo rėmėjai iš Vakarų kitą savaitę susitiks su Ukrainos gynybos ministru, kad „aptartų, kokių tiksliai ginklų reikia ir kaip sąjungininkės gali šiuos ginklus tiekti“.

Jis kalbėjo tuo metu, kai JAV vadovaujamas aljansas ir Europos Sąjunga pažadėjo padidinti paramą nuo karo kenčiančiai šaliai ir stiprinti bendradarbiavimą.

Ramšteino susitikimas, grupės trečiasis, rengiamas Jungtinėms Valstijoms, Vokietijai ir Prancūzijai paskelbus, kad nuo šiol jos tieks Ukrainai ir šarvuotas kovos mašinas, bet Kyjivas prašo taip pat atsiųsti modernių sunkiųjų tankų.

Ukraina jau seniai prašo sunkesnės ginkluotės, įskaitant tankus, kad galėtų vykdyti puolimą.

Vakarų šalys nenorėjo to daryti dėl baimės įsitraukti į karą ar provokuoti Rusiją.

Tačiau ukrainiečiai įgavo pagreitį ir Vakarų šalys plečia teikiamų ginklų asortimentą.

Rusija vėlai antradienį smogė Ukrainos rytuose esančiam Charkivui, praėjus vos kelioms valandoms po netikėto Vokietijos užsienio reikalų ministrės ir jos kolegos ukrainiečio apsilankymo šiame mieste, pranešė regiono gubernatorius.

Annalena Baerbock savo iš anksto neskelbtoje kelionėje pažadėjo tolesnę Vokietijos paramą Kyjivui, tačiau Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba pareiškė, kad Berlyno atsisakymas siųsti jo šaliai kovinius tankus kainuoja žmonių gyvybes.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas neseniai sutiko aprūpinti Ukrainą pėstininkų kovos mašinomis „Marder“, kurių Kyjivas jau seniai siekė kovai su Rusijos invazija.

Tačiau Berlynas iki šiol atsisako tiekti Ukrainai pažangesnius kovinius tankus „Leopard“. D.Kuleba, lydėjęs A.Baerbock į Charkivą, dar kartą paragino Vokietiją atsiųsti šių tankų.

Pasak jo, „kuo ilgiau užtruks sprendimo priėmimas, tuo daugiau žmonių mirs“.

„Neabejoju, kad Ukraina gaus vokiškų tankų „Leopard“. Manau, kad Vokietijos vyriausybė kažkur giliai širdyje supranta, kad šis sprendimas bus priimtas ir tankų bus perduota Ukrainai“, – teigė D.Kuleba.

Antradienį A.Baerbock – aukščiausio rango Vakarų pareigūnė, apsilankiusi Charkive – pažadėjo tolesnę vokiečių paramą Kyjivui.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas trečiadienio ryto suvestinėje rašo, kad pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė okupantų išpuolius prie eilės gyvenviečių Charkivo, Luhansko, Donecko srityse. 

„Priešas surengė 6 raketų ir 16 oro smūgių. Jis surengė daugiau kaip 50 atakų iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių prieš, visų pirma, Charkivo, Donecko ir Chersono sričių civilinę infrastruktūrą“, – nurodo štabas. 

Rusijos okupacinė kariuomenė daro moralinį ir fizinį spaudimą laikinai okupuotų ir užimtų teritorijų gyventojams, pabrėžiama pranešime. Beveik 1500 Zaporižios atominės elektrinės (AE) darbuotojų, atsisakiusių gauti Rusijos pasus ir pasirašyti sutartį su „Rosatom“, neturi leidimų ir negali patekti į įmonę. Okupacinė valdžia ieško juos galinčių pakeisti darbuotojų Rusijoje, ruošia būstus, kur atvykusieji galėtų apsigyventi. Anot Ukrainos kariuomenės, valdžia nusavina išvykusių ukrainiečių butus. 

„Per šią dieną Gynybos pajėgų aviacija sudavė 14 smūgių į priešo susitelkimo rajonus ir 4 smūgius į jo priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas. Ukrainos raketininkai ir artileristai pataikė į 3 kontrolės punktus, 2 Rusijos raketinių pajėgų ir artilerijos pozicijas ir 8 okupantų karinės jėgos koncentracijos vietas“, – rašoma pranešime.

Naujausioje Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūrusio Karo studijų apžvalgoje atkreipiamas dėmesys, kad vakar Rusijos žiniasklaida skelbė, jog buvęs Centrinės karinės apygardos ir Rusijos pajėgų rytinėje Charkivo ir šiaurinėje Donecko srityse vadas generolas pulkininkas Aleksandras Lapinas paskirtas Rusijos sausumos pajėgų štabo viršininku. Apie, remdamasis šaltiniais šalies gynybos ministerijoje, pranešė leidinys URA. Teigiama, kad A.Lapinas šias pareigas perėmė iš generolo pulkininko Vasilijaus Tonkoškurovo.

Ši informacija nėra patikrinta, to kol kas nepatvirtino ir oficialūs Kremliaus šaltiniai. 

Nuotr. iš ruwikipedia.org/generolas Aleksandras Lapinas

Ypač A.Lapinas kritikuotas po sėkmingo Ukrainos kontrpuolimo Charkivo srityje ir šiaurės Donecke.

Karo studijų institutas taip pat rašo, kad Rusijos pajėgos neužėmė viso Soledaro miesto, nepaisant šalies agresorės pareiškimų, kad miestas krito, o Bachmutui gresia neišvengiama apsuptis.

Keli Rusijos šaltiniai teigė, kad privačios karinės bendrovės „Wagner“ kariai antradienį pasistūmėjo į Soledaro vakarus. Jos įkūrėjas ir Vladimiro Putino sąjungininkas Jevgenijus Prigožinas šią informaciją paneigė. Anot jo, kovos dar tęsiasi. 

Karo studijų institutas pastebėjo tik vizualinį patvirtinimą, kad „Wagner“ pajėgos sausio 10 d. buvo centrinėje Soledaro dalyje, tačiau tęsiasi kovos, teritorijų kontrolė nuolat keičiasi. Be to, pabrėžiama apžvalgoje, net jeigu tikėtume „optimistiškiausiais“ gandais iš Rusijos apie neva jau užimtą miestą, tai anaiptol nereikštų, kad Bachmutas bus netrukus apsuptas.

„Kontroliuodamos Soledarą Rusijos pajėgos nebūtinai galės kontroliuoti svarbiausias Ukrainos antžemines komunikacijos linijas (GLOC) į Bachmutą“, – nurodo analitikai.

Kitos Karo studijų instituto išvados: 

• Žinia apie A.Lapino paskyrimą dar labiau skaldo karą remiančią Rusiją, ypač karo tinklaraštininkus. Igoris Girkinas užsiminė, kad pritartų  V.Putino nušalinimui nuo pareigų, o tai rodo, kad tarp kai kurių tinklaraštininkų gali stiprėti noras mažinti savicenzūrą ir tiesiogiai kritikuoti V.Putiną.
• Sausio 10 d. Ukrainos generalinis štabas nukrypo nuo įprasto pranešimų apie Rusijos pajėgas Baltarusijoje ir prie šiaurinės Ukrainos sienos teikimo modelio, o tai rodo galimą Rusijos pasirengimą puolimui Šiaurės Ukrainoje, nors, ekspertų vertinimu, šiuo metu tokie veiksmai mažai tikėtini.
• Ukrainos pajėgos toliau didino savo pozicijas palei Svatovės-Kreminos liniją.
• Rusijos pajėgos vykdė antžemines atakas visoje Donecko srities fronto linijoje ir pasiekė laimėjimų aplink Soledarą, tačiau, nepaisant melagingų pareiškimų, gyvenvietės neužėmė.
• Kremlius ir toliau neigia, kad Rusijos valdžia rengiasi dar vienai dalinės mobilizacijos bangai.
• Rusijos okupacinė valdžia stengiasi suvaldyti veiksmingą partizaninį judėjimą okupuotose teritorijose.

Situacija rytinėje Ukrainos dalyje esančiame Soledaro mieste yra „kritinė“, CNN pasakojo čia kovojantis šalies karys. Anot jo, žuvusiųjų skaičius toks didelis, kad „niekas jų nebeskaičiuoja“.

Dėl saugumo CNN nenurodė kario tapatybės.

„Padėtis kritinė. Sudėtinga. Laikomės iš paskutiniųjų“, – sakė karys.

Jis pasakojo, kad mūšio lauke situacija nuolat keičiasi, o pastatų kontrolė nuolat „pereina iš rankų į rankas“, daliniai nespėja sekti didėjančio žuvusiųjų skaičiaus.

„Niekas jums nepasakys, kiek yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Nes niekas tiksliai nežino. Nei vienas žmogus“, – sakė jis.

„Nei štabe. Niekur. Pozicijos nuolat užimamos ir vėl atsiimamos. Tai, kas šiandien buvo mūsų namai, kitą dieną tampa “Wagner„ namais“, – kalbėjo karys.

„Soledare niekas neskaičiuoja žuvusiųjų“, – pridūrė už Ukrainą kovojantis vyras.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos karys Donecko srityje

Jis pasakojo, kad antradienį vakare nebuvo aišku, kokią dalį miesto užėmė rusai: „Niekas negali tiksliai pasakyti, kas kur persikėlė ir kas ką laiko, nes niekas tiksliai nežino. Mieste yra didžiulė pilkoji zona, kurią visi tvirtina kontroliuojantys, [bet] tai tik tuščias šurmulys“.

Pasak jo, ukrainiečiai Soledare prarado daug karių, tačiau jų gretos papildomos, nes kova dėl kalnakasybos miesto tęsiasi: „Mūsų dalinių personalas atsinaujino beveik perpus, daugiau ar mažiau. Net neturime laiko įsiminti vieni kitų šaukinių [kai atvyksta nauji kariai].“

Kareivis sakė tikįs, kad Ukrainos kariuomenės vadai galiausiai nutrauks kovą dėl Soledaro, ir klausė, kodėl jie to dar nepadarė.

„Visi supranta, kad miestas bus apleistas. Visi tai supranta“, – sakė jis.

„Aš tik noriu suprasti, kokia prasmė [kovoti nuo namo iki namo]. Kam mirti, jei vis tiek jį paliksime šiandien ar rytoj?“ – kalbėjo jis.

46-oji oro desantininkų brigada antradienį savo „Telegram“ kanale pranešė, kad padėtis Soledare yra „labai sudėtinga, bet valdoma“. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktiniame kreipimesi padėkojo brigados kariams „už drąsą ir ištvermę ginant Soledarą“.